Blog

2015 m. lapkričio 25 d. apie 6 val. 50 min. Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Marijampolės savivaldybės teritorijoje Pamargių kaime sulaikė asmenį, kuris nebūdamas medžioklės ploto vieneto naudotoju, neturėdamas medžioklės lapo ir licencijos automobilio bagažinėje gabeno negyvą stirną.

Negyva stirna ir automobilis buvo paimti galimo pažeidimo aplinkybių išsiaiškinimui. Kiek vėliau Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo nustatyta, kad stirna nušauta, t. y. sumedžiota.
Už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą numatyta bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų su transporto priemonės, kuria buvo gabentas gyvūnas, konfiskavimu. Nutarimą tokio pobūdžio bylose priima teismas.

GGAI informacija, 2015-11-27

Seimui antradienį vėl planuota teikti siūlymą leisti medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, bet projektas išbrauktas iš darbotvarkės.

Už tokį Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio siūlymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 38 parlamentarai. E. Masiulis argumentavo, kad analogiškas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas Seimas atmetė spalį, tad būtų gėda jas vėl svarstyti iš naujo.

Už siūlymą projektą braukti iš darbotvarkės vieningai balsavo Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų nariai, taip pat didžioji dalis konservatorių. Didesnė socialdemokratų dalis buvo prieš išbraukimą, o kitų frakcijų balsai pasiskirstė abiejose pusėse.

Projektą, kuris naikintų draudimą naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje ir leistų juos naudoti medžioklėje, registravo socialdemokratas Mindaugas Bastys, „tvarkiečiai “ Remigijus Žemaitaitis ir Stasys Brundza, konservatorius Kazimieras Kuzminskas bei „darbietis“ Raimondas Paliukas.

Pataisos siūlė, kad naktinius taikiklius galėtų įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą medžioklei, o naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustatytų Aplinkos ministerija.

Parlamentarai pataisą argumentavo siekiu užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui, taip pat šernų daroma žala ūkininkams.

„Esamų leistinų jų gausos reguliavimo medžiojant priemonių nepakanka, norint tinkamai sureguliuoti jų populiacijos gausą. Todėl siūloma tamsiu paros metu tykojant šernų iš bokštelių leisti naudoti naktinius taikiklius“, – rašoma pataisų aiškinamajame rašte.

Seimas rudens sesijoje jau svarstė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino pasiūlytas pataisas dėl naktinių taikiklių įteisinimo, bet per priėmimą Seime balsų joms priimti neužteko.

A. Salamakinas pataisas aiškino būtinybe užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui, o prieš tokias iniciatyvas protestuojantys laukinių gyvūnų gynėjai tvirtina, kad naktiniai taikikliai nesuderinami su medžioklės etika.

Reguliuoti šernų populiaciją dėl afrikinio kiaulių maro yra pasiūliusi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Veterinarai rekomenduoja, kad iki kitų metų balandžio 15 dienos viename medžioklės ploto vieneto kvadratiniame kilometre būtų ne daugiau kaip 0,5 šerno. Jie taip pat siūlė leisti šernams medžioti naudoti naktinio matymo prietaisus ir taikiklius.

Šernai nešioja afrikinio kiaulių maro užkratą, o šis patenka į nedideliuos ūkius ir pradeda plisti tarp kiaulių augintojų.

Šaltinis: www.grynas.lt

2015 m. lapkričio 26 d. Alytaus apkrities VPK pareigūnai netoli Daugų miestelio, Alytaus rajone, sustabdė lengvąjį automobilį, kurį patikrinus buvo rasta briedžio patino galva su ragais ir žvėriena. Į įvykio vietą buvo iškviesti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Asmenys gabenę žvėrieną teigė, kad briedis buvo sumedžiotas spalio mėnesį „Dubičių“ medžioklės plotų vienete “Dubičių“ MB medžiotojo. Dokumentų susijusių su briedžio medžiokle pil. E. L. ir T. B. neturėjo. Nors asmenys teigė, kad žvėriena ir žvėries galva su ragais buvo laikomi ilgiau nei mėnesį šaldiklyje, pareigūnai nepatikėjo. Vizualiai apžiūrėjus gabentą žvėrieną bei galvą su ragais, nustatyta, kad žvėriena nebuvo užšaldyta. Todėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl galimai neteisėtos briedžio medžioklės.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija

Tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Mindaugas Bastys, Raimundas Paliukas, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Brundza ir Kazimieras Kuzminskas.

Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti naktinių taikiklių ribotą civilinę apyvartą bei išlaikyti jų įsigijimo kontrolę, jie siūlo perkelti naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų sąrašo į D kategorijos ginklų sąrašą. Taip pat siūloma priskirti prie D kategorijos ginklų ir jų priedėlių lazerinius, naktinius ir optinius taikiklius.

Pasak parlamentarų, siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių.

„Tai sudarys tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą ir taip sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams. Naktinius taikiklius galėtų įsigyti tik leidimą medžiokliniam ginklui laikyti gavęs asmuo. Priskyrus optinius, lazerinius ir naktinius taikiklius prie D kategorijos ginklų Policijos departamentas galėtų kontroliuoti taikiklių įvežimą į šalį ir prekybą“, – sako projekto rengėjai.

Jie pastebi, kad plintant Lietuvoje afrikiniam kiaulių marui medžioklei taikomi įvairūs apribojimai: draudžiama medžioti varant, ribojamos medžioklės tykojant ir sėlinant. Dėl šių apribojimų sunku tinkamai sureguliuoti šernų populiacijos gausą.

„Dėl to kyla pavojus, kad afrikinis kiaulių maras toliau sparčiai plis. Be to, ūkininkai skundžiasi, kad dėl nustatytų medžioklės ribojimų šernai medžiojami ne taip intensyviai, todėl didėja jų daroma žala žemės ūkio pasėliams. Šernas yra tamsiuoju paros metu aktyvus gyvūnas. Esamų leistinų jų gausos reguliavimo medžiojant priemonių nepakanka, norint tinkamai sureguliuoti jų populiacijos gausą. Todėl siūloma tamsiu paros metu tykojant šernų iš bokštelių leisti naudoti naktinius taikiklius“, – sako įstatymo pataisų iniciatoriai.

Jų teigimu, priėmus įstatymo pataisas, reikės papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių, nenaudojami medžiojant kitų rūšių medžiojamuosius gyvūnus.

Šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje.

Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reglamentavimą, naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. Lazeriniai ir optiniai taikikliai nepriskirti nei vienai ginklų kategorijai.

Šaltinis: www.alfa.lt

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo medžiotojų pranešimus, kad Akmenės ir Joniškio rajonuose nušauta po vieną vilką. Šiemet Lietuvoje iš 60 leistų nušauti vilkų, sumedžiota jau per 40. Šiaulių regione nušauti 5 vilkai.

Akmenės rajone buvo sumedžiota suaugusi vilkė. Gyvūnas sumedžiotas varyminės medžioklės metu Papilės seniūnijoje, Klaišių miške.

Dar viena vilkė, nuo medžiotojo kulkos, krito Joniškio rajone, Gaižaičių seniūnijoje, Juodeikių kaimo laukuose. Jauniklę vilkę, medžiotojas nušovė tykodamas.

Prieš tai po vieną vilką medžiotojams pavyko nušauti Radviliškio, Plungės ir Telšių rajonuose.

Kasmet, atsižvelgęs į vilkų apskaitos duomenis, į vilkų padarytą ar daromą žalą ūkiniams gyvūnams, mokslinius tyrimus ir mokslininkų pateiktas rekomendacijas aplinkos ministras nustato jų sumedžiojimo limitus. Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko sprendimu 2015–2016 metų medžioklės sezonu galima sumedžioti 60 vilkų. Pernai buvo leista nušauti 30 šių plėšrūnų.

