Blog

Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas įregistravo Medžioklės įstatymo pataisas, kurios, jo nuomone, turėtų įtvirtinti miško savininkų teisių viršenybę prieš medžioklės plotų naudotojus, leistų sumažinti jų dydžius, sudarytų savininkams galimybę jų valdose kurti naujus medžioklės vienetus, lengviau įsilieti į medžiotojų būrelius. Tačiau Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, kitos medžiotojų organizacijos skeptiškai vertina tokius sumanymus, nes, pasak jų, tai nieko neduotų, tik sukeltų didesnę grėsmę miško faunai.

Kaimynai sujungti savo miškų negali

Gentvilas neslėpė, kad savo siūlomomis pataisomis siekia apginti privačių miškų savininkų konstitucines teises. „Žinau ne vieną atvejį, kai kokio nors didmiesčio medžiotojai sukuria būrelį, pavyzdžiui, Šilalės rajone, suformuoja 1 000 ar 5 000 hektarų medžioklės plotus, apimančius ir privačius miškus, pievas ar laukus, ir sėkmingai ten medžioja. Tačiau tokiame medžioklės būrelyje dažnai nėra ne tik paties žemės sklypo savininko, bet ir nė vieno to rajono gyventojo!“, – sakė „Ūkininko patarėjui“ E. Gentvilas.

Pagal dabar galiojantį Medžioklės įstatymą, medžioklės būrelio plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 ha (10 kv. km).

Įstatyme numatyta, kad savo medžioklės plotą gali sukurti vienas žemės savininkas. E. Gentvilas tai vadina absurdu: kaip jis sudarys tokį medžioklės ploto vienetą, jei pagal kitus įstatymus savininkas Lietuvoje gali turėti ne daugiau kaip 500 ha žemės? Net ir teoriškai žemės savininkai negali sudaryti 1 000 ha medžioklės ploto, nes du ar penki kaimynai negali sujungti savo žemių. To neleidžia dabar galiojantis įstatymas.

Siūlo sumažinti medžioklės ploto dydį

Medžioklės įstatymo pataisų iniciatorius siūlo šiame teisės akte numatyti, kad medžioklės plotų vienetą galėtų suformuoti ne vienas, o daugiau savininkų, kurių miškai ir kitos žemės yra šalia, ribojasi vienos su kitomis. Medžioklės plotų vieneto dydis, jo nuomone, turėtų būti sumažintas iki 700 ha, kartu nurodant ir didžiausią galimą plotą – 5 000 ha.

Gentvilo teigimu, įstatymo pataisomis siekiama sudaryti papildomas galimybes žemės ar miško savininkui tapti jo sklypuose medžiojančio medžiotojų kolektyvo nariu. Todėl įstatymo pataisose siūloma įtvirtinti, kad tokiu atveju savininkas nuosavybės teise turėtų turėti ne 100 ha, kaip yra reikalaujama dabar, o pakaktų 50 ha.

Šiuo metu įstatyme pasakyta, kad sudaromi nauji medžioklės plotų vienetai turi nesuardyti gretimų medžioklės plotų vienetų.

Be to, E. Gentvilas ragina įpareigoti medžiotojus būtinai sudaryti sutartis su žemės sklypų savininkais.

Interesų susikirtimo neįžiūri

„Nesakau, kad mano siūlomos įstatymo pataisos tokios ir liks. Tačiau džiaugiuosi, kad jos jau sukėlė rimtų diskusijų ir kas nors vis dėlto bus daroma. Jei valdantieji pasiūlys radikalesnes, galbūt aš savo atsiimsiu arba bandysiu jas integruoti į naują projektą“, – žadėjo E. Gentvilas.

Paklaustas, ar pats nėra miškų savininkas ir medžiotojas, kad primygtinai siūlo privatininkams palankesnes medžioklės sąlygas,
E. Gentvilas prisipažino turėjęs bent 7 miško plotus skirtingose Lietuvos vietovėse, tris iš jų padovanojęs savo vaikams, liko dar keturi.

