Blog

Aplinkos ministras patvirtino Stumbro apsaugos planą, kurio nuostatomis bus sprendžiami visi šios rūšies populiacijos apsaugos ir tvarkymo klausimai.

[ad id=”19955″]Stumbrai – istoriniai Lietuvos gyvūnai, kurie beveik po 200 metų pertraukos 1969 m. buvo iš naujo įkurdinti aptvaruose Panevėžio rajone. Nuo 1973 m. iš išleistų ir laisvėn pakliuvusių individų pradėjo formuotis laisvoji stumbrų banda. Šiuo metu voljeruose Panevėžio miškų urėdijos stumbryne ir privačiuose aptvaruose laikomas 31 stumbras, 100 žvėrių (2013 m. duomenimis) gyvena laisvėje Panevėžio, Kėdainių ir Radviliškio rajonuose.

Intensyvios žemdirbystės regione žvėrys daro labai didelę žalą pasėliams. Kasmet Aplinkos ministerija šiai žalai kompensuoti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų skiria iki 500 tūkst. litų.

Patvirtintame Stumbro apsaugos plane numatoma dalį individų iš laisvės perkelti į aptvarą Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, kita – į maždaug 100 ha aptvarą Dzūkijos nacionaliniame parke. „Žvėrinčiuje“ planuojama laikyti 10–15 individų, Dzūkijos nacionaliniame parke aptvaruose – iki 25 individų. Laisvėje Vidurio Lietuvoje turi likti 20–30 stumbrų.

Stumbro apsaugos plane taip pat numatyta dalį stumbrų iš Dzūkijos nacionaliniame parke planuojamo aptvaro išleisti į laisvę jiems tinkamuose biotopuose. Kituose aptvaruose laikomi žvėrys bus svarbi genetinė rūšies medžiaga, kuria Lietuva galės keistis su kitomis valstybėmis. Laisvėje gyvenantiems stumbrams ir išleidžiamiems į laisvę žvėrims numatoma vykdyti telemetrinius stebėjimus, žvėris ženklinant radijo siųstuvėliais.

Visuomenės informavimo skyrius
www.am.lt

Aplinkos viceministrui Linui Jonauskui nedažnai pasitaiko galimybė išsiruošti į reidą kaip neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui. Tačiau kai pastarąjį kartą išsiruošė, įkliuvo stambus žvėris – V.Mazuronis.

Gėda
V.Mazuronis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jo kišenėje rasta draudžiama įranga, naktinio matymo prietaisas, kaip tyčia idealiai tinkantis automobilyje rastam medžiokliniam šautuvui.

Ir ne gėda buvusiam ministrui: pats įstatymus sugriežtino, pats ir įkliuvo. Ir ką daryti aplinkos viceministrui, kai įkliūva buvęs viršininkas?

Rolės
[ad id=”19955″]Pasirodo, įkliuvo ne Valentinas Mazuronis, o Vytas Mazuronis. Buvusiam aplinkos ministrui pričiuptasis net ne giminė, tik bendrapavardis. Ponas Vytas kiek mažiau, bet gamtos mylėtojams žinomas. Per televiziją pasakoja, kaip saugoti nykstančias paukščių rūšis. Televizijoje jis – rūpestingas gamtos puoselėtojas.

Žinomas ir verslo pasaulyje. Laikraščiams pasakoja apie sėkmės formulę versle už ES milijonus. Žodžiu – tikras sėkmės pavyzdys.

Pažįstamas ir medžiotojams. Jis yra idėjinis neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. „Jo įgaliojimai platesni nei mano“, – nusistebėjo aplinkos viceministras L.Jonauskas.

Medžiotojų klubo „Paluknys“ prezidentas V.Mazuronis toks idėjinis gamtos saugotojas, kad neetatiniu aplinkosaugininku tapo ne tik Vilniaus regione, kur gyvena ir medžioja, bet visoje Lietuvoje. Žodžiu, žmogus, mylintis gamtą ir paisantis įstatymų, o tai jau – brakonierių siaubas.

Vairuoja be teisės
Bet ir nutik taip, kad didesnis gamtos mylėtojas už aplinkos viceministrą ėmė ir įkliuvo.

