Blog

  • Žvėrienos realizacija?

    Žvėrienos realizacija?

    Medžiotojų būreliams gana sunku realizuoti medžioklės produkciją. Kad galėtumėte parduoti žvėrieną gamintojams ar turguje, tiekti parduotuvėms ir restoranams, reikia rimtai pasiruošti. Kodėl? Europos reglamentas (EB) Nr. 853/2004 nustato gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus maisto tvarkymo subjektams. Šiame dokumente nurodyta, kad prieš gabenant žvėrieną į skerdyklą ar pas gamintojus, ją turi įvertinti specialiai kvalifikuotas asmuo ar veterinaras. Savo pastebėjimus ir vertinimą jis turi apibendrinti apraše, pridedamame prie sumedžioto gyvūno skerdenos. Tik parengus raštiškas išvadas žvėrieną galima nugabenti į sertifikuotą skerdyklą ar perdirbimo įmonėms, kur toliau vertinimus ir analizes atlieka veterinaras.

    Sertifikuotose skerdyklose tikrinama ir naminių galvijų mėsa, ir atskirai medžioklės produkcija. Tam tikrų keblumų šio profilio įmonėms sudaro tas pats reglamentas, numatantis atskirą naminių galvijų ir žvėrienos apdorojimą, laikymą ir perdirbimą. Viename šaldytuve negali vėsti jautiena ir elniena, viename konvejeryje negalima gaminti dešrų iš žvėrienos ir kiaulienos. Būtinybė statyti dvi lygiagrečias gamybos linijas daugelį sulaiko nuo planų pradėti užsiimti žvėrienos perdirbimu ir prekyba.

    Tik parengus raštiškas išvadas žvėrieną galima nugabenti į sertifikuotą skerdyklą ar perdirbimo įmonėms, kur toliau vertinimus ir analizes atlieka veterinaras.

    Kokios galimybės Lietuvoje parduoti sumedžioto gyvūno mėsą?
    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vadovo pavaduotojas Gintautas Čeraška patvirtino, kad visos įmonės, užsiimančios naminių gyvūnų mėsos ir žvėrienos apdorojimu ir perdirbimu, gauna atitinkamus leidimus. Du tris kartus per metus VMVT inspektoriai šias įmones tikrina. Ten valstybinis veterinaras apžiūri, kaip laikoma mėsa, įsitikina, kad įranga atitinka reikalavimus ir laikomasi higienos taisyklių, ima mėginius iš kiekvienos skerdenos. G. Čeraška pasakojo, kad yra kenksmingų medžiagų žvėrienoje stebėsenos planas. Kartu atliekamos analizės, nustatoma, ar mėsoje yra įvairių patogeninių organizmų. Kaip informavo VVMT, Lietuvoje yra dvi įmonės, užsiimančios vien tik žvėrienos perdirbimu: Aukštaitijos žvėriena ir Hesona. Taip pat veterinarijos tarnyba sudarė žvėrieną priimti sertifikuotų skerdyklų sąrašą: Utenos mėsa, Būginių gausa, Ūkininko Gintauto Migonio gyvulių skerdykla, Ūkininko Sigito Petraičio ūkis, A. Meškausko IĮ, AB Krekenavos agrofirma, Pajūrio mėsinė, Ūkininko R. Brijūno skerdykla, įmonės Olkusjana, Selentė. Karščiausias darbo laikas mėsos supirkėjams yra didysis medžioklės sezonas, t. y. ruduo ir žiemos pradžia. Aktyviausias supirkėjas rinkoje yra Aukštaitijos žvėriena. Medžiotojai gali nugabenti mėsą į įmonės supirkimo punktą Panevėžyje arba susisiekę su įmone susitarti dėl žvėrienos išvežimo iš būrelio plotų. Žinoma, čia kalbama apie kelis gyvūnus, o ne vieną stirną. Bebrų medžioklės sezonu Aukštaitijos žvėriena superka bebrų skerdenas. Įmonėje visuomet dirba veterinaras, atliekantis visas reikiamas analizes ir tyrimus čia pat, laboratorijoje. Medžiotojai gali ne tik priduoti mėsą ir gauti už ją pinigų, bet vietoj to pasirinkti atitinkamą kiekį pagamintos produkcijos – dešrų, konservų ir koldūnų.

    Kiekvienas medžiotojas žino, kad nuo šūvio dažnai priklauso mėsos kokybė. Mėsos supirkimo įmonės irgi kreipia daug dėmesio, kaip gyvūnas sumedžiotas, dėl to skirtingos ir kainos. Aukštaitijos žvėrienos direktorius Tadas Telyčėnas sakė, kad svarbiausia yra karbonadas ir kumpis. Jeigu dėl šūvio šios kūno dalys sugadinamos, medžiotojai gauna mažesnį užmokestį. Kainą gerokai mažina ir pataikymas į skrandį ar žarnas. Net jeigu pavyksta labai operatyviai paleisti vidurius ir išvalyti krūtinės ląstą bei pilvo ertmę, nemalonaus kvapo pašalinti praktiškai neįmanoma. Kai medžiotojai pristato įmonei gyvūno, kuriam pataikyta į pilvo ertmės organus, mėsą, priėmimo vietoje ji apžiūrima, išpjaunama sugadinta dalis, pasveriama likusioji, o dėl užmokesčio su medžiotoju susitariama atskirai. Aišku, kaina daug žemesnė nei už „švarią“ mėsą. Todėl, jeigu planuojate duoti sumedžiotą gyvūną apdoroti, visuomet pagalvokite apie šūvį. Didžiausią kainą medžiotojai gauna už tinkamai sumedžiotas stirnas. Mūsų laikais svarbiausia mėsos kokybė. Laimė, Lietuvoje ir apskritai Europoje reikalavimai yra vienodi, žmonės moka skaityti ir sugeba atsirinkti, kas jiems tinka ir už ką mokėti neverta. Lietuvos gamtos sąlygos, ekologija, perkamos mėsos vertinimas ir medžiotojų kvalifikacija apskritai sukuria labai kokybišką produkciją, paklausią užsienyje. Aukštaitijos žvėriena daugiausia dirba eksportui. Pasak T. Telyčėno, deja, dėl įvairių priežasčių pas mus įdirbis dar nėra toks didelis, koks turėtų būti, nors medžiotojų pasiūla ir klientų paklausa lėtai, bet auga. Todėl, jeigu planuojate duoti sumedžiotą gyvūną apdoroti, visuomet pagalvokite apie šūvį. Didžiausią kainą medžiotojai gauna už tinkamai sumedžiotas stirnas.

