Blog

2015 m. balandžio 13 d. apie 16 val. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Anykščių rajono agentūros, ties Auguškų kaimu (Anykščių r.) sulaikė vietos gyventoją P. R., kuris netoli namų esančiame miškelyje tikrino paties pastatytas kilpas. Pagal kilpų pastatymo vietas ir būdą galima buvo spręsti, kad kilpos skirtos stirnoms gaudyti. Šį kartą įkliuvusių gyvūnų nebuvo, tačiau minėtam piliečiui už medžioklę draudžiamu būdu – 4 kilpomis, surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 85 str. 7 dalį. Medžiaga dėl nuobaudos skyrimo perduota Molėtų rajono apylinkės teismui.

Žąsų medžioklė Baltarusijoje

Medžioklės vyks balandžio 17-19 ir 24-26 dienomis. Tai išskirtinė medžioklė, jos metu medžiotojai tykoja specialiai tam skirtose slėptuvėse, prie lauko ant kurio sustatyti žąsų muliažai. Turo metu jūs sudalyvausite keturiose medžioklėse, du kartus ryte ir du kartus vakare.

Galime suorganizuoti medžioklę tik Jūsų kolektyvui, Jūsų pasirinkta data.
Medžioklės kaina 600€

Kurtinių medžioklė Baltarusijoje

Šių metų balandžio 9-12 dienomis organizuojama kurtinių medžioklė Baltarusijoje. Trys medžioklės dienos, vakare medžiosime slankas, anksti ryte kurtinius. Medžioklė vyksta sėlinant, kai kurtinys gieda savo giesmę. Tai išskirtinė medžioklė, kuri įsimins jums visam gyvenimui.

Medžioklės kaina 1250€

Smulkesnė informacija telefonu +370 615 85077

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šią savaitę Lietuvoje užregistruoti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai AKM diagnozę patvirtino penkiems nugaišusiems šernams, rastiems Kupiškio rajono Šimonių miške, ir vienam, rastam Zarasų rajono Zarasų seniūnijos miške.

Kupiškio ir Zarasų rajonai laikomi AKM užkrėsta teritorija, juose nuolat vykdoma AKM stebėsenos programa, pagal kurią kas savaitę apžiūrimi miškai, ieškoma nugaišusių šernų, jie surenkami, tiriami ir sunaikinami. Šių rajonų miškuose šernai medžiojami tik mėginių atrinkimo tikslais, suderinus su teritorinėmis valstybinėmis maisto ir veterinarijos tarnybomis. Kupiškio ir Zarasų rajonų miškuose, kuriuose rasti AKM užsikrėtę šernai, taikomi laikini medžioklės apribojimai.

Tai jau 5 AKM atvejis, šiais metais nustatytas Kupiškio rajone, ir 4 – Zarasų.
Alfa.lt

Brakonierių žiaurumas ir išmonė dažnai perlenkia lazdą. Jei žiauriausių brakonierių titulą šiuo metu laiko kilpininkai, tai Kėdainių rajone veikiantys asmenys greitu laiku gali jį perimti. Vietiniai medžiotojai praneša apie sunkiai protu suvokiamus organizuotos grupės veiksmus. Dresuotais koviniais šunimis šie pjudo šernus.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų susitikime su medžiotojais ir miškininkais Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius kreipėsi į inspektorius su klausimu, kaip medžiotojai gali padėti pažaboti šiuos brakonierius.

„Jei visoje Lietuvoje pagrindinis brakonierių ginklas yra šautuvai, tai Kėdainių rajone – šunys. Su jais brakonieriauja ne pavieniai asmenys, bet grupės. Praėjusiais metais, su jūsų pagalba, mums pavyko vieną jų sulaikyti, sekame ir kitas. Norime ta informacija pasidalinti, bet nežinome nuo ko pradėti – automobilių numerių, lankymosi miške laiko, namų adresais, galime net telefono numerius duoti“, – pasakojo L. Stanevičius.

Medžiotojas papasakojo, kad vienas brakonierius netgi prisidengia vaikais – kad įtarimo mažiau būtų.

