Blog

Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai lietuvio skrandyje atsiduria kiauliena, tačiau suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką.

„Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė. nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.“

Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvoje mėsos suvartojama daugiausiai. Jungtinių Tautų maisto bei agrokultūros organizacijos 2011 metų duomenimis, kaimynai latviai ir estai mėsos suvalgė 4-5 kg mažiau nei lietuviai.

Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2013-aisiais vienam Lietuvos gyventojui teko 77 kilogramai mėsos ir jos produktų, iš jų – 44 kg kiaulienos. Paukštienos statistinis lietuvis 2013-aisiais suvalgė 23 kg, tuo metu jautienos ir veršienos – viso labo 4 kg. Nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų vertinama žvėriena į statistiką nė nepatenka.

„Eurostat“ duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo paskersta beveik 858 tūkst. kiaulių. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad elnių buvo sumedžiota 30,5 karto (28 137), šernų – 14,9 karto (61 795) mažiau.

Lietuviai pamiršo žvėrienos skonį

E. Tijušas pažymi, kad tradicija Lietuvoje vartoti žvėrieną nunyko sovietmečiu.

[ad id=”24756″]„Sovietmečiu buvo labai griežta tvarka. Asmeniniam naudojimui net patys medžiotojai gaudavo tik labai menką dalį sumedžiotų žvėrių. Stambieji elniniai žvėrys, kurių nemažai būdavo medžiojama, visi už simbolinę kainą privalėjo būti parduoti valstybei. Medžiotojams likdavo dalis šernų, stirnų, o visuomenė visiškai neturėjo priėjimo prie tų žvėrienos išteklių. Nuo sovietmečio Lietuvoje nebuvo žvėrienos pasiūlos, todėl ne viena karta yra užaugusi ir apie ją nei girdėjusi, nei mačiusi“, – sako E. Tijušas.

E. Tijušo teigimu, net jei lietuviai norėtų kiaulieną mainyti į elnieną, kol kas jie turi mažai galimybių įsigyti lietuviškos žvėrienos.

„Kai sėkmingos medžioklės metu sumedžioju daugiau, nei reikia mano šeimai, perteklių tiesiog atiduodu kaimynams, giminaičiams. Jei sugalvočiau kažkur parduoti ar priduoti, man tektų rūpintis įvairiausiais leidimais, veterinariniais sertifikatais. Todėl eilinis Lietuvos gyventojas, neturintis jokio kontakto su medžiotoju, į parduotuvę nuėjęs žvėrienos negaus. Kokios nors užšaldytos laukinių žvėrių mėsos įmanoma tikėtis nebent pačiuose didžiausiuose prekybos centruose, bet net nežinau, ar ji lietuviška“, – kalba medžiotojas.

Atbaido ir kaina
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau ūkių, kuriuose taurieji elniai, danieliai auginami mėsai. Šie yra alternatyva medžiotojų produkcijai, kuri prekybos centrų ir eilinio vartotojo stalo nepasiekia. Tačiau kol kas žvėrienos kainos išlieka dvigubai ar trigubai didesnės nei kiaulienos ar kitų lietuviams gerai pažįstamų gyvulių mėsos.

Įmonės „Joniškio Audruvis“ (ūkyje auginami elniai, fazanai, avys, nutrijos ir kiti mėsiniai gyvūnai) vadovas Sigitas Petraitis teigia manantis, kad žvėrienos pasiūla didėtų, o lietuviai jos vartotų daugiau, jei būtų išrankesni maistui.

„Aš manau, kad lietuviai tiesiog yra taupūs ir neišrankūs maistui. Latvijoje maistui žmonės išrankesni, išleidžia daugiau, į Lietuvą atvykę užsieniečiai taip pat linkę labiau išlaidauti maistui.
Tačiau pagal tai, kiek patys parduodame žvėrienos, galime pasakyti, kad situacija gerėja. Žmonės būtų dar labiau linkę vartoti žvėrieną, jei jos kaina būtų mažesnė. Kainą lemia rinka, o kol gali išsiparduoti brangiau, kainos nenuleidi“, – tvirtina S. Petraitis.

