Kad ir kokie puikūs būtų medžiokliniai šautuvai, bet be parako jie nešaudys. Būtent parako išradimas paskatino mūsų protėvius kurti šaunamuosius ginklus. Nors tobulinant ginklus laikui bėgant kartu tobulėjo ir parakas, tačiau šautuvai ir jų veikimo principas iš esmės nepakito. Ir dabar tos pačios parako dujos priverčia skrieti tą patį šratų užtaisą arba kulką, nors pirmasis dūminis parakas jau nugrimzdo praeitin ir jį naudoja tik pavieniai medžiotojai – senų ir senovinių pavyzdžių šautuvų mėgėjai. Todėl kai kurios firmos dar gamina dūminį paraką, jo galima rasti ir mūsų parduotuvėse.
Šio parako cheminė sudėtis yra mišinys, kurį sudaro 75 proc. kalio salietros, 15 proc. aktyvintos medienos anglies ir 10 proc. sieros. Parakas yra juodos ar šiek tiek rudos spalvos. Minėtas mišinys paverčiamas blizgančiomis juodos spalvos granulėmis, kurios priklausomai nuo kokybės ir paskirties gali būti įvairaus dydžio. Juodasis parakas iki šiol naudojamas karinėje artilerijoje uždegti pagrindiniam pabūklo užtaisui ir daugeliui kitų tikslų, tačiau jei nežinoma jo parametrų, medžioklei juodojo parako geriau nenaudoti. Medžioklės tikslams galima nusipirkti specialaus šautuvų parako, įskaitant dūminį.
Dūminis parakas labai bijo drėgmės, sudrėkę jo grūdeliai jau nebeturi reikiamų savybių net ir gerai išdžiovinti. O esant idealioms sąlygoms dūminį paraką galima laikyti ištisus amžius, skirtingai nuo šiuolaikinio bedūmio. Vis dėlto šiais laikais medžioklei daugiausia naudojamas bedūmis parakas, jam pritaikyti ir šiuolaikiški šautuvai – tiek lygiavamzdžiai, tiek graižtviniai. Žinoma, kad bedūmis parakas mažiausiai 3–4 kartus ir daugiau stipresnis už dūminį. Todėl šiuos dalykus medžiotojai turi gerai žinoti, nes neišmanėlio rankose parakas labai pavojingas.
BEDŪMIS PARAKAS
Cheminis bedūmio parako pagrindas yra vadinamosios skaidomosios sprogstamosios medžiagos. Paprastai jos sprogsta veikiant inicijuojamųjų sprogstamųjų medžiagų detonacijai, dėl to suskaidomi aplink esantys elementai. Gaminant bedūmį paraką naudojamas piroksilinas ir nitroglicerinas, jie apdorojami su tam tikrais tirpikliais, kad į parako masę būtų galima įterpti įvairių cheminių medžiagų, iki tam tikro laipsnio sulėtinančių sprogstamųjų medžiagų degimą, kad būtų ne tokios agresyvios, bet vis dėlto tam tikru laipsniu pavojingos. Dūminis parakas šovinio lizde sukelia 500–600 kgs/cm2 slėgį, o bedūmis – slėgį iki kelių tūkstančių atmosferų, priklausomai nuo jo paskirties. Bedūmis parakas dar skirstomas pagal sudėtį, t. y. iš kelių komponentų sudarytas: vienkomponentis („Single Base Powders“), dvikomponentis („Double Base Powders“ ir daugiakomponentis („Multi Base Powders“).
Nors tobulinant ginklus laikui bėgant kartu tobulėjo ir parakas, tačiau šautuvai ir jų veikimo principas iš esmės nepakito. Ir dabar tos pačios parako dujos priverčia skrieti tą patį šratų užtaisą arba kulką, nors pirmasis dūminis parakas jau nugrimzdo praeitin ir jį naudoja tik pavieniai medžiotojai – senų ir senovinių pavyzdžių šautuvų mėgėjai. Todėl kai kurios firmos dar gamina dūminį paraką, jo galima rasti ir mūsų parduotuvėse.
