Rokiškio miesto Jono Basanavičiaus gatvėje įsikūrusi lapių šeimyna tapo galvos skausmu tapo ne vienai rokiškėnų šeimai. Valdininkai ir tarnautojai vis dar sprendžia, kuri tarnyba turėtų padėti miestelėnams.
Rokiškietė Regina Matiukienė pasakojo, kad mirus kaimyninio namo šeimininkei, į negyvenamą sodybą atsikraustė lapių šeimyna. „Kol kaimynė buvo gyva, ji šienaudavo žolę, genėjo krūmus. (daugiau…)
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lenkijos Podlaskie provincijos Sokulkos ir Bialostoko apskrityse patvirtinti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Liga patvirtinta penkiems Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Lenkijos Podlaskie provincijos Sokulkos ir Bialostoko apskrityse patvirtinti du nauji afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Liga patvirtinta penkiems nugaišusiems šernams.nugaišusiems šernams.
GRYNAS.lt primena, jog vos prieš savaitę šios pavojingos ligos židinys užfiksuotas ir Latvijoje. Rusija ir Baltarusija su šia liga kovoja jau daugiau nei metus.
Abu nauji afrikinio kiaulių maro židiniai užfiksuoti pasienio su Baltarusija regionuose. Vienas iš gyvūnų rastas Sokulkos apskrities Sloja kaime, nutolusiame nuo Lenkijos – Baltarusijos sienos apie 9 km. Antrasis židinys, kuriame liga diagnozuota keturiems nugaišusiems šernams, užfiksuotas Bialostoko apskrityje, apie 300 m nuo sienos su Baltarusija.
Visų gyvūnų mėginiai galutinei diagnozei patvirtinti išsiųsti į Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro laboratoriją Ispanijoje.
Lenkijos generalinis veterinarijos inspektoratas ėmėsi visų būtinų apsaugos priemonių sustabdyti ligos plitimą. Nustatytų židinių vietose šernų gaišenos sudegintos, atlikta vietovių dezinfekcija. Aplink abu židinius, 3 ir 10 km spinduliu sustiprinta kiaulių ūkių stebėsena.
Lietuvoje nuolat vykdoma intensyvi kiaulių ir šernų stebėsena. VMVT nustatytoje užkrėstoje teritorijoje tiriamas kiekvienas sumedžiotas šernas ir visos gyventojų skerdžiamos kiaulės. Likusioje Lietuvos dalyje mėginiai imami pagal VMVT sudarytą užkrečiamųjų gyvūnų ligų planą. Iki šios dienos laboratorijoje ištirta 13,3 tūkst. šernų ir 10 tūkst. kiaulių mėginių, nei viename užkrato nenustatyta.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad ypatingai aktyvi kiaulių laikymo vietų stebėsena vykdoma 2013 m. nustatytoje ir 2014 m. pradžioje išplėstoje buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje pasienyje su Baltarusija.
Šiose zonose nustačius biologinio saugumo priemonių pažeidimus, gyventojai privalės nedelsiant paskersti visas laikomas kiaules, jų mėsą bus leista naudoti tik atlikus tyrimus. Išaiškinus nelegalius kiaulių laikymo atvejus (neregistruotose bandose arba nedeklaravus laikomų kiaulių skaičius), bus taikomos ypač griežtos administracinės sankcijos (kiaulių konfiskacija ir naikinimas, uždraudžiant naudoti jų mėsą maistui).
Birželio 25 d. apie 1.30 val. Varėnos rajono Žilinų kaime sulaikyti du asmenys, neteisėtai sumedžioję stirnos patiną ir šerną. Šernas jau buvo išdorotas, skerdiena padalinta. Abu sulaikytieji yra medžiotojai. Varėnos rajono agentūros pareigūnai pažeidėjams surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, paėmė du šautuvus bei automobilį AUDI A6 Avant. Tai pirmas atvejis, kai įsiteisėjus ATPK pakeitimams kiekvienam brakonieriavusiam asmeniui teks sumokėti administracinę baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu. Vyksta tolimesnis tyrimas. Gali būti, kad tyrimo metu paaiškės ir daugiau pažeidimų.
