Blog

Medžiotojai skėsčioja rankomis, gydytojai trauko pečiais. Su tokiu reiškiniu tiek jie, tiek Vysoko Glogovo kaimo Pakarpatės vaivadijoje gyventojai susidūrė pirmą kartą: penkiametis Kacperekas su savo devynmečiu broliu nuosavame sode pamiškėje, kuris buvo aptvertas metalinio tinklo tvora, rinko šilauoges, kai staiga juos užpuolė įtūžęs šernas ir smarkiai vaikus sužalojo. Nors jų gyvybei pavojus negresia, tačiau, šerno ilčių ženklai išliks visam gyvenimui. Jaunėliui iki kaulo sužalota ranka, galvoje yra žaizdos. Vyresniam Konradui šlaunyje yra nykščio didumo skylė. Laimei, vaikams pavyko nuo įtūžusio šerno pasprukti. Abu vaikai gydomi Žešovo miesto ligoninėje- rašo TVN24. Kaip sako Pakarpatės policijos atstovas spaudai Pawelas Międlaras, manoma, kad vaikus atakavo šernė, kuri anksčiau buvo pastebėta su būriu šerniukų toje pačioje apylinkėje. Jo nuomone, šernė ieškodama savo vaikams maisto, gali įveikti bet kokias užtvaras, net ir metalinio tinklo tvorą. Ant kojų pakelta ne tik policija, bet ir vietiniai medžiotojai. Jie tikisi surasti ir įveikti aštriailtę šernę.

Šaltinis: www.grynas.lt

Kamajų seniūnijos ūkininkas iš Skeirių kaimo, liepos 29 rytą paskambino į Rokiškio rajono agentūrą ir pranešė, kad liepos 29-ios naktį vilkai ganykloje, Skeirių (Kamajų sen.) kaime, išpjovė 11 avių. Vilkai šeimininkavo ne tik ganykloje. Pasak ūkininko, vilkų būta ir tvarte, nes rado apdraskytų avių, o keleto dar neranda iš viso. Ūkininkas nuostolius skaičiuoja ir kreipsis į rajono savivaldybę dėl padarytų nuostolių atlyginimo.

Kol kas nėra aišku, ar ūkininkas ėmėsi apsaugos nuo vilkų priemonių. Kad laikomas avis apgintume nuo vilkų, apsaugos būdų yra įvairių, priklausomai nuo to, kiek gyvulių turima ir kokios jų laikymo sąlygos. Jei gyvuliai laikomi netoli namų, patartina nakčiai juos suginti į tvartą, o laikant aptvaruose, reikėtų pasirūpinti, kad tvoros ne tik neleistų bandai išsilakstyti, bet ir būtų nepraeinamos plėšrūnams. Tvorai tinkamiausias metalinis tinklas, bet aptvaro būklę reikia tikrinti, nes vilkai gali bandyti prasikasti pro jo apačią. Patikima apsauga gali būti modifikuotas elektrinis piemuo (platesnis nei įprastas, ištiestas vilko akių aukštyje) su raudonomis vėliavėlėmis, kokios naudojamos vilkų medžioklėje. Vėliavėlės turi būti 10 cm pločio, 60 cm ilgio ir pakabinamos ant virvės kas 40 cm taip, kad iki žemės liktų 15 cm. Tik laisvai plazdančios vėliavėlės yra efektyvios, todėl ūkininkas turi nuolat pataisyti apsivyniojusias, prisegti nukritusias vėliavėles. Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras, nes vilkas eis ratu aplink jas tol, kol suras neužtvertą plotą.

Nors ir labai gaila papjautų avių, tačiau gamtos dėsnių nepakeisime – vieniems duota pulti, kitiems gintis, pralaimi silpnesni, todėl reikia pasistengti ir mums, būti stipresniems už stipresnius.

GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie brakonierius. Gauti duomenys parodė, koks lietuvių požiūris į šį reiškinį ir kaip vertina kovą su brakonieriavimu. Kai kurios išryškėjusios tendencijos aplinkosaugininkams pasirodė labai įdomios. Gyventojams buvo užduoti šeši klausimai apie įvairius brakonieriavimo aspektus. Anot specialistų, atsakymai parodo, kad Lietuvos gyventojai apie brakonierius žino ne tiek ir daug ir dažnai yra susidarę jų įvaizdį tarsi iš kino filmų.

Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ko, jų nuomone, Lietuvoje yra daugiau – medžiotojų brakonierių ar legalių medžiotojų. 22,3 proc. apklaustųjų teigė, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, 16,3 proc. – kad brakonierių yra panašiai tiek, kiek ir legalių medžiotojų. 24,2 proc. gyventojų manė, kad brakonierių yra mažiau nei legalių medžiotojų, o 13,5 proc. teigė, kad brakonieriai pasitaiko tik pavieniais atvejais. 23,7 proc. gyventojų neturėjo nuomonės. Vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus respondentai bei rajonų centrų gyventojai dažniau linkę manyti, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, moterys bei kaimo gyventojai dažniau laikosi nuostatos, kad brakonierių ir legalių medžiotojų yra apylygiai. Didmiesčių gyventojai bei aukštesnio išsimokslinimo atstovai dažniau mano brakonierių esant mažiau nei legalių medžiotojų.

Kitas gyventojams užduotas klausimas: ko, jų nuomone, yra daugiau – žvejų brakonierių ar medžiotojų brakonierių. 34,2 proc. atsakė, kad žvejų, 11,7 proc., kad medžiotojų, 36,5 proc. manė, kad jų yra apylygiai, o 17,6 nežino arba neatsakė. Nuostatos, kad daugiau yra žvejų brakonierių dažniau laikosi vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Moterų, vyresnio amžiaus bei kaimo gyventojų nuomone, brakonieriaujančių žvejų bei medžiotojų yra panašus skaičius.

Taip pat gyventojų buvo klausiama, kaip per pastaruosius penkerius metus keitėsi brakonierių skaičius. 7,2 proc. mano, kad labai padaugėjo, 12,7 proc. – kad šiek tiek padaugėjo. 20,6 proc. galvoja, kad brakonierių skaičius išlieka stabilus, o 25,6 proc. – kad jų šiek tiek sumažėjo. 11,1 proc. piliečių mano, kad brakonierių labai sumažėjo, o 22,8 proc. neturėjo nuomonės. Padidėjusį brakonierių skaičių dažniau įvardija 18-35 m. respondentai. Stabilų skaičių – vyrai. Sumažėjusį brakonierių skaičių dažniau įžvelgia vyresnio amžiaus atstovai.

Gyventojų buvo paklausta, ką jie mano apie dabartines baudas. 20 proc. žmonių mano, kad baudos yra optimalios, 8,8 proc. – kad per didelės, o 24,7 proc. – kad per mažos. 36,1 proc. gyventojų teigė nežinantys, kokio dydžio yra baudos, o 10,4 proc. žmonių neturėjo nuomonės. Optimaliomis baudas dažniau vertina 26-35 m., aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, vyrai. Per mažomis dažniau įvardijo taip pat vyrai, 26-55 m., mažesnių pajamų, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. Didmiesčių gyventojai dažniau nurodė neturintys supratimo, kokios yra baudos.

Taip pat gyventojų buvo paklausta, ar jie yra pranešę apie brakonieriavo atvejus. Daug kartų pranešę yra 0,7 proc. gyventojų, vieną – du kartus – 4,3 proc., brakonieriaus nėra sutikę 59,1 proc. gyventojų, o 23,4 proc. teigė, kad neatskirtų brakonieriaus nuo legalaus žvejo ar medžiotojo. 12,3 proc. respondentų nepranešė, nes bijojo dėl savo saugumo. 0,2 proc. į klausimą neatsakė. Nepranešę, nes nebuvo sutikę brakonieriaus, dažniau nurodė jaunesnio amžiaus, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Moterys, mažesnių miestelių, kaimų gyventojai dažniau nurodė neskiriantys legalaus ir brakonieriaujančio žvejo ar medžiotojo.

