Bene ilgiausiai besitęsiantis žmogaus ir gamtos konfliktas vyksta tarp žmogaus ir vilko. Šis miško gyvūnas, norėdamas pramisti, pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams, todėl pastarieji vilkus keiksnoja ir siūlo didinti galimų sumedžioti vilkų skaičių. Tačiau gamtosaugininkai to daryti nesutinka, nes kol kas neaiškus vilkų populiacijos dydis. GRYNAS.lt aiškinasi, kiek šiuo metu Lietuvoje gali būti vilkų, kiek reikėtų jų sumedžioti ir ką daryti ūkininkams, kurie patiria daugiatūkstantinius nuostolius dėl vilkų atakų.
Lietuvoje vilkas priskiriamas prie saugomų rūšių: jam numatytas apsaugos režimas. Dėl šios priežasties vilkus medžioti galima, tačiau jų medžioklė yra ribojama – kiekvienais metais nustatoma, kiek vilkų bus galima sumedžioti. Be to, vilkų apsaugai Lietuvoje 2014 metais patvirtintas Vilko apsaugos planas. Jame teigiama, kad nuo 1993 m. iki 1999 m. vilkai buvo paplitę beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau 2000 – 2005 metais jų gerokai sumažėjo: 2000-2002 m. apėmė 80 procentų šalies teritorijos, 2003 m. – 70 proc., 2004 m. – 60 proc. Nuo 2006 metų vilkų pasiskirstymas darėsi tolygesnis, o per 2004 – 2013 metus, pagal atliktas vilko populiacijos apskaitas pagal pėdsakus (tokia pasirinkta vilkų skaičiavimo metodika), Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip 200 – 300 vilkų.
Vilkai Lietuvoje saugomi
Kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje buvo mažai sniego, paskutinis vilkų skaičiavimas vyko 2015 metais. Tąkart paskaičiuota, kad vilkų yra ne mažiau nei 292 individai. Pagal tai nustatytas ir galimas sumedžioti vilkų skaičius – 60. Pagal jau minėtą Vilkų apsaugos planą, jei vilkų skaičiavimas neįvyksta, medžioklės kvota paliekama remiantis paskutinio vilkų skaičiavimo rezultatais (kvota sumažinama tokiu atveju, jei sumažėja ūkininkams padaryta žala).
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Urbelionytės teigimu, mokslo institucijos kasmet pateikia vertinimus apie populiacijos pokyčių kryptis (tendencijas), tačiau konkrečių skaičių neįmanoma įvardyti. Apie tendencijas mokslininkai sprendžia iš netiesioginių požymių, pvz., skirto medžioklės limito išnaudojimo greičio, sumedžiojimų geografinio pasiskirstymo, vilkų daromos žalos ūkiniams gyvūnams dažnumo ir pobūdžio, kitokių susidūrimų su vilkais registracijų ir pan. Specialistė pateikia duomenis, kokios vilkų sumedžiojimo kvotos buvo nustatytos 2014 – 2017 metais.
Ūkininkai skaičiuoja tūkstantinę žalą
Kiek vilkų bus leista sumedžioti šiais metais, paskelbta dar nėra. Medžioklės sezonas pradedamas spalio 15 dieną ir baigiamas balandžio 1 dieną. Vis dėlto, kadangi vilkų skaičiavimas pastaraisiais metais neįvyko, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas spėja, kad institucijos neatsižvelgs į mokslininkų pateiktus faktus apie vilkų populiacijos augimą ir leistiną jų sumedžioti skaičių paliks tą patį. „Buvome konsultacinėj darbo grupėj (sprendžiant šių metų vilkų medžioklės kvotas – red.) ir atsakingas darbuotojas už gyvūnus ir miškus pasakė, kad dvejus metus sniego nebuvo, vilkų skaičiaus apskaičiuoti negalėjo, tai kvotas paliekame tokias pat, 60 vilkų. Bet buvo daroma apklausa dėl vilkų populiacijos plano ir kiek būtų galima sumedžioti, tai trys moksliniai institutai pateikė išvadas, kad turi būti medžiojama 100 – 140 vilkų. Bet ta panelė, kuri buvo susirinkime, vilkų gynimo organizacijos, mūsų Lietuvos mokslininkus vertina kaip nieko nežinančius“, – tvirtina J. Talmantas.