Alytaus RAAD informacija 
Kalbant apie Lietuvos biologinę įvairovę ir ypač apie šiuo metu ją reprezentuojančius žinduolių rūšių kompleksus, visada tenka pabrėžti, kad mūsų šiandien regima gamta yra pakankamai jauna, susiformavusi poledynmečiu, taigi per 13-15 tūkstančių metų. Šis žinojimas mums leidžia kitaip žvelgti į daugelio rūšių, laikomų vietinėmis, statusą, gausos kitimą ir reikšmę.
Viena tokių rūšių, šiandien medžiojama ir „medžioklės krepšyje” užimanti gana svarbią vietą, yra bebras. Šiandien tuo nesistebime, tačiau bebrai išgyveno labai sudėtingą istoriją, ir dabartinė jų būklė yra ne tik apsaugos, racionalaus naudojimo, bet ir rūšies vidinių gyvybinių išteklių rezultatas.
Po ledynmečio bebrai ilgainiui tapo įprastais mūsų gamtos gyventojais. Daugelis jų istorinį paplitimą ir būklę tyrusių autorių pabrėžia, kad bebrų gausa, vertinant pagal vykdant archeologinius tyrinėjimus rastas kaulines liekanas, nusileidžia tik svarbiam to meto medžioklės ir mitybos objektui – briedžiui. Labai specifiškos biologijos ir ekologijos rūšis, bebras, Baltijos kraštuose gerai jautėsi todėl, kad net poledynmečiu vandens telkiniai neįšaldavo iki dugno ir gyvūnai galėdavo savo sukauptomis atsargomis maitintis visą žiemą. Iš turimų duomenų sunku įvertinti, ar būta ženklesnių gausos svyravimų ankstyvojo ir viduriniojo holoceno metu. Tačiau ne visur svarbiausią vaidmenį vaidino gamtinės sąlygos – žmonių gausėjo, jų poreikiai didėjo. Apie bebro, atskirai aptariamo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Statutuose, naudojimą vienareikšmiai galima sakyti – jis buvo labai aktyvus, daug kur (išskyrus Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę) – nereglamentuotas. Todėl daugelyje Vakarų Europos regionų bebrai išnyko dar XVI- XVII a., Karelijoje bebras negyveno prieš 200-300 metų, o XVIII a. išnyko praktiškai visoje Suomijoje.
Baltijos šalyse bebrui lemtingas buvo XIX amžius. Rašytiniai šaltiniai teigia, kad XVIII a. ir XIX a. pradžioje bebras dar buvo įprastas Estijoje ir Šiaurės Latvijoje, o jau XIX a. viduryje čia buvo laikomas išnykusiu. Gaujos upės regione apie 1870 metus buvo nušautas paskutinis bebras.
Bebrai nyko visur, jų kažkada didelė vientisa populiacija buvo suskaidyta į likusius negausius židinius, kurie vegetavo atlikdami labai svarbią misiją – išsaugodami genetinius vietinės rūšies požymius. Rūšiai iškilo grėsmė, tik per atsitiktinumą ji neišnyko.
Kas lėmė tokius pokyčius? Bandyta teigti, kad bebrai nyko dėl jiems tinkamų miškų kirtimo, dėl aplinkos keitimo. Turint omenyje, kad hidrografinis tinklas nebuvo pakeistas, upeliai ir upės liko natūralios, o miško įsisavinimui trūko technikos ir kirtimo technologijų, nesunku šią versiją paneigti ir pasakyti tiesą: bebrus išnaikino nereglamentuota medžioklė! Žinoma, bebro kailio, sruoglių vertė, pagaliau, gardus bebrienos kepsnys buvo labai svarus argumentas vengiant atsakomybės už nelegalų žvėries sunaikinimą.
Lietuvos bebrai iš esmės nebuvo visiškai išnykę. Arba išnykę tik apie 1935-1938 metus (A. Palionienės teigimu). Kaip išliko gyvybingi paskutiniai šios populiacijos likučiai? Kokios jų dalyvavimo rūšies atsikūrimo procese prielaidos? Ar vieninteliu išsigelbėjimu tapo tik vėlesnė jų reaklimatizacija?