„Tačiau aš nesu medžiotojas ir tikriausiai juo jau nebūsiu, nepretenduoju sudaryti savo medžioklės ploto vienetą, puikiai sutariu su žmonėmis, į kurių medžioklės plotus įeina ir mano miškai, su kai kuriais būreliais esu sudaręs sutartis. Jokio savo intereso, siūlydamas šias Medžioklės įstatymo pataisas, aš neturiu, tik siekiu apginti konstitucines savininkų teises“, – sakė liberalas E. Gentvilas.

Mano, kad įstatymas paseno

O kaip parlamentaro siūlomas Medžioklės įstatymo pataisas vertina patys miškų savininkai?

„Mūsų manymu, šis įstatymas jau yra pasenęs ir reikėtų rengti naują jo redakciją. Tačiau tam reikia nemažai laiko, todėl, asociacijos nuomone, reikėtų imtis tarpinio varianto – pakeitus keletą jo straipsnių sumažinti šiuo metu kai kur tvyrančią įtampą. Seimo Aplinkos komitetui mes esame pateikę savo pasiūlymus, kokių pataisų reikėtų, kai kurios visiškai sutampa su tomis, kurias įregistravo Seimo narys E. Gentvilas. Netgi jei savininkas turėtų dabar tą reikalaujamą 1 000 ha vientisą miško masyvą, jis negalėtų jame įregistruoti medžioklės ploto, jei ten šiuo metu šeimininkauja koks nors medžioklės būrelis. Nuosavybė akivaizdžiai paminama. Todėl mes siūlome, kad formuojant tokius plotus savo sutikimą turėtų duoti ne mažiau kaip pusė savininkų“, – dėstė savo poziciją „ŪP“ Lietuvos miškų savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis.

Bilietus turi, medžioti neturi kur

Paklaustas, ką realiai duotų miško savininkams dabar siūlomos Medžioklės įstatymo pataisos, A. Gaižutis paminėjo tris dalykus: savininkas turėtų konstitucinę ir moralinę teisę pats spręsti, kaip jam elgtis su savo nuosavybe, ūkininkas galėtų pats reguliuoti žvėrių skaičių, kad nebūtų daroma žala jo ūkiui, savininkai turėtų galimybę formuoti savo medžioklės ploto vienetą, nors gal ir ne kiek­vienas to sieks.

„Lietuvoje medžiotojų bilietus turi apie 30 tūkst. žmonių, medžiotojų būreliams priklauso tik 20 tūkstančių. O kur dar apie 10 tūkstančių? Jų niekas į būrelius nepriima, savo medžioklės plotų formuoti jie negali, todėl ir siūlome kai kurias įstatymo pataisas, kurios sušvelnintų tą konfliktinę situaciją“, – sakė asociacijos vadovas.

Europa didina plotus, mes mažiname

„Šia įstatymo pataisa bandoma spręsti labai nedidelės dalies žmonių problemas. Kalbama ne apie šimtus, o gal apie dešimtį savininkų, kurie galėtų suformuoti savo miškuose ir kitokiose žemėse medžioklės ploto vienetus“, – sakė „ŪP“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas.

Jo teigimu, pradėjus peržiūrėti plotų ribas, keisti dydžius pirmiausia nukentėtų fauna. Tai jau parodė kai kurių šalių patirtis. Mažinti medžioklės ploto vienetą iki 700 ha, pasak E. Tijušo, siūloma jau ne pirmą kartą. Tai, pasak jo, dar galima suprasti – kažkam to labai reikia, kad galėtų įgyvendinti savo planus. Tačiau kaip reikėtų suprasti siūlymą apriboti medžioklės ploto vienetą iki 5 000 ha?

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 900 medžioklės plotų, jų vidurkis siekia apie 10 000 ha. Dauguma Vakarų valstybių stengiasi didinti medžioklės vieneto plotus, kad kuo racionaliau būtų panaudoti gyvūnijos ištekliai, o pas mus užsimota juos mažinti, kad tą patį žvėrį taikytųsi nušauti kelių nedidelių plotų medžiotojai. Kalbos apie sąmoningumą, meilę gamtai šiuo atveju beprasmės“, – įsitikinęs E. Tijušas.