Paskutinis užduotas klausimas buvo, kokios socialinės klasės žmonės, gyventojų nuomone, dažniausiai brakonieriauja. 16,3 proc. respondentų teigė, kad skurstantys žmonės, 15,7 proc. mano, kad dažniau brakonieriauja pramogų ieškantys turtingi gyventojai. 55,8 proc. apklaustųjų mano, kad vienodai brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės ir 12,2 proc. neturėjo nuomonės. Nuostatos, kad dažniausiai brakonieriauja skurstantys gyventojai dažniau linkę laikytis rajonų centrų ir kaimų gyventojai, 46-55m. atstovai, priešingos nuostatos – kad tai turtingųjų pramoga, – vyrai, aukštesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. Brakonieriauja patys medžiotojai Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) Gyvūnijos naudojimo kontrolės priežiūros skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis įvertino apklausos rezultatus. Supratęs, kad nemažai žmonių nežino, kaip atskirti brakonierius, jis paaiškino, kuo jie skiriasi nuo medžiotojų. „Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti, kas yra brakonieriavimas. Tai yra gyvūnijos teisės aktų pažeidimas, bet mūsų žmonių sąmonėje brakonierius įsivaizduojamas kaip žmogus, ypatingai šiurkščiais metodais žudantis gyvūnus. Žinoma, kad yra daugiau legalių medžiotojų. Praktikuojančių medžiotojų Lietuvoje yra apie 28 tūkst.. Kasmet nustatome apie 600 medžioklės taisyklių pažeidimų. Iš jų apie trečdalis yra šiurkštūs pažeidimai, kai yra gyvūnijai padaryta žala. Kilpininkų, kurie gyvūnus nukankina, kasmet išaiškinama apie keliasdešimt. Žinoma, yra pažeidėjų, kurie neįkliūva ir bendrai brakonierių yra daugiau nei nustatyta“, – aiškino K. Motiekaitis. Galiausiai, jis aiškindamas, kaip atskirti brakonierius, tikino, kad jei kyla abejonė, visuomet reikėtų kreiptis į pareigūnus. „Medžiotoją atskirti nuo brakonieriaus pakankamai sudėtinga, žinoma, jeigu matote statantį kilpą brakonierių, tuomet viskas aišku. Tačiau jeigu pilietis eina su šautuvu, neaišku, ar jis medžiotojas, ar brakonierius. Jeigu kažkas važinėja po mišką naktį su šviesomis, o po to girdimi šūviai, irgi turėtų įsijungti logika. Jeigu kažkas stato tinklą, irgi yra panašu į brakonieriavimą, išskyrus žvejus verslininkus. Tačiau bet kuriuo atveju matant tinklus, reikėtų skambinti 112 telefonu ir mūsų darbuotojai išsiaiškins“, – kalbėjo K. Motiekaitis.