Atrodo, kad kartais bebrų populiacijos pradžios ir įsikūrimo istorijos vertinimą paaiškina kai kurie svarbūs, be ne vieninteliai faktai. Pirmiausia, regint šiandien Lietuvoje gyvenančią bebrų populiaciją ir žinant jos gausą, net abejonių nekelia faktas, kad įvežti ir išleisti bebrai buvo ne visos populiacijos pradininkai. Negalima pamiršti XIX a. mokslininkų, metraštininkų teiginių, o ypač prof. Tado Ivanausko prisiminimų, kur jis rašo, kad tuo metu kairėje Nemuno pusėje (dab. Gardino apskrityje) buvo keletas gana gilių ežeriukų ir anais laikais ten dar gyventa bebrų…” Žinoma, kad 1920 m. bebrai buvo užmušti Dubysoje prie Seredžiaus, Nemune prie Kulautuvos (1935 m.) ir prie Dubysos žiočių (1938 m.). 1936 m. vasarą jie stebėti Nemune netoli Prienų. Be abejo, tai galėjo būti iš Baltarusijos Nemunu plitę gyvūnai. Neturėtume pamiršti, kad apie 1920 m. bebrai buvo reaklimatizuoti Latvijoje, juos jvežus iš Norvegijos. Gali būti, kad vėliau jie plito ir j šiaurinius Lietuvos rajonus. Būtų labai įdomu sužinoti, kokia norvegiškų bebrų, įvežtų į Latviją, kilmės istorija, ar jie buvo „tikrieji” europiniai bebrai, ar iš Kanados įvežtų žvėrių palikuonys.
Pokariu apie bebrus nežinota, tačiau jau 1947 m. profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva jų buvo įvežta iš Rusijos, Voronežo rezervato ir išleista Žuvinte.
Žuvinto senbuviai J. Simanynas ir J. Kulbinskas, dalyvavę bebrų sugrąžinimo į šį gamtos kampelį procese, pasakojo apie paruošiamuosius darbus. Bebrų Žuvinte laukta, tačiau kadangi apie pačius žvėrelius ir jų poreikius žinota mažai, o konsultuotis vietoje nebuvo su kuo, ežero saloje jiems buvo sukaltas namelis ir paruošta maisto. Žinoma, išleistieji bebrai neįvertino šių pastangų, patys skubiai susirentė „bebrų modelio” trobelę ir puolė kirsti žilvičius. Įdomu tai, kad bebrai Žuvinto ežero saloje gyvena iki šiol, jų trobelė (pilis!) vis atnaujinama ir toje pačioje vietoje stovi beveik 60 metų.
1948 ir 1958 m. reaklimatizacijai bebrai atvežti iš Gomelio srities, o 1967 m. pradėtas vietinių bebrų perkėlimas iš Varėnos rajono į Aukštaitiją, Pyvesos upę ir kitus vandens telkinius. Beje, 1955 m. 30 bebrų išleista į Šešupę Krasnoznamensko rajone (buv. Lazdėnai, Rusija), o iš Baltarusijos nemažai jų keliavo Nemunu ir kūrėsi Lietuvoje esančiuose jo intakuose.
1965 m. bebrai Lietuvoje gyveno 65 upėse ir 19 ežerų, 1970 m. – 145 upėse ir 80 ežerų. Jų skaičius augo, 1970 m. buvo apie 6 000, 1985 m. – 11 000, ilgainiui populiacija pasiekė 60 000, o kai kurių autorių teigimu – 100 000.
Šiandien bebras yra pati įprasčiausia mūsų faunos dalis, medžiojama be limito, tik nustačius medžioklės sezoną. Kasmet sumedžiojama apie 20 000 bebrų, kyla labai daug konfliktų dėl šių žvėrių tvenkiamų upelių, tvindomo miško ir žemės ūkio naudmenų. Tačiau turime konstatuoti – bebras yra mūsų vietinė, aborigeninė rūšis, kuri čia turi teisę gyventi. Kaip tvarkysime jos išteklius, kaip saugosime populiacijas – mūsų rūpestis.
Autorius: Selemonas PALTANAVIČIUS
Šaltinis: Žurnalas „Medžiotojas ir medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateikta turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Latvijoje nustatyti afrikinio kiaulių maro (AKM) židiniai. Pagal Latvijos atsakingos institucijos pateiktą informaciją, AKM virusas išskirtas ištyrus 3 nugaišusių šernų, bei viename kiaulių ūkyje laikomų 3 kiaulių mėginius.
