Miske.lt

Blog

  • Naktinio matymo priedėlis pasiteisino tik iki akistatos su pareigūnais

    Naktinio matymo priedėlis pasiteisino tik iki akistatos su pareigūnais

    Medžiotojų klubo ,,Krašuona” medžiotoją J. J. Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai spalio 4 d. apie 23 val. sutiko prie automobilio ties Gaižiūnų kaimu. Medžiotojas paaiškino, kad ką tik baigė medžioklę ir ruošiasi važiuoti į namus. Paprašytas pateikė tvarkingus medžioklės dokumentus ir į dėklą įdėtą graižtvinį medžioklinį šautuvą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jokių priekaištų dėl medžioklės nėra. Paklaustas, kaip sekėsi medžioklė, medžiotojas pareiškė, kad nieko sumedžioti nepavyko.

    Tačiau atidžiai apžiūrint ginklą, tik pagal pareigūnams žinomus požymius, jiems kilo įtarimų, kad ant optinio taikiklio yra dedamas ir naudojamas priedėlis – naktinio matymo prietaisas, o tą Medžioklės LR teritorijoje taisyklės draudžia ir traktuoja kaip medžioklę draudžiamu būdu.

    Apžiūrint automobilį, minėto prietaiso ilgai ieškoti nereikėjo. Ant galinės automobilio sėdynės padėtos striukės kišenėje pareigūnai rado medžiaginį dėklą, o jame naktinio matymo prietaisą su pašvietėju ir jungtimi (adapteriu), kurio pagalba naktinio matymo prietaisas jungiamas prie optinio taikiklio.

    Medžiotojas paaiškino nežinojęs, kad net turėti tokį naktinio matymo „komplektą“ medžioklės plotuose yra draudžiama. Ir tai dar buvo ne viskas. Iškviestas ir atvykęs medžioklės vadovas pateikė medžioklės lapą, kuriame buvo įrašas, kad minėtas medžiotojas yra sumedžiojęs šerną.

    Tuomet ir pilietis J. J. patvirtino, kad netoliese esančiame žirnių lauke guli jo sumedžiotas šernas, kurį prieš pat 23 val. nušovė tykodamas iš bokštelio. Paklaustas, kodėl bandė nuslėpti sumedžiotą šerną, konkrečiai paaiškinti negalėjo, nors pareigūnams buvo aišku, kad šovė naudodamas minėtą draudžiamą priedėlį prie optinio taikiklio.

    Už tokį pažeidimą LR administracinių nusižengimų kodekso 290 str. 5 dalyje numatytos sankcijos yra gana griežtos – tai teisės medžioti atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų, bauda nuo 600 iki 1700 eurų su privalomu pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

    Medžiotojui J. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, paimtas graižtvinis šautuvas su optiniu taikikliu ir naktinio matymo prietaisas su pašvietėju ir adapteriu. Visa su pažeidimu susijusi medžiaga nagrinėjimui bus perduota Utenos rajono apylinkės teismui, kuris ir priims sprendimą dėl nuobaudos skyrimo.

    Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos informacija
    2017-10-06

  • Įspėja ūkininkus: gresia susidūrimai su vilkais

    Įspėja ūkininkus: gresia susidūrimai su vilkais

    Ankstyvas ruduo – metas, kai vilkai mokina savo jauniklius medžioti. Kėdainių rajone apytiksliais skaičiavimais klaidžioja apie 20 vilkų, ir būtent dabar yra tas laikas, kai netoli miškų masyvų gyvenantys žmonės kasnakt ima jaudintis dėl savo galvijų ir kitų naminių gyvūnų gerovės.

    Lengvas grobis Kaip „Rinkos aikštei“ komentavo Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius, šiuo metu vilkai moko savo jauniklius, kaip susirasti maisto. O kas gali būti lengviau, nei užpulti naminį gyvūną? „Dabar būtent tas metas, kai vilkai pridaro daugiausiai žalos gyventojams. Jaunikliai auga, o naminiai gyvuliai yra romūs, neagresyvūs. Vilkams patogu savo jauniklius mokyti medžioti ne su laukiniais gyvūnais. Laukiniai gyvūnai vis tiek agresyvesni, jie gina savo teritoriją, savo jauniklius. Gali ir vilkų mažylius sužaloti.