Policija jį sulaikė, mat laikraščiuose ir televizijos ekranuose šmėžuojantis veidas, pasirodo, vairavo automobilį, neturėdamas teisės to daryti. Teisė vairuoti jam atimta 3 metams, o šis vis tiek sėda prie vairo. Ir dar šiek tiek išgėręs. Bet kai pūtė, alkotesteris parodė, kad leistinų alkoholio ribų idėjinis žmogus neperžengė, – pripūtė iki 0,4 promilės.

Tačiau ginklas paimtas. Ar jį sugrąžinti, ar už įpūstas promiles atimti, spręs speciali komisja.

Draugelis
Kai buvusio aplinkos ministro bendrapavardis V.Mazuronis įkliuvo policijos pareigūnams, šiems įtarimų sukėlė medžioklės įranga. Be to, gauta pranešimų, kad Paluknyje brakonieriauta.

Patikrinti į Trakų policijos komisariatą pristatyto V.Mazuronio buvo iškviestas ekipažas, kuriame tą vakarą budėjo aplinkos viceministras L.Jonauskas.

Atvykus aplinkosaugos ekipažui V.Mazuronis vos nepuolė glėbesčiuotis, girdi, kolegos atvažiavo. Inspektorių vadino vardu, bet ne tuo. Nepataikė.

Kai suprato, kad bičiulystė nepadės, liepė palaukti, netikrinti. Esą jis paskambinsiąs Sigitui, aplinkosaugininko Dariaus Liepio viršininkui. „Kam skambinti viršininkui, jeigu reide dalyvauja dar didesnis viršininkas – aplinkos viceministras“, – toks atsakymas V.Mazuronį suglumino. Skambinti nebebuvo kam.

Kol buvo tikrinama kuprinė, automobilio priekaba, sėkmės formulės atstovas jautėsi ramus, o štai kai inspektorius pradėjo tikrinti striukės kišenes, prasidėjo kone grumtynės. V.Mazuronis striukę tempė į vieną pusę, aplinkosaugininkas į kitą. Kaip du mažamečiai vaikai, nepasidalijantys žaislu.

Pabėgo
Pasirodo, striukės vidinėje kišenėje buvo įdėtas ir akylai užsegtas optinio matymo prietaisas, kuris medžioklėje draudžiamas. Nepanašu, kad prietaisas ką tik iš parduotuvės lentynos, jis kiek apibrozdintas, matyti, kad naudotas. Patikrinus paaiškėjo, kad prietaisas idealiai tinka V.Ma-zuronio medžioklės ginklui.

V.Mazuronis savo viešai mielai rodomą veidą tą vakarą slėpė po skrybėle. O kai buvo paprašytas eiti į komisariatą, iš pradžių ėjęs apsisuko ir pasipustė padus. Automobilis liko stovėti prie komisariato durų.

Fotografės padėjėjas
– Esate neetatinis aplinkosaugos inspektorius, o kodėl medžiojate su neleistina įranga? – „Vakaro žinios“ pasiteiravo Vyto Mazuronio.

– Mes nemedžiojome. Turime tokią gamtininkę, aktyvią ponią. Ji pas mus naktį fotografuoja ir filmuoja.

– Bet tą vakarą ji su jumis nevažiavo?

– Važiavo, ji buvo kitame automobilyje.

– O kam šautuvai reikalingi, jeigu važiavote ne į medžioklę, o į fotosesiją?

– Nemedžiojome. Norėjome medžioti, bet pradėjo lyti. Mes tik pas medžioklės vadovą kieme lankėmės. Ir poniai pasakėme, atsiprašome, nieko nebus.

– O kodėl draudžiamas optinis taikiklis ne ponios kišenėje, o jūsų?

– Ji mano mašinoje striukę paliko.

– Kodėl iškart nepaaiškinote pareigūnui, o pabėgote?

– Čia ne versija. O manęs į komisariatą niekas nekvietė, mane išleido. Aš nebėgau.

– Tai taikiklį pirkote, kad kažkas galėtų pafotografuoti?

– Ten ne mano. Ten naktinio matymo prietaisas. Jis naudojamas prie fotoaparato, tinka ir prie šautuvo. Bet jis ne mano. Esu aplinkos apsaugos inspektorius, sakau inspektoriui, tu mane asmeniškai pažįsti, esu ne kartą parodęs, kur kiti brakonieriauja. Jeigu būtų žmoniškas požiūris, sakytų: važiuokite, vyrai.