Iš Šiaulių aplinkos apsaugos departamento įvykių suvestinės: „Lapkričio 23 d. pavakare Kelmės rajone (greta Palėpšių kaimo) buvo nušauti trys elniai – patelė, patinas ir jauniklis. Žvėris sumedžioję medžiotojai turėjo reikiamus dokumentus – medžioklės lapą ir licencijas sumedžiotiems gyvūnams. Tačiau įtariama, kad medžiodami A.G. ir N.A. galėjo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Dėl galimo pažeidimo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija pradėjo tyrimą ir aiškinasi aplinkybes.“
Dar neataušusios medžioklės pėdomis vaikščiojo ir keistas aplinkybes aiškinosi „Ūkininko patarėjas“. Pateikiame Kražių medžiotojų būrelio atstovų nuomonę ir pastebėjimus, mat jų medžioklės plotuose ir vyko visi veiksmai.

Sulėkė paukščiai, pajutę mėsos ir kraujo kvapą
Ilgametę medžioklės patirtį turintis Kražių medžiotojų būrelio narys Virginijus Šarauskis „Ūkininko patarėjui“ papasakojo, ką pamatė savo būrelio medžioklės teritorijoje.
„Pirmadienį apie 14 val. važiavau į Butkiškės gyvenvietę. Pakelėje yra Dvarviečių kaimas, ties kuriuo ribojasi mūsų būrelio ir medžiotojų klubo „Baris“ plotai. Man įtarimą sukėlė paukščių (ten tikriausiai buvo varnos) būriai, kurie vienoje vietoje vis suko ir suko ratus. Iš patirties žinau, kad paukščiai suskrenda, kai pajunta šviežios mėsos ar kraujo kvapą. Sustojau, nuėjau pasižiūrėti, kas toje paukščių susibūrimo vietoje galėtų būti. Pamačiau sniege kraujo dėmes. Tuoj paskambinau savo būrelio pirmininkui, kitiems nariams, skubiai pranešiau Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Kelmės r. agentūrai. Į įvykio vietą netrukus atvyko agentūros vedėjas Darius Laurinavičius ir inspektorius Audrius Parnarauskas, atvažiavo mūsų būrelio pirmininkas. Tuoj prisistatė ir „Bario“ klubo keli ekipažai, pasirodė gal 5–6 vyrai, kurių pavardžių nežinau, tik gerai pažįstu vieną jų – tai Algis Guščikas (buvęs Kelmės aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius). Tie vyrai buvo apsirengę medžioklės apranga, bet tuo metu šautuvų jie neturėjo.
Aš gamtosaugininkams parodžiau kraujo dėmes, apžiūrėjome sniege įmintas pėdas, sniege taip pat pamatėme iššautos kulkos trajektorijos žymę. Nušautas žvėris buvo nutemptas toliau. Paaiškėjo, kad „Bario“ medžiotojai nušautą elnę tempė link savo plotų ribos apie 100 m. Bevaikščiodami pamatėme sniege daugiau įmintų elnio pėdų, kraujo dėmių. Tai sukėlė įtarimą, kad gali būti ir daugiau subrakonieriautų žvėrių. Radome nušautą elnio jauniklį. Pareigūnas, paėjęs toliau kanalo link, rado trečią žvėrį – nušautą elnią su ragais. Beeidami kanalo link sniege matėme išmindžiotų pėdų – mūsų plote stovėta medžiotojų. Iš tos vietos tikriausiai jie iš šaudė. Tai išsiaiškins tyrėjai.

