Blog

VALSTYBINIS MEDŽIOKLĖS FONDAS
Laukiniai žvėrys ir paukščiai yra visos liaudies nuosa¬vybė ir sudaro valstybinį medžioklės fondą.
Medžioklės ūkio tikslas yra išsaugoti, padauginti ir pla¬ningai naudoti valstybinį medžioklės fondą.
Devynioliktojo šimtmečio pabaigoje ir dvidešimtojo pra¬džioje carinėje Rusijoje, , kuriai priklausė ir Lietuva, medžioklė buvo tvarkoma pagal 1892 metų vasario mėnesio 3 dienos medžioklės įstatymą. Šio įstatymo tikslas nebuvo ap¬saugoti medžiojamąją fauną nuo išnaikinimo, bet pirmiau¬sia apsaugoti privačių žemės savininkų nuosavybės teises i laukinius žvėris ir paukščius. Kam priklausė žemė, tam priklausė žvėrys ir paukščiai. Dvarininkai ir stambūs žemvaldžiai buvo medžiojamos faunos savininkai ir valdytojai. Jiems priklausė ir medžiojimo teisė. Įstatymas neįpareigojo rūpintis laukine fauna. Pagal šį įstatymą daugelį plėšriųjų žvėrių ir paukščių, kurie šiandien yra stropiai saugomi, buvo leidžiama naikinti per visus metus, visur ir visokiais būdais. Plėšriųjų naikintinų žvėrių ir paukščių sąrašas buvo toks didelis, kad į jį pateko beveik visi mūsų krašto kailiniai žvėrys bei naudingi plėšrieji paukščiai. Per visus metus, visur ir visokiais būdais buvo leidžiama naikinti: meškas, lapes, barsukus, šeškus, žebenkštis, ūdras, audines, šermuonėlius, kiaunes, voveres ir kt. Dabar jau reti paukščiai, kaip kilnieji ereliai, sakalaikrečetai, didieji apuokai, visos pelėdos, buvo laikomi žalingais ir naikintinais.
Buržuazinėje Lietuvoje 1892 metų carinės Rusijos įstatymas galiojo ligi 1925 metų. 1925 metais Lietuvos Seimas priėmė naują medžioklės įstatymą, bet iš esmės jis niekuo nesiskyrė nuo 1892 metų įstatymo ir, tiksliau sakant, buvo tik ano įstatymo vertimas. Nors naikintinų žvėrių sąrašas buvo susiaurintas, tačiau lapes, šeškus ir kiaunes buvo leidžiama medžioti per visus metus. 1925 metų medžioklės įstatymo tikslas buvo toks, kaip ir senojo carinės Rusijos įstatymo. Medžioklės reikalų tvarkymas buvo pavestas Vidaus reikalų ministerijai. Vidaus reikalų ministras turėjo teisę nustatinėti medžioklės terminus. Prekiauti laukiniais žvėrimis ir paukščiais nebuvo uždrausta medžiojamieji žvėrys ir paukščiai nebuvo globojami. Fauna greitai nyko.
1925 metų medžioklės įstatymas galiojo ligi 1935 metų spalio mėnesio 24 dienos. Gamtininkų ir pažangiosios visuomenės spiriama, buržuazinė vyriausybė tais metais panaikino 1925 metų įstatymą ir medžioklę tvarkyti pavedė Žemės ūkio ministerijai. Naujasis 1935 metų įstatymas įpareigojo žemės savininkus apsaugoti ir prižiūrėti medžiojamuosius žvėris ir paukščius. Medžioti kanopinius žvėris buvo uždrausta, medžioklės verslas suvaržytas. Medžiojimo teisė ir toliau buvo palikta žemės savininkui. Nors smulkus žemės valdymas ir kliudė tvarkyti medžioklės ūkį, bet nuo 1935 metų medžioklę žymiai suvaržius, kai kurių žvėrių rūšių, pavyzdžiui, briedžių, stirnų, elnių, kiškių, padaugėjo, bet brangūs kailiniai žvėrys./’ kaip kiaunės, ūdros, šermuonėliai, nyko. Nebuvo aklimatizuojami nauji žvėrys ir paukščiai.
Antrojo pasaulinio karo metu stambioji medžiojamoji fauna Lietuvoje nepaprastai sunyko, tuo tarpu plėšrūnų, ypač, vilkų, labai padaugėjo.

