Sausio 6 d. 14. val. 10 min. pranešta, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai apžiūrinėdami Biržų rajono teritoriją dėl galimų medžioklės taisyklių pažeidimų, Biržų r., Gulbinų kaimo miške, rado keturių stirnų patelių liekanas.
Nustatyta, jog vyras (gim. 1969 m.), gyv. Biržų r., ir vyras (gim. 1965 m.), gyv. Biržuose, uždraustu laiku miške galimai neteisėtai, sumedžiojo nenustatytą kiekį stirnų, tuo padarydami didelę žalą gyvūnijai. Įtariamieji apklausti.
Kosto Slivskio knygoje „Moteris ir šautuvas“ skaitytojus pasitinka Lietuvos moterų medžiotojų portretai, jų gyvenimo istorijos, potyriai, pomėgiai ir žvilgsniai. Medžioklė joms tapo gyvenimo dalimi, jos praturtino, sutaurino ir papuošė Lietuvos medžioklės tradicijas.
Legendos apie drąsias, karingas moteris, amazones, gyvos nuo antikos laikų. Išskirtinis pasakojimų apie jas bruožas – ten kur būdavo amazonių, nebūdavo vyrų. Medžioklėse Lietuvoje ilgus metus buvo priešingai – kur buvo medžiojama, nebuvo moterų. Laikai ir papročiai keičiasi.
XX a. moterys pasiėmė šautuvus ir patraukė į medžiokles daugelyje šalių. Lietuvoje tarp dailiosios lyties atstovių šis pomėgis dar tik pradeda tarpti. O gal ir atgimti? Juk lietuvių medžioklės deivė – Medeina. Medžiotojus Europoje Šv. Hubertas pradėjo globoti gerokai vėliau. Antikinėje Graikijoje, Romos imperijoje ir daugelyje kitų senovės šalių šią sritį taip pat globojo deivės: Artemidė, Hekakė, Diana…
Naujųjų amazonių pėdsakais ir patraukė Kostas Slivskis, gerbiamas medžiotojas, pripažintas fotomenininkas bei žurnalistas. Pėdsakai atvedė pas gausų medžiotojų būrį, jos įamžintos fotografijose, jų medžioklės ir gyvenimo istorijos sugulė į knygos „Moteris ir šautuvas“ puslapius. Tai jau 10–oji Kosto knyga, daugiausia jų apie medžioklę, kurias į pasaulį palydėjo talentingo menininko ranka.
Pasak autoriaus, mintis parengti knygą apie Lietuvos medžiotojas gimė gana intriguojančiomis aplinkybėmis – Afrikoje, safario metu, patyrus pirmosios Afrikoje jegerės moters Birgitos Linder profesionalumo ir medžioklės amato pamokas.
Kūryba ir medžioklė – atsakingos veiklos
„Kiekvieną kūrinį reikia išgyventi, reikia ir įgyvendinti. Teko tūkstančius kilometrų prasukti Lietuvos keliais: nuo Marijampolės iki Kupiškio, nuo Ignalinos iki pajūrio – bendrauti, fotografuoti, rengti medžiagą, galiausiai rasti rėmėjų. Jau parengta knyga turėjo išlaukti savo valandos – tik tada gali būti tikras, kad darai teisingą ir prasmingą darbą, kad nenuvilsi ir skaitytų, ir knygos herojų“, – knygos atsiradimo kelią apžvelgia kūrėjas.
Lietuvoje moterys į medžiokles patraukė pastaraisiais metais, o pasaulio medžiotojų bendruomenėse jų pagausėjimas sutapo su moterų teisių pripažinimu ir įsitvirtinimu, jų atėjimu į pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Kaip ir kiti ekstremalesni pomėgiai: alpinizmas, kelionės jūromis – taip ir medžioklė tapo gyvenimo dalimi daugeliui šiuolaikinių moterų. Kaip ir vyrus į šią sritį daugelį jų atvedė šeimos tradicijos, draugų būrys, darbas, pomėgis. Žinia, buvo ir ypatingų aplinkybių. Štai 85 metų, jau nebemedžiojanti, bet mielai praleistas su šautuvu dienas prisimenanti Aleksandra Dijokienė, šautuvą prieš pusę amžiaus į rankas paėmė norėdama atsikratyti buvusio vyro globos, kuris išgėręs imdavosi buvusios žmonos „auklėjimo“. Kaimuose žinios greitai sklinda, kai tik moteris įsigijo šautuvą, vyrelis net arti buvusio šeimos židinio daugiau nepasirodė. Tačiau Aleksandra pripažino, kad iš pradžių vyrų kompanijos buvo sutikta ne itin draugiškai, buvo ir pasišaipoma, ir net kartu medžioti atsisakoma.