Specialistas nesistebėjo, kad nemažai žmonių mano, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų, nes didžiąja dalimi, anot jo, brakonieriauja patys medžiotojai. „Be bilietų brakonieriauja tik kilpininkai, o kiti pažeidimai padaromi turinčių teisę medžioti. Sunku įsivaizduoti, kad atsirastų dar kažkokie potencialūs brakonieriai medžioklės srityje, nes tam reikia turėti ginklą, o kad jį gauti, tvarka yra gana rimta. Be medžiotojų daugiau nelabai yra kam brakonieriauti.“ Komentuodamas žmonių nuomonę apie tai, kokių brakonierių yra daugiau – medžioklės ar žvejybos, – K. Motiekaitis sutiko su apklaustųjų požiūriu, jog žvejybos brakonierių yra daugiau. Jis teigė, kad skirtumas yra tikrai akivaizdus. „Grubiai gal 500 tūkstančių žmonių praktikuoja žvejybą Lietuvoje. Pastaruoju metu dėl įvairių priemonių, net ir represinių, pažeidimų procentas gerokai sumažėjęs. Elementarus pavyzdys: teko tikrinti, kaip laikomasi leidimų režimo Neries upėje. Jei prieš 5-6 metus iš žvejojusių leidimų neturėdavo gal 30 proc., o dabar – apie 3 proc. Sankcijos yra griežtos, gresia bauda ir už sugautą žuvį skaičiuojama žala gamtai. Praeitais metais nustatyta 3300 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų, tinklininkų arba žeberklininkų buvo 600. Todėl žvejų šiurkščių pažeidimų yra tikrai daugiau nei medžiotojų. Be to, ne visi dalykai fiksuojami, nes vandens telkinių Lietuvoje yra labai daug”, – sakė pašnekovas. Anot K. Motiekaičio, žmonės teisūs sakydami, kad brakonierių Lietuvoje mažėja. Jis teigė, kad per pastaruosius penkerius metus išaiškinamas pažeidimų skaičius yra panašus. Tačiau jaučiama tendencija, kad mažėja šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje. Jis svarsto, kad galbūt taip atsitiko dėl to, jog buvo žymiai padidinti žalos gamtai įkainiai, be to, dabar galima konfiskuoti įrankius. Pašnekovas taip pat sutiko su vyraujančia nuomone, kad dažniausiai tinklus stato žemesnio socialinio sluoksnio žmonės. Vis dėlto jo nenustebino, kad nemažai yra manančių, jog dažnai brakonieriaujama ir dėl pramogos: „Medžiotojai galbūt gali pažeisti medžioklės reikalavimus, bet kilpos nestatys ir iki tokio lygio nenusivažiuos. Medžiotojams reikia daugiau lėšų, jie turi turėti pastovų lėšų šaltinį. Kodėl brakonieriauja medžiotojai? Galbūt yra ir šiek tiek azarto, jeigu dabar negalima medžioti kažkokio gyvūno, o jam norisi. Kartais toks mąstymas yra gajus. Kai kurie medžiotojai galvoja, kad atsipirks, pasiūlys kažką pareigūnams, bet ši situacija keičiasi.“ Kelia paniką dėl nieko Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas nesistebėjo, kad nemažai apklausoje dalyvavusių žmonių neskiria brakonierių nuo legalių medžiotojų ir žvejų. Jis tai pastebėjo ir savo darbo praktikoje. Aplinkosaugininko teigimu, žmonės dažnai kreipiasi į pareigūnus dėl legalios medžioklės ar žvejybos. „Apklausos duomenys, per daug manęs nenustebino. Kai žmonės nesusiduria nei su žvejyba, nei su medžiokle, bet koks šūvis miške jiems atrodo kaip brakonieriavimas. Mes sulaukiame nemažai skambučių, kai žmonės sako, kad yra brakonieriaujama, nes girdėjo šūvį. O iš tiesų ten vyksta legali ir tvarkinga medžioklė. Žinoma, jeigu yra ne medžioklės plotai ir aidi šūviai, tuomet žmogus jau atskiria brakonierius. Gauname labai daug pranešimų, kurie nepasitvirtina, taip yra dėl nežinojimo“, – aiškino V. Marozas.

Aplinkosaugininkas sutiko su žmonių nuomone, kad brakonierių mažėja. Tokia tendencija iš tiesų matoma Klaipėdos regione: „Yra drastiškai padidintos žalos už gyvūnijos išteklių naudojimą. Mūsų praktikoje brakonieriavimo sumažėjimas yra akivaizdus. Kai padidėjo baudos, pažeidimų nustatėme dvigubai mažiau, atkrito tas sluoksnis žmonių, kurie brakonieriavo tam, kad brakonieriauti. Išliko tie, kurie visada brakonieriavo ir yra sulaikomi ne vieną kartą per metus. Jiems nėra skirtumo, nes jie paprasčiausiai neturi turto.“ Pašnekovas taip pat pritarė K. Motiekaičiui, kad nemažai pažeidimų padaro patys medžiotojai: „Tendencija tokia yra. Didesniąją pusę išaiškintų pažeidimų padaro patys medžiotojai, turintys bilietą ir legalų šautuvą. Galbūt labiau kaimo gyventojai, kurie neturi šautuvo, brakonieriauja su kilpomis.“