Atsižvelgus į šią informaciją, VMVT direktoriaus įsakymu laikinai uždraudžiama iš Latvijos Respublikos įvežti į Lietuvos Respubliką afrikiniam kiaulių marui imlius kiaulinių šeimos gyvūnus (kiaules ir šernus) ir jų genetinius produktus (spermą, kiaušialąstes ir embrionus), iš jų gautus visus gyvūninius produktus, šalutinius gyvūninius produktus, pašarines žaliavas, pašarus ir jų priedus, cukraus gamybos metu susidariusius produktus, skirtus gyvūnams šerti, bei aliejinių augalų išspaudas ir aliejų.
Latvijos pranešime informuojama, kad 3 nugaišę šernai rasti Dienvidlatgalės regiono Kraslavos rajone, besiribojančiame su Baltarusijos Respublikos Verchnedvinsko rajonu. Kraslavos rajonas jau nuo 2012 metų yra paskelbtas užkrėsta klasikinio kiaulių maro (KKM) teritorija, todėl jame vykdoma intensyvi šernų ir kiaulių stebėsena, šernų vakcinacija nuo KKM. Nugaišusių šernų mėginius ištyrusi Latvijos Nacionalinė referentinė laboratorija nustatė, kad šernai krito nuo afrikinio kiaulių maro.
Tame pačiame rajone vykdant kiaulių ūkių stebėseną, afrikinio kiaulių maro virusas nustatytas ir nedideliame ūkyje laikomų kiaulių mėginiuose. Šis ūkis pateko į 3 kilometrų sustiprintos kontrolės zoną, nustatytą apie vietovę, kurioje buvo surasti nugaišę šernai. Latvijos veterinarijos pareigūnai informavo, kad minėtame ūkyje buvo laikomos 3 kiaulės, kurios, patvirtinus AKM diagnozę, buvo nedelsiant paskerstos, o jų skerdenos sunaikintos.
Galutiniam diagnozės patvirtinimui ir viruso tipo nustatymui visi kiaulių ir šernų mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos AKM Referentinę laboratoriją Ispanijoje.
VMVT primena, kad Latvijoje praėjusią savaitę buvo nustatyti ir nauji klasikinio kiaulių maro (KKM) protrūkiai kiaulių ūkyje ir šernuose, o Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaida išplatino informaciją apie įtarimus, jog nauji AKM protrūkiai nustatyti kiaulių ūkiuose Baltarusijoje, Vitebsko srityje, Verchnedvinsko bei Astravo rajonuose. Pažymėtina, kad atsakingos Baltarusijos institucijos šių žiniasklaidos pranešimų nepatvirtino, oficialių žinių apie naujus AKM protrūkius Baltarusijoje nėra gavusi nei Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija, nei Europos Komisija ar kaimyninės šalys.
„Pastaruoju metu iš kaimyninių valstybių gaunamos žinios liudija, kad virusai ir ligos valstybių sienų nepaiso. Todėl ypatingai griežtos biosaugos priemonės kiaulių laikymo vietose yra privalomos visiems kiaulių laikytojams. Privalu užtikrinti, kad ūkiuose nesilankytų pašaliniai asmenys, stebėti laikomų kiaulių sveikatos būklę ir esant nors menkiausiam įtarimui nedelsiant informuoti VMVT teritorinę VMVT. Medžiotojai tyrimams į teritorinę VMVT privalo pristatyti kiekvieno buferinėje zonoje sumedžioto šerno kraujo ir organų mėginius. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pasienio regionuose su Latvija ir Baltarusija esančioms kiaulių laikymo vietoms. Didžiausia AKM patekimo rizika yra nustatytoje buferinėje zonoje su Baltarusijos Respublika esančiuose smulkiuose kiaulių ūkiuose, kuriuose neįmanoma įgyvendinti biologinės saugos reikalavimų. Siekiant apsaugoti likusią Lietuvos teritoriją nuo pavojingo viruso plitimo, šios zonos ūkiuose būtina paskersti laikomas kiaules, o jų mėsą savo reikmėms naudoti tik atlikus AKM ir KKM tyrimus. Jeigu AKM virusas bus nustatytas kiaulių laikymo vietoje, teks imtis ypatingai griežtų kovos ir prevencijos priemonių, netgi deginti pastatus, kuriuose buvo laikomos kiaulės“, – pabrėžė VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.
VMVT primena, kad radus nugaišusį laukinį gyvūną ar esant įtarimui, kad laikomos kiaulės serga ar esant padidėjusiam gaišimui, privalu nedelsiant informuoti teritorinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padalinį. Rastas laukinis gyvūnas neturi būti judinamas, kol jo neapžiūrės veterinarijos specialistai ir nepaims mėginių tyrimams dėl užkrečiamųjų ligų.