Vyresniosios kartos medžiotojas sieja tai, kad savo teises ir pagarbą medžiotojų bendruomenėje turėjo pelnyti sunkiau – reikėjo neklysti, būti taiklesnėms, ištvermingesnėms. Nors, pasak autoriaus, medžiotojų kolektyvuose vyrauja tokie santykiai, kad koks pasipūtėlis ar chamas vyrukas – nedelsiant iš kolektyvo šalinamas, tad ir moterims galioja tokie pat atsakomybės, garbingo elgesio reikalavimai. „Dėl to amazonės netapo mažiau gerbiamos, mylimos ar neįdomios. Pagarbą pelno to verti žmonės – ir vyrai, ir moterys“, – apibendrina Kostas.
Moterys medžioja atsakingiau
„Joms dažnai svarbiau pabūti gamtoje, pasigrožėti žvėrimis, o jei paleis šūvį, tai jis dažniau bus taiklus, be reikalo nesužeis žvėries, prieš paspausdamos gaiduką įvertins ar tinkamas atstumas, ar žvėris pagal selekcinius požymius tinkamas medžioti“, – tvirtina Kostas.
Tarp „Moters ir šautuvo“ personažų yra erotinių fotomodelių vertų figūrų, bet, pasak Kosto, šios nuotraukos – tiesiog knygos puošmena. Gamtos fotografija šiek tiek prasilenkia su medžioklės realybe.Taip ir turi būti – juk K. Slivskis ne tik malonus pašnekovas, medžiotojas su fotoaparatu, bet ir fotomeno profesijos meistras. „Su gundančiajai knygos daliai pozavusiomis yra pasirašytos sutartys, fotosesijos vyko pagal fotografijos meno taisykles, dalyvaujant kažkam iš artimųjų, tad jokių kuriozinių situacijų nebuvo, nebent jūs rašydami nuo savęs pridėsite“, – juokauja Kostas.
Mes nuo savęs nepridėjome, tad teks vyrus nuvilti – medžioklė nėra sritis, kur galima surasti gausų apsinuoginusių vaidilučių būrį ir greičiau gausi buože į tarpuakį nei akis paganysi – juokaujame abu toliau…
Drąsos moterims medžiotojoms nestinga, juk ne vienai teko su pašautu šernu susidurti, vilko miške patykoti, o varovių „stažo“ metu – su elniais apsistumdyti. Ne tik drąsos – netrūksta moterims ir išminties, žinių, medžioklių tvarkos supratimo. Skirtingas jų kelias į medžioklės plotus, skirtingos ir moterų medžiotojų asmenybės: vienos jų pasitraukia, kitos pritampa, o dar kitos keičia ar imasi formuoti naujas medžioklės tradicijas.
Štai Alvyra Kiesienė medžioja vieną dieną metuose, rengia fazanų medžioklės varžybas savo vyrui ir sūnui atminti, į kurias susirenka buvusių aistringų medžiotojų Kiesų, tėvo ir sūnaus, bendražygiai bei naujoji medžiotojų karta. Medžiotojų tradicijas puoselėja vyresniosios kartos medžiotojos: Anelė Andriulienė, Kauno medžiotojų draugijos medžioklės žinovė, Dalia Venskūnienė, Vilkaviškio draugijos medžioklės žinovė, Audronė Stankevičienė, tauragiškė, medžioklės trofėjų ekspertė, vilkaviškietė Janina Targanskienė, anykštietė Sabina Vaškevičienė, plungiškė Dangira Jurkuvienė ir daugelis kitų.
Medžios ir vyrai, ir moterys
Kosto knygoje tilpo tik apie 70 medžiotojų portretų, o visoje Lietuvoje jų jau gausu. Gali būti, kad ir Lietuva perims netolimų kaimynių: Vokietijos, Suomijos, Švedijos tradicijas ir turės su vyrais besilygiuojantį moterų medžiotojų būrį – ne šiaip būrį „moterų su šautuvais“, bet atsakingų, tausojančių gamtą, vertingų medžioklės tvarkos ir tradicijų kūrėjų.
Laikui bėgant, atsiras ir ekonominių veiksnių – plėtosis medžioklės industrija, moterų medžiotojų pomėgiams prireiks labiau prie kūno sandaros pritaikytos aprangos, aksesuarų, amunicijos, galbūt lengvesnių šautuvų ar arbaletų.
Tad jei sutiksite girioje moterį su ginklu ant peties, nemanykite, kad tai užklydusi amerikiečių jūrų pėstininkė ar Lietuvos šaulių organizacijos savanorė – viskas kiek paprasčiau. Tačiau atminkite, kad iš pamiškėje stovinčio bokštelio, jus gali stebėti ne tik vyro, bet ir moters akys. Tai nereiškia, kad esate amazonės objektas ar konkurentė – nerimauti neverta, tačiau tai reiškia, kad medžioklės ragas ir šioje srityje Lietuvoje skamba pilnavertiškai – dviem balsais.