Savo ruožtu Elnių ūkio Mažeikių raj. savininkas Gintautas Čepas pažymi, kad užauginti elnią kainuoja kur kas daugiau, nei jautį. Elnias auga lėčiau, jo produktyvumas mažesnis (dažniausiai atsiveda tik vieną elniuką). Todėl natūralu, kad tokios mėsos kainos yra dvigubos, palyginti su gyvulių mėsa.

„Kol kas, kadangi nėra pakankamos paklausos, mums labiau apsimoka auginti ir parduoti gyvus elnius. Juos parduodame ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, gauname kone tris kartus didesnę kainą nei skerdienos. Parduotume ir skerdieną, tačiau tokia kaina, kad atsipirktų investicijos, mėsos Lietuvoje niekas nėra linkęs pirkti“, – kalba G. Čepas.

Žvėriena – aukštesnės kokybės

LRT.lt pašnekovų teigimu, žvėrienos paklausa Lietuvoje didėja, tačiau labai lėtai. Tuo metu kitose Europos šalyse žvėriena yra kur kas labiau vertinama.

„Žvėrienos paklausa Lietuvoje šiek tiek didėja. Žmonės automobilius nusipirko, tad gali pradėti sveikiau maitintis, brangesnę mėsą pirkti, – šypsosi G. Čepas. – Po truputį pradeda keistis požiūris, tačiau viskas taip greitai nevyksta.“

G. Čepas pastebi, kad kitose Europos šalyse žvėrienos kainos mažesnės, vartojimas gerokai didesnis: „Kai kurios Europos šalys net norėtų iš mūsų pirkti žvėrieną, bet mes tokių kiekių nesame pajėgūs pateikti. Visa Europa importuoja iš Naujosios Zelandijos apie 18 tūkst. tonų elnienos, dar tiek pat užauginama pačioje Europoje“.

Pašnekovų teigimu, žvėrienos kokybė yra itin aukšta, joje beveik nėra cholesterolio, mažai riebalų, daug baltymų. Net ir ūkiuose auginami žvėrys minta natūralesniais pašarais nei mėsiniai galvijai.

„Aš laikau ekologinį ūkį. Žvėris šeriame ekologiškomis žolėmis, į pašarus jokių skatinančių augimą priedų nededame. Todėl mėsos savikaina yra didelė. Kokybė niekuo nesiskiria nuo laukinių. Tik jei laukiniai žvėrys sumedžiojami netinkamai, mėsa tampa nevalgoma, o ūkyje taip nebūna“, – pasakoja G. Čepas.

Šaltinis: www.lrt.lt

Prieš medžioklę nusiteikusi nevyriausybinė Didžiosios Britanijos organizacija griebėsi aktyvių veiksmų, siekdama apsaugoti įspūdingą elnio patiną. Jos nariai pasamdė du buvusius karius, kad žvėris būtų saugomas 24-ias valandas per parą. Tokiu būdu stengiamasi jį apsaugoti nuo medžiotojų kulkų, nors medžiotojus palaikančios organizacijos iš tokių veiksmų tik šaiposi. Apie tai praneša portalas dailymail.co.uk

Subrendęs elnio patinas vardu Raudonis (Red, – angl., anglų kalboje taurusis elnias vadinamas raudonuoju elniu, – red. past.) gerai žinomas Somerseto Kvantoko kalvų (Quantock Hills, – angl.) gyventojas. Organizacija „Lyga prieš žiaurų sportą“ šiose vietovėse nusipirko žemės, kad čia gyvenančius žvėris apsaugotų nuo medžiotojų.

