Blog

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. vykdė akciją „Medžiok tvarkingai“. Jos metu nustatyta pažeidimų, kuriuos padarė medžiojai, praneša Kauno RAAD. Šios akcijos metu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pasitelkdami į pagalbą neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, vykdė sustiprintą medžioklės kontrolę.

Akcijos „Medžiok tvarkingai“ laikotarpiu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kontroliuojamojoje teritorijoje atlikta 20 reidų, kurių metu buvo patikrinti 33 medžioklės klubai ir būreliai, nustatyti 8 pažeidimai, už kuriuos pažeidėjams buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai pagal 85 str. 1 d. bei nustatyti 2 paviršinių vandens telkinių apsaugos juostų apsaugos ir režimo pažeidimai. Vykdant minėtą akciją valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai surado nelegalią žvėrių šėryklą, kuri, siekiant nustatyti pažeidėjus, yra stebima.

Akcijos metu vykdydami medžiotojų klubo patikrinimą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai nustatė, jog vienas iš medžioklės dalyvių medžioklės plotų vienete turėjo naktinio matymo taikiklį, kai medžioklės plotuose draudžiama turėti naktinio matymo taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Šiam pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei konfiskuotas naktinio matymo taikiklis, kuris perduotas policijos komisariatui.

Seime antradienį nepritarta Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, kuriuo norima leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo prietaisus šernų, lapių ir usūrinių šunų medžioklei. Iš viso balsavo 91 parlamentaras, „už” pasisakė 42, „prieš” 29, susilaikė 20. Šio klausimo tolimesnis svarstymas perleistas Aplinkos apsaugos komitetui, kuris naują pasiūlymą teiks rudens sesijoje.

Prieš naktinio matymo taikiklių medžioklėje naudojimą pasisakęs Seimo narys Kęstutis Daukšys išsakė nuogąstavimą, kad įdavus naują ginklą medžiotojams, jie gali tapti pernelyg galingi.

„Yra du aspektai, kodėl pasisakau prieš taikiklių naudojimą. Turime palikti nors kokią galimybę žvėriui išgyventi. Kitas dalykas, ko bijau, kad medžiotojai bus galingesni už mūsų kariuomenę. Pirma, manau, kad reikia tinkamai apginkluoti kariuomenę“, – tokią poziciją prieš balsavimą išsakė K. Daukšys.

Jam antrino ir kitas parlamentaras, žaliųjų atstovas Linas Balsys: „Esu prieš, nes tai brutalus, ciniškas, nehumaniškas metodas, žvėrys turi teisę išgyventi. Jeigu kas nors nepataiko į žvėrį net ir pasišviesdamas prožektoriumi, turi padėti medžioklės bilietą ir eiti užsiimti kita veikla. Ko toliau užsinorės medžiotojai – kokių pabūklų?“

Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Juozas Olekas laikėsi priešingos nuomonės. Jis akcentavo, kad siūlomi naktinio matymo prietaisai medžiotojams ir tie, kuriais naudojasi kariškai, yra visiškai skirtingi dalykai, todėl reikėtų neklaidinti visuomenės.

„Naktinio matymo prietaisai siūlomi medžiotojams yra civiliniai, o ne kariniai. Tikrai prašyčiau neskleisti dezinformacijos. Tai yra visiškai skirtinga technika. Sakyčiau, kad turėtume šitą klausimą apsvarstyti ramiai, medžiotojai tikrai nėra tokie žmonės, kurie medžioja bet kur ir bet ką. Čia kalbama apie šernų medžioklę, todėl siūlyčiau suteikti teisę jiems medžioti“, – sakė J. Olekas.

Kadangi balsavimo metu nepritarta siūlymui šį įstatymo projektą atmesti, prie naujų diskusijų bus sugrįžta rudenį. Klausimas bus kuruojamas Aplinkos apsaugos komiteto.

GRYNAS.lt primena, kad įstatymo projektą, kuriuo siūloma įduoti naktinio matymo prietaisus medžiotojams parengė Algimantas Salamakinas. Pagrindiniai išsakyti argumentai – efektyvesnis afrikinio kiaulių maro plitimo stabdymas bei įsitikimas, kad naudojant šiuos prietaisus sumažėtų medžiotojų sužeistų žvėrių.

