Blog

Penktadienį Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) oficialiai patvirtinus, kad Lietuvoje nustatytas afrikinis kiaulių maras, pirmadienį sušauktas Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Daugiau nei dvi valandas tartasi, kokių priemonių imtis siekiant užkirsti kelią šio viruso plitimui. Priimtas sprendimas skelbti ekstremalią padėtį penkiuose Lietuvos rajonuose.

„Šiandien priimtas sprendimas skelbti ekstremalią padėtį Alytaus, Druskininkų, Varėnos, Trakų ir Šalčininkų rajonuose“, – po posėdžio sakė Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Šį sprendimą dar turi patvirtinti Vyriausybė. Tai turėtų įvykti trečiadienį.

D. A. Barakauskas: grėsmės zonoje numatoma visiškai išnaikinti šernus

D. A. Barakauskas patvirtino, kad šiuo metu keliama prielaida, kad afrikiniu kiaulių maru užkrėsti šernai pateko per Baltarusiją, rasti du užsikrėtę žvėrys.

„Maras jau yra persimetęs į šernų bandas, bijome, kad nepersimestų į kiaulių kompleksus“, – sakė Vidaus reikalų ministras.

Siekiant stabdyti maro plitimą, bus išleistas įstatymas uždraudžiantis 10 km nuo sienos įrengti šernų šėryklas.

„Yra paruoštas visas priemonių planas, kuris bus pateiktas Vyriausybei. Bus išleistas Aplinkos ministro įsakymas, draudžiantis įrengti laukinių gyvūnų masines šėrimo vietas 10 km nuo pasienio zonos. Antras dalykas – bus patvirtinti nurodymai tikslinėms medžiotojų grupėms grėsmės zonoje, – sakė D. A. Barakauskas. – Bus leista tikslinėms medžiotojų grupėms naudoti papildomus įrankius ir priemones – juos numatys Aplinkos ministerija. Grėsmės zonoje yra numatoma visiškai išnaikinti šernus. Yra duotos rekomendacijos visoje šalyje sumažinti šernų populiaciją nuo dabartinės 60 tūkst. iki 10 proc.”, – sakė D. A. Barakauskas.

Medžioklės plotuose numatoma įrengti šernų gaudykles. Taip pat medžiotojams padėti įsigyti pašarus šernų maitinimui ir specialią įrangą, kuri padėtų sunaikinti užkrėstus šernus.

Kiek reikės tam lėšų, kol kas nežinoma – reikiamas lėšas skaičiuos trys ministerijos – Finansų, Ūkio, Žemės ūkio ir VMVT.

J. Milius: vėl kelsime sienos statybos klausimą

„Intensyviai medžiojama maro židinyje, per savaitgalį Varčios miške sumedžiota 12 šernų. Nė vienas nėra sergantis. Šiandien sutarėme visą sistemą – kaip padaryti šernams gaudykles, kad jie būtų sugaudomi prie šėryklų ir sunaikinami. […] Labai reikalingas dalykas – populiacijos mažinimas, ypatingai Alytaus rajone. Kadangi Punios miške yra komerciniai plotai, ten tikrai daug šernų – yra galimybės, kad šernai pereitų iš ten. Nustatėme buferinę zoną, įpareigojome Aplinkos ministeriją, kad ji uždraustų šėryklas“, – sakė VMTV vadovas Jonas Milius.

Taip pat bus pakartotinai prašoma lėšų iš EK sienos Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje statyboms. J. Miliaus teigimu, šiomis dienomis Lietuvoje viešės ekspertai iš EK, su kuriais ir bus aptartas sienos statybos klausimas.

„Šernų judėjimas nėra pastovus. yra rudens sezonas, kada jie labai daug vaikšto ir kada yra nuimamas derlius. Žiemą jie yra sėslūs. Jeigu mes šį darbą (sienos statybą – red. past.) pradėtume pavasarį, būtų labai tinkamas metas”, – sakė VMVT vadovas. Skaičiuojama, kad tokios sienos statybos reikėtų apie 15 mln. litų.

