Blog

Į Kahles optinius taikiklius Lietuvoje turbūt daugelis žiūri įtariai, galvodami „ko nepažįstame, tas mums nepatinka“, nes austrų gaminių retai pamatysi ant mūsų medžiotojų ginklų. Apie Kahles optiką šį kartą papasakosime vieną įdomų nutikimą. Kartą vienoje didelėje Vokietijos medžioklės reikmenų parodoje Kahles stendas pristatė labai seną graižtvinį šautuvą su jau praktiškai nupuvusia buože ir surūdijusia optika. Fone – kalnų peizažas su tuo pačiu ginklu, atremtu į uolą. Matydami susidomėjimą, stendo šeimininkai pasakojo, kad vienas medžiotojas šį šautuvą pametė ir beveik po 30 metų jis vėl buvo rastas. Steyr-Mannlicher buožei trys dešimtmečiai buvo lemtingi, tačiau Kahles optika šį laiko ir gamtos stichijų išbandymą išlaikė ir vis dar yra geros, praktiškai idealios techninės būklės. Šis pasakojimas rodo vienos seniausių pasaulio optinių taikiklių gamyklos produktų kokybę ne tik prieš 30 metų, bet ir šiandien.

Pamestas šautuvas.
1977 metų rugsėjį vienas profesionalus pietų Austrijos medžiotojas keliavo į Alpėse esantį 2500 metrų aukščio Kometeralpės kalną medžioti gemzių. 2300 metrų aukštyje vyras sumedžiojo didelę gemzės patelę, atrėmė savo Mannlicher Luxus 6,5×57 į akmenį ir nuėjo prie savo laimikio. Gemzę apdorojęs, medžiotojas grįžo į šūvio vietą, bet savo ginklo neberado. Vyras praleido visą popietę ieškodamas ginklo, bet nesėkmingai. Kelias savaites medžiotojas grįžinėjo ten, kur turėjo būti jo ginklas, bet šis dingo be pėdsakų. Praėjo savaitės, mėnesiai, metai. Į akmenį atremtas karabinas su optiniu išstovėjo beveik 30 metų, veikiamas įvairių gamtos elementų, kol jį surado jaunas medžiotojas Hannesas, taip pat medžiojęs gemzes. Netoli Kometeralpės viršūnės Hannesas pastebėjo gemzės jauniklį, nusitaikė, iššovė, ir gyvūnas krito. Priėjęs prie savo laimikio jaunasis medžiotojas pamatė kai ką neįtikėtina – šalia gemzės stovėjo į uolą atremtas karabinas, kurio medinė buožė jau buvo sutrupėjusi, metalinės dalys surūdijusios. Kai Hannesas pasižiūrėjo į šautuvo optinį taikiklį, jis negalėjo patikėti, ką matė – vaizdo kokybė niekuo nesiskyrė nuo visiškai naujų taikiklių. Optikos išorė buvo aprūdijusi, bet nė viena aliumininė dalis nebuvo paveikta oro sąlygų. Įrenginys vis dar buvo darbinės būklės. Tai buvo modelis Kahles Helia Super 6 S2. Sužinojusi apie šį įvykį Kahles kompanija nupirko ir optinį taikiklį, ir ginklą. Rentgeno analizė parodė, kad karabinas buvo užtaisytas, bet saugiklis įjungtas. Bėgant metams spyna surūdijo ir įstrigo. Šiuo metu ginklą su visa optika Kahles demonstruoja lankytojams didžiuosiuose renginiuose, kuriuose kompanija dalyvauja.