Šaltinis: Žurnalas „Medžiotojas ir Meškeriotojas”
Kosto Slivskio nuotr.
Gruodžio 29 d., apie 15.30 val., į Pakruojo ligoninę, iš Pakruojo r., Priečiūnų kaimo, pristatytas ir dėl šautinės žaizdos pilve paguldytas 1950 m. gimęs vyras, kuris tą pačią dieną, apie 14 val., Priečiūnų kaime, buvo sužalotas per medžioklę. Policija aiškinasi nelaimės aplinkybes.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai būdravimo metu gavo pranešimą, kad viename iš Šalčininkų rajone esančių medžioklės plotų vienetų yra vykdoma neteisėta medžioklė su draudžiamais įrankiais.
Aplinkosaugininkai reaguodami į pranešimą operatyviai nuvyko į nurodytą vietą patikrinti gautą informaciją. Atvykus į nurodytą vietą buvo patikrintas medžiotojas, pas kurį buvo surastas draudžiamas naktinis optikos priedėlis, kuris identiškai tiko jo ginklo optiniam taikikliui. Pagal optikos specifikaciją ji yra snaiperinė.
Pažeidėjui įvykio vietoje buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas, paimtas medžioklinis šautuvas su optiniu taikikliu, medžiotojo bilietas ir kitos priemonės .
Pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 7 d. medžiotojui gali būti skirta bauda nuo 2000 iki 6000 Lt su teisės medžioti atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, t.y. medžioklinio ginklo „Tikka“ ir prožektoriaus konfiskavimu.
Šaltinis: www.grynas.lt
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Visagino savivaldybės ir Ignalinos rajono agentūrų būdraujantys pareigūnai iš Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centro gavo informaciją, kad Mielatilčio miške aptiktas kilpa sugautas ir išdorotas briedis.
Pareigūnai nuvykę į nurodytą vietą nustatė, kad kilpa sugauta ir išdorota suaugusi briedė. Pagal sniege aptiktus pėdsakus nustatyta, kad brakonieriavo 3 asmenys. Pėdsakai pareigūnus atvedė į Ignalinos rajone, Naujojo Daugėliškio seniūnijoje, esantį Ožionių kaimą. Pėdsakai nutrūko ties G.S sodyba.
Brakonieriai sugautu laimikiu pasidžiaugti nespėjo. Aiškinantis pažeidimo aplinkybes nustatyta, kad pilietis A.S paspendė miške kilpą ir tokiu būdu neteisėtai sugavo suaugusią briedę. Pargabenti ir išdoroti neteisėtai sugautą laimikį jam padėjo G.S ir R.R.
Pažeidėjams surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, konfiskuota nelegaliu būdu įgyta skerdiena. Administracinės baudos dydį nustatys Ignalinos rajono apylinkės teismas. Taip pat pažeidėjams teks atlyginti 11508 Lt gamtai padarytą žalą.
Šaltinis: www.grynas.lt
Europos stambiųjų plėšrūnų, tokių kaip pilkųjų vilkų, rudųjų lokių, lūšių ir žymiai rečiau pasitaikančių ernių, populiacijos, kurios XX a. pradžioje buvo priartėjusios prie išnykimo ribos dėl medžioklės ir mažėjančių buveinių, dabar vėl suklestėjo, nustatė tyrėjai.
Tokią padėtį atskleidė tarptautinės tyrėjų grupės studija, vykdyta visame žemyne, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją. Šio tyrimo rezultatai ketvirtadienį buvo paskelbti JAV mokslo žurnale „Science“.
„Teritorija, kurioje nuolat gyvena bent vienos rūšies stambieji mėsėdžiai, Europoje apima 1 529 800 kvadratinių kilometrų (apie trečdalį žemyninės Europos), o teritorija, kurioje tie gyvūnai retkarčiais gyvena, didėja“, – nurodė tyrimo autoriai.
Šiame tyrime dalyvavo 76 mokslininkai, išanalizavę padėtį 28 šalyse.
Iš minėtų keturių rūšių gausiausi yra rudieji lokiai – šie žvėrys nuolat gyvena 22 šalyse, o jų populiaciją sudaro beveik 17 tūkst. individų.
Antrąją vietą užima vilkai, kurių populiaciją 28 Europos šalyse sudaro daugiau negu 12 tūkst. gyvūnų. Lūšių Europoje gyvena apie 9 tūkst., o šios katės yra aptinkamos 23 valstybėse.
Iš šių keturių plėšrūnų rūšių mažiausiai esama ernių: apskaičiuota, kad Norvegijoje, Suomijoje ir Švedijoje gyvena apie 1 250 šių šaltojo klimato zonos gyvūnų.