Prieš 20-metį patyrė 30-40 mln. litų nuostolių

„Grėsmės zonoje turi būti sudarytos atskiros grupės medžiotojų, ir būtų medžiojama nuolat. Svarstėme, kaip galėtume skatinti medžioklę. Jeigu medžiotojai nesilaiko mūsų taisyklių, mes galime nurodyti pakeisti medžioklės plotų valdytoją. Kalbėjome apie pašarų medžiotojams padėjimo įsigyti galimybę“, – sakė J. Milius.
Anot jo, šernai yra labai vislus gyvūnas, prieš 20 metų turėjome klasikinį kiaulių marą, tuomet buvo išnaikinti visi šernai. Vis dėlto šiandien jų populiacija yra atsistačiusi, gamtininkai kalba, jog šių žvėrių yra netgi per daug ir tai lemia per intensyvus šėrimas žiemos metu.

Afrikinis kiaulių maras neturi vakcinų, todėl tai labai sudėtinga liga.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijios vadovas Algis Baravykas spaudos konferencijos metu patikino, kad šiuo metu kiaulių augintojai net neįtaria, kaip gali keistis kiaulienos kainos.

„Mūsų svajonė dėl eksporto (kad jis nebūtų sustabdytas, – red. past.) subyrėjo, vargu, ar galime tikėtis, kad greitu metu jis bus atnaujintas“, – sakė A. Baravykas. Paklaustas dėl galimų nuostolių kiaulių fermoms, jeigu maras išplistų, jis teigė, kad skaičius pateikti labai sudėtinga, tačiau pateikė vieną pavyzdį: prieš 20 metų, kuomet Lietuvoje buvo išplitęs klasikinis kiaulių maras, kiaulių augintojai patyrė 30-40 mln. litų nuostolių ir dvejiems metams užsivėrė užsienio rinkos.

Šiuo metu rizikos yra valdomos, todėl tikimasi, kad maras į kiaulių kompleksus neišplis.

Išlieka mėsoje, suyra tik aukštoje temperatūroje

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai skelbia, kad afrikinio kiaulių maro plitimas kitose šalyse prasidėjo nuo kiaulių šėrimo maisto atliekomis. Nuo 2007 m. afrikinio kiaulių maro virusas išplito Kaukazo regiono šalyse, Rusijos Federacijoje. Praėjusiais metais Afrikinio kiaulių maro protrūkiai nustatyti Baltarusijos Respublikoje, Gardino srityje (židinys užfiksuotas apie 40 km nuo Lietuvos Respublikos sienos).

Ligos inkubacinis periodas gali trukti nuo penkių iki 15 dienų, bet natūraliomis sąlygomis klinikiniai požymiai gali išryškėti po užkrėtimo praėjus kelioms savaitėms ar net vėliau. Virusas yra atsparus aplinkos poveikiui.

Afrikinio kiaulių maro virusą nukenksmina +60°C temperatūra per 30 minučių, taip pat riebalų tirpikliai bei daugelis komercinių biocidų (1 proc. formaldehidas – per 6 dienas, 2 proc. natrio šarmas – per 1 dieną). Šis virusas išlieka mėsą užšaldžius. Virusas žūsta apdorojant +70°C temperatūra, tačiau jis lieka stabilus užsikrėtusių kiaulių ar šernų išskyrose, skerdenose, šviežioje kiaulienoje ar šernienoje ir kai kuriuose kiaulienos ar šernienos produktuose.

Perneša ir žmonės, ir erkės, ir paukščiai

Afrikinio kiaulių maro virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu su ekskretais, sekretais, krauju, sperma, taip pat šį virusą perneša Ornithodoros erkės. Jis gali plisti ir netiesioginio kontakto būdu – per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis. Ši liga per placentą perduodama vaisiui.

