Blog

  • Dviguba sėkmė

    Dviguba sėkmė

    Double Kill Cinghiale

    Double Kill :OVideo : kob39 <3#caccia #cacciaalcinghiale

    Posted by Video di Caccia e Pesca on 2016 m. kovo 25 d.

  • Įkliuvo dar vienas kilpininkas

    Įkliuvo dar vienas kilpininkas

    2016 m. kovo 31 d. LR AM Kauno RAAD Raseinių rajono agentūros pareigūnai sulaikė Raseinių rajone, Liepynų kaime kilpomis žvėrims gaudyti brakonieriavusį Č. K.

    Č. K. pradžioje bandė neigti savo kaltę. Pareigūnams teigė į mišką ėjęs pasirinkti šakų, šluotoms rišti, tačiau šakų neparsinešė, nes pamiršo namuose virvę, miške radęs kažkieno nukritusią kilpą ir ją pataisė, kad negulėtų ant žemės. Galiausiai, suvokęs savo išvedžiojimų beprasmybę, ir priremtas įrodymų, prisipažino statęs kilpas žvėrims gaudyti. Pareigūnai miške surinko septynias kilpas. Vienoje buvo įkliuvusi lapė. Pažeidėjo namuose rasta negyva lapę ir dviejų stirninų galvos.

    Č. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 85 str. 3 ir 7 dalis. Taip pat pažeidėjas turės atlyginti laukiniams gyvūnams padarytą žalą.

  • Ne visos kulkos mirtinos

    Ne visos kulkos mirtinos

    Tiriant karabinų amunicijos mirtinąjį poveikį, paaiškėjo, kad kulkos yra mirtinos tik iki tam tikro nuotolio, o kai kurios tokio poveikio visai neturi. Naujųjų metų pradžioje publikuotas Ebersvaldės universiteto mokslininkų Carlo Gremsės ir prof. dr. Siegfriedo Riegerio „Bendrasis bešvinių šovinių mirtinojo poveikio tyrimas“. Tyrimo išvados paremtos daugiau kaip 11 000 šovinių ataskaitomis ir DEVA (Vokietijos medžioklinių ir sportinių ginklų tyrimų instituto) atliktų šūvių eksperimentais, naudojant balistinį muilą ir įvairias švinines ir bešvines kulkas. Manome, kad medžiotojams būtų pravartu sužinoti apie C. Gremsės ir S. Riegerio nustatytus išbandytų šovinių maksimalius pataikymo nuotolius. Pataikymo efektui įtakos turi gylio efektas (skvarbos gylis), energijos perdavimas ir perduotos energijos paplitimas. Mokslininkų nuomone, skvarbos gylis turi būti bent 30 cm. Pageidaujama energijos perdavimo vertė yra mažiausiai 100 džaulių centimetrui. Be to, pirmuose 15 skvarbos gylio centimetrų perduodama bent 1500 džaulių energijos. Tik pasiekus šiuos kriterijus įmanomas pakankamas mirtinasis poveikis.

    Metrais per sekundę matuojamas pataikymo greitis, kuriuo kulka matuojamoje aplinkoje nepasiekia medžioklės ribinio našumo. Taip medžioklės ribinį greitį apibrėžia C. Gremsė ir S. Riegeris.

    ĮVAIRŪS RIBINIAI GREIČIAI.
    Labai svarbus yra kulkos ribinis greitis, kuris toliau padalijamas į skilimo ribinį greitį ir deformacijos ribinį greitį. Šveicarų mokslininko dr. Beato Kneubühlio nuomone, skilimo ribiniu greičiu laikomas pataikymo greitis, kuriuo pradedant kulkos branduolys (likusi masė) išlaiko daugiau kaip 90 procentų pradinės masės. Deformacijos ribiniu greičiu laikomas pataikymo greitis, pradedant kuriuo kulkos branduolio, kurio likusi masė išlaiko daugiau kaip 90 procentų pradinės masės, skerspjūvis šia kryptimi nepadidėjo. Naujas dydis čia yra medžioklės ribinis greitis. C. Gremsė ir S. Riegeris savo tyrime jį apibrėžia taip: tai metrais per sekundę matuojamas pataikymo greitis, kuriuo šovinys matuojamoje aplinkoje nepasiekia medžioklės ribinio našumo (ribinis gylis viršija 30 cm, ribinis poveikis viršija 100 J/ cm, ribinio poveikio padėtis iš šūvio pusės yra 1–15 cm). Be to, vienodų to paties kalibro kulkų medžioklės ribinis greitis gali skirtis, jeigu jų masė skirtinga. Pagal visa tai galima nustatyti kiekvieno kulkos tipo maksimalų mirtinąjį poveikį (žr. lentelę).

