Blog

LMSA (beje, būtina pastebėti, kad šia savo pozicija ji atstovauja ne visus savo narius) ir p. A.Šindeikis seniai ir nuosekliai siekia, kad laukinė gyvūnija Lietuvoje būtų žemės savininko nuosavybė. Ir tam jie turi visas konstitucines teises.

Aš, ne tik dėl to, kad atstovauju daugumos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos narių interesus, bet dėl savo biologinio išsilavinimo ir trijų dešimtmečių medžiotojo patirties (o ne dėl LMSA man prikergtų atgyvenusių įdėjų ) esu įsitikinęs – valstybinė laukinės gyvūnijos nuosavybės forma šiuo metu, kai Lietuvoje yra apie 900 000 žemės savininkų, yra racionaliausias būdas tą gyvūniją išsaugoti, o jau keturioliktus metus veikianti teisinė medžioklės reguliavimo sistema Lietuvoje įrodė savo gyvybingumą. Dėl to tai ir ginu.

Beje, LMSA atstovai visada pamiršta paminėti, kad Konstitucinis teismas nepareiškė jokių pretenzijų Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymų nuostatai dėl valstybinės laukinės gyvūnijos nuosavybės formos, todėl daugelis pareiškimo autorių teiginių pakibę ore. Lietuvoje veikia tik galiojantys teisės aktai, o ne pageidaujami.

LMSA atstovai mėgsta manipuliuoti teisinėmis sąvokomis, įrodinėdami, kaip Medžioklės įstatymas pažeidinėja žemės savininkų teises, bet niekada nemini tų teisių.

Medžioklės įstatymas numato žemės savininkui teisę drausti savo žemėje medžioklę, nustatyta tvarka reikalauti medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, turint daugiau, kaip 100 ha žemės nuosavybę ir medžiojimo teisę, gauti visas medžioklės plotų naudotojo teises ir pareigas. Medžioklės įstatymas numato besąlygišką prievolę medžioklės plotų naudotojams su žemės savininku derinti visų stacionarių medžioklės įrenginių įrengimą. Visi savininkų teisių ir medžiotojų prievolių pažeidimai teisinėje valstybėje gali ir turi būti sprendžiami elementariomis teisinėmis priemonėmis.

LMSA atstovai klaidina visuomenę kartodami nuvalkiotą teiginį apie Lietuvos medžiotojų miškuose įveistas šernų fermas. Lietuvos šernų populiacija savo gausa ir tankumu toli gražu neprilygsta Rytų, Centrinės ir Vakarų Europos kraštų šernų populiacijoms.

Nors dalyvavau daugelyje pasitarimų, seminarų, konferencijų, skirtų Afrikinio kiaulių maro plitimo prevencijai, aš, biologas, iki šiolei negirdėjau mane visiškai įtikinančių argumentų, kad šernų populiacijos tankumo mažinimas sustabdys AKM. Mistinė pusė šerno 100 ha – Briuselio biurokratų nukabinta nuo lubų, be jokių mokslinių argumentų. Ne viena direktyva reglamentuojanti šernų medžioklę AKM zonoje, kertasi su elementariomis žiniomis apie šernų populiacijos struktūrą ir jų elgseną.

LMSA gąsdina medžiotojus ir Aplinkos ministeriją žala, kurią dėl AKM patirs ūkio subjektai. Manau, kad teisėti medžioklės plotų naudotojai, mokantys valstybei mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą turės pagrįstesnių pretenzijų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai vienu valdininko parašo brūkštelėjimu leidusiai ir net verčiančiai tuos pačius išteklius naudoti, tik jau veltui, savininkams, uždraudusiems savo žemėje medžioti.

Stebina tai, kad vienas iš pareiškimo autorių, būdamas patyrusiu medžiotoju, medžioklę smulkiuose žemės sklypuose pateikia kaip didžiausią gėrį ir teisingumo triumfą, visiškai ignoruodamas ne tik elementarius, mokslo pagrįstus racionalaus medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo principus, bet ir medžioklės saugą.

Nemalonu minėti, bet negaliu ir nutylėti, kad LMSA atstovai yra labai pamėgę oponentams klijuoti gerokai apipelijusias etiketes.

Pagarbiai, Eugenijus Tijušas

Taip pat skaitykite: VMVT pasiteisinimas dėl klaidingos informacijos paviešinimo

Žemės ir miškų savininkai nesame nusistatę prieš medžioklę ir medžiotojus. Medžioklė, kaip ūkinė veikla ir pomėgis yra svarbi trims dešimtims tūkstančių medžiotojų, o suteikimas teisės naudoti privačią teritoriją laukinių gyvūnų medžioklei turi būti neatsiejama žemės nuosavybės teisių dalis. Lietuvos miško savininkų asociacija (toliau – LMSA) nuosekliai laikomės nuostatos, kad yra visos galimybės bendradarbiauti medžiotojams ir medžioklės plotų savininkams, tik būtina derinti sprendimus, gerbti teisėtus LR Konstitucijoje įtvirtintus žemių savininkų interesus ir kartu sudaryti kuo palankesnes sąlygas medžiotojams sutartiniais pagrindais naudoti žemės ir miškų plotus medžioklei.

