Blog

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) :informuoja, kad šiandien, rugpjūčio 6 d. Utenos rajono Tauragnų seniūnijos Skroblų kaime nustatytas naujas afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkis. Liga patvirtinta privačiame ūkyje, kuriame buvo laikomos dvi kiaulės. Įtarimai kilo vienam iš gyvulių su aiškiais AKM požymiais nugaišus, antroji kiaulė taip pat nedelsiant paskersta.

VMVT pareigūnai ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių ligos plitimui sustabdyti. Nustatyto židinio vietoje kiaulių gaišenos saugiai sunaikintos. Šiuo metu vykdomas epizootinis tyrimas, užkrato patekimo į ūkį keliams nustatyti, pradedama ūkinių pastatų ir teritorijos dezinfekcija. Aplink židinį 3 ir 10 km spinduliu nustatytos AKM apsaugos ir stebėsenos zonos.

AKM virusas nustatytas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, galutiniams viruso genotipo patvirtinimui mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos referentinę AKM laboratoriją Ispanijoje.

Kilus įtarimams dėl gyvulių sveikatos būklės, kiaulių laikytojai turi nedelsdami informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, kreiptis rajonuose į tarnybos teritorinius padalinius, ar tiesiog pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento GGAI pareigūnai, padedami neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus ir medžiotojų būrelio „Ringovė“ medžiotojų, nustatė galimai jau ne pirmą kartą svetimuose medžioklės plotuose „ieškančio sužeisto šerno“ kaimyninio medžiotojų būrelio „Gaižuva“ medžiotoją V.V. Medžiotojas V.V. nustatyta tvarka nebuvo pranešęs ir medžioklės lape pažymėjęs apie sužeisto gyvūno paiešką, taip pat nebuvo įrašytas ir į kaimyninio būrelio medžioklės lapą, kuris suteiktų teisę būti su į dėklą neįdėtu medžiokliniu šautuvu tuose medžioklės plotuose, todėl pagal medžioklės taisyklių 58.2.1 punktą, medžiotojui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o bylos medžiaga, nutarimo priėmimui, perduota teismui.

Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis privaloma organizuoti medžioklės metu sužeistų gyvūnų paiešką, tačiau, kai sužeisto gyvūno paieška tęsiama už medžioklės plotų vieneto ribų, kuriame buvo sužeistas gyvūnas, apie tai būtina nedelsiant pažymėti medžioklės lapo antroje pusėje ir pranešti gretimų medžioklės plotų naudotojui. Kitu atveju, toks veiksmas bus traktuojamas kaip grubus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas, užtraukiantis baudą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 5 dalį, nuo 2000 iki 5000 tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų.

Labai tikėtina, kad pavojingas afrikinio kiaulių maro užkratas, užfiksuotas Ignalinos kiaulių fermoje, nesustos ir plis toliau, sako imunologas Arūnas Stankevičius. Jo teigimu, buvo padaryta labai daug klaidų, dėl kurių užkratas pasiekė kiaulių kompleksus. Savo ruožtu medžioklėtyros docentas Kęstutis Pėtelis pabrėžia, kad šernai čia tikrai ne prie ko, o gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pateikia dar griežtesnę nuomonę – ligą paplatino pats kiaulių kompleksas.

Buvo padarytos kelios esminės klaidos

Tai, kad ketvirtadienį oficialiai „Idavang“ kiaulių komplekse patvirtintas afrikinio kiaulių maro užkratas, mokslininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos doc. dr. A. Stankevičiaus nė kiek nenustebino. Jis teigė, kad tai buvo tik laiko klausimas, kadangi buvo padaryta klaidų, kurių pasekmės dabar bus labai skaudžios.

„Čia nieko naujo nėra. Kai su jumis kalbėjome žiemą, jau tada sakiau, kad to viruso neapgausi. Jei būna strateginių klaidų, pasireiškia nuostoliai. To ir buvo galima tikėtis. Tik buvau labai nustebęs, kad taip ilgai virusas nepasireiškė kiaulių populiacijoje“, – aiškino GRYNAS.lt pašnekovas.

Pasidomėjus, kokios klaidos buvo padarytos, A. Stankevičius pirmiausia paminėjo, kad buvo sunaikinta per mažai šernų. Taip pat jis negali paaiškinti, kokiu tikslu Lietuvos teritorijoje specialia tvora buvo aptverti keli miškai. Anot mokslininko, rezultato būtų galima tikėtis tik tada, jei tvora būtų įrengta Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Tai neleistų šernams iš Baltarusijos pasiekti Lietuvos.