Po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje skubiai imtasi pertvarkyti valstybinį medžioklės ūkį.
1946 metų kovo mėn. 7 dieną buvo patvirtintos medžioklės taisyklės, kuriose nustatyta medžiojimo tvarka ir terminai. Praktika parodė, kad karo metu sugriauto medžioklės ūkio atkūrimui taisyklėse numatytų priemonių neužteko. Todėl 1947 metais liepos 16 dieną Lietuvos TSR Ministrų Taryba patvirtino naujas taisykles, kurios padėjo tvirtą* pagrindą socialistiniam medžioklės ūkiui organizuoti. Tuo metu buvo suorganizuota Medžioklės ūkio valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos.
Dabar veikiančios medžioklės taisyklės yra patvirtintos 1956 metais lapkričio mėnesio 27 dieną.

MEDŽIOKLĖS ŪKIO ORGANIZACIJOS
Medžioklės ūkį tvarko Medžioklės ūkio valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos. Medžioklės ūkio valdyba planuoja, organizuoja, reguliuoja, ūkiškai-operatyviai valdo ir kontroliuoja Lietuvos TSR medžioklės ūkį ir medžioklės sportą. Respublikos medžioklės plotai yra valdybos Žinioje.

Medžioklės ūkio valdyba organizuoja medžioklės ūkio apsaugą, leidžia instrukcijas bei taisykles ūkio klausimais daro valstybinio medžioklės fondo apskaitą, sudaro planus medžioklės ūkiui išvystyti, kontroliuoja, kaip laikomasi medžioklės taisyklių, uždeda pabaudas už neteisėtos medžioklės produkcijos supirkimą bei laikymą ir medžioklės taisyklių pažeidimą, taip pat traukia baudžiamojon atsakomybėn medžioklės taisyklių pažeidėjus.
Rajonuose medžioklės fondo apsaugos uždavinius vykdo talpia joniniai valstybiniai medžioklės inspektoriai.

Valstybiniam medžioklės fondui apsaugoti ir medžioklės ūkiui tvarkyti didelę reikšmę turi Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Medžiotojų draugija. Medžiotojų draugija
yra visuomeninė organizacija. Draugijos tikslas yra populiarinti visuomenėje valstybinio medžioklės fondo apsaugą ir taisyklingą, planingą medžioklę. Draugijos veikla tvarkoma sutinkamai su jos nuostatais. Iš draugijos narių — medžiotojų — reikalaujama drausmės ir didelio savo krašto gamtos turtų tausojimo. Principas „Kas nesaugo ir negloboja medžioklinių žvėrių ir paukščių, tas ir neturi teisės jų medžioti” — yra privalomas visiems medžiotojams.
Draugija organizuoja priskirtinius sportinius medžioklės ūkius, steigia laukinių žvėrių ir paukščių fermas ir daugeliu kitų priemonių apsaugo ir padidina medžioklinę fauną.
Medžiotojų draugijos yra beveik visuose rajonuose ir didesniuose miestų centruose. Draugijų veiklai vadovauja Medžiotojų draugijos respublikinė taryba, renkama respublikinėje medžiotojų draugijos atstovų konferencijoje.
Be Lietuvos TSR Medžiotojų draugijos, yra dar Karine medžiotojų draugija, kuriai priklauso medžiotojai kariškiai.

MEDŽIOKLĖS PLOTAI
Lietuvos medžioklės plotai sudaro 61350 kv. kilometrų. Keliai, sodybos, kurortų ir miestų teritorijos neįeina į medžioklės plotus. Ne medžioklės plotuose medžioti draudžiama.
Visur, kur tik žmogus parodo rūpestingumo ir suteikia bent truputį pagalbos, gali veistis naudingi medžiojamieji žvėrys ir paukščiai. Bebrai apsigyvena mažuose upeliuose ir ežeruose, dažnai visai arti žmonių sodybų. Lapės, kaip žinome, veisiasi ir mažuose miškeliuose, krūmuose, ganyklose ir net laukuose. Kiškiai ir kurapkos nevengia sodybų ir vedžioja jauniklius arti jų, arimuose, pievose ir krūmuose, o kartais net pačiose sodybose. Beveik visi medžiojamieji žvėrys ir paukščiai galėtų gyventi ir daugintis arti žmonių gyvenviečių, jeigu tik jų nenaikintų įvairūs brakonieriai, valkatos šunys bei katės ir kiti plėšrūnai. Už žmogaus rūpestingumą ir globą jie šimteriopai apmoka kailiais ir gera mėsa. Daugumas žvėrių jokios žalos žmonėms nedaro, o, atvirkščiai, duoda daug naudos. Reikia pažymėti, kad paukščių ir žvėrių išlaikymui bei dauginimui mes galime panaudoti tokius gyvosios gamtos resursus, kurie žmonių nenaudojami. Milijonus vabzdžių ir kitų bestuburių gyvūnų, miškų ir laukų pelių, piktžolių sėklų suėda ir sulesa žvėrys ir paukščiai, o iš jų gauname brangius kailius ir mėsą. Valstybiniuose ir kolūkių miškuose pagal medžioklės taisykles leidžiama medžioti tiktai pagal iš anksto sudarytą planą.
Lietuvos medžioklės plotai yra suskirstyti į rezervatus, medžioklės draustinius, priskirtinus medžioklės ūkius ir bendro naudojimo plotus.

