Blog

Akcija! UAB „Zala Arms” parduotuvėse visiems ginklams taikoma -25% nuolaida! Nepraleiskite puikios progos įsigyti medžioklinį ginklą už puikią kainą!
* Akcija vyksta nuo 2015.02.12 iki 2015.02.14.
* Užsakomiems ginklams akcija netaikoma.

Mus rasite: Vilniuje, Kaune, Anykščiuose, Vilkaviškyje

2015 m. vasario 9 d. Vilniaus RAAD Švenčionių rajono agentūra gavo telefoninį pranešimą iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Švenčionių užkardos budėtojo, kad Strūnaičio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, miškelyje prie Ziboliškės k., Švenčionių r. kilpoje pastebėjo įkliuvusią stirną. Švenčionių rajono agentūros pareigūnai operatyviai nuvyko į įvykio vietą, kur laukė pasieniečių ekipažas ir ką tik atvykę medžiotojų būrelio atstovai. Nustatyta, kad į kilpą užpakaline koja įkliuvęs antrametis stirnos patinas. Žvėris buvo stipriai susižalojęs užpakalinę koją, smarkiai tekėjo kraujas. Išlaisvinus iš kilpos stirninas pabėgėjo apie 10 m ir nukrito. Akivaizdžiai matant, kad žvėris neišgyvens, nutraukiant jo kančias, buvo nušautas.
Pagal pėdsakus miškelyje rasti spąstai. Toliau pėdsakai sniege nuvedė prie Ziboliškės k. gyventojo B.B. namo. Pilietis prisipažino, kad spąstus pastatė jis. Patikrinus sandėliuką, rasta dar dvi analogiškos medžiagos ir gamybos kilpos bei trys metaliniai spąstai. Šalia sandėliuko mėtėsi usūrinio šuns (manguto) liekanos. Pilietis B.B. prisipažino, kad su kilpa usūrinį šunį sugavo 2014 m. lapkričio, gruodžio mėn.
Už neteisėtai pastatytas kilpas, sužalotą stirniną bei sugautą usūrinį šunį piliečiui B.B. pagal ATPK 85 str. 3 ir 4 dalis surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Visa tyrimo medžiaga perduota Švenčionių rajono apylinkės teismui nutarimui priimti. Už šiuos neteisėtus veiksmus piliečiui B.B. gresia administracinė bauda nuo 868 iki 1737 EUR, bei žala gamtai, kuri už stirnos jauniklį sudaro 956,13 EUR ir usūrinį šunį 159,36 EUR.

Kasmet aplinkosaugininkai sulaiko po kelis tūkstančius brakonierių. Jiems surašomi ne tik pažeidimų protokolai, skiriamos administracinės baudos, paskaičiuojama žala aplinkai, bet ir konfiskuojami pažeidimo padarymo įrankiai – meškerės, tinklai, valtys, šautuvai, transporto priemonės ir t.t. Skaitytojai nuolat domisi, kur keliauja visas šitas „turtas“. GRYNAS.lt aiškinasi, kur, kada ir kokia tvarka pageidaujantis brakonieriaus įrankio gali jį įsigyti.

Tarp konfiskuotų daiktų – net batai

Bendroji tvarka yra tokia: tie brakonierių įrankiai, kurie Lietuvoje yra draudžiami, iškart sunaikinami, jie nebegali toliau likti rinkoje, nes jų naudojimas prieštarauja įstatymams. Tie daiktai, kurie turi vertę, patenka Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) žinion, kur jie yra įvertinami ir toliau perduodami įmonėms, turinčioms sutartis su VMI. Iš brakonierių konfiskuoti ginklai nukeliauja į Lietuvos ginklų fondą, kur juos įsigyti gali visi norintys ir turintys leidimus ginklui.

