Blog

Gyvūnams žiemos yra sunkiausias metų laikas. Sustojus augalų vegetacijai, nebelieka maisto, šaltis reikalauja daugybės energijos ir gyvūnų bandos pavasario sulaukia praretėjusiomis gretomis. Jei paukščiai rudenį išskrenda ten, kur šilčiau, ežiai užmiega, tai dauguma gyvūnų miške turi kaip nors išgyventi. Prie to prisideda ir medžiotojai, kurie papildomai šeria gyvūnus.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas papasakojo, kodėl medžiotojai žiemą šeria gyvūnus, nors po Naujųjų metų ir negali kai kurių medžioti. Pirmiausia jis paneigė mitą, kad medžiotojai taip siekia vėliau turėti riebesnių trofėjų.

„Nuo tiek pašarų, kiek mes jų išvežame į mišką, joks gyvūnas nutukti negali. Čia legenda ir ji paplitusi ne tik visuomenėje, bet ir tarp medžiotojų. Visų pirma, gyvūnas iš prigimties yra linkęs ėsti natūralų maistą. Nei prasto šieno, nei supelijusių grūdų stirnos neės. Šernai yra visaėdžiai ir kiek mieliau ima mūsų pašarą, bet čia taip pat legendos, kad jie iš tų šėryklų neišeina. Gamtoje tūkstančius metų šernai mito natūraliai ir taip lengvai nepereina prie mūsų pašarų“, — pasakojo medžiotojas.

[ad id=”19955″]Pasak medžiotojo, Lietuvoje ši tradicija yra gan nauja tiek šernams, tiek medžiotojams, o jos tikslas yra padėti ištverti ypač sunkias žiemas, kai šaltis nevykdo natūralios silpniausiųjų atrankos, be to, pasiglemžia visus gyvūnus iš eilės.

„Aktyvus šėrimas nėra toks senas. Prieš pusšimtį metų niekas dar tuo neužsiimdavo ir nesukdavo sau galvos, bet iš Vakarų Europos atėjo ši tradicija. Ten ji pradėjo formuotis prieš šimtą metų. Neatsitiktinai seniau tai buvo vadinama papildomu šėrimu — padėti žvėrims, kai klimatas pasidaro sunkus. Tai yra tik priedas prie to pašaro, kurio patys susiranda“, — kalbėjo medžiotojas.

E. Tijušas sakė, kad šernams to papildomo šėrimo nelabai tereikia, nors šie mielai ir pakapoja į palaukę atvežtų bulvių ar grūdų. Kiek kita situacija su stirnomis. Jos išrankios, bet ko neėda, tačiau jos taip lengvai žiemą maisto natūraliai nesusiranda.

„Šernų šėrimo nei skatiname, nei raginame. Jie patys gali išsiknisti maisto, bet dėl stirnų yra visai kitaip. Mūsų klimato sąlygomis daugiausiai gali nukentėti stirnos. Jei tik susiformuoja nepalankios gamtinės sąlygos — gilus sniegas, tada rekomenduojame jas papildomai maitinti. Tik nereikia vežti kokių grūdų, o natūralius pašarus“, — kalbėjo medžiotojas.

Vasarą stirnų racioną sudaro sudaro įvairi žolinė augalija, medžių ir krūmų lapai, o žiemą — sumedėjusių augalų šakutės ir ūgliai, puskrūmiai, želmenys. Žemę užklojus storu sniego sluoksniu joms tenka badauti.

„Stirnoms idealu nukirsti jų mėgstamus krūmus, šakas, kurių pačios nebegali pasiekti. Stirnų bandoms sudaromos sąlygos taupyti energiją žiemą, neužsiimant pašarų ieškojimu. Medis ar krūmas — karklas, drebulė, blindės. Reikia tiesiog jas padėti ant sniego“, — pasakojo E. Tijušas.

Žiemą geriausiai pradeda veikti natūrali atranka, bet kartais šaltis taip užspaudžia, kad prasideda masiniai stirnų kritimai. Taip Lietuvoje buvo prieš beveik 20 metų.

„Jei papildomai nešertumėme stirnų, tai jų išgyventų mažiau tą sunkų periodą. Šernai ir taip išgyvena gerai, bet stirnas gali ištikti ir kataklizmai. Paskutinis, žinomiausias atvejis Lietuvoje buvo 1995-1996 žiema. Buvo labai ilga žiema ir sniego danga buvo gili, tai stirnų populiacija sumažėjo labai radikaliai. Prieš keletą metų tai taip pat atsitiko Estijoje“, — kalbėjo medžiotojas.