Paukščiai, musės ir žmonės gali fiziškai pernešti virusą iš užkrėstų kiaulių sveikoms. Į kiaulių ūkius infekcija gali patekti šeriant kiaules neapdorotomis maisto atliekomis, kuriose yra gyvūninių produktų likučių.

Pasireiškus ūmiai viruso formai pakilusi temperatūra (daugiau kaip +40°C) dažniausiai yra pirmas klinikinis ligos požymis, kurį lydi depresija, apetito praradimas, greitas ir sunkus kvėpavimas, nosies išskyros ir ašarojimas. Kiaulių judesiai – nekoordinuoti, jos susimeta į būrį.

Paršavedžių nėštumas gali nutrūkti bet kuriame jo etape. Kai kurios kiaulės gali vemti arba joms užkietėja viduriai, tuo tarpu kitos gali viduriuoti su krauju. Išryškėja kraujosruvos arba hemoraginiai poodiniai plotai, ypač galūnėse ir ausyse. Prieš mirtį gyvūnus gali ištikti koma, atsirandanti per vieną – septynias dienas nuo tada, kai išryškėja klinikiniai požymiai.

Sergamumas ir mirtingumas ūkyje gali siekti 100 proc.

Kokia rizika kyla importuojant ir eksportuojant kiaulienos gaminius?

Afrikinio kiaulių maro viruso plitimo rizika padidėja prekiaujant arba importuojant gyvas kiaules ir kiaulienos produktus iš šalių, kuriose ši liga paplitusi. Šis virusas gali patekti į šalį įvežant gyvas kiaules, spermą, migruojant šernams, kurie platina afrikinį kiaulių marą, įvežant juo užkrėstą kiaulieną ir jos produktus, per užkrėstas transporto priemones, užkrėstas maisto atliekas, kiaulių išskyras ir išmatas.

Lietuva yra tranzito šalis. Todėl didelę riziką gali kelti transporto priemonės, kurios veža gyvūnus, gyvūninius produktus, pašarus ar kitas siuntas, kurios turėjo ar galėjo turėti kontaktą su užkrėstais gyvūnais ir gyvūniniais produktais.
Nepakankama transporto priemonių kontrolė, jų valymas ir dezinfekcija gali sąlygoti šio viruso plitimą. Afrikinio kiaulių maro virusą gali platinti žmonės, kurie turėjo kontaktą su šiuo užkratu.

Viruso šaltinis gali būti termiškai neapdorotos maisto atliekos, kuriose yra juo užkrėstų kiaulienos produktų.

Dezinfekuojamas transportas ir kiaulidžių darbuotojai

Vežant kiaules į kitą šalį veterinarijos teisės aktai reikalauja, kad gyvos kiaulės būtų kilusios iš sveikų kiaulių bandų, kurios būtų apžiūrėtos prieš 24 valandas iki gyvų kiaulių pakrovimo.

Kiauliena ir jos produktai turi būti gauti iš sveikų kiaulių, paskerstų veterinarijos priežiūroje.

Transporto priemonės, kuriomis vežami gyvūnai, gyvūniniai produktai, pašarai ir kitos siuntos turėtų vykti į paskirties vietą tik magistraliniais keliais, valomos ir dezinfekuojamos paskirties vietoje iškrovus krovinį.

Afrikinio kiaulių maro apsaugos ir priežiūros zonose naudojamos transporto priemonės negali būti išleidžiamos iš tų zonų, kol nebus panaikinti apribojimai dėl šios ligos.

Asmenys turėję kontaktų su gyvomis kiaulėmis bent 48 valandas neturėtų lankytis kitose kiaulių laikymo vietose. Kiaules prižiūrintis personalas turi laikytis asmeninės higienos priemonių ir biologinio saugumo priemonių. Personalo apranga ir apavas turi būti reguliariai skalbiami ir dezinfekuojami.