Pernai į VMI rankas pateko 150 iš brakonierių konfiskuotų įrankių – tarp jų daugiausiai meškerių ir guminių arba medinių valčių. Konfiskuotų daiktų vertė svyruoja nuo 2 iki 3200 Lt. Pigiausias daiktas – dviem litais įvertintas medžiaginis sietelis žuviai, brangiausias – 3200Lt kainuojantis pakabinamas valties variklis „Suzuki“. Didžiosios dalies daiktų vertė svyruoja tarp 50-100 Lt. Tarp konfiskuotų daiktų pateko ir žvejybiniai batai (144 Lt), nardymo peilis (10 Lt), valties uždengimo tentas (25 Lt), taip pat nemažai nardymo kostiumų ir kitos nardymo įrangos. Visi pernai iš brakonierių konfiskuoti įrankiai ir transporto priemonės VMI vertinimu verti 23 803 Lt. Trečdalis (50) visų konfiskuotų įrankių į VMI rankas atkeliavo iš Kauno apskrities, dar 32 iš Utenos apskrities. Šios dvi apskritys yra konfiskuotų įrankių lyderės.

„Iš brakonierių konfiskuoti įrankiai (priemonės) į VMI apskaitą neperimami, nes laikomi nerealizuotinu turtu ar nusikaltimo įrankiu. Tarp tokio turto dažniausiai yra brakonieriavimui pritaikyti ar specialiai pagaminti įrankiai, statomi (traukiami) tinklai, žeberklai, neteisėtos medžioklės įrankiai, spąstai, kilpos ir pan. Visi jie yra draudžiami apyvartoje, nes naudojami neteisėtai, nelegaliai veiklai, todėl jų platinimas (realizavimas), naudojimas priskiriamas draudžiamai veiklai. Tokie įrankiai ir daiktai sunaikinami institucijos (pareigūno), kurios (kurio) žinioje jie yra. Paprastai, tai atlieka aplinkos apsaugos pareigūnai“, – rašoma VMI atsakyme, pateikus užklausą, kiek ir kokių iš žvejų ir medžiotojų konfiskuotų įrankių ir priemonių perduota.

Aukcionų neskelbia

VMI atstovo spaudai Dariaus Butos pateiktame atsakyme taip pat pažymima, kad į VMI apskaitą patenka ir transporto priemonės. Tačiau pernai metais konfiskuotų daiktų sąraše minimos tik valtys ir nėra nei vieno automobilio.

„Į VMI apskaitą perimamos tik identifikuotos, tinkamos eksploatuoti transporto priemonės, kurias galima realizuoti (parduoti). Po perėmimo į VMI apskaitą transporto priemonės perduodamos parduoti įmonėms, su kuriomis VMI yra sudariusi šių transporto priemonių pardavimo paslaugų teikimo sutartis. Perduotas parduoti konfiskuotas transporto priemones įmonės parduoda būtent tomis kainomis, kokios buvo nustatytos perimant šias transporto priemones į VMI apskaitą. Tuo atveju, jei transporto priemonės vertė didesnė kaip 60 tūkst. Lt, transporto priemonė parduodama skelbiant viešąjį konkursą“, – rašoma atsakyme.

Vis tiktai perklausus, kokiu būdu paprastas pilietis galėtų įsigyti VMI įvertintus iš brakonierių konfiskuotus įrankius ir transporto priemones, D. Buta teigė, kad visa informacija yra prieinama viešai ir skelbiama VMI tinklapyje ties grafa „aukcionai“. Šioje grafoje yra pateikiamas sąrašas įmonių, su kuriomis VMI yra sudariusi sutartis ir kurios prekiauja iš brakonierių perimtais žvejybos įrankiais, valtimis ir pan. Vis tiktai, ką konkrečiai kiekviena įmonė turi, reikėtų teirautis individualiai, joks bendrasis konfiskuotų daiktų sąrašas su nuorodomis, kur ir už kiek galima įsigyti, neskelbiamas. Smulkios vertės daiktams parduoti bendri aukcionai nėra organizuojami, jie gali vykti tik tuomet, kai konfiskuotas daiktas yra didelės vertės.