    Štai pernai panašiu metu Vincgaliuose net penkis šunis vilkas papjovė – tai įsivaizduokit! Truputį netikėta, kad jau taip įžūliai lįstų į sodybas. Tiesa, šiemet to vilko nebematome – pernai teko jį pagąsdinti, iššovėme, na o šiemet jo nesimato“, – pasakojo L. Stanevičius.

    Kompensuoja
    Tiesa, šiemet medžiotojai dar nėra gavę nusiskundimų, kad vilkai būtų kažkam pakenkę. Tačiau jeigu vilkai papjautų naminius gyvulius, galima tikėtis žalos kompensavimo. „Išties šiemet dar nesame gavę informacijos, kad vilkai būtų padarę kažkokios žalos. Žinoma, labai gerai, kad žmonės nenukenčia nuo laukinių gyvūnų.

    Kita vertus, vilkų padaryta žala yra atlyginama. Jeigu vilkai papjautų, tarkim, avį, žmogus turėtų kreiptis į seniūniją, ši savo ruožtu kreiptųsi į komisiją ir paskui žala būtų atlyginama. Tačiau kol kas Kėdainiuose ramu ir reikia tikėtis, kad šiemet taip ramiai viskas ir praeis.

    O mes, medžiotojai, nuo spalio pradėsim jau vilkus medžioti – jeigu jų pastebėsim. Kol kas nei medžioklės plotuose vilkų nematome, nei šiaip niekur nepastebėjome jų. Taip gali būti dėl to, kad vyksta intensyvūs miško tvarkymo, medienos kirtimo darbai, be to ir grybautojai miške intensyviai lankosi.

    Vilkai sutrikdyti lenda gilyn į mišką, slepiasi. Sunku suskaičiuoti, kiek vilkų iš viso yra. Jie naktiniai gyvūnai, be to, ir sniego neturėjome, pagal pėdsakus taip pat negalėjome suskaičiuoti. Na, bendrais visų medžiotojų klubų duomenimis, virš dvidešimt vilkų mūsų rajone tikrai yra“, – pasakojo L. Stanevičius.

  • Elnių patinai kovoja dėl patelių

    Elnių patinai kovoja dėl patelių

    Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) specialistai aiškinosi Radviliškio rajone rasto kritusio elnio žūties aplinkybes. Versija, kad gyvūną galėjo nudobti brakonieriai nepasitvirtino. Tikėtina, kad elnias žuvo kovodamas dėl patelių.

    ŠRAAD gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai vakar pranešta, kad Radviliškio rajone, Baisogalos seniūnijoje, Kurklių medžioklės plotuose rastas negyvas elnias. Kritusi gyvūną aptiko medžiotojai. Akivaizdžiai matėsi, kad elniui sužalota akis. Iš pradžių manyta, kad žvėrį galėjo nugalabyti brakonieriai. Tačiau aplinkosaugininkams gyvūną nugabenus į Telšių miškų urėdijos Žvėrinčių ši versija subliuško.

    Specialistai apžiūrėję kritusį elnią, konstatavo, kad jo akis išdurta ir, greičiausiai, kito elnio ragu. Dabar kaip tik yra elnių ruja ir patinai dažnai kaunasi dėl įtakos ir patelių. Tai jau antras elnias šią rują kritęs Šiaulių regione. Nepersenijusiai panašus atvejis užfiksuotas Mažeikių rajone.

    up

  • TV3 žinios – Ančių medžioklė moterims

    TV3 žinios – Ančių medžioklė moterims

    TV3 žinios pasakoja apie vykusią ančių medžioklė moterims. Kviečiame pasižiūrėti reportažą iš medžioklės.

  • Nuo AKM kritusių šernų nemažėja

    Nuo AKM kritusių šernų nemažėja

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad nuo šių metų pradžios afrikinis kiaulių maras (AKM) mūsų šalies laukinėje faunoje nustatytas 675 vietose 1 168 šernams (117 sumedžiotų ir 1 051 nugaišusiam).

    Vien šią savaitę (rugsėjo 25–28 d.) Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus sumedžiotų ir rastų šernų gaišenų mėginius, AKM diagnozė patvirtinta 2 sumedžiotiems šernams ir 26 šernų gaišenoms.