Šios ligos prevencijai labai didelę reikšmę turi imlių gyvūnų (kiaulių ir šernų) populiacijos dydžio ir geografinio pasiskirstymo įvertinimas. Kiaulių maro plitimas gali būti sustabdomas tik tuomet, kai imlių gyvūnų skaičius yra minimalus.

Todėl populiacijos dydžio reguliavimas yra labai efektyvi priemonė, siekiant sustabdyti kiaulių maro plitimą.

Užfiksavus kiaulių maro protrūkį kiaulininkystės ūkiai patiria ekonominius nuostolius, kiaulienos eksportas gali sumažėti iki 50 proc. Kaip netiesioginiai nuostoliai yra aplinkos taršos padidėjimas perdirbant kiaulių gaišenas, dezinfekuojant patalpas, transporto priemones, srutas, mėšlą, pašarus, įrangą.

90-ies proc. šernų sumedžiojimas atsilieps miško gyvenimui, LRT.lt portalui sako medžiotojai. Anot jų, drastiškai sumažinus šernų populiaciją, vilkų maisto šaltiniu taps stirnos, todėl jų miškuose lakstys taip pat gerokai mažiau.

Atstatyti populiaciją bus labai sunku

Lietuvoje užfiksavus afrikinį kiaulių marą, Vyriausybė trečiadienį svarstys, ar atskiruose šalies rajonuose skelbti ekstremalią padėtį. Ją norima skelbti Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonuose.

Dėl kiaulėms itin pavojingo maro šernų populiaciją šalyje planuojama sumažinti iki 10 proc. Medžiotojai tvirtina, kad sumažinti šių gyvūnų skaičių įmanoma, bet ne tiek.

Gamta nėra parduotuvės lentynėlė, kur kiekvienas daiktas guli atskirai ir, išėmus vieną daiktą, kitų situacija nesikeis.

„Prie bokštelio atėjo penkiolikos šernų būrys. Po vieno šūvio šernai išsilakstė. Jie gali neateiti dieną ar tris. Žinoma, gali ir ateiti, bet kas sėdės kiekvieną dieną ir jų lauks?“ – teiraujasi Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas medžiotojas Algis Petrauskas.

Kokių priemonių teks imtis, kad šitaip radikaliai būtų sumažinta šernų populiacija, nežino ir Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei. Jo teigimu, šis skaičius (kad liktų iki 6 tūkst. šernų, – LRT.lt) turi būti paremtas argumentais.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užsiminė, kad, siekiant sumedžioti tokią gausybę šernų, reikės įrengti šernų gaudykles, įsigyti pašarų šernams jaukinti, suformuoti specialias medžiotojų grupes.

Medžiotojas A. Petrauskas įspėja, kad, sumažinus populiaciją, atstatyti ją bus labai sunku.

Kiekvienais metais yra atliekama apskaita, kiek žvėrių yra šalies miškuose. Remiantis medžiotojų pateiktais duomenimis, Lietuvos miškuose laksto apie 62 tūkst. šernų.

„Šiuo metu, remiantis mūsų duomenimis, yra likę apie 20–25 tūkst. šernų, nes per metus sumedžiojama apie 40 tūkst. Po poros mėnesių šernų vėl padaugės, nes greitai atsives jauniklių. Taigi per trumpą laikotarpį skaičius išaugs iki 60–70 tūkst.“, – skaičiuoja A. Petrauskas.

Gerokai sumažės stirnų

Portalui LRT.lt medžiotojų pasiteiravus, ar susidariusi situacija kaip nors atsilieps kitiems žvėrims, tarkime, vilkams, kurie šernus pjauna, E. Tijušas atsako, kad gamta – ne parduotuvės lentyna.

