Blog

Sausio 6 dieną Jurbarko rajono agentūros pareigūnai buvo informuoti, kad prie Mituvos upės, Mikutaičių kaime buvo pastebėtos įtartinos pėdos. Kartu su medžiotojais, neetatiniai inspektoriais ir miškininkais sekant pėdomis buvo rasta 1 kilpa su joje esančiu pilkuoju kiškiu. Pėdos atvedė į Gedžių kaime gyvenančio, pareigūnams gerai pažįstamo, gyventojo A.M. sodybą. Apklausiamas A.M. nenoriai prisipažino, kad kilpomis sugavo kiškį. Kaip jis paaiškino – lapės pjauna kaime vištas, tai jis sugalvojo pagelbėti kaimynams ir paspendė kilpas O bauda už medžioklę kilpomis siekia nuo 579 iki 1737 eurų..

Ilgai delsė žiema, tad miško augalėdžiai žvėrys dar neišbadėję, nenusilpę. Tačiau jau kaupiasi tokia sniego danga, kad bus sunku per ją klampoti ieškant maisto miškų gražuolėms stirnaitėms. O kovojant su afrikiniu kiaulių maru žvėrių šerti negalima.

Stirnų vien šienu nepamaitinsi (atseit būtų galima, nes šernai šieno nelabai mėgsta). Visą savo darbinę veiklą Miškų institute elninių žvėrių mitybos, jų santykių su mišku klausimams nagrinėti ir apie tai parašęs daugybę straipsnių ir keletą knygų prof. Vytautas Padaiga nurodo, kad stirnoms varpinių žolių šienu galima pakeisti tik vieną procentą, o geru dobilų šienu – 5–10! proc. (iš kur turės medžiotojai gero dobilų šieno?) natūralių pašarų, stambiaisiais sultingaisiais ir koncentruotaisiais pašarais – iki 30 proc. Pasak profesoriaus, šerti stirnas būtina pradėti, kai sniego danga siekia 15–20 cm.

Taigi stirnų šienu neišgelbėsime, o dėlioti „varneles“ prie gerų darbų sąrašo medžiotojai atsisakė kartu su sovietine ideologija. Tačiau sultinguosius ir koncentruotuosius pašarus miške padėti taip, kad jie būtų prieinami tik stirnoms, neįmanoma – maitinsis ir šernai. Negi reguliuodami šernų gausą žiemos sniegynuose pražūčiai paliksime ir stirnas (vilkai apsidžiaugtų, nes nusilpusios stirnos taptų jiems lengvu grobiu). Stirnų visai nešeriant jų kaimenės susikoncentruos miško želdinių plotuose ir darys žalą miškų ūkiui. Miškininkai jau ir taip išleidžia milijonus elninių žvėrių pakenkimo miškui prevencijai.

Beje, kas įrodė, kad šernų šėrimas prisideda prie AKM platinimo? Ypač žiemos metu, kai gilu sniego, šernai, ieškodami šėryklų su skanesniais patiekalais (šeriama būtų juk visuose plotuose), tikrai neklampos per sniego pusnis didelius atstumus. Patirtis rodo, kad žiemos sniegynuose miškinės kiaulės apsistoja tankesniuose eglynėliuose netoli šėryklų ir niekur nekeliauja, ypač tada, kai pasibaigia medžioklės su varovais. Todėl būtina nedelsiant, nelaukiant pavasario atšaukti draudimą žvėris šerti natūralios kilmės sultingaisiais ir koncentruotaisiais pašarais bent stacionariose žvėrių šėryklose, kurių yra įrengta visuose medžioklės plotuose ir kurios jau antri metai riogso tuščios. Absurdiška ir griežtai nustatinėti pašarų kiekį žvėrių jaukyklose. Visiškai kvaila reikalauti, kad pašarai būtų supilti į lovius ar kitas talpyklas. Net neslepiama, kad tai reikalinga ne infekcinių ligų profilaktikai, o tik tam, kad aplinkosaugos inspektoriams būtų lengviau įvertinti išpiltų pašarų kiekį ir, viršijus leistiną, bausti medžiotojus.

O gal laikas baigti tyčiotis iš medžiotojų?

„ŪP“ informacija

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pasirašė įsakymą, kad nutraukiamas vilkų medžiojimas šiuo, 2015–2016 m., medžioklės sezonu, kadangi jau sumedžiotas šiam laikotarpiui nustatytas vilkų skaičius.

Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d., tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jeigu išnaudojamas nustatytas sumedžiojimo limitas. Per šį medžioklės sezoną buvo leista sumedžioti 60 vilkų, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Šį medžioklės sezoną Anykščių r., Kalvarijos, Prienų r. ir Tauragės r. savivaldybių teritorijose buvo leista sumedžioti po 2 vilkus, Alytaus r., Biržų r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Rokiškio r. ir Vilkaviškio r. savivaldybių teritorijose – po 3 vilkus, o Šilalės r. savivaldybės teritorijoje – 4 vilkus.

Išnaudojus šį nustatytą limitą, vilkų medžiojimas buvo nutrauktas, išskyrus Alytaus, Anykščių, Biržų, Kaišiadorių, Klaipėdos, Prienų, Šilalės ir Tauragės rajonų savivaldybių teritorijas. Jose buvo likę nesumedžioti 16 vilkų, o sumedžiojimo limitas turėjo būti išnaudotas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Neišnaudojus limito iki metų pabaigos ir vadovaujantis Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka, nuo 2016 m. sausio 1 d. vilkų medžiojimas atnaujintas visoje Lietuvoje ir per 12 dienų nustatytasis vilkų sumedžiojimo limitas išnaudotas.

2015–2016 m. medžioklės sezono 60 vilkų limitas yra beveik dvigubai didesnis nei praėjusį sezoną (buvo leista sumedžioti 33 vilkus). Tokiam mokslininkų rekomenduotam skaičiui pritarė ir Žemės ūkio ministerija.

Šaltinis: www.grynas.lt

Tauragės rajone šeštadienį per medžioklę nušautas varovas. Įvykio aplinkybės kol kas iki galo nežinomos.

Incidentas apie 14 val. įvyko Bernotiškės miške netoli Tauragės. Pirminiais duomenimis, čia buvo medžiojami šernai.Kaip įvyko nelaimė, kol kas neaišku, tačiau žinoma, kad šratas Tauragės gyventojui pataikė į kaklą. Iš pradžių vyriškį bandė gelbėti greta buvę žmonės, vėliau į nelaimės vietą atskubėjo ir greitosios pagalbos medikai.

Tačiau vyro išgelbėti nepavyko. Greitosios pagalbos medikai konstatavo jo mirtį. Tauragės policija pradėjo įvykio aplinkybių tyrimą.

Sekmadienio rytą Policijos departamentas pranešė, kad varovas nušautas taikantis į kiškį. Kaip rašoma policijos pranešime, medžioklės metu blaivus medžiotojas (gim. 1972 m.), šaudamas į kiškį, šūviu iš lygiavamzdžio šautuvo mirtinai sužalojo varovą (gim. 1969 m.).

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.

Pagaliau po to, kai knygose savo veiklą suguldė kai kurie Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos rajonų skyriai, atėjo eilė prabilti ir Kauno medžiotojų sąjungai (KMS). Prieš Kalėdas dienos šviesą išvydo knyga „Medeinės takais“. Tai solidus iliustruotas 720 puslapių leidinys. Knygos sudarytojas – Algirdas Brukas. A. Brukas, patyręs knygų apie miškų urėdijų veiklą bei medžioklę sudarytojas, autorius ir bendraautorius, gerai įvaldęs darbą archyvuose, Medeinės takais skaitytoją veda nuo amžių glūdumos, nuo Lietuvos valstybės susiformavimo XIII a. iki šių dienų. Knygoje, nors ji parašyta autorių kolektyvo, daugiausia yra A. Bruko tekstų, o jo surašytą istorinė knygos dalį netgi buvo manyta išleisti atskiru leidiniu.

Duomenis apie Kauno medžiotojų sąjungos klubų ir būrelių veiklą surinko Vytautas Ribikauskas ir KMS ilgametė darbuotoja Anelė Andziulienė. Tačiau tenka apgailestauti, kad duomenis apie savo kolektyvų veiklą pateikė tik truputį daugiau nei pusė medžiotojų klubų. Kai kurie klubai išsamiai ir plačiai aprašė savo istorijas, veiklą, kitų, deja, teko pasitenkinti tik nurodant pačius minimaliausius duomenis: medžioklės vieneto plotą, medžiotojų skaičių, kas klubui vadovauja. Nepriklausomybės metais, pradedant 2002 m., kai kuriems buvusiems medžiotojų būreliams skylant, medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti rajonų komisijos Kauno medžiotojų sąjungai suformavo 46 medžioklės plotų vienetus. Medžiotojų kolektyvai įgijo juridinio asmens statusą. 43 iš jų tapo medžiotojų klubais, o trys pasiliko medžiotojų būrelio statusą. Sovietmečiu turėję tik numerius, medžiotojų klubai ir būreliai pasivadino įvairiais vardais, kurie daugeliu atvejų atspindi vietovardžius, kur plyti medžiotojų kolektyvų medžioklės plotai, per medžioklės plotus tekančių upių bei upelių, įvairių gyvūnų pavadinimus.

