Blog

Vakar, rugsėjo 16 d., Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio rajono gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams įkliuvo medžiotojas brakonierius. Jo laimikis – suaugęs tauriojo elnio patinas, kurį jis aiškino sumedžiojęs per klaidą – supainiojęs elnią su šernu.

[ad id=”19955″]Apie tai, kad apylinkėse gali vykti neteisėta medžioklė, Kupiškio rajono GGAI pareigūnai įtarė budėjimo metu išgirdę šūvius. Patikrinę vietas, iš kur šūvio garsas galėjo atsklisti, jie aptiko nušautą suaugusio tauriojo elnio patiną. Įtarę, kad medžiotojas grįš ir norės parsivežti galimai neteisėtai sumedžiotą elnią, aplinkosaugininkai surengė pasalą.

Po kelių budėjimo valandų įtarimai pasitvirtino – medžiotojas grįžo parsivežti laimikio ir buvo sučiuptas su jau į automobilį įkrautu elniu. Aplinkosaugininkams jis – daugiau kaip 15 metų patirtį turintis medžiotojas – aiškino elnią nušovęs per klaidą, supainiojęs jį su šernu. Licencijos vykdyti tokią medžioklę pažeidėjas neturėjo.

Jam gresia bauda nuo 3 tūkst. Lt iki 6 tūkst. Lt su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių – automobilio, šaunamojo ginklo ir transporto priemonės konfiskavimu. Pažeidėjui taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri siekia daugiau kaip 19 tūkst. Lt.

Šio brakonieriaus automobilis – jau 7-asis, kurio rizikuoja netekti taisyklių nepaisantys gamtos išteklių naudotojai. Praėjusią savaitę Varėnos r. apylinkės teismas išnagrinėjo brakonieriaus, sumedžiojusio stirniną ir šerną, bylą ir konfiskavo neteisėtai sumedžiotiems gyvūnams gabenti panaudotą automobilį „Audi“.

Tai – pirmasis teismo nutarimas konfiskuoti pažeidėjo automobilį per pastaruosius tris mėnesius, kai jau galioja sugriežtintos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, susijusios su neteisėta medžiokle.

Pastebėję aplinkosaugos pažeidimą nedelsdami praneškite telefonu 112.

Šaltinis: www.grynas.lt

Briedis buvo sumedžiotas užpernai.
Medžiotojų klubo „Ąžuolas“ miškai – dideli, masyvūs, sudaryti iš daugybės pelkynų, aukštapelkių, įvairių brūzgynų bei jaunuolynų, todėl čia atsiranda puikios sąlygos ganytis miškų karaliams – briedžiams. Kiekvienais metais, o ypač rujos laikotarpiu, pastebimas šių žvėrių suaktyvėjimas ir ženklus pagausėjimas.
[ad id=”19955″]Po labai ilgos pertraukos šiemet turėjome galimybę sumedžioti briedžio patiną. Kaip ir kiekvieną rugsėjį prasidėjo šių girių karalių meilės – poravimosi metas. Tai geriausiais laikas jų stebėjimui ir medžiotinų žvėrių paieškoms. Medžioklė vyko šių metų rugsėjo 4 d. klubo „Ąžuolas“ plote Peklinės miškuose. Pavakare, kai dar šviesu, geriausias metas medžioti sėlinant, todėl, klubo nariams susitarus ir, atsižvelgus į puikaus medžioklės bei šių miškų žinovo girininko Petro Budvyčio patarimus, išsiruošėme į tokią medžioklę. Kadangi briedžiai jau ne kartą buvo nuolat stebimi tam tikrame miško masyve, nutarta būtent ten ir medžioti. Tą dieną net nesitikėjau, kad aplankys tokia laimė ir medžioklės deivė Diana nusišypsos būtent man. Netikėtai suskambo mano mobilusis telefonas. Atsiliepiau. Girininkas P. Budvytis informavo, kad pastebėjo mūsų medžiotiną raguotą žvėrį, nurodė, kur tiksliai yra kiti medžiotojai ir patarė man sėlinti ten, kur ir pastebėjo briedį. Po pusvalandžio, nuėjęs į nurodytą vietą, sėlinau pagal minkštame grunte įspaustus pėdsakus. Toli eiti neteko. Briedis buvo vos kelis šimtus metrų įlindęs į brūzgynus. Pajutęs mane, lengva ristele išbėgo į atvirą, didžiulį ir plyną miško kirtimą ir sustojo pasižiūrėti, kas jį išbaidė.
Įvertinus trofėjų, jo būklę, galimybę sumedžioti šį žvėrį bei atstumą, nuaidėjo šūvis, jis buvo taiklus ir pasiekė tikslą. Po to apie padėtį ir medžioklės pabaigą buvo informuoti kiti medžiotojai.
Susirinkę prie girių karaliaus, įvertinome jį. Sumedžiotas selekcinis briedis, iešmaragis, nešiojantis tikrai ne pirmuosius ragus, kurie dar ir išaugę netipiškai – kaip „šakės“, atsikišusios į priekį. Toks gyvūnas kelia pavojų kitiems populiacijos nariams, nes gali lengvai sužeisti, nudurti. Pasidalinę medžioklės įspūdžiais, diskutavome, kaip iš tokio kemsyno išgabenti šį didžiulį žvėrį, sveriantį apie 400 kg. Pasikvietėme dar daugiau klubo narių. Jau visai prietemoje sumedžiotas žvėris pagerbtas medžiotojų klubo „Ąžuolas” stovyklavietėje.