    Tekstas: KATARYNA ŠTERNA
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Europos Komisija: „Norime kontroliuoti pavojingus ginklus“

    Europos Komisija: „Norime kontroliuoti pavojingus ginklus“

    Lapkričio 16 dieną Europos Parlamente, Briuselyje, buvo surengta konferencija, kurioje Europos Parlamento nariams ir EK atstovams siekta paaiškinti, kad jų suplanuoti teisės aktai tik padidins administracinę naštą Europos piliečiams, o terorizmą kaži ar sustabdys. Renginį organizavo nevyriausybinė organizacija Firearms United, gana agresyviai nusiteikusių bendraminčių grupė, turinti daug sekėjų. Socialiniuose tinkluose ši organizacija labai atvirai ir atkakliai reiškia nuomonę prieš numatomas pataisas, nes jos yra tiesiog nepagrįstos.

    Jeigu suvirintojo paprašytų išpjauti kam nors apendicitą, jis juk atsisakytų šio pasiūlymo, nebent būtų apsirūkęs nešvarių kojinių. Tiesiog paprastai – kadangi nieko nesuvokia apie mediciną, jis supranta, kad padarys daugiau žalos nei naudos. Kai Europos Komisija ėmėsi Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisų, jai atrodė, kad dėl pernai įvykusių teroro aktų Europos Sąjungos piliečiai šias pataisas priims išskėstomis rankomis. Bet taip neįvyko, nes pataisos atrodė kvailos, jų pagrindas buvo, atsiprašant, idiotiškas, o vykdymas – katastrofiškas. Pataisos buvo siūlomos politiniais sumetimais, stengian-tis sukelti žmonių emocijas, nes jokių realių patobulinimų terorizmui mažinti priėmus pataisas nebus. Priežastis viena – teroristai neskaito Europos Tarybos direktyvų ir dar mažiau seka jų reikalavimus. Todėl jie ir yra teroristai! Taip, yra sričių, kurios galėtų būti patobulintos, pavyzdžiui, ginklai turi būti sekami, turi būti aiškios ginklų prekybos internete taisyklės, tačiau didžiausia problema, kuri ir vėl buvo pabrėžta, yra iš esmės nekontroliuojama šaunamųjų ginklų kontrabanda iš buvusių Jugoslavijos šalių. Nė vienas konferencijos dalyvis neprieštaravo, kad kontrabandos apimtys turi būti sumažintos.

    MAŽIAU PAVOJINGI GINKLAI. Konferencijoje EK atstovavo Alainas Alexis, buvęs nepavydėtinoje situacijoje, nes salėje buvo daugiau kaip 200 žmonių su pagrįstomis žiniomis apie šaunamuosius ginklus. A. Alexis pradėjo aiškinti, kad šaunamųjų ginklų apyvarta Europos Sąjungoje turi būti reguliuojama. Visuotinį juoką sukėlė jo teiginys, kad ginklai yra pavojingesni ir mažiau pavojingi, t. y. pavojingesni yra tie, kuriais galima nužudyti daugiau žmonių. Pavyzdys buvo pernykščiai Paryžiaus teroro aktai, kai teroristai pirmenybę teikė pusautomačiams, o ne automatiniams ginklams. Todėl EK ir nori griežčiau reguliuoti pusiau automatinių ginklų skirstymą, tiksliau, tuos pusautomačius, kurie atrodo kaip kariniai, bet nėra kariniai, užtat daugiausia naudojami sportiniam šaudymui. Čia daugelis skaitytojų, matyt, atsikvėps ir pasakys, kad šis normatyvas mums nebus taikomas. Galbūt. Viskas priklauso nuo nacionalinės direktyvųinterpretacijos, nes bet kuri direktyva pabrėžia, kad nacionaliniai reikalavimai visuomet gali būti griežtesni. Jau dabar, kai direktyvos pataisos dar nėra priimtos, Estijoje ir Slovėnijoje buvo parengti įstatymai, draudžiantys pusiau automatinius medžioklinius šautuvus. Laimė, šios iniciatyvos buvo atmestos. Įvertinus ilgalaikę perspektyvą, tai yra pirmasis žingsnis pakeliui į visuotinį pusautomačių ginklų ribojimą. Jeigu toks teisės aktas būtų įvestas, artimiausiais metais galėtume laukti papildomų apribojimų, kurie jau tiesiogiai būtų taikomi medžiotojams.

    EUROPOS PARLAMENTAS REMIA MEDŽIOTOJUS IR ŠAULIUS SPORTININKUS. EK stojo į opoziciją prieš EP ir ET. Nors A. Alexis nurodė, kad EK tik teikia pasiūlymus, kuriuos reikia visiems kartu įvertinti, po EP narės Vicky Ford kalbos susidarė įspūdis, kad EK nenori nusileisti nė vienu klausimu. V. Ford nurodė, kad yra daugybė klausimų, kuriais EP nusileisti nenori. Šiuo metu nagrinėjamas klausimas, kad būtų galima numatyti išimtį pusautomačius naudoti šauliams sportininkams. Logiška, kad po šio teiginio buvo užduotas klausimas – kam reikia įvesti draudimą, o paskui numatyti jam išimtis 95 procentais atvejų? Lietuvai šiuo metu niekas specialiai netaikoma, jeigu tik Vyriausybė nepradės bėgti Europos biurokratams už akių ir nebandys įvesti jokių nepagrįstų draudimų. Štai Latvijai galėtų būti taikomas reikalavimas triukšmo slopintuvą žymėti kaip vieną pagrindinių ginklo sudėtinių dalių. Iki šiol pagrindinėmis dalimis buvo laikomos bet kokios detalės, paliekančios pėdsakus ant amunicijos, tokiu būdu paliekant galimybę ginklą susekti. Tačiau triukšmo slopintuvas ant kulkos nepalieka jokių pėdsakų, todėl ir ši norma iš esmės bus kvaila ir beprasmė.

    KODĖL NEGALIME PASIŲSTI JŲ ŠUNIUI ANT UODEGOS? Kadangi Lietuva savanoriškai tapo ES nare, prisiimdama visus įsipareigojimus, visus pliusus ir minusus, deja, negalime ignoruoti direktyvų ir reglamentų reikalavimų. Jeigu juos ignoruotume, anksčiau ar vėliau Lietuvai būtų pradėta pažeidimų procedūra, ir tai yra žodžių junginys, kurio kaip paties velnio bijo bet kokia institucija.

