Blog

Fazanų medžioklė vienų smerkiama dėl neva etikos stokos, nes medžiojamas nelaisvėje užaugintas paukštis, kuris, net pasprukęs nuo šratų dozės, laisvėje taps lapių pietumis, kitų ši medžioklė su šunimis įvardijama kaip ypač graži proga susirinkti bendraminčiams, juolab kad gamtai jokia žala nedaroma.

Nepaisant nuomonių skirtumo, fazanų medžioklės mūsų šalyje visgi populiarėja, tačiau didelę dalį šių paukščių tenka įsivežti iš kaimyninių šalių, nes užauginamų vietoje stinga. Ar nevertėtų mūsų ūkininkams auginti šių paukščių – užsiimti papildomu verslu? Ypač tiems, kurie dėl afrikinio kiaulių maro plitimo buvo priversti atsisakyti kiaulių, o alternatyvios ūkininkavimo šakos dar nepasirinko.   

Didžiausi priešai – privilegijuoti plėšrūnai

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Olgirda Belova sako, kad prieš kurį laiką Dubravos (Kauno r). urėdijoje fazanai buvo veisiami ir auginami. Tačiau šiuo metu šalyje juos augina tik pavieniai asmenys: vieni – savo malonumui dėl grožio, kiti – medžioklei. Pasak O. Belovos, pagrindinis, nesvarbu, kokios rūšies laukinio paukščio ar žvėriuko, skirto paleisti į gamtą, auginimo principas yra išsaugoti laukinį tipą. „Tai labai svarbu, nes tam tikrame gyvūno amžiuje atsiranda specifinė išmokimo rūšis, pagrįsta tuo, kad gyvūnas įsidėmi tėvų, brolių ir seserų, maisto ir kitų objektų skiriamuosius požymius ir su jais susijusias įgimtas elgesio reakcijas. Tokiu būdu nelaisvėje auginami paukščiai prisiriša prie žmogaus, kuris juos prižiūri, lesina. Šį kritinį momentą reikia žinoti ir stengtis jo išvengti. Kitu atveju, jeigu sakoma, kad dalis medžiok­lei skirtų, nelaisvėje augintų, bet paleistų ir nesumedžiotų fazanų gyvens laisvėje, to nebus. Tokie paukščiai neskrenda toli nuo savo gimtosios vietos, neišsisklaido, laukia, kada bus palesinti. O dėl plėšrūnų – lapių, usūrinių šunų, sulaukėjusių kačių ir šunų, žodžiu, gausybės priešų, jiems išgyventi laisvėje galimybių praktiškai nėra“, – sakė mokslininkė.

Fazanams reikia erdvės

Belovos kolega Rytis Zizas, LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus jaunesnysis darbuotojas, fazanus augina apie dvidešimt metų. Pasak jo, fazanų rūšių yra daug, bet mažiausiai reiklūs yra medžiojamieji, arba kaukaziniai, fazanai. Juos dažniausiai žmonės ir augina, o medžiotojai perka medžioklėms.

„Fazanai puikiai užauga lesinami vištoms dedeklėms skirtais kombinuotaisiais pašarais. Gerai lesa ir grūdus, žolę, daržoves, vaisius. Fazanai užauga maždaug per pusmetį ir rudenį jau gali būti skiriami medžioklei. Voljero plotą reikėtų skaičiuoti vienam paukščiui skiriant kvadratinį metrą. Be abejo, yra ir tam tikrų auginimo niuansų, pavyzdžiui, tarp fazanų labai ryškus kanibalizmas. Jeigu pulke atsiranda silpnas individas ar kuris nors susižeidžia, fazanai linkę tokį gentainį pulti. Tačiau šis reiškinys valdomas įveriant paukščiui per šnerves tam tikrą plastikinį įvarą, ribojantį jo matymo lauką“, – sakė R. Zizas.