Šaltinis: www.laikrastisplunge.lt

Autoriaus nuotrauka

Rugsėjo 16-ą dieną įsigalioja aplinkos ministro rugpjūčio pabaigoje pasirašytas įsakymas „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“. Naujasis Planas pakeitė nuo 2012 galiojusį Vilko populiacijos reguliavimo planą. Naujai patvirtintame dokumente detaliau įvertinama vilkų populiacijos būklė Lietuvoje, jai kylančios grėsmės, analizuojama, koks yra vilko statusas visoje Europoje bei kiek vilkų gyvena kitose Europos šalyse.

Vilko apsaugos planą kūrė darbo grupė, sudaryta iš aplinkos bei žemės ūkio ministerijų darbuotojų, ūkininkų, mokslininkų, nevyriausybininkų ir medžiotojų atstovų.

Skirtingai nuo iki šiol galiojusio Reguliavimo plano, naujajame plane numatyta ne tik vilkų medžioklė ir apskaita, bet ir kitos plėšrūnų populiacijos apsaugos ir valdymo priemonės. Tarp jų – naminių gyvūnų apsaugos ir žalos kompensavimo sistemų sukūrimas bei įgyvendinimas, brakonieriavimo kontrolė, trikdymo mažinimas, moksliniai tyrimai, visuomenės nuomonės stebėjimas ir kt. Taip pat plane įvertintos populiacijai kylančios grėsmės ir numatyti jų išvengimo ar sumažinimo būdai.

Plane įtvirtintas tikslas turėti 250-500 vilkų populiaciją, paplitusią didžiojoje šalies dalyje.

Numatyta, kad kol vilko populiacija neperkops 500 vilkų ribos, populiacija nebus mažinama, o tik reguliuojama, sumedžiojant ne daugiau kaip 20 proc. Lietuvoje gyvenančių vilkų skaičiaus. Individų skaičius negali nukristi žemiau 100 vilkų ribos, tokiu atveju, apskritai būtų uždrausta vilkus medžioti.
Dėl įvairių priežasčių žuvę vilkai, įskaičiuojami į sumedžiotų žvėrių skaičių.

Kaip ir iki šiol galiojusiame reguliavimo plane, naujajame dokumente numatytos teritorijos, kur vilkai nebus medžiojami, vilkų sumedžiojimo limitų nustatymo tvarka, specialių leidimų išdavimas ne medžioklės sezono metu.

Dokumente numatyta, jog iki 2019-ųjų metų bus parengtos rekomendacijos, kuriose Lietuvos vietose ant magistralinių kelių reikėtų įrengti specialias žvėrių praėjimo vietas.

Ūkininkams bus dalinamos skrajutės su informacija, kaip reikėtų saugoti gyvulius, gali būti finansuojamas gyvulių apsaugos priemonių įsigijimas.
Už tai atsakingos Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Taip pat iki 2015-ųjų vidurio žadama patikslinti metodiką, pagal kurią apskaičiuojama ūkininkams padaryta žala, bei rasti geresnį būdą nustatyti, ar gyvulį papjovė vilkas, ar sulaukėjęs šuo.