Susipažinę su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – LMŽD) pirmininko pavaduotojo 2016-02-18 pareiškimu Nr. 15, su apgailestavimu konstatuojame, kad šiame emocingame kreipimesi į medžiotojus nurodyti faktai neatitinka tikrovės, o išsakyta pozicija prieštarauja Konstitucijai ir LR įstatymams, Lietuvos valstybės įsipareigojimams, numatytiems ES steigimo sutartyse ir kituose ES teisės aktuose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

Savo pareiškimu dalį Lietuvos medžiotojų vienijančios visuomeninės organizacijos vadovai dar kartą parodė, kad neatsisako siekio išsaugoti sovietinės nomenklatūros sukurtą bolševikinę tradiciją nepaisyti ir pilnai neigti žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkų teises. LMŽD vadovai neatsakingai gina dalies savo narių siaurą interesą išlaikyti sovietinį medžioklės organizavimo Lietuvos Respublikoje modelį, pagal kurį žemės ūkio ir miško savininkų teisės yra paneigtos. Tokie LMŽD vadovų veiksmai neatitinka LR Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta, kad: i) Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, ii) valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, iii) Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Lietuvos valstybė ratifikavusi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1 protokolą įsipareigojo laikytis šio protokolo 1 straipsnio, pagal kurį kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, užtikrinti kad iš niekieno negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams ir tiktai įstatymo numatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Analogiškos teisės į privačios nuosavybė apsaugą įtvirtintos ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnyje.

Pono Eugenijaus Tijušo pareiškimu LMŽD vadovai atskleidė, kad ši visuomeninė organizacija ir toliau siekia neatlygintinai naudoti Lietuvos žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų nuosavybę įsirengiant natūralias šernų fermas Lietuvos miškuose bei pelnytis žemės ir miškų savininkų bei kitų mokesčių mokėtojų sąskaita gaunant išmokas už sumedžiotas šernų pateles. Taip LMŽD atskleidžia, kad jos vadovai vis dar nesuvokia, kad Lietuvos valstybėje sovietinis laikotarpis yra pasibaigęs ir Lietuva gyvena pagal tautos referendume priimtą Konstituciją, kurioje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, savininkų teisės ir pareigos.

LR Konstituciniam Teismui 2005-05-13 nutarime dėl Medžioklės įstatymo konstatavus, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemės sklypų savininkai turi teisę besąlygiškai uždrausti medžioti savo nuosavybėje, buvo atitinkamai pakeistas LR Medžioklės įstatymas, kurio 13 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė uždrausti medžioti jam priklausančiame žemės sklype, o 7 straipsnio 5 dalyje – pareiga iškilus medžiojamųjų gyvūnų platinamų užkrečiamųjų ligų pavojui ir esant privalomajam nurodymai dėl šių gyvūnų gausos reguliavimo vykdymo žemės sklype, kuriame jo savininkas uždraudė medžioti, šių nurodymų įgyvendinimą organizuoti žemės sklypo savininkui.

LMŽD pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas klaidindamas medžiotojų bendruomenę neva žemės sklypų savininkai gavo teisę be apribojimų naikinti šernus, nesuvokdamas nei su medžiokle susijusių teisės santykių reguliavimo esmės, nei afrikinio kiaulių maro keliamo pavojaus Lietuvos ekonomikai, ragina medžiotojų būrelius elgtis neteisėtai ir neatsakingai, toliau skatina pažeidinėti žemės ir miškų sklypų savininkų teises, ribojant jų teisę ir pareigą, įtvirtintą LR Medžioklės įstatyme, reguliuoti šernų populiacijas jų nuosavybėje.

Atkreiptinas LMŽD vadovų dėmesys ir į tai, kad dalis LMŽD narių sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja žemės ūkio ir miškų savininkų teises neteisėtai įsirengdami biotechnines priemones, medžioklės bokštelius savininkų nuosavybėje, vengia ir delsia atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą miškui ir žemės ūkio pasėliams.

Tinkamai nesureguliavus šernų populiacijos Lietuvos miškuose, kaip tai numatyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2015-10-05 sprendime Nr. B1-917, gali būti toliau ribojamas ar net visai uždraustas Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportas. Dėl žemės ūkio produkcijos eksporto draudimo Lietuvos žemdirbiai, miškininkai ir žemės ūkio perdirbėjai patirtų milžiniškus nuostolius, kuriuos tektų atlyginti Lietuvos valstybei solidariai su medžiotojų būreliais.

Kaip aplaidų ir neatsakingą veikimą vertiname LR aplinkos ministro 2016-02-11 įsakymą Nr. D1-100 „Dėl šernų apskaitos Lietuvos Respublikos teritorijoje“, pagal kurį šernų apskaitą vykdys medžiotojų būreliai. Dėl sunkiai suprantamų priežasčių LR aplinkos ministerija patiki šernų apskaitos organizavimą medžioklės plotų naudotojams – medžiotojų būreliams, kurie kaip parodė ir LMŽD pirmininko pavaduotojo pareiškimas, siekia išsaugoti kuo didesnę šernų populiaciją Lietuvos miškuose ir taip apsaugoti nekultūringų ir neatsakingų medžiotojų – mėsininkų interesus toliau veisti šernų „fermas“ žemės ir miškų sklypų savininkų nuosavybėje bei neatsakingai naudoti mokesčių mokėtojų lėšas mokant išmokas medžiotojų būreliams už šernų patelių sumedžiojimą kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu. Pabrėžtina, kad žemės ir miškų sklypų savininkams pagal LR Medžioklės įstatymo 7 straipsnio 5 dalį kyla pareiga savo lėšomis organizuoti šernų populiacijos reguliavimą žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti ir tinkamai įgyvendinus šią savininkų pareigą būtų taupomos Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšos.