Rezervatai. Rezervatai steigiami vyriausybės nutarimais norint apsaugoti tos teritorijos fauną ir florą, vykdyti juose mokslinius tiriamuosius darbus. Lietuvos TSR, Kapsuko ir Simno rajonuose, yra įsteigtas Žuvinto, rezervatas. Šis rezervatas priklauso Lietuvos TSR Mokslų akademijai. Rezervatas apima apie 1000 ha ploto Žuvinto ežero ir 2167 ha Palių durpyno.

Žuvinto rezervato teritorijoje uždrausta medžioti, žvejoti tinklais, kirsti arba žaloti medžius bei krūmus, šienauti ir kitaip naikinti gamtos turtus. Uždrausta ardyti lizdus ir urvus, rinkti augalus, ganyti gyvulius, grybauti ir uogauti, kasti, durpes, imti smėlį, molį ir kitas mineralines žaliavas. Asmenys, pažeidę rezervato režimą, traukiami baudžiamojon atsakomybėn.

Medžioklės draustiniai. Draustinių tikslas yra saugoti ir dauginti medžiojamuosius žvėris bei paukščius. Draustiniuose ir 200 m platumo apsauginėje juostoje uždraudžiama mėgdžioti 10 metų. Mūsų respublikoje, yra 149 draustiniai, kiurių plotas 297 376 ha. Draustiniai tvarkomi pagal Medžioklės ūkia valdybos patvirtintus specialius nuostatus. Draustiniuose, kurie iri įsteigti valstybinių miškų teritorijoje, uždrausta ganyti gyvulius.
Medžioklės draustiniai respublikoje išsidėstę šachmatine tvarka. Draustiniai steigiami valstybiniuose miškuose, kuriuose yra palankiausios sąlygos faunai gyventi ir veistis. Žagarės draustinyje (Žagarės rajone) gausiai veisiasi elniai, stirnos, šernai, kiškiai, jerubės ir kt. Labanoro girios draustinyje (Švenčionėlių ir Molėtų rajonuose) ypač gausu kurtinių, be to, apsaugomi stirnos, kiškiai ir kt. Užvinčių draustinį (Ignalinos, Dūkšto ir Utenos rajonuose) veisiasi briedžiai, kurtiniai, stirnos, tetervinai, barsukai, lapės, kiaunės ir kiti žvėrys bei paukščiai. Dubravos draustinyje (Kauno rajone) aklimatizuoti iš Altajaus krašto atvežti dėmėtieji elniai. Vertingieji žvėrys ir paukščiai gyvena ir kituose draustiniuose. Draustinių reikšmė faunos padauginimo srityje yra labai svarbi, todėl jų apsauga turi būti gerai organizuota. Daugelyje draustinių vykdomi tyrimai, stebimi žvėrys ir paukščiai.
Priskirtiniai medžioklės ūkiai. Medžioklės plotų priskyrimo tikslas — likviduoti plotų nuasmeninimą.
Medžiojant priskirtiniuose ūkiuose, be medžioklinio bilieto, reikia dar turėti medžioklės lapą, išduotą tos medžiotojų draugijos, kurios yra ūkis. Priskirtiniuose medžioklės ūkiuose medžioti gali ribotas medžiotojų skaičius, o bandomuose arba specialios paskirties medžioklės ūkiuose medžioti gali būti uždrausta. Priskirti medžioklės ūkiai yra tvarkomi pagal Medžioklės ūkio valdybos patvirtintus nuostatus.
Medžiojimas priskirtiniuose ūkiuose be specialaus leidimo laikomas brakonieriavimu, medžiojantieji baudžiami administracine bauda arba traukiami baudžiamojon atsakomybėn.
Bandomuosius arba specialios paskirties medžioklės ūkius organizuoja Medžioklės ūkio valdyba arba mokslo įstaigos. Šiuo metu mūsų respublikoje yra . trys specialios paskirties medžioklės ūkiai. Širvintų specialios paskirties medžioklės ūkyje, be vietinės faunos, įveista bebrų, Altajaus voveraičių, elnių ir Sibiro stirnų. Metelių ir Rusnės ūkiuose apsaugomi daugiausia vandens ir pelkių paukščiai. Ūkius saugo eiguliai ir medžioklės plotų prižiūrėtojai. Medžiojimas šiuose ūkiuose yra apribotas. Asmenims, gyvenantiems draustinių, bandomųjų ūkių ir specialios paskirties ūkio teritorijoje, medžiokliniai bilietai neišduodami.