Sumedžiojimo limitas spalio 15-ą dieną prasidedančiam vilkų medžioklės sezonui bus nustatomas pagal naujojo Vilko apsaugos plano nuostatas.

Šaltinis: www.grynas.lt

Rugsėjis – ne tik rudens pradžia, bet ir metas, kai laukiniai gyvūnai dažnai išeina į kelius ir keliauja į miestus, miestelius. Ruošdamiesi žiemai jie ieško maisto, renkasi saugias poilsio vietas.

Į rūsius po namais jau skrenda uodai, atkeliauja tritonai ir rupūžės. Laikantis šiltiems orams, šie gyvūnai dar maitinasi, naktimis išeina į kiemus, daržus. Tokiu metu net ir judriausiose miestų vietose galima pamatyti ežius. Tiesa, dažniau juos regime jau žuvusius po mašinų ratais – vadinasi, kažkas važiavo neatidžiai ir ežius pražudė.

Aplinkosaugininkai gauna daug pranešimų apie lapes, mangutus, kiaunes. Šie plėšrūs žvėreliai gyvena ir veisiasi miestų žaliosiose zonose ir maitinasi ne tik natūraliu maistu, bet ir žmonių išmestomis maisto atliekomis. Kiekvienas toks šių žvėrelių pasirodymas pastebimas, žmonės skambina, teiraujasi – kaip elgtis, ką daryti, kas ir kaip galėtų sugauti šiuos gyvūnus. Labiausiai baugina žinojimas, kad lapės ir mangutai yra potencialūs pasiutligės sukėlėjų platintojai. Pastaraisiais metais oralinė šių žvėrelių vakcinacija praktiškai panaikino šį pavojų, tačiau žmonės dar yra atsargūs.

Ne mažiau sudėtinga miestuose, jų žaliosiose zonose gyvenančių stirnų, šernų, užklystančių briedžių situacija. Rudenį jų galima tikėtis pačiose neįprasčiausiose vietose.

Mieste pamačius ar sutikus laukinį gyvūną, jokiu būdu nereikia prie jo artėti, švilpti, persekioti. Daugiausia susidūrimų su transporto priemonėmis įvyksta kaip tik dėl tokios žmonių reakcijos, kai pabaidytas gyvūnas staiga puola į gatvę. Neretai taip susižaloja patys gyvūnai, atsitrenkę į langus, stiklines sienas, tvoras. Stambų laukinį gyvūną (pavyzdžiui, briedį) reikia „palydėti“ leidžiant jam pasirinkti saugų išėjimą į želdinius, žaliąsias zonas. Geras tokios situacijos sprendimas buvo priimtas šiemet Vilniuje, Neries upėje gelbstint briedį. Bet kuriuo atveju, visam procesui turi vadovauti vienas patyręs specialistas, jo nurodymu policija turi apriboti eismą gatvių atkarpose, taip išvengiant galimų skaudžių pasekmių.

Pamačius smulkiuosius plėšriuosius žvėrelius, paprastai prašoma juos sugauti ir išgabenti iš miesto. Deja, tą padaryti ne visada pavyksta. Savivaldybės, sudariusios sutartis su aplinką tvarkančiomis įmonėmis, viena iš sąlygų joms turėtų įvardyti specialių gaudyklių turėjimą ir mokėjimą su jomis dirbti. Mangutai, lapės, kiaunės yra medžiojamieji gyvūnai, tačiau mieste, ne medžioklei skirtoje teritorijoje, jų sugavimą (esant poreikiui – sumedžiojimą leistinais būdais) gali leisti Aplinkos apsaugos agentūra. Tokiu atveju savivaldybei reikia kreiptis su prašymu išduoti leidimą gyvūnų gausos reguliavimui ir surasti, kas šias priemones įgyvendins.

Lietuvos Respublikos APLINKOS MINISTERIJA

Automobilio ir laukinio žvėries susidūrimas nėra jau toks retas reiškinys. Kai kada tokia kaktomuša baigiasi vairuotojo mirtimi ar rimtais sužalojimais. Kaip tik todėl GRYNAS.lt aiškinasi, kuriose vietose įvyksta daugiausiai susidūrimų ir kur vairuotojai turėtų būti labai budrūs.