– O jeigu jūs, kaip aplinkosaugos inspektorius, aptiktumėte medžiotoją turint neleistiną įrangą, ką pamanytumėte?

– Tai legalus prietaisas, tik medžioklėje su juo negalima būti. O mus tai sulaikė plente.

– Sakėte, kad važiavote iš nenusisekusios medžioklės.

– Su mumis važiavo ponia, kuri nori fotografuoti žvėris, Londone kažkokiam konkurse nori dalyvauti, prizą laimėti.

Tos paslaptingos fotografės, kuri automobilyje paliko ir striukę, ir optinio matymo taikiklį, redakcijai surasti nepavyko, o ir pats medžiotojas jos kontaktų neturi. Kaip tuomet atidavė striukę?

Linas Jonauskas, aplinkos viceministras:
Atliekant medžioklės kontrolę taip jau atsitinka, kad, žiūrėk, medžiotojas elnią sumaišo su šernu. Nesistebiu, kai aiškina, kad naktinio matymo priedėlius naudoja ne medžioklei, o kitiems daykams. Tokios melodijos nėra naujos, jos girdimos nuolat.

Žinome, kad neleistina įranga, tokia kaip naktinio matymo prietaisas, plačiai naudojama, tik sugauti tokius pažeidėjus labai sunku. Dažniausiai tokie žmonės medžioja tamsiuoju paros metu, o tada pasislėpti didelės galimybės. Gerai, kad į naktinius šūvius sureaguoja žmonės ir praneša.

Toks medžioklės būdas yra neetiškas, nes gyvūnui nelieka galimybės pasislėpti, nebėra varžytuvių tarp žvėries ir medžiotojo, o tai laikoma svarbiausiu medžioklės kultūros elementu.

Nežinau, ar teismas patikės, kad optinio matymo taikiklis buvo skirtas ne medžioklei, tačiau neetatiniam aplinkosaugos inspektoriui keliami aukštesni reikalavimai.

Kai nustatoma, kad neetatinis inspektorius galbūt padarė tam tikras veikas, ypač aplinkosaugos, nedelsiant stabdomi tokio inspektoriaus įgaliojimai. Jeigu asmuo bus pripažintas kaltu, neetatiniu inspektoriumi jis negalės tapti mažiausiai 10 metų. Neseniai pakeitėme neetatinio inspektoriaus nuostatus, pagal juos tokio inspektoriaus reputacija turi būti švari. Kaip atrodys: pats būdamas pažeidėju eina gaudyti pažeidėjų? Tuomet ir kyla klausimas, ar su pažymėjimu eina gaudyti pažeidėjų, ar ko kito.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šaltinis: www.respublika.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške rasti 5 nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) nugaišę šernai. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti mėginių tyrimai patvirtino AKM diagnozę. Šernų gaišenos sunaikintos, atlikta teritorijos dezinfekcija.
Nugaišę žvėrys aptikti vykdant AKM užkrėstos teritorijos apžiūrą. Šiame miške praėjusį savaitgalį AKM diagnozė buvo patvirtinta 6 rastiems nugaišusiems šernams, o rugsėjo pabaigoje pavojingas virusas buvo patvirtintas vienam sumedžiotam šernui.

Specialistų teigimu, papildomos stebėsenos priemonės ar ribojimo zonos aplinkinėje teritorijoje nebus nustatomos, kadangi nugaišę šernai rasti jau anksčiau nustatytoje užkrėstoje teritorijoje, be to, šiame miške laikinai uždraustos medžioklės.

Šaltinis: www.vmvt.lt

Meškėnai, kurie paprastai gyvena Šiaurės Amerikoje, Kuršių nerijoje yra nesuvokiamas reiškinys. Aplinkosaugininkai jau skambina pavojaus varpais, mat šie gyvūnai čia gali pridaryti labai daug žalos.

Pirmas meškėnas pastebėtas Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, prieš metus, dabar fiksuojama vis daugiau pranešimų apie šios veislės atstovus.

„Meškėnas gali sunaikinti tiek medyje, tiek ant žemės perinčių paukščių kiaušinius“, – apie žalą pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė.

Kol neaiškus meškėnų kiekis, manoma, kad didelės žalos žmonėms jie padaryti negali.

Galvos skausmą ekologams sukelia ir briedžiai.

Plačiau – „Laba diena, Lietuva“ reportaže.