LMSA norime atkreipti LR aplinkos ministerijos ir LMŽD dėmesį į tai, kad žemės ir miškų sklypų savininkams patyrus žalą dėl žemės ūkio produkcijos eksporto draudimų ar privalomųjų nurodymų sunaikinti laikomus gyvulius, toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, atsirandant naujiems maro židiniams, pateikus klaidingus šernų apskaitos duomenis, pareiga atlyginti patirtą žalą pagal LR Civilinio kodekso normas teks Lietuvos valstybei ir medžiotojų būreliams solidariai.

LMSA ir toliau nuosekliai teisėtais būdais sieks užtikrinti tinkamą savininkų nuosavybės apsaugą ir teisę atsakingai, laikantis visų aplinkosaugos taisyklių, medžioti savo žemėse ir miškuose bei reguliuoti šernų populiaciją žemės sklypuose, kuriuose yra uždraudę medžioti.

LMSA Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos 2016-02-17 įsakymą Dėl Privalomojo nurodymo vykdyti šernų populiacijos reguliavimą Nr. B1-132 vertina kaip savalaikį, teisėtą ir sąžiningą veiksmą, tinkamą administravimą siekiant minimizuoti žalą žemės ir miško savininkams, Lietuvos ekonomikai, stabdant afrikinio kiaulių maro židinių plitimą ir tinkamai įgyvendinant Lietuvos valstybės prisiimtus įsipareigojimus Europos Komisijai dėl priemonių taikymo kovojant su afrikinio kiaulių maro plitimu.

LMŽD pirmininko pavaduotojo emocingą pareiškimą LMSA apgailestaudami vertiname kaip nesusipratimą ir aklą nepriklausomoje Lietuvoje išlikusios sovietinės ir bolševikinės nomenklatūros interesų gynimą, nepagarbą privačiai nuosavybei, afrikinio kiaulių maro grėsmės Lietuvos ekonomikai nesupratimą.

Su pagarba privačią nuosavybę gerbiantiems medžiotojams – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta” ir Sūduvos medžiotojų sąjungos nariams.

Taip pat skaitykite: LMSA pareiškimo komentaras (E.Tijušas)

2016 m. Sausio 16-ąją Plungės r., Keturakių kaimo pamiškėje, vilkai pastojo kelią namo ėjusiai paštininkei. Akistata su vilkais plungiškei Reginai Buivydienei vos nesibaigė tragiškai. Šis įvykis iš naujo paskatino diskusijas apie vilkų saugojimo tikslingumą. Globodama žvėris valstybė tepaiso pilkiais besirūpinančios asocia­cijos „Bal­­tijos vilkas“ argumentų ir nusisuko nuo žmonių, priverstų kęsti nuostolius ir net rizikuoti savo gyvybe.

Nesislepia nuo žmonių
Šeštadienio kelionę iš Medingėnų pašto į Keturakių kaimą R. Buivydienė prisimins visą gyvenimą. Vos išėjusi iš gyvenvietės, ji pamatė vilką – šis nė negalvojo slėptis nuo žmogaus, ramiai sau ėjo pakele. O netrukus moteris pastebėjo, kad ją persekioja net keli plėšrūnai. Palaukėje jie dingo, bet vos keliui pasukus per krūmus, žvėrys puolė moterį.
R. Buivydienė tikina apsigynusi ašarinėmis dujomis. Paštininkė mano, kad jie tikrai ją būtų sudraskę, jei priėjusi laukymę nebūtų išsikvietusi pagalbos. Didžiulis vilkas nuo kelio nesitraukė net tuomet, kai ėmė skambėti moters mobilusis telefonas ir pasigirdo automobilio signalas.
Medžiotojai R. Buivydienei paaiškino, kad vilkai tikriausiai buvo pasiruošę medžioklei, o kai žvėrys alkani, jiems visai nesvarbu, kas taps grobiu – stirna ar žmogus.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, komentuodamas šį įvykį, patikino, kad toks elgesys laukiniams gyvūnams neįprastas – taip elgtis galėtų nebent sergantys pasiutlige, bet tada jie būriais nevaikšto.

Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas teigia, kad jei moterį tikrai vilkai būtų užpuolę, tektų kalbėti apie liūdnesnes pasekmes. Kol kas, bent jau Europoje, nėra užfiksuota atvejų, kai vilkai užpuola žmones.

O štai medžiotojai tikina pastebėję pasikeitusį vilkų elgesį. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas teigia, kad prie pamiškių vienkiemių, kaimų palaukėse gaujomis lakstančių vilkų pastebima net šviesiuoju paros metu.
„Pernai Briuselyje, Europos Parlamente, vykusioje konferencijoje vokiečiai pateikė filmuotos medžiagos. Joje užfiksuota, kaip Vokietijoje vidury baltos dienos jauni vilkai bėginėja šalia greitkelių. Galbūt pilkiai iš tikrųjų prisitaiko prie civilizacijos ir vis mažiau vengia žmogaus“, – svarsto E. Tijušas.
Gamtininko nuomone, paštininkė galėjo patekti į vilkų rujos, kaip tik vykstančios šiuo metu, teritoriją ir tai galėjo išprovokuoti ne visai tipišką plėšrūnų elgesį.