    KONSTRUKCIJA YRA SVARBIAU NEI MEDŽIAGA.
    Tyrimo rezultatai rodo, kad švininės ir bešvinės kulkos atitinka saugaus mirtinojo poveikio reikalavimus. Veikiant pataikymo greičiui ir kulkos poveikiui, kulkos efektyvusis pataikymo nuotolis, medžiojant kanopinius, pirmiausia priklauso nuo jos konstrukcijos. Ne visos išbandytos kulkos atitiko C. Gremsės ir S. Riegerio nustatytus medžioklinių kulkų našumo kriterijus (žr. lentelę). Šis tyrimas gali būti geras pagrindas laiku pasirinkti medžioklinius šovinius pagal jų našumą. Jis leidžia medžiotojams rasti savo specifinėms medžioklės sąlygoms tinkamiausią kalibrą ir šovinius. 12 iš 45 išbandytų kulkų negalėjo užtikrinti reikiamo mirtinojo poveikio 100 metrų nuotoliu.

    Išbandytų šovinių poveikis pagal nuotolį

    Šovinių poveikis pagal nuotolį

    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”

    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!

  • Gamtosauga tikrino žvėrių viliojimo vietas

    Gamtosauga tikrino žvėrių viliojimo vietas

    Į Šiaulių regiono medžioklės plotus buvo surengtas reidas. Patikrinus 135 šėrimo ir viliojimo vietas nustatyta 13 pažeidimų – ir visi Šiaulių rajone.
    Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspektoriai nebe pirmą kartą buvo surengę medžiotojų bokštelių ir viliojimo vietų patik­rinimus. Medžiotojai turi žinoti, kad pasikeitusios medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės draudžia viliojant šernus pilti pašarus ant žemės. Tačiau šių reikalavimų laikosi ne visi medžiotojai.
    Reido metu tikrinti Šiaulių, Radviliškio, Mažeikių ir Joniškio rajonų medžioklės plotai. Inspektoriai patikrino 16 medžiotojų būrelių ir 135 žvėrių viliojimo vietas. Pažeidimų rasta tik Šiaulių rajone. Pasak pareigūnų, Šiaulių r. medžiotojai labai netvarkingi, keturių būrelių plotuose nustatyta 13 pažeidimų. Viliojimo vietas prižiūrintiems medžiotojams surašyti protokolai ir gresia baudos iki 86 Eur.

    UP„ŪP“ informacija

  • Bebrų gaudymas selektyviniais spąstais

    Bebrų gaudymas selektyviniais spąstais

    Jeigu reikia pašalinti bebravietę ir gerokai sumažinti bebrų, efektyviausias būdas yra spąstai.
    Bebras kaip medžiojamas gyvūnas visuomet atrodė patrauklus. Bebrų nuo seno yra gausu, o sumedžiotus juos galima panaudoti įvairiais būdais. Bebrai buvo vertingi ne tik tarybiniais laikais, kai juos medžioti buvo leidžiama ne kiekvienam ir už kailį mokėta daugiau, bet ir seniau, dvarininkų laikais, kai bebrai buvo saugomi ir juos medžioti buvo galima tik leidus ponui.

    Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje Europos dalyje, tačiau ir pas mus jie palaipsniui išnyko. XX amžiaus pradžioje tik pavienių bebrų atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš Baltarusijos. XX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų reaklimatizacija. Dabar šalyje bebrų paplitę daugelio upių baseinuose. Oficialiai suskaičiuota, kad 2014 metais Lietuvoje buvo 44 416 bebrų. 2013 metais sumedžioti 21 749 bebrai. Įdomu, kad 2005 metais sumedžioti tik 5359 bebrai. Bebras yra padaras, greitai susirandantis tinkamą vietą gyventi ir savo įprastais veiksmais galintis padaryti daug žalos ne tik žemės ūkiui ir miškininkystei, bet ir infrastruktūros objektams.

    Kaip statyti selektyvinius spąstus bebrams

    Įdomu, kad Čekijoje, kur bebrai nemedžiotini, jaudinamasi dėl galimos jų žalos užtvankų damboms – upių įtvirtinimų, kuriuose bebrai pradeda daryti savo urvus, konstrukcijos tampa nesaugios. Mūsų šalyje pastebėta, kad bebrai užbarikaduoja vamzdžius ir gadina miško kelius. Šiandien šis gyvūnas medžiotojams nėra retenybė. Nors didiesiems medžiojamiesiems gyvūnams jo prilyginti negalima, jis vis tiek suteikia įdomių medžioklės akimirkų.

