Panevėžio miškų urėdija ketina bylinėtis su Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija. Urėdiją apstulbino ant jos dantį dėl nereguliuojamos žvėrių populiacijos griežusiems rajono žemdirbiams priskaičiuota kompensacijų suma. Palyginti su praėjusiais metais, šįmet urėdija turės pakloti dvigubai didesnę sumą – per 230 tūkst. litų.

Praėjusiais metais urėdijai priklausančiuose komercinės medžioklės plotuose gyvūnų ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms padarytos eibės kainavo 124 tūkst. litų.

„Mes su tokio dydžio žala nesutiksime. Liaudiškai kalbant, matyt, auga žemdirbių apetitas. Išeina, kad jų pasėliams žalos nepadaro nei liūtys, nei vėjai, nei kitokie gamtos reiškiniai, o tik žvėrys“, – piktinosi Panevėžio miškų urėdijos miškų urėdo pareigas einantis Vaclovas Šiušis.
Jis patvirtino, kad neradus kompromiso urėdija ginčą spręs per teismą.

Žalos skaičiai auga kasmet

Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis nesistebi, kad miškininkai grasina teismais. Pasak jo, kiekvienais metais komisija atsiduria tarp kūjo ir priekalo.
Vienas rajono ūkininkas laimėjo teisminį ginčą su komisija dėl 2011 metais neapskaičiuotos žvėrių jo ūkiui padarytos žalos. Medžiotojų būrelis turės jam atlyginti per 40 tūkst. litų žalą. V. Jakubonis neatmeta, kad dabar komisiją teismui apskųs medžiotojai.

Šiais metais medžiojamųjų gyvūnų žemdirbiams padaryta žala – rekordinio dydžio. Ji siekia 302 tūkst. litų ir yra 116 tūkst. litų didesnė nei pernai, palyginti su ankstesniais metais, žala išaugo 3 kartus.

Stumbrų padaryti nuostoliai irgi gerokai didesni. Pernai šios miškų puošmenos žemdirbiams pridarė šunybių už beveik 46 tūkst. litų, o šiais metais jų padaryti nuostoliai viršija 70 tūkstančių litų.
Kaip žinoma, stumbrų padarytą žalą žemdirbiams kompensuoja Aplinkos ministerija. Kitų medžiojamųjų gyvūnų padarytus nuostolius atlygina Panevėžio miškų urėdija ir medžiotojų būreliai. Pastariesiems šiais metais reikės piginę palengvinti tik keliais tūkstančiais litų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Petras Narbutas patikino, kad didelės problemos medžiotojai nemato.

„Mes su žemdirbiais paprastai randame bendrą kalbą. Atvejai, kai medžiotojų būreliai bylinėjasi dėl žalos atlyginimo, nedažni“, – „Sekundei“ teigė jis.

Didžiąją dalį, daugiau kaip 230 tūkst. iš priskaičiuotų 302 tūkst. litų, nuostolių turėtų kompensuoti Panevėžio miškų urėdija. Kitaip sakant, žemdirbiams iš esmės žalą daro būtent profesionalios medžioklės plotuose karaliaujantys žvėrys.

Beje, dar ne visa medžiojamųjų gyvūnų pasėliams padaryta žala apskaičiuota. Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas sakė, kad žala dar neapskaičiuota 7 subjektams, kurie veda supaprastintą buhalterinę apskaitą arba yra nepateikę duomenų apie vidutinį pasėlių derlingumą.

Pasikeitė žalos apskaičiavimo metodika

Vedantiesiems supaprastintą buhalterinę apskaitą teks laukti vidutinių rajono pasėlių derlingumo rodiklių paskelbimo. Iki šių metų spalio mėnesio tokiais rodikliais buvo vadovaujamasi apskaičiuojant gyvūnų padarytą žalą visiems ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms.

Nuo spalio 1 dienos, pasikeitus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikai, žala apskaičiuojama pagal kiekvieno ūkio pasėlių derlingumą.

V. Jakubonio teigimu, ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pateikti pasėlių derlingumo rodikliai, palyginti su rajono pasėlių derlingumo vidurkiu, yra gerokai aukštesni. Todėl žemdirbiams ir apskaičiuotos didesnės kompensacijos nei pernai.

Jis mano, kad nauja žalos apskaičiavimo metodika sumažins žemdirbių nepasitenkinimą. Ūkininkai daug metų skundėsi, kad jų pasėlius nuolat niokoja elniai, stirnos, šernai. Kad ypač nukenčia tie dirbamos žemės plotai, kurie yra arčiausiai komercinių medžioklės plotų.

Jie piktinosi, kad miškų urėdijai priklausančiuose miškuose knibždėte knibždantys laukiniai žvėrys, o jų laukai jiems yra tarsi šėryklomis.