Ūkininkų atstovas tęsia, kad gyvulininkyste užsiimantiems žmonėms kasmet tenka patirti didžiulius nuostolius. Anot jo, vienas veislinis gyvulys kainuoja 2000 – 3000 eurų, todėl jei išpjaunamas ūkis, kuriame yra 10 galvijų, nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių eurų. „Dabar neseniai vienam ūkininkui papjovė 50 avių, tai jis uždaro savo ūkį, nes niekas, kur jis besikreiptų, jam nepadeda. Negana to, kad gamtos sąlygos Lietuvoje nėra palankios gyvulininkystei, bet dar ir mus kankina stumbrai, vilkai, gervės, gulbės, žąsys ir pan. Ir niekas jokių priemonių nesiima. Nė vienas ūkininkas nenori, kad vilkų visai nebūtų, bet turi būti jų tam tikras skaičius, reikia reguliuoti populiaciją. <...> Tegu būna ji normali ir nenukentės nei ūkininkas, nei vilkas“, – piktinasi pašnekovas.
Skaičiuoja, kad vilkų yra kur kas daugiau Pagal medžioklės taisykles, legaliai Lietuvoje galima sumedžioti 20 proc. individų nuo populiacijos skaičiaus. Toks medžioklės intensyvumas, kaip rodo moksliniai tyrimai, nedaro neigiamos įtakos populiacijai. Tačiau, Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ atstovų teigimu, nustatant vilkų medžioklės kvotas, retai atsižvelgiama į brakonieriavimo galimai padaromą žalą vilkų populiacijai. Anot jų, gali būti, kad vilkų yra kur kas mažiau nei 292, todėl labai svarbu kuo greičiau surasti būdą, kaip juos suskaičiuoti. Dėl realaus vilkų skaičiaus Lietuvoje nesutaria ir mokslininkai. Kita vertus, jie labiau linkę vertinti vilkų populiaciją kaip augančią. Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Algimantas Paulauskas sako, kad viena pagrindinių to priežasčių yra pastaraisiais metais buvusios itin palankios išlikimo sąlygos.
„Kai nėra apskaitos, pasakyti tiksliai, kiek yra vilkų, yra labai rizikinga. Bet tikrai ne 300, kaip bandoma skaičiuoti, kiek tų vilkų turėtų būti. Jų galbūt yra žymiai daugiau, nes ir jų populiacijos padidėjimas yra, kiek pastebima. <...> Palankios sąlygos (vilkams gyventi – red.) yra apsauga ir netrikdymas atsivesti jauniklių. Jau buvo pora vadų, tai su medžioklės apribojimais ir pačių medžiotojų mažu vilkų medžiojimu, vados galimai padidėjo. Be to, padidėjo mitybinė bazė, nes kitų miško gyvūnų, pavyzdžiui, kanopinių, populiacijos padidėjusios, taip pat žmonės dėl kiaulių maro išskerdžia kiaules ir išauga kitų naminių gyvulių skaičiai“, – aiškina dr. A. Paulauskas.
Mokslininkas akcentuoja, kad vilkų populiacija galėjo augti dėl suintensyvėjusios šernų medžioklės. Kadangi Lietuvoje yra nemaža kiaulių maro grėsmė ir medžiotojų paprašyta sumedžioti kuo daugiau šernų, mažėja kitų miško žvėrių medžioklė. Be to, dėl kiaulių maro ūkininkai turi išskersti kiaules ir imasi kitų gyvulių auginimo. „<...> Šiuo metu populiarėja avininkystė, nes kiaules visas reikia išskersti, tai ką daryti su tais žmonėmis, kurie turi gyventi, užsiimti verslu? Čia jau yra ne tik biologinė problema, bet ir socialinės, ekonominės. <...> Mes turime matyti visas puse ir būti objektyvūs. Turi būti kompleksinis saugojimas, kad, prižiūrint vienus, neišnyktų kiti. Pavyzdžiui, kas su kitais miško gyvūnais nutiks, su stirnomis, briedžiais? Visi šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksu, o ne pavieniui“, – teigia VDU profesorius.