Virusas atsparus dezinfekcijai

Be to, imunologas įvardijo dar vieną didelę klaidą – neatlikta jokių tyrimų, kurie leistų gauti daugiau žinių apie jau kurį laiką Lietuvą kamuojantį virusą. „Kaip anksčiau, taip ir dabar, apie šito viruso biologines savybes beveik nieko nežinome. Žinome tik tiek, kad jis yra, bet nežinome, kokios jo savybės, kokio lygio patogeniškumas, kokios antigeninės savybės. Žemės ūkio ministerija, nors iš kiaulienos yra didžiulės pajamos, neinicijavo jokių tyrimų“, – aiškino A. Stankevičius.

Paprašytas pakomentuoti suintensyvintą šernų medžioklę, jis tikino, kad buvo padaryta klaida iš karto medžiotojams nesumokant pinigų už nušautus žvėris. Tai lėtino jų medžioklės tempus: „Jei pažadama sumokėti už šerną, bet pinigai būna tik po pusmečio, apie ką mes galime kalbėti? Taikant priemones yra nuostoliai, bet kai jos netaikomos, nuostoliai būna dar didesni. Manau, kad populiacija turėjo būti labiau sumažinta. Ir ne tik užkrėstose teritorijose turėjo būti intensyviai šaudomi šernai. To reikėjo visoje Lietuvoje. Taip pat nesuprantu ir kitos priemonės: kam mišką aptverti tvora? Vidury Lietuvos pastatyta tvora – nelogiška. Tam tikrą logiką matau aptveriant nebent pasienį.“

Pasidomėjus, kokių veiksmų turėtų imtis kiaulių kompleksas, kuriame užfiksuotas kiaulių maro atvejis, mokslininkas sakė, kad pirmiausia reikia sunaikinti visas fermos kiaules. Jei židinys bus greitai likviduotas, yra tikimybė, kad virusas toliau neplis. O kada fermoje kiaulės galės vėl gyventi, jis nesiėmė prognozuoti. Tačiau pridėjo, kad iki to turi praeiti nemažai laiko, kadangi virusas dezinfekcijai yra itin atsparus.

Tikėtina, kad plis toliau

Kaip kiaulės užsikrėtė pavojingu virusu? A. Stankevičius spėjo, kad didžiausia tikimybė – užkrėstas pašaras. „Toje fermoje yra labai aukšti biosaugos reikalavimai. Visai realu, kad virusas bus atsivežtas kartu su pašaru. Pavyzdžiui, kažkokiame kviečių lauke maitinosi šernai, viruso nešiotojai, o vėliau tie patys grūdai buvo panaudoti pašaro ruošimui. Aišku, gali būti ir kitų kelių, bet man atrodo, kad realiausia, kad užkratas fermą pasiekė su pašaru“, – svarstė docentas.

Kai kas svarsto, kad kiaulės galėjo būti užkrėstos ir tyčia. Tačiau tuo mokslininkas linkęs abejoti. Anot jo, tai padaryti būtų sunku, kadangi šioje įmonėje keliami labai aukšti biosaugos reikalavimai.

„Kad virusas išplis į kitas fermas, tikimybė nemaža. Kai kalbėjom prieš pusmetį, diskutavome apie tai, kad užkrėsti šernai virusą gali perduoti kiaulei. Dabar kiaulė kiaulę gali užkrėsti. Todėl virusas gali plisti sparčiau. Teoriškai labai didelė tikimybė, kad plis toliau. Šernų šaudymas dabar jau nebūtų efektyvu. Aišku, populiaciją reikia mažinti. Dabar kalba eina apie kitas priemones: užkrėsto komplekso izoliavimas, griežtesnės fermų biosaugos priemonės, situacijos stebėsena. Situacija ganėtinai sudėtinga. Ir viskas kainuos brangiau nei būtų kainavę anksčiau“, – aiškino A. Stankevičius.

Mano, kad gali darbuotis konkurentai

Savo ruožtu Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Medžioklėtyros laboratorijos vedėjas doc. Kęstutis Pėtelis GRYNAS.lt teigė manantis, kad nors afrikinio kiaulių maro Lietuvoje išplitimo priežastys dar nežinomos, šernai prie to tikrai neprisidėjo.