Pastaruoju metu, kaip ir kasmet tokiu laiku, ėmė pasitaikyti vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius ir dėl to ūkininkai patiria žalos. Aplinkos ministerija kreipėsi į savivaldybes ir paragino tokiais išimtiniais atvejais nustatyta tvarka prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą sumedžioti šiuos plėšrūnus dar neprasidėjus nustatytam jų medžioklės laikui ten, kur tai būtina, skelbiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Pagal Lietuvoje galiojančias medžioklės taisykles vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., o neleistinu metu jie gali būti medžiojami tik gavus minėtąjį leidimą. Vilkų padarytą žalą Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka turi atlyginti savivaldybė. Šią žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką. Ūkininkai ne vėliau kaip per tris darbo dienas turi pranešti savo seniūnijai apie vilkų padarytą žalą ir raštu paprašyti, kad ji būtų įvertinta ir atlyginta. Apie tokį gautą pranešimą seniūnas privalo tą pačią dieną informuoti medžioklės plotų naudotoją ir per septynias dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio tokio termino nepakanka jos dydžiui nustatyti. Vilkų daroma žala būtų gerokai mažesnė, jeigu visi ūkininkai reikiamai pasirūpintų savo gyvulių apsauga. Pasak aplinkosaugininkų, nesaugoma avis – lengvas grobis vilkui. Naktį avys ir veršeliai turėtų būti laikomi tvartuose, o galvijai suginti į saugius aptvarus. Šiuose įrengus specialias tvoras, elektrinius piemenis ir signalizacijos sistemas, pavojus gerokai sumažėtų. Tokias priemones plačiai taiko Prancūzija, Slovakija, Lenkija ir kitos Europos valstybės.

Šaltinis: www.grynas.lt

Birželio 6 dieną Rokiškio rajone vykusioje šernų medžioklėje užfiksuotas brakonieriavimo atvejis: nušautas šernas pradėtas doroti neužpildžius medžioklės lapo. Už tai medžioklės vadovui gresia tūkstantinė bauda, o medžioklėje dalyvavęs Rokiškio rajono aplinkosaugininkas, kuris ir nukovė antrametį šerną, iš balos gali išlipti sausas. Nedirbo, bet būdravo Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis GRYNAS.lt pasakojo, kad inspektoriai gavo informaciją apie Rokiškio rajone vykstančią šernų medžioklę, kurios metu galimai pažeidinėtos medžioklės taisyklės. Atlikto patikrinimo metu išaiškinta, kad medžioklės būrelio „Sartai“ nariai sumedžiojo antrametį šerną, jį jau buvo pradėję doroti, tačiau neužpildė medžioklės lapo. Taiklų šūvį į žvėrį paleido medžioklėje dalyvavęs Rokiškio rajono agentūros pareigūnas Valdas Pavilonis. „Vyrai, atvažiavę į būrelio lupyklą, šerną lupo ir skrodė. Medžioklės taisyklėse reikalaujama, kad pirma turi būti į medžioklės lapą įrašytas faktas apie sumedžiotą šerną ir tik tada gyvūnas išvežamas iš medžioklės plotų arba pirma įrašoma ir tik paskui skrodžiamas. Kai mes įžengėme į lupyklą, pusė šerno jau buvo nulupta, kailis nudirtas, tačiau medžioklės lape neįrašytas joks sumedžiotas žvėris. Tai yra laikoma pažeidimu“, – aiškino K. Motiekaitis. Šis medžioklės taisyklių pažeidimas laikomas brakonieriavimu, o už tai atsako medžioklės vadovas – Pranas Zajančiauskas.