„Jų brakonieriavimas labai lengvas. Prieina prie šėryklos, pamato, kad yra šernų, paleidžia šunis ir turi rezultatą, o juos sekti labai sunku. Tokių dalykų šiek tiek sumažėjo, kai brakonieriai pamatė kameras prie šėryklų. Stebėjimui turime nusamdę žmogų, bet jis vienas nieko negali padaryti, o dar brakonierius leidžia suprasti, kad turi ginklą“, – kalbėjo medžiotojas.

Vienas iš asmenų – gerai žinomas. Savo sodyboje jis užveisęs visą šunų ūkį. Jame gal 20 didžiulių šunų ir daug kam kyla klausimas, kuo juos maitina.

Šeimininkas jau buvo įkliuvęs inspektoriams. Patikrinę jo sodybą, inspektoriai nerado konkrečių brakonieriavimo įrodymų, sukabintų šernų kailių neužteko. Asmuo teisinosi, kad juos atvežė brolis, kuris yra medžiotojas. Visgi, jam buvo išrašyta bauda už turėtą tinklą.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas teigė, kad dabar asmuo bus po padidinamuoju stiklu. Inspektoriai žvalgysis net šunims numestų šernų kanopų, o susirūpinusiam medžiotojui priminė, kad šiame darbe svarbiausia yra operatyvumas.

„Mums netinka pranešimai, kad taip brakonieriavo praėjusią savaitę, užvakar ar vakar, kai pėdsakai ataušę. Informacijos mums reikia tą pačią akimirką. Seniau būdavo sunku, kai visiems inspektoriams iš eilės turi skambinti ir ieškoti, kuris dirba tą dieną, bet dabar galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir dispečeriai sujungs su budinčiu pareigūnu, o nedarbo metu su būdraujančiu. Sureaguoti ir išvykti į iškvietimą turime per 30 minučių. Paskutinio iškvietimo metu mes jau po valandos buvome įvykio vietoje“, – sakė T. Barkauskas.

T. Barkauskas taip pat patikino, kad kreipsis į Valstybinę veterinarijos ir maisto tarnybą, kad išsiaiškintų, ar viskas gerai dėl tiek vienoje vietoje laikomų šunų ir teigė, kad mes pajėgas tirti šį galimą brakonieriavimo būdą.

Tuo tarpu L. Stanevičius daugiau papasakojo apie tai, kas dedasi miške, kai niekas nemato.

„Dviejų veislių šunys dalyvauja tokioje medžioklėje. Laikos suseka žvėris, o po to juos pričiumpa stiprūs koviniai šunys. Sučiumpa už ausies ir laiko, kol šeimininkas nudurs žvėrį. Trejus metus sekėme šiuos asmenis. Dabar jie persikėlė į kitus plotus, bet to mums neužtenka“, – sakė medžiotojas.

Jei L. Stanevičius, padėdamas kamerų ir sekimo, ir išvijo šį brakonierių iš dalies savo valdų, tai jį gąsdina, kad šis būdas gali plisti toliau į Lietuvą. Anot jo, gali būti, kad išdresuoti ir išmokyti šunys yra pardavinėjami kitiems brakonieriams.

Šaltinis: www.am.lt

Kad iš miškų į miestus atklysta vis daugiau laukinių žvėrių, ko gero, niekam ne naujiena, tačiau, kai briedį tenka vyti nuo autostrados ir jis leidžiasi net paglostomas, – tai jau kažkas keisto. Redakcija sulaukė skaitytojo Gedimino skambučio, vyras pasidalijo keletu nuotraukų, kuriose matoma visa briedžio vaikymo „operacija“.

„Teko vaikyti briedį nuo autostrados. Raseiniuose, ties Sujainių kaimu, – nuostabos neslėpė telefonu į redakciją paskambinęs vyras, dirbantis aplinkosaugininku. Jis pasakojo dar labiau nustebęs, koks briedis patiklus ir kaip nebaikščiai prisileidžia žmones. – Žvėris prisileido net paglostomas“.

Vyras teigė pasiskambinęs gamtininkui Selemonui Paltanavičiui ir jis paaiškino, kad tokį briedžio nebaikštumą ir patiklumą galėjo lemti jo jaunas amžius.

„Motina jį atskyrė, kad jauniklis pradėtų savarankišką gyvenimą ir šis dabar blaškosi, dar neranda savo vietos“, – tokią versiją jis išgirdo iš specialistų.