V. Marozui pasirodė, kad nemažai daliai apklaustųjų atrodo, jog baudos yra per mažos: „Baudos ir žalos yra beprotiškai didelės, manau, kad jos net skatina korupciją. Jos kartais yra neadekvačios pažeidimui. Kartais būna tokių situacijų, kai mes, kaip inspektoriai, turime prisiversti surašyti protokolą, nors matome, kad tai yra neteisinga. Bet ne mes kuriame taisykles.“ Žmonės neįsivaizduoja, kas yra brakonierius Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, kad apklausos duomenys puikiai parodo, jog lietuviai neturi jokio supratimo apie brakonierius. Ir ypač jis sukritikavo nemažos dalies lietuvių nuomonę, kad brakonierių daugiau nei legalių medžiotojų. „Labai gerai šios apklausos rezultatus atspindi penktas klausimas, kur sudėjus į krūvą atsakymus, kad nesu susikęs brakonieriaus ir neskiriu brakonieriaus nuo legalaus medžiotojo ar žvejo, susidaro virš 80 proc. žmonių. Todėl visuose kituose atsakymuose yra buriama iš kavos tirščių“, – dėstė E. Tijušas.

Anot medžiotojo, visuomenės turima informacija apie brakonierius apsiriboja tik tuo, kas yra skelbiama žiniasklaidoje. Be to, jam nepatiko tai, kad nemažai žmonių mano, jog daugiau brakonierių nei legalių medžiotojų: „Mes nuolat būdami medžioklės plotuose tik pėdsakus aptinkame brakonierių, bet su jais pačiais nesusiduriame. Žmonėms kažkokias asociacijas sukelia girdimi šūviai, bet jie dažniausiai yra teisėti ir legalūs, be to, ūkininkai irgi dažnai tai naudoja kaip atbaidymo priemonę. Tiek daug žmonių galvoja, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų. Jei tai būtų tiesa, tokiu atveju Lietuvoje apskritai nebeturėtų būti likę žvėrių ar žuvų. Brakonieriavimas apskritai yra gyvūnų vagystė iš valstybės, todėl nelabai skiriasi nuo kitų vagystės formų.“ Pašnekovo manymu, gyventojų požiūris į baudas parodo, kad žmonės su brakonieriavimu nesusiduria: „Nemažai sako, kad jos yra per mažos. Baudos šiuo metu iš tiesų yra didžiulės ir nemanau, kad kitose Europos valstybėse rastume tokias dideles žalas ir baudas. Žmonės tokius dalykus labai emocionaliai priima. Tačiau juokinga, kai tiek žmonių sako, kad nėra matę brakonieriaus, neturi supratimo, kas tai yra, o vėliau sako, kad brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Iš kur jie žino?“

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Šaltinis: www.grynas.lt

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šias pareigas eina jau lygiai metus. Darbo metinių progą jis Aplinkos ministerijoje surengė spaudos konferenciją, kurioje daugiausiai klausimų sulaukė dėl vilkų daromos žalos. Tačiau plėšrūnų pavojaus ministras nesureikšmino, sakydamas, kad tai nėra didžiulė problema ir patarė su šiais gyvūnais susigyventi. Ūkininkų dėl vilkų neguodžia „Vilkas yra medžiojamas žvėris. Ūkininkai turi pasirūpinti savo turtu. Lygiai taip pat kaip ir automobilį paliekame užrakintą. Žvėris yra žvėris. Be to, medžiotojams gali būti duotas leidimas papildomai medžioti. Tačiau vilkų nėra labai daug“, – sakė K. Trečiokas. Jam antrino ir aplinkos viceministras Linas Jonauskas, paaiškindamas, kaip kompensuojama vilkų padaroma žala. „Miškininkai šią žiemą vykdė vilkų apskaitą. Nustatyta, kad Lietuvoje yra 292 vilkai. Pagal vilkų populiacijos valdymo planą gali būti nustatyta 20 proc. vilkų medžioklės kvota. Spalio 15 dieną medžiotojai jau ją žinos. 58 vilkus gali būti leista sumedžioti daugiausiai. Tačiau probleminiuose regionuose yra galimybė vasarą, ne medžioklės metu, sumedžioti daugiau vilkų“, – sakė L. Jonauskas.