Į žvėris atsitrenkiama vis dažniau

Policijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė informavo, kad ant gyvūnų užvažiuojama ne taip jau ir retai. Jos teigimu, Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, 2013 metais Lietuvoje įvyko 1625 eismo įvykiai, kai buvo užvažiuota ant gyvūno. Šiuose eismo įvykiuose žuvo vienas ir buvo sužeista devyniolika žmonių.

Daugiausiai tokių incidentų įvyko krašto keliuose – 711, kiek mažiau magistraliniuose keliuose – 426, rajoniniuose keliuose – 246. Pasidomėjus, kurį mėnesį didžiausia tikimybė kelyje susidurti su žvėrimi, policijos atstovė nurodė, kiek konkrečiai kurį 2013 metų mėnesį įvyko tokio pobūdžio avarijų.

Dažniausiai su gyvūnais susidurta lapkritį (188), spalį (181), gruodį (172), toliau rikiuojasi gegužė (170), birželis (145), sausis (141), rugpjūtis (123), liepa (115), rugsėjis (106), balandis (105), kovas (96), vasaris (83).

Žvelgiant į ankstesnių metų tendencijas matyti, kad susidūrimų su gyvūnais daugėja. Jei pernai tokių įvykių buvo fiksuota 1625, tai 2012 metais – 1302 (sužeisti 22 žmonės), 2011 – 1193 (vienas žmogus žuvo, dešimt sužeista). Tačiau statistika pokyčių nerodo analizuojant avarijų vietas. Ir ankstesniais metais dažniausiai su gyvūnais susidurta krašto keliuose, rečiausiai – rajoniniuose keliuose.

L. Nemeikaitė teigė, kad norint išvengti susidūrimo su laikiniu žvėrimi, vairuotojai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. O jei bus nustatyta, kad tokio pobūdžio avarija įvyko vairuotojui nesilaikant Kelių eismo taisyklių, gresia rimti nemalonumai.

„Asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn už eismo įvykio metu sužalotą ar žuvusį gyvūną tuo atveju, kai nustatoma, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Kelyje esant kelio ženklui „Laukiniai žvėrys“, vairuotojas įspėjamas apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali eiti žvėrys. Vairuotojas, pamatęs tokį ženklą, turi imtis papildomų atsargumo priemonių (sulėtinti greitį ar pan.)“, – teigė policijos atstovė.

Vietos, kuriose budrumo prarasti nereikėtų

Kone liūdniausiai gali baigtis susidūrimas su vienu stambiausiu miškų gyventoju – briedžiu. Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas Evaldas Tamariūnas aiškino, kad per keturis metus valstybinės reikšmės keliuose 20 kartų buvo susidurta su šiais gyvūnais. Šių eismo įvykių metu 2 žmonės žuvo ir 29 buvo sužeisti. O iki šių metų liepos 5 dienos fiksuoti 2 eismo įvykiai, kai buvo atsitrenkta į briedį. Jų metu vienas žmogus žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.

Per keturis metus daugiausiai eismo įvykių su briedžiais įvyko magistraliniuose keliuose (14 avarijų), toliau rikiuojasi krašto keliai (4 avarijos), rajoniniai keliai (2 avarijos). Šiais metais su briedžiais vairuotojai susidūrė magistraliniuose keliuose.

Pasidomėjus, kas daroma, kad susidūrimų su žvėrimis būtų kuo mažiau, E. Tamariūnas teigė, kad LAKD, siekiant užtikrinti saugų eismą valstybinės reikšmės keliuose ir norint apsaugoti laukinius gyvūnus, įrengė daugiau nei 600 km tinklo tvorų, kurios turėtų neleisti žvėrims išbėgti į kelią.

[ad id=”19955″]„Tačiau vien aptvėrimų neužtenka. Reikia sudaryti sąlygas laukiniams gyvūnams saugiai patekti į kitą kelio pusę. Tuo tikslu yra įrengiamos požeminės perėjos laukiniams gyvūnams. Šiuo metu yra įrengta 14 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 13 požeminių perėjų smulkiems gyvūnams ir varliagyviams. Ateityje tokių priemonių numatoma ir daugiau, tačiau viskas priklauso nuo projektų finansavimo“, – sakė E. Tamariūnas.