VIENKOMPONENTIS PARAKAS
Šis bedūmis parakas, ko gero, dažniausiai naudojamas medžioklėje, jį paprastai sudaro 90–98 proc. piroksilino, kuris gaunamas sieros ir azoto rūgštimis apdorojus medvilnę, medieną, liną, kanapes ir pan., dėl to atsiranda nitroceliuliozė – beveik balta masė. Paskui ji valoma pašalinant teršalus ir rūgščių likučius (šarminimo būdu), po to plaunama karštuoju būdu. Skirtingos nitroceliuliozės partijos turi nevienodų savybių, todėl jos maišomos siekiant gauti labai vienalytę masę, tada viskas ištirpdoma naudojant spiritinius ir eterinis tirpiklius. Išbrinkusi masė spaudžiama per specialią matricą, turinčią skirtingus profilius vienos ar kitos rūšies parakui gauti. Be to, į košės pavidalo gelinę masę galima lengvai pridėti bet kokių reikalingų priedų: stabilizatorių, degimo stabdiklių, medžiagų, užkertančių kelią vamzdžių variavimui, ir pan. Keičiant grūdelių formą parakui galima suteikti skirtingų savybių ir pritaikyti įvairiai paskirčiai. Per filjeres perspaustas parakas džiovinamas +20–30 °С temperatūroje 24–48 val., paskui galima pjaustyti įvairiais profiliais atsižvelgiant į paskirtį. Kartais parakas gaunamas kitu būdu, išpurškiant skystesnę masę į specialų indą, kuriame išdžiūvęs parakas virsta beveik apvalios formos granulėmis – tai sferinis parakas. Grūdelio arba granulės forma lemia parako degimo kokybę konkrečiame šautuve. Pavyzdžiui, graižtviniams šautuvams skirtu paraku negalima užtaisyti lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinių, ir atvirkščiai – lygiavamzdžiams skirto parako negalima naudoti graižtvinių šautuvų ir karabinų šoviniams. Lygiavamzdžiams šautuvams ir pistoletams skirtas parakas labai greita dega ir vamzdyje žaibiškai susidaro užribinis slėgis. Todėl parako užtaisai, palyginti su lygiavamzdžio šautuvo kalibru, yra labai nedideli, tačiau ir jie sugeba priversti įsibėgėti sviedinį didelio kalibro vamzdyje, kur degimo kamera įsibėgėjimo metu didėja nuolatos ir daug kartų. Graižtvinio šautuvo atveju šis efektas būna kur kas mažesnis, todėl jų šoviniams naudojamas specialus lėto ir progresyvinio degimo parakas, galintis kuo ilgiau palaikyti slėgį vamzdyje. Stambūs parako grūdeliai dega lėtai ir kuo ilgesnis vamzdis, tuo didesni parako grūdeliai.
Bedūmis parakas dar skirstomas pagal sudėtį, t. y. iš kelių komponentų sudarytas: vienkomponentis („Single Base Powders“), dvikomponentis („Double Base Powders“ ir daugiakomponentis („Multi Base Powders“).
DVIKOMPONENTIS PARAKAS
Siekiant paraką padaryti dar stipresnį į piroksilininį paraką dedama nitroglicerino, kuris suteikia daugiau energijos negu vienas piroksilinas (nitroceliuliozė). Nitroglicerinas gaminama iš gryno bevandenio glicerino ir azoto bei sieros rūgščių mišinio. Gaunamas šviesus bekvapis skystis, tirpus daugelyje organinių tirpiklių ir galintis tirpdyti aromatinės eilės nitrojunginius. Tai turi didelę reikšmę gaminant plokšelines ir želatinines sprogstamąsias medžiagas, kuriose nitroglicerinas gali būti naudojamas kaip želatininimo agentas, kuriam veikiant iš masės, apdorojamos karštuoju būdu, suformuojamos parako dalelės. Visi priedai, naudojami gaminant dvikomponentį paraką, paprastai būna tie patys kaip ir vienkomponenčio parako atveju. Dvikomponentis parakas daugiausia naudojamas artilerijoje – beatošliaužiams pabūklams, minosvaidžiams, taip pat šaunamiesiems ginklams, tinka ir medžiokliniams šautuvams. Šautuvams skirto parako grūdeliai dažnai būna sferinės formos, jo rūšių yra labai daug.