    ŽVILGSNIS Į ATEITĮ. Konferencijoje ir EP nariai ne kartą pabrėžė, kad bet kokie įstatymų reikalavimai turi būti pagrįsti. Laimė ar nelaimė, prieš parengiant Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisas situacija nebuvo įvertinta, nes ji iš esmės parodytų, kad pagrindo pataisoms nėra. Tai rodo, kad iš tiesų tai tėra politinis sprendimas, populistiškai siekiant surinkti kažkokių taškų iš ateities rinkėjų. Daugelis išsakė abejones dėl to, kodėl EK pagaliau negali pataisų procedūros užbaigti ir pasiekti, kad naujoji Šaunamųjų ginklų direktyva būtų priimta. Kad ir kaip būtų, terorizmo grėsmė nemažėja, o pataisų procesas jau velkasi visus metus. Atsakymas taip pat buvo pateiktas konferencijoje – todėl, kad šios pataisos yra netobulos ir su jomis nesutinka nė vienas pagrindinių veikėjų. Gerai, kad Europos lygiu veikia tokios organizacijos kaip Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) ir tokie entuziastai kaip Firearms United, visais galimais būdais apsunkinantys šių netobulų direktyvos pataisų priėmimą. Pagrįsta buvo suomių EP deputato Jussi Halla-aho baigiamoji kalba konferencijoje. Jis teigė, kad labai svarbus yra ES, jos institucijų ir norminių aktų patikimumas ir legitimumas, todėl visi ribojantys norminiai aktai, ypač tie, kurie apriboja piliečių teises, turi būti tinkami, sąžiningi ir pagrįsti. „Deja, naujoji Šaunamųjų ginklų direktyva nėra nei tinkama, nei sąžininga, nei pagrįsta. Siūlomas beveik visiškas pusautomačių sportinių ginklų draudimas neturi jokio ryšio su nusikaltėliais ir teroristais“, – kalbėjo J. Halla-aho. Tai yra pagrindinis Firearms United kampanijos motyvas – nekovokite su terorizmu ribodami įstatymų besilaikančių ES piliečių teises! Be to, naujos pataisos galėtų apsunkinti ir policijos darbą. Ypatinga situacija kartu su draudimais galėtų kilti Švedijoje ir Suomijoje, kur kariuomenės rezervams priklauso pusautomačiai ginklai, su kuriais jie treniruojasi. Taigi kyla klausimas: ar iš tiesų EK nori apsaugoti Europą nuo teroristų, ar atvirkščiai – susilpninti ją?

    Tekstas: LINDA DOMBROVSKA
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Policija netirs muflonų žūties priežasčių

    Policija netirs muflonų žūties priežasčių

    Skuodo rajono policija Salantų regioninio parko direkcijai raštu pranešė, kad nepradės ikiteisminio tyrimo dėl muflonų žūties Šauklių riedulyne-kadagyne. Kaip „Ūkininko patarėjas“ ir rašė sausio 12 d. numeryje, sensacija apie muflonų ganykloje siautusius brakonierius greičiausiai bus tik šių gyvūnų rujos pasekmė.

    Rašėme, kad sausio pirmąjį dešimtadienį Salantų regioniniam parkui priklausančiame riedulyne-kadagyne buvo rastas negyvas muflonas, įtarta, kad dar mažiausiai vienas nušautas muflonas galėjo būti nuvilktas. Tada manyta, kad jie tapo brakonierių auka. Apie 20 šių gyvūnų laikomi aptvertoje 40 ha teritorijoje, siekiant, kad jie natūraliomis priemonėmis sutvarkytų Natura 2000 buveinę ir išvalytų ją nuo gausiai prižėlusių žolynų.

    Skuodo maisto ir veterinarijos tarnybos užsakymu atlikus rastojo muflono tyrimą, jokių šautinių žaizdų neaptikta. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas turėjo vilčių, kad patiems pavyks išsiaiškinti, kas įvyko Salantų regioniniame parke.

    „Situacija sudėtinga, bandysime aiškintis ją patys, o jei nepavyks – kreipsimės į policiją. Ji turi daugiau galių apklausiant asmenis“, – prieš dvi savaites kalbėjo V. Marozas.

    Galų gale buvo nuspręsta kreiptis į policiją, tikintis, kad ji padės nustatyti gamtos naikintojus. Deja, policijos rašte iš esmės patvirtinta tai, ką apie šią istoriją rašėme ankstesniame rašinyje – jokių šautinių žaizdų muflono kūne neaptikta, todėl nėra pagrindo atlikti ikiteisminį tyrimą.

    „Veterinarijos akte nėra informacijos apie tai, kad gyvūnas būtų buvęs nušautas. Tiesa, jo kūne rasta viena skylutė, tačiau tai galėjo būti kito pobūdžio sužeidimas, nes vidaus organai nesužaloti taip, kaip tai padaro kulka. Buvo teigiama, kad muflonas galėjęs būti užpjudytas šunimis, tačiau neatmestina, kad įkandimų žaizdos buvo padarytos jau negyvam gyvūnui. Todėl policija neturi pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Skuodo r. policijos komisariato viršininkas Alfonsas Meškys.

    Gaila, žinoma, žuvusio muflono, tačiau gal ir gerai, kad ši istorija taip baigėsi – vadinasi, dar nesame visai nužmogėję ir draustiniuose gyvūnų nešaudome.

    Juozas SKRIPKAUSKAS
    „ŪP“ korespondentas
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Tauro Ragas 2017.01.22

    Tauro Ragas 2017.01.22

    Šiuos metus pradėjome skaudžiais įvykiais. Medžioklėje žuvęs žmogus tai skaudus įvykis. Visų medžiotojų vardu reiškiame užuojautą žuvusio kolegos artimiesiems.
    Visų mūsų pareiga padaryti viską, kad tokie skaudūs įvykiai nesikartotų. Šioje laidoje matysite medžioklę Eržvilko klube. Medžioklės metu pasiteiravome medžiotojų ką jie mano apie tokius nutikimus medžioklėse. O kokių sprendimų imsis atsakingos institucijos pasiteiravome Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Kęstučio Navicko.

  • Aplinkos ministras siūlo sugriežtinti medžioklės kontrolę

    Aplinkos ministras siūlo sugriežtinti medžioklės kontrolę

    Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, reaguodamas į vakar medžioklės metu Joniškio rajone įvykusią tragišką nelaimę, kai vienas iš medžiotojų, būdamas neblaivus, peršovė kolegą, siūlo sugriežtinti medžioklės kontrolę.