Šaltinis: www.lrt.lt

Lietuvoje niekaip nepavyksta sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimo, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius šalyje įvedė tam tikrus apribojimus medžiotojams. Labiausiai šio laisvalaikio būdo mėgėjams skauda širdį dėl maro grėsmės zonoje uždraustų medžioklių su varovais. Mokslininkai sako, kad tokių draudimų reikėjo jau seniai, tačiau jie viruso plitimo nesustabdys, o tik sulėtins.

Įsigaliojo šūsnis draudimų
Siekiant užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro viruso plitimui per šernų populiaciją Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Jono Miliaus sprendimu įsigali gana daug draudimų.

Visų pirma jis uždraudė medžioti su varovais maro grėsmės zonoje. Taip pat uždraudžiama visoje Lietuvoje šerti šernus. Be to, medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklėse Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Rokiškio, Alytaus ir Šalčininkų savivaldybių teritorijose, draudžiama dalyvauti kituose regionuose vyksiančioje medžioklėje.

Ten, kur medžioklė su varovais neuždrausta, tuose pačiuose miško kvartaluose tokiu būdu medžioti leidžiama ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesį. Taip pat medžioklės plotų vienetuose vienoje viliojimo vietoje naudojamo natūralios kilmės masalo elniams, stirnoms ir briedžiams kiekis neturi viršyti 100 kg.

Pagal naujai įsigaliojusius reikalavimus visi sumedžioti šernai į pirminio gyvūnų apdorojimo vietas turi būti gabenami taip, kad būtų išvengta skysčių nutekėjimo. Be to, išdorojus gyvūnus būtina apdorojimo vietas dezinfekuoti, o skrodimo ir dorojimo atliekos turi būti saugiai sumetamos į specialias duobes, kurios, pripildžius jas iki 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos.

Medžiotojai: gali būti ir priešingas efektas
Visos šios naujai įsigaliojusios taisyklės skirtos medžiotojams. Pastarieji pokyčiais nesidžiaugia. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt teigė, kad kai kurie apribojimai medžiotojams sukels pakankamai daug rūpesčių.

„Tai yra suprantama problema, bet entuziazmo, kad tuos ribojimus reikės vykdyti, nėra. Ypatingai neramu dėl medžioklės su varovais ribojimo. Ne vienam medžiotojui kelia nusistebėjimą šernų šėrimo uždraudimas. Medžiotojai įsitikinę, kad šėrimas sulaiko gyvūnus, o ne skatina jų judėjimą. Todėl gali būti ir priešingas efektas“, – aiškino pašnekovas.

Taip pat jam nepriimtina nuostata, kad afrikinio kiaulių maro grėsmės zonoje medžiojantys medžiotojai negalės to daryti kitose vietose.

„Medžiotojams ribojimai taikomi, o kitiems miško lankytojams – ne. Kai vyko masinis baravykavimas, negi šernai stovėjo ir žiūrėjo, kaip į juos ėjo grybautojai, nešdami kašikus baravykų? Šernų judėjimas tikrai didėjo. Medžiotojams draudžiama migruoti, o grybautojai gali migruoti skersai išilgai Lietuvos“, – dėstė E. Tijušas.

Anot jo, niekas negali pasakyti, ar priimtos priemonės yra veiksmingos, nes apskritai apie šį virusą turima labai mažai informacijos. E. Tijušui susidariusi situacija kelia daugiau klausimų nei jis randa atsakymų.

Mokslininkas: tai – didelis žingsnis į priekį
Aleksandro Stulginskio universiteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto doc. dr., medžioklėtyros specialistas Kęstutis Pėtelis teigiamai įvertino VMVT priimtus ribojimus medžiotojams. Tačiau jis pridėjo, kad net ir šios priemonės visiškai nesustabdys viruso plitimo.

„Aš prisidėjau prie šio įsakymo rengimo, bet, kaip bebūtų, maro plitimo mes niekaip nesustabdysime. Tai yra tik geros profilaktinės priemonės. Taip tik sumažinsime plitimą. Geresnių būdų niekas nesugalvojo, nes neatliekami tyrimai. Kuo serga šernai, niekam neįdomu. Kai susirgs kiaulės, bus pradėta galvoti“, – sakė pašnekovas.