DAUGIAKOMPONENTIS PARAKAS
Daugiakomponenčio parako sudėtyje be nitroceliuliozės ir nitroglicerino dar yra didelė dalis nitroguanidino. Ši medžiaga sumažina parako degimo temperatūrą, užtikrindama vadinamąjį „vėsų degimą“, t. y. maksimalios temperatūros sumažinimą išlaikant didelį reaktyvųjį potencialą. Dėl to laikoma, kad daugiakomponenčio parako šiluminė geba yra santykiškai maža. Daugumos trikomponenčio parako rūšių granulės yra vamzdelio formos su vienu kanalu, jos daugiausia naudojamos užtaisyti šoviniams „Magnum“. Visų rūšių bedūmio parako tinkamumo naudoti laikas palyginti trumpas – paprastai 10 metų.
Piroksilinas yra stabili medžiaga, tačiau jame visada būna teršalų, atsiradusių gamybos metu. Tokiems teršalams priskiriamos azoto ir sieros rūgštys, celiuliozės ir azoto rūgšties eteriai, azoto rūgšties eteriai ir kt. Žinoma, skirtingų gamintojų parakas būna nevienodai išvalytas šalinant kenksmingus priedus, todėl šaudmenų ir paties parako tinkamumo naudoti laikas gali būti skirtingas. Naudojant stabilizatorius stabdomas parako skaidymasis, neleidžiama pasikeisti jo savybėms. Stabilizatoriai reaguoja su azoto garais, kurie yra nitroceliuliozės skaidymosi reakcijos produktai, jų kiekis sudaro nuo 0,5 iki 1 proc. parako masės. Visų rūšių bedūmis parakas netirpsta vandenyje ir yra labai mažai higroskopiškas, jo drėgnumą galima padidinti iki 20 proc., tačiau tada suprastės balistinės savybės. Kuo drėgnesnis parakas, tuo lėčiau jis dega. Visų rūšių bedūmio parako lyginamasis svoris yra apie 1,55–1,63, uždegimo temperatūra – 180–200 °С. [sociallocker] Didėjant užtaiso temperatūrai parako degimas greitėja, nes sumažėja jo įkaitinimui reikalingos šilumos išeiga. Dėl šios priežasties žieminių ir vasarinių užtaisų, ypač lygiavamzdžių šautuvų, svoris visada būna skirtingas. Bedūmis parakas dega 240 °С temperatūroje ir esant vienodai užtaiso masei išskiria 3 kartus daugiau dujų negu dūminis. Tačiau ir tai ne riba, atskirų rūšių parakas būna dar stipresnis. Bedūmio parako produktyvumas yra didžiulis – sprogus 1 kg parako susidaro apie 900 l parako dujų, tai leidžia sukurti didžiulį slėgį šaunamojo ginklo vamzdžiuose, ypač graižtvinio, net iki 4 000 bar.
Aišku, graižtviniai medžiokliniai šautuvai būna skirtingi – ir pagal klasę, ir pagal paskirtį. Be kita ko, yra trumpašaudžių, skirtų varomajai medžioklei, ir toliašaudžių, naudojamų tada, kai reikia šaudyti į labai toli esančius žvėris, todėl graižtvinių medžioklinių šautuvų užtaisams naudojamas skirtingas parakas ir skirtingos galios šoviniai. Gaminamas įvairios sudėties parakas, dedama įvairių cheminių priedų, turinčių nevienodą paskirtį. Tai difenalaminas, karbamidas, vazelinas, anilinas, kamparas, dinitrotoluolas, grafitas ir kt.
Pagrindiniai parako defektai atsiranda dėl to, kad jis ilgai arba netaisyklingai laikomas.
Medžiokliniams šautuvams skirtas bedūmis parakas neturi sudegti labai greitai ir degti su pliūpsniais, jo liepsna turi būti lengva ir intensyvi. Į sulenktą popierių reikia įberti 0,25 g nitroparako, 5 cm ilgio juostelę, ir padegti degtuku; jeigu parakas sudegs greičiau nei per 1,8 sek., vadinasi, jis dega per greitai ir naudoti tokį paraką pavojinga. Geriausia, jei bus laikomasi visų su parako pakuote pateikiamų instrukcijų, kuriose nurodoma, kaip jį laikyti ir naudoti. Svarbu paisyti ir užtaisymo tankio. Pavyzdžiui, bedūmį paraką „Sokol“ galima suspausti 6–8 kg/ cm2 jėga, o parako „Sunar“ ir „Bars“ apskritai nepatartina spausti.