Žemdirbiai smarkiai kritikavo laukinių žvėrių padarytos žalos atlyginimo tvarką ir reikalavo, kad urėdijai priklausančiuose komercinės medžioklės plotuose būtų griežčiau reguliuojama laukinių žvėrių populiacija.

Jie išreiškė įtarimus, kad urėdija specialiai stengėsi priauginti kuo daugiau žvėrių vadinamoms pramoginėms medžioklėms, kad galėtų daugiau uždirbti iš jose dalyvaujančių užsieniečių.

Urėdija nežada pasiduoti

V. Šiušio tvirtinimu, laukinių gyvūnų populiaciją reguliuoja urėdijoje dirbantys profesionalai įstatymų nustatyta tvarka. Kai kuriuos gyvūnus be atskiro Aplinkos ministerijos leidimo medžioti draudžiama visus metus, yra nustatytos sumedžiojamų žvėrių kvotos, jų negalima viršyti. Urėdo teigimu, medžioklės plotuose imamasi visų įmanomų priemonių, kad žvėrys kuo mažiau eitų į laukus.

Pasak jo, urėdijai priklausančiuose plotuose žvėrių keleriopai nepadaugėjo. Šiais metais jų buvo sumedžiota tiek, kiek numato kvotos, palyginti su pernai, sumažinta populiacija. Tad urėdui nesuprantama, kodėl taip smarkiai išaugo gyvūnų padaryta žala.

„Nesakau, kad žvėrys ūkininkams nepadaro žalos. Padaro, bet tikrai ne už tokią sumą, kokia apskaičiuota“, – kalbėjo jis.

V. Šiušio teigimu, jei būtų klausoma ūkininkų, tai urėdijai reikėtų iššaudyti visus žvėris.
Laukiniai gyvūnai esą laisvai migruoja iš vienų miškų į kitus. Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškai dėl tankios augmenijos jiems ypač patrauklūs, gyvūnai čia randa daugiau pašaro. Sumedžiotus žvėris pakeičia kiti.

Urėdas kritikavo ūkininkus, kad šie mažai rūpinasi savo pasėlių saugumu. Dabar esą žemdirbiai užsėja ir užsodina savo laukus iki pat miško, medžiotojai negali nei pravažiuoti, nei pasistatyti bokštelių.

Oficiali statistika

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Panevėžio miškų urėdijos profesionalios medžioklės plotuose per pastarąjį medžioklės sezoną, trunkantį nuo 2012 metų balandžio iki 2013 metų balandžio, sumedžioti 55 taurieji elniai, 23 stirnos, 16 danielių, 326 šernai, 11 bebrų.

2011/2012 sezono metu sumedžiota žvėrių: 70 taurių elnių, 32 stirnos, 12 danielių, 294 šernai, 27 bebrai.

2010/2011 sezono metu sumedžioti 89 taurieji elniai, 34 stirnos, 8 danieliai, 227 šernai, 53 bebrai.

2013 m. balandžio 1 dienos duomenimis, profesionalios medžioklės plotuose buvo 20 stumbrų, 8 briedžiai, 492 Taurieji elniai, 322 stirnos, 258 danieliai, 569 šernai.

2012 m. balandžio 1 dieną buvo priskaičiuota 10 briedžių, 506 taurieji elniai, 299 stirnos, 238 danieliai, 561 šernas. Stumbrų neužfiksuota, manoma, kad jie buvo nuklydę į Kėdainių rajoną.

Jau daugiau kaip dvi savaitės tęsiasi Utenos RAAD vykdoma akcija „Saugi medžioklė – 2013“. Apie akcijos metu nustatytus pažeidimus, jų priežastis, informacija reguliariai skelbiama šio regiono aplinkosaugininkų tinklalapyje. Tačiau pažeidimų išaiaškinama ne mažiau ir visi jie padaromi per aplaidumą. Aplinkosaugininkai, analizuodami praėjusio šeštadienio reido rezultatus, padarė išvadą, kad dauguma medžioklės vadovų savo pareigas vykdo ne „netinkamai“, o tiesiog piktybiškai jų nevykdo.

Anykščių rajono agentūros pareigūnai patikrino varyminę medžioklę „Puntuko“ medžiotojų klube. Vienas iš medžiotojų pateikė medžiotojo bilietą, kuriame paskutinė žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimą įrašyta daugiau kaip prieš penkerius metus, antras medžiotojas, medžioklinio šuns savininkas, neturėjo šuns dokumentų. Vadinasi, medžioklės vadovas prieš medžioklę šio asmens dokumentų netikrino. Ir medžiotojams, ir medžioklės vadovui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai.