Brakonieriai gudrauja: naudoja tai, ką prarasti nebūtų gaila

Savo ruožtu Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas GRYNAS.lt atskleidė, kad iš brakonierių konfiskuotų daiktų pirmiausiai atrenkami tie, kurie yra draudžiami ir atiduodami atliekų tvarkytojams sunaikinti. Tada atvyksta VMI poskyrio specialistai ir atsirenka daiktus, kurie dar galimi parduoti. Tuos daiktus jie pasiima ir kaip jie toliau realizuojami aplinkosaugininkas patikino nesidomėjęs.

Anksčiau kalbintas Klaipėdos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas GRYNASl.lt yra sakęs, kad brakonieriai yra gudrūs – jie pažeidimų padarymų metu vengia su savimi turėti vertingų žvejybos įrankių ir padoresnę transporto priemonę. Brakonieriams gaila visa tai prarasti.

„Labai gerom priemonėm, pavyzdžiui, kateriais brakonieriai nesinaudoja. Jie pasirenka tokias, kad pagavus nebūtų gaila jų prarasti. Kai kurios valtys pirktos prekybos centruose – visai vaikiškos“, – sakė V. Marozas.

Ar ginklas priklausė brakonieriui, galite ir nesužinoti

Jei vis tiktai jus domina ne žvejybos įrankiai, o rimti ginklai – iš brakonierių atimtus šautuvus perima Ginklų fondas, ten turėtumėte ir kreiptis, norėdami vieną jų įsigyti. Pernai metais Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai fondui pristatė 10 vienetų konfiskuotų šautuvų.

Anot Ginklų fondo Realizacijos skyriaus vedėjo Leonardo Bradelio, šie ginklai įvertinti sumomis nuo 160 iki 580 eurų.

„Ginklai yra parduodami bendra tvarka ir jokie aukcionai nėra skelbiami. Apie visus turimus pardavime komisinius, taip pat ir konfiskuotus ginklus, informuojame mūsų tinklapio skiltyje. Įsigyti gali visi, turintys teisę turėti tokius ginklus (medžioklė, sportas, savigyna)“, – paaiškino specialistas. Visi, kuriuos domina šiuo metu prekyboje esantys ginklai, jų kainas pasižiūrėti galite čia.
Vis dėlto, ar jūsų norimas įsigyti ginklas priklausė brakonieriui, galite ir nesužinoti. Taip yra todėl, kad Ginklų fondas prekiauja komiso pagrindais priimtais trumpavamzdžiais bei ilgavamzdžiais ginklais. Jie yra parduodami visi kartu.

„Visi pardavimui skirti ginklai yra iškabinti pardavimų salėje bei patalpinami tinklapyje. Šiuos ginklus gali laisvai pažiūrėti bet kas. Detaliau norint apžiūrėti ginklą, būtina pateikti galiojanti leidimą disponuoti tam tikros kategorijos ginklais. Jei ginklas asmeniui tinka, vyksta pardavimas. Bendrame sąraše parodomi visi ginklai kartu. Nėra detalizuojama ginklo priklausomybė bei kilmė, nebent klientas pats užklausia apie ginklo istoriją“, – paaiškino L. Bradelis.

Aplinkos ministerijos duomenimis, per tris 2014-ųjų metų ketvirčius buvo konfiskuota 791 tinklinės žvejybos įrankis, 610 mėgėjų žvejybos įrankių. Taip pat brakonieriai neteko dviejų elektros žvejybos įrankių. Iš medžioklės taisykles pažeidusių asmenų konfiskuota 17 šautuvų ir 207 kiti draudžiami įrankiai. Aplinkosaugininkai iš pažeidėjų atėmė 91 vandens transporto priemonę ir konfiskavo 8 automobilius.

Šaltinis: www.grynas.lt

Brakonieriai Rokiškio rajone sugalvojo žiaurią pramogą – keturračiais motociklais tol pamiške vaiko stirną ar kitą laukinį žvėrį, kol šis išvargintas neįstengia toliau bėgti. Tada pagauna ir perpjauna gerklę.

Pavargusį žvėrį pribaigia peiliu

Neseniai tokia sveiku protu sunkiai suvokiama medžioklė buvo surengta netoli Kurkliečių kaimo, Jūžintų seniūnijoje esančiame Audrupio miške, Rokiškio rajone.