„P. Zajančiauskui buvo surašytas protokolas, o mūsų pareigūnas, kuris šerną sumedžiojo, tokios prievolės įrašyti sumedžiotą šerną prieš pradedant jo skrodimą neturi. Tačiau mes keliame šitą klausimą kitaip: jis yra aplinkosaugos pareigūnas, o pagal Aplinkos apsaugos kontrolės įstatyme yra numatyta, kad aplinkosaugos pareigūnai, gavę informacijos apie įvairius aplinkosaugos pažeidimus, turi imtis priemonių, kad jie nevyktų. Jeigu jie negali to padaryti, reikia atitinkamai informuoti kitas kompetentingas institucijas arba savo kolegas. Aišku, pareigūnas medžioklėje dalyvavo ne savo darbo metu, bet būdravo. Manome, kad jis iš etikos pozicijų turėjo priminti medžioklės vadovui, kad prieš lupant žvėrį jis turi būti įrašytas į medžioklės lapą “, – sakė K. Motiekaitis. Į pareigūnų veiksmus – per padidinamąjį stiklą Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD) pavesta atlikti tyrimą ir įvertinti pareigūno veiksmus iš etinės pusės. Tyrimo išvados dar nėra skelbiamos. „Jeigu mūsų pareigūnas būtų pats vadovavęs medžioklei ir būtų tokie pažeidimai, tokia jo veika, be abejonės, būtų traktuojama kaip medžioklės taisyklių pažeidimas ir mes jam būtume surašę protokolą, nepažiūrėję į tai, kad jis yra mūsų kolega. Mes paėmėme iš jo pasiaiškinimą, kuriame jis neneigė, kad šernas luptas. Jis ir vietoje pripažino, kad tai yra pažeidimas. Nesakyčiau, kad tai pats šiurkščiausias pažeidimas, tačiau į mūsų pareigūnų veiksmus turėtume žiūrėti per padidinamąjį stiklą“, – kalbėjo K. Motiekaitis. Už neteisėtą šerno sumedžiojimą būrelio vadovui gresia administracinė atsakomybė nuo 868 eurų iki 1737 eurų. Taip pat gali būti paskaičiuota žala aplinkai, kuri už šerno sumedžiojimą siekia 1593,55 eurų. Aplinkosaugininkas: rankos buvo kruvinos, pildyti lapo nebuvo kada Savo ruožtu Rokiškio rajono agentūros pareigūnas, medžioklės metu nukovęs šerną, V. Pavilonis GRYNAS.lt paklaustas, kaip vertina jo atžvilgiu pradėtą tyrimą, pripažino šiuo metu atostogaujantis, todėl nieko apie tai negirdėjo. „Ta zona yra paskelbta afrikinio kiaulių maro zona. Prieš medžioklę buvo instruktažas, pasirašėme, aš sumedžiojau šerniuką, atvažiavome. Buvo rankos kruvinos, kol medžioklės vadovas rankas plovėsi, tvarkėsi ir užvažiavo aplinkosaugininkai, mūsiškiai. Trūko minutės-dviejų parašyti medžioklės lape tą vienetą. Jokio nuslėpimo nematau ir jo negalėjo būti, kam šerniuką slėpt? Neįsivaizduoju“, – teisindamasis kalbėjo pareigūnas.

Jis sunkiai rinko žodžius, kaip reikėtų įvardyti tokį medžioklėje dalyvavusių medžiotojų poelgį: „Toks kaip ir apsirikimas, ar gal vadinkime taip – savanaudiškas požiūris, kad nebuvo pažymėtas tas skaičiukas.“ V. Pavilonis pripažino, kad reikėjo užpildyti medžioklės lapą, bet taip jau išėjo, kad paskubėta žvėrį doroti, o lapas liko tuščias. Dabar už tai teks atsakyti medžioklę organizavusiam vadovui. Viceministras: tokie atvejai garbės nedaro Aplinkos viceministras Linas Jonauskas išsakė nuomonę, kad pareigūnų dalyvavimas tokiose istorijose garbės tikrai nedaro.

„Tai turi būti vertinama labai principingai, nepaisant to, kad ne pareigūno pareiga buvo užpildyti medžioklės lapą. Jis pats, būdamas pareigūnu, turėjo reaguoti, įspėti, pasakyti. Tokiais atvejais dėmesys turėtų būti dešimt kartų didesnis“, – situaciją komentavo viceministras. Anot L. Jonausko, pagal teisės aktus drausminės nuobaudos prasikaltusiam Rokiškio aplinkosaugininkui skirti nėra kaip, tačiau viešumas bus rimta pamoka pareigūnui. „Suprantu, kad jis jaučiasi blogai, nes padarė ne viską, ką galėjo. Situacija nėra gera ir graži. Teisiškai nėra nubausti už ką, bet, manau, pareigūnas gailisi, kad toks dalykas įvyko“, – kalbėjo pašnekovas.