Briedį nuo kelio pavyko nuvyti šatromis (kartelėmis šiaudams prispausti, dengiant stogą – red. past.). Gediminas vylėsi, kad žvėris negrįš atgal ir nepaklius po vairuotojų automobilių ratais.

Šaltinis: www.grynas.lt

Kelmės aplinkosaugininkai ir jiems talkinę policijos pareigūnai sučiupo brakonierių gaują, kuri siautė rajono miškuose. Iš sulaikytųjų atimti trys šautuvai, žvejybinis tinklas, žeberklas.

Signalas apie neteisėtą medžioklę Spirgių (Kelmės r.) esančiuose Pašilės medžiotojų būrelio plotuose buvo gautas kovo 11-osios vakarą. Šiame miške oficialiai medžiojantys vyriškiai pastebėjo keturis brakonierius ir išsikvietė į pagalbą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Kelmės rajono agentūros darbuotojus.

Aplinkosaugininkus pasitiko Pašilės medžiotojų būrelio nariai, su kuriais kartu netrukus buvo sučiupti du atėjūnai. Gerokai įkaušę 37 metų vyriškiai prisipažino, kad dalyvavo neleistinoje medžioklėje, bet buvo tik varovai.

Ginklus turėję du brakonieriai paspruko, bet vienas jų buvo atpažintas.

Vieno brakonieriaus namuose Sendvarių (Kelmės r.) kaime ketvirtadienį buvo atlikta krata. Per ją ūkiniame pastate surastas mažo kalibro graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu, žvejybinis tinklas, žeberklas ir usūrinio šuns kailis.

Gyvenamajame name buvo rasta šaudmenų, trys šautuvų vamzdžiai, dėžutė parako.

Sodybos šeimininkas prisipažino, kad neteisėtai sumedžiojo usūrinį šunį. Jis neslėpė, kad medžiojo kartu su broliu. Pastarasis irgi nebeišsisukinėjo – parodė slaptavietę, kurioje sprukdamas nuo medžiotojų ir aplinkosaugininkų paslėpė du lygiavamzdžius 12 ir 16 kalibro medžioklinius šautuvus.

Pareigūnai du brolius brakonierius uždarė į areštinę. Jiems ir šautuvą namuose laikusiam talkininkui teks stoti prieš teismą dėl neteisėto disponavimo ginklais.

Be to, aplinkosaugininkai visiems keturiems surašė protokolus dėl neteisėtos medžioklės. Jiems gresia 579 – 1737 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų, neteisėtos medžioklės įrankių ir transporto priemonių konfiskavimu.

Šaltinis: www.lrytas.lt

Jau kurį laiką aplinkosaugininkai stebi, kaip keičiasi brakonierių veiklos braižas – jei anksčiau nelegaliai žvejojama ar medžiojama buvo pavieniui ir labiau „iš reikalo“, dabar fiksuojami vis dažnesni atvejai, kai veikiama grupėmis, gerai apsiginklavus reikiama įranga. Kokį atsaką pasikeitusiam brakonieriavimo reiškiniui turi gamtos apsaugos inspektoriai, galbūt ir jie ginkluojasi naujausiomis technologijomis, padedančiomis pergudrauti piktavalius?

Eina nebe vieni, o su „pasaugotojais“

Apie vis įžūlesnius brakonieriavimo atvejus GRYNAS.lt rašė ne kartą. Visai neseniai Utenos regiono aplinkosaugininkai išaiškino tinklais brakonieriavusius asmenis, kurie darbavosi atitinkamai pasiruošę – vieni tikrino tinklus, kiti saugojo privažiavimus prie Dysnų ežero, dar treti patruliavo automobiliais, stebėdami, ar neatvyksta gamtos sergėtojai. Tinklų pastatymo vietas patyrę pažeidėjai buvo pasižymėję GPS prietaisu, o ekečių išdėstymą irgi suplanavę tik jiems žinoma seka.

Apie atvejus, kai brakonieriai dirba ne vieni, o su „pasaugotojais“ girdime vis dažniau. Panašu, kad pažeidėjai darosi atsargesni ir savo piktiems kėslams įgyvendinti pasitelkia vis daugiau naujausios įrangos.

