Blog

2016 m. kovo 31 d. LR AM Kauno RAAD Raseinių rajono agentūros pareigūnai sulaikė Raseinių rajone, Liepynų kaime kilpomis žvėrims gaudyti brakonieriavusį Č. K.

Č. K. pradžioje bandė neigti savo kaltę. Pareigūnams teigė į mišką ėjęs pasirinkti šakų, šluotoms rišti, tačiau šakų neparsinešė, nes pamiršo namuose virvę, miške radęs kažkieno nukritusią kilpą ir ją pataisė, kad negulėtų ant žemės. Galiausiai, suvokęs savo išvedžiojimų beprasmybę, ir priremtas įrodymų, prisipažino statęs kilpas žvėrims gaudyti. Pareigūnai miške surinko septynias kilpas. Vienoje buvo įkliuvusi lapė. Pažeidėjo namuose rasta negyva lapę ir dviejų stirninų galvos.

Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 85 str. 3 ir 7 dalis. Taip pat pažeidėjas turės atlyginti laukiniams gyvūnams padarytą žalą.

Į Šiaulių regiono medžioklės plotus buvo surengtas reidas. Patikrinus 135 šėrimo ir viliojimo vietas nustatyta 13 pažeidimų – ir visi Šiaulių rajone.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspektoriai nebe pirmą kartą buvo surengę medžiotojų bokštelių ir viliojimo vietų patik­rinimus. Medžiotojai turi žinoti, kad pasikeitusios medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės draudžia viliojant šernus pilti pašarus ant žemės. Tačiau šių reikalavimų laikosi ne visi medžiotojai.
Reido metu tikrinti Šiaulių, Radviliškio, Mažeikių ir Joniškio rajonų medžioklės plotai. Inspektoriai patikrino 16 medžiotojų būrelių ir 135 žvėrių viliojimo vietas. Pažeidimų rasta tik Šiaulių rajone. Pasak pareigūnų, Šiaulių r. medžiotojai labai netvarkingi, keturių būrelių plotuose nustatyta 13 pažeidimų. Viliojimo vietas prižiūrintiems medžiotojams surašyti protokolai ir gresia baudos iki 86 Eur.

„ŪP“ informacija

Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai neįprastai pradėjo darbo dieną. 2016-03-30 Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai gavo medžiotojų klubo „Suopis“ pirmininko telefoninį pranešimą, kad prie Stasylų kaimo Šalčininkų r. sav., esančiame miške kilpoje rasta stirna.

Pareigūnai nusprendė apžiūrėti įvykio vietą. Nuvažiavus paaiškėjo jog patekęs į kilpą stirninas gyvas. Vaizdas buvo slegiantis ir nerimą kėlė jo žaizdos. Iš arčiau apžiūrėjus žaizdas paaiškėjo, jog prie juosmens užsitempusi kilpa iki kraujo nutrynė stirninui odą, nukrito šeriai, tačiau žaizdos nebuvo gilios, vidinių pažeidimų nesimatė. Gyvūnas buvo pakankamai judrus. Nutarta pabandyti suteikti antrą šansą stirnos patinui. Prasidėjo gelbėjimo „operacija“. Tvirtai suėmus gyvūną už ragų šis ėmė „bliauti“, galvojo, kad pareigūnai nori jį nuskriausti, o jie tik stengėsi jam padėti. Kilpą buvo pagaminta iš storos vielos, buvo stipriai užsiveržus, todėl kilo sunkumų nuimant ją. Kiek užtrukus vis tik pavyko išlaisvinti gyvūną. Stirninas kilpoje prabuvo ne vieną valandą, ir su sąlyčiu su žmonėmis buvo šoko būsenos. Išlaisvintas jis dar keletą minučių pagulėjo ant žemės lyg negalėdamas patikėti, kad jo kančios baigėsi. Pareigūnai padėjo jam atsikelti ir stirninas nušokavo į miško gilumą. Šalčininkų RA pareigūnai džiaugiasi kad laiku buvo pastebėtas laukinis gyvūnas ir buvo tinkamai sureaguota į situaciją. Dažniausiai tokie atsitikimai žvėrims baigiasi nelaimingai, kiekviena minutė kilpoje atsiradusiam gyvūnai yra be galo svarbi.

Miške, iš po žiemos, yra likusiu brakonierių pamirštų, laukiniams žvėrims skirtų kilpų, visi kurie, pamatysite jas, praneškite aplinkos apsaugos pareigūnams, kad neatsitiktų panašių nelaimių. Nepamirškite, kad kilpos daro žalą ne tik laukiniai gyvūnijai, bet pakankamai dažnai į jas pakliūna ir žūsta naminiai gyvūnai.

2016 m. kovo 21 d. Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi vykdė reidą pagal gautą informaciją dėl medžioklės draudžiamais įrankiais.