Anot jo, tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų ir kitos priemonės dažniausiai yra įgyvendinamos, kai atliekama kelio rekonstrukcija. „Tuomet atsižvelgiama į eismo įvykių su laukiniais gyvūnais kelių metų statistiką, įvertinama aplinka šalia kelio, aplink kelią teritorijoje gyvenančių laukinių gyvūnų rūšis, kiekis, galimi jų migracijos keliai bei laukinių gyvūnų traukos vietos“, – dėstė LAKD atstovas.

Jis GRYNAS.lt pateikė statistiką, kurioje matyti, kokiuose magistralinių kelių (Vilnius – Kaunas – Klaipėda ir Vilnius Panevėžys) ruožuose 2010 – 2013 metais įvyko įskaitinių eismo įvykių, kurių metu transporto priemonės susidūrė su gyvūnais.

Kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda išskiriamos šios vietos:
64,700 km;
67,000 km;
106,800 km;
136,010 km;
194,350 km.

Kelyje Vilnius – Panevėžys susidurta šiose vietose:
40, 690 km;
108,940 km;
114,250 km;
127,000 km.

Kuriomis valandomis didžiausia tikimybė atsitrenkti į žvėrį?

Kelininkų duomenimis, daugiausiai laukinių gyvūnų žūva gegužę ir spalį. O nuo 18 val. vakaro iki pirmos valandos nakties žūva daugiau kaip pusė į avarijas patekusių gyvūnų. Kitas pikas pasiekiamas septintą valandą ryto. Vakarinio piko metu visais metų sezonais žūva daugiau kaip 50 proc. gyvūnų, rytinio piko metu – 14-16 proc.

Apibendrinant galima sakyti, kad rytiniu piku laikomas tas paros metas, kuomet švinta, o vakaro pikas – nuo prieblandos iki visiško sutemimo. Nustatyta, kad tamsiuoju ir šviesiuoju paros metu gyvūnų žūsta mažiausiai.

Kasdien vis trumpėjant dienoms reikia atkreipti dėmesį, kad rudeninis rytinis pikas trunka nuo šeštos iki septintos ryto, o vakarinis – nuo 17 iki 23 val. nakties. Žiemą didžiausia rizika susidurti su kanopiniu žvėrimi yra 7-8 val. ryto, arba 16-21 val. vakare.

Taip pat tiksliai nustatyta, kuriuo metų laiku daugiausia žūva konkrečių rūšių gyvūnų. Žvelgiant į statistiką ir specialistų vertinimus, galima teigti, kad didžiausias pavojus kelyje susidurti su briedžiu – nuo gegužės iki spalio. Tuo metu žūva maždaug 24-44 šios rūšies gyvūnų.

Tauriųjų elnių daugiausia žūva rugsėjo – spalio mėnesiais, kuomet vyksta jų ruja. Šernai taip pat dažniausiai žūva rudenį (rugsėjo – lapkričio mėnesiais). Kiek kitokia stirnų tendencija. Jų daugiausia netenkama gegužės ir birželio mėnesiais.

Taip pat galima tiksliai pasakyti, kokiomis valandomis keliuose žūsta daugiausia konkrečios rūšies gyvūnų. Briedžių daugiausia suvažinėjama 20-23 val., šernų – 18-24 val., stirnų – 21-23 val., tauriųjų elnių – 19-20 val.

Šaltinis: www.grynas.lt

Įsivaizduokite: gulite sau paplūdimyje, kepinatės saulutėje, o jūsų daiktuose už nugaros kuičiasi gauruoti padarai. Būtent tokį vaizdelį Kuršių nerijoje užfiksavo vienas Kaliningrade gyvenantis internautas ir patalpino jį socialiniame tinkle „Facebook“. Į pajūrį atklydusi laukinių kiaulių šeimyna jautėsi gana saugiai ir drąsiai ėjo žmonių link.

Daugiau kaip tūkstantį „patinka“ paspaudimų socialiniame tinkle surinkusiame vaizdo siužete užfiksuota šernų šeimyna, atklydusi į paplūdimį. Prie žmonių daiktų galimai maisto ieškojusi šeimyna nesibaidė žmonių, o ir žmonės ėjo artyn norėdami iš arčiau pasižiūrėti į miškuose gyvenančius padarus.

Dalis komentatorių stebėjosi, kad žmonės nesibaido šernų, nes šie į paplūdimį atklydo su jaunikliais. Paprastai yra sakoma, kad šernės motinos itin gina savo vaikus, todėl žmonėms jų artimos draugystės geriau privengti.