    Bebrų medžioklė spąstais nėra vienintelis šių gyvūnų medžiojimo būdas. Triukšminga ir dinamiška medžioklės rūšis yra naudojant urvinius šunis, išvarančius bebrus iš urvų. Įdomi yra ir medžioklė tykant, kai bebrai medžiojami šaunamuoju ginklu. Tačiau, jeigu reikia pašalinti kokią bebravietę ir gausiai sumažinti bebrų, efektyviausias būdas yra gaudyti juos spąstais. Žiema tam yra geriausias laikas. Kanadoje ir Rusijoje bebrų spąstai spendžiami po ledu, nes bebrai juda ir šiuo metų laiku. Šiuo atveju spąstai įtvirtinami eketėje, ir tokiu būdu medžioklė gali būti labai veiksminga.

    Kojas sugaunantys spąstai Lietuvoje ir Europoje apskritai yra draudžiami, nes šis gyvūnų gaudymas Europos Sąjungos laikomas nehumanišku, jis net reglamentuojamas specialiais teisės aktais. Populiariausi yra Conibear rėminiai spąstai, kuriuos paprasta pastatyti ir patikrinti. Jeigu spąstai statomi žiemą, sniege ir šaltame vandenyje, geriau pasirūpinti patvariomis neopreno medžiagos pirštinėmis, kurios apsaugos rankas nuo šalčio. Pravers ir ilgi guminiai batai.

    Geriausias metas medžioti bebrus yra baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui, kai bebrai pradeda judėti.

    SPENDIMAS. Paprasčiausia bebrą medžioti anksti pavasarį, kai ledas lėtai pradeda tirpti. Tada galima pradėti stebėti bebrų veiksmus. Spąstus statykite ten, kur bebrai dirba, kad pasiektumėte norimą rezultatą ir šį apsukrų graužiką sėkmingai sumedžiotumėte. Bebrų veiksmus rodo išgraužimai, išminti takai, kur bebras lipo iš vandens, taip pat daubos. Upių ir griovių krantuose, ten, kur sniegas yra rudos spalvos, greičiausiai yra vietos, kur bebrai išeina vakarieniauti. Geriausias metas medžioti bebrus yra baigiantis žiemai ir prasidedant pavasariui, kai bebrai pradeda judėti. Tada kailis yra labai tinkamas lupti, o liaukos yra mediciniškai geriausios kokybės. Tuo metu reikia nedelsiant pastatyti spąstus ten, kur bebrai išlenda iš vandens arba aktyviai juda. Paprasčiausia spąstus spęsti griovyje, nes šiuo vandeniu bebras plaukia priekį ir atgal ir kito kelio neturi. Ištirpus ledui arba iškalę lede eketę, spąstus paspęskite griovio viduryje, kuo arčiau dugno.

    Nesvarbu, kokio gylio griovys, svarbiausia, kad patys jį pasiektumėte. Jeigu vandens mažai, tai galėtų būti problema. Spąstus įtvirtinkite mediniais kaiščiais, geriausia naudoti paties bebro išgraužtus medžius. Tokius kaiščius galima naudoti ir statant „trobelę“ – kuolelius įstatykite vieną prie kito šalia spąstų iš abiejų pusių. Pritvirtinus spąstus kaiščiais, reikia žiūrėti, kad kuoleliai netrukdytų suveikti spąstų spyruoklei, kai bebras įplaukia. Idealiu atveju per visą griovį virš spąstų tarsi tiltelis patiesiama kokia nors sija ar sutrūnijęs medis. Tai leis plaukiančiam bebrui panirti ir patekti į spąstus. Geriau spąstus pririšti prie kokio medžio virve ar viela, kad bebras kovodamas jų nenutrauktų. Priešingu atveju turėsite rimtai pavargti, kai griovyje bandysite surasti spąstus. Jokiu būdu nepamirškite nuimti saugiklių, nes bebras laisvai plaukios pirmyn atgal, o medžiotojas galvos, kad jo ten visai nėra. Tai nėra vienintelis spąstų įtvirtinimo būdas. Juos galima spęsti ir priešais bebrų urvus, taip pat pritvirtinti kartimi virš vandens, kaip nurodyta schemoje. Taip pat gilesniame griovyje galima pastatyti dvejus spąstus – vienus ant kitų. Jeigu spąstai dedami griovio dugne, ūseliai, prie kurių bebrui prisilietus spąstai suveikia, turi būti atsukti į apačią. Jeigu spendžiama prie vandens paviršiaus, ūseliai turi būti nukreipti į viršų.