    Rajonai, kurių teritorijose šernams nustatytas AKM:
    1. Biržų r. sav. Papilio sen. – 5 šernų gaišenoms,
    2. Jonavos r. sav. Bukonių ir Šilų sen. – 2 šernų gaišenoms,
    3. Kėdainių r. sav. Krakių ir Vilainių sen. – 2 šernų gaišenoms ir sumedžiotam šernui,
    4. Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. – 1 šerno gaišenai,
    5. Molėtų r. sav. Balninkų sen. – 1 šerno gaišenai,
    6. Panevėžio r. sav. Naujamiesčio, Upytės, Ramygalos ir Krekenavos sen. – 10 šernų gaišenų,
    7. Širvintų r. sav. Jauniūnų, Širvintų ir Žibalų sen. – 4 šernų gaišenoms ir 1 sumedžiotam šernui,
    8. Ukmergės r. sav. Pivonijos sen. – 1 šerno gaišenai.

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena gyventojams, kad radus nugaišusį šerną, reikia nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba informuoti visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40 403.

  • Paukščių gripas plinta Europoje

    Paukščių gripas plinta Europoje

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat gauna informaciją iš Europos Sąjungos (ES) valstybių apie nustatomus vis naujus paukščių gripo atvejus.

    Italijos kompetentinga institucija šiomis dienomis pranešė apie naują paukščių gripo židinį Vicenza regione, ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 12 tūkst. ančių ir vištų broilerių. Šiais metais Italijoje buvo nustatyta 40 paukščių gripo židinių, dėl šios ligos ūkiuose sunaikinta apie 1,32 mln. naminių paukščių.

    Nuo praėjusių metų spalio 1 d. iki šių metų rugsėjo mėnesio paukščių gripo (H5 tipo) protrūkiai naminių paukščių laikymo vietose užregistruoti 21 Europos šalyje: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ukrainoje. Visose šiose šalyse užregistruota daugiau kaip tūkstantis ligos židinių naminių paukščių laikymo vietose, sunaikinta beveik 5 mln. paukščių. Prancūzijoje užregistruotas ir vienas H5N1 tipo viruso protrūkis, dėl kurio sunaikinta apie 3 tūkst. paukščių.

    27 Europos valstybėse paukščių gripas (H5) 1 437 vietose nustatytas ir laukiniams paukščiams: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje,  Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Kroatijoje, Makedonijoje, Serbijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Ukrainoje.

    „Situacija ES dėl paukščių gripo išlieka įtempta. Dar kartą norėtume perspėti naminių paukščių laikytojus, kad jie būtų ypač budrūs, nes tęsiasi rudeninė laukinių paukščių migracija. Įtarus, kad paukščiai serga, nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ar privatiems veterinarijos gydytojams. Ūkininkai privalo griežtai laikytis biologinio saugumo priemonių – laikyti paukščius atokiau nuo atvirų vandens telkinių ir laukinių paukščių, ūkių teritorijose atvirai nelaikyti pašarų, galinčių pritraukti vandens paukščius, vengti pašalinių asmenų ir transporto lankymosi paukštynuose, nepirkti paukščių iš nežinomų, nepatikrinto sveikatingumo pulkų,“ – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

  • S. Paltanavičius: vilkai keičia savo būdą ir tampa vis „civilizuotesni“

    S. Paltanavičius: vilkai keičia savo būdą ir tampa vis „civilizuotesni“

    Lietuvoje – rugsėjo vidurys. Šiemet tai metas, kurį jau galime vadinti rudens pradžia. Ko gero, atsargia rudens pradžia, nes gamtoje dar vyrauja žalia spalva. Tik ne spalvos lemia fenologinius ciklus. O jie paklūsta ypatingoms gamtos jėgoms, kurias ne visada galime įvardyti.