Mokslininko teigimu, artimiausiu metu Lietuvai niekaip nepavyks įvekti kiaulių maro. Maža to, mokslininkas prognozavo, kad virusas palengva apims vis naujas teritorijas.

„Virusas palengva slenka į vakarus. Laikomasi nuomonės, kad jis per metus pasistūmėja 200 kilometrų vakarų kryptimi. Jei šiomis priemonėmis ir pavyks virusą pristabdyti, tai efektas bus laikinas. Taip pusmetį viruso plitimas gali būti pristabdytas. Daugiau nieko padaryti negalime. Kai prasideda gripo epidemija, irgi nieko negalime padaryti“, – tikino docentas.

Visgi medžioklės su varovais ribojimą jis įvertino teigiamai. Pašnekovo manymu, Lietuvoje toks medžioklės būdas buvo pernelyg įsišaknijęs.

„Tai buvo mano pasiūlymas. Lietuvoje buvo per daug varoma. Todėl šis ribojimas svarbus ne tik dėl maro. Tai yra didelis žingsnis į priekį,“ – kalbėjo doc. dr. K. Pėtelis.

Šaltinis: www.grynas.lt

Per netrukus prasidėsiantį vilkų medžioklės sezoną bus galima sumedžioti 33 šiuos gyvūnus.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo per 2014–2015 metų medžioklės sezoną limito paskirstymo.

Jame nurodyta, jog Alytaus ir Utenos apskrityse bus galima sumedžioti po penkis vilkus, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus – po keturis, Kauno ir Tauragės – po tris, Klaipėdos ir Šiaulių – po du, Telšių – vieną.
Toks pats limitas buvo nustatytas ir praėjusį medžioklės sezoną.

Organizacija „Baltijos vilkas“ primena, kad praėjusių metų vilkų sumedžiojimo limitas buvo pakeistas. Prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas vilk7 apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų. Mokslinis apskaitos rezultatų perskaičiavimo pagrindimas ar ataskaita nebuvo pateikti nevyriausybinėms organizacijoms ir visuomenei.

Siūlo neskatinti gyvulininkystės vilkų gyvenamose teritorijose

Todėl, nors šių metų vilkų sumedžiojimo limitas formaliai atitinka Plano nuostatas ir pagal jas yra maksimalus leistinas, GAA „Baltijos vilkas“ vertinimu, jis vis dar yra morališkai ydingas, nes remiasi pakoreguotu abejotino tikslumo praėjusių metų apskaitos rezultatu.

Organizacijos narių nuomone, medžioklė negali išspręsti vilkų daromos žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio.

„Problemą gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno“, – rašoma už vilkų apsaugą pasisakančios organizacijos puslapyje.

Jos atstovai mano, kad efektyvesnis sprendimas būtų parama apsaugos nuo plėšrūnų priemonėms įsigyti, efektyvus ir sąžiningas žalos kompensavimas, kaimo paramos programų subalansavimas.

www.grynas.lt

Ankstų spalio antrosios dienos rytą, apie 6.10 val. Norvaišių kaime, Pakruojo miškų urėdijos administruojamuose Gedžiūnų profesionalios medžioklės plotuose rastas nušautas tauriojo elnio patinas.
Brakonieriai žvėries pasiimti nespėjo, tačiau jiems vis tiek gresia daugiau nei 17 tūkst. litų bauda.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros vedėjas Gediminas Cinkutis pasakojo, jog elnią rado savo plotus apžiūrėti išėję miškininkai. Žvėris, aplinkosaugininko teigimu, buvo „cielas“, nepaliestas.

Aplinkosaugininkas spalio 13-ąją žada vykti į rajono policijos komisariatą ir pateikti pareigūnams visą aplinkosaugininkų turimą informaciją.

Pareigūnai žada brakonierių ieškoti pagal netoli nušauto žvėries aptiktas automobilio padangų žymes ir šautuvo kulką.

Tauriųjų elnių patinų medžioklė šiuo metu yra uždrausta, vis dar vyksta šių įspūdingų žvėrių ruja.

Pastebėję vykdomą neteisėtą medžioklę ar žvejybą praneškite bendruoju telefonu 112.

VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS-VALSTYBĖS LYGIO EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS VALSTYBĖS OPERACIJŲ VADOVAS
SPRENDIMAS DĖL MEDŽIOKLIŲ ORGANIZAVIMO
2014 m. spalio 10d. Nr. B1 – 875 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 27 straipsniu. Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremalių situacijų valdymo plano patvirtinimo44, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 76 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo44, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014 m. sausio 30 d. potvarkiu Nr. 24 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo44, atsižvelgdamas j Europos Komisijos 2014- m. sausio 14 d. darbinį dokumentą SANCO/7138/2013 „Laukinių kiaulių afrikinio kiaulių maro priežiūros ir kontrolės gairės ir kiaulių ūkiams skirtos prevencijos priemonės4*, Europos maisto saugos agentūros 2014 m. kovo 14 d. mokslinį vertinimą „Dėl priemonių siekiant užkirsti afrikinio kiaulių maro plitimą per šernų populiaciją44 ir siekdamas užkirsti kelią afrikinio kiaulių maro plitimui,
nusprendžiu:
1. Uždrausti:
1.1. medžioti varant medžioklės plotų vienetuose, kurie yra šio sprendimo 1 priede nurodytame Lietuvos Respublikos vietovių, sąraše;
1.2. šerti šernus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
1.3. medžiotojams, dalyvaujantiems medžioklėse medžioklės ploto vienetuose, esančiuose Ignalinos, Utenos, Švenčionių, Rokiškio, Alytaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose, dalyvauti kitų Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose organizuojamose medžioklėse.
2. Nustatyti, kad:
2.1. medžioklės plotų vienetuose;kituose nei nurodyti šio sprendimo 1.1 papunktyje leidžiama medžioti medžiojamuosius žvėris varant ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį toje pačioje medžioklės ploto vieneto dalyje (tuose pačiuose miško kvartaluose);
2.2. medžioklės plotų vienetuose, esančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje, vienoje viliojimo vietoje naudojamo natūralios kilmės masalo kiekis neturi viršyti 100 kg.
3. Nurodyti:
3.1. medžioklės plotų naudotojams užtikrinti:
3.1.1. šio sprendimo 1 ir 2 punktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi,
3.1.2. kad, sumedžioti šernai į pirminio gyvūnų apdorojimo vietas būtų gabenami taip, kad būtų išvengta skysčių pratekėjimo,
3.1.3. kad, po medžioklės gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėse išdorojus medžiojamuosius gyvūnus, gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelės turi būti išdezinfekuotos dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš afrikinį ir klasikinį kiaulių marą, o sumedžiotų medžiojamųjų žvėrių skrodimo ir dorojimo atliekos saugiai sumetamos į gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėse įrengtas gyvūninių atliekų duobes, kurios, pripildžius jas 1,5 m iki žemės paviršiaus, turi būti užkastos.
Gyvūninių atliekų duobę išvalyti leidžiama tik gavus atitinkamus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą; išimtą turinį būtina užkasti ne mažesniame negu 2 m gylyje, aukštesnėse vietose, kurių neapsemia polaidžio ar lietaus vanduo;
3.1.4. kad nebūtų taikomos baudos ar kitos sankcijos, numatytos medžioklės plotų naudotojų vidinėje tvarkoje, už šernų sumedžiojimą pagal jų amžių ir lytį;
3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pakeisti teisės aktus, susijusius su šio sprendimo vykdymu, ir nustatyti, kad šiame sprendime nurodytų 1.1, 1.2 ir 3.1.4 papunkčių reikalavimų nesilaikymas laikomas šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu, už kurį vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu panaikinamas Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete;
3.3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinėms valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms. Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams kontroliuoti pagal kompetenciją šio sprendimo nuostatų įgyvendinimą.

Dokumento kopiją rasite čia: B1-875

[ad id=”19955″]Spalio 8 d. Rokiškio rajono policijos komisariatui pranešta apie Gylių miške netoli Ragučių (Rokiškio kaimiškoje sen.) kaimo rastą nušautą briedį. Gyvūną Vyžūnų medžiotojų būrelio valdose pastebėjo šio klubo medžiotojai. Įtariamas brakonieriavimas. Tiriamos įvairios versijos.

Spalio 8-osios vidudienį Vyžūnų medžiotojų būrelio narys Tomas Martinkevičius nuvažiavęs į Ragučius atkreipė dėmesį į šalikelėje stovėjusi visureigį. Iš spalvos ir numerių suprato, jog jis priklauso netoliese gyvenančiam ūkininkui Ričardui Valiuliui. Medžiotojas tolumoje matė laukuose važiuojantį traktorių.