Pasak medžioklėtyros specialisto, fazanų veislinį pulką turėtų sudaryti vienas patinas ir mažiausiai bent trys keturios patelės, o geriausiai, jei jų būtų šešios ar septynios. „Svarbu, kad kiekviena šeima turėtų atskirą voljerą, nes pavasarį fazanų patinai tampa labai karingi ir seksualiai aktyvūs. Patinų tarpusavio kovos gali baigtis net žūtimi, o trūkstant patelių pastarosios kenčia nuo per didelio vyriško dėmesio, – sakė R. Zizas. – Voljeruose auginamų fazanų patelės perėjimo instinktą dažnai būna jau praradusios, todėl kiaušinius jos „mėto“. Tad veisėjas kiaušinius turi surinkti ir perinti inkubatoriuje, o išsiritusius fazaniukus prižiūrėti kaip viščiukus – šildyti lempomis, lesinti jiems skirtais lesalais. Specialiai fazanams skirtus lesalus gamina lenkai, čekai, jų atvežama į Lietuvą.“

R.Zizo teigimu, fazanus puola tos pačios ligos bei parazitai kaip ir kitus naminius paukščius. „Todėl jie būtinai turi turėti galimybę pasikapstyti, „išsimaudyti“ sausame smėlyje ar durpėse. Labai tinka fazanams duoti obuolių, kuriuos jie mielai lesa, ir būtina nepamiršti gastrolitų – smulkaus žvyro, reikalingo geram virškinimui“, – apie fazanų auginimo ypatumus pasakojo specialistas.

Pasak R. Zizo, jo patirtis rodo, jog mūsų šalyje fazanų medžiok­lėms šių paukščių neužauginama tiek, kiek reikėtų. „Fazanų medžioklės sezono metu, jo antrąją pusę fazanai vežami daugiausia iš Lenkijos. Lietuvoje fazanynų tikrai galėtų būti gerokai daugiau, tačiau norint, kad tai būtų pelningas verslas, o ne tik pomėgis, šių paukščių auginti reikėtų ne dešimtį, o mažiausiai tūkstantį“, – tvirtino mokslininkas.

Trūksta informacijos

Kad auginti fazanus yra labiau užsiėmimas savo malonumui, o ne pelnui, sakė ir fazanyno Bukiškių k. (Elektrėnų sav.) savininkas medžiotojas Giedrius Medelis. „Jau daug metų kiekvieną rudenį su kolegomis vykstame į Čekijoje vykstančias fazanų medžiokles. Mėgstu šias medžiokles, nes jos aktyvios bei gražios, todėl ir mūsų šalyje galėtų būti jų organizuojama daugiau. Pats fazanus auginu tik antrus metus. Pirmaisiais metais turėjau dvi šeimas, iš jų užsiauginau apie 200 fazanų. Dar šių paukščių kiaušinių iš Čekijos atsiuntė kolega. Turiu inkubatorių, augintuves, tačiau neapsieita be nuostolių, visgi labai trūksta žinių ir patirties, o fazanų auginimo paslaptimis nelabai kas ir dalijasi“, – apgailestavo G. Medelis. Jo teigimu, daugiau nei keturių ar penkių šimtų fazanų jis auginti neketinąs, tai liks labiau malonumas nei pelno siekis.

Pasak G. Medelio, fazanai, kurie paleisti medžioklės metu laimingai pasprunka į laisvę, galimybę išgyventi gamtoje turi tik­rai nedidelę. „Ir ne todėl, kad jie nebemokėtų gyventi be žmogaus priežiūros, nes, pavyzdžiui, mano voljerai tiek dideli, kad sąlygos juose tikrai labai artimos laisvei. Pagrindinė problema fazanams išgyventi natūraliai gamtoje yra net ne maistas, o begalė plėšrūnų. Juk fazano patelė, sudėjusi dėtį, nuo jos nesitraukia, taip ji tampa labai lengvu grobiu lapėms, kiaunėms, valkataujantiems šunims, katėms bei plėšriesiems paukščiams. Žūna ir patelė, ir visa dėtis, – sakė G. Medelis. – Tenka tik apgailestauti, kad kol kas plėšrūnai pas mus turi tikrai išskirtines teises.“