Visagino miesto agentūros pareigūnai patikrino medžiotojų klubus „Drūkšiai“ ir „Gervė“. Nustatyti tokie pat pažeidimai – medžiotojas pateikė bilietą su žyma apie duomenų pateikimą medžiotojų sąvadui daugiau kaip prieš vienerius metus. Administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti šiam medžiotojui ir medžioklės vadovui.

Lygiai tokį pat pažeidimą išaiškino Zarasų rajono agentūros aplinkosaugininkai medžiotojų klube „Smalvos“. Ir čia administracinės atsakomybės neišvengs medžioklės vadovas bei medžiotojas.

Suvedus reido rezultatus paaiškėjo, kad akcijos metu buvo patikrinta 11 medžiotojų klubų ir būrelių, nustatyti septyni medžioklės taisyklių pažeidimai.

Gruodžio 17-ą dieną Aplinkos ministerijoje vyko seminaras, kurio metu pristatytos elektroniniu būdų pradedamos teikti paslaugos. Jau ir anksčiau internetu buvo galima užsisakyti nemažai Aplinkos ministerijos bei jai pavaldžių įstaigų teikiamų paslaugų – žūklės, žemės gelmių išteklių naudojimo, kitus leidimus. Baigus įgyvendinti naują projektą šį sąrašą papildys dar 15 e. paslaugų.

Nuo šiol apsilankę šiuo adresu piliečiai galės naudotis visomis Aplinkos apsaugos kontrolės, Saugomų teritorijų ir Upių, ežerų ir tvenkinių kadastrų elektroninėmis paslaugomis – užregistruoti aplinkosauginį įvykį, gauti išrašą apie saugomoje teritorijoje esantį žemės sklypą, vandens telkinius, augalą ar gyvūną.

„Lietuvos geologijos tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos paslaugos buvo decentralizuotos, dauguma jų būdavo teikiamos ne elektroniniu būdu. Nuo šiandien viskas pasikeičia“, – sako Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas.

Iš viso ketinama sukurti 15 naujų e. paslaugų. Į elektroninę erdvę numatoma perkelti žemės gelmių registro duomenų išrašo teikimo, registro duomenų analizės teikimo, žemės gelmių išteklių gavybos duomenų registravimo, geologinių duomenų teikimo fiziniams bei juridiniams asmenims, pranešimo apie aplinkos apsaugos pažeidimo įvykį, ūkio subjektų duomenų teikimo į Aplinkos apsaugos agentūrą bei kitas paslaugas.

Taip pat bus modernizuotos ir sukurtos žemės gelmių registro, valstybinė geologijos informacinė, aplinkos apsaugos kontrolės informacinė, saugomų rūšių ir bendrijų informacinė bei kitos sistemos, saugomų teritorijų valstybės kadastras, taip pat upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras.

Dalis naujųjų paslaugų jau veikia, likusios bus baigtos diegti iki 2013 m. pabaigos.

Prisiregistruoti galima naudojant el. bankininkystės, el. parašo, asmens tapatybės arba valstybės tarnautojo kortelės duomenis.

[button color=”green” link=”https://epaslaugos.am.lt/aakis_pazeidimas.html” target=”_blank” font=”georgia” align=”left”]Pažeidimo pildymo forma[/button]

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sugriežtino mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudojimo tvarką. Taip siekiama užtikrinti, kad šie plotai būtų naudojami tik pagal savo tiesioginę paskirtį. Seimui taip pat bus teikiamos Medžioklės įstatymo pataisos, kuriose bus numatyta, kad mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudojimas turi būti apmokestintas.

„Simbolinis mokestis privers pagalvoti, ar mokslo įstaigai reikalingi mokslo ir mokymo medžioklės plotai ir kiek jų iš tikrųjų reikia, – mano aplinkos ministras V. Mazuronis. – Galbūt tai paskatins įstaigas kooperuotis ir naudotis jais bendrai.“ Numatoma, kad šis mokestis sieks iki 50 proc. taikomo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

Naujojoje mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudojimo tvarkoje numatyta, kad organizuojamose medžioklėse gali dalyvauti tik mokslo ir mokymo medžioklės plotus naudojančios įstaigos darbuotojai, doktorantai, magistrantai ir studentai, taip pat užsienio šalių studentai, studijuojantys pagal mainų programas. „Iki šiol prisidengdami mokslo tikslais šiuose plotuose nemokamai galėjo medžioti su mokslu niekaip nesusiję žmonės, – teigia V. Mazuronis. – Negalime to toleruoti.“

Pagal naująją tvarką, kasmet kiekvienam mokslui ir mokymui skirtam medžioklės plotui reikės parengti ir metinę mokslinio tyrimo ir mokymo šiuose plotuose programą. „Pasikeitimai mokslo tikslams nepakenks ir padarys šių plotų naudojimą skaidresnį,“ – kalbėjo V. Mazuronis.