VMVT direktoriaus 2014 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. B1-562 „Dėl afrikinio kiaulių maro pasireiškimo Latvijos Respublikoje ir papildomų stebėsenos ir kontrolės priemonių Lietuvoje”
Viduramžiais kiekvienam kilmingajam buvo garbė auginti skalikų gaują savo dvare. Pomėgį medžioti su skalikais Lietuvos didikai perėmė iš prancūzų jau XVI amžiuje. Medžioklėse dalyvaudavo ne viena dešimtis dvaro skalikų.
Lietuvių skalikai naudojami stambių kanopinių žvėrių – briedžių, elnių, šernų medžioklei. Jie tinka ir medžiojant smulkiuosius (daugiau…)
Du pelėdos jaunikliai miega ant šakos ir smagiai supasi kameros judesio ritmu 🙂
Šernai, kaip ir žmonės, nori maitintis ekologiškai. Tuo įsitikino Rumpiškėnų kaimo (Kazliškio sen.) gyventoja Liucija Gudzevičiūtė, kurios bulvių lauką žvėrys nukasė taip, kad moteriai bulviakasio talkos kviesti nebereikės. Rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Jonas Kubilius sako, kad šernų „vizitai” į žmonių pasėlius bei sodybas darosi vis aršesni. Į dideles kaimenes susivieniję žvėrys traukia ne tik į pamiškėse esančius laukus, bet ir į sodybas, kuriose ekologiškai auginamos daržovės.
Trečius metus iš eilės nuo šernų neatsiginanti Liucija Gudzevičiūtė šį rudenį tradicinės bulviakasio šventės, į kurią suguža draugai iš sostinės ir kitų kampelių, greičiausia neberengs. Priežastis paprasta – po trečiadienio nakties bulvių vagos liko tuščios. Ryte pakirdusi moteris stvėrėsi už galvos: jos bulvių laukas, esantis šalia namo, atrodė kaip po karo – žydėti pradėjusių bulvių kelmai išversti šaknimis į viršų, išknista pieva po obelimis, „patikrintos” ir burokų vagos.
„Pažiūrėkit, ką pridarė! Nepaliko žemėje nė kelmo, visus išvertė ieškodami mažų bulvyčių. Per karą tankai, važiuodami per daržus, tiek žalos nepridarydavo”, – sodybos šeimininkė rodė bulvių lauką, po nakties atrodantį kaip po fronto mūšio.
Bulvienojais nuguldytas plotas derliaus nebeduos: jei kuris kelmas dar ir liko stovėti, šernai ir šių šaknis buvo pasiekę ieškodami skanėsto – vos užsimezgusių bulvyčių.
Sodybos šeimininkė guodėsi, jog žvėrys ją pergudravo. Moteris „bulviakasio” naktį du kartus kėlėsi ir ėjo į kiemą tikrinti, ar šernai nesitaiko į jos daržą, bet nieko įtartino nepastebėjo. Prieš tai buvusias naktis ji taip pat savo valdas saugojo.
„Pas kaimynus Jonines šventė, skambėjo garsi muzika. Apsidžiaugiau, kad triukšmas atbaidys šernus”, – pasakojo L. Gudzevičiūtė. Tačiau šernai nutaikė progą ir moters bulvių lauką „išarė”. Kai kuriuos kelmus ji dar žada į vagas sukišti, bet ir pati netiki, kad iš triūso būs naudos, nes ant šaknų nebeliko užsimezgusių bulvyčių.
Nuo liepos pradžios medžiotojams jau turėtų būti mokamos išmokos už šernus, nušautus pavasarį Lietuvoje aptikus afrikinio kiaulių maro židinį. Tačiau jų gali tekti palūkėti ir ilgiau, praneša portalas lzinios.lt
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) „ Lietuvos žinias“ informavo, kad dar negauta finansavimo išmokoms už sumedžiotus šernus.
„Šiuo metu klausimas yra derinamas su Žemės ūkio, Ūkio ir Finansų ministerijomis. Tikimės, jog greitu laiku galėsime informuoti apie pasikeitusią situaciją“, – teigė VMVT laikinasis Strateginio planavimo ir kokybės valdymo skyriaus vedėjas Marius Kazakevičius.