Čia medžioklės plotus turi „Stačiaragio“ medžiotojų klubas. Kaip pasakojo šio klubo pirmininkas Antanas Šliakas, dirbantis Sėlynės girininkijos eiguliu, apie brakonierius jam telefonu pranešė vietos gyventojai.

Žmonės pasakojo, kad netoli pamiškės keturračiais motociklais važinėjantys 3 vyrai vaikosi po laukus stirną.

Jau anksčiau medžiotojai buvo susidūrę su tokia barbariška medžiokle. Plyname lauke užkluptą vargšą žvėrį ratuoti brakonieriai vaiko tol, kol šis nuilsta. Galingais keturračiais motociklais jie be vargo įveikia bet kokius dirvonus, sunkiai pravažiuojamas vietas ir krūmynus.

Patelė buvo vaikinga

Sukdami ratus aplink nusižiūrėtą auką motociklininkai užkerta kelią jai sprukti į mišką. Iš nuovargio žvėriui suklupus arba partrenkus jį motociklu, brakonieriams belieka peiliu perrėžti gerklę.

Vos tik išgirdęs apie nelegalią medžioklę netoliese gyvenantis A.Šliakas lengvuoju automobiliu nuvažiavo į nurodytą vietą.

Motociklininkai buvo susibūrę slėnesnėje pamiškės vietoje. Vos tik užmačiusi atvažiuojantį automobilį trijulė išsibarstė. Iš pradžių brakonieriai bandė sprukti skersai kelio, bet paskui apsisuko ir nurūko į kitą pusę. Vėliau toje vietoje buvo rasta negyva stirna su perpjauta gerkle. Ją pametė bėgdamas vienas iš motociklininkų. 3–4 metų stirnos patelė buvo vaikinga. Gamtai padaryta žala siekia daugiau nei 1,5 tūkst. eurų.

Iš maždaug 100 metrų atstumo medžiotojas brakonierių neatpažino. Jie ant galvų buvo užsidėję šalmus.

A.Šliakui į pagalbą atskubėjo kiti medžiotojai, iškviesti telefonu. Persėdę į visureigį vyrai pasileido bėgliams iš paskos.

Maždaug už 2 kilometrų jie rado netoli Didėjos kaimo nuo miško keliuko nuvažiavusį keturratį motociklą. Brakonierių niekur nesimatė.

Nepagautas – ne vagis

Medžiotojų vadovas spėja, kad motociklas sugedo arba baigėsi degalai, todėl bėgliai jį paliko. Motociklininkas persėdo ant kito keturračio ir visi kartu paspruko.

Buvo iškviesti policininkai, tačiau iki šiol nenustatytas motociklo savininkas. Įtariama, kad keturratis vogtas Švedijoje.

Rokiškio policijos atstovė Roma Šakalienė teigė, kad dėl suklastotų variklio ir kėbulo numerių atliekamas tyrimas.

Rokiškio aplinkos apsaugos agentūros vedėja Danutė Baronienė sakė, kad brakonieriai nežinomi.

A.Šliako manymu, brakonieriavo kažkas iš vietinių. Įtariami keli ne kartą aplinkosaugininkų bausti kaimiečiai, tačiau nepagautas už rankos ne vagis.

Tokios žiaurios medžioklės Jūžintų seniūnijoje nėra retos. Medžiotojai ne tik girdėjo gyventojus šnekant apie tokių medžioklių entuziastus, bet ir radę papjautus žvėris.

Prieš metus gretimo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose ratuoti brakonieriai buvo užvaikę briedžio jauniklį. Savo grobį motociklininkai nusivežė, tačiau paskui kažkieno buvo išgąsdinti ir jo atsikratė.

Po kelių mėnesių tose pačiose apylinkėse irgi buvo rasti išmėsinėto briedžio likučiai. Spėjama, kad ir šis miško galiūnas buvo užvaikytas keturračiais motociklais. Dar viena stirna rasta išdorota.

