Vieno vamzdžio šautuvai paprastai asocijuojasi su senesniais tarybiniais laikais, kai daugelis medžiotojų savo pirmuosius medžioklės kelius pradėjo su tėvo vienvamzdžiu – vienas šūvis, didelė atsakomybė. Daugiausia šios istorijos yra apie lygiavamzdžius. Nemažą šių istorijų dalį užima ir vadinamieji štuceriai – vienvamzdžiai karabinai. Štuceris ne visai atitiks šiuolaikinio medžiotojo medžioklės filosofiją. Daugeliui patinka pusautomačiai, kiti svajoja apie dėtuvę su dešimt šovinių. Asmeniškai man irgi efektyvesni atrodo ginklai su dėtuvėmis, į kurias galima įdėti tris ar keturis šovinius. Bet tai yra dėl saugumo – jeigu pirmuoju tik pašauni, kiti lieka atsargai.
Medžiojant Prancūzijoje Leica medžioklės plotuose, man į rankas staiga pateko Merkel K klasės vienvamzdis karabinas. Ant jo, žinoma, Leica optinis taikiklis, nes Merkel su šiuo optikos gamintoju labai glaudžiai bendradarbiauja. Kalibras – .270 Win, amunicija – RWS. Ginklas smulkus, lengvas, toks neįprastas po mano sunkiojo, kasdien naudojamo šautuvo. Tačiau stilingas ir ryškus – tikrai dailus. Trūko tik žirgo su karieta ir tvido medžioklinio kostiumo. Paimi ginklą į rankas ir pajunti, kad jis galėtų būti kolekcijos dalimi specialioms progoms, ypatingoms medžioklėms ir žvėrims. Medžioklei man davė du šovinius ir pasakė, kad vieno turėtų užtekti. Ir pernai tuose pačiuose medžioklės plotuose šaudžiau šiuo ginklu ir sumedžiojau stirniną, nors anksčiau į patį ginklą daug dėmesio nekreipiau. Šį kartą jis man labai patiko. Galbūt tiesiog buvo romantiška nuotaika.
MERKEL K KLASĖ. Šios klasės vienvamzdžiai karabinai tarp šaulių įgijo labai gerą reputaciją. Vienvamzdžiai, kuriuos siūlo Merkel, yra sukurti specialiai medžioti kalnuose, taip pat sėlinant elnių medžioklėje. Šie ginklai lengvi, nedideli – itin tinka fiziškai sunkiai medžioklei, kai jaučiamas kiekvienas nereikalingas ekipuotės gramas.
Šios klasės ginklų uoksai pagaminti pagal technologiją, kurią Zūlio ginklų meistras Franzas Jägeris patentavo 1906 metais ir kuri nuo tada laikoma viena efektyviausių vienvamzdžiams karabinams. Paprastas mechanizmas kartu lemia ir tai, kad karabinas nėra sunkus.
Tai, kad ginklas turi reguliuojamą gaiduko svirtelę, rodo, kad jis sukurtas tiksliems šūviams. Nors techniniu požiūriu tai yra modernus ginklas, tačiau jis turi istorinį ir tradicinį Zūlio stilių. Zūlis yra nedidelis Vokietijos miestelis, XIX amžiaus pabaigoje tapęs Vokietijos šaunamųjų ginklų gamybos centru, jo specializacija – graižtviniai ginklai. Viena garsiausių firmų, susijusių su šia vieta, yra Sauer & Sohn.
Kalbant būtent apie K4 ginklus, reikia paminėti keletą įdomių faktų. Alexanderis Florstedtas (1863–1929) buvo garsus vokiečių rašytojas, rašęs apie medžioklę, išpopuliarėjęs XX amžiaus pradžioje. Karpatų kalnai buvo ne tik jo mėgstamiausia medžioklės vieta, bet ir vieta, kurioje jis rašė savo darbus apie medžioklę. Pagal jo medžioklės reikmes ir tikslius nurodymus Merkel sukūrė vadinamąjį Karpatą – graižtvinį šautuvą, kurio šiuolaikinė versija yra ir K4. Šis ginklas yra tarsi tikslaus vienašūvio šautuvo etalonas.
K3 taip pat yra ypatingas ginklas, kurio šalininkai vertina jo tikslumą ir palyginti mažą svorį. Su tokiu ginklu kalnuose ir miškuose galima išvaikščioti visą dieną ir nepavargti nuo jo svorio. Medžioklinės versijos ginkle yra pilnas apsodas, siekiantis patį vamzdžio galą.