    ILGAINIUI GYVŪNAI TAMPA ATSARGŪS. Svarbu spąstus užmaskuoti. Geriau naudoti kiek aprūdijusius, o ne naujus ir spindinčius spąstus, nes jų bebras bijos. Jeigu spąstai dedami vandenyje, o lauke lieka jų viršutinė dalis, ją galima apdengti šakomis, žole ir dumblu, kad gyvūnui nekiltų jokių įtarimų.

    Jeigu vandenį dar dengia ledas, bet bebrai jau aktyvūs, spąstus galima dėti į eketę, irgi dviem mediniais kaiščiais pritvirtinant prie dugno. Reikia stebėti, kaip bebras juda, iš kurios pusės lenda iš urvo. Svarbiausia žiūrėti, kad spąstai nesuledėtų, nes tada prie jų bus galima prieiti tik pavasarį, o spąstų spyruoklė gali būti „pavargusi“, taigi spąstai nebebus pakankamai veiksmingi, kad pagautų bebrą. Prisiminkite, kad bebras yra stiprus gyvūnas, ir jeigu spąstai nėra pakankamai tvirti, jis gali ištrūkti.

    Jeigu spąstus bebravietėje spęsite pirmą kartą, bebrai dar bus drąsūs. Taigi pirmąkart padėkite kuo daugiau spąstų, nes vos gyvūnai pradės suvokti, kad vyksta kažkas nedoro ir pradeda dingti šeimos nariai, jie taps atsargesni. Buvo atvejų, kai iš vakaro padedami spąstai iki šiol niekieno netrukdomoje bebravietėje, o rytojaus dieną pagaunami trys gyvūnai. Literatūroje rašoma, kad kiekviena bebrų šeimyna į spąstus reaguoja skirtingai. Vieni į juos nekreipia dėmesio, kiti labai atidūs, ypač jeigu pastebėjo žmonių veiklą. Manoma, kad bebrų patinai į svetimus kvapus žiūri ne taip įtariai kaip patelės. Be to, jaunikliai bus daug smalsesni ir aplaidesni. Daug kartų pastebėta, kad bebravietėje vakare pirmieji pasirodo ir pradeda dirbti jaunieji bebrai. Jeigu viskas ramu, tik tada pasirodo vyresnieji. Saugokitės ūdrų – jas medžioti draudžiama! Jeigu upių krantuose pastebite išvaikščiotų žolių, nupjautų upių vingių, perėjimų iš vieno griovio į kitą, bet nėra išgraužimų, tikėtina, kad ten veikia ūdra, kuri irgi gali patekti į spąstus, jeigu medžiotojas neatsargus.

    Autorius: EGIDIJUS ŽUKAS
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”

    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!

  • Stirninas išvaduotas iš brakonieriaus kilpos

    Stirninas išvaduotas iš brakonieriaus kilpos

    Vilniaus RAAD Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai neįprastai pradėjo darbo dieną. 2016-03-30 Šalčininkų rajono agentūros pareigūnai gavo medžiotojų klubo „Suopis“ pirmininko telefoninį pranešimą, kad prie Stasylų kaimo Šalčininkų r. sav., esančiame miške kilpoje rasta stirna.

    Pareigūnai nusprendė apžiūrėti įvykio vietą. Nuvažiavus paaiškėjo jog patekęs į kilpą stirninas gyvas. Vaizdas buvo slegiantis ir nerimą kėlė jo žaizdos. Iš arčiau apžiūrėjus žaizdas paaiškėjo, jog prie juosmens užsitempusi kilpa iki kraujo nutrynė stirninui odą, nukrito šeriai, tačiau žaizdos nebuvo gilios, vidinių pažeidimų nesimatė. Gyvūnas buvo pakankamai judrus. Nutarta pabandyti suteikti antrą šansą stirnos patinui. Prasidėjo gelbėjimo „operacija“. Tvirtai suėmus gyvūną už ragų šis ėmė „bliauti“, galvojo, kad pareigūnai nori jį nuskriausti, o jie tik stengėsi jam padėti. Kilpą buvo pagaminta iš storos vielos, buvo stipriai užsiveržus, todėl kilo sunkumų nuimant ją. Kiek užtrukus vis tik pavyko išlaisvinti gyvūną. Stirninas kilpoje prabuvo ne vieną valandą, ir su sąlyčiu su žmonėmis buvo šoko būsenos. Išlaisvintas jis dar keletą minučių pagulėjo ant žemės lyg negalėdamas patikėti, kad jo kančios baigėsi. Pareigūnai padėjo jam atsikelti ir stirninas nušokavo į miško gilumą. Šalčininkų RA pareigūnai džiaugiasi kad laiku buvo pastebėtas laukinis gyvūnas ir buvo tinkamai sureaguota į situaciją. Dažniausiai tokie atsitikimai žvėrims baigiasi nelaimingai, kiekviena minutė kilpoje atsiradusiam gyvūnai yra be galo svarbi.