Dėl optimalaus vilkų skaičiaus nesutariama Visuomenėje nesutariama ne tik dėl tikslaus vilkų skaičiaus. Diskutuojama ir koks turėtų būti optimalaus šių miško gyvūnų Lietuvoje populiacijos dydis. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius skaičiuoja, kad vilkų Lietuvos teritorijoje galėtų būti bene dvigubai daugiau nei yra dabar. „Jeigu žiūrint pagal mūsų šalies plotą, tai vilkų šeimyna užima teritoriją 15 km spinduliu. Tokiu principu tilptų apie 500 – 600 vilkų. Populiacija šiaip svyruoja nuo galimybės turėti maisto, nes vilkas prisitaiko. Taip pat jam svarbu buveinės: ramesni miškai, pelkės. Bet maistas yra pagrindinis veiksnys, ir jei to maisto tikrai pakanka, populiacija laikytųsi stabili“, – mano A. Laurinavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. A. Paulauskas optimalią vilkų populiaciją Lietuvoje linkęs skaičiuoti pagal tai, kiek vilkai per metus atsiveda jauniklių: „Jeigu mes norime, kad populiacija neišnyktų, <...> reikia suskaičiuoti, kiek mes jų turime ir kiekvienais metais palikti po 2 – 3 vilkiukus. Ir vada neišnyks.“ Mokslininkas tęsia, kad tokiu būdu būtų atsižvelgiama ne tik gyvybingos vilkų populiacijos išsaugojimą, bet ir į ūkininkų interesus bei sumažinami jų patiriami nuostoliai dėl vilkų išpuolių.
Didinti kvotų neleidžia
Vilko apsaugos planas Prof. habil. dr. A. Paulauskas akcentuoja, kad priimant sprendimus dėl vilkų medžioklės kvotų, būtina žinoti tikrąjį jų skaičių. Kaip jau buvo minėta, paskutinis vilkų skaičiavimas vyko 2015 metais, nes nei pernai, nei užpernai žiemą miškuose nebuvo pakankamai sniego dangos, kad būtų įmanoma skaičiuoti vilkų pėdsakus. GRYNAS.lt dar 2016 metų rudenį domėjosi, ar neketinama pakeisti vilkų skaičiavimo metodikos, nes, kaip sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas, žiema Lietuvoje tampa egzotika. „Vilkų skaičiavimas pagal jų pėdsakus perspektyvos neturi, nes, kaip matome, žiema tampa egzotika pas mus, tai paprasčiausias būdas būtų pripažinti tą faktą, kad tikslios apskaitos pagal šitą metodiką padaryti nebeįmanoma ir reikia keisti tą vilkų populiacijos vertinimo principą“, – tvirtina E. Tijušas. Apie planus keisti vilkų skaičiavimo metodiką GRYNAS.lt prieš metus pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė J. Urbelionytė. Ji informavo, kad ministerija bendradarbiauja su mokslininkais ir laukia pasiūlymų, kaip galima tobulinti esamą vilkų skaičiavimo būdą. „Baltijos vilko“ tarybos pirmininkas A. Laurinavičius prisimena, kad pasiūlymų būta, jis pats dalyvavęs keliuose pasitarimuose, tačiau nauja metodika taip ir nepatvirtinta.