Žala kasmet didėja
„Valdžia sukrus tik tuomet, kai vilkai sudraskys kokį žmogų“, – nevyniodamas žodžių į vatą dar vasaros viduryje pranašavo LŽMD Šilalės skyriaus pirmininkas Kęstutis Buja.
Tokia pranašystė – ne iš piršto laužta. Ir šiame Žemaitijos rajone vilkai vaikšto gaujomis, o pernai pamiškių gyventojus terorizavo kaip niekada anksčiau. Nuo vasaros vidurio kone kiekvieną rytą bent vienas ūkininkas rasdavo papjautų avių, o buvo atvejų, kai vilkai iš ganyklos ištempdavo ir 500 kg sveriantį mėsinį bulių.
Šilalės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Algimanto Olendros duomenimis, pernai nuo vilkų nukentėjo 60 rajono ūkininkų. Jie neteko 26 avių ir 56 galvijų. Ūkininkams išmokėta 16 150 Eur kompensacijų.

2014 m. už vilkų padaryta žalą Šilalės savivaldybė išmokėjo apie 10 tūkst. Eur (35 tūkst. Lt) kompensacijų – pilkiai patiesė 49 galvijus ir 7 avis. 2013 m., kai įsigaliojo įstatymas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo, spalio–sausio mėnesį vilkai sudraskė 26 gyvulius, savivaldybė už juos ūkininkams išmokėjo 15,3 tūkst. Lt.
Kiek gyvulių vilkai parėš šiemet, belieka tik spėlioti – medžiotojams šią žiemą pavyko sumedžioti vos du pilkius. Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Olendra nemano, kad tai leis ūkininkams gyventi ramiau.

„Mūsų miškuose vilkų daug ir kaimo gyventojai juos mato. Tai, kad medžiotojams nepasisekė sumedžioti plėšrūnų, nereiškia, kad jų nėra. Paskutinę medžioklės dieną iš Rauško miško medžiotojai išvijo visą gaują vilkų, bet sumedžioti pavyko tik vieną. Vilkas yra gudrus ir ypač jaut­rus žvėris, iš toli seka akiratin patekusį žmogų ir kontroliuoja jo veiksmus, tad pergudrauti šį plėšrūną retai kam pavyksta“, – sakė nemažą medžiotojo patirtį turintis A. Olendra.

Medžioklė nepasisekė
Praėjusią vasarą, atkakliai reikalaujant Šilalės savivaldybei, Aplinkos ministerija buvo leidusi sumedžioti tris vilkus. Nepavyko nė vieno. Medžioklės sezono metu šilališkiai turėjo teisę sumedžioti net keturis vilkus. Nupylė vos du.
Visoje Lietuvoje buvo leista sumedžioti 60 vilkų. Medžioklės sezonas baigėsi sausio 13 d. Kai kuriuose rajonuose, taip pat ir Plungės, šį medžioklės sezoną nesumedžiota nė vieno vilko. Bet tai nereiškia, kad jų ten nėra.

Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Šilalės aplinkos apsaugos agentūros vadovas Antanas Leščiauskas įsitikinęs, kad du sumedžioti vilkai padėties iš esmės nepakeis – lengviau atsikvėps gal tik Didkiemio apylinkių ūkininkai.

Pasak aplinkosaugininko, kiekvienas gyvas padaras turi teisę gyventi, bet ūkininkai, kurių gyvulius plėšrūnai kasnakt pjauna, apie vilkus yra kitokios nuomonės. „Paklauskite Marijonaičio, kuris pernai neteko vienuolikos galvijų – matysite, ką jis pasakys. Tikiuosi, kad du vilkus sumedžiojus padėtis kiek pasikeis, bet jei ir ateinančią vasarą jie taip siautės… Nežinau, ką reikės daryti, bet pirmiausia reikia sulaukti apskaitos“, – svarstė A. Leščiauskas.

Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojų duomenimis, praėjusios vasaros pradžioje vilkai daugiausia gyvulių ir papjovė Didkiemio apylinkėse, bet vėliau pradėjo siautėti Kvėdarnos pusėje esančiuose
Gvaldų miškuose.

Turi gelbėtis patys?
Kad dėl vieno kito sumedžioto vilko padėtis nepagerės, įsitikinęs ir LMŽD Šilalės skyriaus pirmininkas K. Buja. „Kol miškuose bus gaujos vilkų, tol ūkininkai kentės. Plėšrūnai visada puls tą grobį, kurį jiems lengviau sumedžioti. Vienintelė išeitis – patiems saugoti savo gyvulius, juolab kad vilkų daugėja“, – tvirtina K. Buja.
2013 m. buvo teigiama, kad visoje Tauragės apskrityje, kuriai priklauso ne tik Šilalės, bet ir miškingi Jurbarko, Tauragės rajonai bei Pagėgių savivaldybė, yra ne mažiau kaip 23 pilkiai. Jurbarko miškų urėdijos teritorijoje medžiojantys miškininkai tuomet piktinosi – jų manymu, vien šio rajono miškuose tuo metu laikėsi 32 vilkai.