„Baisu, jeigu atsirado tokioje didelėje fermoje! Jie turės apsaugoti, kad neišeitų iš tos fermos…Įmanoma tai padaryti. Kiaulės turi būti utilizuojamos – deginamos ir gal užkasamos… Šernų skaičių gi sumažinome, šiemet sumedžiojome Lietuvoje apie keliasdešimt tūkstančių daugiau nei pernai. Į tą fermą per šernus (kiaulių maras – red. past.) ateiti negalėjo. Aplink nėra šernų. Netoli yra Latvijoje židinys, yra židinys Baltarusijoje, bet galiu garantuoti, kad užkratas neatėjo per šernus“, – teigė K. Pėtelis.

Jis sako, kad virusą gali pernešti bet kas – ant kojų, ant rankų, ant drabužių, transporto, bet juk visos transporto priemonės, kurios važiuoja iš Baltarusijos per Medininkų postą buvo dezinfekuojamos. Taigi kyla daug klausimų, kaip tas užkratas galėjo ateiti į kiaulių fermą.

„Medžiotojai miškuose būna dažnai – jie pagal įstatymą visus sumedžiotų šernų organus turi pristatyti tyrimams, kiek žinau – Lietuvoje nieko nerasta. O gal diversija… Kam gali būti naudinga? Konkurentams. Kas augina kiaules arba kas nori uždaryti Lietuvai rinką į Rusiją, nes eksportas bus uždarytas į Rusiją. Lietuva ten kiaulienos eksportuoja labai daug“, – prisiminė K. Pėtelis.

Jei išplis, teks išmedžioti viską

Paklaustas, ar medžiotojai nebijo, kad tam tikras priekaištas kris ir ant jų pečių, kad jie nepakankamai sumedžiojo šernų ir nepadėjo užkirsti kelio maro plitimui, mokslininkas teigė, kad medžiotojai padarė tiek, kiek galėjo.

„Mano nuomonė griežta – medžiotojai čia niekuo kalti. Gali būti tik tiek, kad jeigu užkratas išeis už fermos į laisvę, tada viskas – vienintelis kontrolės būdas bus išmedžioti visus šernus. Tai praktiškai sunkiai įmanoma“, – teigė ASU mokslininkas.
„Praeitą sezoną – nuo balandžio pirmos iki balandžio pirmos sumedžiota 51,2 tūkst. Išnaikinti visus šernus praktiškai neįmanoma. Šerno nišos nieks neužims (išmedžiojus – red. past.), kadangi Lietuvoje neturime panašių rūšių. Bet reikia turėti mintyje tai, kad šernai yra labai vislūs, vidutiniškai patelė veda šešis jauniklius. Jeigu tik koks populiacijos sukrėtimas, naikinimas – iš karto patelės pradeda vesti daugiau – tai rūšies išsaugojimo instinktas“, – pasakojo K. Pėtelis.

Vis dėlto pašnekovas priduria, kad didžiausia bėda Lietuvoje su šernų medžiojimų ta – kad niekas tiksliai nežino, kiek tų šernų mes turime. Yra vedamos medžiotojų apskaitos, bet jos netikslios.

„Mes nežinome tikslaus šernų skaičiaus – valstybinę apskaitą vykdo patys medžiotojai. Vienas užrašė 20, kitas – 80. Yra buvę tokių paradoksų, kad išleidus įsakymą, kad liktų tik 10 proc. šernų (V. Mazuronio įsakymas medžioti šernus aktyviau – red. past.) – buvo medžiotojų klubų, kurie išmedžiojo 200 proc., o buvo tokių – kurie tik gal 10”, – teigė ASU dėstytojas.

Patys kiaulių kompleksai yra ligų židiniai, o ne gamta

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius žinią, kad viename didžiausių Lietuvos kiaulių kompleksų atsirado afrikinio kiaulių maro židinys vertino kritiškai. Jis sako, kad dėl to kalti ne šernai, o pats kompeksas savo prigimtimi.

„Žmonės skundžiasi, kad pavojų kelia šernai ar dar kažkas, tačiau nuo seno yra žinoma, kad ten kur yra didesnė gyvūnų koncentracija, ten ir atsiranda židiniai visokių užkrečiamų ligų. Patys kompleksai yra ligų židiniai, o ne gamta. Ypatingai patys stambiausi kelia didžiausią pavojų ne tik gamtai, bet ir šiuo atveju visam kiaulininkystės ūkiui Lietuvoje. Ten praktiškai kad ir kokias saugos priemones benaudotum, yra labai didelė gyvūnų koncentracija – šimtaprocentinės apsaugos net teoriškai negali būti – nebūna tokios dizenfekcijos, kad galima būtų iki vieno išvengti visų virusų“, – kalbėjo gamtininkas.