    Miške, iš po žiemos, yra likusiu brakonierių pamirštų, laukiniams žvėrims skirtų kilpų, visi kurie, pamatysite jas, praneškite aplinkos apsaugos pareigūnams, kad neatsitiktų panašių nelaimių. Nepamirškite, kad kilpos daro žalą ne tik laukiniai gyvūnijai, bet pakankamai dažnai į jas pakliūna ir žūsta naminiai gyvūnai.

  • Įkliuvo galimai brakonieriavę du gamtos apsaugos darbuotojai

    Įkliuvo galimai brakonieriavę du gamtos apsaugos darbuotojai

    Kauno policijos bei regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai penktadienį pasidžiaugė savo pergale prieš brakonierius. Surengtoje spaudos konferencijoje atskleistos tyrimo detalės, kaip buvo sučiupti tauriųjų elnių medžiotojai. Jie pasirodė patys beesą gamtos apsaugos neetatiniai darbuotojai, iki tol padėję gaudyti brakonierius.

    Raimondas Baltaduonis, Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas, tvirtina, jog kovo 23 d., gavus informacijos apie naktį vykstančius šaudymus Garliavos seniūnijoje, Pajiesio kaimo ribose, vienoje iš sodybų aptikti du nušauti, nulupti ir išmėsinėti taurieji elniai.
    Atliktos kratos, kurių metu rasta ir paimta: šaunamieji ginklai, šaudmenys, tūtelės, optiniai taikikliai, kaip įtariama, naktinio matymo įranga ir kt. daiktai. Leidimus šaunamiesiems ginklams ir šaudmenims vyrai turėjo, tačiau dalis ginklų buvo laikomi pažeidžiant nustatytą tvarką. Aptiktas ir automobilis „Audi 100“, kuriuo buvo gabenti nušauti elniai. Dalis rastos įrangos atiduota tirti ekspertizei.

    Nustatyti įtariamieji – tai du neetatiniai gamtos aplinkos apsaugos inspektoriai. Taip, prisidengdami darbuotojo pažymėjimais, jie nelegaliai medžiojo. Vienas turi kelių metų aplinkosaugininko stažą, kitas – naujas žmogus. Vienam jų – 25 m., kitam – 31-ri. Abu vyrai – miesto gyventojai.

    Galimai yra ir daugiau asmenų, prisidėjusių prie šio nusikaltimo. Vyksta tyrimas.

    Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas gailisi, kad tie žmonės, kuriais buvo pasitikėta, dabar taip juos nuvylė. Įtariamieji anksčiau yra padėję patys sučiupti brakonierius.

    Gamtai padaryta žala – apie 14 tūkst. eurų. Suma gali kisti. Jei nušauta patelė laukėsi – nuostoliai gali išaugti iki trijų kartų.

    Kauno apskrities VPK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 272 str. 1 d. dėl neteisėto medžiojimo ar žvejojimo arba kitokio laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo.

    Brakonieriams paskirtos kardomosios priemonės nesusijusios su laisvės apribojimu.

    Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai.

    Šaltinis: www.15min.lt

  • Siučiuptas dar vienas „kilpininkas“

    Siučiuptas dar vienas „kilpininkas“

    2016 m. kovo 21 d. Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi vykdė reidą pagal gautą informaciją dėl medžioklės draudžiamais įrankiais.

    Nuvykus į Jonavos rajone esantį Girininkų mišką pareigūnai rado pastatytas kilpas ant Šešuvos upės šlaito. Iš po nakties iškritęs sniegas slėpė žmogaus pėdsakus, tačiau įgudusi pareigūnų akis rado miške įspaustus žmogaus batų pėdsakus ir jais atėjo iki šalia esančios sodybos. Sodyboje pareigūnams į akis krito pasatyti gyvagaudžiai spąstai, kurie buvo išdėlioti po visą kiemą. Pareigūnams apžiūrint spąstus prie jų priėjo sodyboje dirbantis pilietis, kuris kaip vėliau paaiškėjo ir buvo pastatęs kilpas, skirtas gaudyti medžiojamuosius gyvūnus. Pilietis pripažino, kad nuo 2015 metų rudens jam į kilpas įkliuvo vienas usūrinis šuo (mangutas).

    Piliečiui už kilpų gaminimą bei medžioklę naudojant kilpas surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o byla bus perduota nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Bauda numatyta už kilpų naudojimą nuo 579 iki 1737 Eur, o už gaminimą nuo 289 iki 868 Eur.