Mato gerą perspektyvą

Trečius metus fazanus auginanti pakaunės ūkininkė Daiva Misevičienė šios veiklos ėmėsi ieškodama alternatyvos tradicinėms ūkininkavimo šakoms. „Pirmuosius metus viską tik išbandėme, bet antraisiais ir trečiaisiais metais jau plėtėme voljerus, didinome pulką. Investicijų, nepaisant pastangų viską daryti apskaičiuotai ir kuo pigiau, reikia nemažų, – sakė D. Misevičienė. – Mes fazanus auginti pradėjome norėdami juos parduoti ne tik medžiotojams, bet ir tiekti mėsą maitinimo įstaigoms. Tai žadame įgyvendinti, tačiau ne viskas juk iš karto padaroma.“

Pasak ūkininkės, fazano pardavimo kaina Lietuvoje svyruoja apie dvylika eurų. „Esu girdėjusi, kad Lenkijoje fazanai parduodami maždaug už 7–8 Eur, bet iki artimiausio, tokia kaina parduodančio ūkio – ne arčiau nei 800 km. Tad galutinė suma tampa panaši kaip Lietuvoje.

Auginti fazanus, D. Misevičienės teigimu, suskaičiavus reikalingas investicijas ir darbo sąnaudas, toli gražu nėra labai pigu ir lengva, bet iš esmės tai perspektyvų turintis verslas.
„ŪP“ informacija

Aplinkosaugininkų sulaikytiems brakonieriams reikės kaip reikiant paploninti pinigines. Teismas brakonierių nepagailėjo: jiems paskirtos baudos, konfiskuotas automobilis ir teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Šių metų kovo 8 ir kovo 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs S. G. ir N. P. veikas, pripažino juos padariusius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 ir 7 dalyse ir atitinkamai skyrė po 1302 eurų baudų bei konfiskavo automobilį „Renault“ ir tris metalines kilpas. Tokias nuobaudas Teismas paskyrė už 2015 m. gruodžio 29 dieną Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Pamerionių kaimo prieigose, kilpa neteisėtai sumedžiotą ragus numetusį stirnos patiną bei jo gabenimą. Be to, šie asmenys turės atlyginti padarytą žalą laukinei gyvūnijai už neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną, kuri viršija 1580 eurų. Šie nutarimai per dvidešimt dienų nuo jų paskelbimo dienos dar gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Šaltinis: www.grynas.lt

Nebe pirmą kartą medžiotojai suvažiuoja į Elektrėnų savivaldybės Vievio seniūnijos Bukiškių kaimą, kur akį miklina medžiodami fazanus. Čia medžiotojas Giedrius Medelis buvusiose apleistose fermose ant­rus metus augina fazanus.

1. Medelis papasakojo apie fazanų medžiokles Čekijoje, į kurias su Sauliumi Ambrazevičiumi ir Josefu Ellertu vyksta jau daug metų. Šioje šalyje reguliariai rengiami šių paukščių medžiojimo turnyrai.

Pasak G. Medelio, tai išties gamtai žalos nedaranti medžiok­lė. Po keleto tokių vizitų jam kilo mintis auginti fazanus ir organizuoti medžiokles Lietuvoje.

– Man žodžiu ir patarimais padeda patyręs medžiotojas Josefas Ellertas iš Vokietijos ir kolega Jaroslavas Čiburas. Mudu su Josefu draugaujame bene aštuonerius metus, jis dažnas svečias mano organizuojamose fazanų medžioklėse. Jo ir Jaroslavo patirtis auginant fazanus padėjo man nedaryti esminių klaidų, – sako Giedrius.

1. Medelis yra įrengęs lauko voljerus, kuriuose auga paukščiai. Jiems užaugus, rengiamos kultūringos medžioklės. Į jas atvyksta visi norintieji ir gerbiantieji gilias tradicijas turinčius bajoriškus fazanų medžiojimo turnyrus. Prieš medžioklę prie žvėrių pagerbimo vietos medžiokliai supažindinami su fazanų medžiojimo tvarka ir saugaus elgesio taisyklėmis. Greta fermų esančiose krūmingose kalvelėse pasislėpę asistentai iš narvų išleidžia paukščius, o šiems skrendant medžiotojai bando į juos pataikyti. Pagal medžioklės vadovo signalą prie šūvio vietą žyminčio stulpelio, medžiotojai keičiasi vietomis eidami ratu, kad visi turėtų vienodą šansą paleisti šūvį. Sumedžiotus paukščius suranda medžiok­liniai šunys.