Anot jo, nors ūkininkai dėl vilkų ir skundžiasi, tačiau į Aplinkos ministeriją dėl papildomo leidimo medžioti vilkus kreipėsi tik dvi savivaldybės. O dėl žalos atlyginimo, anot jo, daugiau iniciatyvos turėtų rodyti Žemės ūkio ministerija, nes būtent jai priklauso ginti ūkininkų interesus. „Atsiliepė tik dvi savivaldybės. Anykščių savivaldybei jau leidome sumedžioti papildomai 4 vilkus. Alytaus prašymą dar svarstome. Greičiausiai bus išduotas leidimas. Dėl žalos apskaičiavimo metodikos atsakinga Žemės ūkio ministerija. Atsiranda svarstymų, kad sumos per mažos. Mes laukiame pasiūlymų iš Žemės ūkio ministerijos. Apskritai, kiekviena savivaldybė turi specialius fondus ir kompensuojama 100 proc. žala. Nukentėjęs žmogus turi kreiptis į seniūną. Seniūnas surenka komisiją, užregistruojama žala ir išmokama kompensacija“, – aiškino viceministras. K. Trečiokas teigė pats turintis patirties, kaip reikia prižiūrėti naminius gyvulius ir ūkininkams davė patarimų: „Mano brolis augino didelį kiekį avių. Ir turėjome nemažai bėdų. Tada darėme pastogines, suvarydavome į jas avis, įsigijome porą šunų. Ir problemos neliko. Šunys sukelia skandalą, tada šauni į orą – ir vilkai išsigąsta. O dabartiniais atvejais visi gyvūnai būdavo palikti pamiškėse be priežiūros. Nuveskite avį į taborą ir kažin, ar ten ją palikę surasite.“ Vis dėlto Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neseniai replikavo, kad visą Lietuvą būtų galima įtraukti į Raudonąją knygą. Ji ironizuodama sakė, kad taip galėtume saugoti ne tik žalą darančius vilkus, bet ir visą kitą fauną.

Paprašius K. Trečioką įvertinti ministrės išreikštą poziciją, jis tai įvertino kaip pasiruošimą artėjantiems rinkimams. „Čia ministrei klausimas. Mes dideles nuolaidas ir taip darome Žemės ūkio ministerijai. Tačiau artėja diena X. Gal ministrė užsiima pasiruošimu rinkimams. Manau, kad kabinete galime pasibarti, bet ne spaudoje. Aš nematau problemų. Mes su ministre iki šiol puikiai sutarėme. Gal ministrė nori labiau paspausti, kad būtume dar labiau palankūs“, – kategorišką žemės ūkio ministrės nuomonę įvertino K. Trečiokas. Taip pat ministras paaiškino, kas laukia Lietuvos stumbrų. Anot jo, jie daro tokią didelę žalą ūkininkams, kad neliko kitos išeities kaip tik juos suvaryti į aptvarus. „Pastaruoju metu darėme daug žygių. Dabar stumbrai įsikūrę Panevėžyje, Kėdainiuose ir Radviliškyje. Ūkininkams didelė žala daroma ir iki šiol ne viską buvo galima kompensuoti. Dabar pasiekėme, kad kompensacija galės siekti 100 proc. Tai pavyko pasiekti su Europos Komisijos pagalba. Dabar vykdydami stumbrų apsaugos planą mes įgyvendiname tris projektus. Greitai dalis stumbrų bus perkelta į Telšių miškų urėdijos aptvarą. Vėliau bus įrengtas Marcinkonių girininkijoje naujas aptvaras. Krekenavos girininkijoje bus atnaujintas senas aptvaras. Taip jie bus išsaugoti, bet patraukti nuo ūkininkų laukų“, – ministerijos planus atskleidė ministras. Vasara – pats darbymetis Be to, ministras pridūrė, kad vasara – ministerijai pats darbymetis. Tenka nuolat gaudyti suaktyvėjusius brakonierius, šiukšlintojus ir poilsiautojus, kurie ne visuomet laikosi nustatytų taisyklių. Anot jo, nors su brakonieriais įnirtingai kovojama, jų vis tiek yra. Ir čia pat K. Trečiokas paaiškino, kad ministerija pasirengusi baudų negalinčius susimokėti brakonierius priversti žalą padengti viešaisiais darbais. „Kaip aš sakau, yra ligonių, kurie brakonieriauja ir brakonieriaus. Tačiau mes randame vaistų. Reikėtų nagus nukapoti. O rimčiau – siūlome pataisas, kurios leistų atidirbti viešuosius darbus“, – sakė ministras. K. Trečiokas dideliu laimėjimu laiko žvejų verslininkų patraukimą iš vidaus vandens telkinių. Anot jo, dėl to turėtų padaugėti žuvų. Taip pat jis gyrė naują tvarką, pagal kurią apie aplinkosaugos pažeidimus nuo šiol galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

„Naujovė – Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos informacijos priėmimo ir valdymo centras. Dabar 112 telefonu galima pranešti apie aplinkos pažeidimus. Žmonės yra tikrai aktyvūs. Taip nustatyta daugiau nei 800 pažeidimų. 76 proc. iš jų pasitvirtino“, – kalbėjo K. Trečiokas. Įgėlė V. Mazuroniui Kartu su aplinkos viceministre Daiva Matoniene jis gyrė ir vis sparčiau vykstantį daugiabučių renovacijos procesą. Anot jų, dabar pagrindinis dėmesys skiriamas kokybei. Baiminamasi, kad nepristigtų kvalifikuotų statybininkų. Galiausiai pristatydamas naująjį Architektūros įstatymo projektą, K. Trečiokas švelniai įgėlė buvusiam aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui. Dabartinio ministro nuomone, jis architektūrai skiria didesnį dėmesį, nors V. Mazuronis buvo architektas. „Dabar parengtas Architektūros įstatymo projektas. Architektai stebisi. Jie sako: buvęs ministras – architektas, bet skyrė mažiau dėmesio, nei aš, inžinierius – ekonomistas. Gal V. Mazuronis, kaip architektas, nenorėjo savo gildiją propaguoti. Architektūrai skirta per mažai dėmesio. Todėl statiniai kartais virsta stiklainiais. Netgi, pavyzdžiui, stogo spalva daug lemia. Architektų darbai labai ilgai arba puošia arba bado akis“, – sakė K. Trečiokas. Skalūnus vertina skeptiškai Spaudos konferencijos pabaigoje Aplinkos ministras pasisakė dėl skalūnų dujų žvalgybos. Jis skeptiškai vertina galimybę skelbti naują skalūnų dujų žvalgybos konkursą. Anot jo, naftos ir dujų kainos yra žemos, tad gali neatsirasti norinčiųjų ieškoti dujų Lietuvoje. „Aš kuo toliau, tuo skeptiškiau žiūriu į poreikį čia žvalgyti“, – sakė K.Trečiokas. Jo teigimu, tai gali būti „tuščias šūvis“, nes paskelbus konkursą, neatsiras norinčiųjų žvalgyti skalūnų. Ministras aiškino, kad potencialūs investuotojai šiuo metu nesidomi galimu konkursu, nors informacija išplatinta per Lietuvos ambasadas užsienyje. K.Trečiokas tikino, kad šiuo metu jis siūlytų susilaikyti nuo konkurso, bet dėl to turėtų apsispręsti Vyriausybė. „Spręsime kolektyviai, nenoriu primesti savo nuomonės“, – teigė jis. Vyriausybė gegužę iki keturių mėnesių pratęsė formalų konkurso ieškoti skalūnų naftos ir dujų vakarų Lietuvoje, Tauragės-Šilutės plote, skelbimo terminą. Netrukus po to Geologijos tarnyba turėjo pasirašyti naujo konkurso sąlygas. K.Trečiokas BNS anksčiau sakė, jog konkurso pradžia pratęsta, kad būtų galima apsitarti su potencialiais investuotojais, o tam reikėtų maždaug 2 mėnesių. 2012 metais skelbtame pirmajame konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė – JAV bendrovė „Chevron“, tačiau po metų ji pasitraukė dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje. Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.

Šaltinis: www.grynas.lt