K. Buja teigia, kad bene tiek pat vilkų yra ir Šilalės rajono miškuose. Tai kiek jų tuomet galėtų būti visoje šalyje?
„Patikėkite, ne mažiau kaip tūkstantis. Apskaitoje nefigūruoja jaunikliai, o juk vilkai kasmet veda vidutiniškai po šešis vilkiukus. Gal vilkų rezervatą pas mus norėtų padaryti? Visur jų leidžiama sumedžioti kur kas daugiau nei Lietuvoje. Jau ir lūšių pastebime daugėjant – vieną savaitgalį iš Visdžiaugų miško net keturios išbėgo. Gražūs padariukai, bet per metus 11 stirnų kiekviena papjauna“, – piktinosi Šilalės medžiotojams vadovaujantis K. Buja.

Jo duomenimis, daugiausia vilkų priviso aplink Rauško ežerą išsidėsčiusiuose pelkynuose, pilni šių plėšrūnų Gvaldų ir Tenenių miškai.
„Stebėjimo kameros fiksuoja prie žvėrių šėryklų sliūkinančius vilkus, bet sumedžioti juos ne taip paprasta – net ir visą gyvenimą medžiojančiam žmogui tai nepavyksta“, – tikina K. Buja.
Medžiotojai kalba, kad vilkui sumedžioti sunaudojama tona degalų: kol aptinka pilkio pėdsakus, miškais nuvažiuoja šimtus kilometrų. Tačiau net ir užklupus miške vilką, aptvėrus jį raudonomis vėliavėlėmis, negali būti tikras, jog medžioklė bus sėkminga – jis yra nepaprastai gerai matantis, girdintis, užuodžiantis, ypatingą nuojautą turintis, stiprus, greitas, gudrus žvėris. Medžiotojai tikina, kad kyla abejonių, ar tikrai jis vadovaujasi tik instinktais – yra pastebėję, kad užspeistas plėšrūnas bėga ne per liniją, o, radęs lomelę, prašliaužia pavojingą vietą.
Seni žmonės dar prisimena, kaip vilkai siautėjo pokariu. Tuomet jie miškuose ir laukuose užpuldinėjo ne tik ganyklose paliktus gyvulius, bet ir keliais važiuojančius arklių kinkinius. Pamatę vilkus, žmonės pranešdavo vieni kitiems – ir kas ką nutvėręs bėgdavo mušti pilkį. Be apribojimų vilkai buvo medžiojami ir visą sovietmetį. Bet neišnyko.
Dabar istorijos ratas apsisuko ir šie plėšrūnai vėl pjauna ne tik gyvulius – jau užpuldinėja ir žmones. Medžiotojai kalba, kad neliko kitos išeities, tik patiems kažkaip nuo jų apsiginti. Medžioklės specialistai prabilo apie tai, kad atsiranda nelegali vilkų medžioklė – kiek vilkų taip sunaikinama, niekas niekada nesužinos. Lietuvoje juk įprasta, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas.

„ŪP“ informacija
Algimanto SNARSKIO piešinys

Eugenijus Tijušas
Gerbiami kolegos, vakar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba išleido precedento neturintį įsakymą B1-132 (prisegta), kurio nuostatos grubiai pažeidžia mūsų, teisėtų medžioklės plotų naudotojų, mokančių valstybei mokesčius ir vykdančių visus medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo leidimų reikalavimus, teises.
Šis įsakymas numato prievolę bet kokiam žemės sklypo savininkui, uždraudusiam jame medžioti, be jokių apribojimų naikinti šernus, nederinant to su teisėtais medžioklės plotų naudotojais.
Iki šiol VMTV kvietė mūsų Draugiją bendradarbiauti ir konsultuodavosi, prieš priimdama sprendimus. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija irgi ragino savo narius bendradarbiauti. Įsakymas B1 – 132 priimtas, ne tik nesikonsultavus su mumis, bet ir nesuderinus jo su Aplinkos ministerija. Vakar paviešintas įsakymas jau sulaukė ne tik mūsų, medžiotojų bendruomenės ir gamtosaugininkų neigiamos reakcijos, bet ir rajoninių VMVT tarnybų darbuotojų kritikos.
Visiškai voluntaristinis VMVT valdininkų įsakymas, neparemtas jokiais argumentais, kaip gali prisidėti prie Afrikinio kiaulių maro prevencijos, ne tik pažeidžia medžioklės plotų naudotojų teises, bet ir skelbia visuomenei (Lietuvoje yra apie 900 000 žemės savininkų) beprecedentį kvietimą – naikinti šernus. VMVT įsakymo nuostatos prieštarauja ir Laukinės gyvūnijos, ir Medžioklės įstatymams, skatinantiems visuomenę atsakingai valdyti laukinių gyvūnų populiacijas ir naudoti jų išteklius. Akivaizdu, kad už šio įsakymo kyšo kelių dešimčių žemės savininkų, svajojančių savo žemėje laisvai medžioti, ausys.
Vienintelis būdas pasipriešinti tokiems VMVT valdininkų veiksmams – viešinti jų absurdiškumą ir nekompetenciją. Paraginkite savo draugijų medžiotojus, kuo aktyviau ginti savo interesus.