Kompanijos istorija.
Austrijos sostinė Viena laikoma pasaulio klasikinės muzikos sostine, bet retas žino, kad čia yra viena seniausių, jeigu ne seniausia pasaulyje optinių taikiklių gamyklų. Kahles per savo daugiau kaip šimto metų istoriją yra viena retų kompanijų, besipriešinančių Made in China tendencijoms. Kompaniją 1989 metais įkūrė Karlas Robertas Kahlesas. 1900 metais dienos šviesą išvydo legendiniai optiniai taikikliai Telorar, turintys penkis skirtingus didinimus. 1926 metais kompanija sukūrė serijos Helia pirmosios kartos taikiklius. Per Antrąjį pasaulinį karą įmonė turėjo gaminti taikiklius Vermachto reikmėms. Karo pabaigoje gamykla buvo praktiškai sunaikinta, bet įmonei pavyko atsigauti. Įdomu, kad Kahles buvo pirmieji optinių taikiklių gamintojai, kūrę vandeniui atsparias optikas. Kahles taip pat pirmieji sukūrė specialią lęšių dangą, kuri šviesingumą padidino daugiau kaip 90 procentų, ir tai buvo padaryta 1972 metais. Įdomu, kad dabar Kahles priklauso Swarovski šeimai, kuri iš principo prieštarauja taktinių optinių taikiklių gamybai. Dėl šios priežasties vienu metu net buvo svarstoma galimybė Kahles kaip prekės ženklą panaikinti, bet dėl savo žinomumo ir senų tradicijų jis veikia toliau. Su šiuo prekės ženklu gaminamos sportinės, karinės ir medžioklinės optikos.

Naujiena Helia 5 1,6-8×42i Tykant ir varant.
Nors Kahles žinomumu neprilygsta Zeiss ar Swarovski, bet reikia pripažinti, kad rezultatais tikrai nenusileidžia – austrų produktai užtikrina ir vaizdo kokybę, ir šūvio tikslumą. Kahles yra žinomas dėl sportinių taikiklių gamybos, pavyzdžiui, serijos Competition K produktų. Be to, 2013 metais su Kahles K1050 buvo iškovota pergalė Vokietijos moterų šaudymo iš 300 metrų varžybose. Medžiotojams itin įdomus galėtų pasirodyti Kahles produktas Helia 5 1,6- 8×42i. Šis taikiklis skirtas šaudyti medžioklės sąlygomis iki 300 metrų. 1,6 karto didinimas idealiai tinka medžioklei su varovais, o stambesni didinimai pravers tykant.

Pavyzdžiui, Helia 5 1,6-8×42i techniniais duomenimis neatsilieka nuo savo konkurentų – Zeiss, Swarovski ir Schmidt & Bender – panašios kategorijos įrenginių. Kahles Helia 5 didina penkiomis pozicijomis – nuo 1,6 iki 8. Didelis privalumas yra automatinis raudonojo taško jungimasis su naujoviška technologija Automatic Light. Jeigu raudonasis taškas įjungtas, bet ginklas pastatytas ant peties vertikaliai, tuomet taškas išsijungia, bet vos ginklas pasidedamas ant peties horizontaliai, raudonasis taškas įsijungia tokiu pačiu ryškumu, kokiu buvo nureguliuotas pirmiau. Šio modelio palyginti platus matymo laukas: didinant 1,6 karto iš 100 m jis yra 25,5 m, t. y. tiek pat, kiek Swarovski techniniais duomenimis panašus taikiklis Z6i 1,7-10×42 L, didinant 1,7 karto. Štai Helia 5 didinant 8 kartus matymo laukas iš 100 m yra 4,9 m. Atitinkamai Zeiss Conquest DL 2-8×42 matymo laukas iš 100 m didinant 2 kartus yra 15,9 m, o 8 kartus – 4,8 m. Detaliau apie naujuosius Zeiss serijos Conquest optinius taikiklius rašysime viename ateinančių numerių.

Kalbant apie idealų atstumą nuo akies iki optikos, pats geriausias Kahles optikos vaizdas yra akį laikant 95 mm atstumu nuo optikos. Toks pats jis yra Swarovski, o Zeiss modelio – 90 mm. Kuo akis arčiau optikos, tuo didesnė galimybė šaunant dėl atatrankos pasimušti akį. Ką tokia bėda yra ištikusi, žinos, kad tai joks malonumas. Tik pamėgink įtikinti kolegas, kad mėlynę įstatė taikiklis, o ne supykusi žmona!