Elnią pasiryžę apginti, kad ir kiek tai kainuotų

Negana to, kad nusipirko šią žemę, organizacijos nariai taip pat moka 15 svarų per valandą (apie 66 litus) sargams, kurie stebi Raudonį. Prieš medžioklę pasisakančių organizacijos narių teigimu, medžiotojai mėgino išvyti elnią į tas vietoves, kur jau galėtų jį legaliai sumedžioti.

[ad id=”19955″]„Mes manome, kad palaikantys medžioklę asmenys mėgino išginti jį iš mūsų rezervato-prieglobsčio ribų. Todėl buvome priversti pasamdyti apsaugos ekspertus. Jie yra buvę karininkai, vienos apsaugos įmonės darbuotojai ir jie nuolat prižiūri elnią“, – kalbėjo „Lygos prieš žiaurų sportą“ atstovas.

Tuo metu kita nevyriausybinė organizacija Kaimo gyventojų aljansas sukritikavo tokį žvėries gynėjų žingsnį. Jų nuomone, toks dėmesys vienam žvėriui tik atskleidžia tikslią jo buvimo vietą potencialiems brakonieriams.

„Lygos prieš žiaurų sportą“ organizacijos vadovas Joe Duckworthas teigė, jog ši organizacija įsigyja žemę tam, kad steigtų laukinei gyvūnijai saugias zonas, kuriose nėra medžiojama. Tačiau šie rezervatai ar prieglobsčiai nėra apriboti tvoromis, gyvūnai gali į teritoriją pareiti ir sugrįžti kada panorėję.

„Pavojus prieglobstyje esančių gyvūnų gyvybei netoleruojamas. Todėl ir pasamdėme papildomą apsaugą Raudoniui. Nė vienas gyvūnas neturėtų kentėti šių žmonių (medžiotojų, – red. past.) rankose. Taip, kaip mes esame pasiryžę visomis jėgomis ginti laukinę gyvūniją, taip jie pasiryžę žudyti“, – paaiškino J. Duckworthas.

Stebėjosi elnio gynėjų kvailumu

Didžiojoje Britanijoje dar 2004-aisiais pasirašytas Medžioklės aktas leidžia medžioti vyresnius elnių patinus, tam, kad jie nepradėtų poruotis su savo pačių jaunikliais.

Tačiau minėtoje vietovėje iki pasirašant šį dokumentą elnių populiacija buvo apie 1000 individų, o po akto pasirašymo pradėjo kristi. Šiuo metu jų yra likę apie 500 ir, vietos medžiotojų teigimu, toks skaičius yra „tinkamesnis palaikyti reikiamai populiacijai“.
Būtent todėl prieš medžioklę nusiteikęs aktyvistas nusipirko žemę, kurioje ganosi įspūdingas elnio patinas ir šiuo metu moka už nuolatinį apsaugos budėjimą šioje teritorijoje.
Vietinių medžiotojų atstovas Nickas Gibbonsas paneigė, kad medžiotojai taikosi sumedžioti būtent šį elnią.

Kaip jau minėta Kaimo gyventojų aljansas, organizacija, pasisakanti už medžioklę, sukritikavo tokią apsaugos priemonę „Tiesiog stebėtinai kvaila: organizacija „Lyga prieš žiaurų sportą“ atskleidžia elnio, kuriuo neva yra taip susirūpinę, vietą visiems apylinkės brakonieriams“, – sako Kamo gyventojų aljanso atstovė Charlotte Cooper.

Kadangi elnio apsaugą pasamdžiusi organizacija išsilaiko iš aukojamų lėšų, Kaimo gyventojų aljanso atstovė taip pat suabejojo, ar tinka taip švaistyti iš geros valios žmonių surinktas lėšas.

„Neįsivaizduoju kiek kainuos elnio apsauga visą parą visam ateinančiam medžioklės sezonui, tačiau klausimas, kurį reikėtų kelti – ar tai tinkamas lėšų visuomenės paaukotų lėšų panaudojimas?“, – kalbėjo C. Cooper.