Šaltinis: www.delfi.lt

[ad id=”19955″]Aly­taus ra­jo­no Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­ja dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus pa­te­ko tarp sep­ty­nių ra­jo­no se­niū­ni­jų, ku­rio­se iki ba­lan­džio vi­du­rio gy­ven­to­jai tu­rė­jo iš­skers­ti vi­sas kiau­les. Dėl tos pa­čios li­gos pa­vo­jaus ra­jo­ne su­in­ten­sy­vin­ta ir šer­nų me­džiok­lė. Ta­čiau da­bar Ne­mu­nai­čio kraš­to ūki­nin­kai, pa­ste­bin­tys nuo­lat šer­nų iš­knis­tus lau­kus, ke­lia klau­si­mą: „Kai­mo žmo­nes pri­ver­tė iš­skers­ti kiau­les, o kas ga­li pri­vers­ti me­džio­to­jus bent su­ma­žin­ti šer­nų? Jų šį­met apie Ne­mu­nai­tį kaip nie­ka­da daug.“

Ver­čia ga­nyk­las, bul­vių ir ja­vų lau­kus

Ne­mu­nai­ty­je gy­ve­nan­ti, Van­ge­lo­nių ir Kast­riš­kių kai­muo­se apie 40 hek­ta­rų že­mės val­dan­ti Mil­dos ir Pet­ro Sin­ke­vi­čių šei­ma šį­met kaip nie­kad anks­čiau ken­čia nuo šer­nų iš­puo­lių jų lau­kuo­se. Pa­sak Mil­dos, nuo pa­va­sa­rio šer­nai pra­dė­jo knis­ti ga­nyk­las, ne­spė­ja­ma jų ly­gin­ti. Mo­te­ris da­bar ap­ro­dė ką tik pa­da­ry­tus šių žvė­rių pėd­sa­kus ga­nyk­lo­se – iš­vers­ti jų di­džiau­si plo­tai, šie vie­nas prie ki­to, rei­kia tai­ky­ti, kur per­riš­ti kar­ves.

Šer­nai iš­kni­so ir ne­ma­žą bul­vių plo­tą. „Ne kar­tą at­va­žia­vus anks­ti melž­ti kar­vių te­ko ma­ty­ti nu­bė­gan­čias ban­das po de­šimt šer­nų. Ap­link krū­mai, čia pat Noš­kū­nų, Van­ge­lo­nių miš­kai, jiems kuo pui­kiau­sios są­ly­gos veis­tis ir gy­ven­ti. Nie­ka­da čia da­bar ne­su gir­dė­ju­si me­džio­to­jų šū­vių, nors me­džio­to­jai ir ra­jo­no val­džia gi­ria­si, kad vyk­do­ma in­ten­sy­vi jų me­džiok­lė. Ko­kia ga­li bū­ti in­ten­sy­vi, jei dar iki pa­skel­biant af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jų šer­nų šia­me kraš­te bu­vo ma­žiau nei da­bar? Aš kal­bė­jau su mū­sų kraš­to me­džio­to­jais, pra­šiau juos nai­kin­ti, bet at­sa­ko, kad pa­tys šer­nų mė­sa ap­si­rū­pi­no, drau­gus ap­da­li­jo, kur da­bar dės, jei pri­si­šau­dys? Va koks at­sa­ky­mas, o tu, žmo­ge­li, ir be kiau­lių pa­lik­tas, ir dar tu­ri ken­tė­ti šer­nų kni­si­mą. Su­pran­tu, tiek jų pri­siau­gin­ta, miš­kai pa­vers­ti tie­siog šė­ryk­lo­mis, aš tai ma­tau, nes at­va­žia­vu­si pas gy­vu­lius daž­nai nu­ei­nu pa­gry­bau­ti, gai­la iš kar­to daug jų iš­šau­dy­ti“, – min­ti­mis da­li­jo­si M.Sin­ke­vi­čie­nė.

Van­ge­lo­nių kai­me gy­ve­nan­ti Re­gi­na Prie­skie­nie­nė dar prieš ja­vap­jū­tę anks­ty­vą ry­tą riks­mu iš­gąs­di­no pas kar­ves at­va­žia­vu­sius Sin­ke­vi­čius. Šie iš­gir­do rė­kian­čią mo­te­rį, pa­gal­vo­jo, gal kas at­si­ti­ko. Pa­si­ro­do, ji riks­mu iš kvie­čių lau­ko bai­do kni­san­čius šer­nus.