Darius Krasauskas (www.panskliautas.lt)

Sausio 29 dieną Jurbarko rajono agentūros pareigūnai buvo informuoti, kad prie Dainių pelke vadinamo miško buvo pastebėtos įtartinos pėdos. Kartu su medžiotojais ir neetatiniais inspektoriais sekant pėdomis buvo rasta 14 kilpų ir stirnos kailis. Pėdos atvedė į Gedžių kaimo gyventojo A.M. sodybą. Sodyboje ant sniego rasta kraujo dėmių, o už ūkinio pastato – kiškio kailis. Apklausiamas A.M. nenoriai prisipažino, kad kilpomis sugavo tik kiškį. Tačiau pateikus įrodymus, teko prisipažinti ir dėl stirnino sumedžiojimo. Kaip jis paaiškino – sugavau zuikį ir stirniną, zuikį išmečiau lauk, o stirniną pardaviau už dešimt eurų. O bauda už medžioklę kilpomis siekia nuo 579 iki 1737 eurų, žala padaryta aplinkai – 1911 eurų. Tikras „monkės biznis“.

Baigiantis varyminės medžioklės sezonui Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas surengė reidą ir tikrino medžioklės plotus bei vandens telkinius. Per vieną dieną patikrinta daugiau kaip 300 medžiotojų ir daugiau kaip 100 žvejų. Nustatyta 13 medžioklės ir žvejybos taisyklių pažeidimų.

Nuo spalio 15-osios iki vasario 1-osios Lietuvoje leidžiama medžioklė su varovais. Tad baigiantis šiam sezonui dauguma medžiotojų išsiruošia į paskutiniąsias medžiokles. Aplinkosaugininkai patikrino apie 50 medžioklės plotų. Rasta ir patikrinta daugiau kaip 300 medžiotojų ir dešimtys varovų.

Reido metu buvo tikrinami medžioklės dokumentai: medžioklės lapai, medžiotojų bilietai, leidimai laikyti (nešiotis) ginklus. Buvo žiūrima, ar patikrintos medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinios ir praktiniai medžiotojų įgūdžiai. Taip pat atkreiptas dėmesys į medžiotojų ir varovų aprangą.
Patikrinimo metu nustatyti trys medžioklės taisyklių pažeidimai. Vienas medžiotojų klubo „Šateikiai“ medžiotojas į medžioklę išsiruošė neblaivus. Vyrui (1961 m.) nustatytas 0,58 prom. girtumas. Jam surašytas protokolas (ATPK 85 str. 1d.) ir medžioklę teko nutraukti. Protokolai surašyti ir dviem medžioklės vadovams už netinkamai užpildytus medžioklės lapus.

Aplinkosaugininkai tikrino ne tik medžiotojus, bet ir žvejus. Patikrinta beveik pusšimtis vandens telkinių. Rasti ir patikrinti 123 žvejai. Buvo tikrinama, ar žvejai turi leidimus, ar naudojasi smaigais. Taip pat tikrinta, ar nenaudojami neleistini žvejybos įnagiai.

Nustatyti 9 pažeidimai. Šeši žvejai neturėjo įsigiję leidimų, o trys žvejybai naudojo gyvas žuveles. Nuo sausio 1-osios masalui naudoti gyvas žuveles draudžiama, tad pažeidėjams surašyti protokolai (ATPK 87 str. 3d.). Už teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimus vyrams gresia baudos nuo 115 iki 289 eurų su žvejybos įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Radviliškio rajone miškus tikrinantys aplinkosaugininkai aptiko paliktą automobilį. „Renault Laguna“ buvo atvilktas ir paliktas Murų miške. Apie radinį pranešta policijos pareigūnams.

Šaltinis: www.grynas.lt

Vasario trečią dieną, antradienį, visos Lietuvos miškuose nuo ryto zujo didesnės ir mažesnės grupelės žmonių, skaičiuojančios vilkų ir lūšių pėdsakus. Apskaitoje dalyvavo miškininkai, medžiotojai bei visuomeninių organizacijų atstovai. Vienoje iš šių apskaitų sudalyvavo ir GRYNAS.lt komanda.