    Kviečiame piliečius būti neabejingais ir apie pastebėtus gyvosios gamtos išteklių naudojimo pažeidimus informuoti Bendruoju pagalbos centro numeriu 112.

  • Kaip nulupti bebrą su stalo peiliu?

    Kaip nulupti bebrą su stalo peiliu?

    Pasirinkti ir įsigyti peilį, regis, nėra didžiausia medžiotojo problema, kalbant apie ekipuotę. Kasdien vis daugiau bendraudamas su medžiotojais, galiu pasakyti, kad didžiausios negandos prasideda, kai peilį reikia galąsti. Deja, daugeliu atveju medžiotojas nusivilia, nes trūksta ir įgūdžių, ir įrangos tinkamai pagaląsti medžioklinį peilį. Kiek daug girdėta apie peilių kolekcijas, sukauptas stalčiuose vien dėl to, kad peilis neva yra atšipęs ir perkamas naujas. Nusprendėme padaryti nedidelį eksperimentą. Ar įmanoma išgaląsti paprastą stalo peilį ir juo nulupti bebrą? Iš pradžių daugelis pagalvos – neįmanoma, nes kodėl gi tuomet gaminami metaliniai, įvairių formų medžiokliniai peiliai, jeigu užtenka paprasto stalo peilio? Tačiau mūsų eksperimentas pateikė staigmeną.

    peiliai
    Varžovai – modernus medžioklinis peilis ir tarybinių laikų stalo peilis. Ar pastarasis sugebės išlaikyti šį iššūkį?

    Bandymą pradėjome su šypsena veide, nes pakilnojome ir stalo peilį, ir švedų EKA Swingblade G3 medžioklinį peilį. Vienareikšmiškai nėra abejonių dėl nugalėtojo. Dėl to, kad stalo peilis pjaus, aš net neabejojau, nes pats asmeniškai jį išgalandau naudodamasis moderniausiomis technologijomis. Klausimas kitoks – kaip ilgai jis išbus neatšipęs? Ar užteks vienam bebrui? Mūsų nuostabai – užteko. Nulupęs bebrą, stalo peiliu nupjoviau jo uodegą. Geležtė taip pat dar pakankamai aštri, kad ir mėsą nuo kaulų atskirtų. Žinoma, lupant teko pripažinti, kad stalo peilis nėra toks parankus kaip medžioklinis, nors reikia pasakyti, kad specialiai bebrams lupti skirti profesionalūs peiliai yra panašūs į mūsų bandomąjį objektą – stalo peilį. Stebėtojai pripažįsta ir tai, kad tarybiniais laikais metalas, iš kurio buvo gaminami net stalo peiliai, buvo labai kokybiškas, todėl ir peilis taip greitai neatšimpa. Vargu ar panašių rezultatų būtų buvę pasiekta su šiuolaikinėmis medžiagomis.

    Kaip-lupti-bebra

    1. Darome pirmą pjūvį
    2. Stalo peilis ir sunkiausiose situacijose atlieka savo užduotį – atpjauna riebalus nuo odos
    3. Išgaląstas peilis yra pakankamai aštrus, kad pašalintų nuo odos mėsą
    4. Problemų nekyla ir pjaunant bebro uodegą

    Svarbiausia, ką eksperimentu norėjome įrodyti, – išgaląsti galima bet kurį peilį, tik reikia mokėti tai daryti taisyklingai, tinkamais įrankiais. Besiskundžiantiems, kad specialios peilių galandimo sistemos yra labai brangios, reikėtų paskaičiuoti, kiek pinigų išleidžiama kiekvieną sezoną perkant naują peilį. Žinoma, nenorime sulaikyti medžiotojų nuo peilių kolekcionavimo, bet, kad patogiai nudirtumėte žvėrį, reikia aštraus ir parankaus įrankio.

    Ar aš toliau rinkčiausi kasdien medžioklėje naudoti išgaląstą stalo peilį? Tikrai ne. Vien jau todėl, kad netapčiau kolegų pajuokos objektu. Visi tikrai nustebtų, jeigu prie sumedžioto šerno iš kišenės išsitraukčiau stalo peilį. Medžioklinių peilių gamintojai yra sukūrę įvairių produktų, skirtų būtent sumedžiotiems gyvūnams apdoroti. Tai taikoma ir geležtės formai, ir rankenai, ir svoriui, ir metalui. Savo eksperimentu su stalo peiliu norėjau tik parodyti, kad išgaląsti galima bet kokį peilį. Prireikus jais galima ir malkų priskaldyti, ir panaudoti ekstremaliose situacijose. Kasdienei medžioklei geriau rinktis peilius, kurie patogiai gula prie rankos ir yra maksimaliai funkcionalūs, kad lupti būtų galima kuo greičiau ir patogiau. Kalbant apie pagarbą gyvūnams, didžiuosius žvėris reikėtų dirti didžiu įrankiu, nes medžioklė – tai tradicijos ir pagarba gamtai. Kiekvienas medžiotojas turi turėti savo medžioklinį peilį, būtiną ekipuotės dalį. Išvada viena – stalo peiliu galima nulupti bebrą!