Po dviejų turnyro turų, kuomet į orą pakilo 77 fazanai ir aidėjo daugybė šūvių, buvo susumuoti rezultatai. 77:55. Toks šios medžioklės rezultatas. Reikia suprasti, kad į orą pakilo 77 paukščiai, o medžioklių laimikiu tapo 55 fazanai. Į Bukiškių apylinkes išskrido 22 paukščiai ir jie gyvens laisvėje.

– Man džiugu, kad buvo laimingų fazanų, – mintimis dalijasi fazanyno Bukiškių kaime savininkas
G. Medelis. – Juk tokios medžioklės tikslas ir yra garbinga „dvikova“. Laisvėn ištrūkę paukščiai turi teisę gyventi ir bandyti išgyventi laukinėje gamtoje, nors tam kliūčių sukelia ypač daug įvairių plėšrūnų, kurie Lietuvoje turi išskirtines teises.

1. Medelis labai dėkingas Jovariškių medžiotojų klubo pirmininkui Vladui Rakšteliui, kuris visokeriopai remia jo iniciatyvą populiarinant fazanų medžiokles.

Giedrius po kelių savaičių ketina surengti dar vieną, jau paskutinę šio sezono fazanų medžioklę. Kadangi tuo metu toliau voljeruose bus auginami paukščiai, vasarą G. Medelis 300 fazanų ketina paleisti į laisvę, kad Bukiškių pievose ir pamiškėse šie taurūs paukščiai galėtų papildyti fauną.

Medžiotojų klubo „Jovariškių elnias“ pirmininkas V. Rakštelis prisimena, kad jo tėtis, eigulys ir aistringas medžiotojas Alfonsas, į Rusakalnio miškus leidęs įvairiausius žvėris, buvo įkūręs ir nedidelį fazanyną, iš kurio paukščiai buvo leidžiami į laisvę.

– Mūsų klubo medžioklės plotuose yra įvairių žvėrių ir paukščių, džiaugiuosi Giedriaus Medelio iniciatyva įgyvendinus dar vieną kultūringos medžioklės tradiciją, – įspūdžiais dalijasi klubo „Jovariškių elnias“ pirmininkas.

„ŪP“ informacija
Nuotrauka: Vladas KASPERAVIČIUS

Afrikinis kiaulių maras trikdo įprastą kaimo žmonių, miškų ir laukų gyvūnijos gyvenimo ritmą. Medžiotojai įpareigoti be atvangos stebėti, gal kur pamatys šernų gaišenų, veterinarijos specialistai tikrina sumedžiotų šernų, paskerstų kiaulių organus ir mėginius, visi laukia naujų valdžios nurodymų ir viltingų žinių, gal jau baigsis ta negandos apsiaustis ar bent sumažės draudimų ir apribojimų. Viltys nesipildo, nurodymai nesiliauja, nes maras įsikibo kaip reikiant, nesitraukia.

Sveiką nuovoką ir etiką – šonan

Vasario pabaigoje visoje šalyje medžiotojai skaičiavo, kiek dar liko šernų, beveik dvejus metus juos aktyviai medžiojant. Skaičiavo ir Kupiškio rajone. Medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus valdybos pirmininkas Bronislovas Domža pripažino, kad būta dviprasmiškų jausmų, medžiotojai nurodymą vykdė, piktindamiesi sprendimo sumanytojų logikos stoka.