Ne pirmas bandymas

„Prieš kurį laiką surengėme apklausą, norėdami išsiaiškinti, ar yra kokių nors medžiotojų konfliktų su miškų savininkais. Nustatyta tik keliolika panašių atvejų ir tik 13 savininkų pareiškė norą formuoti savo medžioklės ploto vienetus. Dabar galiojanti 1 000 ha minimali riba buvo nustatyta tariantis su mokslininkais, gamtosaugininkais. O kokiais argumentais vadovaujantis siūloma ją sumažinti iki 700 ha? Kodėl ne iki 750 ar 600? Juk tai niekuo neparemti skaičiai. Lenkų nustatytas minimalus plotas yra 3 000, estų – 5 000 ha. O ką siūloma daryti Lietuvoje? Dar labiau sumažinti minimalią ribą“, – piktinosi E. Tijušas.

Jo nuomone, absoliutus absurdas būtų nustatyti privalomai sudaromas medžiotojų ir miško savininkų sutartis.

„Toks bandymas, – tikino Medžiotojų ir žvejų draugijos vicepirmininkas, – jau buvo, bet patyrė visišką fiasko. Lietuvoje yra 900 000 savininkų, dauguma iš jų yra smulkūs. Kas ir kur juos sugaudys? O jei kas nors iš jų norės sudaryti tą papildomą prie visų medžioklės prievolių sutartį, galės labai lengvai tai padaryti. Ginčų čia negali būti, nes jei savininkas pageidaus, ji privalės būti pasirašyta. Kam viską versti aukštyn kojomis? Juk ir taip be savininko sutikimo medžiotojai negali jo plotuose statytis kokių nors medžioklės įrenginių, jiems tenka atlyginti už žvėrių padarytą žalą, kartu spręsti ir kitas problemas.“

Baiminasi konkurencijos

Panašią poziciją išsakė ir Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Paulius Uleckas. „Negirdėjau nė vieno mūsų krašto savininko nusiskundimo, kad jie nesutartų su medžioklės būreliais, todėl nematau jokio reikalo mažinti medžioklės ploto vienetus, keisti jų ribas, griauti nusistovėjusią neblogai veikiančią tvarką. Visas tas šurmulys tik dėl keliolikos žmonių“, – sakė „ŪP“ P. Uleckas.

Tačiau jis pripažino, kad kai kurie medžiotojų būreliai labai nenoriai priima naujus narius, daro jiems visokias kliūtis. „Ne kartą esu kalbėjęs su tokių būrelių nariais, raginau juos taip nesielgti, tačiau vis dar neretai nugali konkurencijos baimė, savininkiškumas, savotiškas pavydas, kuris tik kursto aistras ir neretai verčia oponentus griebtis neadekvačių priemonių“, – sakė P. Uleckas.

Jo nuomone, egzistuoja tik pavieniai atvejai, kai dėl charakterio savybių, tarkime, savininko ar medžiotojų kolektyvo vadovo konfliktiškumo ar kitų priežasčių nesurandamas kompromisas. Tad ar dėl to esama svarių priežasčių radikaliai keisti įstatymą ir faunos apsaugos balansą stumtelėti į savininko pusę, o praktiškai – į jos sunaikinimą?

Stasys JOKŪBAITIS
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Vasario pradžioje Seimo narys, opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas Seime užregistravo Medžioklės įstatymo 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą, kuriame numatoma daugiau teisių suteikti žemės ir miškų savininkams.

Reikia pripažinti, kad, Lietuvai pasirinkus kapitalistinį vystymosi kelią, pagrįstą rinkos ekonomikos dėsniais ir privačios nuosavybės gerbimu, medžioklės ūkis vis dar tvarkomas so­cia­listiniais metodais. Apmaudu, kad medžiotojų organizacijos jau ketvirtis amžiaus įsikibusios laikosi medžiotojams palankių sovietinių medžioklės ūkio tvarkymo principų ir nerodo iniciatyvos, ieškant medžiotojų ir privačių žemės, miškų savininkų interesų suderinimo kelių. Tada, kai nevyksta bendradarbiavimas apačioje, tvarka keičiama iš viršaus ir, ko gero, šį kartą nepalankiai medžiotojams.