Medžioklės plotų naudotojai taip pat kasmet Aplinkos ministerijai turės pateikti ataskaitą apie numatytos programos įgyvendinimą, taikytas gyvūnijos apsaugos ir naudojimo bei gausos reguliavimo priemones, paskelbtas mokslo publikacijas apie atliktus tyrimus. Apsvarstyta ataskaita turės būti skelbiama mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudotojo interneto svetainėje.

Užtikrinant, kad medžiojamųjų gyvūnų gausumo reguliavimo darbai būtų atliekami griežtai laikantis šios tvarkos reikalavimų ir siekiant tik mokslo bei mokymo interesų, asmenų, galinčių atlikti šiuos veiksmus, sąrašą, reikės derinti su RAAD ir patalpinti įstaigos interneto svetainėje.

Tykojant šernų, jų viliojimui skirtose vietose pašarų kiekis negali būti didesnis kaip 20 kg, o papildomą medžiojamųjų gyvūnų šėrimą leidžiama vykdyti tik esant nepalankioms gyvūnams meteorologinėms sąlygoms, bet ne ilgiau kaip nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d.

Už nustatytų reikalavimų nesilaikymą mokslo ir mokymo medžioklės plotų naudotojui gali būti panaikintas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Visuomenės informavimo skyrius
2013-12-16

Trisdešimt aštuonerių metų Panevėžio rajono gyventojas D. M. tik šių metų birželio mėnesį dalimis baigė mokėti jam 2010 metais Panevėžio regiono aplinkosaugininkų paskirtą 2800 Lt baudą už neteisėtą medžioklę Kupiškio rajone. Tais pačiais metais, už neregistruoto šaunamojo ginklo laikymą ir naudojimą jis buvo nuteistas (daugiau…)

„Nelįskite ten, kur nereikia“, – tokį patarimą išgirdo 15min.lt, pradėjus domėtis, kas ir kaip medžioja mokslo tikslais Miškų institutui nemokamai valstybės suteiktuose miškuose Žemaitijos nacionaliniame parke, Platelių apylinkėse. Kad po mokslu slepiasi ponų medžioklės, vis labiau įsitikina ir aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, besiaiškinantis, kuo remiantis valstybės miškuose vietoj studentų ir mokslininkų nemokamai medžioja vietos „kunigaikščiai“.

Medžioklės įstatyme yra numatyta galimybė mokymo įstaigoms nemokamai naudotis medžioklės plotais – atlikti laukinės gyvūnijos, jos gyvenamosios aplinkos ir medžioklės mokslinius tyrimus, o prireikus – mokyti studentus medžioti.

Tokie medžioklės plotai vaizdingose Lietuvos vietovėse nemokamai suteikti Klaipėdos universitetui, Aleksandro Stulginskio universitetui, Miškų institutui, Vilniaus universitetui ir Gamtos tyrimų centrui. Visos šios įstaigos tvirtina, kad medžioklės plotai jiems reikalingi tyrimams.

Sąraše verslininkai ir valdininkių vyrai

Tačiau aiškėja, kad medžioklės plotuose galėjo vykti ne mokslinė veikla, o paprasčiausia medžioklė. Be to, medžiojo juose ne tik mokslininkai, bet ir verslininkai, valdininkai, vietos politikai.

15min.lt gautame asmenų, kuriems leidžiama medžioti Miškų institutui priklausančiuose medžioklės plotuose, sąraše figūruoja 29 pavardės, bet paties instituto atstovų tarp jų – tik septyni.

Čia yra konfidenciali informacija, kažkur jūs ten per giliai lendate, ne iš ten pradėjote lįsti, – pareiškė E.Samulionis.

Be mokslininkų, sąraše įrašyti aštuoni Telšių miškų urėdijos atstovai, tarp jų ir urėdijos juristas bei dviejų urėdijos darbuotojų giminaičiai.

Dar vienuolika žmonių sąraše pavadinti „rėmėjais“. Dauguma jų – žinomi vietos verslininkai ir valdininkai.

Jiems suteikta galimybė valstybės miškuose medžioti nemokamai, nors įprastai norint įstoti į medžiotojų būrelį tenka pakloti dešimtis tūkstančių litų, o paskui kasmet mokėti kelis tūkstančius litų siekiantį narystės mokestį.

Privatus reikalas

Vienas Miško instituto „rėmėjų“ yra įmonės „Eurošiluma“ direktorius, Plungės smulkiųjų verslininkų asociacijos vadovas Edmundas Samulionis. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys dėl nuslėpto teistumo buvo pašalintas iš pastarųjų savivaldybės rinkimų kandidatų sąrašo.