Vyriškis, pasukę į miško keliuką, važiuodamas pamatė nušautą briedį. Apie sumedžiotą gyvūną jis skubiai informavo būrelio vadovą Mantą Sesicką. Pastarasis apie įtariamą brakonieriavimo atveją pranešė policijai ir aplinkosaugininkams.

Šaltinis: www.grokiskis.lt

Juodkrantės miestelyje, Kuršių nerijoje, pastebėtas Šiaurės Amerikos meškėnas ant kojų sukėlė aplinkosaugininkus. Jų teigimu, šis žvėrelis gali pridaryti didelių bėdų nacionalinio parko gyvūnijai, nes šioje vietovėje peri daug retų paukščių. Gamtininkų nuomone, po penkerių metų Šiaurės Amerikos meškėnai taps įprastais Lietuvos miškų gyventojais.

Sumažėjo vištų

Šiaurės Amerikos meškėnas pastebėtas Juodkrantėje, Gintaro įlankoje. Jis – drąsus, šmirinėja po gyventojų sodybų teritorijas.

Gyventojai iš pradžių manė, jog tai – usūrinis šuo. Tačiau žmonės gyvūną nufotografavo, nuotrauką nusiuntė Neringos savivaldybės ekologui ir gavo atsakymą, kad gyvūnas yra Šiaurės Amerikos meškėnas.

„120 procentų, kad jis čia šiaip sau neatsirado. Jį atvežė žmonės ir specialiai, o gal netyčia paliko Kuršių nerijoje. Matyti, kad šis gyvūnas buvo auginamas kaip naminis, nes kitaip prie žmonių jis nesiartintų“, – teigė Neringos savivaldybės ekologas Viktoras Kolokšanskis.

Jis neslėpė nerimo, kad meškėnas gali pridaryti didelių eibių. „Jau dabar neringiškiai skundžiasi, kad mažėja jų auginamų vištų gretos. Meškėnai gaudo ir ant žemės, ir medžiuose perinčius paukščius, todėl jie labai gali pakenkti Kuršių nerijos biologinei įvairovei. Gerai, jei tas meškėnas vienas, tai bent jau nesidaugins, gal pavyks jį pagauti. Bet jau gauname pranešimų, kad pastebėti du tokie gyvūnai. Vadinasi, yra tikimybė, jog jie gali pradėti daugintis, o natūralioje gamtoje jie priešų neturi, todėl populiacija nebus natūraliai reguliuojama“, – dėstė ekologas.

Į spąstus lenda katinai

Medžiotojai jau dabar bando pagauti nekviestą nacionalinio parko svečią. Gintaro įlankoje jie pastatė specialius spąstus, juose padėjo masalo. Tikimasi, kad meškėnas į spąstus įlįs paėsti, tada jų skląstis užsivers ir gyvūną pavyks sučiupti bei išgabenti į jam gyventi tinkamesnę vietą.

„Tačiau bėda ta, kad to masalo į spąstus greičiau skuba vietiniai katinai, o ne meškėnas. Katinas paėda, patupi uždarytas, o tada jį reikia paleisti. Taip kol kas ir kovojame su vėjo malūnais. Aišku, dar viena išeitis meškėną būtų tiesiog nušauti. Tačiau tai – beveik neįmanoma, nes jo su varovais neišvarysi, jis įsikuria medžiuose. Ir žiemą jis tikrai nesušals, nes turi tokį kailį, kad net perkaisti gali“, – liūdnai juokavo V. Kolokšanskis.
Ekologas pabrėžė, jog reikia imtis visų priemonių, kad meškėno Kuršių nerijoje neliktų.

„Jei jis būtų žemyninės Lietuvos dalies miškuose, gal ir nieko blogo. Tačiau mes esame saugomame pusiasalyje, kur beveik kiekviena paukščių rūšis yra saugotina. O sparnuočiai, jų kiaušiniai ir yra pagrindinis meškėnų grobis“, – teigė ekologas.

Atpėdino iš Rusijos?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Adomas Lukas negalėjo patikėti Neringos savivaldybės ekologo versija, jog Šiaurės Amerikos meškėną į Neringos savivaldybę atvežė ir paliko žmonės.