Medžiotojams, žinoma, patinka esama tvarka, tačiau neišvengiamai ji turės keistis. Ir ne tik suteikiant galimybę privačių žemės ir miškų savininkų plotuose steigti naujus medžioklės plotų vienetus ar jau buvusius įkurtus mažus privačius medžioklės plotų vienetus išplėsti iki nustatyto minimalaus ploto bei išmokėti kompensacijas už anksčiau įsteigtų ir po to panaikintų mažų medžioklės plotų vienetų likvidavimą tais atvejais, kai nebus galimybių jų padidinti iki minimalaus dydžio. Reikės pagalvoti ir apie atlyginimą žemės ir miškų savininkams už suteikiamą teisę medžioti jų privačiose valdose. Mokestis už leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, kurį medžiotojai dabar moka rajonų savivaldybėms, neatitinka savo turinio, nes mokama ne už sumedžiotus gyvūnus, o už medžioklės plotų hektarus (gana keista gyvūnų išteklius matuoti hektarais). Principas, kai medžioklės plotų hektarai sutapatinami su tuose plotuose galimai gyvenančių ir galimų sumedžioti medžiojamųjų gyvūnų skaičiumi, yra neobjektyvus ir sunkiai suprantamas. Daug paprasčiau būtų suvokti, jeigu mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą būtų imamas už sumedžiotus gyvūnus. Jeigu mokesčiai imami už medžioklės plotų hektarus, juos tikslingiau būtų vadinti medžioklės plotų nuomos mokesčiais ir mokėti juos reikėtų ne savivaldybėms, o žemių ir miškų savininkams bei valdytojams.

Minimalaus medžioklės plotų vieneto ploto sumažinimas iki 700 ha didelės įtakos medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms neturės, tačiau visiškai nesuprantamas E. Gentvilo noras skaldyti dabar esamus didesnius nei 5 000 ha medžioklės plotų vienetus. Didesniuose medžioklės plotuose daugiau medžioja ir medžiotojų. Kauno medžiotojų sąjungoje (KMS) iš 46 medžiotojų klubų ir būrelių 23 medžioklės plotų vienetai yra didesni nei 5 000 ha. Iš kai kurių kauniškių medžioklės plotų vienetų pagal naujus reikalavimus būtų galima išskirti po 3 ar net 4 naujus. Pačiame didžiausiame KMS 19 969 ha medžioklės plotų vienete medžioja 105 medžiotojai. Tai negi garsusis liberalas, padalijęs tokį medžioklės plotų vienetą į keturis, visus 105 medžiotojus nori sugrūsti į vieną dalį iš tų keturių, o likusius tris vienetus pasiųsti į aukcioną? Neblogas verslo planas, bet absurdiškas: padalijus medžioklės plotus, reikės dalyti ir medžiotojus, o tada tokio skaldymo tikslas visiškai neaiškus. O ar įsivaizduoja p. E. Gentvilas, kiek reikėtų lėšų ir kiek darbų nuveikti skaldant medžioklės plotų vienetus? Reikėtų iš naujo nustatinėti medžioklės plotų vienetų ribas ir išmatuoti plotus, sudaryti plotų žemėlapius ir medžioklėtvarkos projektus, nustatyti medžioklės plotų bonitetų kategorijas ir mokesčius už gyvūnų išteklių naudojimą, turėtų kurtis nauji medžiotojų klubai, kuriuos reikėtų teisiškai įforminti, išduoti jiems naujus leidimus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Kas ir už kokias lėšas atliks šį betikslį darbą? Gal visuomeniniais pagrindais dirbančios rajonų Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos? KMS veiklos teritorijoje, skaldant didesniuosius medžioklės plotų vienetus, galėtų atsirasti apie 35 nauji ar dar daugiau, nelygu privačių žemės ir miškų savininkų aktyvumas. Šiuos visus naujus vienetus tinkamai įforminti lauktų milžiniškas darbas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo daug medžiotojų būrelių ir taip suskilo dėl įvairiausių priežasčių. Dalis jų medžioklės plotus ir narius pasidalijo taikiai ir geranoriškai, o kitų reikalai buvo sprendžiami teismuose (ko gero, dar ir dabar yra neužbaigtų bylų). Medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti yra keliami tam tikri reikalavimai, kas apsunkina geranorišką plotų pasidalijimą, nes dėl kiekvienos medžioklės plotų pėdos einama į teismus. Ypač sunku bus nustatyti ribas tarp įsteigiamų naujų privačių medžioklės plotų vienetų, nes privačių sklypų ribos retai eina aiškiomis gamtinėmis ar dirbtinai sukurtomis linijomis (keliai, grioviai, upės ir upeliai ir t. t.). Be to, jeigu bus leista medžioklės plotų vienetus sudaryti susikooperavusiems žemės ir miškų savininkams, dabar esamų suformuotų medžioklės plotų vienetai mažės ir dėl to, o valstybinėms medžioklę tvarkančioms įstaigoms ir teismams darbo bus per akis ir be nereikalingo didesniųjų vienetų skaldymo. Be to, E. Gentvilo siūlomi Medžioklės įstatymo pakeitimai apima tik mažą viso įstatymo dalį, bet yra kas taisytina ir daugiau. Tad gal reikėtų diskutuoti su visomis medžioklės tvarka suinteresuotomis pusėmis ir peržiūrėti visą įstatymą iš esmės.