„Gamta nėra parduotuvės lentynėlė, kur kiekvienas daiktas guli atskirai ir, išėmus vieną daiktą, kitų situacija nesikeis. Gamtoje bet kokia gyvūnų grupė, ypač tokia didelė, kaip šernai, yra susijusi su visomis kitomis gyvūnų grupėmis. Ryšiai ir santykiai būna netiesioginiai, ir net specialistui kartais sunkiai įžvelgiami, todėl teigti, kad, 90-čia proc. sumažinus šernų populiaciją, gamta niekaip į tai nesureaguos, nėra teisinga“, – aiškina E. Tijušas.

A. Petrauskas tvirtina, kad šernų skaičiaus sumažėjimas didelės įtakos vilkams neturės. „Stirnų Lietuvoje yra per 100 tūkst. Taigi maisto šaltiniu taps jos, stipriai sumažės jų populiacija, kai sumedžiosime šernus“, – paaiškina medžiotojas.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros aplinkosaugininkai sausio 17-ą dieną medžioklės plotuose šalia „Kėdainių miškų urėdijos“ Ąžuoloto girininkijos Giraitės miško, pastebėjo šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą.

Apžiūros metu nustatyta, kad draudžiamu metu buvo sumedžioti ir pasisavinti trys taurieji elniai. Padaryta 34 500 litų žala gamtai.

Bus papildyta.

Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:

Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos „Karštosios linijos” telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakiklis visą parą: (8-5) 2663598.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, remdamasi Veterinarijos įstatymu, planuoja priimta nutarimą, medžioklės būrelių, kurių nariai nesiims šernų populiacijos mažinimo, plotus perduoti kitiems būreliams.

Nutarimas galioja visos Lietuvos medžiotojams, nes laukinių šnopuotųjų populiacija turi būti sumažinta visos šalies teritorijoje.

Tokio nutarimo reikia radus afrikinio kiaulių maro židinius. Užkratas nustatytas sumedžiotuose šernuose, kurie, kaip spėjama, atėjo iš Baltarusijos. Pavojingiausia Varčios miške, Alytaus sav. Buvusiuose aukštų sovietinių pareigūnų medžioklės plotuose, kurie iki šiol naudojami ir gyvūnai ten šeriami.

Bėda ir kituose miškuose. Kai kurie būreliai ten įrengę savotiškas dryžuotųjų fermas, kur šernai šeriami ir sėkmingai dauginasi. Pasak specialistų, kai kuri tokios populiacijos beveik nesiskiria nuo kultūrinių kompleksų, tiek, kad gyvena miškuose.

Norint sustabdyti ligos plitimą ir apsaugoti kiaulių fermas, šernų populiaciją reikia sumažinti 10 kartų – nuo 100.000 iki 10.000 laukinių šnopuotųjų. Nutarimas riboti populiaciją buvo priimtas dar vasarą. Tada afrikinio maro židiniai buvo randami Baltarusijoje ir tik baiminamasi, kad liga paplis ir Lietuvos teritorijoje. Tačiau medžiotojai ignoravo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus ir šernų šaudyti neskubėjo.

„Medžiotojai šernų populiaciją jau turėjo sumažinti, tačiau šio darbo jie neatliko. Bėda ta, kad būreliai tai organizacija pagal pomėgius. Kai iškyla grėsmė šalies ūkiui, nežinia ar hobiu užsiimantys žmonės turi spręsti šias bėdas“, – sako Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius.

Direktorius pastebi, kad kol kas niekas nežino kas turi imtis šernų naikinimo. Galbūt tai kariuomenė, specialus savanorių medžiotojų būrys, už tai gaunantis atlyginimą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai informavo, jog ištyrus vieno iš nušautų šernų palaikus aptiktas afrikinio kiaulių maro užkratas.

Pavojingas užkratas aptiktas Varėnos ir Šalčininkų rajonuose. Kokių priemonių bus imamasi, žadama paskelbti vėliau.

Primename, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ir prieš aptinkant užkratą ėmėsi veiksmų, kad ligos plitimui būtų užkirstas kelias.