Kahles horizontaliosios ir vertikaliosios korekcijos plotis yra 1,5 m iš 100 m abiem kryptimis. Tokiu diapazonu galima daryti korekciją į viršų ir apačią. Du svarbiausi kriterijai, kalbant apie optinio taikiklio kokybę, yra šviesingumas ir prieblandos koeficientas. Pirmasis priklauso nuo lęšių, jų gamybos kokybės ir skaidrinimo, ir lemia tai, kiek procentais perduodama į taikiklį įeinančios šviesos. Antrasis kriterijus lemia taikiklio veikimo kokybę esant mažai šviesos. Kuo didesni abu šie skaičiai, tuo geresniais laikomi taikikliai. Kahles šviesingumas yra daugiau kaip 90 procentų, kaip ir Swarovski bei Zeiss; prieblandos koeficientas didinant 1,6 karto yra 5,2, o didinant 8 kartus – 18,3. Swarovski prieblandos koeficientas didinant 1,7 karto yra 4,7, o 10 kartų – 20,5; Zeiss rodiklis didinant 2 kartus yra 5,7, o 8 kartus – 18,3. Vokiečių Schmidt & Bender modelio Stratos 1,5- 8×42 prieblandos koeficientas yra atitinkamai 5,20 ir 18,33. Pagal tai galima spręsti, kad šiuo atžvilgiu Kahles optika visiškai neatsilieka nuo didžiausių ir žinomiausių optinių taikiklių kompanijų. Visų modernių taikiklių tinkleliai yra antroje židinio plokštumoje. Tai reiškia, kad didinant vaizdą taikymosi tinklelis lieka nepakitęs. Seniau gamintų optikų taikymosi tinklelio dydis keitėsi pagal didinimą, o tai šiek tiek erzino, ypač jeigu dideliu atstumu norėta maksimaliai padidinus sumedžioti, pavyzdžiui, usūrinį šunį. Tokiais atvejais tinklelis praktiškai uždengdavo taikinį.

Pagal kainą Kahles nėra pats pigiausias produktas. Įvairių modelių kainų amplitudė – nuo 996 iki 2790 eurų. Turint omenyje kompanijos istoriją ir pasiekimus, Kahles tikrai nėra ignoruotina firma, planuojant įsigyti geros kokybės optinį taikiklį. Patirtis rodo, kad sutaupyti galima perkant ginklą, bet jeigu taupoma taikikliui, labiausiai nukenčia ne medžiotojo piniginė, o savivertė ir savikliova.

Išvados.
Praktiškai išbandžiusieji Kahles optinį taikiklį pripažįsta, kad sutemus taikiklio rodikliai yra puikūs, o tai paaiškinama dideliu šviesingumu, kuriuo šis prekės ženklas garsėja. Perkant optiką medžioklės reikmėms, Kahles taikikliai naudotojui suteikia viską, ko reikia – didelį šviesingumą, aukštą prieblandos koeficientą, platų matymo lauką ir patvarumą, dėl kurio optika puikiausiai veikia ilgus metus.

Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Tekstas: LINDA DOMBROVSKA
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Mano nuomonės pagrindine mintis – pasižiūrėti į susiklosčiusią situaciją iš šalies, vertinant visų suinteresuotų šalių argumentaciją ir apibendrinant pasekmes.

Vien tai, kad toks personažas kaip p. Bradauskas praktiškai vienas (nes jo tiesioginis pavaduotojas LMŽD E. Tijušas pasisakė prieš šiuolaikines technologijas medžioklėje) asmeninių ambicijų vedinas ar pasitaręs mažoje žmonių grupėje ėmėsi iniciatyvos tarsi visų medžiotojų vardu prastuminėti pataisas, jau buvo blogai.

Tokia savotiška meškos paslauga mums visiems, bet traukinys pajudėjo, susidomėję įvykiais ir aršiai diskutuojantys piliečiai pasiskirstė į tris pagrindines stovyklas:

1. Ne medžiotojai (žalieji), kurie iš esmės yra prieš medžioklę, jie yra manantys, kad ir be to situacija yra labai bloga, o su naktinio taikiklio atsiradimu ji taps visiškai nevaldoma. Ši grupė gan aktyvi, bent jau bando tokia atrodyti.