Su tuo iš dalies sutinka ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis. Tiesa, jo teigimu, ši tendencija labiau pastebima tarp medžiotojų, o ne žvejų.

„Nesakyčiau, kad anksčiau brakonieriavo po vieną, gal po du, neturėjo valgyti ir dėl to naudojo tą veiklą būtent pavalgymui – abejoju. Gal tiesiog tokie sutapimai. Anksčiau gal žmonės važinėjo kitokiomis mašinomis, jos buvo prastesnės, o dabar automobiliai yra geresni. Medžiotojų kilpininkų per metus yra išaiškinamos kelios dešimtys, tai jie yra daugiausiai vietiniai gyventojai, žemesnio socialinio sluoksnio. Jie gal ir naudoja daugiau maistui sumedžiotą gyvūniją. O tie, kurie atvažiuoja su džipais ir pakliūna, būna ir dviese, trise, turi geriausius šautuvus, optikas. Tokie vyrai būna dirbantys, turintys verslą“, – tikino K. Motiekaitis.

Anot jo, sunku pasakyti, ar dalis brakonierių naudoja sumedžiotą gyvūnijos mėsą pardavimams, ar priduoda mėsos supirkėjams, kur iš jos daromos dešros, konservai.

„Tokių duomenų neturime, galime tik daryti prielaidas, kai, sakykime, subrakonieriauja briedį ar elnią, mėsos valgymui tikrai yra per daug – kažką turi su ja daryti. Nesekame neteisėtos veiklos eigos, kad matytume tolimesnius veiksmus, kur pridavė mėsą, kur ji realizuota ir pan. Ikiteisminių tyrimų neatliekame, tokia informacija nedisponuojame“, – teigė pašnekovas.

Populiarėja naktinio matymo prietaisai

Kalbėdamas apie medžiotojus, K. Motiekaitis teigė pastebintis, kad dažnai jie į medžioklę vyksta gerais automobiliais, gerais ginklais, todėl darė prielaidą, kad į gamtą važiuojama ne dėl mėsos, o dėl gero laiko praleidimo, galbūt tam tikro statuso visuomenėje palaikymo.

„Nėra čia biznio, čia, matyt, yra azartas, pramoga. Anksčiau medžiotojas vyras turėdavo grobį parnešti – ar mamutą nudobti, ar lokį. Tai būdavo kažkoks įvertinimas jo aplinkoje, visuomenėje, gal ir dabar tokie jausmai yra, gal medžiotojų aplinkoje tai yra vertybė“, – svarstė pareigūnas.

Anot jo, dalis tokių medžiotojų brakonieriavimu užsiima ir dėl tam tikro mąstymo, kad dėl savo statuso gali išvengti atsakomybės. Tarp turtingesnio sluoksnio medžiotojų paplitęs požiūris, kad medžiojimo taisyklės turi galioti kažkam kitam, o ne jiems, nes jie turi pinigų ir gali sau leisti, ką nori.

„Jiems tie draudimai, panašu, kad nelabai galioja. Yra medžiotojų su tokiu mąstymu. Manau, kad su laiku jų turėtų mažėti, nes pažeidimus, kuriuos atskleidžia mūsų pareigūnai, viešiname“, – sakė pašnekovas.

Anot K. Motiekaičio, pastebima, kad tarp medžiotojų vis labiau populiarėja ir naktinio matymo įrangos naudojimas medžioklėse. „Kuo toliau, tuo dažniau aptinkame pas pažeidėjus naktinio matymo taikiklius ar kitus prietaisus, kurie naudojami naktiniam medžiojimui“, – patvirtino K. Motiekaitis.

Vieni ieško sau malonumų, kiti ubagauja

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų šių dienų brakonieriai kitokie. Jie labai atsargūs, brakonieriauja gerai viską iš anksto apmąstę. Jo teigimu, tokius jų elgsenos pokyčius paskatino dešimt kartų padidintos baudos – „jie yra labiau suvaržyti, todėl ir pasidarė dešimt kartų atsargesni nei buvo iki šiol“.

„Mums važinėjant naktimis, jie palieka ekipažus, kurie tik budi, stebi, kada mes atvažiuosime ir kada išvažiuosime, o kiti medžioja. Jie yra labai atsargūs ir supranta, kad nors ir „bagoti“, jei konfiskuosim „Land Cruizer“ su visais jų ginklais paauksuotais, su optikomis, irgi „per klyną gaus“, – vaizdingai pasakojo aplinkosaugininkas.