    Ministras pavedė Aplinkos ministerijos Miškų departamentui pateikti pasiūlymus ir teisės aktų projektus, kad būtų įtvirtinta pareiga medžioklės metu turėti pirmosios medicininės pagalbos vaistinėlę, reguliariai išklausyti pirmosios pagalbos kursus.

    Kęstučio Navicko nuomone, būtina medžiokles griežčiau kontroliuoti, atkreipiant dėmesį į alkoholio vartojimą jų metu, aiškiau reglamentuoti saugaus elgesio reikalavimus.

    Miškų departamentas taip pat turi pateikti siūlymus griežčiau reglamentuoti leidimo naudoti medžiojamosios gyvūnijos išteklius atėmimą. Pavyzdžiui, jeigu kurio nors būrelio medžiotojai per metus du kartus būtų sulaikyti neblaivūs medžioklės metu, tokiu atveju leidimas klubui medžioti tam tikrame plote būtų panaikintas. Tokią nuostatą turėtų įtvirtinti Medžioklės įstatymas.

    Šie pasiūlymai ir teisės aktų projektai bus pateikti gavus Policijos departamento duomenis apie pastaraisiais metais per medžiokles įvykusius nelaimingus atsitikimus, susijusius su šaunamuoju ginklu.

    Pagal dabartinius teisės aktus nuo alkoholio apsvaigę asmenys negali dalyvauti medžioklėje. Jeigu medžiotojui nustatomas vidutinis ar sunkesnis girtumo laipsnis, tai laikoma šiurkščiu medžioklės taisyklių pažeidimu. Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims, kurie medžiojo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų, numato nuo 600 iki 1700 eurų baudą, ginklo konfiskavimą ir teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų.

    Komunikacijos skyrius
    2017-01-16
    www.am.lt

  • Lapių medžioklė su viliokliais

    Lapių medžioklė su viliokliais

    Šį kartą pasidalinsiu savo patirtimi apie lapių medžioklę su viliokliais, pakalbėsime apie lapių viliojimo subtilybes bei sukauptas žinias išbandysime medžioklėje.

    Naudojama įranga:
    – Ginklas: Sauer 202 Calssic, 308Win.
    – Optika: Swarovski Z6i 3-18x50BT
    – Šaudmenys: Lapua FMJBT – D46 12,0 g. 308win.
    – Apranga: Chevalier
    – Taikymosi lazda: Primos
    – Viliokliai: Nordik Crying Bird, Nordik Predator Pre-tuned
    – Atatrankai sumažinti: Oksalio kompensatorius


    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Salantų parke brakonieriai iššaudė už ES lėšas nupirktus muflonus

    Salantų parke brakonieriai iššaudė už ES lėšas nupirktus muflonus

    Žemaitijoje esančiame Salantų regioniniame parke Šauklių riedulyne praėjusį savaitgalį brakonierius ar jų grupė nušovė mažiausiai tris už europinius pinigus įsigytus egzotiškųjų muflonų patinus, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

    „Tai precedento neturintis brutalus nusikaltimas. Šauklių riedulyno dalis, kurioje apgyvendinta muflonų banda, aptverta aukšta tvora ir itin lankoma žmonių. Nesuvokiama, kam kilo mintis iššaudyti gražiausius patinus, kurių vienas – mūsų pasididžiavimas – buvo iš Čekijos. Matyt, protą aptemdė trofėjinės medžioklės troškulys“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Salantų parko direktorius Modestas Šečkus.

    Tirti šį nusikaltimą ėmėsi policija.

    20 muflonų banda Šaukliuose buvo apgyvendinta daugiau kaip prieš metus, vieno patino kaina – apie tūkstantis eurų. Raguočių paskirtis – atverti visuomenei užžėlusį unikalų riedulyną, mat kalnų avinai nuolat laipioja uolienomis, kanopomis nudaužo samanas, kerpes, kitą augmeniją.

    „Šauklių riedulyne apgyvendindami muflonus šiek tiek baiminomės, kad į bandą neįsisuktų vilkai. Mūsų baimės dėl laukinių žvėrių elgsenos pasirodė esančios visai nepagrįstos, vilkai čia medžiotų tik esant labai dideliam badui, tačiau, kad į muflonus pasikėsins dvikojai padarai, tokios mintys net į galvą nešovė. Juo labiau, kad tai darys ginkluoti brakonieriai, aptvaro viduje taikydamiesi į patiklius gyvūnus. Šiuo metu yra žinoma, jog nušauti mažiausiai trys muflonai – didžiausius ragus turėję patinai, tad prašome visų žmonių pagalbos, mačiusius ką nors įtartino ar galinčius suteikti kitokios naudingos informacijos, pranešti mums arba tiesiai policijai. Neleiskime, kad šie brakonieriai, be jokio sąžinės graužimo naikinantys mūsų visų turtą, liktų nenubausti“, – rašoma parko direkcijos pranešime.

    Šaltinis: www.klaipeda.diena.lt

  • Keisto skonio, bet veikia – Ballistol istorija

    Keisto skonio, bet veikia – Ballistol istorija

    Vienoje skalbimo miltelių reklamoje kartą buvo pasakyta – kas tinka viskam, netinka niekam. Iš esmės su šiuo teiginiu galima sutikti, bet yra ir išimtis – Ballistol. Sukurtas kaip universalusis tepalas, skirtas ištepti, valyti ir apsaugoti šaunamuosius ginklus, odinius gaminius, medinius ir metalinius paviršius. Kompanijos svetainėje sakoma, kad ši priemonė turi 1001 paskirtį. Be to, tai yra viena aplinkai nekenksmingų priemonių.