Medžioklės plotus sportiniams medžioklės ūkiama organizuoti išskiria Medžioklės ūkio valdyba ir pagal sutarti įveda medžiotojų draugijoms 10 metų.
Medžiotojų draugija, perimdama iš Medžioklės ūkio valdybos medžioklės plotus, įsipareigoja perduotame jai medžioklės plote taisyklingai organizuoti sportinį medžioklės ūkį ir planingai jį tvarkyti. Planus tvirtina Medžioklės ūkio valdyba. Draugija privalo kasmet išskirti lėšas ūkiui tvarkyti, veisti bei aklimatizuoti medžioklės ploto teritorijoje žvėris ir paukščius, gerinti žvėrių ir paukščių mitybą, įrengti remizas, pašarines aikšteles, ėdžias, laižyklas, girdyklas, organizuoti papildomą žvėrių šėrimą žiemos metu, organizuoti medžioklės-žūklės bazes, naikinti plėšrūnus ir valkataujančius šunis bei kates, kovoti su brakonieriais, mėnesį prieš medžiojimo sezono pradžią medžiotojų draugija turi pristatyti Medžioklės ūkio valdybai tvirtinti švelniaplaukių žvėrių ir medžiojamųjų paukščių medžioklių planą. Visų sumedžiotų žvėrių kailius medžiotojų draugija pristato tik paruošų organizacijoms. Nepatvirtinus medžioklių plano, ūkyje medžioti neleidžiama.

Ūkiui apsaugoti ir įsipareigojimams vykdyti medžiotojų draugija paskiria 5000 ha ūkiui po vieną medžioklės plotų prižiūrėtoją.
Ūkio teritorijoje draugija turi organizuoti laikinus draustinius, ne mažesnius kaip 10% viso ūkio ploto. Jeigu draugija nesilaiko sutarties, plotai perduodami kitai organizacijai.
Šiuo metu Vilniaus medžiotojų draugijai priskirta 6 medžioklės ūkiai: Neries — 48 400 ha, Žvėryno — 52 000 ha, Dubingių — 33 900 ha, Anykšto – ll 29 000 ha, Dūkšto — 16900 ha ir Eišiškių — 41600 ha. Ukmergės medžiotojų draugijai priskirtas 54 086 ha ploto Ukmergės medžioklės ūkis. Kauno medžiotojų draugijai 35 809 ha ploto Padauguvos priskirtinis medžioklės ūkis, Šiaulių medžiotojų draugijai – 37149 ha ploto Meškuičių, Klaipėdos medžiotojų draugijai 29 830 ha ploto Jokūbiškės priskirtinis medžioklės ūkis ir kt. Karinei medžiotojų draugijai priskirti du medžioklės ūkiai: Pabradės ir Rūdninkų.

Bendro naudojimo plotai. Medžioklės plotai, kurie neįeina į rezervatus, draustinius, priskirtinius medžioklės ūkius ir nepriskirti kitiems tikslams, sudaro bendro naudojimo medžioklės plotus. Šiuose plotuose leidžiama medžioti visų organizacijų medžiotojams, turintiems galiojančius medžioklinius bilietus ir griežtai prisilaikantiems medžioklės taisyklių.

MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMO TVARKA
Lietuvos TSR teritorijoje turi teisę medžioti piliečiai, sulaukę 18 metų ir turintieji nustatyto pavyzdžio medžioklinius bilietus. Asmenims nuo 16 iki 18 metų gali būti išduoti medžiokliniai bilietai su sąlyga, kad jie medžios kartu su suaugusiais.

Medžioklinius bilietus priimtiems Į medžiotojų draugiją, nariams išduoda medžiotojų draugijos valdyba. Stojanti į medžiotojų draugiją pilietis turi paduoti pareiškimą su pasižadėjimu laikytis medžioklės taisyklių ir draugijos įstatų, darbovietės pažymėjimą, dvi mažo formato fotografijas, rekomendacijas dviejų medžiotojų, turinčių ne mažiau kaip trejų metų stažą.

Stojant į medžiotojų draugiją, reikia išlaikyti egzaminus iš medžioklininkystės pagrindų ir šautuvo laikymo taisyklių, pagal Medžioklės ūkio valdybos patvirtintą programą.
Medžiokliniai bilietai neišduodami asmenims, kurie yra tardomi arba teisiami, ir tiems, kuriems atimtos rinkimų teisės, taip pat pripažintiems nepilnapročiais. Į medžiotojų draugiją nepriimami asmenys, kurie nedirba visuomenei naudingo darbo arba neišlaiko egzaminų. Tris metus negali būti išduodami medžiokliniai bilietai tiems asmenims, kurie nubausti už brakonieriavimą arba miško grobstymą.

Medžiojant ir pristatant sumedžiotų žvėrių kailius, reikia turėti su savimi medžioklinį bilietą. Už medžiojimą bei medžioklinio bilieto arba su negaliojančiu bilietu baudžiama administracine bauda ligi trijų šimtų rublių arba traukiama baudžiamojon atsakomybėn.

MEDŽIOJIMO BŪDAI IR TERMINAI
Valstybiniam medžioklės fondui apsaugoti medžioklė Lietuvoje apribojama.
Labai svarbu yra medžiojimo laikas. Pavasari ir vasarą laukiniai žvėrys ir paukščiai veda bei peri jauniklius ir juos augina. Sis laikotarpis nulemia busimojo prieauglio gausumą. Todėl labai didelę žalą medžioklės ūkiui daro taisyklių, nustatančių žvėrių ir paukščių medžiojimo laiką, pažeidimas. Pažeidėjai yra baudžiami. Iš tikrųjų, koks gi medžiotojas gali nušauti perinčią kurapką arba antį, vedžiojančią ančiukus? Tokių „medžiotojų” neturi būti.
Apribojus medžioklę rudens metu, kailiniai žvėrys apsaugomi nuo netikslingo naikinimo. Rudenį žvėrys būna dar neišsišėrę. Kiškiai, lapės ir kiti žvėrys išsišeria tik lapkričio mėnesį, todėl jų medžioklė pradedama vėlai rudenį. Neišsišėrusių žvėrių medžiojimas daro didelį nuostolį valstybei, nes tų žvėrių kailiai netinkami.

Kai kurios antys mūsų krašte žiemoja neužšąlančiuose upeliuose, šaltiniuose ir properšose. Tuo metu jas galima visas iššaudyti, nes jos neturi kur pasislėpti. Taip pat būna ir su kurapkomis. Kas nežino, kad žiemos metu tupinčias ant sniego kurapkas galima visas sunaikinti vienu šūviu. Tetervinus lengva žiemą iššaudyti tupinčius beržuose. Šie paukščiai žiemą nemedžiojami.

Teritorinis medžiojimo apribojimas sudaro saugias vietas, kur netrukdomai gali veistis žvėrys ir paukščiai. Tokios vietos yra rezervatai ir draustiniai. Priskirtiniuose ūkiuose medžioklė iš dalies draudžiama, juose medžioklė reguliuojama. Valstybiniuose ir kolūkių miškuose leidžiama medžioti tik pagal iš anksto sudarytą planą ir ne daugiau kaip du kartus tame pat plote per visą medžioklės sezoną. Kad medžioklės grafikas nebūtų laužomas, kiekviena medžioklė turi būti iš anksto užregistruota pas eigulį arba girininką. Valstybiniuose miškuose, kurie į medžioklės grafiką neįtraukti, medžioti ne leidžiama. Su skalikais leidžiama medžioti tik tam tikrose Valstybinių, kolūkinių ir kitų žinybų miškų plotuose.
Lietuvos TSR visiškai uždrausta medžioti briedžius, elnius, danielius, stirnas, dėmėtuosius elnius, juodsidabrines lapes, vietines ir aklimatizuotas voveres, bebrus, audines, ondatras, kurtinius, kurmėnus, gulbes, tetervas, baltuosius tetervinus (poparzas), juoduosius ir baltuosius gandrus, gerves, fazanus, pilkąsias žąsis ne perskridimo metu, visų rūšių pelėdas, žalvarnius, dudučius, visų rūšių genius, gegutes, visų rūšių kregždes, varnėnus, kitus giesmininkus ir visus žvėris bei paukščius, kurie atvežti iš kitur.
Vilkai, vištvanagiai, paukštvanagiai, nendrių lingės, šarkos, varnos, krankliai, valkataujančios katės ir šunys naikintini per visus metus. Vilkų naikinimas yra skatinamas išmokant premijas už kiekvieną sunaikintą vilką ar vilkiuką.