Savo įsitikinimus skelbdami dažnai naudoja ne argumentuotą ir mokslu pagrįsta logiška retorika, bet emocijomis paremta propaganda, kurią papildo garsiais šūkiais ir spalvingais plakatais.

2. Medžiotojai, kurie nepritaria naktinio taikiklio legalizavimui, vedini įvairių įsitikinimų, vieni manydami, kad toks medžioklės būdas neetiškas iš principo, kiti žinodami, kad patys sau tokio taikiklio leis negalės tai tegul ir kiti neturi.

3. Medžiotojai, kurie iš principo pritaria, nes nemato tame nieko blogo ir gal (nors ne būtinai) svarstytų tokio įrankio įsigijimą jei būtų legalizuotas.

Ir dar viena atskira kategorija, aš viliuosi, kad jų mažuma, tai tie kurie jau turi, medžioja ir nekantrauja legalizuotis arba dar neturi, bet labai norėtų turėti nes labai nori, kad medžioklė visuomet būtų rezultatyvi, o toks prietaisas būtų tiesioginis tiltas į vizijos įgyvendinimą.

Kaip įvykiai vystosi toliau…

Bradauskas pradeda savo darbą seime, derina tariasi įkalbinėja, bando patraukti kuo daugiau seimo narių į savo pusę, užkulisių mes nematom ir negalim žinoti, dėl to iki balsavimo tik jis vienas žino kiek preliminariai balsų jam pavyko surinkti.

Tai ką mes visi matome viešai yra viena vienintelė ant stalo išmesta kiaulių maro korta, ja netiki praktiškai niekas, nei viena iš aukščiau išvardintų stovyklų, ja netiki net pats Bradauskas nes mano, kad su visai kuo reikėjo jau susitarė ir galėtų išvis neturėti jokios kortos, bet išmetė tą vienintelę, kad būtų apie ką kalbėti ir taip viso proceso metu plekšnoja tą kortą vėl ir vėl mesdamas ant stalo kaip pagrindinį argumentą, tolumoj girdisi Salamakino balsas, – kad tik būtų pataikyta, man svarbu.

Ne pirmą kartą, bet vėl sukyla pirma grupė (žalias jaunimėlis) – tai jų Dovydo ir Galijoto kova, pagrindinis tikslas, savirealizacijos forma ir gyvenimo įprasminimas, o ir šiaip iki sesijos dar toli ir nelabai yra ką veikti.

Jie visi mikliai pirštukais pradeda tarškinti klaviatūrą, savo plakatais ir skambiom frazėm apie būsimas skerdyklas miškuose (įdomu kaip jie paaiškintų kodėl iki šiol jos neatsirado) užkiša ne tik viešą erdvę, bet ir seimo narių pašto dėžutes, tai papuola į žiniasklaida, nebe nauja tema ir ji susilaukia atgarsio, žiniasklaida pati noriai dalyvauja nes niekas neatsisako lengvo darbo ir greito dėmesio, o kas gali būti lengviau nei paversti stereotipinį Bradauską pajuokos objektu ir dar prieš rinkimus, geriau ir būti negali.

Veliau kai jaunimėliui pavargsta akys ir atsibosta namuose sėdėt, jie eina prasivėdinti, pastovėti grynam ore prie seimo rūmų, kartu ir vieną kitą plakačiuką pasiima su savimi. O ten kaip tyčia vaikėto tie patys seimo nariai kurie jau jų meilus gavę, žiūri – visai gražus jaunimėlis stovi, nuomone reiškia, pilietines pažiūras demonstruoja, o juk jie mūsų ateitis (sako garsiai) ir rinkėjai (pagalvoja tyliai) nueidami.

Savo nuomonę Lino Jonausko asmenyje turi ir aplinkos apsaugos ministerija – kategoriškai prieš.