Šaltinis: www.grynas.lt

Medžiotojų bendruomenėje dar pernai prasidėjo diskusija, ar reikėtų įteisinti naktinio matymo prietaisų naudojimą medžiokėje. Šių metų birželio 2 dieną paaiškėjo ir šių diskusijų rezultatas – Seime įregistruotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektas. Jį priėmus būtų leistas ir naktinių prietaisų naudojimas medžioklėje. Naktinio matymo prietaisai – tai specialūs taikikliai, tvirtinami prie šautuvo ir suteikiantys galimybę aiškiai matyti tamsoje. Jie galėtų būti efektyvus prietaisas mažinant šernų populiaciją (Lietuva vis dar kovoja su afrikiniu kiaulių maru), tačiau aplinkosaugos organizacijos atstovai pabrėžia, kad su tokia įranga iš gyvūno atimama paskutinė galimybė pasislėpti.

Praėjusį pavasarį tokios įrangos įteisinimui prieštaravo tiek Aplinkos ministerija, tiek Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

„Iš vienos pusės egzistuoja etinės nuostatos, taikomos medžioklės amunicijai, kad superšiuolaikinių technologijų geriau nenaudoti, kad gyvūnui, susidūrusiam su medžiotoju, išliktų šansas išgyventi. Prietaisas, padedantis geriau nusitaikyti, efektyvus, kai reikia reguliuoti populiaciją. Bet man atrodo, kad tarp medžiotojo ir gyvūno turi išlikti dvikovos elementas, kai žvėrį pergudrauji ne technologijom, bet savo sugebėjimais. Aš labiau linkstu prie senoviškų nuostatų“, – tuomet portalui GRYNAS.lt sakė E. Tijušas.

Kitas argumentas – teisinis, nes galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas draudžia tokius prietaisus naudoti ir įsigyti. Tuo metu aplinkosaugininkai teigė, jog naktinio matymo prietaisus naudojančius medžiotojus pričiumpa retai (šiandien toks elgesys traktuojamas kaip aplinkosaugos taisyklių pažeidimas), tačiau svarstė, jog taikikliais piktnaudžiaujančių asmenų gali būti daugiau.

A. Salamakinas: mano prievolė pasiekti, kad kuo mažiau žvėrių būtų naktį sužeidžiama

Tad koks šiandien yra siūlomų pakeitimų tikslas? LRT.lt paklaustas apie įstatymo pataisą ją inicijavęs Seimo narys Algimantas Salamakinas teigė, jog tokio pasiūlymo sulaukė būtent iš medžiotojų.

„Lietuvos medžiotojų draugijos atstovai, vadovai buvo pas mane ir sakė, kad, pavyzdžiui, Latvijoje tie įtaisai jau yra naudojami. Dar kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse jie naudojami. Mano, kaip Aplinkosaugos komiteto pirmininko, nuomonė ir prievolė, kad medžiojant naktį kuo mažiau žvėrių būtų sužeidžiama. Daugeliu atvejų šaunama tiesiog į tamsą, žvėris sužeidžiamas, tada jo ieškoma, jis randamas arba nerandamas, kraujo klanai tyška“, – kalbėjo A. Salamakinas.

Jis taip pat priminė apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą mažinti šernų populiaciją, kol Lietuvoje sklando afrikinio kiaulių maro užkratas. Tuo metu varyminės medžioklės dėl šios ligos – uždraustos. Šernus tenka medžioti tykojimo būdu ir naktį. Europos Sąjungoje naktiniai taikikliai leidžiami Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje ir Čekijoje. Likusiose 24 šalyse (be Lietuvos) jie draudžiami.

Tačiau organizacijos „Baltijos vilkas“ valdybos pirmininkas Vaidas Balys pasiūlyme neįžvelgia kilnių tikslų.