Anot jo, šioje situacijoje vienintelė išeitis yra smulkinti kiaulių fermas – auginti kiaules tik nedideliais kiekiais – pirmiausiai dėl to, kad nelaimės atveju būtų mažesni nuostoliai. Antra, mažos fermos netampa užkrečiamųjų ligų židiniais.

„Visi pasaulyje virusiniai užkrėtimai, paplitę daugiausiai Kinijoje, pirmiausiai kyla kiaulių kompleksuose, arba paukščių kompleksuose, o ne gamtoje. Tai ir paukščių gripas, kiaulių gripas yra žmogaus ūkininkavimo pasekmė, o ne iš gamtos kilę dalykai. Afrikinis kiaulių maras irgi paplito per žmones, o ne iš gamtos, jis natūraliai yra paplitęs Afrikos šalyse, o iš ten per prekybos kelius įvairius, gyvulinės kilmės produktus pateko į Europą. Jeigu vėl dėl to kaltinsime šernus ir bandysime visą kaltę jiems suversti ir iki vieno išnaikinti – bus tik problemos sprendimas dėl akių. Taip jau buvo daroma anksčiau, bet tai esmės problemos nesprendžia“, – sakė A. Gaidamavičius.

Virusas atkeliavo iš Afrikos

Afrikinio kiaulių maro kilmė žinoma gerai. Jo „gimtinė“ – Afrika, nešiotojos yra laukinės Afrikos kiaulės, kurioms šis užkratas nėra pavojingas. Šį virusą taip pat platina ir minkštosios erkutės, paplitusios Afrikoje.

Žinoma ir tai, kaip afrikinis kiaulių maras pateko į Lietuvą. Virusologo A. Stankevičiaus teigimu, visų pirma virusas iš Afrikos laivu buvo atgabentas į Gruzijos Poti uostą. „Į šį uostą užkratas galėjo patekti su pašaru arba išmestais maisto produktais. Gruzijoje naminės kiaulės laisvai gyvena. Taigi jos taip užsikrėtė ir virusą perdavė šernams. O šernai Kaukazo kalnais pateko į pietinę Rusiją ir ten kilo epidemija. Tada transporto priemonėmis, pašaru arba maistu virusas pateko į Ukrainą. O ten buvo šuolis į Šiaurės Rusiją. Prie Sankt Peterburgo kilo didelė epidemija. O nuo tos vietos iki Baltarusijos visai netoli. Iš jos maras atkeliavo ir į Lietuvą“, – tikino mokslininkas, pridūręs, kad virusas per metus į priekį pajuda per 500 km.

Pasak A. Stankevičiaus, manoma, kad šis virusas galėjo atsirasti prieš maždaug 300 metų. O į Rusiją jis pateko 2007 m. vasarą. Tiriant viruso paplitimą labai svarbu žinoti ir šernų migracijos kelius bei intensyvumą. Tačiau tam Lietuvoje, pašnekovo teigimu, iki šiol buvo skirtas labai mažas dėmesys.

Nepaisant to, žinoma, kad šernai į Lietuvą iš Baltarusijos pasienio atkeliauja žiemoti, o pavasarį mūsų šalį jie vėl palieka. „Kai Baltarusijoje nuimamas derlius, šernai juda į Lietuvą žiemoti. Prie to prisideda ir tai, kad mūsų medžiotojai šernus gausiai šeria. O kai apsėjami laukai, šie žvėrys migruoja priešinga kryptimi. Tačiau Baltarusijos šernų migracija nesibaigia Lietuvos pasieniu. Jie gali pasiekti bet kurį Lietuvos tašką. Reikia pabrėžti, kad šernai Lietuvoje juda daug intensyviau nei Vakarų Europoje, nes mūsų šalyje yra daugiau miškų“, – sakė virusologas.

Afrikinis kiaulių maras prasibrovė ir į Lietuvos kiaulininkystę.

Šią informaciją DELFI patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius.

Pasak jo, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį buvo gauti tyrimų rezultatai, parodę, kad maras įsimetė į didžiausios Lietuvos kiaulininkystės įmonės „Idavang“ fermą Ignalinos rajone, kuriame laikoma 20 tūkst. kiaulių. Kaip skelbiama bendrovės pranešime spaudai, iš 40 mėginių 36 buvo infekuoti.