Vytautas RIBIKAUSKAS
Buvęs ilgametis Kauno rajono Medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų keitimo komisijos narys
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Po daugiau nei metus trukusių diskusijų, prasidėjusių po 2015 metų lapkričio islamo teroristų atakos Paryžiuje, 2016 metų pabaigoje buvo pasiektas laikinas Europos Parlamento (EP), Europos Tarybos (ET) ir Europos Komisijos (EK) politinis susitarimas dėl Šaunamųjų ginklų direktyvos pataisų. EP ir ET atmetė dalį EK pradinio siūlymo, kuris numatė visiškai uždrausti pusautomačius ginklus ir smogiamųjų ginklų prekybą kolekcininkams.

ES bus uždrausti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus perdaryti automatiniai ginklai, griežčiau reguliuojama deaktyvintų šaunamųjų ginklų apyvarta, taip pat bus reguliuojama akustinių ir signalinių ginklų prekyba internete. Europos saugumo komisaras Julianas Kingas taip komentavo EP, ET ir EK susitarimą: „Pasiekėme susitarimą dėl šaunamųjų ginklų. Jis nėra tobulas, bet pašalins pavojingiausius karinius ginklus iš plačiosios apyvartos, kur jų neturėtų būti.“

EK atstovas pabrėžia, kad griežtesnis šaunamųjų ginklų apyvartos reguliavimas, dėl kurio diskusijos užvirė 2015 metų pabaigoje, tikrai nėra vienintelis EK atsakymas į Europą sukrėtusius teroro aktus: „Susitarėme dėl Kovos su terorizmu direktyvos. Kelionė į karo zonas ir iš jų kovinio mokymo tikslais ir tokių veiksmų finansavimas bus kriminalizuotas visoje Europos Sąjungoje.“

Parlamento siūlomas paketas išlaiko pusiausvyrą tarp legalių šaunamųjų ginklų savininkų ir visuomenės interesų dėl saugesnės Europos.

Pradinis EK pasiūlymas sukėlė plačias diskusijas ne tik EP, todėl svarbiausios pasiūlytos priemonės ES kol kas nebus įvestos. EP narė Vicky Ford, komentuodama pagrindinius pasiekto laikino susitarimo akcentus, gruodžio pradžioje sakė:
„Svarbu užverti visas skyles, ypač skylę, susijusią su deaktyvintų automatinių šaunamųjų ginklų apyvarta, nes tokius praeityje naudojo nusikaltėliai ir teroristai. Šio paketo dalis yra reikšmingas pasiekimas, kuris duos esminį indėlį kuriant saugesnę Europą.“ Šaunamųjų ginklų kontrolė Europos Sąjungoje sugriežtės Taip pat ji pripažino, kad subalansuoti visų pusių interesus Šaunamųjų ginklų direktyvoje nebuvo paprasta:
„Išklausėme suinteresuotų pusių komentarus ir esame įsitikinę, kad Parlamento parengto paketo pasiūlymai tenkins sportininkus, medžiotojus, atsargos kareivius, kolekcininkus ir kitus. Parlamento siūlomas paketas išlaiko pusiausvyrą tarp legalių šaunamųjų ginklų savininkų ir visuomenės interesų dėl saugesnės Europos.“ Pradinis EK pasiūlymas numatė į civiliams naudoti draudžiamų šaunamųjų ginklų kategoriją įtraukti pusiau automatinius ginklus, naudojamus medžioklėje ir sporte. Gruodį pasiektas laikinas susitarimas tokio draudimo nebenumato.

Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Aplinkos ministerijos „Karštoji linija“ tapo spąstais Labanoro girioje medžiojusiam brakonieriui. Š. m. sausio 24 d. korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ gautas pranešimas, kad vienas iš Labanoro medžiotojų klubo narių neteisėtai sumedžiojo tauriojo elnio patelę. Baimindamasis, kad nebūtų daromas neteisėtas poveikis, pareiškėjas prašė nepavesti aplinkybių tirti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (RAAD), kurio teritorijoje yra minėto medžiotojų būrelio plotai. Aplinkos ministro pavedimu tyrimą atliko Utenos RAAD pareigūnai.

Patyrę inspektoriai operatyviai išaiškino pažeidimą. Nustatyta, kad Švenčionėlių gyventojas A. R. Labanoro medžiotojų būrelio plotuose š. m. sausio 21 d. iš automobilio SUBARU FORESTER sumedžiojo tauriojo elnio patelę. Pažeidimų jo veiksmuose visas pluoštas, todėl už medžioklę draudžiamu būdu, draudžiamu elnio pateles medžioti laiku, be medžioklės lapo brakonieriui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Už Administracinių nusižengimų kodekso 290 str. pažeidimus jam gresia bauda nuo 600 iki 1800 Eur su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Iš pažeidėjo paimtas medžioklės metu naudotas visureigis, taip pat maždaug 700 Eur vertės graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu. Už neteisėtai sumedžiotą vaikingą tauriojo elnio patelę vyras turės atlyginti beveik 7000 Eur žalą gamtai.

Šaltinis: www.am.lt

Ši savaitė skubaus darbo pažėrė Kupiškio ir Biržų veterinarijos specialistams, medžiotojams, sukėlė rūpesčių kiaules laikantiems kai kurių kaimų gyventojams.