„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba lyg ir nesiekia išnaikinti visų šernų, dabar kalbama apie populiacijos mažinimą ir kontrolę. Tad nušauti paskutinį šerną miške nėra nei reikalaujama, nei siekiama. Jau pačioje kiaulių maro vajaus pradžioje buvo priimti abejotini sprendimai. Šernus leista medžioti ištisus metus, medžiotojai buvo pasiųsti daigoti šernus valstybiniuose rezervatuose, taip pat kurį laiką už sumedžiotus šernus buvo mokamos premijos. Po to buvo pakeistas viso labo kelis mėnesius tegaliojęs sprendimas dėl žvėrių viliojimui naudojamo masalo kiekio. Ir dar medžiotojai yra nuolat raginami iššaudyti kuo daugiau šernų. Jeigu visų šių priemonių nepakanka tikslui pasiekti, tai ar tikrai problema yra techninio pobūdžio?“ – retoriškai klausė V. Balys.

V. Balio nuomone, medžiotojai tiesiog nenori vykdyti jiems nuleidžiamų paliepimų. Dalis dėl to, kad iš principo nepritaria drastiškam naikinimui, dalis galbūt ir dėl savanaudiškų paskatų išsaugoti galimybę apsirūpinti šerniena. Abiem atvejais naktinių taikiklių įteisinimas mažai tepadėtų“, – konstatavo V. Balys.

Ar galima pasitikėti medžiotojų sąžiningumu?

A. Salamakinas pripažino, jog nėra tvirtai įsitikinęs, kad naktinio matymo prietaisai tikrai reikalingi – dėl to Aplinkos apsaugos komitete bus diskutuojama su įvairių sričių atstovais.

„Nebus spaudimo, tačiau diskusijos, manau, reikia. Padarėme medžiotojų apklausą ir du trečdaliai jų pritaria tam pasiūlymui. Dar noriu pabrėžti, jog tai bus taikoma tik šernams, lapėms ir usūriniams šunims“, – sakė A. Salamakinas.

Kitaip tariant, naudojant naktinio matymo prietaisus nebus galima medžioti nei elnių, nei briedžių, nei stirnų. Tai draudžia ir Berno konvencijos 8-as straipsnis. Tik, jau turint tokį įtaisą rankose, ar nekils pagundų piktnaudžiauti?
„Aš irgi jiems tą klausimą uždaviau, – patikino A. Salamakinas. – Čia jau patys medžiotojai ir aplinkosaugininkai atliks kontrolę. Vis tiek jie vieni kitus stebi. Jei tai bus panaudota kitam žvėriui, be abejo, asmuo praras ir medžiotojo bilietą, ir bus skirta nuobauda. Apie piktnaudžiavimą negali būti nė kalbos.“

Aplinkosaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas nelinkęs tikėti medžiotojų sąžine.

„Na, nejaugi kas nors nuoširdžiai tiki, kad kiekvienas medžiotojas, taikiklyje pastebėjęs elnią, stirną, vilką ar bet kurios kitos rūšies gyvūną, elgsis sąžiningai? Nusiims taikiklį, supakuos jį, išlaikys deramą pauzę, gal net pabaidys apžiūrėtą žvėrį ir tik tada tęs medžioklę, plika akimi ieškodamas žvėries ir vertindamas, ar pakankamai gerai jį įžiūri, kad turėtų teisę paleisti šūvį?“ – retorinių klausimų pažėrė V. Balys.

Gamtosaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ aktyvistai įsitikinę, kad siūlymą stipriai palaiko ginklų ir šaudmenų pardavėjai. Naktinių taikiklių legalizavimas jiems būtų ekonomiškai naudingas. Iš tiesų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) taryboje yra didžiausios Lietuvoje ginklų prekybos įmonės „Oksalis“ direktorius Gytis Misiukevičius.

A. Salamakinas, paklaustas apie tokį ryšį, teigė su G. Misiukevičiumi niekada nebendravęs.

„Tikrai nepažįstu ir nežinau, nei kur parduoda tuos taikiklius, nei kaip jie atrodo. Nesu medžiotojas, o tik žvejys mėgėjas. Bet kadangi mano pareigos – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas ir mūsų kuruojamoje srityje yra medžioklė ir žvejyba, reikia į prašymus atsižvelgti“, – sakė pašnekovas.