Prieš kelias dienas Varčios miškas Alytaus rajone, kuriame rasti nugaišę šernai, žvalgytas iš sraigtasparnio, medžiotojai jau kelis mėnesius raginami aktyviai medžioti įvairaus amžiaus šernus. Pirmieji apie pavojų šiame regione prakalbo vietos medžiotojai.

Lietuvoje žiema. Nežinia, ar visi jos tokios laukė ir tikėjosi, nes daug ką nustebino aštrus šaltis ir žvarbus vėjas. Įprastą žiemą, tarp sniegų ir šaltyje gyvenę nuo lapkričio galo, prieš pusiaužiemį tuo tikrai nesistebėtume. Tačiau ši žiema kitokia, unikali.

Šią savaitę vakarinėje šalies dalyje gniaužia apie 10 °C, rytiniame pakraštyje paryčiais buvo 21 °C. Ryte danguje sidabruojanti mėnulio delčia, šaltis ir dygus vėjas neleidžia abejoti – pagaliau turime tikrą žiemą. Kaip ji pas mus ateina? Visų pirma iškrito visai nedaug sniego. Tikro snygio kol kas nelaukiama. Tokios sąlygos palankios ledo dangai storėti ir vis giliau įšalti dirvai. Kai kuriuose seklesniuose ežeruose ledo storis atvirose vietose pasiekė 15 centimetrų, pavyzdžiui, Žuvinte. Tačiau giliuose, pratakiuose ežeruose jo danga nėra tokia saugi ir patikima.

Kalbėdami apie ledą, dabar galvojame apie paukščius ir žvejus. Visų pirma gulbės, antys, laukiai, ant šviežio ledo palaukę porą dienų ir nesulaukę jo ištirpstant, išskrido. Tikriausiai matėte skraidančias gulbes. Dabar jų galima pamatyti visur. Šniokščiančių sparnais, skubančių ten, kur atviri vandenys ir yra maisto. Jei neišskridusios pavienės gulbės liko ant ledo, pabandykite jas pavilioti batonu ir įsitikinti, ar paukščiai neprišalo, ar jiems skristi netrukdo lūžę sparnai.

Na, o žvejai ant ledo – privaloma kiekvienos žiemos detalė. Kai kas ledo laukia taip nuoširdžiai, kad ant jo išsiruošė tada, kai ežerai bangavo, ledelio pluta dengė tik pakraščius. Dabar žvejams ledas jau paklotas. Tiesa, nežinomoje vietoje neskubėkite į atvirumas, pasiklauskite vietinių – o gal ten yra šaltinių, kylančių iš dugno, gal teka stipri srovė. Ant ledo einant reikia turėti ir smaigus, ir virvę – ne tik žvejybos įrankius

Šeštadienį – pusiaužiemis. Jau dabar galima spėti, kad diena bus giedra ir saulėta. Taigi barsukas versis ant kito šono ir paskelbs, kad žiema truks dar ilgai. Mes slapta tikime, kad barsukas neatspės, kad bus kitaip. Tačiau kol kas juo reikia tikėti. Bent jau iki vasario pradžios.

Tik mums atrodo, kad šaltą žiemą norisi būti prie šilto židinio ar krosnies. Lapės jau keliauja po laukus, ruošiasi savo vestuvėms. Zylės prieš saulutę tilindžiuoja pavasario giesmes. Jos tokios malonios, jų klausytis gera. Tačiau ar lesykla, galinti pakviesti ir pamaitinti žiemojančius paukščius, jau įrengta? Ar lesalo papilta? Skubėkite – sparnuočiai tiki jūsų gerumu.

Šernai Alytaus rajone krenta ne nuo afrikinio kiaulių maro, o nuo pastereliozės – ligos, kurios simptomai panašūs į maro užkratą, BNS pranešė Veterinarijos tarnyba.