„Nebuvo sniego, vasario pabaiga. Sužiūrėti visus plotus, visus miškus reikia didelių pajėgų ir ilgesnio laiko, per kelias dienas to nepadarysi. Vadinasi, darbą reikia daryti žinant, kad jis bus prastai padarytas, suskaičiuosime, bet su didele, apie 20 proc. paklaida. Stebėjome žvėris prie viliojimo vietų, bokštelių, daugelis būrelių turi įsirengę vaizdo stebėjimo kameras. Atlikome tai, kas nurodyta, bet širdį skauda, kai reikia šaudyti vaikingas pateles, kažin, ar šiuo atveju medžioklių etikos pamynimas duos gerų vaisių“, – svarstė „Ūkininko patarėjo“ kalbinamas Kupiškio medžiotojų vadovas B. Domža, primindamas, kad maro virusą, tikėtina, perneša ne tik šernai, bet ir paukščiai, vabzdžiai, tik anų taip lengvai neišnaikinsi kaip šernų.

Jeigu patikėtume skaičiais, dabar kupiškėnų medžioklės plotuose beliko 269 šernai, pernai buvo 110 daugiau. Sumedžiotos 44 patelės, vadinasi, ir naujų vadų nebebus. 2014 metais spalį nustačius pirmąjį maro virusą Vaduvų miške Šimonių seniūnijoje, buvo sumedžioti 828 šernai, 2015 metais – 635 laukinės kiaulės, taigi populiacija nuosek­liai mažinama. Iš viso iki šiol rajone nustatyta 11 maro židinių, tik vienas iš jų 2015 metais buvo aptiktas kiaulių augintojo ūkyje Noriūnų seniūnijoje, kitais atvejais virusas rastas šernų gaišenose ar sumedžiotiems šernams.

Tikrina tvartus, skaičiuoja paršiukus

Neseniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai buvo susitikę su rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Mariumi Mališausku, buvo sukviesti ir seniūnai, seniūnijų žemės ūkio specialistai. Kovo mėnesį numatyta aplankyti visus smulkius deklaruotus kiaulių ūkius, patik­rinti, kaip šeimininkai laikosi biologinės saugos reikalavimų. Dviejose seniūnijose – Šimonių ir Skapiškio – to daryti nereikės, nes kiaulių ten nebėra, apie 400 kiaulių mažuose ūkeliuose buvo išskersta iki 2014 metų pabaigos.

Kupiškio VMVT viršininkas Kęstutis Jagminas akcentavo, kad Kupiškis yra atsidūręs unikalioje situacijoje – pusė teritorijos yra užkrėsta, kita pusė tebėra švari, jas dalija Lėvens upė.

„Todėl labai svarbus yra prevencinis darbas, kontrolė ir priežiūra, turime galimybę suvaldyti viruso plitimą, pati gamta tam padeda, Lėvuo saugo Kupiškį, Alizavą, Subačių, Noriūnuose pasisekė suvaldyti ligą, neišplito“, – pabrėžė tarnybos vadovas, „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas dabartinę situaciją.

Veterinarijos specialistų pajėgos rajone nėra didelės, todėl ūkių patikrai pasitelkti į pagalbą seniūnijų darbuotojai, jie užpildys klausimynus. Nustačius, kad nesilaikoma saugos reikalavimų, tuos ūkius patikrins veterinarijos specialistai, patars, pakonsultuos, išaiškins apie grėsmes.

„Žmonės informacijos apie reikalavimus – tvartų sandarumą, dezinfekcines priemones, persirengimo drabužius, būtinybę naikinti graužikus – jau turi užtektinai, bet naiviai linkę rizikuoti, mano, kad juos užkratas aplenks. Užmiršta, kad jį ne tik šernai platina, bet jis jau gali būti išplitęs aplinkoje, pievose, miškuose, pašaruose. Neretai atrodo, kad visos tvartų apsaugos priemonės skirtos tik mums parodyti, kad atstotume, taigi reikia dar žmonėms įsisąmoninti, kad jiems to reikia, jų gyvuliams apsaugoti“, – teigė pašnekovas.

Todėl VMVT darbuotojai, pats viršininkas nepraleidžia progų dalyvauti įvairiuose seniūnijų renginiuose, žmonių susibūrimuose, kad primintų apie maro grėsmę, apie saugos priemonių naudą. Neseniai toks pasikalbėjimas vyko Skapiškio seniūnijoje.

Ar liks mažieji kiaulių ūkiai?