Degant bedūmiam parakui susidaro gerokai mažiau degimo produktų, mažiau užteršiamas vamzdis ir kiti šautuvo mechanizmai, pavyzdžiui, šautuvo veikimas gali būti paremtas parako dujų nuvedimo kartotiniam užtaisymui principu. Vis dėlto reikia atsiminti, kad bet kokie parako likučiai pavojingi metalinėms šautuvo dalims, ypač jeigu jis pagamintas ne iš nerūdijančio plieno. Tam tikros priežiūros reikia ir vamzdžiams iš nerūdijančio plieno, jų negalima palikti ilgą laiką nevalytų.
Bedūmio parako degimo produktų sudėtyje daugiausia būna rūgštinių komponentų, kurie paprastai neutralizuojami naudojant šarmines valymo priemones, taip pat veiksmingai padedančias atšokti teršalams ir vamzdyje, ir šaunamajame mechanizme.
Degant bedūmiam parakui susidaro gerokai mažiau degimo produktų, mažiau užteršiamas vamzdis ir kiti šautuvo mechanizmai, pavyzdžiui, šautuvo veikimas gali būti paremtas parako dujų nuvedimo kartotiniam užtaisymui principu.
PARAKO ŽENKLINIMAS.
RŪŠYS Dabar apžvelgsime kai kurias mūsų medžiotojų šiandien naudojamo parako rūšis. Jų yra labai daug, taip pat ir skirtų lygiavamzdžiams šautuvams. Medžiotojas turi bent apytiksliai nustatyti, koks tai parakas ir kokiam šautuvui jis skirtas,kad atsitiktinai įsigytas pakelis nesukeltų tragiškų padarinių.
Šiuo metu Vakarų šalyse parakas ženklinamas taip: vienkomponenčio parako ženklinimas prasideda vienetu, pavyzdžiui, Nr. 110, Nr. 160 ir t. t., dvikomponenčio – penketu, pavyzdžiui, Nr. 550 ir t. t. Jeigu pirmas ženklinamo skaitmuo yra 3, vadinasi, pistoletams skirtas parakas, pavyzdžiui, Nr. 320 ir t. t. Be kita ko, ant pakuotės visada rašoma, kokiam ginklui parakas yra skirtas.
Labai paplitęs parakas „Sokol“, jį sudaro plokštelės, kurių matmenys – 1,2×1,7 mm, vidutinis storis – 0,13 mm; šis parakas būna dviejų rūšių – aukščiausios ir pirmos. Jis gaminamas volavimo technologijos būdu, t. y. parako plokštelės voluojamos iki reikiamo storio, paskui sumaišomos su želatina ir supjaustomos. Parako „Sokol“ savybės nėra geriausios, jis sukelia stiprią liepsną, garsų trenksmą, didelę atatranką ir aukštą vamzdžio žiočių slėgį, t. y. dujos išsiveržia iš šautuvo vamzdžio žiočių labai dideliu greičiu, tai suteikia atatrankai dar ir reaktyvinį momentą, dėl to sunku greitai šaudyti. Teigiama šio parako savybė yra tai, kad jo svėrinys gali ir nebūti itin tikslus, t. y. apie 0,05 g, todėl galima naudotis ir įprastiniais matuokliais, ir dozatoriais. Paraką „Sokol“ galima naudoti įvairaus kalibro šautuvams, tačiau reikalingos gerai užvalcuotos tūtos ir kapsulės „Ževalo- stiprusis“.
Parakas „Bars“ skirtas užtaisyti lygiavamzdžių šautuvų šoviniams, tai balistiniai sferiniai grūdeliai, apie 0,45 mm dydžio. Šis parakas gaminamas taikant mechanizuotą emulsinimo technologiją, kurios gamybos ciklas yra 3–4 kartus trumpesnis negu parako „Sokol“, dėl to gerokai sumažėja gamybos išlaidos. Parakas „Bars“ atveju labai svarbus yra tikslus svėrinys, jis turi būti ne didesnis kaip 0,03 g. Esant tokiam pačiam kaip „Sokol“ svėriniui parako „Bars“ tūris bus du kartus mažesnis, todėl užtaisant juo šovinius jokiu būdu negalima naudotis matuokliais ir dozatoriais, skirtais kitų rūšių parakui. Paraką „Bars“ geriausia sverti su tiksliomis svarstyklėmis. Jį naudoti galima tiktai su 12, 16 ir 20 kalibrų šautuvais, o jei šautuvo kalibras mažesnis, gali trūkti šovinio lizdas.