Praėjusios savaitės pabaigoje pasklidus žiniai apie patvirtintą afrikinio kiaulių maro atvejį vienoje sodyboje Ramongalių kaime, Vabalninko seniūnijoje, Biržų rajone, kur krito viena ir teko nugaišinti dar dvi kiaules, ligos priežiūros zona pasiekė ir Kupiškio r. pakraštį, dalį Alizavos ir Kupiškio seniūnijų teritorijų. Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Jagminas pasirašė įsakymą dėl skubiai taikytinų neatidėliotinų priemonių.
Į afrikinio kiaulių maro židinio priežiūros zoną pateko 16 Alizavos seniūnijos kaimų, taip pat ir Salamiesčio miestelis bei jo apylinkės, 17 Kupiškio seniūnijos kaimų, tarp jų ir Antašava su aplinkiniais kaimais. Medžioklės plotus čia turinčių „Pivesos“ ir Antašavos būrelių medžiotojai įpareigoti bent kartą per savaitę patikrinti, ar plotuose nėra kritusių šernų. UAB „Oksvidos mėsa“ gyvulių skerdyklai neleidžiama savaitę supirkinėti bet kokių ūkinių gyvūnų, mėnesiui nutrauktas kiaulių supirkimas iš ligos židinio apsaugos ir priežiūros zonose esančių ūkių. Draudžiamas bet koks gyvulių judėjimas, neleidžiama išvežti mėšlą, srutas, pakratus. Pašaliniams asmenims draudžiama lankytis kiaulių ūkiuose. Veterinarijos specialistai atlieka patikrinimus ūkiuose, žiūrima, kaip laikomasi biologinės saugos reikalavimų.
Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas K. Jagminas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jau sutikslinti skaičiai, surašyti visi nustatytos teritorijos kiaulių laikytojai. Minėtoje židinio priežiūros zonoje 16 ūkių yra laikomos 37 kiaulės.
„Pirmadienį mūsų specialistai aplankė gal 9 ūkius, antradienį važiavome keliais ekipažais. Kaimo gyventojus, kiek aplankėme ir pamatėme, galima pagirti – tvartai tvarkingi, laikomasi biologinio saugumo reikalavimų, yra dezomatai, dezinfekcinių priemonių, atskirtos patalpos, pašarai šutinami. Kai kurie šeimininkai, kurių kiaulaitės jau paaugintos, didesnio svorio, ketina dar šią savaitę jas papjauti, kad nereikėtų vis baimintis, iš kur bėda ateis“, – teigė pašnekovas, pasidžiaugdamas, kad ką tik stoję šalti orai yra gera prevencinė priemonė, stabdanti užkrato plitimą.
Vasario 6 d. Biržų r. savivaldybėje sušauktas Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) situacijos rajone. Biržų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams pateikus patikrinimų rezultatus ir vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Ekstremalių kriterijų sąrašu, nutarta, kad AKM protrūkis kiaulių laikymo vietoje – ekstremalus įvykis.
Pernai Biržų r. aplinkosaugininkai ir ūkininkai vis pasidžiaugdavo, kad jų kraštą aplenkia AKM nemalonumai. Tačiau užkratas plito ir metų pradžioje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) skyriai Šiaurės Aukštaitijoje kone kasdien pranešinėjo bauginančią statistiką. Pirmiausia nerimą sukėlė sumedžioti šernai Nemunėlio Radviliškio ir Širvenos seniūnijų miškuose bei rastos 7 šių miško žvėrių gaišenos.
Vasario pradžioje AKM protrūkis nustatytas Ramongalių k., Vabalninko sen. Nedideliame ūkyje savo reikmėms buvo auginamos 3 kiaulės. Vienai nugaišus, ūkininkas apie tai pranešė privačiam veterinarijos gydytojui. Biržų VMVT inspektoriams kritusios kiaulės mėginius pristačius į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą, diagnozė pasitvirtino: AKM. Nustatyta, kad ūkininkas lankėsi teritorijoje, kur maras buvo registruotas laukinėje faunoje. Darytina prielaida, kad virusas perneštas į savo sodybą nesilaikius biologinio saugumo reikalavimų.
Dvi likusios kiaulaitės nedelsiant nugaišintos, ūkyje atlikta dezinfekcija ir nustatyta 3 km apsaugos zona, į kurią pateko Ramongalių, Bartkūnų, Čypiškio, Ilgalaukių, Inkūnų, Kuprių, Martišiūnų, Mockūnų, Palaimos, Remeikių, Smilgiškio ir Zaprutiškių kaimai.
VMVT toliau stebi ūkius ir griežtai tikrina, kaip laikomasi biologinio saugumo reikalavimų. Ūkininkams dar kartą primenama apie nustatytos tvarkos laikymąsi bei asmeninę atsakomybę plintant pavojingai ligai, nes dėl vieno žmogaus neatsakingumo nukenčia ir jo ūkis, ir kaimynai. Radus trūkumų, kiaulių laikytojai pirmąsyk įspėjami, kad juos kuo greičiau pašalintų. Po dviejų savaičių jau skiriamos baudos, nurodoma paskersti gyvūnus bei padengti tyrimų išlaidas. To neįvykdžius, gyvuliai konfiskuojami, ekstremalią situaciją pakomentavo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Biržų vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Diana Melaikienė dar prieš atslenkant užkratui ragino ūkininkus imtis saugos priemonių: įsigyti dezinfekcinių kilimėlių, persirengti einant į fermas ir tvartus, kas gali – įsirengti dušus. Gydytoja aiškino, kad atskirti sergantį šerną galima iš kraujuojančio šnipo ir išangės, kai nusilpęs žvėris svyrinėja, griuvinėja. Veterinarai pastebėjo, kad ligai neatspariausi jaunikliai. Rasti maitą nelengva, nes susirgę žvėrys slepiasi po medžių šakomis, lapais. Gaišenas miške išduoda kvapas.

2016-2017 m. vilkų medžioklės sezonas jau baigėsi. Lietuvoje vilkus leidžiama medžioti iki balandžio 1 d., tačiau jų medžioklė nutraukiama anksčiau, jei išnaudojamas nustatytas sumedžiojimo limitas. Šiuo metu stebint miško fauną matomas ryškus vilkų populiacijos padidėjimas. Gautas ne vienas gyventojo skundas dėl vilkų padarytos žalos. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kuriame šią peticiją ir kviečiame visus pasirašyti dėl vilkų medžioklės sezono pratęsimo.

Peticija: http://www.e-peticija.lt/peticija/288/del-vilku-medziokles-sezono-pratesimo