Tenykščiai gyventojai, jau metus išgyvenę be kiaulių, dabar viltingai laukia žinių, kada vėl galės laikyti jas savo reikmėms.

„Kas savaitę į VMVT kreipiasi po kelis Skapiškio ar Šimonių seniūnijų ūkininkus, kurie norėtų laikyti kiaules. Aptariame galimybes, žmogus pasvarsto, ar jam verta įdėti lėšų į seno tvarto pertvarkymą, jeigu nori auginti sau kelis paršiukus. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai atsisako tokios minties, o jaunesni ryžtasi, pamąsto, kad bus mažiau augintojų, daugiau galimybių pelningai parduoti kaimišką produkciją. Neseniai pasirašiau leidimą auginti kiaules vienam Adomynės kaimo gyventojui, keliems iš Skapiškio seniūnijos, Laičių kaimo, žmonės tam ryžtasi, bet jie turi suvokti savo riziką, savo įsipareigojimus, turi pasirašyti, kad laikysis visų smulkiesiems kiaulių ūkiams taikomų apribojimų ir reikalavimų. Jeigu taip sutariama, tokios tvarkos drausmingai laikomasi, nesunyks mažieji kiaulių ūkiai, bet aišku, kad jų nebus tiek, kiek iki šiol“, – teigė pašnekovas.

Vien per šių metų kelis mėnesius šalyje vėl aptikta 30 maro užkrato vietų, šernų gaišenų neseniai surasta ir Kupiškio kaimynystėje, Anykščių rajone, vasarį vėl aptikta viruso nešiotojų šernų Vaduvų miške. Tenka mokytis sugyventi su šia bėda, jos neužmirštant ir neignoruojant.

„ŪP“ informacija

Miško lankytojas š. m. vasario 19 d. Vilainių miške, Kėdainių rajone, rado nugaišusį stumbrą ir apie tai informavo atitinkamas institucijas.

Atvykę specialistai nustatė, kad nugaišęs stumbras buvo 7-8 metų patelė, prieš kurį laiką stebėta bandoje ir dingusi. Pagal veterinarijos specialisto pirminę išvadą mirties priežastis – toksikozė ir bendras kūno išsekimas. Taip pat ant galinės kojos buvo matyti aiškios žymės, parodančios, jog gyvūnas buvo pakliuvęs į kilpą.

Mokslinių tyrimų tikslais paimtos kritusio gyvūno dalys perduotos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui.

Vis dar tebesiaučiantis afrikinis kiaulių maras (AKM) privertė aplinkosaugininkus pasidomėti, kiek mūsų miškuose yra šią ligą dažniausiai platinančių šernų. Aplinkos ministro įsakymu, suskaičiuoti juos pavesta medžiotojams iki vasario pabaigos. Tačiau kai kurie medžiotojai ir gamtosaugininkai šį užmojį vertina skeptiškai. Daugelyje miškų jau nėra sniego, sunku įžiūrėti šernų pėdsakus. Be to, paprastai kovo mėnesį šernės atsiveda jauniklių, todėl suskaičiuotų laukinių kiaulių skaičius gali būti labai netikslus.

Apsispręs, kaip toliau stabdyti AKM

Šernai Lietuvoje jau skaičiuojami nuo vasario 15-osios ir tai vyks iki paskutinės šio mėnesio dienos. Tokios apskaitos imtasi ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus sprendimu. Vėliau, vadovaujantis gautais rezultatais, bus nustatytos tolesnės priemonės šių gyvūnų populiacijai reguliuoti ir apsispręsta, kaip veiksmingiau stabdyti AKM plitimą.

Koordinuoti šernų apskaitos vykdymą aplinkos minist­ras Kęstutis Trečiokas pavedė Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Ministro vasario 11 d. įsakymu suskaičiuoti šernus medžioklės plotams priskirtose teritorijose įpareigoti medžiotojai. Šernai bus skaičiuojami ir rezervatuose. Tai pavesta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Ne pats geriausias metas

Lietuvos miškuose turės būti suskaičiuoti visi šernai. Tačiau dabar tam tikrai ne pats geriausias metas. Tai pripažįsta ir pats aplinkos ministras K. Trečiokas. Jis pažadėjo savo įsakymą peržiūrėti ir apskaitos terminą pratęsti. Tačiau kol kas viskas liko po senovei.