    Ballistol iš pradžių asocijavosi vien tik su ginklų tepalais, todėl jis visuomet dedamas į ginkladėžę. Ginklas juk pagamintas iš metalo, ir jį veikia įvairios medžioklės ir šaudymo sporto sąlygos. Pavyzdžiui, jeigu medžiojant lijo, tai geriau ginklą po visko apdoroti kokia nors priemone, kad jis būtų apsaugotas nuo rūdžių. Kartą į vieną renginį kaip visuomet pasiimtas šuo rado kurmiarausių ir negalėjo atsispirti savo medžioklės instinktui padirbėti kaip buldozeris. Kai šuo pagaliau susiprato, kad kurmiai jau seniai už kalnų, jo nosis, rausiantis pievelėje, buvo ne tik nešvari, bet ir subraižyta bei kraujavo. Šalia neturėjau jokios dezinfekcinės priemonės, todėl paprašiau kolegų patarimo, nes su žaizda reikėjo ką nors daryti. Vienas kolega patarė pabandyti Ballistol ginklų tepalą, kuris veikia ir kaip dezinfekcinė priemonė – esą gydo žaizdas. Šis teiginys nuskambėjo ne tik keistai, bet ir neįtikėtinai. Paėmiau Ballistol flakonėlį ir pradėjau tyrinėti naudojimo instrukciją. O kaipgi! Tepalas tinka ne tik namų ūkiui ir odinių dirbinių priežiūrai, bet ir metalinėms detalėms apdoroti, ginklams tepti ir… gyvūnams. Gyvūnams?! Pasirodo, tai yra dezinfekcinė priemonė odai ir ausims valyti. Ja galima ištepti net arklio kanopas. Taigi žaizda buvo apdorota Ballistol tepalu. Aišku, vargšui šuneliui tai buvo gana nemalonus dalykas, nes tepalas šiek tiek graužia, bet didžiausia staigmena buvo tai, kad kitą rytą žaizda buvo sausa ir su gražiu šašeliu. Pabandžiusi praktiškai, įsitikinau, kad ši priemonė iš tiesų tinka ir žaizdoms valyti, ne tik ginklams tepti. 1001 PASKIRTIS. 1904 metais vokiečių mokslų daktaras Helmutas Kleveris sukūrė specialų medžiagų derinį, kurį pavadino Ballistol, sujungdamas žodžius balistika ir oleum, kas lotyniškai reiškia tepalą. Dr. H. Kleveris buvo chemijos profesorius Karlsrūhės technikos universitete. Netrukus paaiškėjo, kad šis naujasis balistinis tepalas iš tiesų turi stebuklingų savybių. Jau 1905 metais Vokietijos imperinė kariuomenė išbandė šią priemonę ir netrukus pradėjo naudoti ją savo reikmėms iki pat 1945 metų. Iki tol prekės ženklas jau buvo plačiai pripažintas medžiotojų, valtininkų ir keliautojų Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje, kur šis tepalas buvo pavadintas stebuklingu.

    Neįtikėtina, bet kompanija siūlo priemonę Neo-Ballistol, skirtą odai prižiūrėti ir masažuoti. Priemonės kvapas keistokas – kaip ginklų tepalo su stipriu pipirmėčių prieskoniu. Negalima sakyti, kad nemalonus. Viena įspūdingiausių Ballistol savybių yra jo įvairiapusiškumas. Žinoma, yra ir kitų panašių produktų, bet, kaip nurodo gamintojas, ne visi gali pasiūlyti tokias plačias pritaikymo galimybes.

    ŠAUNAMIESIEMS GINKLAMS. Priemonė saugo šaunamuosius ginklus – buožę, spyną ir vamzdį. Valant ginklą su Ballistol, sutaupoma laiko ir sumažinama būtinybė vamzdį ilgai brūžinti. Taip pat tepalas sudaro apsauginį sluoksnį. Dėl šarminių savybių Ballistol neutralizuoja korozines amunicijos liekanas. Be to, ši priemonė pagerina medines ginklų buožes, neleidžia joms išdžiūti. Priemonė niekada nesukietės ir neišdžius, todėl ginklas visuomet bus suteptas.


    Šiais laikais kompanija siūlo įvairių priemonių įvairioms gyvenimo reikmėms. Įvairios universaliojo tepalo Ballistol paskirtys. Jam būdingos net gydomosios savybės.


    ODOS GAMINIAI. Vandens ar drėgmės gaunantys odiniai gaminiai tinkamai neapdoroti tampa kieti ir trapūs. Ballistol odą suminkština, apsaugo odos gaminį nuo vandens, vabzdžių ir pelėsių. Ballistol galima naudoti norint apsaugoti batus, pirštines, balnus, diržus, bet kokį kitą odos gaminį.

    Po pasivaikščiojimo. Regis, šiuo atveju Ballistol batus nuo drėgmės apsaugojo geriau nei Ecco priemonė.

    MEDINIAI GAMINIAI. Ballistol išsaugo, apsaugo ir atnaujina nedažytus medinius paviršius. Jis atnaujina natūralią medieną, padeda antikiniams baldams, senai, sausai ir pavargusiai medienai įgyti naują, šilkinį spindesį. Priemonė apsaugo medieną nuo drėgmės ir kenksmingo vabzdžių poveikio.

    NAMAI IR SODAS. Šia priemone galima ištepti bet ką girgždantį, surūdijusį ar užsikirtusį: raktus, vyrius, stumdomas duris, langus, ventiliatorius, judrias naminių kondicionierių dalis, sodo įrankius.

    PEILIAI IR DARBO ĮRANKIAI. Su Ballistol galima nuvalyti rūdis ir ištepti bet ką, kam to reikia, įskaitant peilius ir įvairius darbo įrankius.

    VALTIMS, KELIONĖMS IR ŽYGIAMS. Su Ballistol galima ištepti motorų dalis, jungiamąsias detales, guolius, svirtis. Priemonė apsaugo elektrinius kontaktus, sutepa užtrauktukus, gerves, įvairius mygtukus. Ballistol galima naudoti apdorojant žvejybos įrangą, slidinėjimo ekipuotę. Priemonė apsaugo bet kokį žygiams skirtą įrankį. GYVŪNAMS. Prireikus Ballistol tepalu galima dezinfekuoti žaizdą, taip pat šunims ir katėms išvalyti ausis. Reikia pripažinti, kad gyvūnams šios procedūros nelabai patiks, bet kam gali patikti priverstinis ausų valymas?