Ji taip pat įgėlė dėl anskčiau įkurto Baronsdowno rezervato-prieglobsčio įkūrėjams: prieš kelerius metus įkurtoje ir panašiai valdytoje teritorijoje per 100 elnių buvo aptikta arba nugaišusių arba išsekusių ir balansuojančių ant gyvybės ir mirties ribos iš bado.

www.grynas.lt

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai lapkričio 5-ąją Šiaulių rajone, Rėkyvos miške sulaikė vyrą. Iš pirmo žvilgsnio paprastas vietinis gyventojas kuprinėje buvo susikrovęs stirnos skerdieną. Kad vyro kuprinė kažkodėl kruvina, pastebėjo ir aplinkosaugininkams pranešė vietos medžiotojas.

Paaiškėjo, kad sulaikytas vyras – tai nuolatinės gyvenamos vietos neturintis 51-erių metų gyventojas. Jis aplinkosaugininkams dievagojosi kuprinę radęs miške ir atsisakė parodyti vietą, kurioje žvėrį išdorojo.

Nepaisant tokio gero „radinio“ pažeidėjui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už medžioklės taisyklių pažeidimą. Net jei stirna žuvo natūralia mirtimi, medžioklės taisyklės draudžia pasisavinti medžioklės plotuose nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemone, žemės ūkio technika ar kitu būdu žuvusius žvėris ar jų dalis. Imti gyvūną galima nebent susisiekus su medžioklės ploto naudotoju bei to regiono aplinkos apsaugos deparamentu ir gavus medžiotojų bei aplinkosaugininkų leidimą tai daryti.

Jei gyvūnas paimamas apie tai nepranešus, laikoma, kad jis paimtas neteisėtai, o jį paėmęs asmuo privalo atlyginti žalą gamtai. Šiuo atveju vyrui gresia bauda nuo 100 iki 300 litų už pažeidimą ir papildomai teks atlyginti padarytą žalą gamtai – apie 5500 litų.

Pagal medžioklės terminų kalendorių stirnas ir jų jauniklius šiuo metu medžioti leidžiama ir tai bus galima daryti iki gruodžio 31-osios. Patinų medžioti jau nebegalima – toks draudimas įsigaliojo nuo lapkričio 1-os dienos.
Tačiau reikia turėti medžiotojo leidimą ir teisę naudotis ginklu.

Įdomus faktas, jog vos prieš porą mėnesių tame pačiame Šiaulių regione sulaikytas vyras, kuris kuprinėje tempė negyvą mangutą (dar vadinamą usūriniu šunimi). Šis pilietis aplinkosaugininkams taip pat dėstė žvėrelį tiesiog radęs pakelėje. Jam skirta tokia pat bauda, tačiau žalą gamtai buvo mažesnė – 548 litai.

MISKE.lt primena, jog pastebėję panašų pažeidimą nedelsdami praneštumėte bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šaltinis: new.miske.lt/

Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, neteisėta medžioklė vienam šio rajono brakonieriui ne tik brangiai kainuos, bet ir privers atsisveikinti su automobiliu.

Pažeidėjas aplinkosaugininkams ir policijos pareigūnams įkliuvo spalio pradžioje. Būdamas medžiotojas, bet nepriklausantis jokiems medžiotojų būreliams ir neturėdamas reikiamų medžioklei dokumentų, jis teisėtai laikomu ginklu su optiniu taikikliu ir pritaisytu prožektoriumi neteisėtai sumedžiojo šerną.

Teismo nutartimi piliečiui skirta 3 tūkst. Lt administracinė bauda. Jis taip pat 2 metams neteko teisės medžioti. Iš jo taip pat konfiskuotas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu ir prožektoriumi, automobilis „Renault LAGUNA“ bei kiti įrankiai.

Be to, pažeidėjui teks atlyginti gyvūnijos ištekliams padarytą daugiau kaip 5 tūkst. Lt žalą.