Jis sutiko su K. Motiekaičio pasvarstymais, kad tie, kurie vykdo žvejybos pažeidimus, ir tie, kurie nelegaliai medžioja, savo elgsena iš esmės skiriasi.

„Medžiotojai daug turtingesni pasidarę, visi važinėja su džipais ir daug kas naudoja elektroninę įrangą – vadinamąją naktinio matymo optiką. Eina kalbos, nors man neteko pačiam susidurti, kad jie perka rusišką ar amerikietišką techniką, kuri naudojama karinėje pramonėje“, – pasakojo A. Breivė.

Anot jo, medžiotojai ant paprastų šautuvų galo užsideda naktinio matymo optiką ir naktį mato beveik kaip dieną. „Jeigu jie mato žvėrelius, lygiai taip pat ir mus, inspektorius, mato. Mes atitinkamai turime termovizorius, gal nelabai dideliu atstumu rodo, bet tikrai neblogi“, – kaip dirba su gerai apsiginklavusiais brakonieriais, atskleidė aplinkosaugininkas.

Vis tiktai, jei brakonieriai medžiotojai savo veikloje naudoja daugiau išmanios technikos, žvejybos srityje – tendencijos visai priešingos.

„Galiu pasakyti, kad žvejyboje dabar liko tik neprivalgėliai. Žvejai jau tikrai yra kultūringi. Tie, kurie gaudo ant gyvos žuvies, kas dabar yra neleistina, yra tik vietiniai, jie neturi jokio turto, negalvoja apie jokias pasekmes“, – dėstė A. Breivė.

Jo teigimu, nelegalioje žvejyboje dabar iš tiesų likę tik ubagautojai, kurie pagautas lydekas išmaino į alaus butelius.

„O medžiotojai perka „Land Cruizer“ ir turi geriausių markių šautuvus, visokias įrangas, kad tik sau malonumo suteiktų“, – apibendrinimais dalijosi aplinkosaugininkas. Anot jo, turtingų žmonių lietuviška žvejyba nedomina, jie žvejoti traukia į Švediją, Norvegiją, Suomiją. „Jiems čia per žemas lygis“, – juokaudamas sakė A. Breivė.

Marijampolėje brakonierių daug „nesiveisia“

Savo ruožtu Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Jonas Lažauninkas pripažino labai pasikeitusių brakonierių elgsenos tendencijų neužfiksavęs. Jis tai siejo su bendra situacija regione – medžioklė vyksta padoriai, laikantis taisyklių, o štai žvejojama mažai, nes vandens telkinių nedaug.

„Mūsų regionas gana ramus, pakankamai civilizuotas. Brakonierių niekad per daug „nesiveisė“, – pripažino pašnekovas. Klausiamas, ar brakonieriai vis dažniau veikia ne po vieną, o po kelis, grupėmis, jis teigė, kad viskas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio. Yra sričių, kur veikiama po vieną, o yra ir tokių, kur prireikia papildomų rankų ir akių.

„Dažnai priklauso, kaip brakonieriauja. Jeigu važinėja su mašina ir švaistosi po laukus, medžioja, niekada po vieną nevažinėja, o jeigu kilpinininkas – visąlaik vienas „dirba“, o žvejai – įvairiai būna“, – sakė J. Lažauninkas.

Mąsto apie gėdos lentą

VAAT Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas K. Motiekaitis pokalbio su GRYNAS.lt žurnalistais metu prasitarė, kad prieš kelias savaites VAAT inspektoriai buvo susitikę su Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovais ir aptarė galimybę daryti savotišką „gėdos lentą“ brakonieriams. Tikimasi, kad didesnis pažeidimų viešinimas gali turėti teigiamos įtakos brakonierystės reiškinio mažinimui.