R.Prie­skie­nie­nei šie žvė­rys ge­ro­kai ap­nio­ko­jo 1 hek­ta­ro 70 arų kvie­čių lau­ką. „Kiek ėdė, kiek iš­vo­lio­jo, bu­vo guo­lis prie guo­lio. Bū­riais ėjo ir da­bar ei­na, pa­žiū­rė­kit, vien šer­nų pė­dos“, – po sa­vo lau­kus ve­džio­da­ma pa­sa­ko­jo van­ge­lo­niš­kė.

Pa­reiš­ki­mų dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo ne­ra­šo

Ne­mu­nai­čio se­niū­nas Ri­man­tas Avi­žie­nis ge­rai ži­no šio kraš­to ūki­nin­kus už­klu­pu­sią bė­dą dėl šer­nų. Anot jo, jau apie de­šimt žmo­nių skun­dė­si iš­knis­tais lau­kais, anks­čiau tiek nu­si­skun­di­mų tik­rai ne­bū­da­vo, bet pa­reiš­ki­mų dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo ne­ra­šo: „Žmo­nės pa­si­klau­si­nė­ja, su­ži­no, kad gau­tų tik ke­lias de­šim­tis li­tų, o gal nė tiek, ir at­si­sa­ko ra­šy­ti pa­reiš­ki­mus. Ko­mi­si­ja tu­ri įver­tin­ti žvė­rių pa­da­ry­tus nuos­to­lius, pi­ni­gus rei­kia iš­si­rei­ka­lau­ti iš me­džio­to­jų. At­si­me­nu, prieš dve­jus me­tus vie­nam se­niū­ni­jos gy­ven­to­jui da­nie­liai pa­grau­žė run­ke­lius. Už pu­sę aro jam me­džio­to­jai su­mo­kė­jo 3 li­tus 20 cen­tų ir dar po ku­rio lai­ko.“

Bū­tent to­dėl dėl šer­nų iš­knis­tų ga­nyk­lų ir bul­vių lau­kų pa­gal­bos ne­si­krei­pia ir Sin­ke­vi­čiai. „Gau­siu ko­kį dvi­de­šimt li­tų, dar ra­šyk pa­reiš­ki­mą, dar va­žiuos ko­mi­si­ja, – ne­ap­si­mo­ka“, – tvir­ti­na M.Sin­ke­vi­čie­nė.

Kad me­džio­to­jai men­kai at­ly­gi­na šer­nų pa­da­ry­tą ža­lą, įsi­ti­ki­no to­je pa­čio­je se­niū­ni­jo­je, Bal­nin­kų kai­me, gy­ve­nan­tis lai­ki­nai Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Aly­taus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tui va­do­vau­jan­tis Sta­sys Va­na­gas. Bir­že­lį jam šer­nai iš­kni­so 14 arų ve­jos, ir už tai jis ga­vo 60 li­tų – pa­ly­gin­ti su re­a­lia ža­la, la­šas jū­ro­je.

Ta­čiau me­džio­to­jų dėl at­ly­gi­na­mos ma­žos ža­los nie­kas kal­tin­ti ne­drįs­ta. Jie tai da­ro va­do­vau­da­mie­si Ap­lin­kos ir Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jų pa­tvir­tin­ta jos ap­skai­čia­vi­mo me­to­di­ka.

Aly­taus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Že­mės ūkio sky­riaus spe­cia­lis­tai dėl me­džio­ja­mų gy­vū­nų pa­da­ry­tos ža­los ūki­nin­kams tu­ri ki­tą nuo­mo­nę. Jų įsi­ti­ki­ni­mu, ža­la at­ly­gi­na­ma pa­kan­ka­mai. Spe­cia­lis­tai pa­tei­kė pa­vyz­dį, kai už 19 arų iš­knis­tų bul­vių, jų su­nai­ki­nus 55 proc., bu­vo su­mo­kė­ta 1 tūkst. li­tų.