Vyriausybė vasario 5 dieną nutarė, kad už kiekvieną sumedžiotą šerną išmoka iki 250 litų bus skaičiuojama nuo vasario 7 dienos, o mokama nuo liepos 1-osios.
Tokia suma mokama, kai nustatoma, kad šernas sirgo afrikiniu kiaulių maru arba kai medžiotojai atsisako jo mėsą vartoti maistui. Maro viruso nenustačius mokama 150 litų dydžio išmoka.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas džiaugėsi, kad medžiotojai neskubėjo vykdyti institucijų paliepimų – taip Lietuvos faunai buvo padaryta mažesnė žala.
IŠ PATIRTIES
Mūsų idėjos naujoms šautuvo technologijoms nekuriamos ant piešimo lentos – jos gimsta kai mes medžiojame, susiduriame su iššūkiais, kuriuos reikia išspręsti. Mūsų inžinieriai taip pat yra įgudę medžiotojai. Kai jie paverčia savo idėjas inovatyviu dizainu, jie padaro žymiai daugiau, nei išrandą kažką naujo; jie patiekia potencialą tau į rankas, kad medžioklė būtų dar geresnė.
BLASER MISIJA
Varomas aistros
Medžioklė galbūt yra viena iš seniausių troškimų žmonijoje, bet mes visada turime būti pasiruošę naujiems iššūkiams. Mums labai svarbu nuolat tobulinti savo amuniciją ir vadovautis naujomis technologijomis. Tai mūsų aistra.
Sukurtas su protu
Vadovaudamiesi inovacijomis, mes esame tarptautinės šautuvų pramonės varomoji jėga. Penkiasdešimt metų patirties paaštrino mūsų pojūčius sumanesniam žengimui į priekį. Tačiau mes niekad nepamirštam mūsų moralinio atsidavimo.
Įtakotas entuziazmo
Visi, kas dirba įmonėje Blaser dalijasi tokiu pačiu entuziazmu medžioklei. Bet mūsų talentai skirtingi. Tai asmenybių įvairovė ir vientisas įgūdžių mišinys., kuris suteikia galios kompanijos nuolatinei sėkmei.
DĖMESYS SMULKMENOMS
“Kiekviename gamybos ir projektavimo žingsnyje mes siekiame tobulumo. Tačiau, tik suteikiant charakterį mūsų medžiokliniams šautuvams mes pasiekiame tikrą tobulumą. Inovacija suderinta su detaliu kūrybiškumu – štai mūsų formulė nesibaigiančiai ginklų gamybai.”
Blaser generalinis direktorius Bernhard Knöbel
VERTYBĖS IR KULTŪRŲ
Frezuotas iš vientiso gabalo
Šautuvų gamyba iš vientiso gabalo garantuoja kokybę, patikimumą ir ilgaamžiškumą. Sudėtingi gamybos procesai aukštos klasės CNC mechanizmo pagalba užtikrina minimalius leistinus nuokrypius ir nuoseklų šaudimo preciziškumą.
Kokybės komponentai
Nesvarbu, ar tai aukštos kokybės plienas, ar lengvo metalo lydinys, ar vertingas riešutmedis, Blaser ginklakalio rankose jie virsta meno kūriniu ir ilgaamže vertybe. Šis tobulumo siekimas padaro kiekvieną Blaser šautuvą paveldu ateinančioms kartoms.
Atsižvelgimas į tradicijas
Su giliu dėkingumu tradiciniam amatui, mes formuojame mūsų dienų medžioklės kultūrą. Aukštos kvalifikacijos ginklakaliai, apsodininkai ir graveriai paverčia kiekvieną šautuvą šedevru, išreiškiančiu asmenybę ir aistrą medžiotojo, kuris ji turi.
TAIKLUMAS
TAIKLUS
Blaser preciziškas nuleistukas
Nuo minties impulso iki taiklaus šūvio be jokio uždelsimo. Puikios, aiškios R8 nuleistuko savybės yra vienos iš taiklaus šaudimo pagrindų.
Kaltinis vamzdis ir šovinio lizdas
Preciziškumas ir ilgaamžiškumas. Ne tik vamzdis bet ir šovinio lizdas nukalti šaltu kalimu daugumoje kalibrų. Vamzdis ir lizdas yra tobulai koncentriški.