Šaltinis: www.grynas.lt

Šį rudenį lapkričio mėn. 8 d. Marijampolėje duris atvers bendra Sūduvos medžiotojų sąjungos ir medžiotojų sąjungos Gamta medžioklės trofėjų paroda. Pietų Lietuvos medžiotojus vienijančios organizacijos buvo įkurtos prieš 15 metų. Metams bėgant kaupėsi patirtis, augo gretos, vystėsi ir stiprėjo pačios organizacijos ir, be abejonės, buvo sukaupta daug ir įdomių trofėjų. Organizacijų gebėjimas surengti standartus atitinkančią parodą, parengti katalogą ir kitus reikalingus dokumentus bei darbus, demonstruoja atitinkamą jų brandą, atspindi atitinkamas organizacijų vertybes. Planuojama ne tik surengti parodą, bet visuomenei ir ypač jaunuomenei pristatyti ir daugiau įdomių bei naudingų renginių. Bus rengiamos piešinių ir fotografijų parodos, demonstruojami gamtos pažinimo filmai, rengiamos paskaitos ir konferencijos.

Lietuvoje tradicinės lapkričio pradžios šventės – Vėlinės arba kaip vadino senovės Sūduviai – Ilgės, visų mirusiųjų pagerbimo šventė, švenčiama lapkričio 2 d. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiųjų kapus, uždega žvakes. Neretai šventė susilieja su lapkričio 1 d. minima Visų šventųjų diena, ir paprastai tarp šių švenčių nėra aiškios ribos, bet kapai aplankomi dažniau lapkričio 1 d., kuri Lietuvoje yra ne darbo diena. Lapkričio 3-čioji Europoje švenčiama šv. Huberto – medžiotojų globėjo diena. Puiki ir graži diena susimąstymams apie žmonių ir gyvūnijos vietą žemėje, pagerbti kritusius ir iškeliavusius į amžinąsias ganyklas gyvūnus. Dar nesame pripratę susieti šių tradicijų kartu, todėl ir planuojame šv. Huberto mišias ir renginį keletą dienų vėliau – lapkričio 8 d.

Smagu, kad Sūduvos medžiotojų sąjungos ir medžiotojų sąjungos Gamta vadovybės parodai organizuoti pasirinko Marijampolės miestą. Tokio pobūdžio renginių Marijampolėje dar nebuvo per visą jos gyvavimo laiką. Antra vertus Sūduva – senas karalių medžioklės kraštas. Šiais laikais gerokai nukentėjęs, bet vis dar menantis Sūduvių, Prūsų, Galindų ir Jočių miškų didybę kurių likučius galime pažinti Ramintos ir Baltvydžio ( Belovežo) giriose. Šiose giriose gyvenę mūsų protėviai buvo ne tik puikūs medžiotojai, bet ir narsūs kariai. Mūsų garbingiausias karalius Vytautas apie šį kraštą yra sakęs „Sūduva mano tėvonija ir jos niekam neatiduosiu“. Tad medžioklės trofėjų paroda Marijampolėje turi ir istorinę prasmę.
Atidarymo dieną -lapkričio 8d. 11.00 val. dalyviai ir svečiai rinksis Basanavičiaus aikštėje Marijampolėje prie paminklo Tautai ir kalbai. Iš čia prasidės šventinė eisena. Pirmiausia padėsime vainiką prie paminklo Tautai ir kalbai, prisiminsime savo Tėvynę ir mus išauginusį gimtąjį kraštą, sustosime paskambinti Laisvės ir laimės varpu už tautos santarvę, dialogą ir supratimą tarp įvairiausių įsitikinimų ir pažiūrų žmonių, už gyvus ir amžinybėn iškeliavusius kolegas, už laukų ir girių dovanas. Po to tęsime žygį į Marijampolės šv. Arkangelo Mykolo baziliką kurioje bus aukojamos šv. Huberto mišios.