Nuvykus į Jonavos rajone esantį Girininkų mišką pareigūnai rado pastatytas kilpas ant Šešuvos upės šlaito. Iš po nakties iškritęs sniegas slėpė žmogaus pėdsakus, tačiau įgudusi pareigūnų akis rado miške įspaustus žmogaus batų pėdsakus ir jais atėjo iki šalia esančios sodybos. Sodyboje pareigūnams į akis krito pasatyti gyvagaudžiai spąstai, kurie buvo išdėlioti po visą kiemą. Pareigūnams apžiūrint spąstus prie jų priėjo sodyboje dirbantis pilietis, kuris kaip vėliau paaiškėjo ir buvo pastatęs kilpas, skirtas gaudyti medžiojamuosius gyvūnus. Pilietis pripažino, kad nuo 2015 metų rudens jam į kilpas įkliuvo vienas usūrinis šuo (mangutas).

Piliečiui už kilpų gaminimą bei medžioklę naudojant kilpas surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o byla bus perduota nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Bauda numatyta už kilpų naudojimą nuo 579 iki 1737 Eur, o už gaminimą nuo 289 iki 868 Eur.

Kviečiame piliečius būti neabejingais ir apie pastebėtus gyvosios gamtos išteklių naudojimo pažeidimus informuoti Bendruoju pagalbos centro numeriu 112.

Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos užvirė tikra kova. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sako, kad šios tarnybos, turėjusios kontroliuoti, kaip dirba regionų aplinkosaugininkai, iš viso nereikia, o Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip ją išsaugoti, ir nerimauja, kad jos nelikus aplinkosaugininkų praktiškai niekas nekontroliuos. Įkurta siekiant kontroliuoti, kaip dirba aplinkosaugininkai VAAT buvo įsteigta 2014 metų birželį. Tai buvo tarnyba, prie kurios pagal planą turėjo būti prijungti visi aštuoni regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD). Jie turėjo tapti VAAT padaliniais. Tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė Seimas. Taigi pagrindinė VAAT funkcija, kaip ir regionų aplinkos apsaugos departamentų, tapo aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Tačiau Seimas ją panaikino. Dar praėjusių metų spalio mėnesį Seimas nusprendė VAAT išbraukti iš aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų sąrašo. Politikai nesuprato, kam reikalinga dar viena kontrolę vykdanti tarnyba. Jų nuomone, ši institucija dubliavosi su kitomis jau esamomis ir jie nusprendė, kad biurokratiniame aparate šios tarnybos nereikia. Parlamentarai nepritarė aplinkosaugos kontrolės centralizavimui. Kontrolės funkcija pasiliko kitoms, jau anksčiau veikiančioms, institucijoms: regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavaldžioms parkų ir rezervatų direkcijoms, Lietuvos geologijos tarnybai.

Iš karto po Seimo sprendimo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad tarnybą reikės naikinti arba pertvarkyti. Bet GRYNAS.lt šaltinių teigimu, Aplinkos ministerija buvo sugalvojusi gudrybę tiesiog pervadinti VAAT ir taip nubraukti Seimo sprendimą. GRYNAS.lt šaltinių teigimu, buvo norėta VAAT pavadinti Generaliniu regionų aplinkos apsaugos departamentu. Kadangi įstatyme parašyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo departamentai, pervadinta institucija atgautų kontrolės funkciją tik dėl kelių žodžių pavadinime pakeitimo. Jau buvo paruoštas toks projektas, kuris turėjo būti priimtas Vyriausybėje, tačiau iki jos taip ir nenukeliavo. Teisės aktų registre galima rasti negaliojantį 2016 metų sausio 13 dienos ministro įsakymą, kuriame nurodytas VAAT pavadinimo pakeitimas bei kontrolės funkcijų suteikimas. Jame taip pat buvo nurodyta, jog naujojo departamento paskirtis – vykdyti žuvivaisos ir specialiosios žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose, medžioklės, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo, atliekų vežimų, gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo, cheminių medžiagų valdymo ir genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo kontrolės srityse. Taigi planas jau buvo paruoštas, tačiau pasirodo, jog tokiam žingsniui pasipriešino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Dabar Aplinkos ministerija nebesvarsto varianto tarnybą paversti ministerijai pavaldžiu departamentu. Tačiau, koks šios institucijos likimas, iki šiol neaišku. VAAT neįtiko Seimo Aplinkos apsaugos komitetui Aplinkos ministras K. Trečiokas GRYNAS.lt patvirtino, kad Aplinkos ministerija turėjo tokį planą ir VAAT turėjo virsti Generaliniu regionų aplinkos apsaugos departamentu, tačiau taip nenutiko dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nepritarimo.