Medžioklės taisyklės nustato šiuos medžiojimo terminus (31 straipsnis):
a) rudąsias lapes, šeškus, šermuonėlius, žebenkštis ir jenotinius (Usūrijos) šunis — nuo lapkričio 7 d. iki vasario 15 d.;
b) barsukus — nuo lapkričio 1 d. iki lapkričio 30 d.;
c) pilkuosius ir baltuosius kiškius — nuo lapkričio 7 d. iki vasario 15 d.;, Į
d) antis, gaigalus, žąsis, vandens višteles, perkūno oželius, kuolingas ir kitus balų bei vandens paukščius — nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.;
e) slankas nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d.;
f) tetervinus (patinus ir jauniklius), jerubes — nuo rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d;
g) kurapkas, putpeles — nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d.;
h) laukinius balandžius-—nuo rugpjūčio 15 d iki jiems išskrendant;
i) ūdras ir kiaunes (pagal licenzijas) — nuo lapkričio 15 d. iki vasario 15 d.;
j) šernus (pagal licenzijas) — nuo rugpjūčio 15 d iki sausio 15 d;
k) stirninus (pagal licenzijas) —* nuo liepos 15 d. iki lapkričio 15 d.

Vandens, pelkių ir miškų paukščių pavasarinė medžioklė leidžiama atskirais medžioklės ūkio valdybos potvarkiais.
Atsižvelgiant į klimatines sąlygas, Medžioklės ūkio valdyba gali nustatytus terminus prailginti arba sutrumpinti.
Lietuvos TSR yra griežtai nustatyti medžiojimo būdai. Leidžiama medžioti su medžiokliniais šautuvais pavieniui arba kolektyviai, griežtai prisilaikant medžioklės taisyklių.
Medžioklės taisyklių 27 straipsnyje nurodyti draudžiamieji medžiojimo būdai.

Draudžiama:
a) medžioti arčiau kaip 100 metrų nuo gyvenviečių;
b) naudoti medžioklei kariškus ginklus ir sprogstamąsias medžiagas;
c) medžioti žmonėms ir naminiams gyvuliams pavojingais būdais (palikti savaime šaunančius ginklus, kasti duobes žvėrims gaudyti, išmėtyti nuodus);
d) naudoti žvėrių ir paukščių masinio gaudymo bei naikinimo priemones (tinklus, bučius, žabangas);
e) statyti kilpas, kapkanus, spęsti spąstus;
f) naudoti smaugiančius ir žalojančius įtaisus;
g) medžioti kanopinius žvėris, užvarant juos ant ledo arba plikšaloje, medžioti žvėris bei paukščius, besislepiančius nuo audros, potvynio ir besigelbstinčius nuo bado, plaukiančius per vandenį, medžioti apsalusius arba išsišėrusius paukščius;
h) rankioti naudingų paukščių kiaušinius, draskyti jų lizdus ir dūmais išrūkyti kailinius žvėris iš urvu ir drevių;
i) medžioti žvėris ir paukščius nakties metu, deginti meldus ir kitas žoles pavasarį, antims ir kitiems pelkių paukščiams perint;
j) gaudyti laukinius žvėris bei paukščius ir laikyti juos nelaisvėje be Medžioklės ūkio valdybos leidimo;
k) medžiojant naudoti iš lengvai užsidegančios medžia¬gos (Vatos, pakulų) kamščius, galinčius sukelti miškų ir durpynų gaisrus;
l) medžioti iš automobilio, degant lempoms;
m) medžioti privažiuojant ar prijojant;
n) medžioti su šautuvais, skirtais apsaugai, su neregistruotais šautuvais ir šunimis, taip pat medžioti antis ir miško paukščius su skalikais, šaudyti jaunus, dar neskraidančius, paukščius;
o) medžioti „katilais”;
p) naikinti ir gadinti medžioklės plotuose esančius atžymėjimo stulpus, iškabas, skelbimus, atpažinimo ženklus ir visus specialius medžioklės įrengimus (dirbtinius lizdus, žvėrių šėryklas ir paukščių lesyklas);
r) medžioti su skalikais — nuo vasario 15 d. iki lapkričio 6 d. ir su vižlais — nuo gegužės 16 d. iki liepos 31 d., taip pat medžioti šernus su šunimis;
s) medžioti miestų, kurortų, gyvenviečių ir parkų teritorijoje.
Miškai, kuriuose leidžiama medžioti su skalikais, išskiriami atskirai.
Pagrindinės medžiojimo priemonės musų krašte yra lygiavamzdžiai medžiokliniai šautuvai. Medžiokliniai šunys turi būti užregistruoti medžiotojų draugijose.