Mišių pradžia 12.00 val. Po mišių tęsime žygį per miestą ir dar kartą sustosime prie paminklo mūsų Karaliui ir medžiotojui – Vytautui Didžiajam. Pagerbsime jo atminimą ir darbus Lietuvos labui padėdami vainiką, o žygį baigsime buvusioje Mokytojų seminarijoje / Pedagoginėje mokykloje / Kolegijoje, Vytauto g. 45. Čia pasveikinsime vieni kitus.
13.00 val. perkirpsime parodos atidarymo juostelę. Čia pat bus pastatytos palapinės, garuos medžiotojų ir kariškių maistas, gros liaudiška muzika, dainos, šokiai ir linksmybės.
Parodos metu bus įrengti ir savivaldybių, ir miškininkų, ir aplinkosaugininkų stendai. Paroda bus eksponuojama iki Naujų metų.

Eisenoje dalyvaus Lietuvos kariuomenės bei Šaulių sąjungos atstovai, nes vienas iš renginio tikslų yra parodyti visuomenei tikrą šių ginkluotų žmonių vienybę, tautiškumą ir ryžtą, ypač šiandieninių tarptautinių neramumų kontekste.

Renginio metu vyks fotografijų paroda ir piešinių konkursas kurio tema – Žmogaus ir gamtos santykiai šiandieniniame globaliame pasaulyje. Ir fotografai ir dailininkai savo kūryboje bandys atskleisti Sūduvos medžiotojų sąjungos ir Medžiotojų sąjungos Gamta siekius saugoti ir puoselėti krašto papročius ir tradicijas, ieškoti harmonijos tarp žmonių veiklos ir gyvūnų populiacijų išsaugojimo šiuolaikiniame urbanizuotame, teršiamame ir globaliame pasaulyje, laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą kuriant pagarbius santykius tarp įvairiausių pažiūrų ir įsitikinimų krašto gyventojų.

Kviečiame atvykti į Marijampolę , susipažinti su Sūduvos sostinės pasiekimais, aplankyti ne tik mūsų parodą, bet ir kitas įdomias ir vertas pažinimo vietas. O jų čia daug. Kviečiame atvykti su savo uniformomis ir vėliavomis. Vietos stadione bus ir jums, ir jūsų palapinėms. Kviečiame ne tik medžiotojus, bet visus kam rūpi mūsų krašto gamtos ir istorijos paveldas ir ne tik.

Tiesiog SVEIKI ATVYKĘ Į MARIJAMPOLĘ, švenčiančią savo vardo atgavimo 25-metį, sveiki nenuoramos keliauninkai ir namisėdos tą šeštadienį nusprendę aplankyti mūsų miestą.

Paulius Uleckas
Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas

Ankstų Visų šventųjų dienos rytą GRYNAS.lt žurnalistus pasiekė skambutis. Medžiotojų būrelio „Okainiai“ plotuose Kėdainių rajone, pastebėti keli šautuvais ginkluoti vyrai su šunimis.
Apie netikėtus atvykėlius pranešė vietos gyventoja. Apie galimą brakonieriavimo atvejį medžiotojai net du kartus pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112.

Į vietą išvyko Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Alfonsas Čeida.

Vis tik po kelių valandų aplinkosaugininkas džiugių žinių dar neturėjo.
„Sulaikytas asmuo, kuris tikino atvažiavęs akmenų pasirinkti. Dabar vykstame į policiją“, – tiek žurnalistams teatskleidė aplinkosaugininkas.

Sulaikytasis tikino atvažiavęs akmenų

Tuo metu medžiotojų būrelio vadovas Giedrius, kuriam taip pat teko atvykti į nurodytą vietą, situaciją nušvietė plačiau.