Į Valkininkų miškų urėdijos Pirčiupio girininkijos (Varėnos rajone) esančią Rūdininkų girią atvykome maždaug dešimtą valandą ryto. Čia susitikę su miškininkais išsiruošėme į keletos kilometrų žygį pėsčiomis. Ieškojome vilkų ir lūšių pėdsakų. Lengvai snyguriavo bei kur ne kur baltavo sniego paklotė, miško keliukus dengė plonas ledas. Eiti buvo slidoka, tačiau akis džiugino apsnigtų medžių panorama, o nosį glostė pušų kvapas.

Miškininkai netrukus užfiksavo ir pirmuosius vilkų pėdsakus. Tiesa, patyrusi jų akis iš karto nustatė, kad jie nėra švieži, geriausiu atveju trijų-keturių dienų senumo, nes paskutinį kartą rimčiau snigta tik praėjusį šeštadienį. Einant gilyn į mišką, pėdsakų pastebėta ir daugiau – vienur konstatuota, kad būta šernų, kitur – matėsi didesni briedžių palikti pėdsakai. Taip pat užfiksavome stirnų paliktų pėdų, baltųjų kiškių smulkesnių pėdelių.
Miškininkai teigė galintys atskirti, kur praėjo vilko patinas, o kur patelė, nes pastarosios pėdos mažesnės. O atskirti vilko pėdą nuo lūšies geriausia pagal formą – vilko pėda labiau pailga, o lūšies apskrita. Įprastai vilko paliktas pėdsakas būna apie 8-10 cm ilgio, tačiau miške rasta ir tokių, kurie siekė 12-13 cm – taip nutiko dėl atlydžio, pėdsakas, sniegui tirpsant, ištįso.

Vilkų – 6 individai, lūšių – 4

Šalčios girininkas Rolandas Gavrilovas GRYNAS.lt teigė, kad nuėjus maždaug 3-4 km užfiksuoti trijų vilkų pėdsakai.

„Mūsų nuomone, čia yra trys vilkai – patinas ir patelė ir vienas vilkas atskirai. Pėdsakai yra šeštadieniniai, sekmadieniniai, šviežių neradome. Bet esami pėdsakai matomi gana gerai, vilkai nemažai privaikščioję – į vieną ir į kitą pusę. Galime sakyti, kad vilkų tikrai yra“, – teigė girininkas.

Anot jo, atliekant atskaitą, visi rasti pėdsakai nufotografuojami, registruojamas numeris, individų skaičius, kvartalo numeris, pėdsakų šviežumas ir ryškumas. Taip pat fiksuojama į kurią pusę vilkas nuėjo.

„Net ir keturi vilkai gali nueiti į vieną pėdsaką, tuomet reikia sekti išsiskyrimą. Jeigu sniego yra, jiems taip eiti paprasčiau, nes nereikia minti naujo tako“, – paaiškino R. Gavrilovas.

Anot jo, kadangi pernai nebuvo sniego ir vilkų apskaita nevykdyta, galima remtis tik 2013 metais vykdyta apskaita. Tuomet dviejose Valkininkų urėdijose rasti 6 vilkų pėdsakai.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai ne kartą yra išsakę kritiką dėl vykdomos vilkų apskaitos, anot jų, ji yra netiksli ir neatspindinti tikrosios situacijos. R. Gavrilovas teigė nežinantis geresnės metodikos vilkų skaičiui nustatyti, kaip skaičiuoti jų pėdsakus sniege.

„Gal net geriau vilkus suskaičiuotų medžiotojai su miškininkais, kadangi jie labai dažnai lankosi miškuose, tikrai dažniau nei visuomenininkai. Jie galėtų tiksliau pasakyti, kiek kokiame miške yra vilkų“, – teigė girininkas.

Pirčiupio girininkijoje pagal medžiotojų vizualinę apskaitą manoma, kad turėtų gyventi nemažiau kaip keturios lūšys.

„Pirmadienį vienas iš mūsų medžiotojų matė lūšį“, -patvirtino R. Gavrilovas.

Vėliau dar keliems kolegoms taip pat atlikus apskaitą kituose Valkininkų girininkijos kvartaluose apibendrinta, kad iš viso antradienį fiksuota iki dešimties vilkų pėdsakų bei rastas vienas lūšies pėdsakas.