„Ištyrus Alytaus rajone Kalesnikų miške kritusį šerniuką, pasirodė, kad jam pastereliozė – liga, kuri šiaip nėra mirtina, bet esant silpnesniam imunitetui, gyvūnas gali nugaišti. Gali būti, kad ne specialistui simptomai gali atrodyti kaip afrikinio kiaulių maro“, – BNS sakė Veterinarijos tarnybos atstovė spaudai Jurgita Savickaitė.

Prieš mėnesį maždaug už 40 kilometrų nuo sienos su Baltarusija buvo rasta 11 negyvų šernų. Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor” neatmetė, kad kiaulių maras iš Baltarusijos jau pasiekė ir Lietuvą, ji taip pat skelbė, kad Lietuva neva apribojo kiaulienos tiekimą iš Alytaus rajono.

Tačiau valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis BNS praėjusią savaitę teigė, jog nėra jokių apribojimų šiame pietų Lietuvos rajone, nes nenustatyta nei afrikinio, nei klasikinio kiaulių maro užkrato.

Siekiant sustabdyti užkrato plitimą į Lietuvą, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis leido medžioti šernus visus metus be apribojimų. Siekiama maždaug 100 tūkst. šernų populiaciją sumažinti iki 5-10 tūkst.

Lietuvoje ištirta apie 3 tūkst. šernų ir beveik 8 tūkst. kiaulių mėginių, tačiau maro užkrato nerasta. Vis dėlto jo grėsmė išlieka.

Europos Komisija (EK) pernai atmetė prašymą finansuoti tvoros pasienyje su Baltarusija statybą, siekiant sustabdyti laukinių gyvūnų judėjimą.

Šaltinis: www.klaipeda.diena.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai Alytaus rajone kritusių šernų kraujyje klasikinio ir afrikinio kiaulių maro užkrato neaptiko. Tačiau jie vis dar negali atsakyti į klausimą, kas guldo knyslius.

Tarnyba praėjusią savaitę pranešė, kad pastebėtas padidėjęs šernų gaišimas Alytaus rajone, Kalesninkų, Gedimino ir Varčios miškuose. Vien pastarajame medžiotojai rado 17 nugaišusių gyvūnų.
VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas, valstybinis veterinarijos inspektorius Marius Masiulis 15min.lt sakė, kad ištyrus mėginius maro pėdsakų neaptikta.

„Mes nei afrikinio, nei klasikinio neradome, dėl maro esame tikri, nes tyrėme ne tik kritusius, bet ir sumedžiotus šernus. Padarėme papildomą šerniuko tyrimą, buvo išaugintos dvi bakterijos, bet teigti, kad tai tikrai lėmė šernų kritimą, mes tikrai negalime. Nes tai yra vieno šerno vienas mėginys. Tikrosios kritimo priežasties nežinome, renkame mėginius, organus, kraują, bandysime aiškintis toliau“, – sakė jis.

Rusai mėgino gąsdinti, kad kiaulių maras – jau Lietuvoje

Praėjusį penktadienį Rusijos veterinarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ paskelbė neatmetanti, kad maro užkratas iš Baltarusijos jau pasiekė Lietuvą.

Išplatintame tarnybos pranešime teigiama, kad jos vadovas Sergejus Dankvertas pasiūlė lietuviams Rusijos mokslinių veterinarijos centrų pagalbą, be to, pageidavo, kad į procesą įsitrauktų patirties kovoje su afrikiniu kiaulių maru turinčios Ispanija ir Italija. Be kita ko, rusai paskelbė, kad VMVT apribojo kiaulienos tiekimą iš Alytaus rajono.

VMVT rusų informaciją paneigė.

Nurodymas medžiotojams: iššaudyti kuo daugiau šernų
Praėjusiųjų metų birželį buvo pranešta, kad Baltarusijoje nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis. Praėjusiais metais buvo patikrinti 2,7 tūkst. šernių i 7,7 tūkst. kiaulių mėginiai, maro užkrato nei viename mėginyje nebuvo.

