Birželio pabaigoje Valentiną Mazuronį pakeitęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šiandien apsilankė GRYNAS.lt konferencijoje ir atsakė turbūt į visus šiuo metu visuomenėje daug ginčų keliančius klausimus. Jis išdėstė savo nuomonę į medžiokles, tiltą į Kuršių neriją, pasiekimus kovoje su brakonieriais, nelegalias statybas bei būsimus naujus aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovus.
Konkretus atsakymas – tik dėl Generalinės miškų urėdijos vadovo
Pirmiausia ministrą pasiekė ant buvusios Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos vadovės Rūtos Baškytės dantį griežiančio skaitytojo klausimas.
„Kodėl R. Baškytei buvo sukurtas visiškai naujas etatas? Jei ji atleista, kam priėmė į kitą šiltą postą?“, – širdo skaitytojas Julius.
„Už savo pirmtako sprendimus atsakyti nenorėčiau. Tačiau manau, kad R. Baškytė turi pakankamai kompetencijos ir gali užimti tam tikras pareigas.Dėl tolimesnio jos likimo spręs naujasis VSTT vadovas“, – situaciją trumpai komentavo K. Trečiokas.
Skaitytojai nerimo, kam atiteks kitos atsilaisvinusios įvairių aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vadovų vietos bei kas taps trečiuoju viceministru. K. Trečiokas teigė, jog ministerijai pavaldžių institucijų, tokių kaip Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Generalinė miškų urėdija vadovai turėtų paaiškėti per artimiausius du mėnėsius.
„Penki konkursai jau paskelbti. Likę bus paskelbti artimiausiu metu. Seni vadovai turi teisę dalyvauti konkursuose. O aš asmeniškai esu už permainas“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat negalėjo atsakyti, kas taps naujuoju viceministru, tačiau
ši pozicija turėtų būti užimta anksčiau, maždaug po dviejų savaičių, kai
kandidatūra bus suderinta su premjeru.
Vis tik į vieną klausimą dėl buvusio Generalinės miškų urėdijos vadovo ministras atsakė labai konkrečiai.
„Ar bus generaliniu urėdu susikompromitavęs Benjaminas Sakalauskas?“, – tokį klausimą uždavė Rimvydas Valiulis.
„Ne!“, – nukirto K. Trečiokas.
K. Trečiokas: gamtoje turi užtekti vietos visiems
Skaitytoja Margarita teiravosi dėl naujos Dzūkijos nacionalinio parko idėjos Lietuvoje reintrodukuoti meškas.
„Nepalaikysiu tos idėjos, nes meška yra žemaičių simbolis, – juokavo ministras.- Šiuo metu turėtų pakakti, kad Žvėrinčiuje (Telšių raj.) gyvena meškinas Timofėjus ir visi norintys jį gali pamatyti.“
Skaitytojai prisiminė ir daug diskusijų pastaraisiais metais sukėlusią vilkų temą. „Gerbiamas ministre, ar imsitės ryžtingų veiksmų užkertant kelią visoje ES saugomos gyvūnų rūšies, pilkųjų vilkų naikinimui?“, – klausė skaitytojas Lukas.
„Aš esu už balansą. Gamtoje turi užtekti vietos visiems. Tačiau žvėrys neturi daryti žalos, trukdyti ūkininkauti, kelti grėsmę. Ateityje kaip aplinkos ministras skirsiu daugiau dėmesio invazinių augalų ir gyvūnų rūšių mažinimui,“ – žadėjo konferencijos svečias.
Skaitytoja bagi svarstė, kad varyminės medžioklės tik padeda šalyje platinti ir taip daug žalos pridariusį afrikinio kiaulių maro užkratą. „Kada bus pakeistos medžioklės taisyklės, kiek tai liečia medžioklės būdą varant?“, – klausė ji.
„Klausime yra atsakymas. Varyminę medžioklę reikia riboti ir tai bus padaryta artimiausiu metu. Visos grėsmės dėl kiaulių maro tikrai pagrįstos. Praktika rodo, kad žvėrys, o kartu ir užkratas, migruoja žymiai sparčiau, kai vykdomos varyminės medžioklės“, – skaitytojos nuogąstavimus patvirtino ministras.
Skaitytojas Gediminas domėjosi ir ministro laisvalaikiu.
„Sveiki, V. Mazuronis pradėjo visų žvejų ir gamtos mylėtojų gerbiamus darbus, priėmė ilgai delstus sprendimus dėl baudų didinimo, kurie šiandien yra labai efektyvūs. Klausimas, ar palaikote V. Mazuronio vykdytą politiką prieš brakonierius? Ir ar pats žvejojate ar kitaip leidžiate laiką gamtoje?“
„Palaikau pono V. Mazuronio pradėtus darbus ir juos tęsiu. Vakar Vyriausybei pateikiau sprendimus dėl ATPK pakeitimų, didinant baudas už savavališką miško kirtimą ir kitus pažeidimus miške. Nesu medžiotojas, o ir žvejybai pastaruoju metu nelieka laiko“, – prisipažino ministras.