„Manau, kad veikiau jis pats atėjo iš Rusijos. Kažkaip sunkiai suvokiama, kodėl žmonės turėtų jį atvežti čia ir mums palikti“, – samprotavo A. Lukas.

Jis patvirtino, kad Šiaurės Amerikos meškėnas tikrai kelia grėsmę Kuršių nerijos biologinei sistemai, tačiau esą gaudyti gyvūnus yra ne direkcijos kompetencija.

„Ketiname susisiekti su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu. Jų reikalas yra iš apgyvendintų teritorijų pašalinti neįprastus gyvūnus. Faktas tas, kad meškėno nereikia nudaigoti, bet reikia jį išvežti ten, kur jam pačiam būtų geriau ir jis nekeltų grėsmės“, – teigė A. Lukas.

Pasikeičia charakteris

Klaipėdos zoologijos sodo direktorius Edvardas Legeckas paneigė A. Luko versiją, jog Šiaurės Amerikos meškėnas Neringos savivaldybės teritorijoje atsirado savarankiškai.

„Tikrai jis neatėjo iš Rusijos. Ir iš mūsų zoologijos sodo nepabėgo, Kuršių marių neperplaukė“, – juokavo E. Legeckas.
Jis pabrėžė, jog Šiaurės Amerikos meškėnas, kuris dabar kelia nerimą neringiškiams, yra paliktas turistų.

„Gal jį kažkas atsivežė kaip naminį gyvūną, šis atsidarė narvo dureles ir pabėgo. Aišku, gal kas nors ir specialiai paleido. Šiaurės Amerikos meškėnų galima sutikti ir kituose Lietuvos miškuose. Tačiau visi jie (gyvena, – red. past.) išskirtinai kurortinėse teritorijose, kur vasarą būna daug žmonių“, – dėstė E. Legeckas.

Anot jo, lietuviai Šiaurės Amerikos meškėnus vis dažniau augina kaip naminį gyvūną, nes jis iš pažiūros yra mielas, gražus. GRYNAS.lt primena atliktą tyrimą, kai internete buvo aptiktas skelbimas apie pardavinėjamus meškėnų jauniklius.

Nors Lietuvoje šių gyvūnų legaliai įsigyti negalima, jų lengvai galima parsivežti iš Lenkijos, Čekijos, Vokietijos, kur juos auginti, veisti ir pardavinėti nėra draudžiama.

„Tačiau bėda ta, kad Šiaurės Amerikos meškėno charakteris maždaug po poros metų pasikeičia. Iš pradžių, jis yra mielas gyvūnas, o paskui tampa kaprizingas, piktas, stato šeimininkus ant blakstienų. Tada žmonėms natūraliai ir kyla noras augintiniais atsikratyti, o tai dažniausiai daroma necivilizuotai. Juk galėtų juos nuvežti į gyvūnų prieglaudą, bet ne – geriau paleidžia miške. O dar geriau – Kuršių nerijoje, iš kurios meškėnas tikrai negrįš namo, nes skiria marios“, – kalbėjo Klaipėdos zoologijos sodo vadovas.

Užplūs iš Lenkijos

Jis prognozavo, kad po 5-10 metų Šiaurės Amerikos meškėnai Lietuvos miškuose bus įprasti gyvūnai. „Jiems mūsų klimato sąlygos puikiai tinka, jie yra gerai prisitaikę gyventi gamtoje, nes yra toks savotiškas usūrinio šuns, kiaunės ir šeško hibridas – gali medžioti ir ant žemės, ir medžiuose, kišti letenas į paukščių lizdus uoksuose. Meškėnai per metus atsiveda vieną vadą – iki šešių jauniklių. Regis, dauginimasis nėra spartus, tačiau jų populiacija nereguliuojama. Pavyzdžiui, lapės taip pat atsiveda tik vieną kartą per metus ir po kelis jauniklius, tačiau medžiotojai kasmet jų tam tikrą skaičių nušauna, todėl gyvūnai sparčiai ir nesidaugina. O meškėnai tokios gresmės neturi“, – aiškino E. Legeckas.

Jo teigimu, Čekijos, Lenkijos miškuose jau yra gausu meškėnų, kurie iš naminių per kelias kartas virto laukiniais.

„Šie gyvūnai turi kojeles ir vaikšto, todėl iš Lenkijos jie ateis ir į Lietuvos miškus“, – prognozavo pašnekovas.

Šaltinis: www.grynas.lt