„Sunar“ – piroksilininis beliepsnis parakas, jo grūdeliai yra cilindrinės vienakanalės formos ir akytos struktūros. Maždaug su 10 proc. mažesniu užtaisu jis gali užtikrinti tokias pačias balistines savybes kaip parakas „Sokol“. Išlaikydamas maksimalų slėgio lygį vamzdyje „Sunar“ leidžia padidinti šratų sviedinio greitį. Šio parako sukeliamas vamzdžio žiočių slėgis šiek tiek mažesnis negu parako „Sokol“, dėl to šūvis būna komfortiškesnis, tačiau „Sunar“, kaip ir „Bars“, skirtas užtaisyti tiktai didelio kalibro (12, 16, ir 20) lygiavamzdžiams šautuvams. Paraką „Sunar“ reikia sverti iki 0,05 g tikslumu. Yra ir šios rūšies parako atmainų: „Sunar- SF“ (sferinis) ir „Sunar-N“ (sferoidinis- elipsoidnis). Šį paraką galima naudoti medžioklinių šautuvų šoviniams. Parakas „Sunar-S“ skirtas užtaisyti stendiniams šoviniams, kai slėgis vamzdyje siekia iki 800 kgs/cm2. Su juo reikia elgtis itin atsargiai – ir parako, ir šratų negalima pilti su matuokliu. Visi parako „Sunar“ užtaisai 12 kalibrui yra 2,3 g, šratų – 35 g, 16 kalibrui – atitinkamai 2,1 ir 30 g, 20 kalibrui – 1,9 ir 25 g.
Dar noriu paminėti „VUSD“ – sportinį, labai akytą piroksilininį grūdėtą paraką, patį stipriausią iš tų, kurie naudojami gamykliniuose šoviniuose. Jis buvo sukurtas 1980 m. Olimpinėms žaidynėms. Tai cilindro formos grūdeliai su žvilgančiu paviršiumi, primenantys metalo pjuvenas. Šūvio metu „VUSD“ pasiekia 700–800 kgs/cm2 slėgį esant labai mažam vamzdžio žiočių slėgiui, vos 25–35 kgs/cm2. Kadangi tai per pusę mažiau negu parako „Sokol“, tai ir atatranka šaunant su „VUSD“ sumažėja du kartus. Šį paraką reikia sverti svarstyklėmis, kurių tikslumas – iki 0,01 g. Tūrinių matuoklių naudoti negalima. Smulkiems 32 g svorio šratams 12 kalibro šoviniuose pakanka vos 1,6 g šios rūšies parako.
Parako „Sokol“ savybės nėra geriausios, jis sukelia stiprią liepsną, garsų trenksmą, didelę atatranką ir aukštą vamzdžio žiočių slėgį, t. y. dujos išsiveržia iš šautuvo vamzdžio žiočių labai dideliu greičiu, tai suteikia atatrankai dar ir reaktyvinį momentą, dėl to sunku greitai šaudyti.
Tai, ko gero, ir visas Rusijoje gaminamo parako asortimentas. Jeigu jums teks naudoti kitą lygiavamzdžiam šautuvui skirtą paraką, kurio rūšių šiandien yra labai daug, būtinai perskaitykite naudojimo instrukciją. Nors parakas nėra stipri sprogstamoji medžiaga, vis dėlto tenka sutikti medžiotojų, patyrusių įvairių traumų dėl netaisyklingai naudoto parako užtaisant šaudmenis. Medžiotojų nerūpestingumas pražudė ir ne vieną puikų šautuvą. O dėl neišmanymo net pats paprasčiausias „Sokol“ tipo parakas gali sukelti nemalonių padarinių, nes reikia ne tik žinoti parako savybes, bet ir atsižvelgti į daugybę kitų veiksnių: tai ir šautuvo kanalo skersmuo, ir čokinių susiaurėjimų skersmuo, ir su lygiavamzdžiais šautuvais naudojamų kulkų skersmuo, ir daug kitų dalykų. Tikimės, kad mūsų žurnalas ir mano straipsnis padės mūsų medžiotojams įgyti šiokių tokių papildomų žinių apie tai, kaip elgtis su savo šautuvu ir šaudmenimis.[/sociallocker]
Tekstas: Leonid Novikov
Šaltinis: Žurnalas „Medžioklė ir Žvejyba Baltijoje”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