Taip pat skaitykite: Lietuvos miško savininkų asociacijos pareiškimas

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą, kuriuo Lietuvos miškuose pirmadienį pradėti skaičiuoti šernai. Vis dėlto, kaip tai daroma – mįslingas klausimas. Konkrečių atsakymų nepateikė ir pati ministerija, o medžiotojai iš to labiau juokiasi nei vertina rimtai.

Nuo vasario 15 d. iki vasario 29 d. visoje šalyje turi būti skaičiuojami šernai. Koordinuoti šernų apskaitos vykdymą aplinkos ministras K. Trečiokas pavedė Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams. Ministro vasario 11 d. įsakymu suskaičiuoti šernus medžioklės plotams priskirtose teritorijose įpareigoti medžiotojai. Organizuoti šernų apskaitą rezervatuose pavesta Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai.

GRYNAS.lt portalui nusprendus išsiaiškinti, kaip Šernai bus skaičiuojami, teko gerokai pavargti, o atsakingi specialistai kalbėjo tik apie mįslingą metodiką. Niekas taip ir negalėjo tiksliai paaiškinti, kokiu būdu bus skaičiuojami šernai.

Ministras: galima suskaičiuoti ir žvaigždes danguje
Įsakymą pasirašęs Aplinkos ministras K. Trečiokas GRYNAS.lt teigė nežinantis tikslių šernų skaičiavimo būdų, bet, anot jo, „kai labai nori, galima suskaičiuoti ir žvaigždes danguje“.

„Medžiotojai skaičiuos. Medžiotojų būreliai geriausiai žino, kokioje teritorijoje, kiek turi šernų. Ta metodika… Tai ir aš negaliu tiksliai pasakyti, kokiu būdu jie skaičiuoja, bet paprastai medžiotojai šituos skaičius pateikia“, – kalbėjo K. Trečiokas.

Paklaustas, ar realu suskaičiuoti visus Lietuvos šernus, ministras teigė: „Ir žvaigždes danguje galima suskaičiuoti. Viskas priklauso nuo metodikos. Tiksliai iki vieneto nesuskaičiuosi. Bet problema yra ne čia, ar gali, ar sugeba, o ar nori. Kas gali paneigti, kad įrašo tiesiog iš lubų skaičių.“

P. Čimbaras: ministro įsakymas – absurdiškas
Seimo narys ir medžiotojas Petras Čimbaras, paklaustas, kaip medžiotojai vertina įsakymą skaičiuoti šernus, GRYNAS.lt teigė, kad ministro įsakymas yra absurdiškas.
„Tegu pirma aplinkos ministras susiskaičiuoja vilkus, kurie irgi buvo suskaičiuoti iš lubų. Dabar siunčia šernų skaičiuoti… Galiu pasakyti: dar vienas ministro absurdiškas įsakymas“, – kalbėjo P. Čimbaras.

Pasak pašnekovo, suskaičiuoti šernus labai sunku, nes jie vaikšto bandomis, bet dažniausiai naktį: „Pasirodo, kad pas mus medžiotojas yra etatinis darbuotojas. Jis nueis, atsisės iš ryto ir iki vakaro lauks to šerno. Bet visų pirma, šernas dieną nevaikšto, jis vaikšto naktimis dažniausiai. Tai kaip tam medžiotojui suskaičiuoti šernus naktį? Gal su naktinio matymo žiūronais, bet ne visi juos turi.“

Anot Seimo nario, pagrindinis klausimas – kam juos skaičiuoti: „Kad mažinti populiaciją? Visi daugmaž žino, kad jų populiacija tik didėja. Ir suskaičiavę populiaciją, ką darysime? Kulkosvaidžius statysime? Sprogdinsime juos? Juk Seimas nepriėmė įstatymo dėl naktinio matymo taikiklių. Aš savo plotuose niekaip nesuskaičiuosiu šernų – šiandien atėjo 30, tas pats pulkas gali būti ir už 5 kilometrų suskaičiuotas. Gal juos ženklinti reikia, kad du kartus nesuskaičiuoti? Gal pračipuojam? Gal tada medžiotojams duokite atlyginimus, tegu jie skaičiuoja.“

Paklaida 20 proc.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas nebuvo priešiškai nusiteikęs dėl šernų skaičiavimo. Tačiau jis pabrėžė, kad tikslaus skaičiaus sužinoti vis tiek nepavyks.

„Prievolė ir pareiga yra savo gyvūnų skaičių žinoti. Niekas nekalba apie tikslų suskaičiavimą. Gamtoje kanopinių žvėrių skaičiavimo paklaida yra iki 20 proc. Tiksliai net didelėj fermoj kiaulių nesuskaičiuoja, miške suskaičiuoti vieneto tikslumu neįmanoma. Dar niekas pasaulyje nėra įvykdęs šios misijos“, – kalbėjo E. Tijušas.

Pasak pašnekovo, medžiotojai apytiksliai žino žvėrių skaičių savo plotuose: „Mums tai nėra jokia naujiena, kiekvienais metais mes pateikiame preliminarų skaičių savo medžioklės plotuose visų kanopinių žvėrių. Pasviestuotas sviestas ir nieko daugiau.“

Biologas Ignas Ragaišis taip pat teigė, kad paklaida neturėtų viršyti 10-15 proc.