    ŠIUOLAIKINĖ ĮVAIROVĖ. Kompanija po sėkmingos šimto metų veiklos siūlo ne tik tepalą, bet ir kitų įvairių priemonių įvairioms gyvenimo situacijoms, pradedant įvairių produktų medžiagų apdorojimu, siekiant apsaugoti nuo vandens ir drėgmės, baigiant tepalu, kurį galima naudoti kaip kosmetikos priemonę. Taip, taip – kaip tikrą masažo aliejų. Turėjau progą išbandyti Ballistol Pluvonin, kuria rekomenduojama apdoroti batus ar aprangą, kad nesugertų vandens. Meindl odinius batus išbandžiau su dviem priemonėmis – Ballistol ir Ecco. Abu batai buvo apdoroti skirtinga priemone. Reikia pridurti, kad tolygiai apdorotiems batams reikia leisti išdžiūti bent keturias valandas. Paskui šlapiu ir snieguotu oru su batais ėjau pasivaikščioti. Galima sakyti, kad Ballistol batus apsaugojo geriau nei kita priemonė. Kompanija sukūrė ir specialų produktą surūdijusioms detalėms tepti – Usta. Jeigu surūdija kokia spyna, ši priemonė, regis, bus vienas geriausių sprendimų.

    Tepalas tinka ne tik namų ūkiui ir odinių dirbinių priežiūrai, bet ir metalinėms detalėms apdoroti, ginklams tepti ir… gyvūnams. Gyvūnams?! Pasirodo, tai yra dezinfekcinė priemonė odai ir ausims valyti. Ja galima ištepti net arklio kanopas.

    Štai Neo-Ballistol naudojamas kaip rankų tepalas ir kaip masažinis aliejus, regeneruojantis odą. Kvapas kiek aštrokas, kaip pipirmėtės, bet tepalas malonus ir greitai įsigeria į odą. Jį galima naudoti kaip apsauginę lūpų priemonę, ji nuramins sudirgusią odą. Skonis keistokas, bet priemonė efektyvi. Ballistol universalaus tepalo flakonėlis yra privalomas priedas ginklų dėžėje, kad visuomet būtų po ranka, jeigu reikia apdoroti ar valyti šautuvą. Ir, kaip įsitikinau, jis tinka ir kitose, nenumatytose gyvenimo situacijose. Be to, ką minėjau, kompanija siūlo dar daugybę įvairių priemonių bet kuriai gyvenimo situacijai, iš viso daugiau nei 50 produktų.

    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Ukmergės r. vokietis nušovė šerną ir peršovė švedą

    Ukmergės r. vokietis nušovė šerną ir peršovė švedą

    Antradienį, 14 val., policija gavo pranešimą apie nelaimę Ukmergės r. – komercinės medžioklės metu Vokietijos pilietis šovė į šerną ir peršovė Švedijos pilietį.

    Į šerną medžiotojas pataikė – žvėris nušautas. Tačiau, pirminiais duomenimis, šaudmens skeveldra rikošetavo ir pataikė kitam medžioklėje dalyvavusiam vyrui į pilvą.

    Policijos pareigūnų duomenimis, Krikštėnų kaime, Šešuolių girioje, vyko komercinė medžioklė. Tuomet Vokietijos pilietis (gimęs 1936 m.), šaudamas iš legaliai įvežto ginklo į varomą šerną ir sužeidė gretimai stovėjusį Švedijos pilietį (gimusį 1951 m.).

    Vyras dėl šautinės žaizdos pilve paguldytas į Ukmergės ligoninę. Vokietijos pilietis po apklausos paleistas. Ginklas paimtas.

    Šaltinis: www.grynas.lt

  • Nėra kraujo? Darbas bavarui!

    Nėra kraujo? Darbas bavarui!

    Bavarijos kalnų skalikai (vok. Bayerischer Gebirgsschweißhund), dar vadinami bavarų pėdsekiais, yra gana nauja veislė. Medžiotojai su ja dar tik susipažįsta ir tyrinėja unikalias šių šunų darbo savybes. Bavarai yra išvesti dirbti sudėtingomis sąlygomis – kalnuose, uolėtose apylinkėse, miške, pelkėje. Unikalus bavarų pėdsekių skiriamasis bruožas, ryškus tik šiai ir dar dviem veislėms (Hanoverio ir Alpių skalikams), – gebėjimas sekti sužeistą gyvūną, net jeigu jis nekraujuoja. Moksliškai įrodyta, kad sužeistam gyvūnui per pėdas kartu su prakaitu išsiskiria adrenalino. Būtent šiuo kvapu pasinaudoja šuo, kad surastų laimikį.

    Aišku, ir bavarų pėdsekius reikia mokyti, o svarbiausia – naudoti tik pagal profesionalų profilį. Prisiminkite, kad pirmiausia bavarų pėdsekys yra medžiotojas, o ne kompanionas, nors jis iš prigimties ir labai meilus. Antra, tai yra pėdsekys, o ne skalikas! Naudoti šios veislės šunį universaliai yra didžiausia klaida, kokią medžiotojai gali padaryti. Bavarų pėdsekys gali atnešti antį, laukti bebro prie urvo, susekti lūšies pėdsakus. Žinoma, jis dalyvaus medžioklėje su varovais, jeigu bus išmokęs bėgti paskui grobį, tačiau jis nėra nei pakankamai greitas, nei vikrus, kad apsisaugotų nuo šerno kontratakos. Kaži ar jis galės stoti prieš vilką ar lūšį. Blogiausia tai, kad dirbant ne pagal paskirtį suprastėja šuns gebėjimas sekti pėdsakus. Tai pabrėžia veislinių šunų augintojai, dresuotojai ir patyrę savininkai. O jeigu medžioklės kompanionas įsigytas iš darbinių šunų veislyno ir pirmaisiais metais jam auginti ir dresuoti pagal profilį buvo skirta užtektinai laiko ir pastangų, galima tikėtis, kad net beviltiškiausiais atvejais bavaras gyvūną ras, nes savo neskubia maniera jis geba sekti pėdsakus net kelis kilometrus ir gyvūną randa, jeigu tik šis iš tiesų sužeistas.

    MEDŽIOKLĖ LIETUVOJE. Medžiotoja Ramutė Juknytė, bavarų pėdsekio Bario iš Minijos slėnio šeimininkė, pabrėžia, kad šios veislės šunys skirti vien tik pėdsakams sekti. Šuo sugeba sekti sužeisto gyvūno pėdsakus, o kraujas jam darbą tik palengvina. Bavaras taps bigliu, jeigu pradėsite naudoti jį medžioklėje su varovais. Jis nustos naudoti uoslę ir tiesiog visą laiką los. R. Juknytės šuo gali rasti laimikį ir praėjus 48 valandoms. Ji pabrėžia, kad šis unikalus profesionalas, pasitelkiamas tik neseniai sužeistiems žvėrims ieškoti, gali nustoti dirbti su vienos ar dviejų parų senumo pėdsakais. Lietuvai tai nėra labai tinkama medžioklinė veislė, nes mūsų medžiotojai labiausiai mėgsta medžioklę su varovais. Antra vertus, bavaras vis tiek labai praverčia, nes Lietuvos medžiotojams dažnai reikia pagalbos ieškant gyvūno po šūvio. R. Juknytė pasakoja, kad dažnai pasiima savo šunį į medžioklę su varovais, bet jis, aišku, neina į kvartalą, o stovi šalia jos ant linijos. Kam nors prastokai iššovus, šuo gali greitai padėti gyvūno ieškoti. Aišku, ir senų pėdsakų paieškoje bavaras yra nepakeičiamas. Jis gali ieškoti žvėries ir po 12, ir net po 48 valandų, net jeigu nėra nė vieno kraujo lašelio.