Sako ir taip negebantys suvaldyti situacijos medžioklės plotuose, o jei dar ir naktį reikės pradėti tikrinti, kas, kur ir į ką šovė tai išvis – misija neįmanoma. Lyg ir dabar naktį medžiojama, bet gal jie nežino, na ne apie tai…

Pagrindinis signalas tai didžiulis nepasitikėjimas medžiotojais iš principo, nes su jais ir dabar rūpesčių pilna, toks atskiras nesubrendusių visuomenės narių sluoksnis, jie visi kaip ir nelabai atsakingi, negeba suvaldyti savęs kaip asmens, ką jau kalbėt apie drausmę ir pasitikėjimą kolektyvuose kuriuose medžioja, dėl to jiems jokiu būdu negalima patikėti tokios įrangos.

Po savo sparnu priglaudžia ir visuomenines organizacijas (žalias jaunimėlis) narius pristatydami juos kaip svarų visuomenės atstovų balsą, tie aišku baisiai džiaugiasi, kad net AM palaiko jų propagandą ir šūdo pylimą ant visų medžiotojų.

Tuo pačiu L. Jonauskas kitos rankos pirštu rodo į „super” etiškų (2.) medžiotojų stovyklą, sakydamas, kad va – šaunuoliai ir jie nenori ir jie žino kaip turi atrodyti tradicinė, tausojanti, sauganti medžioklė, tas pasakymas taip glosto tokios iliuzijos šalininkų savimeilę, kad jie pamiršta, ne tik tai jog organizuotomis grupėmis vaiko gyvulius iš miško, šaudami visus besigelbėjančius iš jo, kuriuos tuo metu galima šauti, bet ir tai, kad vos keliomis eilutėmis aukščiau yra suplakami į bendrą katilą su kitais probleminiais ir neatsakingais visuomenės atstovais galinčiais paversti miškus skerdykla.

O kai prakalbama apie socialinę atskirtį ir didžiules įrangos kainas ir, kad ne visi galės sau leisti tokią įrangą, tai net seilę nustoja ryti iš džiaugsmo tie kurie vis dar laukia šviesaus rytojaus ir komunizmo saulėtekio, nors trumpam nors kažkame.

(3.) Tai tie kurie nemato taikiklyje nieko blogo ir žiūri į prietaisą kaip į elementarų technologijų vystymąsi, kuris padėtų ir taip vykstančią naktinę medžioklę padaryti saugesne ir efektyvesne.

Jie supranta, kad tai tik įrankis ar priemonė kaip ir turimas ginklas ar prožektorius, kuris niekaip nekeičia jų apsisprendimo šauti ar nešauti, tik suvokia tai kaip galimybė nešviesti prožektoriumi, kuri leidžia pasiruošti šūviui kur kas ramiau, neskubant ir apsvarstant, lygiai taip pat kaip šviečiant mėnesienai šaltą žiemos naktį, kuomet sniego fone ir per dieninio matymo optiką viskas puikiai matosi. Naktinis taikiklis šiems medžiotojams nekeičia medžioklės įpročio, ar būdo, etikos standartai taip pat nepakinta kaip ir susiformavęs požiūris į medžioklę.

Tuo metu ta atskira kategorija, dėl kurių iš esmės labiausiai kenčia medžiotojų įvaizdis, dėl kurių medžiotojas yra tapatinamas su brakonieriumi t.y. tie kurie nori legalizuotis – tyli arba baisiai giria Bradauską, nes yra jiems tekę išgerti kartu ir bendrai geras vyras tas vienintelis jų užtarėjas.