„Kol kas sprendimai dar nėra priimti, dabar kaip tik ir spendžiame, ką daryti, bet joks sprendimas nėra priimtas. Seimas išbraukė VAAT iš kontroliuojančių institucijų ir kontrolės funkciją ji prarado. Norėjome, kad tai taptų ministerijos dalis, bet Vyriausybė ministerijos etatų didinimui nepritarė. Be to, Seimo komiteto yra toks noras, kad viskas liktų taip, kaip anksčiau“, – sakė K. Trečiokas. Pasak ministro, ne visi žmonės liks be darbo: „Tie žmonės neturėtų likti be darbo, nes kai buvo įkurta VAAT, nebuvo sukurta naujų etatų, taigi tie žmonės turėtų būti sugrąžinti atgal į regionų departamentus.“ Paklaustas, kas tuomet kontroliuos aštuonis regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD), ministras neturėjo aiškaus atsakymo: „O čia geras klausimas. Čia ir yra esmė, kad kažkam labai nepatiko tai, kad RAAD yra kontroliuojami. Tiesiog dabar viskas bus kaip ir anksčiau iki sukuriant VAAT.“ Ministerija buvo parengusį projektą, kurį reikėjo teikti Vyriausybei ir Vyriausybės nutarimu pakeisti VAAT pavadinimą bei taip sugrąžinti kontrolės funkciją. Paklaustas, kodėl projektas taip ir neišvydo dienos šviesos ir nebuvo pateiktas Vyriausybei, K. Trečiokas teigė, kad pakluso Seimo Aplinkos apsaugos komiteto norui: „Na, savotiška gudrybė, tik pakeisti pavadinimą, dalį struktūros. Tokį projektą mes parengėme, bet nesiūlėme svarstyti, nes turime dar kitų alternatyvų ir tam nepritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Sutarėme, kad mes pasiderinsime ir jeigu netiks komitetui, neteiksime. Tai tas projektas ir liko projektu. Nusileidome komitetui.“ GRYNAS.lt primena, kad VAAT įkurtas siekiant atskirti leidimų išdavimo ir kontrolės sritis. Įkūrus šią instituciją leidimus išduodavo Aplinkos apsaugos agentūra, o VAAT vykdydavo kontrolės funkciją. Taip ji nustatė nemažai pažeidimų, kurių nepastebėdavo regionų aplinkos apsaugos departamentai. Vis dėlto jie priešinosi tokios institucijos egzistavimui ir pasisakė, kad VAAT būtų panaikinta. Kiek gali būti kontroliuojančių institucijų? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas GRYNAS.lt teigė, kad valstybinių institucijų, kurios kontroliuoja viena kitą tiesiog yra per daug.

„Mes turime suprasti vieną labai paprastą dalyką, kad Seimas išbraukė VAAT iš kontrolę vykdančių tarnybų sąrašo. Įstatyme yra parašyta, kad RAAD kontroliuoja ministras ir jeigu jis mato, kad vienas ar kitas RAAD direktorius blogai dirba, jis gali jį atleisti. Nuo kovo 1 dienos VAAT iš viso turėjo pabaigti savo egzistavimą. Kas čia bus jeigu RAAD kontroliuoti sukursime VAAT, tada jam kontroliuoti dar kažką sukursime“, – sakė A. Salamakinas. Pasak jo, tai, kad žmonės liks be darbo, irgi ne argumentas: „Be to, kontrolės funkcijos VAAT taip ir nebuvo perduotos. Argumentas, kad daug žmonių liks be darbo, jeigu šituo argumentu remsimės, tai kur mes nueisime? Tiesiog tų institucijų yra per daug.“ Yra mažinami etatai VAAT direktorius Vytautas Eidikonis GRYNAS.lt teigė, kad tarnyboje yra mažinami etatai, nebelieka kontrolės funkcijų, tačiau pati tarnyba gali likti.

„Įstatymo pataisos, kurios įsigaliojo nuo kovo 1 dienos tiesiog mūsų tarnybą susilpnino tam tikromis funkcijomis, štai ir viskas. Bet ne Seimas priima sprendimą likviduoti ar reorganizuoti instituciją. Mes dirbame pagal naujus nuostatus, nebelieka kontrolės funkcijų, nebelieka kontrolės priežiūros funkcijų, etatai yra sumažinami ir vykdysim funkcijas, kurios yra naujuose nuostatuose“, – kalbėjo V. Eidikonis. Paklaustas, tai kokios gi tarnybos funkcijos dar lieka, pašnekovas įvardino kelias mažesnes veiklas: „Lieka pranešimų priėmimo centras, kuris visą parą priima aplinkosauginius pranešimus, analizuoja, vertina ir nukreipia vykdymui 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Vykdysim atliekų tvarkymo analizę, taip pat centralizuotas techninis aprūpinimas, mokymai pareigūnų.“

Šaltinis: www.grynas.lt