Jis mielai sutiko papasakoti, kaip lapkričio 6 d. vakarą Miškų instituto medžioklės plotuose nušovė elnią, tačiau vos paklaustas apie tai, kaip išvis gavo galimybę medžioti valstybei priklausančiame miške, toną pakeitė.

„Čia aš jums į tą klausimą neatsakysiu. Čia yra tiksliai ne jūsų reikalas. Čia jokia paslaptis, bet privatus gyvenimas. Aš į privačius dalykus irgi nelendu, žmonėms į širdį nelendu. O jūs lendate man po skūra. Čia yra mano privatus reikalas“, – kartojo E.Samulionis.

Vyras tikino, kad už galimybę medžioti Miškų instituto medžioklės plotuose Plateliuose nemoka nė cento, o kodėl sąraše yra vadinamas „rėmėju“ ir kaip kitaip, jei neremia finansiškai Miškų instituto veiklos, pasakyti nesutiko.

„Čia yra konfidenciali informacija, kažkur jūs ten per giliai lendate, ne iš ten pradėjote lįsti. Ar man dabar padėti ragelį, ar dar turite klausimų apie elnią? Aš neturiu laiko čia šnekėti, jūs lendate ten, kur nereikia“, – rėžė Plungės verslininkas, patardamas visus klausimus užduoti medžiotojų būrelio vadovui Sauliui Vorauskui.

Remia, bet ne pinigais

„Būrelio vadovu“ verslininko pavadintas S.Vorauskas iš tiesų yra Miškų instituto įgaliotinis. Jis yra pagrindinis medžioklių organizatorius valstybės Miškų institutui nemokamai suteiktuose miško plotuose. Paklaustas, ar, be medžioklių, tuose plotuose yra vykdomi kokie nors moksliniai tyrimai ar mokymai, jis sutriko.

„Aš juk ne mokytojas. Aš nieko nemokau. Aš vykdau tik medžioklėtyros projektą, kas jame numatyta dėl populiacijos, ir ūkininkauju medžioklės plotuose. Prižiūriu biotechninius statinius ir populiaciją reguliuoju – medžioju“, – pasakojo S.Vorauskas.

Jis tikino už savo darbą negaunąs nė lito, nors mišką prižiūri kasdien – tvarko bokštelius, šeria gyvūnus: „Tikrai man Miškų institutas nėra nė lito algos išmokėjęs, nors galėtų.“

S.Vorauskas spėliojo, kad Miškų institutas jį įgaliotiniu pasirinko dėl geros reputacijos ir atsidavimo miškui bei gyvūnams ir neblogų santykių su vietiniais žmonėmis. Tuo tarpu viso sąrašo sudarymas, pasak S.Vorausko, yra griežtas ir nuo seno susigulėjęs. Jis teigė, kad Miškų institutas nustato, kas atstovaus jam ir kas bus rėmėjai, o urėdija pati atrenka, kas bus jos atstovai sąraše ir galės medžioti.

S.Vorauskas pripažino, kad rėmėjais gali būti tiek tie žmonės, „kurie gali tai sau leisti“, o tarp jų daugiausia vietos verslininkai, savivaldybės tarybos narys, valdininkai, ūkininkas.

„Čia atranka nesudėtinga – patenka iškilesni aplinkinių vietovių medžiotojai, turintys selekcininkų kategoriją, kurie laikosi etikos normų. Svarbiausia, kad žmogus galėtų, norėtų, prisidėtų. Jiems reikia atitinkamą kiekį pašarų duoti, laukelius apsėti, bokštelius taisyti. Aišku, finansų jiems irgi tenka skirti, nes reikia atvažiuoti, rasti laiko“, – pasakojo jis.

Jis pripažino, kad rėmėjais gali būti tiek tie žmonės, kurie gali tai sau leisti, o tarp tokių daugiausia yra vietos verslininkų, savivaldybės tarybos narys, valdininkai, ūkininkas.

„Iš Nacionalinio Žemaitijos parko nebeturime žmogaus, nes jam interesų konfliktas kilo, juk pats turi mus ir prižiūrėti“, – pripažino, kad anksčiau kartu medžiodavo ir Žemaitijos nacionalinio parko aplinkosaugininkas, S.Vorauskas.

Jis tikina, kad medžioti Miškų instituto plote rėmėjams tenka nedažnai, nes čia galioja labai griežti apribojimai, medžioti galima tik tykant ir sėlinant.

„Per metus nušauname 40-60 bebrų, iki 40 šernų, pernai nušovėme 4 elnius ir 2 briedžio jauniklius“, – vardijo S.Vorauskas.