Šiuo me­tu sky­riu­je gau­ta 20 ra­jo­no žmo­nių pra­šy­mų svars­ty­ti šer­nų pa­da­ry­tą ža­lą. Maž­daug tiek pat, kiek per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. Per­ša­si iš­va­da, kad šį­met ir su­in­ten­sy­vi­nus šių žvė­rių me­džiok­lę, nu­ken­tė­ju­sių­jų nuo šer­nų iš­puo­lių ne­su­ma­žė­jo. Va­di­na­si, jų ra­jo­ne dar yra gau­siai.

Nors, Aly­taus me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Eval­do Dai­naus­ko tei­gi­mu, vien per sau­sį ir va­sa­rį ra­jo­no miš­kuo­se šer­nų su­me­džio­ta dau­giau nei 200, kai per­nai per vi­są me­džiok­lės se­zo­ną 250. Šį­met šiuos žvė­ris leis­ta me­džio­ti ir pa­va­sa­rį per jų vei­si­mo­si lai­ko­tar­pį.

„Jei ne­si­krei­pia­ma, iš kur mums ži­no­ti?“

Ne­mu­nai­čio se­niū­ni­jo­je, Van­ge­lo­nių, Noš­kū­nų miš­kuo­se, Jociū­nuo­se, Kast­riš­kė­se ir ki­tur, me­džiok­lės plo­tus tu­rin­čio me­džio­to­jų klubo „Su­dva­ja“ pre­zi­den­tas Arū­nas Par­še­liū­nas sa­kė: „Jei dėl šer­nų pa­da­ry­tos ža­los ne­si­krei­pia­ma į mus ar sa­vi­val­dy­bę, iš kur mums ži­no­ti apie šių žvė­rių da­ro­mą ža­lą? Kai krei­pia­ma­si, mes daž­nai net be sa­vi­val­dy­bės ko­mi­si­jos at­ly­gi­na­me pa­da­ry­tą ža­lą.“

Anot A.Par­še­liū­no, klubas mi­nė­tuo­se plo­tuo­se šer­nų me­džiok­les or­ga­ni­zuo­ja tris–ke­tu­ris kar­tus per savaitę, o kai bu­vo ja­vų pa­sė­liai – ir kiek­vie­ną die­ną: „Kaip žmo­nės ga­li gir­dė­ti šū­vius, jei jie bū­na vie­nuo­lik­tą, dvy­lik­tą ar pir­mą va­lan­dą nak­ties. Tik­rai ne­su­in­te­re­suo­ti, kad šer­nai knis­tų žmo­nių lau­kus, nes už tai mums rei­kia at­ly­gin­ti.“

„Su­dva­jos“ pre­zi­den­tas tvir­ti­no, kad šer­nų klubo me­džio­ja­muo­se plo­tuo­se yra tru­pu­tį ma­žiau nei per­nai. Va­di­na­si, ra­jo­ne šį­met pa­skelb­ta in­ten­sy­vi šių žvė­rių me­džiok­lė ne­la­bai pa­si­tei­si­no. Me­džio­to­jai Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos nuo­ro­das Aly­taus ra­jo­ne su­me­džio­ti vi­sus šer­nus dėl af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro pa­vo­jaus ver­ti­na skep­tiš­kai – prak­tiš­kai to pa­da­ry­ti ne­įma­no­ma, nes nie­kas tiks­liai jų miš­kuo­se su­skai­čiuo­ti ne­ga­li.

Ne­mu­nai­ty­je ūki­nin­kams šer­nų da­ro­ma ža­la do­mė­jo­si ir Aly­taus ra­jo­ne Sei­mo na­riu iš­rink­tas Rai­mun­das Mar­kaus­kas. Jo nuo­mo­ne, pa­tys me­džio­to­jai ga­lė­tų la­biau do­mė­tis šių žvė­rių at­ne­ša­mais nuos­to­liais gy­ven­to­jams: „Dėl gar­baus am­žiaus ne vi­si ži­no, kur kreip­tis, ne­la­bai no­ri ra­šy­ti pa­reiš­ki­mus at­ly­gin­ti ža­lą, nes ne­si­ti­ki daug gau­ti. Pa­tys me­džio­to­jai va­ži­nė­ja po sa­vo plo­tus, ne­gi ne­ma­to iš­knis­tų lau­kų, ne­ben­drau­ja su žmo­nė­mis? Pats ne­su me­džio­to­jas, ne­no­riu kal­tin­ti nė vie­no me­džio­to­jo, bet tik­rai ne­re­tai į me­džiok­les iš­vyks­ta­ma kaip į pra­mo­gą ir ūki­nin­kų in­te­re­sų ne­si­sten­gia­ma pai­sy­ti.“