MEDŽIOKLĖJE. Paėmus į rankas, ginklas yra lengvutis ir smulkutis. Apie jį apskritai norisi kalbėti tik mažybine forma – vamzdelis, taikiklėlis, karabinukas. Tai yra sulenkiamas ginklas, išlaikantis tradicinėms vertybėms būdingą stilių. Be ežektorių. Ginklą užtaisyti gana patogu, bet išimant šovinį reikės pasikrapštyti. Jeigu po pirmojo ir vienintelio šūvio gyvūnas nukrinta, galima lėtai išimti tuščią tūtelę, pauosti parako kvapą ir trumpam pasinerti į aksominius prisiminimus apie ką tik įvykusią medžioklės akimirką. Vėl romantika… Trūksta tik židinio ir taurės vyno. Vis dėlto jeigu medžioklėje kas nors nepasiseka ir, deja, taip pasitaiko, tada susijaudinę iššautos tūtelės ne tik negalėsite greitai išimti, bet ir iškratyti. Bandžiau. Neišėjo. Reikalas tas, kad šovinys yra gana giliai mechanizme ir iš tikrųjų ten nėra už ko paimti, jeigu užtaisoma skubotai.
Bet turint omenyje, kad šis ginklas yra skirtas tiktai tiksliems šūviams, nerimauti pagrindo nėra. Taigi patariu jį naudoti šaunant nuo atramos į stovintį gyvūną.
Karabino saugiklis yra dviejų lygių, bet gana tvirtas – jo netyčia nepaspausite ir neišjudinsite. Ir pats ginklas varstosi lengvai, elegantiškai ir tyliai. Šiuo atveju tikrai nereikia kalbėti apie būtinybę prisitaikyti prie naujo ginklo, kas būdinga rusiškajai berdankai. Ant apsodo yra maloni atrama skruostui, nors asmeniškai man optinis taikiklis buvo per aukštai, todėl porą kartų, dedant ginklą ant peties, teko prisitaikyti prie taikiklio padėties, kad galėčiau per jį žiūrėti tiksliai. Apsodas yra gražiai pagamintas, skoningai graviruotas. Be jo, reikia pripažinti, ginklas tikrai prarastų dalį elegancijos ir patrauklumo. Galiu drąsiai sakyti, kad nėra nieko nereikalingo ar perdėto.
Šoviau šiuo ginklu vieną kartą. Kalibras .270 Win buvo gana malonus, nors, kalbant apie tokius mažus ginklus, didžiausias nerimas kyla dėl atatrankos. Paprastai kuo lengvesnis ginklas, tuo stipriau jaučiama atatranka. Šiuo atveju labai skųstis negalėjau, nors atatranka manęs apskritai pernelyg negąsdina. Išimtis galėtų būti rusų IŽ, nuo kurio po penkių šūvių man lieka mėlynė. Medžioklėje tykant ir sėlinant šis ginklas tiks kaip taškas ant i. Į medžioklę varant su šiuo ginklu eiti neskubėčiau, nors Prancūzijoje su juo teko ir tai išbandyti. Nebuvau dėl to labai laiminga. Mintyse piešiau trajektorijas ir šūvio vietas, nes turėjau tik vieną šūvį. Klaidų galimybė nenumatyta, o tai kelia didelį stresą. Mano palengvėjimui tą kartą akiratyje nepasirodė joks gyvūnas, todėl nereikėjo išbandyti savo šaudymo įgūdžių, nes vienvamzdis šiuo atžvilgiu visuomet yra didelis iššūkis.
Galėčiau puikiai įsivaizduoti, kad su tokiu ginklu vasarą laisvai sumedžiočiau kokį elniuką ar rudenį per rują kokį vertingą elnią. Ir žiemą medžiojant lapes toks ginklas turi savo praktinį ir estetinį panaudojimą. O jeigu kartais išsipildytų mano svajonė sumedžioti kalnuose gemzę, tai mielai naudočiau šį ginklą.
TECHNINIAI DUOMENYS
Kalibrai: .243 Win., 6,5 × 57R, 6,5 × 65R,
.270 Win., 7 × 57R, 7 × 65R, .300 Win.
Mag., .308 Win., .30-06, .30R Blaser,
7 mm Rem. Mag., 8 × 57IRS, 9,3 × 74R
Vamzdžio ilgis: 60 cm
Bendrasis ginklo ilgis: apie 101 cm
Svoris be optinio taikiklio: apie 2,5 kg
Apsodo medinė klasė: 2 paprasta
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Autorius: LINDA DOMBROVSKA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!