„Vakar vakare gavome žinią, kad padidėjo kritimai (kiaulių – red.) įmonės Rupinskų padalinyje“, – teigė jis.

Pasak jo, ši ferma buvo viena iš pavyzdinių, joje buvo laikomasi pažengusių apsaugos priemonių.

„Ją rodydavome ir užsieniečiams, ir praėjusį mėnesį rodėme rusams, kaip pavyzdinę, – kalbėjo jis. – Dviguba tvora, praktiškai nė viena mašina nepatenka į vidų, net ir pienas patenka žarnomis, o ne mašinomis“.

Paklaustas, kaip galėjo užkratas patekti į kompleksą, J. Milius teigė, kad šiuo metu yra aiškinamasi bei kreiptasi į prokuratūrą.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nurodo, kad medžiojimas draudžiamais įrankiais, pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai yra draudžiama veikla ir toks veiksmas laikomas šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu. Gresianti bauda, kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalį, nuo 2000 iki 6000 litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu.

Kad medžiojimas tokio tipo ginklais yra brangus malonumas turėtų pajusti Kėdainių rajono medžiotojų klubo Ąžuolotas medžioklės plotų vienete, Urvelių miške, pričiuptas medžiotojas B.B. Galbūt naivus įsitikinimas ir manymas, kad manęs nepagaus, šiam medžiotojui pakišo koją. Pareigūnams nėra lengva nustatyti tokio pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimus, tačiau glaudus bendradarbiavimas su piliečiais, kurie neabejingi daromiems pažeidimams ir drąsiai dalinasi informacija, duoda savo rezultatą.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, gavę informacijos apie galimą „Žaslių“ medžiotojų būrelio narių brakonieriavimą, praėjusio penktadienio, liepos 18-osios, vakarą surengė reidą Karsakų miške Kaišiadorių rajone.

Čia 22 val. jie išgirdo šūvį. Po kurio laiko aplinkosaugininkai pamatė du vyriškius, kurie skubiai sėdo į visureigį ir nuvažiavo Žaslių miestelio link. Pareigūnai automobiliu sekė paskui. Visureigis apie 1 val. nakties pasuko prie, kaip paaiškėjo, vieno iš medžiotojų namų.

Apžiūrėję automobilį inspektoriai pamatė ką tik sumedžiotą stirniną. Jo ausis buvo perverta plombos dirželiu, tačiau dirželis nebuvo užtrauktas, kaip reikalauja medžioklės taisyklės. Turbūt pažeidėjai tikėjosi, kad, stabdant aplinkosaugininkams, šiuos pergudraus ir spės užtraukti dirželį.

Toks medžiotojų gudrumas jiems brangiai kainuos. Už šį pažeidimą gresia nuo 3 tūkst. iki 6 tūkst. litų administracinė bauda su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų. Už neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną (jis perduotas Lietuvos zoologijos sodui) teks atlyginti daugiau kaip 5 tūkst. litų gamtai padarytą žalą.

Iš pažeidėjų paimtas šautuvas, o automobilis sulaikytas. Aplinkosaugininkai perduos bylą teismui, kad ir ginklas, ir automobilis būtų konfiskuoti.

Įsigaliojus visai neseniai Seimo priimtoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, kurias pasiūlė ir parengė Aplinkos ministerija, automobilis, kuriuo brakonieriai gabeno neteisėtai sumedžiotus gyvūnus, konfiskuojamas.

Į Žemaitijos miškus iškeliavo dar 3 lūšys. Šie žvėrys, gimę ir užauginti Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, nuo rudens buvo laikomi specialiame adaptaciniame voljere, kur pasiruošė savarankiškam gyvenimui gamtoje.

Lūšys, laikomos ir veisiamos pagal Aplinkos ministerijos programą dėl lūšių ir didžiųjų apuokų grąžinimo į laisvę, išleidžiamos į gamtą iš anksto parinktose vietose, kuriose išbus pirmąsias dienas. Vėliau jos ilgai keliaus po miškus, o kitą pavasarį jau ves jauniklius.

Ši ES remiama programa skirta gausinti nykstančią lūšių populiaciją. Jų Lietuvos miškuose gali būti likę apie 100. Per trejus metus programos vykdytojai užaugino ir į laisvę išleido 20 lūšių. Tai yra 6 lūšimis daugiau nei buvo planuota.

Daugelis išleidžiamų gyvūnų paženklinti siųstuvėliais, tad projekto vykdytojai turi visą informaciją apie jų buvimo vietas.