„Atliekant apskaitas paklaida neturėtų viršyti maždaug 10 – 15 procentų. Patinai rujos metu nueina daug kilometrų ir migruoja ten, kur yra potencialių patelių. Dėl to tame ploto vienete, kuriame darote apskaitą, gali būti paklaida“, – sakė I. Ragaišis.

Mįslinga skaičiavimo metodika
GRYNAS.lt bandė išsiaiškinti, kokiu būdu šernai bus suskaičiuoti, tačiau teko gerokai pavargti, nes net pačios Aplinkos ministerijos darbuotojai nelabai žino, kaip tai daryti.

Aplinkos ministro patarėja Simona Liaudanskytė, paklausta, kaip ketinama skaičiuoti šernus, nukreipė į ministerijos Gamtos apsaugos skyrių, kuris, kaip teigė vedėjas Vilmantas Graičiūnas, už tai net neatsakingas.

Jis labai nustebo sulaukęs žurnalistės skambučio ir pasiūlė kreiptis į Miškų departamentą: „Mes nedirbame su šernais. Tai ne mūsų kompetencija. Matyt, patarėja nežino, kas už ką atsakingas.“

Miškų departamento vadovas Valdas Vaičiūnas taip pat aiškiai negalėjo įvardyti būdų, kaip šernai bus skaičiuojami ir nukreipė į Miškininkystės skyrių: „Pasižiūrėkite į Aplinkos ministerijos puslapį, ten yra įdėta nuoroda į metodikas įvairiausias, kurios gali būti naudojamos. Aš nesu pats didžiausias ekspertas, yra žymiai didesnių.“

Metodai: arba brangūs, arba neveikia
Galiausiai Miškininkystės skyriaus vedėjas Stanislovas Žebrauskas turėjo informacijos apie paslaptingus šernų skaičiavimo metodus ir GRYNAS.lt apie juos papasakojo.

„Pirmiausiai, jeigu būtų sniego, mes juos suskaičiuotume kur kas paprasčiau, bet, deja, sniego yra tik kai kur. Ir tas sniegas tai ištirpsta, tai vėl atsiranda. Šiuo metu pagal pėdsakus gali suskaičiuoti šernus tik šalia Vilniaus gyvenantys medžiotojai“, – sakė S. Žebrauskas.

„Toliau yra vizualinis metodas. Šiek tiek matosi jų knaisiojimo žymės ir kalbantis su vietos gyventojais, miškininkais, kurie dirba miške ir jaučia, kiek jų gali būti, tokią informaciją gali suteikti“, – antrą būdą detalizavo S. Žebrauskas.

Pasak pašnekovo, dar vienas metodas – šėryklų stebėsena: „Prie šėryklų arba viliojimo vietų galima įrengti bokštelius ir stebėti iš žiūronų, bet kas ten visą naktį sėdės, žmonės nelabai turi sveikatos ir laiko. Galima statyti filmavimo kameras, kurios užfiksuotų jų skaičių, šis metodas yra brangokas. Be to, šiuo metu žvėrys jaučia pavasarį, randa pašaro išėję iš miško į laukus ir ne visuomet renkasi į šėrimo vietas, kuriose galima užfiksuoti.“

„Dar yra labai brangus ir netikslus metodas. Tai yra fotografavimas iš viršaus: skrenda lėktuvas, gali būti ir bepilotis, ar kažkoks kitoks. Kai kurie medžiai dabar be lapų. Kur lapuočių miškai, ten galima suskaičiuoti, bet jeigu miškas yra spygliuočių, yra sunku, o paprastai šernai slepiasi kažkur tankumynuose“, – pasakojo S. Žebrauskas.

Galiausiai, pasak specialisto, yra varymo metodas: „Dar vienas metodas – varymo būdu. Apstojamas kvartalas miško iš visų keturių pusių, o į vidų įeina varovai ir jie šūkaudami eina ir suskaičiuoja, ką jie matė ir visi šernai kažkur išbėga. Tie, kurie stovi ratu aplink kvartalą, suskaičiuoja, kiek šernų išbėgo.“

Skaičiuoti turės ir rezervatų darbuotojai
Pagal priimtą tvarką, rezervatuose, kur žmonės negali patekti, šernus skaičiuos rezervatų darbuotojai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis GRYNAS.lt teigė, kad darbuotojams tai nesudarys papildomų rūpesčių. Vis dėlto patys darbuotojai buvo kitokios nuomonės.

„Manau, kad jokios problemos dėl to nebus. Rezervatų darbuotojai pirmiausiai turi pakankamai kvalifikacijos, puikiai žino savo teritoriją ir manau, kad skaičiuoti daug nereikės. Jie bet kuriuo momentu gali pasakyti, kas pas juos gyvena“, – kalbėjo A. Stanislovaitis.

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistas Mindaugas Vaznonis teigė, kad dėl šernų skaičiavimo teks atidėti kitus darbus.

„Padaryti tai įmanoma. Tik tam reiks skirti žmogiškųjų pajėgų. Mes kurį laiką turėsime einamuosius darbus pastumti į šoną ir daryti apskaitą“, – kalbėjo M. Vaznonis.