Šiemet Aplinkos ministerija GRYNAS.lt žurnalistus informavo, kad prie šio klausimo vėl grįžtama ir jau formuojama darbo grupė. Tiesa, Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausioji specialistė J. Urbelionytė teigia, kad anksčiau mokslininkų pateiktose rekomendacijose siūloma neatsisakyti šiuo metu patvirtintos žiemos apskaitos. Tad, kol sprendimas, kaip skaičiuoti vilkus, nepriimtas, institucija kreipiasi į mokslininkus prašydama įvertinti vilkų skaičių miškuose ir rekomenduoti jų medžioklės kvotas. „Aplinkos ministerija kreipėsi į mokslo institucijas, prašydama įvertinti ir rekomenduoti kvotas. Dalyvavau pasitarime, kur buvo paskelbta, kad bent 3 mokslo institucijos rekomendavo kvotą taikyti į 130 – 150 vilkų šį sezoną. Bet problema yra ta, kad biurokratiškai nepakeitus vieno sakinio vilko apsaugos plane, kuriame teigiama, kad jei apskaita neįvyko pagal nustatytą metodiką, tai privalu vadovautis kvota kaip ir praėjusį sezoną“, – GRYNAS.lt tvirtina medžiotojas E. Tijušas. Tačiau drastiškai kvotų keisti neleidžia tai, kad vilkas vis dar yra saugoma rūšis Lietuvoje. Kaip aiškina E. Tijušas, ir ministerija, ir mokslininkai yra bejėgiai, kol nėra pakeistas Vilko apsaugos planas: „Mes skubinome Aplinkos ministeriją. Akivaizdu: vadinamasis Vilko apsaugos planas yra pasenęs, tai ir mokslininkai pripažįsta. Jis buvo kuriamas teigiant, kad vilkų populiacijai Lietuvoje yra grėsmė išnykti. Dabar nežinau, kas galėtų po tokiu teiginiu pasirašyti <...>.“
Statistiniai duomenys rodo vilkų žalos mažėjimą
Kita vertus, kol vilkų skaičiavimai nevyksta, norėdama padėti ūkininkams, Aplinkos ministerija imasi priemonių, kaip sumažinti jų nuostolius. „Siekiant sumažinti ūkiniams gyvūnams vilkų daromą žalą, Aplinkos ministerija dar 2016 metais parengė Saugomų rūšių naudojimo tvarkos pakeitimus, kurie numatė galimybę sumedžioti vilkus ne jų medžiojimo sezono metu, jei jie daro žalą ūkiniams gyvūnams. 2016 m. iš viso kreipėsi 7 savivaldybės – Anykščių, Lazdijų, Tauragės, Varėnos, Šilalės, Rokiškio ir Vilkaviškio. Leidimas neišduotas tik Vilkaviškio sav. (pagal pateiktus duomenis, žalos atvejų skaičius buvo per mažas leidimui išduoti pagal senus reikalavimus). Pagal išduotus leidimus galima buvo sumedžioti 12 vilkų, sumedžioti – 3 (visi Anykščių r. sav.)“, – rašoma Aplinkos ministerijos pateiktoje informacijoje.
2017 m. išduotas tik 1 leidimas (Anykščių r. sav. ). Leista sumedžioti 2 vilkus, sumedžiotas – 1. Kitos savivaldybės leidimų neprašė, nors tokia teise galėjo pasinaudoti dar 4 sav. – Alytaus, Molėtų, Rokiškio ir Varėnos rajonų savivaldybės (savivaldybėse registruota daugiau kaip 10 vilkų žalos atvejų po birželio 1 d.). Aplinkos ministerija pateikia ir duomenis apie vilkų padarytą žalą ūkininkams. Savivaldybių duomenimis, 2017 m. vilkų žala sumažėjo lyginant su ankstesniais metais. 2017 m. nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje užfiksuoti 196 vilkų žalos atvejai (20 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį), papjauti arba sužaloti 666 ūkiniai gyvūnai (3 proc. mažiau), apskaičiuota žalos atlyginimo suma 60 tūkst. Eur (15 proc. mažesnė) – 2016 m. per tą patį laikotarpį buvo 245 žalos atvejai, nukentėjo 689 gyvūnai, žalos suma – 71 tūkst. Eur. Akivaizdu, kad tikslus vilkų skaičius yra reikalingas ne tik dėl to, kad jų gali būti gerokai daugiau nei dabar skelbiama, bet ir siekiant apsaugoti šią rūšį, jei šių miško gyvūnų populiacija sumažėjo. Tad specialistai ir gamtosaugininkai tikisi greitai sulaukti sprendimo dėl vilkų skaičiavimo metodikos, o ūkininkai pagalbos, tvarkantis su vilkų padaryta žala jų gyvulių ūkiui.
Šaltinis: www.grynas.lt