Tuo metu skaitytojas Vytas rado progą pasiskųsti povandeninės žūklės mėgėjų dabartine situacija. „Ministre, kodėl taip engiami povandeniniai medžiotojai, šiam žuklės būdui populiarėjant yra mažinamas leidžiamų valstybinių ežerų skaičius iki 7 ir visi jie išsidėstę rytu Lietuvoje, kaip gi kitų didžiujų miestų rajonų gyventojai? Jie priversti kaskart vaziuoti 200 kilometrų i vieną pusę. Vandens telkinių nuomininkai piknaudžiaudami savo teisę patiems spręsti dėl leidimų povandeninei žūklei išdavimo, apskritai net nesileidžia i kalbas, o neretai reikalauja papildomai „susimoketi“ gan didelę suma uz toki leidimą?“, – klausimų pabėrė skaitytojas.
„Savininko teisė spręsti, ar įsileisti povandeninės žūklės mėgėjus. Reikia rasti kalbą su savininku ir jį įtikinti, kad nebus pažeisti savininko interesai. O dėl plėtros dar svarstysime“,- povandeninės žūklės mėgėjui atsakė ministras.
Konferencijoje nuskambėjo klausimų ir dėl medžiotojų savivaliavimo.
„Ministre, ar imsitės veiksmų stabdyti medžiotojų savivaliavimą Lietuvoje? Konkrečiai kalbu apie medžiojimą privačioje žemėje be savininko leidimo, nereglamentuotą bokštelių statymo kur pakliuvo, beprasmes nykstančių paukščių medžiokles, šėryklų įrengimą prie bokštelių ir pan.?“,- piktinosi medžiotojų elgesiu skaitytojas Lukas.
„Aš esu prieš savivaliavimą. Visi turi laikytis taisyklių ir teisės normų. Be įstatymo turi būti gerbiami ir žemės valdų savininkų interesai“, – trumpai situaciją pakomentavo konferencijos svečias.
Nepalaiko didžiulio naujo paukštyno idėjos
Dar vienas skaitytojas piktinosi, jog itin daug lėšų skiriama medžioklės populiarinimui, o vėliau ūkininkai skundžiasi laukinių žvėrių padaromais nuostoliais, už kuriuos sudėtinga gauti žalos atlyginimą.
„Gerb. ministre, jūsų pirmtakai kasmet leisdavo šimtatūkstantines sumas „Medžioklės plėtrą skatinančių bei medžioklės kultūrą ir tradicijas puoselėjančių priemonių“ įgyvendinimui. Ar ne geriau būtų už šiuos pinigus ne leisti propagandines laidas apie medžioklės „naudą“, o atlyginti, pvz stumbrų ar vilkų padarytą žalą ūkininkams? Kompensuoti ūkininkams apsisaugojimo priemonių įsigijimą? Arba šviesti juos, mokinti kaip apsaugoti savo gyvulius, pasėlius?“, – klausė Tomas.
„Nuostoliai ūkininkams yra kompensuojami, aišku, kai kuriais atvejais nevisiškai. Tačiau sieksime, kad ūkininkai nuostolių kuo mažiau patirtų, o patirti nuostoliai būtų geriau kompensuojami“, – taip į skaitytojo klausimą atsakė aplinkos ministras.
Skaitytojas Tadas ministrui priminė jo gimtąjį miestą ir teiravosi dėl prie Telšių planuojamo didžiulio paukštyno.
„Ministre, pats esate iš Telšių. Kaip vertinate šio miesto pastangas tapti turizmo traukos centru ir ką galite pakomentuoti dėl planuojamo paukštyno šalia miesto? Ar jums tai atrodo suderinama su miesto planais ir kokių veiksmų planuotumėte imtis dėl šio klausimo?“, – teiravosi skaitytojas.
„Pats esu labai daug prisidėjęs, kad Telšiai taptų turistams patraukliu miestu. Be abejo, dar daug ką reikia nuveikti. Dėl paukštyno reikėtų pasakyti, kad tai tikrai yra objektas, kuris neturėtų būti taip arti miesto. Tikiuosi, kad ir nebus,“ – savo nuomonę išsakė aplinkos ministras.
Neketina būti prastesnis
Skaitytojui Rimgaudui rūpėjo kokių gamtos išteklių gavybą numatoma plėsti Lietuvos teritorijoje.
Ministras šį klausimą paliko atsakyti ekspertams.