Iš žvėrių atimame paskutinį gynybos būdą

Tuo metu organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovas priminė, jog Lietuvoje tik šernų medžioklei galiojančia išimtimi – leidimu naudoti prožektorius – medžiotojai neretai susigundo medžiodami ir kitus žvėris. Nelegalių „švietėjų“ nuolat pagauna aplinkos apsaugos inspektoriai. Tačiau prožektoriaus naudojimas akivaizdžiai pastebimas, o kaip sukontroliuoti naktinių taikiklių naudojimą?

„Jeigu nėra įmanoma efektyvi kontrolė, vadinasi, kontrolės išvis nėra. Nesąžiningumo, pažeidimų ir paprasčiausio brakonieriavimo mastai tikrai išaugs“, – tokią išvadą daro V. Balys.

Jis netiki, jog taikikliai bus naudojami tik šernams medžioti ir kiti žvėrys nuo to nenukentės.

Kalbant apie tai, jog žvėrį tokiu būdu galima nušauti taikliai, jis nesužeidžiamas ir mažiau kankinasi, V. Balys pabrėžia, jog naktinių taikiklių įteisinimas yra nesuderinamas su medžioklės etika.

„Laukinis žvėris turi ribotas priemones išvengti kulkos. Jis negali nei atsišaudyti, nei parašyti skundą inspektoriams dėl neteisingų medžiotojų veiksmų, nei tiesiog pakilti į orą ir pasprukti iš varovų ir šaulių apsupties. Jam likęs turbūt vienintelis būdas – pakeisti savo elgseną ir prisitaikyti prie aplinkybių. Būtent todėl medžiojamieji žvėrys dieną lindi neįžengiamose tankmėse ir kitose nuošalesnėse vietose“, – paaiškino V. Balys.

Aktyvesniais jie tampa naktį, kai tamsa bent kažkiek pridengia nuo medžiotojų. Tad, V. Balio nuomone, naktinių taikiklių įteisinimas iš esmės panaikintų šį paskutinį gynybos būdą.

„Reaguoti reikia jau šiandien, – įsitikinęs V. Balys. – Seimas ir visos valdžios institucijos yra mūsų atstovai, o ne atskiros respublikos ar verslo grupių pasiuntiniai. Todėl jūs privalote pareikšti savo nuomonę. Jeigu esate medžiotojas ir manote, kad naktinių taikiklių įteisinimas nusižengtų medžioklės etikai, taip pat turėtumėte netylėti. Aš savo ruožtu pažadu, kad kartu su bendražygiais stengsimės, jog šie planai netaptų realybe. Vilkai, šernai, stumbrai ar šakalai neturi turėti tiesioginės finansinės naudos, kad būtų verti sąžiningo, moralaus ir etiško elgesio su jais“.

 

Šaltinis: www.grynas.lt

Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį skelbėme, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavę iš Bendrojo pagalbos centro pranešimą apie galimą brakonieriavimą Švenčionių rajone Pabradės sen., apleistų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje operatyviai sulaikė automobilį Nissan Terrano II, kurio bagažinėje buvo rastas neteisėtai draudžiamoje vietoje sumedžiotas ir gabentas stirnos patinas. Sulaikymo metu nustatyta, kad visureigį vairavo Švenčionių miesto gyventojas R. M. Pareigūnai dėl šio fakto visą su pažeidimo padarymu susijusią medžiagą nutarimo priėmimui perdavė nagrinėti Švenčionių rajono apylinkės teismui. Per besitęsiančius tris teismo posėdžius buvo apklausti pažeidimą išaiškinę pareigūnai, liudytojai, ekspertas ir pažeidėjas. Išnagrinėjęs Vilniaus RAAD GGAI pareigūnų surinktą medžiagą susijusią su minėtu pažeidimu ir įvertinęs visas aplinkybes, teismas priėmė nutarimą pilietį R. M. pripažinti kaltu padarius LR ATPK 85 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausti jį 900 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, konfiskuoti graižtvinį šautuvą TIKKA T3 su optiniu taikikliu ir ne vieną tūkstantį eurų kainuojantį automobilį „Nissan Terrano II“.

Nepalankų pirmos instancijos teismo nutarimą pažeidėjas apeliacine tvarka skundė Vilniaus apygardos teismui. Tačiau pastarasis šių metų balandžio mėnesį išnagrinėjęs apeliacinį skundą galutine bei neskundžiama nutartimi jį atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo nutarimą. Po tokio sprendimo už neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną pil. R.M. dar ir privalės atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą siekiančią 1589 Eur.