Gana greitai į įvykio vietą atvažiavo keli gamtos apsaugos inspektoriai iš Šiaulių.
Pagal rastus pėdsakus ir kraujo dėmes sniege galima konstatuoti, kad trys žvėrys buvo nušauti mūsų būrelio medžioklės plotuose. Taigi galima daryti tokią išvadą: žvėrys buvo atvaryti iš mūsų medžioklės plotų ir nušauti mūsų teritorijoje. Pareigūnai apžiūrėjo tą vietą, viską užfiksavo, parašiau pasiaiškinimą. Tai ne pirmas atvejis, kai „Bario“ medžiotojai brakonieriauja mūsų būrelio plotuose. Prieš kelerius metus vienas „Bario“ medžiotojas mūsų plotuose nušovė vaisingą briedę. Tai didelis medžioklės taisyklių pažeidimas, apie tai buvo daug rašyta ir kalbėta. Tikimės, kad ir šį kartą pareigūnai kruopščiai ištirs visas įvykio aplinkybes ir nubaus pažeidėjus.“

Būrelio vadovo nuomonė
Kražių medžiotojų būrelio pirmininkas Aleksas Lembertas „ŪP“ pasakojo, kad atvykęs į įvykio vietą nustebo – jų teritorijoje nušauti trys elniai: patelė, jauniklis ir elnias su ragais. Kaip tai galėjo nutikti? A. Lembertas tuoj pasileidęs į žygį – nuėjęs apie pusantro kilometro apžiūrėti savo būrelio teritorijos, iš kur galėjo ateiti žvėrys. Jis aiškino, kad ribojasi jų būrelio ir „Bario“ medžioklės plotai, ne kartą buvo kilę ginčų ir nesutarimų dėl jų ribos. Po ilgų diskusijų ir ginčų pagaliau buvo patvirtinti medžioklės žemėlapiai.
„Aš atidžiai apžiūrėjau mūsų būreliui priklausantį medžioklės plotą. Elniai buvo pabaidyti ir atbėgo iš tos pusės, kur yra Andriulių sodyba, ten aplink veši jaunuolynai, manau, iš tos pusės ir lėkė žvėrys. Gyvūnų būta apie dešimt, aš ėjau jų pėdomis ir atidžiai žiūrėjau, kur vedė jų pėdsakai. Sniege mačiau ne tik žvėrių įmintas pėdas, bet ir kai kur įspaustas dvi skylutes. Tai ženklas, kad ėjo medžiotojai ir nešėsi šautuvus. Mano versija tokia: žvėrys galėjo būti atginti iš mūsų medžioklės plotų. Tikriausiai juos vijo į tą pusę, kur yra „Bario“ medžioklės teritorija. Galima daryti tokią prielaidą: varomus žvėris „Bario“ vyrai ir nušovė mūsų teritorijoje. Kraujo žymės paliudija, kad veiksmas vyko mūsų plotuose. Tai nesuderinama su medžioklės taisyklėmis. Medžioti svetimuose plotuose – nepagarba kitam būreliui, didelis medžioklės taisyklių pažeidimas. Aš būreliui vadovauju 23 metus, mūsų medžiotojai nė karto nebuvo įžengę į kitų medžioklės plotus. Jie žino, kad taip elgtis yra negarbinga. Bet „Bario“ medžiotojai ne pirmą kartą medžioja mūsų teritorijoje. Tegul aiškinasi pareigūnai, jų pareiga nubausti pažeidėjus“, – „ŪP“ sakė A. Lembertas.

„ŪP“ informacija
Aldona SIREIKIENĖ „ŪP“ korespondentė
Autorės nuotraukos

Komentaras po foto1: „Kodėl „Bario“ klubo nariai siautėja mūsų būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose?“ – susirūpinęs kalbėjo Kražių medžiotojų būrelio pirmininkas Aleksas Lembertas.
Komentaras po foto2: „Negarbinga medžioti svetimuose medžioklės plotuose“, – teigia Kražių medžioklės būrelio medžiotojas Remigijus Adomaitis.
Komentaras po foto3: „Man įtarimą sukėlė paukščiai, kurie vienoje vietoje suko ir suko ratus. Sustojau pažiūrėti ir pamačiau kraujo dėmes“, – „ŪP“ pasakojo Virginijus Šarauskis.