    Autorius: OSKARAS TREILICHAS
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”

    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų su tikimo DRAUDŽIAMA!

  • Nutarta atsisakyti aplinkosaugininkų kontrolės: kuo visa tai baigsis?

    Nutarta atsisakyti aplinkosaugininkų kontrolės: kuo visa tai baigsis?

    Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos užvirė tikra kova. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas sako, kad šios tarnybos, turėjusios kontroliuoti, kaip dirba regionų aplinkosaugininkai, iš viso nereikia, o Aplinkos ministerija ieško būdų, kaip ją išsaugoti, ir nerimauja, kad jos nelikus aplinkosaugininkų praktiškai niekas nekontroliuos. Įkurta siekiant kontroliuoti, kaip dirba aplinkosaugininkai VAAT buvo įsteigta 2014 metų birželį. Tai buvo tarnyba, prie kurios pagal planą turėjo būti prijungti visi aštuoni regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD). Jie turėjo tapti VAAT padaliniais. Tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė Seimas. Taigi pagrindinė VAAT funkcija, kaip ir regionų aplinkos apsaugos departamentų, tapo aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė. Tačiau Seimas ją panaikino. Dar praėjusių metų spalio mėnesį Seimas nusprendė VAAT išbraukti iš aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų sąrašo. Politikai nesuprato, kam reikalinga dar viena kontrolę vykdanti tarnyba. Jų nuomone, ši institucija dubliavosi su kitomis jau esamomis ir jie nusprendė, kad biurokratiniame aparate šios tarnybos nereikia. Parlamentarai nepritarė aplinkosaugos kontrolės centralizavimui. Kontrolės funkcija pasiliko kitoms, jau anksčiau veikiančioms, institucijoms: regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavaldžioms parkų ir rezervatų direkcijoms, Lietuvos geologijos tarnybai.

    Iš karto po Seimo sprendimo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad tarnybą reikės naikinti arba pertvarkyti. Bet GRYNAS.lt šaltinių teigimu, Aplinkos ministerija buvo sugalvojusi gudrybę tiesiog pervadinti VAAT ir taip nubraukti Seimo sprendimą. GRYNAS.lt šaltinių teigimu, buvo norėta VAAT pavadinti Generaliniu regionų aplinkos apsaugos departamentu. Kadangi įstatyme parašyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo departamentai, pervadinta institucija atgautų kontrolės funkciją tik dėl kelių žodžių pavadinime pakeitimo. Jau buvo paruoštas toks projektas, kuris turėjo būti priimtas Vyriausybėje, tačiau iki jos taip ir nenukeliavo. Teisės aktų registre galima rasti negaliojantį 2016 metų sausio 13 dienos ministro įsakymą, kuriame nurodytas VAAT pavadinimo pakeitimas bei kontrolės funkcijų suteikimas. Jame taip pat buvo nurodyta, jog naujojo departamento paskirtis – vykdyti žuvivaisos ir specialiosios žvejybos valstybiniuose vandens telkiniuose, medžioklės, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo, atliekų vežimų, gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimo, cheminių medžiagų valdymo ir genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo kontrolės srityse. Taigi planas jau buvo paruoštas, tačiau pasirodo, jog tokiam žingsniui pasipriešino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Dabar Aplinkos ministerija nebesvarsto varianto tarnybą paversti ministerijai pavaldžiu departamentu. Tačiau, koks šios institucijos likimas, iki šiol neaišku. VAAT neįtiko Seimo Aplinkos apsaugos komitetui Aplinkos ministras K. Trečiokas GRYNAS.lt patvirtino, kad Aplinkos ministerija turėjo tokį planą ir VAAT turėjo virsti Generaliniu regionų aplinkos apsaugos departamentu, tačiau taip nenutiko dėl Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nepritarimo.