Tikrinti giminystės ryšius – žema

Pagal 2006 m. aplinkos ministro Arūno Kundroto nustatytas taisykles, sąrašą žmonių, kurie gali vykdyti „medžiojamų gyvūnų gausos reguliavimą“ valstybės Miškų institutui suteiktuose medžioklės plotuose, suformuoja Miškų instituto koordinacinė taryba, o tvirtina Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD).

Tose pačiose taisyklėse numatyta, kad medžioti galima kviesti ir su mokslu nesusijusius žmones.

Mes tikrai nežiūrime į jų piniginę, bet žiūrime į darbus. Pinigai čia nefigūruoja jokia išraiška. O dėl urėdijos ten pati urėdija juos deleguoja, nes yra tų miškų valdytoja. Aš ten tikrai nežiūriu, kas kieno žmona ir su kuo miegojo, – teigė O.Belova.

Tačiau nei Šiaulių RAAD, nei Miškų institutui nekilo klausimų, kodėl nemokamai medžioti Miškų instituto plotuose Telšių urėdija siunčia savo darbuotojų giminaičius ir kodėl į sąrašą patenka vieni verslininkai, o ne kiti.

„Aš nesidomiu jų finansais. Jie nėra milijonieriai, kaip koks Antanas Bosas. Nė vienas. Tai eiliniai verslininkai, ne iš turtingųjų. Mes tikrai nežiūrime į jų piniginę, bet žiūrime į darbus. Pinigai čia nefigūruoja jokia išraiška. O urėdija juos deleguoja, nes yra tų miškų valdytoja. Aš ten tikrai nežiūriu, kas kieno žmona ir su kuo miegojo. Tai yra žema“, – 15min.lt teigė Miškų instituto koordinacinės tarybos pirmininkė, Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Olgirda Belova, pati turinti teisę medžioti tuose laukuose.

O.Belova pasakojo, kad jai net sunku išvardinti visus Miškų instituto atliekamus tyrimus, susijusius su medžioklėtyra. Tarp jų – ir tokie, kurie patenka į tarptautinius leidinius, yra pristatomi tarptautinėse konferencijose. Apie juos ji pasakojo kone dvidešimt minučių.

„Tiriame viską – nuo žvėrių socialinių ryšių, mitybos iki jų poveikio gamtai“, – apibendrino mokslininkė.

Pasak jos, leisti mokslo tikslams valstybės skirtuose medžioklės plotuose gyvūnus šaudyti verslininkams institutas privalėjo dėl to, kad pats tam neturi nei laiko, nei lėšų: „Reikalas tas, kad yra biotechninės priemonės, kurias mes privalome vykdyti, bet negi aš, moteriškė, bėgsiu kalti bokštelių? Jie padeda suarti laukelius, padeda mums atlikti bandymus. Čia reikia arba darbo jėgos, arba finansų. Jie aukojasi praktiškai.“

Tiesa, O.Belova neslėpė, kad tokių geradarių netrūksta. Miškų institutas, pasak O.Belovos, nesugeba įtraukti į rėmėjų sąrašus visų norinčių ir net sudaro eiles.

Pinigų neturi ir nenori

Miškų instituto direktorius Marius Aleinikovas tikino, kad rėmėjais tapę medžiotojai patys prisideda prie mokslinių tyrimų vykdymo, o medžioja tik retkarčiais: „Tokiems moksliniams tyrimams valstybė lėšų neskiria, todėl jie truputį padeda mums darbais ir prisideda prie tyrimų, bet jokių piniginių lėšų mes iš jų neimame ir negalime imti.“

M.Aleinikovas suskaičiavo, kad institutui geriau leisti medžiotojams jų valdomuose valstybės plotuose medžioti nemokamai.

M.Aleinikovo teigimu, šiemet rėmėjai jau patiekė 300 kg grūdų, du ritinius šieno, druskos, obuolių, 300 kg kukurūzų, apsėjo vieną lauką, perkasė bebrų užtvanką.

Tačiau kaip ši parama įforminama, lieka neaišku, nes Miškų institutas neturi paramos gavėjo statuso.

M.Aleinikovas pripažino, kad buvo ir medžiotojų, kurie norėjo tapti instituto rėmėjais ir už tai siūlė 70 tūkst. litų finansinės paramos Miškų instituto tyrimams, tačiau tokios paramos buvo atsisakyta.

Apskaičiuota, kad institutui geriau leisti medžiotojams jų valdomuose valstybės plotuose medžioti nemokamai. „Mes esame valstybinė įstaiga. Tuos plotus mums davė valdyti valstybė. Mes tikrai negalime ir nenorime imti jokios paramos“, – sakė M.Aleinikovas.

Jis tikino, kad medžioklės plotai Miškų institutui yra būtini, kad būtų galima atlikti medžioklėtyros projektus, o bendradarbiauti su būreliais jiems būtų neįmanoma, nes jie norėtų nušauti daugiau žvėrių nei būtina tyrimams, iškreiptų natūralią miško gyvūnų populiaciją.