„Mūsų tarnybos kovoja su pasekme, rezultatu, bet reikia su priežastimis kovoti. Apeliavome į draugiją, kad jų nariai irgi imtųsi kažkokių priemonių, darytų įdirbį, kad pasiektų medžiotojų sąmonę, kad taip elgtis nevalia. Vieną iš sprendimų, kurį priėmėme, – dažniau viešinti apie padarytus pažeidimus savo tinklalapiuose. Medžiotojų ir žvejų draugija savo tinklapyje talpins tuos, kurie nusižengs, jie bandys daryti savotišką „gėdos lentą“, – sakė K. Motiekaitis.

„Ginkluojasi“ ir aplinkosaugininkai

Į kovą su patyrusiais brakonieriais aplinkosaugininkai irgi neina tuščiomis. Anot VAAT pareigūno, yra nuolat atnaujinama technika – pradedant nuo automobilių, reikiamų darbui atlikti, baigiant kameromis ir termovizoriais.

„Jau eina į pabaigą naujų automobilių – visureigių – įsigijimo procedūros. Turime ir termovizorius. Nuolat atnaujiname automobilių parką, taip pat ir naktinio matymo prietaisus. Visai neseniai įsigijome žiūronus. Turime kameras pažeidimams fiksuoti, fotoaparatus. Pažeidimo vietos fiksavimui naudojame GPS įrangą. Labai norėtume, kad ir mūsų pareigūnų būtų daugiau, bet iki kol šios svajonės išsipildys, bandome stiprinti mūsų neetatinių inspektorių būrį“, – kalbėjo K. Motiekaitis. Jei anksčiau, anot jo, inspektorių buvo apie 560, dabar būrys išaugęs iki 700.

Šaltinis: www.grynas.lt

Baigiasi žiema, na, gal tiksliau – jos net nebuvo. O žiemos pabaiga – daugumos mūsų plėšriųjų žinduolių, pradedant vilkais, lūšimis, lapėmis ir baigiant smulkiaisiais kiauniniais žvėreliais, rujos metas. Apie vilkus ir lūšis pakalbėsime kitą kartą, šįkart pasidomėkime lapių ruja.

Nors lapė – ir gausiausias, labiausiai paplitęs mūsų plėšrūnas, tačiau jų rują retas kuris pastebi ir ką nors apie ją žino. Pastarieji dešimtmečiai lėmė didelius lapių populiacijos pokyčius. Atgavus nepriklausomybę, griuvus kolūkinei santvarkai, daug kur susidarė itin palankios sąlygos smulkiajai faunai klestėti. O daug pelinių graužikų, daug paukščių – vadinasi, daug maisto plėšrūnams. Netruko pagausėti ir lapių, o jų populiacijai pasiekus gausos piką gamta „įjungė“ natūralų stabdį – lapes apniko ligos, pirmiausia niežai. Taigi gausos augimo piką dabar lydi gausos nuosmukis. Vis dėlto pastaraisiais metais jau galima stebėti ir populiacijos atsigavimą: dažniau pamatysi sveiką, gražiu puriu kailiu lapę nei beuodegę, išsišėrusią. O ir ankstesnėse lapių vietose, kur joms pasitraukus apsigyveno daugybė naujų barsukų kolonijų, pastaraisiais metais neretai vėl stebiu įsikuriant ir lapes. Tyli, nematoma priešprieša: vieną rūšį keičia kita ir atvirkščiai.

Taigi vasaris. Nors nei speigais, nei sniegu nedžiugina, bet lapių organizmuose vyksta pokyčiai, įsiplieskia hormonų „audros“ ir gyvūnai pradeda tuoktuves. Lapių poravimasis, kaip ir kitų gyvūnų, yra įdomus, bet mažai kam matomas ir žinomas. Prasidėjus tuoktuvėms, pirmiausia savo santykius aiškinasi patinai: „šoka karo šokį“, varžosi jėga ir miklumu, tačiau retai kada tikrai kimba vienas kitam į kailį. Pranašumas priešininkui įrodomas demonstruojant savo sugebėjimus, o ne dantis. Nugalėtojui prizas – galimybė toliau tęsti savo „šokį“ patelei, o ji jau nuspręs, ar jis vertas pratęsti giminę. Kaip retai kam pasiseka pamatyti lapių „šokius“, taip nedažnas išgirsta ir jų balsus. Be abejo, lapė, kaip ir kiti šuniniai, privalo loti. Ir ji loja. Paprastai patelės po trijų trumpų sulojimų staugia vienodu tonu, o štai patinai loja nestaugdami, panašiai kaip kiemsargis šuo.