Siūlome patiems pasižiūrėti šį vaizdo įrašą ir įvertinti, ar iš tiesų žmonės pasielgė neatsakingai, nevengdami ir arčiau prieiti prie šernų.

Šaltinis: www.grynas.lt

Trečiadienį Varėnos r. apylinkės teismas išnagrinėjo brakonieriaus, sumedžiojusio stirniną ir šerną, bylą ir skyrė jam 3 tūkst. litų administracinę baudą, atėmė teisę medžioti vieniems metams ir konfiskavo neteisėtai sumedžiotiems gyvūnams gabenti panaudotą automobilį „Audi“, šautuvą ir 55 šovinius.

„Tai pirmasis teismo nutarimas konfiskuoti pažeidėjo automobilį per pastaruosius tris mėnesius, kai jau galioja sugriežtintos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) nuostatos, susijusios su neteisėta medžiokle. Šis nutarimas – tai ženklas, kad naujosios nuostatos nėra „popierinės“, kad jos yra taikomos ir veiksmingos“, – sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

[ad id=”19955″]Šias Aplinkos ministerijos pasiūlytas ATPK pataisas Seimas priėmė gegužės pabaigoje. Jos numato, kad brakonieriui gali būti skirta nuo 3 tūkst. Lt iki 6 tūkst. Lt administracinė bauda su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Plačiau apie brakonieriavo atvejį

 

Minėtąjį brakonierių Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos r. agentūros pareigūnai sulaikė birželio pabaigoje. Jis, kaip „Žilinų“ medžiotojų būrelio narys, dalyvavo medžioklėje būrelio plotuose Varėnos rajone ties Kareivonių kaimu. Neturėdamas licenzijos nušovė stirniną, po to šerną.

Šį įkrovė į automobilį, nusivežęs į sodybą nulupo, po to grįžo į medžioklės vietą ir, sumedžioto stirnino nepažymėjęs nustatytos formos žymekliu, jo neįrašęs į medžioklės lapą ir apie jį nepranešęs medžioklės vadovui, įsikrovė į automobilį ir išsivežė.

Be 3 tūkst. litų administracinės baudos, už abu neteisėtai sumedžiotus gyvūnus pažeidėjas taip pat turės atlyginti 10 tūkst. litų gamtos ištekliams padarytą žalą. Teismo nutarimą administracinėje byloje jis gali per 20 dienų apskųsti apeliacine tvarka.
Šio pažeidėjo bendražygio administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nagrinės spalio 20 dieną. Jam taip pat gresia nuo 3 tūkst. Lt iki 6 tūkst. Lt administracinė bauda ir šautuvo konfiskavimas.

Šiuo metu šalyje yra sulaikyti dar penki neteisėtai medžioklei panaudoti automobiliai, kurie turėtų būti konfiskuoti teismų sprendimais.

Šaltinis: www.grynas.lt

Atsakomybė už neteisėtą medžioklę gerokai sugriežtėjo – tai pajuto su inspektoriais pastaraisiais mėnesiais akis į akį susidūrę pažeidėjai. Netekti automobilio, kuriuo buvo vežama neteisėtai sumedžioto gyvūno skerdiena, rizikuoja jau šeštas pažeidėjas taigi brakonierių automobilių parkas gali sumažėti jau net 6 automobiliais.

[ad id=”19955″]Rugsėjo 8-osios rytą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnams, vykdžiusiems reidą, įkliuvo pilietis, visureigio bagažinėje gabenęs šviežiai išdorotą suaugusio šerno skerdieną.

Patikrinę sumedžiojimo aplinkybes, kurias nurodė pažeidėjas, aplinkosaugininkai jokių teisėtą medžioklę patvirtinančių faktų nenustatė. Už neteisėtą sumedžioto žvėries dorojimą ir gabenimą vyrui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš jo paimtas automobilis ir šerno skerdiena.

Medžiaga bus perduota teismui. Pažeidėjui gresia bauda nuo 3 iki 6 tūkst. litų. Jis taip pat gali netekti automobilio ir gali būti įpareigotas atlyginti žalą gamtai – daugiau kaip 5 tūkst. litų. Dėl to spręs teismas.

Šaltinis: www.grynas.lt