D.Pavalkis rado mokslo grūdą

Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai pavaldus Miškų institutas ir kitos mokymo įstaigos, galimai ne mokslui, o pramogai naudojančios valstybės joms nemokamai skirtus miškus, neseniai gavo anoniminį skundą dėl medžioklės Miškų instituto plotuose ir asmenų, turinčių teisę juose medžioti, sąrašo sudarymo skaidrumo.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministras „darbietis“ Dainius Pavalkis tikino iš Miškų instituto sulaukęs krūvos dokumentų, kurie jį įtikino.

„Medžioklė yra toks smagus dalykas, kad ja visi domisi. Ir mes pradėjome domėtis, ką jie veikia su tuo mišku, ir vertinsime visų mokslo institucijų informaciją, ką jie daro. Miškų institutas jau yra atsiuntęs publikacijų sąrašą, kuris atrodo įspūdingai. Reiškia, jie iš tikrųjų kažką daro. O ką daro kiti universitetai, negaliu pasakyti“, – 15min.lt sakė D.Pavalkis.

Ministras dar abejoja, ar Miškų institutui tikrai reikia tiek ploto, kiek jis turi dabar, ar tikrai yra vykdoma tik selekcinė medžioklė, tačiau moksline instituto veikla neabejoja.

D.Pavalkis taip pat pripažino, kad kol kas nesidomėjo, kaip sudaromi asmenų, kurie gali medžioti mokslui skirtuose plotuose ir kokią realią pagalbą mokslininkams jie teikia, sąrašai: „Aš manau, kad jie moka. Tik moka neoficialiai. Pašarai – irgi pinigai. Dyzelino pripylė į kokį traktorių – irgi yra pinigai. Mes pradėjome domėtis ir tikrai žiūrėsime, kas ten darosi“, – žadėjo ministras.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

V.Mazuronis kirs „džiungles“

Tačiau aplinkos ministras V.Mazuronis žodžių į vatą nevynioja. Pasak jo, tai, kas vyksta mokslui valstybės nemokamai duodamuose miškuose, yra nomenklatūrinis paveldas.

„Labai įdomi ten situacija. Džiunglės ten, mano nuomone. Tie plotai naudojami ponų medžioklėms – toks mano įspūdis. Čia juk viskas aišku ir man, ir jums. Yra sudaryti draugų, naudingų žmonių sąrašai, kurie nemokamai medžioja tuose plotuose. Teisinėje valstybėje tokių dalykų būti negali“, – 15min.lt sakė jis.

Ministras tikina, kad jau artimiausiu metu bus keičiamos 2006 m. aplinkos ministro nustatyta tvarka, pagal kurią mokslo institucijoms buvo leista į „mokslines“ medžiokles kviesti verslininkus ir vietos politikus.

V.Mazuronis žada, kad tai jau artimiausiu metu mokslo įstaigoms bus uždrausta. Be to, Aplinkos ministerija rengia ir Medžioklės įstatymo pataisas, pagal kurias ketina įvesti mokestį už mokslo reikmėms naudojamus medžioklės plotus.

„Nepaisant to, kad ten mokslo reikmėms tie plotai naudojami, man atrodo, jie turėtų būti mokami. Aš sutinku, kad kaina neturi būti tokia, kaip medžiotojų būreliams, galima diskutuoti, ar 50 ar 30 proc. pigiau, bet, mano manymu, jei atsirastų nuomos kaina, tai jie pagalvotų, ar tikrai reikia“, – teigė aplinkos ministras.

V.Mazuronis taip pat pripažįsta, kad įstatymo pataisas Seime priimti nebus lengva. Ir dabar V.Mazuronis užsimena negaunantis visos informacijos apie neva mokymo reikmėms naudojamus medžioklės plotus, nes jam atrėžiama, kad tai Švietimo ir mokslo, o ne Aplinkos ministerijos reikalas.

Autorė: Liepa Želnienė

Praėjusio savaitgalio šeštadienį Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, Anykščių, Ignalinos, Molėtų ir Utenos rajonų agentūrų pareigūnai tikrino medžiotojų klubų ir būrelių vykdomas medžiokles varant pagal skelbtos akcijos ”Saugi medžioklė – 2013” planą. Reido metu iš viso buvo patikrinta 14 organizuotų medžioklių varant ir nustatyti 9 pažeidimai. Analizuojant šių pažeidimų priežastis galima daryti išvadą, kad dauguma jų yra padaroma dėl medžioklės vadovų netinkamo pareigų vykdymo ir, aišku, dėl pačių medžiotojų aplaidumo. Dabar apie pažeidimus plačiau…