„Prie to Vanagėlio miško labai vargingai gyvena trys moterys: močiutė, mama ir dukra. Žinoma, kad tie žmonės yra nesaugūs – tai vienkiemis. Jei neklystu, ten gal net elektros ir vandens nėra. Tame miške esame radę šiukšlių nuo tokių dalykų, kurių tie gyventojai tiesiog neįpirktų: tai cigarečių pakeliai, saldainių popierėliai. Iš to darome išvadą, kad miške lankosi brakonieriai. Taigi šįryt gyventoja mums paskambino ir pasakė, kad atvyko brakonieriai su ginklu ir šunimis. Na, bent jau jos požiūriu vyrai atvyko medžioti – ko jie ten iš tiesų atvyko, niekas nežino“, – kalbėjo medžiotojas.
Dviejų atvykusių vyrų vardai ir pavardės yra žinomos.

„Atvažiavę aplinkosaugos inspektoriai sulaikė laukuose vyruką su automobiliu. Jis sakė: „Nieko aš nežinau, atvažiavau akmenų rinkti“. Paklaustas apie ginkluotus draugus irgi tikino, kad nieko nežino“ – kalbėjo medžiotojas, su kuriuo GRYNAS.lt kalbėjo jam dar būnant Kėdainių rajono policijos komisariate.

Policininkus įtikinti buvo sunku

„Okainių“ medžiotojų klubo vadovo teigimu, labai sudėtinga buvo policijos pareigūnus įtikinti, kad nederėtų sulaikytojo paleisti.

„Aplinkosaugininkai tą žmogų atvežė į policijos komisariatą. Paprašė patikrinti jo telefoną, nes jis skambino tiems ginkluotiems asmenims, taip pat apklausti. Tačiau tuo metu budėjusiam pareigūnui Nerijui Naujavičiui neatrodė, kad čia kažkas įvyko“, – kalbėjo „Okainių“ medžiotojų klubo vadovas.

Vis tik dar po poros valandų GRYNAS.lt žurnalistams telefonu atsiliepęs Kėdainių rajono komisariato pareigūnas N. Naujavičius sakė, kad toks įvykis šiandien užfiksuotas.
„Daugiau nieko nekomentuosiu, nes vyksta tyrimas. Mes aiškinamės,“ – trumpai situaciją pakomentavo pareigūnas.

Medžiotojų būrelio vadovo nuomone, „akmenų rinkėjas“ iš tiesų dirbo sargo vaidmenį – jo užduotis buvo tikriesiems brakonieriams pranešti, jei pasirodys aplinkosaugininkai ar policininkai. Vyras telefonu kalbėjo su identifikuotais brakonieriavimu įtariamais asmenimis.

„Policijos pozicija buvo ko mes čia iš jų norim. Bet palaukit, jei kažkas vaikšto šalia mūsų namų su ginklu, kaip turėtume elgtis? O paskui po trejų metų paaiškės, kad kažkas tame miške jau užkastas“, – kalbėjo medžiotojas.

Dvi valandos komisariate šventadienį – be rezultatų

Aplinkosaugininkai šiuo atveju be policijos pagalbos negalėjo nieko padaryti, nes užfiksuoto pažeidimo nebuvo – sulaikytasis surastas mašinoje ir tikino, jog atvažiavo pasirinkti akmenų.

Vis tik Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Alfonso Čeidos teigimu, „akmenų rinkėjas“ galiausiai sulaikytas ir apklaustas.

A. Čeida kreipėsi į policijos pareigūnus, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Įtarimus sustiprina tai, kad automobilyje rasta šunų plaukų.

Vis tik „Okainių“ medžiotojų būrelio vadovas, dėl šio įvykio policijai parašęs pareiškimą, iš komisariato išvyko nieko nepasiekęs.
Vyro teigimu, dvi valandas šventinę dieną pralaukus komisariate iš jo pareiškimas nebuvo priimtas.

„Norėjau atlikti pilietinę pareigą, bet man sakė – palauk, palauk dar porą valandų. Na, jei niekam nereikia…“, – nusivylęs kalbėjo medžiotojas.