Šaltinis: www.vrd.am.lt

Šakių rajone sumedžiotas žvėris, kokių Lietuvoje iki šiol nebuvo. Tai – šakalas, priskiriamas šuninių (lot. Canidae) žinduolių šeimai. Jei ši rūšis mūsų miškuose išplistų, kiltų grėsmė mūsų faunai. Todėl nuo gegužės mėnesio naujose medžioklės taisyklėse numatoma įsiteisinti šakalų kaip invazinės rūšies medžioklę.

Muziejus norėtų pasidaryti šakalo iškamšą

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Žinduolių skyriaus vedėjas Vaclovas Gedminas teigė, kad muziejus šakalo eksponato savo kolekcijoje labai norėtų, tačiau kol kas galėjo paimti tik genetinius sumedžioto žvėries mėginius.

„Kol kas žvėries likimas neaiškus. Pasiėmėm mėginių, mėsos gabaliukų, galbūt dar kažkas norės atlikti tyrimus. Dabar dar neaišku, kur žvėris gali nukeliauti. Medžiotojas sumedžiojo ir jo tai asmeninis trofėjus. Mes norėtume kailį, odą gauti, pasidaryti iškamšą. Žvėries kaukolės tai tikrai sakė neduos“, – teigė V. Gedminas.
Jis patvirtino, kad šakalas sumedžiotas Šakių rajone, Lekėčiuose, vasario 7 dieną. Iš viso yra trys rūšys šakalų – paprastasis (lot. Canis aureus), juodnugaris (lot. Canis mesomelas) ir dryžuotasis (Lot. Canis adustus). Lietuvoje sumedžiotas paprastasis šakalas, kitos dvi rūšys yra paplitusios pietinėje Afrikoje.

„Paprastasis šakalas labiau paplitęs šiaurinėje Afrikos dalyje ir Eurazijoje. Išoriškai iš karto matosi, kuris šakalas yra paprastasis, kuris juodnugaris ar dryžuotasis. Šakalas už vilką yra daug mažesnis – gal netgi perpus, o už lapę stambesnis, jo aukštesnės kojos, bet panašumo turi.

Baiminasi kryžminimosi su vilkais

Šakalai į Baltijos regioną galimai atkeliavo per Ukrainą. Pasak mokslininko, šie žvėrys plečia savo gyvenamąjį arealą dėl pasikeitusios mitybinės terpės.

„Yra ir konkurencijos stoka. Vilkai yra apmedžioti, jų populiacija nėra gausi, mitybinė bazė šakalams yra prieinama ir jie dėl to migruoja. Metai po metų, pažiūrėkite, kur jie nukeliauja. Tai yra vienas iš veiksnių. Klimatinis pasikeitimas juos mažiausiai veikia“, – samprotavimais dalijosi žinduolių specialistas.

Paklaustas, kokią grėsmę šakalai gali kelti vietinėms rūšims, mokslininkas paminėjo kryžminimosi su vilkais grėsmę. „Tai yra negerai, nes tokiu būdu prarandi tikrąją rūšį“, – sakė Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistas.

Šakalai jau kurį laiką stebimi pas latvius ir estus

Savo ruožtu Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad duomenys iš kaimyninių šalių rodo, jog šakalai iš tiesų atklysta į Baltijos regioną.

„Latvijoje ir Estijoje paprastieji šakalai stebimi senokai ir jie jau yra įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Užfiksuota, kad yra šakalų, žuvusių keliuose, susidūrus su automobiliais. Latvijoje, berods, pernai sumedžioti 9 šakalai, yra žuvusių ir keliuose. Šakalų populiacija, latvių kolegų duomenimis, didėja, ypatingai pietinėje Latvijoje, ties siena su Lietuva, todėl tikėtina ir, matyt, jau tokių atvejų yra ir Lietuvoje, kad ta rūšis plinta. Tai ne vietinė, invazinė rūšis, dėl to ir yra pasiūlymas, kaip ir su paprastuoju meškėnu, priskirti šakalą prie medžiojamųjų gyvūnų“, – aiškino V. Vaičiūnas.