MEDŽIOJAMOSIOS FAUNOS APSAUGA VALSTYBINIUOSE MIŠKUOSE
Miškuose yra tinkamiausios sąlygos veistis tiek stambiesiems kanopiniams žvėrims, plėšriesiems, kailiniams, graužikams, tiek ir įvairioms paukščių rūšims. Todėl juose turi būti ypač gerai organizuota faunos apsauga. Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1954 metų lapkričio mėn. 5 dienos Nutarimu Nr. 760 (pareigojo Vyriausiosios miškų ūkio valdybos miškų apsaugą saugoti valstybinį medžioklės fondą ir organizuoti visokeriopas priemones medžiojama jai faunai padauginti bei medžioklės plotams pagerinti valstybinių miškų teritorijoje.
Kai kuriuose miškuose, kur gyvena reti ir brangūs žvėrys, be valstybinės miškų apsaugos, dar skiriami medžioklės plotų prižiūrėtojai. Priskirtinius medžioklės ūkius apsaugos organizacijos, kurioms jie priskirti. Medžioklės plotų prižiūrėtojų teisės ir pareigos lygios valstybinių rezervatų prižiūrėtojų teisėm.

Bebrų apsaugai sustiprinti uždrausta žvejyba Šiose vietose:
1) Merkio upėje nuo žiočių Ugi Puvočių kaimo (Varėnos rajone);
2) Seiros upėje (Veisiejų rajone);
3) Kertušės ir Balžės upeliuose (Ukmergės rajone);
4) Krempos ir Vokės upėse (Trakų rajone) ir 5) Vilkinio ežero salų pakrantėse (Veisiejų rajone). Be to, minėtų upių pakrantėse bei Vilkinio ežero salose per 100 metrų nuo vandens uždrausta ganyti, šienauti, kirsti krūmus ir mišką.

Kurtinių apsaugą kreipiamas rimtas dėmesys. Jų laikymosi vietose uždrausta ganyti gyvulius ir kirsti mišką. Druskininkų miškų ūkio Senovės girininkijoje, Utenos miškų ūkio, Užvinčių girininkijoje, Švenčionėlių miškų ūkio Saldutiškio girininkijoje, Žeimenos girininkijoje ir to palies ūkio Januliškių girininkijoje, Vilniaus miškų ūkio Rūdninkų girininkijoje ir Trakų miškų ūkio Valkininkų girininkijoje.

MEDŽIOKLĖS TAISYKLIŲ LAIKYMOSI KONTROLĖ
Medžioklės taisyklių laikymąsi kontroliuoja:
a) valstybiniai ir visuomeniniai medžioklės inspektoriai;
b) miškų apsauga, rezervatų, draustinių ir priskirtinių medžioklės ūkių apsauga ir medžioklės plotų prižiūrėtojai;
c) milicijos organai;
d) rajonų vykdomieji komitetai ir apylinkių Tarybos;
f) medžiotojų draugijos.