Optimalus vamzdžio pagrindas
Pataikymas į taikinį iš pirmo šūvio: stambus vamzdžio pagrindas tik tvirtam uokse garantuoja pakartotiną tikslumą kai yra keičiami vamzdžiai. Apsodo deformacija dėl ekstremalaus klimato niekad nepaveiks vamzdžio pozicijos.
Blaser laikiklių montavimai.
Vamzdis ir optinis taikiklis suformuoja vieną taiklų įrenginį: grioveliai laikantys montuojamo įrenginio pagrindą yra tiesiai virš šovinio lizdo, vamzdis juda laisvai, o smūgio taškas išlieka pastovus.
Blaser radialinė užrakinimo sistema
Stabilumas ir patikimas tikslumas: nepaprastai stipri koncentriška užrakinimo sistema užrakina vamzdį tiesiogiai be jokio pasukimo.
Puikus apsodo dizainas
Laisvas rankos padėties nustatymas, sumažina “krūptėlėjimo” pavojų. R8 pistoleto tipo rankena, atskiras iškilimas delnui ir optimalus išliejimas suteikia idealų sukibimą. Tiesus buožės viršus perveda atatrankos jėgą horizontaliai į šaulio petį, tokiu būdu suteikdama mažiau jaučiamą atatranką ir tuo pačiu mažiau juda vamzdžio žiotys.
VISKAS SUREGULIUOTA
Pakartotinas šūvis yra vienas dalykas, kad turėti tame pasiekimų reikia daugiau nei tik įgūdžių. Kai reikia pataikyti į taikinį intuityviai ir nuosekliai tuo metu jaučiant spaudimą, visapusis šautuvo dizainas yra svarbiausias.
GREITAS
Greitas pakartotinas persitaisymas
Greitas kaip žaibas laisvoje padėtyje: spynos rankena randasi ergonomiškai tobuloj pozicijoj virš nuleistuko apsaugos. Šautuvas ir akis lieka sutelkti ties tikslu duodami daugiau laiko tiksliam prisitaikymui ir tobulo šūvio užtikrinimui.
“Aklas” dėtuvės pakeitimas
Paprasta ir greita: dėtuvės mygtukais galima naudotis “aklai” dėl jų idealios padėties virš nuleistuko. Paspaudus abu mygtukus vienu metu, dėtuvė pasileidžia tiesiai į šaulio ranką, antra – užtaisyta dėtuvė gali būti įdėta paprastai ir greitai taip pat nežiūrint.
Talpumas:
Dvejopas užtaisymas
R8 gali būti užtaisomas ir ištaisomas dviem būdais, su išimta dėtuve arba kai ji lieka viduje. Su atidaryta spyna, šoviniai gali būti įdedami arba išimami per dėtuvės viršų greitai ir lengvai.
IC – apšvietimo kontrolė.
R8 užtaisymas automatiškai įjungia tinklelio apšvietimą. Kai su IC funkcija įrengta IC funkcija suderinta su Zeiss IC optiniu taikykliu, reikia vieno judėsio, kad R8 būtų pasiruošęs iššaut ir įsijungtų šviečiantį tinklelį aukščiausiame ryškumo laipsnyje. IC (illumination control – pašvietimo kontrolė) – šviečiančio tinklelio valdymas, suderinantis užtaisymo svirtį su optinio taikiklio šviečiančiu tinkleliu.
BŪK PROTINGAS
SAUGUS
Maksimali saugumo sistema
Per pastaruosius dešimtmečius Blaser užtaisymo sistema rankiniu būdų nustatė savo gairę. Ji pripažinta kaip viena saugiausių pasaulyje. Nėra tokios mechaninės saugumo sistemos, kuri garantuoja neužvesto skeliamojo mechanizmo saugumą. R8 užtaisomas tą pačia akimirką prieš iššaunant. Jei nešaunama, svirtis švelniai atsistums atgal, tiesiog paspaudžiant ją žemyn. Ir vėl skeliamasis mechanizmas yra neužvestas.
Apsauga nuo netinkamo naudojimo
Jei dėtuvė su integruotu nuleistuku yra išimta, užtaisymo svirtis negalės būti nustatyta į užtaisytą poziciją. Bet kuriuo atveju, tai saugiausia apsauga nuo neleistino ir neteisingo naudojimo
Automatinis ištaisymas
Dėtuvės išėmimas automatiškai atrakina užtaisymo svirtį, todėl ji neužsifiksuoja priekinėje padėtyje. Tai svarbi saugumo funkcija, jei šovinys turi būti paliktas vamzdyje.