Turės dėti parašą dėl kvotų

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas taip pat dalyvavęs vilkų pėdsakų paieškoje Rūdnininkų girioje teigė, kad tokios žvėrių populiacijų apskaitos yra labai svarbios, nes pagal jas gali būti objektyviau įvertinama situacija ir paskirstomos medžioklės kvotos.

„Šiandien aktualiausia tema – vilkai, priežastis paprasta: ministras turi dėti parašą ant kvotų, nustatyti, kiek jų leisti išmedžioti. Yra dviprasmiška situacija: ūkininkai sako, kad vilkai pjauna jiems avis, kitus gyvulius, jie sako, kad vilkų per daug, visuomenininkai sako, kad turime vilkus globoti ir kad jų reikia. Iš tikrųjų vilkų reikia, bet reikia rasti balansą. Šiuo metu sąlygos apskaitai nėra labai geros, bet radome pėdsakų, todėl nustatyti, kiek vilkų yra, galima. Visuose regionuose vilkų pėdsakai bus paskaičiuoti, vėliau apskaita dar kartą pakartota“, – žurnalistams kalbėjo ministras. Susumavus visus rezultatus bus aišku, kokia kvota kiekvienam iš regionų bus paskirta 2015-iesiems metams. Tai turėtų paaiškėjo maždaug per mėnesį.

„Yra signalų, skundžiasi medžiotojai, kad lūšys įsigali, pjauna stirnas ir daro nuostolius ir kad jas galbūt reikėtų medžioti. Lietuva turi įsipareigojimą šitų gyvūnų nemedžioti. Taigi norime sužinoti, kiek jų yra. Negalime vadovautis gandais ir emocijomis“, – tikino K. Trečiokas.

Valkininkų urėdas: reikėtų kvotą didinti dvigubai

Valkininkų miškų urėdijos urėdas Arvydas Strazdas GRYNAS.lt teigė, kad vilkų jų urėdijoje yra padaugėję, todėl būtų protinga didinti ir jų leistiną sumedžioti kvotą.

„Vakarinėje urėdijos dalyje pastoviai matome kokius penkis vilkus, o Rūdininkų girioje vilkų turėtų būti mažiausiai trys. Netoli Valkininkų, Šalčios girioje jau gavome žinių, kad yra aptikti dviejų vilkų švieži pėdsakai“, – skaičiavo A. Strazdas.

Urėdas prisipažino esantis ir Varėnos rajono savivaldybės sudarytos specialios komisijos, skaičiuojančios žvėrių padarytą žalą ūkininkams, pirmininkas. Jis teigė, kad pernai metais buvo du atvejai, kuomet ūkininkai patyrė ženklią vilkų padarytą žalą jų laikomiems gyvūnams.

„Pernai mums teko svarstyti du labai rimtus prašymus dėl žalos atlyginimo. Ūkininui Jakėnų seniūnijoje buvo padaryta didžiulė žala – išpjauta 40 avių, jam iš specialaus fondo buvo atlyginta per 20 tūkst. Lt suma, nors jis prašė dar daugiau. Kitas atvejis buvo Macelių kaime, ūkininkas kreipėsi dėl sudraskyto kumeliuko – jam žala taip pat atlyginta“, – pasakojo A. Strazdas.

Pernai, anot urėdo, Valkininkų miškų urėdijoje leista sumedžioti tris vilkus. „Mano nuomone, kadangi ne viena apskaita jau vyko ir matome vilkų didėjimą, jeigu norėtume išlaikyti tam tikrą vilkų skaičių, turėtume kvotą padidinti. Manyčiau, du kartus. Prisimenu laikus, kai vilkų medžioklė nebuvo ribojama ir jų vis tiek visąlaik buvo“, – sakė A. Strazdas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet visos Lietuvos mastu vilkų ir lūšių apskaitą stebi iki 100 visuomeninių organizacijų atstovų. Kiek vilkų ir lūšių kiekviename Lietuvos regione suskaičiuota, bus skelbiama vėliau, po to, kai skaičiavimas bus pakartotas antrąkart.