„Pirmiausia turime ištirti, kokių ir kiek išteklių esama, o tada reikia spręsti, ar jų išgavimas būtų atsiperkantis ekonomiškai ir nekenktų aplinkai. Yra aišku, kad bus pradėta eksploatuoti anhidridą. Dėl skalūninių dujų klausimas lieka kol kas atviras“, – diskusijų audrą sukėlusią temą priminė K. Trečiokas.
Skaitytojas Aras domėjosi, ar artimiausiu metu pavyktų įteisinti nelegalias statybas.
„Sveiki, ministre. Ar skelbsite akciją (kaip prieš porą metų) nelegalioms (su smulkiais pažeidimais, neregistruotoms) statyboms įteisinti. Tikrai buvo reikalinga akcija, nes sutvarkė užuomaršų ir kitų žmonių pastatų registraciją“, – teiravosi vyras.
„Tiek šiuo, tiek tvorų atveju nereikėtų vartoti žodžio „akcija“. Pažeidėjai turi žinoti, kad jie neliks nepastebėti“, – trumpai nukirto K. Trečiokas.
Paklaustas, ar nebaisu po tiek pagyrų sulaukusio ministro Valentino Mazuronio valdymo perimti vadžias į savo rankas, K. Trečiokas nesutriko: „Kas sakė, kad būsiu prastesnis?“
Aplinkosaugininkams – džiuginančios permainos
Skaitytojas Tomas ministro paklausė, ar siekiama padidinti aplinkos apsaugos srityje dirbančių pareigūnų skaičių.
„Reikia pripažinti, kad paskutiniu metu kontrolė yra dažnesnė ir patikimesnė, padidėjo reidų ir prie vandens telkinių, ir medžioklės plotuose. Tačiau akivaizdžiai (ypatingai regionuose) inspektoriai tiesiog fiziškai nėra pajėgus greitai ir efektyviai reaguoti į pranešimus ar atlikti dažnus reidus prie, pavyzdžiui, vandens telkinių. Jei vienam regiono (apskrities) inspektorių „ekipažui“ atitenka 3-4 aplinkiniai rajonai, kuriuose yra ne viena dešimtis vandens telkinių, savaime suprantama, kad tinkamai atlikti ir sureaguoti yra beveik neįmanoma. Tuo metu rajonų centruose esančiose Aplinkos apsaugos agentūrose, darbuotojai (kurių irgi ne vienas) užsiima „kontorine-buhalterine“ veikla (kuri, be abejonės, irgi yra reikalinga), bet, mano asmenine nuomone, darbai turėtų būti labiau optimizuoti ir tokie rajonų inspektoriai, galėtų labiau prisidėti prie regionų inspektorių darbo. Tada tarnybiniai automobiliai būtų skirti ne vien (neilgai) kelionei iš namų į agentūrą. Manau tikrai galima rasti rezervu „iš vidaus“ tiesiog „pajudinti“ gražiai, ilgai ir šiltai sėdinčius rajonų agentūrų darbuotojus. Dėkoju už atsakymą“, – savo pasiūlymus kaip efektyviau organizuoti aplinkos apsaugos srities darbuotojų darbą pateikė skaitytojas.
K. Trečioko atsakymas Tomo greičiausiai nenuvylė – jis patvirtino, jog jau nuo Naujųjų metų numatomi pokyčiai aplinkos apsaugos sistemoje.
„Jau diskutuojama, kaip padidinti dirbančių inspektorių darbo užmokestį ir galbūt padidinti inspektorių skaičių. Pritariu, kad tam galima rasti ir vidinių rezervų. Tikriausiai nuo Naujų metų tai turėtų pajusti toje srityje dirbantys specialistai“, – teigė aplinkos ministras.
„Tilto idėja man imponuoja“
Taip pat ministras sulaukė klausimo, kaip bus siekiama toliau kovoti su brakonieriais bei ką ruošiamasi daryti, kad baudos būtų ne tik skiriamos, tačiau ir surenkamos iš pažeidėjų.
„Baudos skiriamos ne tam, kad papildytų biudžetą, o tam, kad atgrasytų nuo pažeidimų. Su brakonieriais turi būti kovojama nuolat, nesvarbu, kas būtų ministras“, – atsakė K. Trečiokas.
Paliesta ir tilto į Kuršių neriją tema. Dar vienas skaitytojas teiravosi, ar nevertėtų Neringoje griauti ne naujus, o senus sovietinius pastatus.
„Apie tiltą jau sakiau, kad jis, kaip inžinerinis statinys, man imponuoja. Tiltas į Kuršių neriją išspręstų daug problemų, tačiau reikia neužmiršti, kad tai yra UNESCO saugomas objektas. Ir bet kokia ūkinė veikla, pavyzdžiui, statybos, turi būti ypatingai apgalvota ir pagrįsta. O dėl pastatų griovimo ir naujų statybos turi spręsti specialistai ir, deja, kartais teisėtvarkos institucijos“, – situaciją Kuršių nerijoje komentavo K. Trečiokas.