Nebūna netyčia atidarytos spynos
Jei ji užrakinta, ji tokia ir lieka. Jei R8 ištaisomas esant užrakintai spynai, jos rankena blokuojasi. Kad saugiai atidaryti spyną, užtaisymo svirtį reikia pastumti apytiksliai 3mm tuo pat metu traukiant atgal spynos rankenėlę. Tai neužveda skeliamojo mechanizmo.
TRUMPAS
Kartais mažai reiškia daug. Trumpesnis šautuvas leidžia laisviau judėti.
Puikus balansas
Gerai subalansuotas svorio paskirstymas leidžia greitai naudotis šautuvų ir greitai prisitaikyti.
Lengvas išardymas
Daugiau patogumo sėlinant ilgais atstumais: R8 išrenkamas, supakuojamas ir per kelias sekundes vėl surenkamas be menkiausių pokyčių.
Saugus gabenimas
Keliaujant, R8 gali būti transportuojamas išardytas, gerai apsaugotas ir absoliučiai diskretiškai. Praeiviai vargu ar pastebėtų, kad kompaktiškas dėklas yra dėklas ginklui.
Trumpesnis
Dėl unikalaus R8 dėtuvės dizaino virš nuleistuko bendras šautuvo ilgis yra gerokai trumpesnis palyginus su kitais karabinais.
Lengva priežiūra
Šiurkščioms sąlygoms esant svetimkūnis gali privesti prie šautuvo funkcijų sutrikimų. Bet tai ne priežastis užbaigti medžioklę.
PATIKIMAS
Lengva išardyti ir išvalyti
R8 lengvai išardomas bet kur per kelias sekundes: sniegas, purvas, lapai ir spygliai lengvai pašalinami.
Užrakinta dėtuvė
R8 dėtuvė pasileidžia tik vienu metu paspaudus abu paleidžiančius ją mygtukus. Netyčinis dėtuvės iškritimas iš esmės yra neįmanomas. Abu mygtukai užsirakina svirtimi dėtuvės viduje. Tai efektyviausiai apsaugo nuo dėtuvės pametimo.
Puikiai apsaugotas
Visos metalinės R8 dalys yra pagamintos iš nerūdijančios medžiagos arba apsaugotos nuo korozijos po specifinio apdorojimo. Vamzdžio vidus ir šovinio lizdas yra nušlifuoti ir reikalauja standartinės priežiūros. Uždara R8 uokso konstrukcija užkerta kelią žalai, kurią sukelia svetimkūnis.
Desmodrominis nuleistuko mechanizmas
Šimtoprocentinis patikimumas – net kai užšąla arba labai užsiteršia. R8 nuleistuko sistema reguliuojama jėga. Atidarius spyną grąžina nuleistuką į pradinę padėtį.
UNIVERSALUS
Šiandien tu medžioji savo namų teritorijoje, rytoj tu esi kitam žemyne. Esmė yra lankstumas. Kur pasaulyje bebūtum, kas liečia šautuvą geriausia pasitikėti tuo ką pažysti.
Aplink pasaulį su vienu šautuvu
Nuleistukas, apsodo ilgis, priežiūra – viskas išlieka taip, kaip esi pripratęs: keičiamų vamzdžių dėka, R8 yra idealus partneris visuose žemynuose, nesvarbu kokį žvėrį medžioji.
Prireikus pakeičiama buožė
Tuo atveju, jei tikiesi blogų orų ar nelygios vietovės, vertinga medinė buožė gali būti apsaugota paprastai pakeičiant ją R8 Professional sintetinę.
Lengvai keičiamas optinis taikiklis
Kiekvienas vamzdis yra paruoštas originaliam Blaser laikikliui. Tiek optiniai taikikliai, tiek kalimatoriai gali būti įrengti ant to paties vamzdžio.
Atviri taikikliai
Greičiausias taikinio įveikimas trumpuose atstumuose ir tankiuose miškuose: balta kontrastinė linija taikikliuose ir baltas taikiklis priekyje visada gerai matomi, net esant prastam apšvietimui. Atviri taikikliai yra pagaminti iš plieno ir dėl to yra patvarūs. Jie taip pat harmoningai derinasi su R8 dizainu.