Vis dėlto jis teigė, kad šernai dabar yra ne rezervato teritorijoje, taigi skaičiuoti daug nereikės: „Situacija yra tokia, kad mūsų rezervatas yra pelkėje ir yra supantys apsauginiai miškai, kurie yra jau girininkijos žinioje, o mes skaičiuotume tik pačiame rezervate. Šernai dabar yra pasitraukę į apsauginius miškus, nes ten jiems yra gardėsių, tai jų pelkėje nebus daug.“

Šaltinis: www.grynas.lt

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad atsižvelgus į afrikinio kiaulių maro (AKM) situaciją mūsų šalyje, gyventojams bus mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas.

VMVT direktoriaus įsakyme numatyta, kad asmenims, radusiems šerno gaišeną ir apie ją pranešusiems centrinei ar teritorinei VMVT (nemokamu, visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40 403, elektroniniu paštu ar atvykus), ir užpildžius prašymus, bus mokamos 30 eurų dydžio išmokos. Išmokos bus pervedamos į asmenų nurodytas sąskaitas per 60 kalendorinių dienų nuo dokumentų gavimo dienos.

Pateikę informaciją asmenys turės nurodyti tikslią šerno gaišenos radimo vietą (esant galimybei, pateikti koordinates pagal Globalaus pozicionavimo sistemą (GPS)). Radę nugaišusį šerną žmonės negalės šio laukinio gyvulio transportuoti, judinti, imti mėginių, užkasti ar savarankiškai pristatyti į VMVT teritorinį padalinį. VMVT rekomenduoja radimo vietą pažymėti aiškiai matomu ženklu (užrišti ant medžio ar krūmo spalvotą medžiagos juostą, įsmeigti į žemę šaką, ar pan.). VMVT atstovai gali paprašyti esant galimybei parodyti tikslią gaišenos radimo vietą.

Išmokos už suteiktą informaciją bus mokamos tik suradus šerno gaišeną nurodytoje vietoje ir atrinkus mėginius AKM tyrimams. Tais atvejais, jei apie tą pačią šerno gaišeną praneš keli asmenys, teisę į išmoką turės pirmasis informaciją pateikęs asmuo.

„Operatyvus šernų gaišenų surinkimas, jų sunaikinimas ir vietovių dezinfekavimas mažina AKM viruso plitimo tikimybę. Mokslininkų nuomone, išmokos gali suaktyvinti kritusių laukinių gyvūnų paieškas. Tikimės, kad Lietuvos gyventojus ši priemonė taip pat paskatins būti atidesniais ir prisidėti prie visų mūsų pilietinės pareigos – kovoti su AKM, padėti sunaikinti kiek įmanoma daugiau šio viruso plitimo šaltinių“, – teigia VMVT direktorius Jonas Milius.

Šaltinis: www.grynas.lt

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Šiaulių agentūros ir gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai turėdami informacijos, kad Šiaulių rajone gali būti brakonieriaujama, surengė pasalą. Po persekiojimo buvo sulaikyti visureigiu „Range Rover“ važiavę keturi vyrai. Užklupti įtariamieji, bėgdami pro automobilio langą išmetė šautuvą.

ŠRAAD pareigūnai turėjo informacijos, kad Šiaulių rajone veikia gerai organizuota brakonierių gauja. Po kelis mėnesius trukusio darbo, vakar vakare Šiaulių rajone, kelyje Amalai – Smilgiai buvo surengta pasala. Pergudravę brakonierių žvalgus, pareigūnai sulaukė tamsoje, be šviesų, važiuojančio visureigio. Įjungus švyturėlius, naudodamas krivūlę, vienas pareigūnų visureigį stabdė, tačiau vairuotojas nepakluso. Dideliu greičiu ir toliau važiuodamas be šviesų, pavojingai manevruodamas, automobilis spruko. Visureigį persekiojantys pareigūnai matė, kaip pro mašinos keleivio langą buvo išmestas šautuvas ir kiti daiktai. Po puskilometrį trukusių gaudynių automobilis sustojo.

Automobilį vairavo A.L. (1985m.), šalia jo sėdėjo neblaivus, gerai aplinkosaugininkams žinomas, už brakonieriavimą teistas P.E. (1983 m.). Be jų automobiliu važiavo D.P. ir R.L.. Manydami, kad nepastebėti atsikratė įkalčiais, jaunuoliai ėmė juokauti, kad grožisi naktine gamta. Juokai išgaravo, kai už kelių šimtų metrų buvo rastas užtaisytas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu.

Nei vienas iš sulaikytų vyrų neturėjo nei ginklo dokumentų, nei leidimo ginklui. Ginklas bei įariamieji perduoti policijai. Ketveriukė uždaryta į areštinę, o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Sulaikytasis P.E. praeityje buvo medžiotojas, tačiau teismo sprendimu teisė medžioti jam atimta. 2014-tais metais Šiaulių apylinkė teismas jį bei jo bendrus pripažino kaltais dėl brakonieriavimo. Tris stirnas ir vienuolika elniu nušovusiam P.E. buvo skirta daugiau kaip 20 tūkstančių litų bauda ir paskaičiuota daugiau kaip 13 tūkstančių litų gamtai padaryta žala. Deja vyras, kaip įtariama brakonieriaus amato nemetė.