Anot jo, šakalas kaip medžiojamas gyvūnas bus įteisintas naujose medžioklės taisyklėse, kurios oficialiai įsigalios nuo gegužės 1 dienos ir jau bus taikomos naujam medžioklės sezonui.
„Visos invazinės rūšys, meškėnas ar kanadinė audinė, kada atsiranda, pakeičia santykius ir mitybinę grandinę visoje ekosistemoje ir pradeda daryti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Sunku prognozuoti, kokią nišą šakalas užimtų, kokią įtaką darytų vietinėms populiacijoms, taip pat ir saugomoms retoms rūšims, bet bendra patirtis rodo, kad kai atsiranda nevietinių rūšių, jos padaro žalą, kuri kartais net ir nepataisoma“, – kalbėjo valdininkas.

Jo teigimu, priežasčių, kodėl šakalai plinta, gali būti daug. Pasak V. Vaičiūno, šakalas yra plastiška rūšis ir tai prisideda prie jos migravimo.

„Prisideda ir klimato kaitos pokyčiai, – sakė pašnekovas. – Matyt, yra kompleksas priežasčių, gamtoje santykiai yra labai sudėtingi. Pavyzdžiui, meškėnai Kuršių nerijoje atsirado ne be žmogaus pagalbos. Versijų gali būti įvairiausių“.

Zoologas: dar vienas plėšrūnas Lietuvai nereikalingas

Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto docentas, zoologijos mokslų daktaras Egidijus Bukelskis patvirtino faktus, kad šakalai iš tiesų jau medžiojami kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje.

„Turime skaudžią patirtį, kuomet bet kokia svetimžemė rūšis atkeliauja, kuo ji didesnė, tuo ji agresyvesnė, plėšresnė ir tas poveikis aplinkai žymiai didesnis. Kaip pavyzdys – mangutas arba usūrinis šuo, kuris atkeliavo prieš kokius 40 metų, išplito ir keliauja tolyn į Šiaurę. Mes žinome, kokį poveikį jis turėjo vietinei faunai, platino pasiutligę bei kitas ligas. Galime pasakyti, kad dar vienas plėšrūnas Lietuvai yra tikrai nereikalingas“, – tikino E. Bukelskis.

Anot jo, niekas iš anksto negali numatyti, kokią žalą galėtų padaryti Lietuvoje paplitę šakalai, tačiau, pašnekovo teigimu, gamtoje per daug tūkstančių metų yra nusistovėjusi tokia tvarka, kad rūšys, kurios nuo seno gyveno, žino, kas yra plėšrūnai ir moka jų išvengti, bet kai ateina naujos rūšys, gamtai daromas didžiulis poveikis. „Šakalai konkuruotų su vilku, lape. Šios rūšys maitinasi panašiai“, – sakė mokslininkas.

Paklaustas, ar įmanoma apsisaugoti nuo plintančių invazinių rūšių, E. Bukelskis tikino, kad jų populiacijas reguliuoti padeda medžioklė.

„Tikrai negaliu paaiškinti priežasčių (kodėl šakalai plinta – red. past.), mes irgi esame nustebę. Ko gero, tai yra bendrų globalaus klimato pokyčių pasekmė“.

Pasiteiravus, ar jam yra žinomas faktas apie Lietuvoje sumedžiotą pirmąjį šakalą, E. Bukelskis iškėlė kitą aktualų klausimą, ar šakalas galėjo būti teisiškai sumedžiotas: „Šakalą sumedžioti teisėtai nebuvo galima, nes jis nebuvo įrašytas į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą. Galėjo būti žvėris rastas negyvas arba sumaišytas su kitu gyvūnu, tarkime, lape, nes jis rudos spalvos. Negaliu smerkti už tai žmogaus, jeigu jis tikrai sumedžiojo. Labiausiai tikėtina, kad galėjo būti sumaišytas su lape, nes į vilką jis nepanašus“, – sakė VU docentas.

Šakalą sumedžiojęs Lekėčių medžiotojų klubo pirmininkas Ramūnas Keraitis šį faktą patvirtino ir pažadėjo išsamiau paaiškinti situaciją vėliau.

Šaltinis: www.delfi.lt