Šiuo metu KMS medžiotojų kolektyvų medžioklės plotai išsidėstę devynių savivaldybių teritorijose: Kauno, Prienų, Jurbarko, Kėdainių, Raseinių, Rad­viliškio, Kazlų Rūdos, Šakių ir Jonavos. 10 KMS medžioklės plotų vienetų plyti dviejų, o dviejų – net trijų savivaldybių teritorijose. Bendras medžioklės plotų vienetų, kuriuose medžioja KMS medžiotojai, plotas yra 295 020 ha. Miškai užima 97 218 ha ir sudaro 33 proc. visų medžioklės plotų, laukai – 192 830 ha (65 proc.) ir vandenys – 4 972 ha (2 proc.).

Kauno rajone medžioklės plotai užima 103 016 ha, arba 35 proc. visų KMS medžioklės plotų. Miškai Kauno r. medžioklės plotuose plyti 38 091 ha (37 proc.) plote, laukai – 63 582 ha (62 proc.) ir vandenys 1 343 ha (1 proc.). Kitose savivaldybėse KMS priklauso 192 004 ha (65 proc.) visų sąjungos medžioklės plotų.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, KMS priklauso 2 733 medžiotojai, tačiau tik 1 204 (44 proc.) jų yra medžiotojų klubų ar būrelių nariai. KMS priskirtuose medžioklės plotuose medžioja 520 kitų LMŽD rajonų skyrių medžiotojai, kurie draugijos skyriuose registruoti pagal gyvenamąją vietą, tačiau priklauso KMS klubams ar būreliams. Taigi 295 020 ha KMS medžioklės plotuose iš viso medžioja 1 724 medžiotojai, o vienam medžiotojų klubui ar būreliui priklausančiam medžiotojui vidutiniškai tenka po 171,1 ha medžioklės plotų. Tačiau KMS medžioklės plotų vienetai pagal plotą yra skirtingi ir kinta nuo 1 041 ha (Prienų r. esantis medžiotojų klubas „Sakalas“) iki 19 969 ha (medžiotojų klubas „Dubysa“ Jurbarko r.). Minimalus privalomas medžioklės plotų vieneto plotas yra 1 000 ha. Atskiruose medžioklės plotų vienetuose skiriasi ir vienam šauliui tenkantis medžioklės plotas: nuo 73,5 ha Kėdainių r. „Šilainės“ medžiotojų klube iki 405,2 ha Prienų r. „Alšios“ medžiotojų klube.

Miškų savo medžioklės plotuose mažiausiai turi Prienų r. medžiojantys „Sakalo“ medžiotojų klubo medžiotojai – 187 ha, o daugiausia – Jurbarko r. „Dubysos“ medžiotojų klubo šauliai – 5 568 ha. Reikia pažymėti, kad medžiotojų skaičius nuolat kinta. Dėl įvairių priežasčių keičiasi ir medžioklės plotų vienetų plotai.

1 529 (56 proc. Kauno MS priklausančių medžiotojų) medžioklės plotų neturi. Jie medžioklės aistrą gali patenkinti medžiodami miškų urėdijų profesionaliai medžioklei skirtuose plotuose arba svečių teisėmis medžiotojų klubams priskirtuose plotuose. Žinoma, abiem atvejais už medžioklės malonumą tenka susimokėti. O kas pinigų nestokoja, dabar gali medžioti visame pasaulyje.

„ŪP“ informacija

Kartais skirtingų prasmių žodžius „medžiotojas“ ir „brakonierius“, deja, tenka rašyti per brūkšnelį. Nuo šiol medžiotojais-brakonieriais greičiausiai bus vadinami ir keturi rokiškėnai, šį mėnesį Rokiškio mieste sulaikyti su nudobtų žvėrių skerdena automobilių bagažinėse. Bandymas pasipelnyti iš mėgėjiškos medžioklės jiems labai brangiai atsieis. Gali būti, jog neteks visų medžioklės įrankių – šautuvų, brangių automobilių, sumokės beveik 2 tūkstančius eurų siekiančias baudas, turės atlyginti daugiau nei 6,6 tūkst. eurų gamtai padarytą žalą bei iki penkerių metų praras teisę medžioti.

