Blog

  • Stirną pririšo ant virvutės ir ganė pievoje

    Stirną pririšo ant virvutės ir ganė pievoje

    Prieš keletą dienų Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija gavo pranešimą, kad Slavinciškių kaime, Alytaus rajone, laikoma pririšta stirna. Pareigūnai nuvykę pagal gautą informaciją į pil. S. S. sodybą, išvydę vaizdą nustebo. Maždaug 4 mėn. amžiaus stirnos patelė ganėsi pievoje, parišta ant virvės. Sodybos šeimininkė paaiškino, kad gyvūnas buvo paliktas motinos ir jam grėsė pavojus, todėl visiškai mažytę stirną augino sodyboje.

    Už neteisėtą gyvūno laikymą ir paėmimą iš laisvės gresia administracinė bauda nuo 57 iki 115 eurų. Gyvūnas iš pilietės buvo paimtas ir nugabentas į VĮ Alytaus miškų urėdijos aptvarą adaptacijai, o vėliau bus paleistas į laisvę.

    Noras padėti laukiniams gyvūnams ar jų jaunikliams, kai atrodo, kad jiems gresia pavojus, labai humaniškas poelgis, tačiau ne visada reikalingas. Dažniausia, kaip ir šiuo atveju, gyvūnai paimami globai būdami maži, manant, kad juos paliko tėvai ar, kad jie nusilpę. Paprastai jaunikliai turi tėvus, tik mes jų nematome. Gerų norų vedami, žmonės rastus gyvūnėlius ima ir priglaudžia namie, bando auginti arba veža į artimiausią gyvūnų prieglaudą. Nieko bloga nenorėdami, stengdamiesi pagelbėti „našlaičiams“, juos tiesiog pavagiame tėvų akivaizdoje. Taip atsitinka todėl, kad mes nežinome gyvūnų elgsenos ypatumų.

    Radus tokį mažylį, geriausia palikti jį, neliesti jo rankomis ir kuo greičiau pasišalinti. Tuo atveju, jeigu jauniklis blaškosi, šaukia, tik tada galima spręsti, kad gyvūnui reikalinga pagalba. Rastus sužalotus laukinius gyvūnus reikia perduoti gyvūnų globėjų asociacijai, kur jais bus tinkamai pasirūpinta, suteikta pagalba.

    Alytaus RAAD informacija

  • Seimas pritarė ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimams!

    Seimas pritarė ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimams!

    Seimas pritarė ginklų ir šaudmenų įstatymo pakeitimams! Nuo šiol medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis, naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, turintys galiojantį medžiotojo bilietą, ir subjektai, turintys licenciją nuomoti ginklus, gavę leidimą.
    Laukiame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. spalio 31 d. priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

  • Vilkų kruvinos puotos – milžiniški nuostoliai gyvulių augintojams ir savivaldybės piniginei

    Vilkų kruvinos puotos – milžiniški nuostoliai gyvulių augintojams ir savivaldybės piniginei

    Vilkų išpuoliai varo į neviltį gyvulių augintojus. Per plėšrūnų kruviną puotą, prasidėjusią liepos pabaigoje, rajone sudraskyti 84 naminiai gyvuliai, daugiausia – avys. Gyvulius praradusiems ūkininkams žala kompensuojama iš savivaldybės tikslinio fondo, kurio lėšos iš šalies medžiotojų sumokamų mokesčių už gamtos išteklių naudojimą.

    Kasdien – žinios apie naujus vilkų išpuolius

    Paskutinės vilkų aukos – trys melžiamos avys Gilių kaime (Panemunėlio sen.). Šio kaimo ūkininkas Tomas Didžiulis rugsėjo 22-osios ryte ganykloje išvydo kraupų vaizdą – dvi nebegyvos avys išdraskytais kūnais gulėjo ganiavos vietoje, o trečiosios liekanos nutemptos atokiau ganyklos. Vilkų nepaliesti liko trys bandos patinai.

    „Girdėjau apie tai, kad vilkai siautėja visur. Kodėl medžiotojams neleidžia jų šaudyti, nepaaiškinama. Jeigu nušausi ne laiku, gali turėti didelės bėdos. O kaip mums, ūkininkams, gyventi? Prieš trejus metus pirkau keturias melžiamas avis, už jas sumokėjau 2 tūkst. litų. Gėrėm pieną, gaminom varškę. Dabar liko tik avinai. Apie sudraskytas avis pranešiau seniūnijai, gal kažkiek nuostolių kompensuos. Bet labai gaila ilgai augintų gyvulių“, – guodėsi trijų avių netekęs vyras. Arti ganyklos, kurioje vilkai įvykdė kruviną puotą, nėra miškų ir krūmynų. Ūkininko manymu, plėšrūnai labai suįžūlėjo – jiems nebereikia miško priedangos, jie nebesibaimina net žmonių kaimynystės.

    Vilkų daugėja, išpuoliai dažnėja

    Nuo vasaros vidurio vilkai siautėja ne tik pas mus, bet ir kaimyniniuose rajonuose. Sudraskytų gyvulių šokiruojanti statistika privertė Aplinkos ministeriją imtis veiksmų: kai kuriuose rajonuose, kur plėšrūnai padarė daugiausia žalos, leista papildomai sumedžioti po keletą vilkų. Mūsų rajone papildomai leista sumedžioti 4 vilkus. Leidimai medžioti šiuos plėšrūnus išduoti septyniems medžiotojų būreliams, kurių medžioklės plotai išsidėstę šiemet labiausiai vilkų pamėgtose teritorijose: „Jūžintų“, „Energetiko“, „Alsetos“, „Miškų urėdijos“, „Atžalyno“, „Salagirio“ ir „Šetekšnų“. Tiesa, nusitaikyti į vilkus galės ne visi minėtų būrelių nariai, o tik tie, kuriems iš anksto buvo patikėta tokia atsakomybė. Juos turėjo pasirinkti patys medžiotojai. Keturis vilkus leista sumedžioti iki spalio 15 d., vilkų medžioklės sezono pradžios. kol kas sumedžiotas vienas.

    Praėjusį penktadienį Rokiškyje viešėjęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas „Gimtajam…“ sakė, jog svarstoma leisti papildomai vilkus medžioti ne konkretiems klubams ar būreliams, o visiems rajono medžiotojams. Anot viceministro, praėjusią žiemą vykdyta vilkų apskaita, švelniai tariant, nėra tiksli – realiai mūsų šalyje gyvena gerokai daugiau vilkų, nei nustatyta per apskaitą. Aptikti 330 vilkų pėdsakai, Panevėžio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio ir Kupiškio miškuose suskaičiuota apie 50 vilkų, mūsų rajono teritorijoje pagal apskaitą gali gyventi 29 vilkai. Pagal 2013 m. apskaitą šalyje suskaičiuoti 208 vilkai, Panevėžio apskrities rajonuose – 27. Viceministro nuomone, vilkų populiacija gerokai per didelė ir šie plėšrūnai jau kelia grėsmę ne tik gyvuliams, bet ir žmonėms.

    Vilkų globa kainuoja brangiai

    Ar per artėjantį vilkų medžioklės sezoną bus leista šių plėšrūnų sumedžioti daugiau, nei šiuo metu numatyta, kol kas nežinia. Praėjusį medžioklės sezoną leista sumedžioti 33 vilkus. Dėl vilkų populiacijos ne vienerius metus vyksta kovos su šiuos plėšrūnus globojančia asociacija „Baltijos vilkas“. Kartą net teko atidėti vilkų medžioklės sezono pradžią, nes vyko teisminiai ginčai dėl padidinto vilkų sumedžiojimo skaičiaus.
    „Per 31-erius medžiotojo stažo metus tokio vilkų siautėjimo neteko patirti“, – sakė Juozas Davainis, patyręs medžiotojas, Rokiškio miškų urėdijos miško apsaugos inžinierius. Pasak jo, medžiotojų sumokami mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą, iš kurių ir kompensuojama vilkų padaryta žala ūkininkams, dalyje rajonų jau baigia išsekti. Šios lėšos anksčiau būdavo naudojamos miškų apsaugai ir kanopinių žvėrių padarytai žalai kompensuoti, o dabar didžioji jų dalis atitenka vilkų nuostoliams padengti. Kadangi kompensacijų sumos už vilkų sudraskytus gyvulius milžiniškos ir auga kaip ant mielių, anot miškininko, repelentams, kurie būtini spygliuočių jaunuolynams saugoti, nebeliks nė cento…

    Savivaldybės specialiajame fonde miško prevencijos priemonėms nuo žvėrių daromos žalos bei kompensacijoms už žvėrių padarytą žalą naminiams gyvuliams kompensuoti šiemet yra 24 tūkst. eurų. Šiuo metu jau paskaičiuota, kad už žvėrių žalą, padarytą gyvuliams, reikia apie 13 tūkst. eurų. Dalis kompensacijų jau išmokėta.

    Vilkų medžioklės sezonas prasidės spalio 15 d. Yra vilties, kad mūsų rajono medžiotojams bus padidintas sumedžiojimų vilkų skaičius. Pasak J. Davainio, šios vasaros ir rudens vilkų dažni „vizitai“ į žmonių ganyklas – neginčijamas įrodymas, jog šių plėšrūnų populiacija per didelė, o sumedžioti leistinas vilkų skaičius – akivaizdžiai per mažas.

    Šaltinis: www.grokiskis.lt

  • Mėsos suvalgome daugiau už latvius ir estus, bet kai ką pamiršome

    Mėsos suvalgome daugiau už latvius ir estus, bet kai ką pamiršome

    Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.“
    Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.“

    Iš trijų Baltijos valstybių Lietuvoje mėsos suvartojama daugiausiai. Jungtinių Tautų maisto bei agrokultūros organizacijos 2011 metų duomenimis, kaimynai latviai ir estai mėsos suvalgė 4–5 kg mažiau nei lietuviai.

    Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad 2013-aisiais vienam Lietuvos gyventojui teko 77 kilogramai mėsos ir jos produktų, iš jų – 44 kg kiaulienos. Paukštienos statistinis lietuvis 2013-aisiais suvalgė 23 kg, tuo metu jautienos ir veršienos – viso labo 4 kg. Nuo Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikų vertinama žvėriena į statistiką nė nepatenka.

    „Eurostat“ duomenimis, 2013 metais Lietuvoje buvo paskersta beveik 858 tūkst. kiaulių. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad elnių buvo sumedžiota 30,5 karto (28 137), šernų – 14,9 karto (61 795) mažiau.

    Lietuviai pamiršo žvėrienos skonį

    E. Tijušas pažymi, kad tradicija Lietuvoje vartoti žvėrieną nunyko sovietmečiu.

    „Sovietmečiu buvo labai griežta tvarka. Asmeniniam naudojimui net patys medžiotojai gaudavo tik labai menką dalį sumedžiotų žvėrių. Stambieji elniniai žvėrys, kurių nemažai būdavo medžiojama, visi už simbolinę kainą privalėjo būti parduoti valstybei. Medžiotojams likdavo dalis šernų, stirnų, o visuomenė visiškai neturėjo priėjimo prie tų žvėrienos išteklių. Nuo sovietmečio Lietuvoje nebuvo žvėrienos pasiūlos, todėl ne viena karta yra užaugusi ir apie ją nei girdėjusi, nei mačiusi“, – sako E. Tijušas.

    E. Tijušo teigimu, net jei lietuviai norėtų kiaulieną mainyti į elnieną, kol kas jie turi mažai galimybių įsigyti lietuviškos žvėrienos.

    „Kai sėkmingos medžioklės metu sumedžioju daugiau, nei reikia mano šeimai, perteklių tiesiog atiduodu kaimynams, giminaičiams. Jei sugalvočiau kažkur parduoti ar priduoti, man tektų rūpintis įvairiausiais leidimais, veterinariniais sertifikatais. Todėl eilinis Lietuvos gyventojas, neturintis jokio kontakto su medžiotoju, į parduotuvę nuėjęs žvėrienos negaus. Kokios nors užšaldytos laukinių žvėrių mėsos įmanoma tikėtis nebent pačiuose didžiausiuose prekybos centruose, bet net nežinau, ar ji lietuviška“, – kalba medžiotojas.

    Atbaido ir kaina

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas E. Tijušas pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau ūkių, kuriuose taurieji elniai, danieliai auginami mėsai. Šie yra alternatyva medžiotojų produkcijai, kuri prekybos centrų ir eilinio vartotojo stalo nepasiekia. Tačiau kol kas žvėrienos kainos išlieka dvigubai ar trigubai didesnės nei kiaulienos ar kitų lietuvio skrandžiui gerai pažįstamų gyvulių mėsos.

    Įmonės „Joniškio Audruvis“ (ūkyje auginami elniai, fazanai, avys, nutrijos ir kiti mėsiniai gyvūnai) vadovas Sigitas Petraitis teigia manantis, kad žvėrienos pasiūla didėtų, o lietuviai jos vartotų daugiau, jei būtų išrankesni maistui.

    „Aš manau, kad lietuviai tiesiog yra taupūs ir neišrankūs maistui. Latvijoje maistui žmonės išrankesni, išleidžia daugiau, į Lietuvą atvykę užsieniečiai taip pat linkę labiau išlaidauti maistui.

    Tačiau pagal tai, kiek patys parduodame žvėrienos, galime pasakyti, kad situacija gerėja. Žmonės būtų dar labiau linkę vartoti žvėrieną, jei jos kaina būtų mažesnė. Kainą lemia rinka, o kol gali išsiparduoti brangiau, kainos nenuleidi“, – tvirtina S. Petraitis.

    Savo ruožtu Elnių ūkio Mažeikių raj. savininkas Gintautas Čepas pažymi, kad užauginti elnią kainuoja kur kas daugiau, nei jautį. Elnias auga lėčiau, jo produktyvumas mažesnis (dažniausiai atsiveda tik vieną elniuką). Todėl natūralu, kad tokios mėsos kainos yra dvigubos, palyginti su gyvulių mėsa.

    „Kol kas, kadangi nėra pakankamos paklausos, mums labiau apsimoka auginti ir parduoti gyvus elnius. Juos parduodame ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, gauname kone tris kartus didesnę kainą nei skerdienos. Parduotume ir skerdieną, tačiau tokia kaina, kad atsipirktų investicijos, mėsos Lietuvoje niekas nėra linkęs pirkti“, – kalba G. Čepas.

    Žvėriena – aukštesnės kokybės

    LRT.lt pašnekovų teigimu, žvėrienos paklausa Lietuvoje didėja, tačiau labai lėtai. Tuo metu kitose Europos šalyse žvėriena yra kur kas labiau vertinama.

    „Žvėrienos paklausa Lietuvoje šiek tiek didėja. Žmonės automobilius nusipirko, tad gali pradėti sveikiau maitintis, brangesnę mėsą pirkti, – šypsosi G. Čepas. – Po truputį pradeda keistis požiūris, tačiau viskas taip greitai nevyksta.“

    G. Čepas pastebi, kad kitose Europos šalyse žvėrienos kainos mažesnės, vartojimas gerokai didesnis: „Kai kurios Europos šalys net norėtų iš mūsų pirkti žvėrieną, bet mes tokių kiekių nesame pajėgūs pateikti. Visa Europa importuoja iš Naujosios Zelandijos apie 18 tūkst. tonų elnienos, dar tiek pat užauginama pačioje Europoje“.

    Pašnekovų teigimu, žvėrienos kokybė yra itin aukšta, joje beveik nėra cholesterolio, mažai riebalų, daug baltymų. Net ir ūkiuose auginami žvėrys minta natūralesniais pašarais nei mėsiniai galvijai.

    „Aš laikau ekologinį ūkį. Žvėris šeriame ekologiškomis žolėmis, į pašarus jokių skatinančių augimą priedų nededame. Todėl mėsos savikaina yra didelė. Kokybė niekuo nesiskiria nuo laukinių. Tik jei laukiniai žvėrys sumedžiojami netinkamai, mėsa tampa nevalgoma, o ūkyje taip nebūna“, – pasakoja G. Čepas.

    Šaltinis: www.lrt.lt

  • Naktį irgi reikia mokėti pataikyti!

    Naktį irgi reikia mokėti pataikyti!

    Naktinio taikiklio naudojimas arba draudimas medžioklei Lietuvoje sukėlė plačias diskusijas. Gamtosaugininkai pakeltu tonu ir įprastiniais epitetais protestuoja ir spėja, kad šernų genocidas, kurio pagrindas – kova su afrikinių kiaulių maru, greitai išaugs į tikrą karą. Žalieji pradėjo aktyvias kampanijas virtualiojoje socialinėje terpėje, interneto svetainėse ir spaudoje, rinko parašus prieš įstatymo pataisas, kurios legalizuotų šio tipo taikiklius, ir pateikė Seimui peticiją.

    Medžiotojai oponuoja, kad tokios pataisos pasiūlytos tik siekiant palengvinti medžiotojams darbą – kovą su afrikinių kiaulių maru. Jeigu tikslas yra kuo labiau sumažinti šių naktį aktyvių gyvūnų skaičių, tai reikia suteikti galimybę medžiotojams veikti tamsiuoju paros metu ir prisitaikyti prie aplinkos, naudojant naktinius taikiklius. Visada pagrindinė užduotis yra atlikti kuo tikslesnį šūvį, kuris būtų humaniškiausias gyvūno atžvilgiu. Daug teisingiau nei sužaloti, gainioti po mišką ir tada nušauti. Neretai būna taip, kad be šuns sužaloto žvėries nerandama ir jis pasmerkiamas kankinančiai mirčiai. Pasisakydami už naktinių taikiklių leidimo idėją, medžiotojai pabrėžia, kad jau dabar medžioklėje yra naudojami aukštų technologijų prietaisai, bet ne montuojami ant ginklų, nes tai draudžia įstatymas, o kaip žiūronai. Tai tikrai neatrišo rankų serijiniams „mėsininkams”, dėl to ir brakonieriai nesuaktyvėjo. Naktinių taikiklių legalizavimas pagerintų medžioklės rezultatą, o ne keltų grėsmę gyvūnų populiacijoms.
    Ką mano medžiotojai?

    Jevgenijus Cirkinas, medžiotojas, kinologas, instruktorius, Kinologų asociacijos Deutsch Drahthaar vadovas
    Aš nenaudoju naktinio taikiklio, nes mūsų valstybėje tai draudžia įstatymas. Tačiau tai yra vertingas prietaisas, leidžiantis tamsoje įžiūrėti medžiojamą gyvūną.

    Igoris Procepovas, medžiotojas, muzikantas
    Niekada nesu naudojęs. Vis dėlto kartą pavasarį reikėjo draugo plotuose sumedžioti vieną pasiutusį šerną. Buvo labai tamsu ir teko panaudoti raudonąjį tašką. Žinoma, pataikiau gyvūnui į širdį ir džiaugiausi šūviu, bet jeigu nebūtų privertusi situacija, nebūčiau nei lemputės sukęs, nei šovęs.

    Vytautas Tamošiūnas, kinologas ir medžiotojas
    Nenaudoju naktinio taikiklio. Ne tik dėl įstatymo. Finansiškai man jis netinkamas. Iš esmės naudojant šį prietaisą yra keletas niuansų. Viena vertus, gyvūnui lieka mažiau galimybių išsigelbėti. Kita vertus, dabartinėje situacijoje – aš kalbu apie afrikinių kiaulių marą – yra būtina išmedžioti šernus. Kita priežastis– šie ir kiti porakanopiai padaro žalos žemės ūkio plotams. Humaniškiausias būdas paguldyti gyvūną yra padaryti vieną mirtiną šūvį. Jeigu vyriausybė leistų naudoti naktinius taikiklius medžioklei, niekas per daug nepasikeistų. Neprasidėtų totalus gyvūnų naikinimas, brakonieriai netaptų aktyvesni nei dabar. Tai yra tik gamtosaugininkams parankūs argumentai. Jeigu kas nori šį prietaisą naudoti, tai jau dabar jį neteisėtai naudoja, nes šių taikiklių galima laisvai įsigyti. Kalbant apie „karą su gyvūnais“, kaip kai kas sako, jis neprasidės. Medžioklės plotuose yra kaip ūkininkų darbe. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Nėra tokių, kurie galvotų tik apie šiandieną ir staiga užsimanytų būtent šiais metais išnaikinti visų miško žvėrių populiaciją, o vienintelis dalykas, kurio trūksta, yra naktinis taikiklis… Medžiotojų klubai ir jų vadovai, visai priešingai, galvoja daugybę metų į priekį, tausoja savo medžioklės teritorijas, rūpinasi gyvūnais, atlieka selekciją – daro viską, kad išlaikytų gamtą ir miško gyventojus, jų gyvenimo ir dauginimosi aplinką, pagerintų trofėjų kokybę. Kodėl kas nors norėtų visą šį darbą akimirksniu sunaikinti? Tik todėl, kad būtų leidžiama įsigyti naktinį taikiklį?

    Mantas Milinavičius, medžiotojas
    Dėl naktinio matymų optikų, asmeniškai aš ir nepritariu, ir pritariu. Čia yra ne karas ir manau pakanka žibintų. Geras, tikras, kantrus medžiotojas žvėries sulauks ir jį nukaus su lygiavamzdžiu šautuvu. O dabar medžiotojai ir medžiokliniai šunininkai atsiranda taip: nusiperku „kietą“ šautuvą už solidžią sumą, dar brangesnį džipą ir šunį už bet kokius pinigus ir esu „kiečiausias“ medžiotojas ir geriausias šunininkas, nė velnio nepataikau ir šuo nė velnio nedirba, bet aš geras medžiotojas, šuo, džipas ir šautuvas kalti. Iš šitos pozicijos nepritariu. Tačiau kita vertus, lazda turi du galus, todėl pritarčiau. Naktį su šia optika galėtum tiksliau apžiūrėti gyvūną, nustatyti lytį ir kitus požymius, reikalingus sprendimui šauti ar ne. Taip pat tai tikslesnio šūvio garantas, sumažinantis sužeistų gyvūnų procentą. Taigi, galima sakyti, kad viskas priklauso ne nuo optikos, ginklo ar šovinio, o nuo medžiotojų, kurie tai naudoja. Vienų atžvilgiu tai padėtų gamtai, kiti kaip visada naudotų savo asmeniniais, priešįstatiminiais tikslais.

    Vidas Silvestravičius, medžiotojas
    Įstatymą dėl naktinių taikiklių naudojimo palaikau ir turiu keletą argumentų. Visų pirma, galima gerai matyti, kur šaunama, pasirinkti patį mažiausią šerną, atskirti sužeistą, galima gerai atpažinti žvėris pagal amžių sudėtingose situacijose, o tai tik į gera selekcijai. Jeigu šaunama su žibintu, šernai pradeda bėgioti ir medžiotojas šauna pirmąjį pasitaikiusį, o tai nėra etiška. Antra, argumentas prieš, kad neva bus iššaudyti visi gyvūnai, nėra logiškas, nes jau dabar brakonieriams šie įrankiai yra pasiekiami. Be to, jeigu viskas bus iššaudyta, tai ką reikės medžioti rytoj? Trečia, daugelis sako, kad gyvūnui reikia duoti šansą pabėgti. Tada reikėtų uždrausti optinius taikiklius ir karabinus, ir leisti medžioti lanku. Tačiau lanku medžioti pas mus draudžiama. Šaudant naktiniu optiniu taikikliu būtų mažiau sužeistų gyvūnų, tiksliau pataikoma, taip pat gyvūnams sukeliama mažiau kančios.

    Gediminas Žiūkas, medžiotojas su 40 metų patirtimi
    Naktinių taikiklių naudojimo galimybę aš asmeniškai vertinu teigiamai. Juos tikrai galima protingai naudoti. Įstatymo projektas, kuriame kalbama apie naktinį taikiklį, medžioklę strėlėmis ir dar daugybę niuansų, birželį buvo pateiktas Seimui, bet liko nepajudintas. Kitą kartą jį peržiūrės rudenį, taigi organizacijos turi galimybę pateikti savo siūlymus. Įdomu, kad ne tik gamtos draugai, bet ir atskiri medžiotojai ir draugijos yra prieš naujoves. Vieni mano, kad ir taip yra leidžiama pakankamai daug pagalbinių prietaisų, pavyzdžiui, prožektoriai. Nėra jokio reikalo naudoti dar ir naktinius taikiklius. Daugelio naktinė medžioklė apskritai nedomina. Kiti bijo, kad naktį bus medžiojami kiti žvėrys, ne tik šernai. Niekam ne paslaptis, kad brakonierių visuomet buvo, yra ir bus. Atskiri žmonės, galintys sau leisti įsigyti 3 000 eurų ir daugiau vertą prietaisą, bet kokiu atveju jaučiasi saugūs ir laisvi nuo atsakomybės.

    Audrius Suodaitis, medžiotojas
    Esu kategoriškai prieš! Jeigu esi tikras medžiotojas, gyvūną reikia susekti, o ne šaudyti kaip šaudykloje. Jeigu norisi rimtai pašaudyti, galima nusipirkti lėkščių ir šaudykloje iki soties pasitreniruoti. Be to, žvėriui reikia suteikti galimybę išgyventi. Tamsoje šaudyti negerai. Esu girdėjęs pasakojimų, kurių veikėjas šovęs kaip papuola, gerai nematydamas į ką. Argi taip galima? Nors daugelis sako, kad naktinis taikiklis būtų naudingas daiktas ir jį reikėtų leisti, aš manau, kad tikras medžiotojas turi kaupti patirtį, o ne vienas du, iššoki, iššauni ir gatavas. Tai nebe medžioklė. Tarp kitko, dar vienas dalykas. Jeigu su naktiniu taikikliu kas nors taikytų ir nepataikytų, gyvūnas prisimintų apšvietimą ir kitą kartą spruktų vos jį pamatęs. Juk jie irgi mokosi ir naudoja savo žinias.

    Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos prezidentas
    Siūlymui leisti naudoti naktinius taikiklius ir įtraukti šią normą į įstatymą yra tik viena tikra priežastis – padėti medžiotojams šernų medžioklėje. Tai yra tarsi pagalba su įstatymų nustatytais apribojimais. Kaip žinoma, Lietuvos vyriausybė dėl afrikinių kiaulių maro paplitimo įvedė daug ir įvairių naujų taisyklių. Karantino teritorijoje, kuri užima labai didelę dalį mūsų valstybės, yra uždrausta medžioklė su varovais, ligos apimtuose rajonuose nustatoma, kiek kartų per savaitę galima rengti medžioklę tykant iš bokštelių, medžiotojai už savo pinigus turi įsirengti šaldytuvus savo klubų plotuose ir juose išlaikyti šernų kūnus iki bus gauti analizių rezultatai, o tai gali trukti net dvi savaites. Tokiomis aplinkybėmis medžioti Sus scrofa yra be galo sunku. Mūsų organizacija kovoja už naktinių taikiklių leidimą dėl dviejų priežasčių. Pirmoji, kaip jau minėjau – galimybė efektyviau medžioti šernus maro paliestose teritorijose. Antroji – kova su gyvūnų daroma žala. Yra vietų, kur šių porakanopių populiacija itin tanki, bet medžioklę apsunkina įvairios aplinkybės. Tam, kad medžiotojams būtų suteikta platesnių galimybių kovoti su šernų keliamais nuostoliais ir už juos nereikėtų patiems mokėti ūkininkams, su kuriais sudarytos plotų naudojimo sutartys, reikia leisti naudoti naktinius taikiklius. O tie medžiotojai, kurie mano, kad naktinis taikiklis suteikia žmogui per daug, o gyvūnui per mažai šansų, klysta, nes naktį irgi reikia mokėti pataikyti!

    Tekstas: Katė Šterna
    Šaltinis: Žurnalas „Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!

  • Šeštadienį Kaltanėnus drebins žvejų ir medžiotojų šventė

    Šeštadienį Kaltanėnus drebins žvejų ir medžiotojų šventė

    Šeštadienį Kaltanėnus drebins žvejų ir medžiotojų šventė, svečiams bus demonstruojama ir karinė Lietuvos ginkluotė
    Geriausi Švenčionių krašto medžiotojai ir žvejai pristatys vertingiausius medžioklės ir žūklės trofėjus, varžysis žvejojant, rengs specialius improvizuotus užsiėmimus vaikams bei renginio svečiams, kuriuos su ginkluote supažindins ir Lietuvos kariuomenė. Anot organizatorių, tokie renginiai yra ypatingai svarbūs ne tik populiarinant ir puoselėjant medžioklės ir žvejybos tradicijas visoje Lietuvoje, bet ir siekiant suartinti žmogų su gamta.
    „Lietuviai yra vieni seniausių ir geriausių medžiotojų, tad esu tikras, kad eilę metų organizuojama šventė tampa puikia galimybe visiems iš arčiau susipažinti su medžioklės tradicijomis, žvejybos ypatumais ar pažinti gamtą gerokai plačiau“, – sako Kęstas Panavas, Švenčionių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas.
    Pasak jo, šventėje prisistatys dešimt rajono medžiotojų klubų ir būrelių, kurie ne tik supažindins su geriausiais medžioklės trofėjais iš šio krašto, bet ir vaišins žvėrienos bei kitais patiekalais.
    „Nė kiek neabejoju, kad visi apsilankę tikrai bus maloniai nustebinti, sužinoję kokių žvėrių esama šiame Lietuvos krašte“, – sako jis.

    Švenčionėlių medžiotojo klubo vadovo Alberto Razmio teigimu, šiemetinė šventė išsiskirs kiek kitokia programa nei iki šiol.

    „Siekiame, kad ši šventė palengva taptų švente visų žvejų ir medžiotojų šeimoms, tad neatsitiktinai pasirinkome Kaltanėnų dvaro parką, o programoje gausu žaidynių, varžybų“,– teigia A. Razmis.
    Kaltanėnų seniūno Tomo Rokickio teigimu, organizuojamos šventės dvaro parkas buvo kardinaliai atnaujintas per paskutinius metus pasitelkus savivaldybės ir ES lėšas: jame įrengtos vaikų žaidimų, sporto aikštelės, teniso kortai. Parke teka Žeimenos upė, įrengti gydomieji Grįžulo ratai.
    Anot seniūno, renginio metu vaikams galės būti organizuojamos ekskursijos į medžioklės plotus, supažindinama su medžioklės pagrindais, rodomos pašarinės aikštelės, o medžiotojai turės galimybę loterijoje laimėti tikrą parduotuvės „Hunter“ šautuvą.

    Švenčionių rajono žvejų ir medžiotojų šventę organizuoja vietos žvejai ir medžiotojai, rajono savivaldybė, Kaltanėnų kaimo bendruomenė, bendrovė „Hunter“. Švenčiojų rajono žvejų ir medžioklės draugija šiuo metu vienija virš 300 medžioklės ir žvejybos profesionalų.

  • Medžiotojai remia į kampą Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą

    Medžiotojai remia į kampą Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovą

    Medžiotojai nebeapsikentė. Užsienio mokslininkų tyrimais jie bando įrodyti Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovui, kad afrikinį kiaulių marą platina ne šernai.

    Tai neva patvirtina ir faktai, kad Rusijoje tūkstančiuose hektarų gyvena vos vienas kitas šernas, o maras siautėja kaip siautėjęs. Be to, Medžiotojai mato, kad dėl užkrato šernai nedvesia, nors to buvo tikėtasi. Labiausiai medžiotojus piktina Maisto ir veterinarijos tarnybos siūlymas iki kito balandžio taip sumažinti šernų skaičių, kad tūkstantyje hektarų jų liktų ne daugiau kaip 5.

    To nepadarius, grėstų baudos. Aplinkos ministerija medžiotojams pritaria ir jiems primetamas pareigas bei ribojimus laiko nelogiškais.

    Šaltinis: www.alfa.lt

  • Rokiškio rajone krito pirmasis „pilkis“

    Rokiškio rajone krito pirmasis „pilkis“

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Rokiškio rajonui iki spalio 14 d. papildomai leido sumedžioti 4 vilkus. Ši teisė suteikta septyniems rajono medžiotojų klubams ir būreliams, kurių medžioklės plotai išsidėstę labiausiai vilkų pamėgtose teritorijose ir kurių gyventojai patiria didžiausių nuostolių dėl šių plėšrūnų daromos žalos naminiams gyvuliams. Tai yra medžiotojų klubai ir būreliai – „Jūžintai“, „Atžalynas“, „Alseta“, „Energetikas“, VĮ „Rokiškio miškų urėdija“ PMŪ, „Salagiris“ ir „Šetekšna“.

    Pirmasis vilkas buvo sumedžiotas rugsėjo 7 d. vakare Aukštakalnių kaime, Kamajų seniūnijos teritorijoje. Šį vilką sumedžiojo „Energetikas“ medžiotojų klubo medžiotojas, žvėries tykojęs medžioklės bokštelyje. Kilnojamasis medžioklės bokštelis buvo pastatytas ant nupjautų pasėlių, ražienoje.

    Primename, kad medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą informuoti Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centrą telefonu 8 5 273 2995 ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti atitinkamo Lietuvos respublikos Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai nustatytos formos pranešimą. Rajono agentūra gautą pranešimą turi tą pačią darbo dieną el. paštu pateikti Aplinkos ministerijai.

  • Naujas šernų apskaitos būdas: pradėjo skaičiuoti jų ekskrementus

    Naujas šernų apskaitos būdas: pradėjo skaičiuoti jų ekskrementus

    Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje įsikūrusiame Miškų instituto mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienete šio instituto medžiotojai išbandė naują šernų apskaitos metodą. Jie šernų skaičių įvardija suskaičiavę šių gyvūnų ekskrementus. Medžiotojai, vykdydami mokslo programą, kurią kasmet pavasarį suderina su Aplinkos ministerija, kasmet atlieka žvėrių apskaitas, teigiama Miškų instituto išplatintame pranešime spaudai. Jei yra sniego, žvėrys skaičiuojami pagal pėdsakus sniege, o kai sniego nėra, kovo-balandžio mėnesį jie skaičiuojami pagal per žiemą paliktas ekskrementų krūveles. Pirmą kartą šalyje išbandytas ir pritaikytas šernų apskaitos metodas pagal ekskrementus. Metodas buvo palygintas su anksčiau taikytais įprastais žvėrių apskaitos metodais pagal pėdsakus sniege ir medžioklių bei žvėrių stebėjimų jų susibūrimo vietose metu. Kaip ir elninių žvėrių bei kiškių apskaitos metodas pagal žiemą paliktas krūveles, taip ir šernų naujas apskaitos metodas pagrįstas jų fiziologija (kiek ekskrementų palieka per parą, per visą žiemos laikotarpį), juostos, kurioje skaičiuojama, plotu ir visu plotu, kuriame ta apskaita atliekama. Šis apskaitos būdas yra palyginti tikslus (10 proc. paklaida, artima ir elniniams žvėrims skaičiuoti naudojamo metodo). Šiuo metu, kai šalyje iškilusi Afrikinio kiaulių maro grėsmė, itin svarbu žinoti, kiek čia gyvena šernų, ar atitinka jų skaičius nustatytas tokioms miškų teritorijoms normas, kokias priemones taikyti papildomai, kad maras nepasiektų šio regiono.

    Šaltinis: www.grynas.lt

  • Medžiotojus išgąsdino Seimo nario užmojai

    Medžiotojus išgąsdino Seimo nario užmojai

    Dalis šalies medžiotojų su nerimu stebi Seimo narių ketinimus griauti medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų sistemą – jie įsitikinę, kad tokie užmojai prieštarauja Konstitucijai, o jų iniciatoriai, atstovaujantys didžiausiai medžiotojų organizacijai, painioja privačius ir viešuosius interesus, penktadienį rašo „Lietuvos žinios“. Mažoms organizacijoms priklausantys medžiotojai neabejoja, kad parlamentaro Andriaus Palionio įregistruotos Medžioklės įstatymo pataisos skirtos vienos, pačios didžiausios – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos galiai stiprinti. Išskirtinių sąlygų sudarymas jau esą diskriminuoja kitas organizacijas. Pataisomis teisę teikti informaciją ir tvarkyti Medžiotojų sąvado duomenis siūloma suteikti tik savo struktūrą ir etatinius darbuotojus ne mažiau kaip trijuose ketvirtadaliuose Lietuvos savivaldybių turinčioms organizacijoms. Tokius kriterijus dabar atitinka tik Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. A. Palionio nuomone, smulkios medžiotojų organizacijos yra per silpnos kontroliuoti savo narių – medžiotojų, atsakingų už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, veiklą, saugų medžiojimą, vykdyti valstybės institucijų nurodymus, garantuoti duomenų pateikimo minėtam sąvadui saugumą, apsunkina jas kontroliuojančių valstybės institucijų darbą. Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas dienraščiui teigė manantis, kad pataisomis siekiama ne tik sugriauti demokratines tradicijas, bet ir monopolizuoti viešąjį sektorių. „Priėmus pataisas, mes iš esmės taptume niekas. Akivaizdu, norima, kad visi medžiotojai priklausytų vienai organizacijai. Manau, kad visa tai lemia finansiniai reikalai“, – sakė „Gamtos“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas. Šiuo metu Lietuvoje veikia trys medžiotojų klubus vienijančios asociacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, vienijanti 26 tūkst. medžiotojų ir 37 tūkst. žvejų, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, turinti 5,1 tūkst. narių, ir Sūduvos medžiotojų sąjunga su maždaug 1 tūkst. narių.

    Šaltinis: www.grynas.lt