Taigi turime neva tai 28 000 medžiotojų iniciatyvą Bradausko asmenyje su kuriuo jie t.y. mes visi ir esame tapatinami, ne gana to išplatinamas LMS „Gamta” (~2000 narių) pareiškimas, apie tai, kad viskas ką apie mus kalba ir žalieji ir aplinkos ministerija yra tiesa, medžiotojai tokie jau yra ir negalima jais pasitikėti, pirmiausiai jie gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui, ir kariuomenei, pamiršo pridurti, kad siūlytų jiems neleisti mokytis kovos menų nes tokiu būdu gali tapti pranašesni už milicininkus ir, kad derėtų suregistruoti ir sunumeruoti visu medžioklinius peilius…

Kitam punkte staiga viskas apsiverčia aukštyn kojom ir jau nebėra jokios grėsmės kariuomenei nes pasirodo didžioji dalis įsigyjamos įrangos vis tiek bus su abejotina vaizdo kokybe, o brangi – su gera kokybe, bus prieinama ne visiems.

Kodėl tuomet ta atskirtis nenaikinama tuojau pat nes mano dieninė optika už 300 eurų, o kolega turi 2000 eurų vertės taikiklį ir kas keisčiausia tai, kad mes tarpusavyje tos atskirties nejaučiam ir abu sumedžiojam, bet mūsų atstovai viešai kalba priešingus dalykus, matyt geriau žino už mus, apie mus.

Toliau jie demonstruodami išskirtines žinias pasakoja (visišką kosmosą) apie naktinio matymo optikos gebėjimą matyti tik šiltus objektus, kas iš esmės yra technologijų nesuvokimas ir painiojimąsis tarp termovizorinės ir naktinio matymo įrangos, tokia pati tendencija išryškėja ir klausantis ta tema diskutuojančių seimo narių, bet ne apie tai, pasirodo akcentuojama problema yra horizonto ir aplinkos nematymas (laba diena).

Medžiodami apšviečiant prožektoriumi, kuris geriausiu atveju leidžia matyti objektus esančius už ~200 m., mes gebame fiksuoti aplinką ir aišku horizontą, o su naktiniu taikikliu kuris rodo visą aiškų aplinkos paveiksliuką kur kas geriau ir toliau nei šviečiant prožektoriumi niekaip – nesugebėsime, dėl to šūvis bus pavojingas, juo labiau jei kalbėt apie tikrai į šilumą reaguojantį termovizorinį taikiklį, tai jis kaip tik eliminuoja visas pavojingo šūvio naktyje galimybes, nes matai visus šilumą skleidžiančius, bei kitus objektus pasitaikančius šūvio trajektorijoje ir prieš ir už taikinio, o tai gali būti ir naminiai gyvūnai (karvių banda) ir aišku žmonės bei pastatai. Šaudamas naktį prožektoriaus pagalba niekada to nematysi, padeda tik aiškus teritorijos kurioje medžiojama suvokimas ir žinojimas kur yra ganyklos, o kur pastatai.

Ketvirtame punkte toliau kalbama apie siauras panaudojimo galimybes apie tai kas nesimato su tuo taikikliu, tai kame tada išvis bėda, jei jis nepanaudojamas išvis, kodėl tiek diskusijų sulaukia, jei neefektyvus ir nieko nesimato per jį tai niekas ir nenaudos, kam drausti ?

Toliau apie visuomenes brandą.

Tik dar kartą patvirtina tai kas buvo rašyta šios pastraipos pradžioje, mes tokie amoralūs ir negebantys susivaldyti, esame užprogramuoti pažeisti medžioklės taisykles, negebam racionaliai naudoti dabar turimos įrangos ir juo labiau negalima mums patikėti modernių technologijų, tvarkos pas mus nėra ir nepanašu, kad artimiausiu metu bus, plaka save ir mus visus „Gamta” atstovai

Ir pabaigai dar karta papučiama i AM dūdelę apie neįmanomą kontrolę, šį kartą net ne apie šūvio priežasties ir pasekmės nežinojimą, bet apie tai kad tikrintojai negalės fiksuoti kas į ką taikosi, net ir tai jau papuola i kontroles akiratį, pats taikymosi faktas, nereikia net šauti.

Va taip va gerbiamieji, galvokite prieš taikydamiesi ar verta prisimesti iš viso… Ir kaip manot kas šitoj situacijoj laimėjo, o kas atrodo kaip visiški retardai ir idiotai ?

---

Autorius: Marius V.
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų ar autoriaus sutikimo draudžiama!