Sei­mo na­rio nuo­mo­ne, šer­nų su­ma­žė­tų, jei bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mos me­džiok­lės su va­ro­vais, o ne vien juos me­džio­jant, kai ty­ko­ja­ma iš bokš­te­lių ar sė­li­na­ma. Ta­čiau ar me­džiok­les su va­ro­vais bus lei­džia­ma or­ga­ni­zuo­ti nuo šio ru­dens, kaip bū­da­vo anks­tes­niais me­tais, dar ne­aiš­ku. Aly­taus me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko E.Dai­naus­ko tvir­ti­ni­mu, ar­ti­miau­siu me­tu tu­ri nu­spręs­ti ša­lies Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos ta­ry­ba su Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja bei Vals­ty­bi­ne mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, le­mia­mas žo­dis turėtų būti Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos.

Šaltinis: www.alytausnaujienos.lt

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mobilus ekipažas sekmadienio vakarą Pakruojo rajone sulaikė vyrą, nešusį negyvą šunį. Pakruojo rajone, keliu Balsiai – Augustavas važiuojančių pareigūnų dėmesį atkreipė vyras, kuris eidamas pakele, į visas puses švietinėjo žibintuvėliu ir nešėsi, iš pažiūros, sunkią kuprinę.

[ad id=”19955″]

Kaip paaiškėjo, nešulys buvo išties ne menkas. Vyro kuprinėje buvo maišas su negyvu usūriniu šunimi. G.B (1970 m.) aplinkosaugininkams paaiškino, kad šuns nemedžiojo, o jį tiesiog rado eidamas pakele. Deja apie negyvus rastus gyvūnus reikia pranešti, o už jų pasisavinimą yra numatyta atsakomybė.

Pakruojo rajono gyventojui surašytas protokolas už Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą vyrui gresia bauda nuo 100 iki 300 Lt arba įspėjimas. Be to gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri šiuo atveju būtu 548 Lt.

2014 m. rugsėjo mėn. 06 d. 11 val. maloniai kviečiame Jus dalyvauti tradicinėje Kauno medžiotojų sąjungos šventėje, kartu paminėti Šv. Huberto dieną.

Šventė vyks adresu : Didžioji g.77 ,Kaunas ( šaudykla)

Programa :

• 8.00 – 10.30 Skambant foninei muzikai , medžiotojų būreliai-klubai pasiruošia stovyklavietes,stendus, vaišes ir rengia teatralizuotą prisistatymą (daugiau…)

Š. m. rugpjūčio 27 d. naktį,21.30val. Jedžiotų kaime (Skuodo r.) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pareigūnai, vykdydami patruliavimą, sustabdė A. R. vairuojamą automobilį VW Golf. Patikrinus automobilio bagažinę rastas sumedžiotas stirnos patinas, kuris nebuvo pažymėtas specialios paskirties plomba. Į įvykio vietą buvo iškviesti LR AM Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Nustatyta, kad A. R. priklauso vienam iš Skuodo rajono medžiotojų būrelių, kuris tą naktį, kaip buvo išsiaiškinta apklausus medžiotojų būrelio pirmininką, vykdė medžioklę. Tačiau, kaip paaiškino medžiotojų būrelio pirmininkas, pilietis A. R. vykusioje medžioklėje nedalyvavo, todėl patikrinimo metu A. R. nei galiojančio medžioklės lapo, nei leidimo laikyti (nešiotis) ginklą pareigūnams nepateikė. Patikrinus automobilį, jame, be neteisėtai sumedžioto stirnos patino, rastas medžioklinis kombinuotas šautuvas su optiniu taikikliu ir prožektorium.

Už nušautą stirnos patiną gamtos ištekliams padarytai žalai atlyginti skuodiškis turės sumokėti apie 5,5 tūkst. Lt. Taip pat jam gresia nuo 3 tūkst. Lt iki 6 tūkst. Lt administracinė bauda su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismo sprendimu turėtų būti konfiskuotas ne tik pažeidėjo šautuvas, bet ir automobilis, kuris yra sulaikytas. Neseniai LR Seimo priimtos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisos numato, kad brakonierių ginklai ir automobiliai konfiskuojami visais atvejais – net ir tada, jeigu jie nėra pažeidėjų nuosavybė, taip pat, kai juo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas.