Blog

Spalio 26 d., 9.30 val., Kelmės r., Beržėnų kaime, miške, medžiotojų būrelio ploto vienete, vykstant medžioklei su varovais, blaivus medžiotojas A. F. (gimęs 1963 m.) iš teisėtai laikomo lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo, šaudamas į stirną, netyčia sužalojo už flango linijos, 95 metrų atstumu stovėjusį kitą blaivų medžiotoją, 1961 m. gimusį vyrą.

Sužeistasis dėl šautinės žaizdos kojoje paguldytas į ligoninę.

A. F. apklaustas. Ginklas paimtas.

Brakonieriavimo problema, plačiai išsikerojusi Lietuvoje, buvo sumažinta įvedus didesnes baudas ir griežtesnę žalos aplinkai atlyginimo sistemą, tačiau aplinkosaugininkams iki šiol apstu darbo. Per metus jie pagauna net po kelis šimtus piktavalių. Juos labiausiai stebina rekordininkai – pažeidėjai, kuriems negėda tą patį prasižengimą padaryti net po kelias dešimtis kartų. GRYNAS.lt, remdamasis aplinkosaugininkų pateikta informacija, sudarė Lietuvos brakonierių žemėlapį ir pasidomėjo, kas turi įtakos žmogaus polinkiui nusikalsti.

Pirmauja – Klaipėda

Lietuvoje per tris šių metų ketvirčius aplinkosaugininkai jau surašė 2894 pažeidimų protokolus brakonieriams. Iš pateiktos statistikos galima išskirti regionus, kuriuose brakonieriams surašyta daugiausiai protokolų.

Pirmauja Klaipėdos apskritis, kur surašyta 741 pažeidimai gyvosios gamtos srityje. Antroji vieta atiteko Šiaulių (438), trečioji – Kauno (401) apskritims. Toliau rikiuojasi Vilniaus (393), Utenos (332), Alytaus (260), Marijampolės (185) ir Panevėžio (144) apskritys. Daugiausiai pažeidimų fiksuota mėgėjiškos žūklės srityje (1962 ), toliau eina medžioklė (per 200), mažiausiai pažeidimų priskirta kitai gyvūnijos apsaugos kategorijai (40).

Iš viso per minėtą laikotarpį surašyta baudų už beveik pusę milijono (445 754 Lt), tačiau pažeidėjai susimokėjo tik apie pusę šios sumos (217 375 Lt). Taip pat paskaičiuota, kad pastaruosius III ketvirčius pažeidėjai padarė gamtai žalos už daugiau nei pusę milijono (655 475 Lt) ir susimokėjo maždaug trečdalį šios sumos (187 329 Lt). Beveik penkias dešimtis tūkstančių litų žalos gamtai atlygino Šiaulių apskrities brakonieriai (49 256 Lt), Kauno (37 711 Lt) ir Klaipėdos (38 360 Lt) apskrities pažeidėjai.

Aplinkosaugininkai iš peties pasidarbavo ir konfiksuodami pažeidimo padarybo priemones bei įrankius. Per III šių metų ketvirčius daugiausiai surinkta tinklinių žvejybos įrankių (791), mėgėjų žvejybos įrankių (610). Taip pat konfiksuoti du elektros žvejybos įrankiai. Iš medžioklės taisykles pažeidusių asmenų konfiskuota 17 šautuvų ir 207 kiti draudžiami įrankiai. Aplinkosaugininkai iš pažeidėjų atėmė 91 vandens transporto priemonę ir konfiskavo 8 automobilius.

Mena įspūdingą rekordą

Aplinkos apsaugos departamentams uždavus klausimą, kiek jiems per savo darbo praktiką yra tekę turėti kelis kartus iš eilės baudžiamų brakonierių, įspūdingiausią statistiką pateikė Kauno RAAD.

„Galime paminėti, jog pasitaiko atvejų, kai tas pats brakonierius įkliūna ne vieną kartą. Tačiau tokių atvejų paskutiniu metu nėra daug, mat baudos bei žalos, padarytos gamtai, yra ganėtinai didelės. Brakonieriumi rekordininku galima pavadinti asmenį, kuris 2002 – 2006 m. laikotarpiu buvo baustas 59 kartus už žvejybą draudžiamoje vietoje (Kauno HAE draudžiamoje 500 m zonoje), draudžiamu užkabinamuoju būdu. Beveik kiekvieną kartą buvo sugavęs žuvies, todėl žala padaryta aplinkai taip pat įspūdinga (19 600 Lt). Pagrindinė brakonieriavimo priežastis – darbo netekimas bei pastovių lėšų neturėjimas“, – pavyzdį pateikė Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skyriaus
vyresnioji specialistė Roberta Keizikienė.

Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Almantas Vaičiūnas taip pat galėjo pasidalinti keletu pavyzdžių, kuomet tas pats asmuo įkliuvo aplinkosaugininkams į rankas po kelis sykius iš eilės. Kai kurių gyventojų „pasiekimai“ šitoje srityje pribloškia. Štai, pavyzdžiui, vienas Ignalinos rajono, Dūkšto seniūnijos gyventojas nuo 2005 metų yra sulaikytas 26 kartus už neteisėtą žvejybą tinklais. Už tokį patį prasižengimą 12 kartų yra bausti dar du tautiečiai – vienas vilnietis ir vienas zarasiškis. Molėtų rajono gyventojas šioje srityje yra pasižymėjęs 10 kartų.
Kitų rekordininkų prasižengimai kuklesni – A. Vaičiūnas išvardija dar bent penkis asmenis, aplinkosaugininkams už neteisėtą žvejybą tinklais įkliuvusius po 5-8 kartus. Beje, tarp jų minima ir viena moteris, Ignalinos rajono gyventoja. Į inspektorių nemalonę ji nuo 2005 metų yra patekusi penkis kartus.

Klaipėdos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas sako pamenantis vieną atvejį, kuomet vienas brakonierius nuo 2005 metų yra baustas 11 kartų. Dukart jis prasižengė šiemet.

„Šiurkščių pažeidimų skaičius 72, iš jų 2 žmonės bausti po 2 kartus šiais metais už šiurkščius žvejybos pažeidimus, vienas už šiurkštų žvejybos ir medžioklės pažeidimą. Šiurkščių žvejybos pažeidimų – 64 vnt., medžioklės – 8 vnt“, – vardijo aplinkosaugininkas.

Baudų šešėlis persekioja visą gyvenimą

Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt pasakojo, kad brakonierių-rekordininkų statistika nėra vedama, tačiau jis prisimena keturis-penkis asmenis, kurie per kelis metus yra prasižengę po 5-7 kartus. Visi pažeidimai fiksuoti žvejybos srityje.

„Tie asmenys, kurie pakliuvo ne vieną ir ne du kartus, galima su humoru pasakyti, kad jų „toks gyvenimo būdas“, jie faktiškai baudų nesusimoka, tos sumos jiems „kabo“, kaupiasi, turto jie nebeturi. Tai atitinkamo socialinio sluoksnio gyventojai“, – tipiško brakonieriaus portretą bendrais bruožais nupiešė aplinkosaugininkas. Anot jo, nors iš dalies tokių brakonierių itin sudėtinga išsireikalauti susimokėti baudas, jiems šios metams bėgant niekur neišnyksta ir nėra nubraukiamos.

„Jeigu jisai (brakonierius – red. past.) nesusimoka paskirtos administracinės baudos, mes perduodame informaciją antstoliams ir jie bando išieškoti (baudą – red. past.). Tik kai jis kažkur įsidarbina, gauna kažkokias pajamas, iškart atitinkamas procentas nuo tų pajamų nuskaičiuojamas. Tas baudų šešėlis persekios, ko gero, visą gyvenimą“, – įspėja S. Mikėnas. Pašnekovo teigimu, ir šiandien ateina informacija iš antstolių, kad apmokėtos baudos, kurios paskirtos prieš aštuonerius ir daugiau metų.

Aplinkosaugininkas per savo ilgametę darbo patirtį yra prisiklausęs įvairiausių pasiteisinimų ir istorijų, kodėl piliečiai brakonieriauja, todėl vieno populiariausio melo išskirti negali. Tačiau prasitaria, kad pasitaiko ir tokių, kurie sako: „gaudžiau ir gaudysiu. Jūs mane gaudot, o aš – žuvį“, taip pat skamba ir kitas gana dažnas pagraudenimas, kad „neturiu ko valgyti“.
„Visokiausių atvejų būna, pakliūna ir tie, kurie turi viską. Ir šiais metais buvo tokių. Įkainiai yra dideli, bet moka tas sumas palaipsniui“, – sakė S. Mikėnas.

Anksčiau pažeidimai galėjo apsimokėti

S. Mikėnas sutinka, kad anksčiau, kai buvo mažesni įkainiai už neteisėtai pagautas žuvis daliai pažeidėjų galbūt ir apsimokėdavo „bandyti laimę“ ir surizikuoti: o gal neįklius. Tačiau prieš kelis metus kai kurios baudos išaugo dešimteriopai, taigi ir pagundų nusikalti turėjo sumažėti.

„Jie žinodavo, kad inspektorius, ypatingai tokiame regione kaip Vilniaus, kur vandens telkinių yra tikrai daug, kiekvieną dieną prie to vandens telkinio nenuvažiuos ir nesugaus. Jeigu maksimaliai pakliūdavo du tris kartus per metus, logiškai jie išsiskaičiuodavo ir gal jiems apsimokėdavo. Kažkiek žuvies pagaudavo, kažkiek parduodavo ir t.t. Bet kai dabar žalos įkainiai yra didesni ir vos ne dešimt kartų už kai kurias žuvų rūšis, nežinau – jokios logikos nėra, kad apsimokėtų“, – samprotavo Vilniaus RAAD aplinkosaugininkas.

Jis sutinka, kad per pastaruosius metus itin šiurkščių pažeidimų žvejybos srityje yra iš tiesų gerokai sumažėję. Viena to priežasčių – padidintos baudos.

Rekordininkas susimokėjo visas baudas

Alytaus RAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stasys Gudzinevičius patvirtino kolegos S. Mikėno žodžius, kad didžiausi apskrities rekordai priklauso keliems asmenims, prasižengusiems po 5-7 kartus.

„Turėjome vieną pilietį, kuris nuo 2009 metų buvo pakliuvęs septynis kartus, paskui jis, tiesa, išvažiavo į Angliją. Jis vis pakliūdavo su tinklais“, – pasakojo aplinkosaugininkas. Tiesa, jis pabrėžė, kad iš šio konkretaus pažeidėjo pavyko išsireikalauti visų baudų sumokėjimo ir žalos gamtai atlyginimo.

Paklaustas, kodėl piliečiai ryžtasi net po kelis kartus pakliūti į rankas aplinkosaugininkams darydami tą patį prasižengimą, S. Gudzinevičius kėlė retorinį klausimą: „O kodėl tas pats žmogus 24 kartus viršija greitį? Tai ir čia lygiai tas pats – tai vėlgi yra ir būdas žmogaus, ir šiai dienai, kada ieškinių dydis pasidarė didesnis, tokių rekordininkų nebeturime“.

Anot S. Gudzinevičiaus, žmogus, turintis proto, pasiskaičiuoja, kad dabar, darydamas nusižengimą, jis gaus ne tik baudą, bet gali netekti ir nusikaltimo įrankių, ir transporto priemonės – didėja rizika.

„Yra buvę atvejų, kad neturi turto (pažeidėjas – red. past.), į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Anstoliai kas kažkiek laiko patikrina, ar neatsirado turto, bet čia jau jie seka šį dalyką, ne mes“, – aiškino Alytaus RAAD aplinkosaugininkas.

Psichoanalitikas: noras nusikalti – savo jėgų įrodymo forma

Pscihoanalitikas Raimundas Milašiūnas, paklaustas, kas skatina brakonierių norą nusikalsti vėl ir vėl, pirma atkreipė dėmesį,kad kiekvienas žmogus savo gyvenime siekia stabilių dalykų, kurie yra saugumo garantas. Kartais stabilumas sukuriamas drastiškose ir neadekvačiose situacijose. Tai yra vienas paaiškinimas, kodėl vis kartojamas tas pats veiksmas.

„Dirbdamas su žmogumi, kuris daro nusikaltimą, ir ieškodamas psichologinių priežasčių, bandyčiau surasti kažkokias šaknis jo asmenybėje, kurios rodo, kad jam visą laiką reikia įrodyti savo pajėgumą, jėgą įveikti kitus. Šiuo atveju tai yra susidūrimas ar su aplinkosaugininkais, ar su policija. Kartais jie ir įkliūna, bet visada žaidžia savotišką žaidimą, bandydami nugalėti. Tas žaidimas gali tęstis be galo tol, kol tas žmogus laimi. Aš įsivaizduoju, kad kartais jie yra pagaunami, bet kartais ir ne, tai jiems suteikia didžiulį galios pojūtį“, – samprotavo R. Milašiūnas.

Pasak psichoanalitiko, linkę nusikalsti žmonės paprastai savyje turi bejėgiškumo problemų, yra atėję iš šeimų, kuriose susidūrė su nuvertinimu ar panašiais dalykais.

„Jiems reikia kiekvieną kartą įrodyti – aš galiu būti nepagautas, galiu būti laimėtojas ir pan.“, – aiškino pašnekovas.

Nors dauguma žmonių turi savyje pykčio ir agresijos apraiškų, šie jausmai dažnai laikomi užgniaužti, arba, kaip sako psichoanalitikas, brandžios asmenybės tokią agresiją sugeba panaudoti siekdami karjeros, bandydami save įtvirtinti visuomenėje, darbe, šeimoje.

„Kartais dėl tam tikrų priežasčių susidaro tokios aplinkybės, kad žmogus nustoja riboti savo vidinius impulsus ir tada agresija gali pasireikšti į išorę nevaldomu būdu – tai gali būti asocialus elgesys, nusižengimas“, – dėstė R. Milašiūnas.

Pašnekovas neabejoja, kad brakonieriaujantys žmonės tikrai pagalbos neieškos pas psichologus, nes tai reikštų pripažinimą, kad esama vidinių problemų. Taigi šiuo atveju labiau galėtų padėti griežtesnės drausminančios priemonės ir draugai, artimieji, kurie parodytų, kad galima galią ir savo asmenybę įtvirtinti kitais, ne nusikalstamais būdais.

Šaltinis: www.grynas.lt

Praėjusią savaitę Kauno, Šiaulių ir Panevėžio regionuose, kurie pasižymi didžiausiu tauriųjų elnių gausumu, aplinkosaugininkai vykdė akciją „Elnias – 2014“. Akcijos metu tikrinta, kaip medžiotojai laikosi taisyklių medžiodami tykojant.

Praėjusią savaitę organizuota per 30 reidų. Juose dalyvavo 35 aplinkosaugininkų ir policijos ekipažai. Pareigūnai patikrino daugiau kaip 70 medžiotojų. Organizuotų reidų metu tamsiu paros metu buvo stabdomi medžioklės plotų naudotojų automobiliai, tikrinami medžioklės dokumentai, įrankiai bei įgyta produkcija.

Nors patikrintas gausus medžiotojų būrys, surašyti tik 5 administracinių teisės pažeidimų protokolai už nešiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.

„Džiugu, kad pastaruoju metu vykdytos aktyvios aplinkosaugininkų priemonės ir prevencinė veikla davė rezultatų. Medžioklės plotų naudotojai žino teisės aktų reikalavimus, iš esmės jų laikosi, todėl šiurkščių pažeidimų nenustatyta“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Aplinkosaugininkai primena, kad šiuo metu leidžiama medžioti stambiuosius kanopinius žvėris – briedžius, tauriuosius elnius, šernus, stirnas ir danielius bei kitus gyvūnus – vilkus, lapes, mangutus, žąsis, antis. Nuo lapkričio 3 d. bus leidžiama medžioti ir pilkuosius kiškius.

Už medžiojimą neturint šios teisės, už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą ar gabenimą, medžiojimą naudojant draudžiamus įrankius, priemones ar būdus gresia bauda iki 6 tūkst. Lt, teisės medžioti atėmimas iki 5 m. bei pažeidimo padarymo įrankių ir transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ar sumedžiotiems gyvūnams gabenti, konfiskavimas.

Apie pastebėtus pažeidimus galima informuoti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Visuomenės informavimo skyrius

Nuo spalio vidurio prasidėjęs vilkų medžiojimo sezonas žada būti itin „karštas“ – nors šiemet leista sumedžioti 33 vilkus visos Lietuvos mastu, jau sklinda kalbos, kad kai kurie regionai savo kvotas sugebėjo išnaudoti. Pirmauja Kauno apskritis, kur jau sumedžioti trys vilkai. Tiesą sakant, jie visi sumedžioti pirmąją vilkų medžioklės sezono dieną per pusvalandį. Aplinkos ministerijai toks medžiotojų spartumas sukėlė klausimų, todėl viceministras paprašė šią situaciją ištirti. Savo ruožtu Medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas sako, kad jokio stebuklo čia nėra, taip greitai išnaudotą viso regiono vilkų kvotą nulėmė situacija Kaišiadorių rajone.

Laimikiai: vilko patelė ir du jaunikliai

Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintame įsakyme šių metų vilkų sumedžiojimo kvotos išdalintos tokia tvarka: Alytaus ir Utenos apskrityse leista sumedžioti po penkis vilkus, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus – po keturis, Kauno ir Tauragės – po tris, Klaipėdos ir Šiaulių – po du, Telšių – vieną. Nors vilkus medžioti oficialiai leidžiama dar tik 8 dienas, Kauno apskrities Kaišiadorių rajono dviems medžiotojų klubams užteko vos dienos – dviejuose miškuose spalio 15 dienos vakarą nušauti trys vilkai.

Aplinkos ministerija, reaguodama į šį įvykį, kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD), pavesdama jam atlikti šio vilkų sumedžiojimo aplinkybių tyrimą ir informuoti apie jos rezultatus.

Kaip GRYNAS.lt aiškino Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas, viena suaugusi vilko patelė sumedžiota Eitekonių miške, o du vilkų jaunikliai – Kaukinės miške. Vieną vilką sumedžiojo medžiotojų klubo „Palemonys“, kitus du vilkus – „Žiežmarių“ klubo medžiotojai.

„Buvo gautas pavedimas iš Aplinkos ministerijos atlikti patikrinimą dėl šitų vilkų sumedžiojimo, jis jau pradėtas, vykdomas. Vilkai apžiūrėti nuvykus į vietą, šiuo metu dar ne visi medžiotojai, dalyvavę medžioklėje, apklausti, nėra paimti iš jų paaiškinimai, kad tikrai ta medžioklė įvyko būtent tą dieną, o ne kažkada anksčiau“, – tyrimo eigą komentavo T. Barkauskas.

Trys taiklūs šūviai vos per pusvalandį

Įdomi ir kita detalė – visi trys vilkai sumedžioti labai nedideliu laiko skirtumu – vienas pusę septynių, kitas – septintą ir dar vienas – 18.45 val. vakaro.

„Laiko tarpas gana mažas, bet tai yra visiškai realu, nes tai yra laikas prieš temstant, vilkai tuo laiku galėjo išeiti iš savo irštvų maitintis. Jeigu medžiotojai juos buvo anksčiau stebėję, kad jų ten yra, realu, kad jie juos sumedžiojo dar prieš sutemstant, nes sutemus jų būtų paprasčiausiai nematę“, – svarstė aplinkosaugininkas.

Paklaustas, ar teoriškai galėjo būti tikimybė, kad vilkai buvo sumedžioti ne spalio 15-ąją, o dar prieš prasidedant vilkų medžioklės sezonui ir suskubta iškart viską įregistruoti, pašnekovas teigė, kad tai turėtų patvirtinti arba paneigti atliekamas tyrimas. Kol kas tokias išvadas daryti anksti, tačiau pats faktas, kad tyrimas pradėtas rodo, kad tam tikrų įtarimų kilo.

Kada paaiškės atliekamo tyrimo rezultatai T. Barkauskas pasakyti negalėjo, nes, jo teigimu, keli liudininkai, kuriuos dar reikia apklausti, kaip tyčia išvykę į užsienį: „Jie yra verslininkai, nesėdi vienoje vietoje. Bet aišku jie ten ne dirbti išvykę, tad grįš po savaitės-dviejų ir tada bus pabaigtas tyrimas“, – paaiškino pašnekovas.

Už medžioklę draudžiamu laiku – iki 4 tūkst. Lt bauda

Jeigu atlikus tyrimą paaiškėtų, kad vis tikt vilkus medžiotojai nušovė kitą dieną nei užregistravo, dar prieš prasidedant vilkų medžioklės sezonui, kvota Kauno apskričiai nebūtų nustatyta iš naujo, būtų laikoma, kad ji be kokiu atveju yra išnaudota.

„Tų medžiotojų atžvilgiu būtų taikomos administracinės poveikio priemonės – būtų paskirta bauda pagal pažeidimą ir būtų pateiktas ieškinys atlyginti žalą aplinkai“, – teigė T. Barkauskas.

Medžioklės pažeidimams taikomos baudos yra apibrėžtos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 85 straipsnyje. Jeigu medžiotojas vilką sumedžiotojo netinkamu laiku, tai užtraukia baudą nuo dviejų iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Taip pat bus atimta teisė medžioti nuo vienerių iki trejų metų bei paskaičiuota žala aplinkai.

Medžiotojų atstovas: nematau jokio stebuklo

Medžiotojų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas GRYNAS.lt teigė žinantis šią situaciją Kaišiadoryse ir teigė, kad tokias medžioklės pasekmės nulėmė didelį ažiotažą rajone kėlę vilkai.

„Per praėjusį vasaros ir rudens pradžios laikotarpį Kaišiadoryse buvo per 60 vilkų papjautų naminių gyvulių, o savivaldybė jau išmokėjo per 30 tūkst. Lt kompensacijas už šitą padarytą žalą. Visiškai nenuostabu, kad tose vietose, kur vilkai šitaip pasireiškė, o ten buvo du miškų masyvai, kiek man yra žinoma, medžiotojai nekantraudami laukė tos spalio 15-osios ir sėkmingai tris vilkus paklojo. Nematau jokio stebuklo. Situacija Kaišiadoryse šiais metais tokia, todėl labai stebėtis nėra dėl ko“, – komentavo E. Tijušas.

Anot pašnekovo, vilkams nereikėtų skirti ypatingos globos ir perdėto dėmesio, o nustatomos kvotos yra per mažos: „Aš tą sakiau viešai, atvirai, į akis vilkų gynėjams ir tą patį galiu pakartoti dar kartą“, – pabrėžė medžiotojų atstovas.

Paklaustas, kaip vertina ministerijos išsakytas abejones ir prašymą ištirti vilkų medžioklės aplinkybes, ar vilkai sumedžioti ne prieš sezono pradžią, E. Tijušas atsakė, kad „įtarinėti galima bet ką ir bet kuo“.

„Jeigu yra bent menkiausias pagrindas tą įtarti, tyrimas reikalingas. O šiaip manęs tai nestebina, nes žinau situaciją“, – sakė E. Tijušas.

Seniūnas: šiemet situacija iš tiesų prasta

Kaišiadorių rajono savivaldybės Žiežmarių apylinkės seniūnijos seniūnas Albinas Kmeliauskas GRYNAS.lt patvirtino, kad iš tiesų šiemet situacija su vilkų papjautais naminiais gyvūnais jų rajone prasta.

„Vilkai daug žalos padarė seniūnijoje net keliose vietose – ir avis išpjovė, ir veršelį, ir ožkas. Tokių dalykų vasarą tikrai buvo“, – sakė A. Kmeliauskas. Jo teigimu, buvo nuvažiavusi speciali sudaryta komisija ir kartu su medžiotojais konstatavo, kad papjauti gyvuliai – tikrai vilkų darbas.

Kauno apskrityje, o kartu ir Kaišiadorių rajone, vilkų kvota jau išnaudota. Ką tuomet seniūnija pataria vietiniams gyventojams, kaip apsaugoti laikomus gyvūnus nuo galimų plėšrūnų antpuolių?

[ad id=”19955″]„Mažas avis ar ožkas žmonės turėtų nakčiai suvaryti į tvartus, pašiūres padaryti, kurios nebūtų taip lengvai pasiekiamos vilkams. Pavyzdžiui, Gudonyse žmogus aptvėręs elektriniu piemeniu ganė avis ir net triskart buvo avių išpjovimai. Tas žmogus toje vietoje negyvena, vilkai įlenda ir „šienauja“ avis“, – kalbėjo seniūnas. Pasak pašnekovo, sunku vietiniams ką nors patarti, nes praktika rodo, kad elektrinis piemuo neveikia, reikia aklinų tvorų. Nemaža dalis smulkius gyvūnus laikančių ūkininkų negyvena šalia ganyklų, todėl kiekvieną kartą negali nuvykti patikrinti, ar gyvulių neaplankė vilkas.

Anot A. Kmeliausko, ir ankstesniais metais vilkai šiame rajone darbuodavosi, tačiau tai buvo labiau pavieniai atvejai, o šiemet šis procesas yra labai suaktyvėjęs.

„Rajonas yra išmokėjęs apie 25 tūkst. Lt kompensacijų ūkininkams, ne tik mūsų seniūnijoje, bet ir kitose“, – sakė Žiežmarių apylinkės seniūnijos seniūnas. Jo teigimu, vietiniai tarpusavyje kalba, kad iš tiesų reikėtų didinti kvotas vilkų sumedžiojimui, nes jie pridaro daug bėdos.

Medžioklė vilkų problemos neišspręs

Savo ruožtu organizacijos Baltijos vilkas atstovai ne kartą yra viešai pasisakę abejojantys dabartinės vilkų medžiojimo kvotos pagrįstumu, nes prieš medžioklės sezono pradžią pateiktas vilkų apskaitos rezultatas 208 vilkai vėliau buvo padidintas iki 330 vilkų, taip padidinant medžioklės limitą nuo 21 iki 33 vilkų.

Organizacijos narių nuomone, medžioklė negali išspręsti vilkų daromos žalos problemų. Vietoje sumedžiotų vilkų ateis nauji, – ir nebūtinai iš Lietuvos, – o medžiojant gali būti pažeistas atskirų vilkų šeimų gyvybingumas ar net paskatintas vilkų ėjimas į ganyklas ieškoti lengvesnio grobio.

„Problemą gilina ir kaimo paramos programos, skatinančios kurti naujus avių ar mėsinių galvijų ūkius. Jose neatsižvelgiama į tai, ar naujose ūkininkavimo teritorijose nuolat gyvena vilkai, kurie iki tol galbūt net nebuvo susidūrę su ūkiniais gyvūnais. Skiriant paramą gyvulių įsigijimui ir auginimui tokiose vietose, tačiau neskiriant paramos jų apsaugai, pažeidžiamas darnaus vystymosi principas, sukuriant naujus konfliktus tarp žmogaus ir plėšrūno“, – rašoma už vilkų apsaugą pasisakančios organizacijos puslapyje.

Šaltinis: www.grynas.lt

[ad id=”19955″]Manau dauguma medžiotojų jau žino apie internetinį UAB „Zala Arms” ginklų aukcioną kuris vyksta svetainėje www.aukcionas.zalaarms.lt. Tiems kurie apie internetinį ginklų aukcioną girdi pirmą kartą, pasiskaityti kaip dalyvauti aukcione ir kaip nustatomas laimėtojas galite čia.

Šiuo metu yra ruošiamas naujas aukcionas kuris prasidės 2014.11.11 dieną 10 valanda ryte ir tęsis vieną parą. Pagalvojome, kad visiems būtų patogiau iš anksto paskelbsime preliminariai kokie ginklai dalyvaus aukcione ir kur juos galima apžiūrėti.

Žemiau pateiktus ginklus kurie dalyvaus aukcione, galite atvykti apžiūrėti Kauno UAB „Zala Arms” parduotuvėje adresu: Jonavos g. 254a. Telefonas pasiteiravimui +370 6778 8191.

Drilingas Foruna Shul Standard, kal. 7x57R/16×70/16×70. Pradinė kaina: 1500Lt

---

Drilingas Foruna Shul Stand., kal. 7x57R/16×70/16×70 + 22WMR. Pradinė kaina: 2600Lt

---

CZ Brno ZBK 110, kal. 22 Hornet. Optika Bushnell 4×32. Pradinė kaina: 700Lt

Parengė: Deividas Staponkus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške, rasti dar 4 nuo afrikinio kiaulių maro (AKM) nugaišę šernai. Žvėrių gaišenos aptiktos vykdant afrikinio kiaulių maro virusu užkrėstos teritorijos apžiūrą. Šiame miške per tris savaites jau rasta 15 nugaišusių šernų. Atlikus laboratorinius tyrimus nustatyta, kad jie sirgo kiaulių maru.

Veterinarijos specialistų teigimu, papildomos stebėsenos ar ribojimo priemonės nebus taikomos, nes nugaišę šernai rasti jau anksčiau nustatytoje užkrėstoje teritorijoje, be to, šiame miške laikinai uždrausta medžioti. Šernų gaišenos sunaikintos, atlikta teritorijos dezinfekcija.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną ar pastebėjus laikomų kiaulių gaišimą, būtina nedelsiant informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas. Rasti laukiniai gyvūnai neturi būti judinami, kol jų neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nepaims mėginių tyrimams dėl užkrečiamųjų ligų.

Šaltinis: www.grynas.lt

Biržų rajone sumedžiotas pirmasis šį sezoną vilkas iš 33-jų, kurių medžioklei suteikta kvota. Tokia kvota taikoma jau antrus metus iš eilės kiek didesnei nei 200-300 vilkų populiacijai mūsų šalyje. Skaudus likimas laukia dešimtadalio pilkių, tačiau kitaip ir patys vilkai sunkiai išgyventų nereguliuojamoje gamtoje.

Vilkų medžioklė nėra vien tik dėl ūkininkų interesų ar medžiotojų noro pasitiesti puikų kailį šalia židinio.

Visuomenėje yra nemažai pasisakančių už tai, kad gamta pati turi reguliuotų šių plėšrūnų skaičių, tačiau gamtininkas Selemonas Paltanavičius įsitikinęs, kad žmonių pasaulyje tai tampa neįmanoma ir pražūtinga patiems vilkams.

„Kalbantis apie vilkų populiacijos savireguliaciją neįžvelgia vieno dalyko. Mūsų gamta nebėra tokia natūrali, kokioje vilkas ir kitos rūšys gali gyventi pagal natūralų modelį. Miškai kertami, sodinami, žmonės ūkininkauja. Vilkų ir kitų gyvūnų rūšių balansą išlaikyti turi padėti žmogus, nes natūralaus jau nebebus“, – pasakojo gamtininkas.

Gyvendami apsupti žmonių vilkai gali greitai pamiršti net savo medžiotojų instinktus.

„Negalima žmonėms meluoti, reikia sakyti tiesą. Gamta yra pakankamai pakeista. Vilkų populiacija gali gyventi puikiai – pritrūkę grobio jie bet kada gali pjauti žmonių laikomus gyvulius. Taip iškreipiama jų natūrali prigimtis. Pavyzdžiui, lengviau auginami jaunikliai. Neturint paramos iš penkių vilkų išaugtų tik du, o mūsų sąlygomis ir visi penki gali. Tik dalis tų visų gyvūnų gyvenimo yra natūralus. Nepriklausomas gamtinis susireguliavimas nėra įmanomas“, – kalbėjo S. Paltanavičius.

Sovietmečiu buvo priimta skirstyti pasaulį į juodą ir baltą – gerą ir blogą. Ne išimtis gamtos srityje – naudingi augalai, naudingi gyvūnai. Gamtoje tokiomis rolėmis niekas nesiskirsto. Vilkas buvo išliaupsintas ir tapo miško sanitaru, miške neleidžiančiu plisti ligoms.

Realybė yra kitokia. Europą purtant kiaulių marui, kartais pasigirsta kalbų, kad reikėtų leisti vilkams puotauti kiaulėms mirtina liga apsikrėtusių šernų sąskaita, tačiau vilkai nelabai mėgsta medžioti aštrias iltis turinčius centnerinius šernus.

„Vilkas neišspręs nei kiaulių maro, nei kitų problemų. Neturėtume su tuo tapatinti vilko. Šernai nėra mėgstamiausias vilkų grobis. Jie labiau linkę medžioti kiškius ir stirnas, o vasara net ir peliauja. Vilkas daug ką naudoja maistui, bet šernas nėra jų pasirinkimas. Žmonės iš nežinojimo padidina tą nesamą vilko pavojų ir padaro jį tokiu naikinančiu gyvūnu“, – pasakojo gamtininkas.

Šiemet leidimas duotas tokiam pat skaičiui kaip ir pernai. Medžiotojai savo teritorijose skaičiuoja gyvūnų pėdsakus, po to miškininkų ir mokslininkų komisijos juos apibendrina, nevyriausybinių organizacijų atstovai taip pat prisijungia ir stebi visą procesą.

„Yra nustatyta, kad kasmet vasario pabaigoje būna medžiojamųjų žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege. Jau keletą metų ir vykdoma tokia vilkų apskaita. Praeitais metais nebuvo sniego, tad pasinaudota numatyta galimybe naudoti pernykščius duomenis. Kvotą mažinti ar didinti nebuvo jokių argumentų“, – pasakojo gamtininkas.

33 vilkai gali pasirodyti didelis skaičius, bet verta pažymėti, kad dar prieš ketverius metus vilkų būdavo medžiojama dvigubai daugiau. Tada Aplinkos ministerijoje pradėtos mažinti kvotos, pradėta vykdyti tikslesnis vilkų populiacijos skaičiavimai.

Šaltinis: www.delfi.lt