GRYNAS.lt primena, kad paskutinė vilkų ir lūšių apskaita daryta užpernai, 2013 metais. Tuo metu paskaičiuota, kad Lietuvos miškuose gyvena ne mažiau kaip 208 vilkai. Atsižvelgiant į tai, medžiotojams leista nušauti 10 proc. plėšrūnų (21). Tačiau vėliau vilkų apskaitos duomenys pakeisti – vilkų skaičius išaugo nuo 21 iki 33 vilkų. Ši kvota per 2014-uosius metus išnaudota labai greitai, vos per kelias savaites. Greičiausiai jiems skirtas kvotas išnaudojo Alytaus, Kauno ir Telšių apskričių medžiotojų būreliai.

Šaltinis: www.grynas.lt

Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę pranešimą iš medžiotojų apie Žiegždrių miške statomas kilpas laukiniams gyvūnams gaudyti ir nuvykę į nurodytą vietą surado prie nusvirusių ir nuvirtusių medžių pastatytas kilpas.

Brakonieriui išaiškinti buvo nutarta panaudoti paslėptas vaizdo stebėjimo, fiksavimo ir perdavimo priemones. Jau ne pirmą kartą pažangios technologijos palengvina varginantį aplinkosaugininkų darbą, šį kartą jos taip pat nenuvylė.

Įtariamas brakonieriavimu asmuo buvo stebimas gana ilgai ir tik surinkus pakankamai nenuginčijamų įrodymų (kilpų statymo ar tikrinimo faktų), nustačius pažeidėjo asmenybę ir gyvenamąją vietą buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo surinktos brakonieriaus pastatytos kilpos ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Brakonieriui gresia bauda nuo 869 EUR (3000 LTL) iki 1738 EUR (6000 LTL) su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Įdomus faktas – kieme lakstė tas pats šuo su kuriuo pažeidėjas kartu tikrindavo ar pastatytose kilpose yra įkliuvęs laimikis, o pats brakonierius patikrinimo dieną vilkėjo tuos pačius drabužius su kuriais ir buvo užfiksuotas vaizdinėje medžiagoje, bestatantis kilpas.

Brakonieriai nesišypsokite – jus filmuoja slapta kamera.

2015 m. sausio 28 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūra gavo informaciją, kad Lazdijų r., Dervinių k., krūmuose pastatytos kilpos medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Nedelsiant nuvykus į minėtą vietą, rastos pastatytos 3 kilpos, o prie vienos iš jų sniege akivaizdžiai buvo matyti vieno asmens pėdsakai, kurie atvedė į netoliese esančią sodybą. Apklausus sodybos šeimininkę ši kategoriškai teigė, kad sodyboje nieko nėra. Apžiūrint ūkinius pastatus ir sniege paliktus pėdsakus vieno ūkinio pastato viduje po šienu rastas „besiilsintis“ pilietis V.U. Paklaustas, ko slėpėsi po šienu, pilietis paaiškinti negalėjo. Prispirtas neginčijamų įrodymų pilietis, V.U. prisipažino, kad pats pasigamino kilpą iš troso ir 2015-01-24 dienos popietę pastatė vieną kilpą ir per šį laikotarpį medžiojamųjų gyvūnų sugavęs nebuvo. Pažeidėjui už medžioklę draudžiamais įrankiais bei būdais surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 7 d. Byla bus perduota teismui, kur už tai jam gali būti skirta bauda nuo 579 iki 1737 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Tos pačios dienos rytą, Lazdijų rajone, Prapunto ežere aplinkos apsaugos inspektoriai nustatė du Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pažeidimus. Piliečiai K.J. ir G.V. žvejojo neturėdami mėgėjų žvejybos leidimų bei smaigų, taip pat draudžiamu laiku ir draudžiamu būdu su 13 šakotinių, masalui naudodami gyvą žuvelę. Už šiuos pažeidimus minėtiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal LR ATPK 87 str. 3 d. kur gresia administracinė atsakomybė, bauda nuo 115 iki 289 eur. bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

Lazdijų rajono agentūros informacija