Nepaisant to, VMVT specialistai teigia, kad kiaulių maro grėsmė išlieka.

Praėjusią savaitę aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo šernų medžioklės sezonas atidaromas visiems metams.

Anksčiau šernų medžioklės sezonas prasidėdavo gegužės 1 d. ir baigdavosi kovo 1 d. Ministro įsakymas pradėti šernų medžioklę įsigaliojo pirmadienį. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. šernų. Pasak specialistų, reikėtų, kad jų liktų tik 10 tūkst.

Kol Lietuvoje nėra užfiksuotas nei vienas afrikinio ar klasikinio kiaulių maro atvejis, sumedžiotus gyvūnus galima valgyti, žinoma, prieš tai patikrinus.

Kaip būtų elgiamasi Lietuvoje nustačius kiaulių marą?
Jeigu Lietuvoje būtų užfiksuotas bent vienas kiaulių maro atvejis, pagal Europos Sąjungoje nustatytą tvarką, šernų medžioklė iškart būtų uždrausta.

Medžioti šiuos gyvūnus būtų galima tik dėl mėginių paėmimo, stengiantis sumedžioti jaunus, iki metų amžiaus, šernus ir vyresnes nei antrametės pateles.

Vartoti šernų mėsą būtų griežtai draudžiama, nušauti gyvūnai turėtų būti užkasami arba sudeginami tam nustatytose vietose.

Šie apribojimai galiotų mažiausiai dvejus metus nuo paskutinio patvirtinto maro atvejo.

Taip pat Lietuva turėtų Europos Komisijai pateikti ligos likvidavimo planą.

Antradienio popietę pasienyje su Rusija vyko kone detektyvinė istorija. Lietuvos pasieniečiai apie antrą valandą dienos ties Skirvyte pamatė besiblaškantį briedį.
Girių karalius sėkmingai įveikė šalčio sukaustytą Skirvytės upelį. Nors sušalusio ižo danga gyvūnui ir nebuvo patogi, briedžiui pavyko išvengti sužeidimų. Jis atsidūrė Rusijos teritorijoje.

Toliau stebimas Lietuvos pasieniečių, briedis iš pradžių ramiai ėjo upės šlaitu, kol priėjo kanalą.

Užlipęs ant nugludinto ledo, gyvūnas virto ant šono. Kanopiniams ant slidaus paviršiaus išsilaikyti labai sunku. Todėl girių karaliaus bandymai įveikti keliasdešimties metrų ilgio čiuožyklą virto beveik agonija: jis bandė keltis, vėl griuvo. Kilo pavojus, kad briedis sunkiai susižalos į ledo briaunas, todėl Lietuvos pasieniečiai pranešė apie situaciją Rusijos sienos apsaugai.

Kol Rusijos pasieniečiai svarstė, ką daryti, briedis ledu pamažu prisiyrė prie kanalo kranto Lietuvos pusėje.

Rusai norėjo nušauti?
Tuo metu iš krūmų Rusijoje išlindo net keli šautuvų vamzdžiai. Gali būti, kad pasieniečiai pranešė apie žvėrį savo pažįstamiems medžiotojams. Bet briedis spėjo pasprukti nuo rusų kulkų. Klupdamas įveikė Nemuno ižą ir vėl atsidūrė Lietuvos teritorijoje.

Tačiau čia jo laukė potvynio vandens užlieti ir užšalę polderiai. Gyvūnui ir vėl teko pasikankinti. Šalia esančio kaimo šunų užspeistas, briedis išlaužė tvorą ir įšoko į ūkininko kiemą. Paskui vėl pasuko link Nemuno. Galiausiai pasiekė krūmynus ir išsikapanojo ant kietos žemės.

15min.lt kalbintų Rusnės medžiotojų teigimu, šios istorijos moralas paprastas: pievas užliejus potvyniui, kanopiniams išgyventi tapo labai sunku.