Kruviną grobį vežė bagažinėje
Gruodžio 17-ąją, pusę keturių ryto, kai ramus provincijos miestas dar miegojo, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos budėtojai neapsiriko, Rokiškio miesto ribose sustabdę patikrinti automobilį „Toyota Hilux“. Jo bagažinėje pareigūnai rado išdorotos žvėrienos ir jos atliekų. Šį grobį vežę asmenys negalėjo pateikti žvėrienos įsigijimo dokumentų.
Pakvipus kriminalu, tirti įvykio aplinkosaugininkai į pagalbą pasikvietė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspektorius. Dėliojant faktus ir įkalčius, įvykio mozaika ėmė ryškėti.

Buvo nustatyta, jog „Toyota Hilux“ vežami išdoroti tauriojo elnio patelė ir stirnos jauniklis. Be to, automobilyje maišuose rastos sukrautos gyvūnų atliekos – viduriai, kailiai ir dvi elnių galvos. Gyvūnų galvų ausyse nebuvo įvertų licencijų, kaip reikalauja medžioklės taisyklės. „Į ausis įverti licencijas būtina prieš pradedant doroti sumedžiotą žvėrį. Žvėrienos atliekas draudžiama išvežti iš medžioklės plotų“, – „ŪP“ skaitytojams priminė Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis inspektorius Dalius Drevinskas.
Pareigūnams pavyko nustatyti, kad į gyvūnų dorojimo aikštelę nušauti žvėrys buvo atvežti automobiliu „VW Sharan“, o išdoroti sukrauti į „Toyota Hilux“ ir šiuo išvežti iš miško.
„Brakonieriavo medžiotojai. Sustabdžius automobilius, jie neturėjo jokių medžioklės dokumentų. Paskui pateikė suklastotą medžioklės lapą su įrašytais numeriais licencijų, jau anksčiau panaudotų kitų būrelio narių medžiojant elnius“, – „ŪP“ sakė D. Drevinskas.

Patirs milžiniškų nuostolių
Šiuo metu nusikaltimo priemonės – automobiliai „Toyota Hilux“ ir „VW Sharan“, du medžiokliniai šautuvai, tarp jų vienas – su optiniu taikikliu, – paimti pareigūnų. Be to, iš vieno medžiotojo namų bei visureigio konfiskuota išdorotų tauriųjų elnių mėsa. Nelegalioje medžioklėje dalyvavusiems keturiems asmenims surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Pasak vyriausiojo gyvosios gamtos apsaugos inspektoriaus, vėliau paaiškės, ar abiejų automobilių ekipažai susiję draugystės ryšiais. Brakonieriavimo medžiaga atiduota nagrinėti Rokiškio r. apylinkės teismui.
Kol vyksta teisminis procesas, D. Drevinskas nenorėjo atskleisti nei medžiotojų-brakonierių tapatybių, nei jų medžioklės būrelio pavadinimo. Už minėtus pažeidimus brakonieriams gresia labai dideli nuostoliai: bauda nuo 868 iki 1737 eurų, teisės medžioti praradimas nuo vienų iki penkerių metų, pažeidimo padarymo įrankių atėmimas, transporto priemonių konfiskavimas. O rokiškėnų brakonierių automobiliai – tik kelerius metus važinėję ir nepigūs. Internete išsiaiškinome, jog naujas „Toyota Hilux“ kainuoja beveik 30 tūkst. eurų, o trejų metų senumo „VW Sharan“ – 24,5 tūkst. eurų. Be to, medžiotojams-brakonieriams teks atlyginti 6 682 eurus siekiančią gamtai padarytą žalą. Taigi brakonieriai praėjusias Kalėdas atšventė ir Naujuosius metus pasitiks niūriomis nuotaikomis.

Akcijos laimikis
Šiemet nuo spalio 15 d. iki gruodžio 15 d. Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais vykdė aplinkosauginę akciją „Medžiok saugiai“. Per akciją organizuoti 23 medžioklės kontrolės reidai, du kartus vykdyta mėgėjiškos žūklės kontrolė. Inspektoriai patikrino 48 autotransporto priemones ir 251 medžiotoją, iš jų šešiolikai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

„ŪP“ informacija
Autorius: Daiva SKIRKEVIČIENĖ
Daliaus DREVINSKO nuotrauka
Komentaras po nuotrauka: Tokį kruviną krovinį aplinkosaugininkai sulaikė Rokiškio mieste.