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino Skudutiškio, Raudesos ir Inturkės medžiotojų klubų vykdomas medžiokles. Tik Inturkės klubo medžiotojams aplinkosaugininkai didesnių pastabų neturėjo, kadangi pastarieji buvo užsiėmę bebrų užtvankų ardymu, nes Utenos miškų urėdijos buvo įspėti dėl bebrų daromos žalos miškui. Tikrinant Skudutiškio medžiotojų klubą nustatyti 3 pažeidimai. Medžiotojas A. G. medžiojo su šaunamuoju ginklu, nors Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojomo terminas pasibaigęs daugiau kaip prieš 4 mėnesius. Reiškia, kad medžioklės vadovas J. Č. prieš medžioklę nepatikrino medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų dokumentų, nors Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 24.3 punktas tai padaryti medžioklės vadovą įpareigoja. Ir medžioklės vadovui, ir medžiotojui surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai. Iš pastarojo paimtas ir medžioklinis šautuvas. Medžiotojas A. S. medžiojo su pusiau automatiniu ginklu MC-21. Šiems ginklams taikomas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.10 punkto reikalavimas – draudžiama medžioti automatiniais ir pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, į kurių dėtuves telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu į jų dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinius). Šiuo atveju ribotuvas įtaisytas nebuvo ir šio ginklo savininkui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Raudesos medžiotojų klubo medžiotojas V. A. medžiojo irgi su tokiu pat ginklu ir be ribotuvo. Be to, jo medžiotojo biliete esantis įrašas bylojo, kad saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliktas daugiau kaip prieš penkerius metus. Reiškia ir šiuo atveju medžioklei vadovavęs klubo vadovas Z. K. prieš medžioklę medžiotojų dokumentų nepatikrino. Jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai ir bus skirtos administracinės nuobaudos.

Anykščių rajono agentūros pareigūnai, patikrinę 3 medžiotojų klubus, Svėdasų medžiotojų klube užfiksavo analogiškus pažeidimus – vienas iš medžiotojų medžiojo duomenis pateikęs medžiotojų sąvadui daugiau kaip prieš vienerius metus, reiškia ir šiuo atveju medžioklės vadovas prieš medžioklę medžiotojų dokumentų netikrino, todėl abiems surašyti administracino teisės pažeidimo protokolai.

Kad medžioklių metu trūksta tvarkos, įsitikino ir Utenos rajono agentūros darbuotojai, kai tikrinant medžiotojų klubo ,,Elnias” medžioklę, tiesiog jų akivaizdoje, dar nepasibaigus varymui, vienas iš medžiotojų savavališkai pasitraukė iš jam medžiotojų linijoje nurodytos vietos. Tokie veiksmai kelia realų pavojų medžioklės dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl jam už saugaus elgesio medžioklėje taisyklių nepaisymą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. ,,Krašuonos” ir ,,Aiseto” klubuose pažeidimų nenustatyta.

Ignalinos rajono agentūros pareigūnai patikrino medžiotojų klubus “Didžiagiris” ir “Dysna”. Pastarajame irgi užfiksuotas atvejis, kai buvo medžiojama pusiau automatiniu ginklu be ribotuvo, todėl ginklo savininkas administracinės atsakomybės neišvengs.

Alantos, Ulžių, Steponavos medžiotojų klubus patikrinę Molėtų agentūros pareigūnai pažeidimų nenustatė.

Kelmės rajone, Pivoraičių kaime, Tytuvėnų sodų bendrijoje, rasti du nušauti stirninai, rašo „Šiaulių kraštas“.

Stirninus šiuo metu medžioti draudžiama. Kaip praneša aplinkosaugininkai, šeštadienį, apie 10 val., „Slankos” būrelio medžiotojai, atvykę į savo medžioklės plotus, sodų bendrijoje aptiko du nušautus stirninus. Medžiotojai pranešė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui. Atvyko specialistai, pakviesta policija.

Departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas Valentinas Vaičiūnas informavo, kad stirninai veikiausiai buvo nušauti penktadienį. Iš įvykio apžiūros aišku, jog vienas žvėris – išvežtas. Žala gamtai – 15 tūkst. litų. Kelmės policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sekmadienį per medžioklę Šilutės rajone sužeistas medžiotojas. Anot Policijos departamento pranešimo, apie 10 val. Pocių kaimo ribose, miške, medžiotojų būrelio medžiotojas S.G., gimęs 1965 metais, šaudamas į šerną, kliudė šalia medžiojusį to paties būrelio medžiotoją S.K., gimusį 1967 metais.

Šis dėl šautinės žaizdos krūtinės srityje paguldytas į Klaipėdos ligoninę.
S.G. apklaustas.