Šaltinis: www.grynas.lt

Gindamasis nuo užpuolusios lapės sieną su Rusija saugantis pasienietis iš tarnybinio pistoleto ją nušovė. Manoma, kad lapė sirgo pasiutlige.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės Kudirkos Naumiesčio užkardos pasienietis vykdė tarnybą Šakių rajono Kudirkos Naumiesčio miestelio ribose. Čia pat eina Lietuvos ir Rusijos siena.

Staiga VSAT pareigūnas pamatė iš krūmų iššokusią lapę, kuri nesižvalgydama į šalis metėsi tiesiai pasieniečio link. Šis bandė šūksniais atbaidyti žvėrelį. Paprastai gyvūnai garsiai sušukus išsigąsta ir sprunka, tačiau ši lapė jokių įspėjimų nepaisė. Kai ji pripuolė prie pat pareigūno, tapo aišku, kad gyvūnas stengiasi įkąsti žmogui, praneša VSAT.

Matydamas, jog puolanti lapė elgiasi agresyviai, ir vengdamas įkandimo pasienietis išsitraukė tarnybinį pistoletą ir vienu šūviu gyvūną nušovė.

Apie panaudotą tarnybinį ginklą ir įvykį pasieniečiai informavo Šakių rajono apylinkės prokuratūrą, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Šakių skyrių, Šakių rajono gamtosaugininkus ir vietos medžiotojų būrelį.

Į įvykio vietą atvykę VMVT darbuotojai dezinfekavo teritoriją, kurioje gulėjo nušauta lapė, ir ją išsivežė ištirti bei utilizuoti. Manoma, kad gyvūnas sirgo pasiutlige. Galutinai tai paaiškės lapę ištyrus Kauno apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijoje.

Patruliuojant atokiose, neretai miškingose ar sunkiai praeinamose vietose pasieniečiams nuolat yra pavojus ne tik nukentėti nuo erkių ar kitų gyvių, bet ir susidurti su sergančiais ar savo jauniklius stojančiais ginti laukiniais gyvūnais.

Pavyzdžiui, praėjusių metų žiemą Šakių rajono miške, prie pat sienos su Rusija, pasieniečio kinologo tarnybinis belgų aviganis susigrūmė su šernu. Abu gyvūnai vienas kitą buvo sužaloję. Atskubėjus kinologui, matyt, užspeistu pasijutęs šernas maždaug iš 5 metrų metėsi į pasieniečio pusę. Atšokdamas į šoną nuo puolančio ir per ištiestos rankos atstumą priartėjusio gyvūno kinologas spėjo iš tarnybinio pistoleto paleisti vieną šūvį.

Kulka pataikė tiesiai šernui į tarpuakį, todėl gyvūnas krito vietoje. Pasienietis per stebuklą nenukentėjo, o sužalotą belgų aviganį teko ilgokai gydyti.

Šaltinis: www.delfi.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Švenčionių rajone, Cirkliškio seniūnijoje, 9 kilometrai nuo Baltarusijos sienos, rasti penki nugaišę šernai, užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru (AKM). Tai patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje atlikti tyrimų rezultatai.

Papildomos ribojimo zonos ir stebėsenos priemonės šiame rajone nebus nustatomos, nes naujasis AKM atvejis užfiksuotas anksčiau užkrėstoje teritorijoje.

Apie naują AKM viruso atvejį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių ir kaimyninių šalių veterinarijos tarnybas.

Šiais metais tai jau 12 afrikinio kiaulių maro protrūkis, nustatytas laukinėje faunoje. Dėl šios pavojingos užkrečiamosios ligos iš viso sunaikinti 28 užsikrėtę šernai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena medžiotojams ir gyventojams, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną, privaloma nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privačiam veterinarijos gydytojui.

Rastas gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nebus paimti mėginiai tyrimams dėl užkrečiamųjų ligų. Medžiotojai ir kiaulių laikytojai, pastebėję padidėjusį gyvūnų gaišimą, raginami nedelsiant imtis visų reikiamų priemonių, kad liga neišplistų.

Šaltinis: www.grynas.lt