Valstybiniai medžioklės inspektoriai vietose tvarko medžioklės ūkį, t. y. organizuoja jo apsaugą ir kontroliuoja, kaip laikomasi medžioklės taisyklių. Valstybinius medžioklės inspektorius skiria Medžioklės ūkio valdyba. Jie dirba pagal Lietuvos TSR Ministrų Tarybos patvirtintus nuostatus. Visose apylinkėse turi būti paskirti visuomeniniai medžioklės inspektoriai. Jeigu apylinkėje yra svarbių medžioklės objektų, tai apylinkėje inspektorių turi būti daugiau. Visuomeninių inspektorių darbą kontroliuoja vyresnieji rajono visuomeniniai inspektoriai. Visuomeninius inspektorius parenka valstybiniai medžioklės inspektoriai, o tvirtina juos rajonų vykdomieji komitetai.

Visuomeninių medžioklės inspektorių uždaviniai yra šie:
a) kontroliuoti medžioklės taisyklių laikymąsi;
b) naikinti vilkus ir plėšriuosius žalingus paukščius, taip pat apskaičiuoti šių žvėrių padarytus nuostolius;
c) vesti medžiojamųjų žvėrių ir paukščių apskaitą;
d) organizuoti papildomą žvėrių ir kurapkų šėrimą;
e) aiškinti gyventojams medžioklės taisykles, gamtos apsaugos klausimus ir priešgaisrinės miškų apsaugos priemones.
Valstybinės miškų apsaugos pareigūnai yra tiesiog atsakingi dėl medžioklės ūkio būklės valstybiniuose miškuose. Valstybinės miškų apsaugos pareigūnai, pažeidę medžioklės taisykles, traukiami atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Svarbus vaidmuo medžioklės ūkio tvarkymo darbe tenka rajonų vykdomiesiems komitetams. Vykdomieji komitetai įpareigoti imtis priemonių medžioklės ūkiui teisingai organizuoti. Rajonų vykdomieji komitetai tvirtina rajonų ir apylinkių visuomeninius inspektorius ir kartu su Medžioklės ūkio valdyba vadovauja jiems ir kontroliuoja jų darbą.

KOVA SU BRAKONIERIAVIMU
Reikia pripažinti, kad pas mus kartais dar pasitaiko tokių „medžiotojų”, kurie nesupranta, jog „niekieno” žvėrių ir paukščių nėra. Laužydami medžioklės taisykles, jie grobsto visuomeninį turtą. Pagal medžioklės taisykles, medžiojimas uždraustu medžioti laiku arba uždraustuose plotuose įstatymu apsaugomų žvėrių bei paukščių, medžiojimas draudžiamais medžioklės įrankiais ir būdais, be atitinkamo leidimo, arba jei kaip nors kitaip pažeidžiamos taisyklės, yra brakonieriavimas. Brakonieriai baudžiami įstatymu kaip valstybinio medžioklės fondo grobstytajai.

Už medžioklės taisyklių pažeidimą valstybiniai medžiok¬lės inspektoriai nubaudžia pažeidėjus pinigine bauda ligi 300 rb arba perduoda bylą į teismą. Neteisėtos medžioklės produkcija yra atimama ir perduodama paruošų organizacijoms. Medžiokliniai šautuvai, kuriais buvo neteisėtai medžiojama, teismo konfiskuojami. Medžiotojui, pažeidusiam medžioklės taisykles, gali būti atimta medžiojimo teisė 3 metams. Be administracinės arba baudžiamosios atsakomybės, brakonieriai turi atlyginti medžioklės ūkiui padarytus nuostolius. Už nušautą briedį reikia sumokėti 6000 rb, stirną — 1500 rb, šerną — 1500 rb, kiškį — 150 rb, antį — 100 rb ir t. t. Urvus ir lizdus ardyti uždrausta. Už kiekvieną sunaikintą kiaušinį reikia mokėti 25 rb, už urvų ardymą — 200 rb.
Kovojant su brakonieriavimu, didelį vaidmenį turi atlikti patys medžiotojai ir medžiotojų draugijos. Jos privalo skubiai surasti brakonierius ir juos tinkamai nubausti. Be to, medžioklinės organizacijos turi nuolatos aiškinti gyventojams brakonieriavimo žalą medžioklės ūkiui. Medžiotojų draugijų pareiga įdiegti savo nariams kultūringo medžiojimo, taip pat ir socialistinės nuosavybės saugojimo bei išmintingo jos naudojimo įpročius.

Šaltinis: Knyga „Medžiotojo Vadovas” 1957m.
Draudžiama kopijuoti aukščiau patalpinta straipsnį į kitas internetines svetaines ar į kitus informacinius šaltinis be mūsų sutikimo.