    R. Juknytei atvykus į mišką, kad surastų sužeistą gyvūną, medžiotojai sako jau bandę su dviem ar trimis šunimis. Tokioje situacijoje beveik niekada padėti nebegalima, nes pėdsakai sugadinami negrįžtamai.

    Lietuvoje, kur bavarų pėdsekiai yra nauja medžioklinė veislė, yra manančių, kad šiuos šunis galima paversti universalais. Tai tikrai įmanoma, bet tada prarandate išties gerą pėdsekį. Bavarams labai patinka vanduo ir jie gali atnešti antį. Taip pat juos labai stipriai traukia žvėrių urvai. Suradęs kiaunę medyje, šuo gali loti visą dieną, nors tai ir nėra jo darbas! Bavarų pėdsekį labai paprasta išmokyti kitų veislių darbo, bet neįmanoma kitų šunų išmokyti surasti laimikio be kraujo praėjus 48 valandoms. Žinomas medžioklinių šunų treneris ir darbo egzaminų teisėjas Vytautas Tamošiūnas kartą yra sakęs: „Gali arti žemę mersedesu, bet tai yra traktoriaus darbas.“ Net pasitelkiant šunį sužeisto gyvūno paieškai šviežiais pėdsakais galima sumažinti jo profesionalumą. Jeigu bavarų pėdsekys iškart po varymo dirba per dažnai, jo gebėjimai suprastėja ir šuo praranda norą ieškoti vakar ir užvakar sužeisto gyvūno. Lietuvoje, žinia, medžioklė iš bokštelio irgi populiari. Bavarų pėdsekiai šiai medžioklės rūšiai taip pat tinka idealiai. Jeigu sužeistas gyvūnas nubėga šalin, negalima eiti ieškoti iš karto, nes iš bokštelio paprastai medžiojama vakare ir reikia laukti ryto. O geresnio padėjėjo seniems pėdsakams ieškoti už bavarą nėra.

    R. Juknytės šuo įtrauktas į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos oficialųjį pėdsekių sąrašą, kurį galima rasti draugijos svetainėje. Medžiotojai prireikus gali susisiekti su šeimininke telefonu ir išsikviesti į pagalbą. Tiesa, medžiotoja su gailesčiu pasakoja, kad šiemet niekas, išskyrus pačios draugus ir kolegas, pagalbos neprašė. Deja, Lietuvos medžiotojai dažniausiai nėra skrupulingi ir po ne itin sėkmingo šūvio net nebando eiti su šunimi ir ieškoti gyvūno.

    Kol kas medžiotojai į bavarų pėdsekius žiūri labai skeptiškai, nes R. Juknytei atvykus į mišką, kad surastų sužeistą gyvūną, jie sako jau bandę su dviem ar trimis šunimis. Tokioje situacijoje beveik niekada padėti nebegalima, nes pėdsakai sugadinami negrįžtamai.

    CHARAKTERIS. Bavarų pėdsekiai yra labai draugiški. Jiems patinka vaikai. Jie yra tokie ramūs, kad daugeliui atrodo flegmatiški, bet tai nėra tiesa. Iš tiesų jie gana aktyvūs šunys, kuriems reikia ilgų pasivaikščiojimų ir žaidimų lauke. Priešingu atveju šeimininkas gali susidurti su problemomis – graužimu, kaukimu ir netinkamu elgesiu. Aišku, kaip bet kokiam šuniui, ir bavarui reikia skirti pakankamai laiko išmokyti paklusnumo ir bendravimo. Iš prigimties bavarų pėdsekiai dažnai būna atsargūs su svetimais žmonėmis. Todėl jau nuo mažens reikia mokyti elgtis žmonių ir kitų šunų visuomenėje. Kuo daugiau laiko skiriama tarpusavio supratimui formuoti, tuo geriau šuo klausys buityje ir dirbs medžioklėje. Trumpas prigludęs bavaro kailis be ryškios povilnės yra šiokia tokia problema vėsiu Lietuvos klimatu. Vėlų rudenį ir žiemą reikia rūpintis, kad šuo neperšaltų. Iš pradžių gali pasirodyti, kad nieko tokio, įlips į automobilį, atsiguls ir susišildys, bet ilgą laiką ignoruojant šuns gerovę gali tekti brangiai sumokėti. Gali kilti problemų su nugara, sušalti vidaus organai, ypač senesnių šunų. R. Juknytė pasakoja, kad jos bavarų pėdsekys ištisus metus gyvena lauko voljere, bet tik todėl, kad turi kompanioną – vokiečių dratharą. Jeigu šeimoje būtų tik vienas šuo, jis tikrai gyventų namuose kartu su šeimininke.