Kaišiadorių medžiotojų draugijos pirmininkas Vilius Karpavičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jų rajone medžiotojai skaičiuoja šernus vizualiniu būdu, vaikščiodami po mišką, taip pat jie yra stebimi prie jaukinimo vietų, šėryklų, iš bokštelių, naudojant vaizdo kameras.

„Vakar net vilką kameros užfiksavo, todėl šernų nebuvo. Nutirpus sniegui ir išėjus pašalui, jie randa maisto ir kitur, todėl prie šėryklų ateina rečiau. Šimtaprocentinio tikslumo skaičiuojant tokius miško gyvūnus nėra ir negali būti. Paklaida gali siekti apie 20–30 proc. Šiek tiek tiksliau būtų, jei miško paklotę dengtų sniegas. Kodėl nebuvo pasirinktas būtent toks laikas, nelabai suprantu. Įtariu, kad kažkas ministerijoje pasiskaitė dar 1996 m. išleistą prof. Vytauto Padaigos knygą „Medžiok­lėtvarkos pagrindai“ ir nustatė tokią datą, neatsižvelgiant nei į orą, nei į kitas gamtines sąlygas“, – svarstė V. Karpavičius.

Paskata – pinigai

1. Karpavičius pripažino, kad vasarį suskaičiavus šernus jų skaičius bus mažesnis negu realus, nes kovą ir balandį šernėms atsivedus jauniklių, jų gerokai pagausės. Balandžio 15 d. turės būti pateikta visų kanopinių žvėrių apskaita ir tada, jo nuomone, duomenis galima bus patikslinti.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu kovojant su AKM iki metų pabaigos už kiekvieną rastą miške šernų gaišeną bus mokama po 30 Eur. Medžiotojų teigimu, miškuose jie yra pastebėję žmonių, kurie ieško tokių gaišenų ir tikisi iš jų papildyti savo šeimos biudžetus.

Siekiant mažinti šernų populiaciją, išmokos buvo mokamos ir už nušautas šernų pateles. Už vienmetes šernų pateles – 50 Eur, už vyresnes 100 Eur.

Miško kiauliųjau mažėja

Lietuvoje užregistruotos 26 vietos, kur aptiktas afrikinis kiaulių maras, todėl ten mažinti šernų populiaciją yra itin svarbu. Iki 2017 m. Lietuvos miškuose turėtų likti vidutiniškai po 0,5 šerno viename kvadratiniame kilometre.

Prieš porą metų, Aplinkos ministerijos duomenimis, mūsų miškuose iš viso buvo daugiau kaip 60 tūkst. šernų. Dabar jų gerokai sumažėjo. Alytaus regiono miškuose, kur buvo aptikti pirmieji AKM židiniai, šiuo metu yra apie 1 200 šernų. Sudvajų miške, pasak vietos medžiotojų, dar pernai jų buvo apie 200, šiemet jų likę vos 50.

1. Karpavičiaus teigimu, gerokai šernų sumažėjo ir Kaišiadorių rajone. Čia, miškuose, rasta tik vieno afrikiniu maru užsikrėtusio šerno gaišena.

„Anksčiau kasmet sumedžiodavome po 700–800 šernų, praėjusiais metais – netoli 1,5 tūkstančio. Manau, kad šiuo metu čia yra apie 400–500 šernų, žinoma, skaičiuojant be prieauglio. Tikriausiai nesunkiai pasieksime, kad mūsų miškuose šernų liktų tiek, kiek yra užsibrėžta“, – įsitikinęs Kaišiadorių medžiotojų draugijos vadovas.

„ŪP“ informacija
Algimanto SNARSKIO piešinys

Sekmadienio rytą Panevėžio rajone patruliavę Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai kelio Vilnius–Panevėžys 104 km pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį. Pasiviję bei sustabdę jį, bagažinėje jie aptiko kraupų radinį – elnio galvą bei skerdieną. Rasta ir medžioklės įrankių.