Na, jei ir nepavyks pamatyti lapių „šokių“, jei nepavyks išgirsti jų „dainų“, tai bent jau lakstant po laukus jas tikrai išvysite. Rujos metu lapės aktyvesnės, nevengia bėgioti po laukus, pamiškes, pakiemiais, savo takais, iš vieno savo teritorijų galo į kitą. Ko jau ko, bet lapių pėdsakų šviežiame sniege tikrai galite prisižiūrėti, o ir kvapą – paliktą ant akmenų krūvelės, kokio kalnelio, pavienio medžio – tikrai galite pajusti.

Gerų akimirkų stebint lapių gyvenimą!

O kaip šiuo metų laiku atrodo lapės, galite išvysti Lietuvos laukinės gamtos fotografų klubo NATUREPHOTO.LT nuotraukose.

Šaltinis: www.grynas.lt

8 kilpos stirnoms gaudyti pažeidėjui gali atsieti per 1,7 tūkst. eurų. Tokį pažeidimą užfiksavę aplinkosaugininkai Šakių rajone pasigailėjimo brakonieriui nežada. O kartu yra siunčiama atitinkama žinutė ir kitiems, galimai svarstantiems miške kilpomis pasiieškoti laimikių – prasikalsi, sulauksi bausmės.

Kaip praneša Šakių rajono agentūros specialistai, vykdydami reidą-akciją „Lydeka“, jie gavo pranešimą, kad Lekėčių medžiotojų klubo medžioklės plotuose, esančiuose Dainių kaime, Kriūkų sen., negyvenamojoje sodyboje pastatytos kilpos gyvūnams gaudyti.

Nedelsiant buvo pakeistas reido maršrutas ir nuvykta į nurodytą sodybą. Įsitikinę, kad pranešimas teisingas, o „švieži“ pėdsakai sniege veda į netoliese gyvenamą sodybą, inspektoriai apklausė sodybos šeimininkus ir atliko patikrinimą.

Sodybos gyventojas pil. A. D. bandė išsisukinėti, teigdamas, kad ėjo į negyvenamą sodybą ieškoti malkų, bet priremtas argumentų ir kai kurių įrodymų, prisipažino, kad ryte pastatė kilpas. Palydėtam inspektorių į pažeidimo padarymo vietą, pačiam pil. A. D. teko kilpas nurinkti. O kilpų buvo pastatyta 8 vnt. Tikėtasi stambesnio grobio – stirnų. Gyvūnų, o gal ir „kilpininko“ laimei, žvėrelių jose nebuvo.

Už padarytą nusižengimą, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, pil. A.D. surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 85 str.7d., paimti pažeidimo padarymo įrankiai – 8 vnt. kilpų gyvūnams gaudyti. Bylą nagrinės Šakių rajono apylinkės teismas. Kaltininkui gresia administracinė bauda nuo 579 iki 1737 eurų.

Žurnalistų kalbinti aplinkosaugininkai sako, kad kilpų statymas yra vienas grubiausių aplinkosaugos pažeidimų. Todėl pamačius miške įtartinus asmenis arba suradus pačias kilpas jie prašo informacija pasidalinti paskambinus bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aplinkosaugininkai pastebi, kad nors šių pažeidimų nustatoma mažiau, jų vis dar pasitaiko. Kilpų parduotuvėse nėra – jos gaminamos brakonierių namuose. Tačiau neteisėtus medžioklės įrankius laikyti draudžiama. O brakonieriai, kurių namuose surandamos kilpos, dažniausiai aiškina nežinoję, kad jų laikyti negalima.

Primename, kad Lietuvoje stirninai medžiojami nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., juos gali medžioti tik medžiotojai selekcininkai, pateles ir jauniklius leidžiama medžioti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Stirnos yra svarbi ekosistemos dalis. Tai yra elninių šeimos žinduolis. Šie gyvūnai paplitę visoje Europoje, išskyrus šiaurinę dalį ir Airijos salą. Galime didžiuotis, kad šie gražūs gyvūnai plačiai paplitę visoje Lietuvoje. Stirnos sutinkamos tiek miškuose, tiek ir laukuose.

Šaltinis: www.grynas.lt