    MOKYMAS. Kad paruoštumėte bavarų pėdsekį darbui, užmegztumėte kontaktą ir išmokytumėte dirbti kartu, šuniuką jau nuo pirmųjų dienų reikia visur imti drauge. Aišku, ne dirbti medžioklėje, bet supažindinti su medžioklės plotais. Šeimininkas turi daug vaikščioti su būsimu kompanionu, mokyti pagrindinių paklusnumo komandų, bendrauti ir, žinoma, rengti treniruotes. pradėti dar maždaug dvylikos savaičių amžiaus. R. Juknytė pasakoja, kad viskas prasideda nuo žaidimų namuose. Dešrele nuvedate liniją ir iš karto leidžiate mažyliui ieškoti mėgstamo gardėsio paskui „pėdsakus“. Ilgainiui improvizuotų pėdsakų ilgis ir laikas didinamas. Iš pradžių tai penki metrai ir viena minutė, po kelių savaičių, palaipsniui didinant atstumą ir ilgiau laukiant, galima pasiekti, kad mažylis sėkmingai surastų už 100 metrų prieš 20 minučių padėtą dešros pėdsaką. Paskui pradedate panašų žaidimą su šerno, stirnos, elnio ar briedžio kailiu, ir kaskart atstumas bei laikas didinamas. Kad palengvintumėte paiešką ir šunį paskatintumėte, su pėdsaku naudokite kraujo – maždaug 200 gramų visam atstumui, po lašą kas antrame žingsnyje. Galiausiai pradedate naudoti specialius pėdsakų batus, prie kurių galima pritvirtinti gyvūno kanopas. Kai matote, kad šuo treniruotėse dirba gerai, galite bandyti dirbti medžioklėje. Bavarų pėdsekys turi visuomet naudoti tik apatinę uoslę. Jeigu šuo pakels galvą, jis pames gyvūno pėdsaką. Į šį niuansą reikia atkreipti dėmesį jau pačioje treniruočių pradžioje. Reikia mokyti eiti neskubotai, įsigilinant į kiekvieną kvapo niuansą, pažymint kiekvieną kraujo lašą. Darbui su kraujo pėdsaku naudojamas platus antkaklis ar apynasris, netrukdantis šuniui laisvai kvėpuoti, bei ilgas pavadis. Paprastai jo ilgis yra 10–15 metrų, kartais daugiau. Jis turi būti iš medžiagos, slystančios per žolę ir krūmus bei lengvai atpainiojamos, jei susidaro mazgų. Specialus antkaklis ir pavadis naudojami vien tik darbui su kraujo pėdsakais. Toks papildomas stimulas padeda šuniui tinkamai nusiteikti, nes ilgainiui jis pripranta, kad šie du dalykai reiškia eiti į mišką ir sekti sužeisto gyvūno pėdsakus, kas darbiniam šuniui yra didelė laimė. Kitu metu šio konkretaus antkaklio ir pavadžio naudoti negalima.

    IŠVAIZDA. Bavarų pėdsekys priklauso Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) 6 grupei – skalikams ir giminingoms veislėms. Paprastai bavarai yra tamsaus elnio rudumo, snukis arba visa galva juodi. Jie dažnai būna vienspalviai, sodrios raudonmedžio spalvos, arba visiškai rudi su atspalviu nuo rusvos iki gelsvos, rudi su pavieniais juodais plaukeliais ar šiek tiek tigriniai. Vilna lygi, prigludusi, su povilne. Ausys didelės, vidutinio storio, nukarusios, nosis palyginti nedidelė, akys tamsiai rudos. Patinų ūgis 47–52 cm, kalių 44–48 cm. Ūgio ribų peržengti neleidžiama – per didelis ar per mažas šuo gali neatitikti veislės standarto.

    ISTORIJA. Bavarų pėdsekių istorija prasidėjo dabartinės Vokietijos teritorijoje. Bavarų pėdsekių ir Hanoverio skalikų protėviai buvo vadinamieji liamhundai (dirbantys tik medžioklėje su varovais) ir lyšhundai (kartais vadinami tingiaisiais liamhundais, dirbantys su kraujo pėdsakais). Abeji kilo iš brakų, kurie naudoti medžioklei viduramžiais ir dar seniau. Visi grynakraujai brakai turėjo stiprią uoslę, leidžiančią ir varyti gyvūnus, ir sekti sužeisto žvėries pėdsakais. Šie šunys dirbo būriuose, buvo labai patikimi ir atkaklūs. Varydami gyvūną brakai lodavo, bet tik geriausi ir patikimiausi iš viso būrio būdavo atrenkami, kad vedami už pavadžio ieškotų sužeisto gyvūno. Iš šių ramiausių ir darbščiausių vėliau buvo išvestos vokiečių liamhudų ir lyšhundų veislės. XVIII amžiaus viduryje, plėtojantis šaunamiesiems ginklams, keičiantis medžioklės įstatymams ir atsinaujinant medžioklės būdams, kilo pėdsekio šuns poreikis. Hanoverio skalikas buvo per sunkus kalnų apylinkėms. Kryžminant Hanoverio ir kalnų skalikus, XIX amžiaus pabaigoje buvo išvesti vikresni, lengvesni ir greitesni šunys – bavarų pėdsekiai. Šie šiuolaikinio profesionalaus medžiotojo kompanionai ir padėjėjai vis greičiau ir įtikinamiau užėmė lyderio poziciją ir Vokietijos kalnuotuose regionuose kitų veislių šunų vis mažėjo. 1912 metais Miunchene buvo įsteigtas bavarų pėdsekių klubas (vok. Klub für Bayerische Gebirgsschweißhunde), kuris veikia dar šiandien ir yra vienintelis tarptautiškai pripažintas bavarų pėdsekių klubas Vokietijoje. 1921 metais įvyko pirmieji darbo bandymai, o jau 1939 metais klubas nustatė, kad veisti toliau bus galima tik darbinius šunis, gavusius oficialiai patvirtintus darbo bandymų diplomus. Nuo tada reikalavimai nė karto nebuvo atšaukti, tik griežtėjo. 1949 metais buvo nuspręsta esamą bavarų populiaciją papildyti nauju, t. y. senu senosios brakų veislės šunų krauju. Grynakraujų brakų buvo rasta kalnų kaimeliuose. Apie 1960 metus veislė buvo papildyta Tirolio skaliko krauju. Nuo tada bavarų pėdsekiai vis populiarėjo. Praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje vidaus rinka nebegalėjo patenkinti šuniukų poreikio ir buvo atvežta šunų iš užsienio veislės klubų. 1994 metais Vokietijos bavarų pėdsekių klubas reorganizavo veislės darbą ir sukūrė genetinio vertinimo programą. Į duomenų bazę buvo įtraukti visi nuo 1960 metų auginti ir darbo bandymus išlaikę šunys. Vokietijoje įsigyti bavarą yra labai sunku. Pirma, žmogus turi įrodyti, kad iš tiesų yra aktyvus medžiotojas, supranta kinologijos pagrindus, yra pasirengęs dirbti su šuniuku ir jį dresuoti. Dauguma augintojų Vokietijoje griežtai laikosi veislės klubo reikalavimų. Kai kurie regioniniai klubai mažylius parduoda tik su sąlyga, kad būsimas šeimininkas dalyvaus parodose ir darbo bandymuose Vokietijoje.

    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Tekstas: KATARYNA ŠTERNA
    Nuotraukos: KATARYNA ŠTERNA, RAMUTĖ JUKNYTĖ
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!