Lietuvos kelių policijos tarnyba praneša, jog sekmadienio rytą, apie 10.35 val., Panevėžio rajone patruliavę Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai pastebėjo įtartinai važiuojantį automobilį, kuris apsisuko ir nuvažiavo į miško kelią. Įtarimus sukėlė ir tai, kad automobilio galas buvo akivaizdžiai perkrautas.

Pareigūnai pasivijo ir sustabdė automobilį „Audi 100“, kurį vairavo 38 metų vyras. Vairuotojui iš pradžių buvo patikrintas blaivumas, o vėliau paprašyta atidaryti automobilio bagažinę. Ten pareigūnai aptiko kraupų radinį – juoduose plastikiniuose maišuose buvo sudėta elnio galva su ragais ir elnio skerdiena.

Iš pradžių vairuotojas aiškino, kad rado ant kelio partrenktą elnią ir jį išdorojo, vėliau pradėjo pasakoti, kad elnią negyvą aptiko miške. Apie elnią vyras nepranešė Aplinkos apsaugos agentūros pranešimų centrui, ką turėjo padaryti partrenkęs arba aptikęs negyvą laukinį gyvūną.

Apžiūrint transporto priemonę, pareigūnai nerado šautuvo, kuriuo galėjo būti nušautas taurusis miško gyvūnas. Šiuo metu elnių medžioklė yra draudžiama. Tačiau rado kitų neteisėtos medžioklės įrankių ir prietaisus.

Sustabdytą automobilį ir rastą krovinį pareigūnai pristatė į policijos komisariatą. Po tyrimo paaiškės, kas turės atlyginti didžiulę gamtai padarytą žalą. Kaltininkams gresia tūkstantinės baudos ir automobilio konfiskavimas.

Šlatinis: www.15min.lt

DĖL KLAIDINGOS INFORMACIJOS PAVIEŠINIMO

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), atsižvelgdama į visuomenėje kilusias reakcijas dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. B1 -132 „Dėl privalomojo nurodymo vykdyti šernų populiacijos reguliavimą“, primena, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – įstatymas) 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų gausą šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose teritorijose reguliuojama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, buvo priimta Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Tvarka). Tvarka reglamentuoja medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimą teritorijose, kurios nėra įtrauktos į įstatymo nustatyta tvarka sudaromus medžioklės plotų vienetus ir kuriose medžiojamųjų gyvūnų gausa negali būti reguliuojama planuojant ir organizuojant medžioklę. Pagal šią Tvarką, išvadą dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išduoda Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, įvertinęs Tvarkos 10-12 punktuose nurodytus reikalavimus.

Pažymėtina tai, kad Tvarkos 14 punkte nustatyta, kad išvadai dėl medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamų ligų plitimo pavojaus žemės sklypuose, kuriuose jų savininkai uždraudė medžioti (toliau – Sklypas), kartu su šiame punkte nurodyta informacija pateikiamas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio, kurio administruojamoje teritorijoje yra Sklypas, privalomas nurodymas, kad Sklype, būtina vykdyti tam tikros rūšies medžiojamųjų gyvūnų populiacijos gausos reguliavimą. Būtent įgyvendinant šią nuostatą buvo priimtas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. BĮ-132, kuriame reglamentuojama, kaip VMVT teritoriniai padaliniai turėtų įgyvendinti Tvarkos 14 punktą, t. y. kokiais terminais ir kokia tvarka išduoti sklypų savininkams privalomąjį nurodymą, kad Sklype, būtina vykdyti tam tikros rūšies medžiojamųjų gyvūnų (nagrinėjamu atveju – šernų) populiacijos reguliavimą (toliau – privalomasis nurodymas).

Atkreiptinas dėmesys, kad sklypų savininkai, gavę privalomąjį nurodymą iš VMVT teritorinio padalinio, privalo kreiptis į Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kuris ir išduoda išvadą dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo, kurioje taip pat nurodo būdus ir priemones, kuriomis leidžiama reguliuoti populiacijos gausą.

VMVT raštas