Šaltinis: www.grynas.lt
Praėjusią savaitę Šiaulių rajone žvejoję jaunuoliai, pastebėję nuo užšalusio ežero niekaip negalinčią nueiti stirną, nepasimetė. Jie greit suprato, kad bejėgiui gyvūnui reikia pagalbos ir tvirtai apglėbę spurdančią stirną ją nunešė ir paleido ant kranto.
Gelbėjimo operaciją nufilmavęs Mantas filmuotą medžiagą įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“ ir ten ji sulaukė milžiniško populiarumo.
Pakalbintas Mantas sakė, kad stirną jis su broliais pamatė Dirvonėnuose, ant Paežerių ežero ledo. Praėjusią savaitę bežvejodami vaikinai pamatė įtartiną objektą ir geriau įsižiūrėję suprato, kad tolumoje – į bėdą patekusi stirna.
„Maždaug per pietus su broliais žvejojome ant ledo ir iš toli matėsi į eketę įkištas nendrių kuokštas. Turbūt žvejai pasižymėjo žvejybos vietą ir šalia jos kaip juodas taškas gulėjo stirnaitė. Mes jos iš karto nepamatėme. Pagalvojome, kad ten koks daiktas. Iki jos buvo maždaug puskilometris. Bet galiausiai pamačiau, kad sukinėjasi galva“, – pasakojo devyniolikmetis vaikinas.
Netrukus jis pamatė, kad gyvūnas nesėkmingai bando atsistoti, bet to padaryti jam niekaip nepavyko, kadangi ledas buvo labai slidus.
Kaip tik tada Mantas pasakė broliams, kad stirnai reikia padėti. Ir jie visi kartu patraukė prie bėdos ištikto gyvūno.
„Broliai neprieštaraudami nuėjo su manim. Stirna svėrė nedaug, nes buvo jauna. Tačiau ji smarkiai spardėsi. Mačiau GRYNAS.lt straipsnį, kuriame buvo nuotraukos, kaip aplinkosaugininkai nešė stirnas už kojų ir virš galvos jas laikė. Man tai nebuvo labai gražu. Todėl ėmėm dviese. Nešdami prilaikėm, kad nesispardytų“, – pasakojo Mantas.
Šaltinis: www.grynas.lt
Žemųjų Šančių apylinkėse apsigyvenęs briedis kelia nuostabą aplinkiniams gyventojams, praneša portalas „Kas vyksta Kaune”.
Prieš kelias dienas naktį jį nufilmavo vienas kaunietis. Po kiek laiko kita moteris teigė mačiusi Šančių briedį netoli geležinkelio pervažos.
Praėjusios savaitės pabaigoje aplinkosaugininkams paskambino vienas Molėtų rajono Inturkės seniūnijos Maciūniškių kaimo gyventojas ir pranešė, kad miške rado kilpoje sugautą lūšies patiną.
Pasak vyriškio, gyvūną jis išėmęs iš kilpos ir parsinešęs. Kai į jo namus atvyko Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, maciūniškietis staiga prarado atmintį – kategoriškai atsisakė parodyti, kur miške aptiko lūšį ir kur padėjo nuimtą nuo gyvūno kaklo kilpą.
Aplinkosaugininkams šis žmogus jau gerai žinomas – jį teko net septynis kartus bausti už brakonieriavimą.
Kadangi lūšis yra saugomas gyvūnas, jį sunaikinus gamtai padaryta didelė žala. Ji įvertinta beveik 18 tūkst. litų. Teisėsaugos institucijos pradėjo ikiteisminį tyrimą, kad nustatytų šią žalą laukinei gyvūnijai padariusius asmenis.
Šaltinis: www.grynas.lt
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai šią savaitę gavo pranešimą, kad Trakų rajone šalia Kazimieriškių kaimo esančiame miške rasti šviežiai išmėsinėtos stirnos likučiai – galva, kojos, kailis.
Netoliese rastos pastatytos dvi metalinės kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti. Sniege aiškiai matėsi žmogaus pėdsakai, kurie vedė į Kazimieriškių kaimo pakraštyje esančią sodybą.
Sodyboje buvo sulaikytas Trakų rajono gyventojas R. S., kuris prisipažino sugavęs stirnos jauniklį su kilpa ir jį išmėsinėjąs. Už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaip daiktiniai įrodymai paimtos dvi kilpos.
Pažeidėjui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalyje numatytas sankcijas, gresia nuo 3000 litų iki 6000 litų administracinė bauda, kilpų konfiskavimas bei 3288 litų žalos padarytos laukinei gyvūnijai už neteisėtai sumedžiotą stirnos jauniklį atlyginimas.
Šaltinis: www.grynas.lt