    „Kol kas sprendimai dar nėra priimti, dabar kaip tik ir spendžiame, ką daryti, bet joks sprendimas nėra priimtas. Seimas išbraukė VAAT iš kontroliuojančių institucijų ir kontrolės funkciją ji prarado. Norėjome, kad tai taptų ministerijos dalis, bet Vyriausybė ministerijos etatų didinimui nepritarė. Be to, Seimo komiteto yra toks noras, kad viskas liktų taip, kaip anksčiau“, – sakė K. Trečiokas. Pasak ministro, ne visi žmonės liks be darbo: „Tie žmonės neturėtų likti be darbo, nes kai buvo įkurta VAAT, nebuvo sukurta naujų etatų, taigi tie žmonės turėtų būti sugrąžinti atgal į regionų departamentus.“ Paklaustas, kas tuomet kontroliuos aštuonis regionų aplinkos apsaugos departamentus (RAAD), ministras neturėjo aiškaus atsakymo: „O čia geras klausimas. Čia ir yra esmė, kad kažkam labai nepatiko tai, kad RAAD yra kontroliuojami. Tiesiog dabar viskas bus kaip ir anksčiau iki sukuriant VAAT.“ Ministerija buvo parengusį projektą, kurį reikėjo teikti Vyriausybei ir Vyriausybės nutarimu pakeisti VAAT pavadinimą bei taip sugrąžinti kontrolės funkciją. Paklaustas, kodėl projektas taip ir neišvydo dienos šviesos ir nebuvo pateiktas Vyriausybei, K. Trečiokas teigė, kad pakluso Seimo Aplinkos apsaugos komiteto norui: „Na, savotiška gudrybė, tik pakeisti pavadinimą, dalį struktūros. Tokį projektą mes parengėme, bet nesiūlėme svarstyti, nes turime dar kitų alternatyvų ir tam nepritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Sutarėme, kad mes pasiderinsime ir jeigu netiks komitetui, neteiksime. Tai tas projektas ir liko projektu. Nusileidome komitetui.“ GRYNAS.lt primena, kad VAAT įkurtas siekiant atskirti leidimų išdavimo ir kontrolės sritis. Įkūrus šią instituciją leidimus išduodavo Aplinkos apsaugos agentūra, o VAAT vykdydavo kontrolės funkciją. Taip ji nustatė nemažai pažeidimų, kurių nepastebėdavo regionų aplinkos apsaugos departamentai. Vis dėlto jie priešinosi tokios institucijos egzistavimui ir pasisakė, kad VAAT būtų panaikinta. Kiek gali būti kontroliuojančių institucijų? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas GRYNAS.lt teigė, kad valstybinių institucijų, kurios kontroliuoja viena kitą tiesiog yra per daug.

    „Mes turime suprasti vieną labai paprastą dalyką, kad Seimas išbraukė VAAT iš kontrolę vykdančių tarnybų sąrašo. Įstatyme yra parašyta, kad RAAD kontroliuoja ministras ir jeigu jis mato, kad vienas ar kitas RAAD direktorius blogai dirba, jis gali jį atleisti. Nuo kovo 1 dienos VAAT iš viso turėjo pabaigti savo egzistavimą. Kas čia bus jeigu RAAD kontroliuoti sukursime VAAT, tada jam kontroliuoti dar kažką sukursime“, – sakė A. Salamakinas. Pasak jo, tai, kad žmonės liks be darbo, irgi ne argumentas: „Be to, kontrolės funkcijos VAAT taip ir nebuvo perduotos. Argumentas, kad daug žmonių liks be darbo, jeigu šituo argumentu remsimės, tai kur mes nueisime? Tiesiog tų institucijų yra per daug.“ Yra mažinami etatai VAAT direktorius Vytautas Eidikonis GRYNAS.lt teigė, kad tarnyboje yra mažinami etatai, nebelieka kontrolės funkcijų, tačiau pati tarnyba gali likti.

    „Įstatymo pataisos, kurios įsigaliojo nuo kovo 1 dienos tiesiog mūsų tarnybą susilpnino tam tikromis funkcijomis, štai ir viskas. Bet ne Seimas priima sprendimą likviduoti ar reorganizuoti instituciją. Mes dirbame pagal naujus nuostatus, nebelieka kontrolės funkcijų, nebelieka kontrolės priežiūros funkcijų, etatai yra sumažinami ir vykdysim funkcijas, kurios yra naujuose nuostatuose“, – kalbėjo V. Eidikonis. Paklaustas, tai kokios gi tarnybos funkcijos dar lieka, pašnekovas įvardino kelias mažesnes veiklas: „Lieka pranešimų priėmimo centras, kuris visą parą priima aplinkosauginius pranešimus, analizuoja, vertina ir nukreipia vykdymui 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Vykdysim atliekų tvarkymo analizę, taip pat centralizuotas techninis aprūpinimas, mokymai pareigūnų.“

    Šaltinis: www.grynas.lt