    Po savaitės sulauksime rudens lygiadienio. Kai kurios Europos tautos rudens pradžia laiko būtent lygiadienį ir ženklą tam duoda būtent dangaus kūnai. Astronominė atžyma – pati tiksliausia… Kodėl mes to nedarome? Na, pas mus rugsėjo trečioji dekada rudenio pradžiai lyg ir per vėlus metas. Tradiciškai mes gyvename kitose gamtinėse sąlygose ir keisti ką nors net gerais metais nepavyktų. Žinoma, to niekam ir nereikia. Geriau jau tas ruduo, kokį turime. Jei ne tas vanduo, o jo kai kuriuose regionuose nematyta neregėta, viskas būtų tiesiog puiku. Iš tikro, kai kur vandens yra daugiau nei reikia. Ypač dabar, kai ūkininkai nespėjo nuimti viso savo derliaus. Kai kur javai stovi vandenyje, ir net nežinia, ar juos pavyks kaip nors iš ten ištraukti. Jūs tikriausiai dar nepamiršote, kad pernai visi kartu dūsavome, išgyvenome, nes sausra buvo nusigavusi taip giliai, grėsė kone visuotinis išdžiūvimas. O dabar prašau – viskas sutvarkyta. Bet mes ir vėl nepatenkinti…

    Kodėl nepatenkinti? Kai kas tuo labai džiaugiasi – antai laukuose į javus paplaukioti ir maitintis leidžiasi antys. Arba gervės – braido sau, kapsi išmirkusias ir jau dygti pradedančias javų varpas. Paukščiai skuba sulesti tai, kas, matyt, jau nebus išgelbėta. Iš pelkės glūdumos visą naktį skardėjo gervės. Jų balsai atgijo paryčiais, prieš švintant. Paukščiai visada pirmieji pajaučia ir pamato rytą ir švintantį dangų. Dabar jau susirinko gervės iš plačių apylinkių, iš visos Lietuvos ir apsistojo ten, kur saugiausia. Žinoma, tai yra saugomos teritorijos, pelkės, kurių viduryje arba sekliame retame nendryne per vandenį prie miegančių paukščių neprieis, nepribris joks žvėris. Tiesa, o kodėl žvėris? Argi gerves kas nors gaudo, medžioja? Taip – net ir gervės gamtoje nėra saugios. Tuo lyg ir nereikėtų stebėtis – juk gamtoje santykiai šiek tiek sudėtingesni, nei mes manome.

    Pavasarį gervių kiaušinių tyko krankliai, prie lizdo taikosi prislinkti ir kiaušinius pagrobti lapė arba mangutas. Jauniklius gali nutverti bet kuris plėšrūnas. Ne paslaptis – ir suaugusius paukščius be vargo nutveria jūrinis erelis, Lietuvoje žinoma tokių atvejų. Naktį gervės gali tapti vilko grobiu – tai įvyksta ne taip jau dažnai, bet tą žinoti mums būtina. Iš tikro, gervės Lietuvoje dar gyvens visą mėnesį, kai kurie jų pulkeliai net dar ilgiau. Tačiau mes priminėme vilkus – taip, jie yra medžiotojai, jie minta sumedžiotu grobiu. Ir ne tik gervėmis, laukiniais stambesniais ar smulkesniais gyvūnais. Vasaros gale ar rudenį mėgstamiausias vilkų grobis – naminiai gyvuliai, kai kada – paukščiai: žąsys, kalakutai. Ar galima išvengti vilkų daromos žalos? Kokie jos mastai Lietuvoje? Vilkų tema sena. Su jais nesitaikstė, nuo jų kentėjo mūsų protėviai, jie visada buvo medžiojami, kai kada net naikinami. Dabar vilkų gausa reguliuojama, kiekvienam medžioklės sezonui nustatant sumedžiojimo limitą. O jis koks? Žinome, kad Lietuvoje gyvena apie 300 vilkų. Vilkas – judrus žvėris, jis, kaip ir kiti gyvūnai, nežino valstybių sienų, gali keliauti pas mus iš Baltarusijos, Lenkijos ar Latvijos. Žinoma, mūsiškiai žvėrys laisvai pasiekia ir šių valstybių miškus. O apie jų medžiojimą… Štai 2010–2011 m. per medžioklės sezoną nušauta 40 vilkų, 2011–2012 m. – 12. Vėliau šis skaičius didėjo: 2012–2013 m. sumedžioti 48, 2015–2016 m. – 60, o 2016–2017 m. – 62 vilkai. Tai nei daug, nei mažai. Tokie limitai yra kasmet nustatomi ir patvirtinami.

    Taigi, juos turėtume laikyti optimaliais. Vilkų daroma žala naminiams gyvūnams nemažėja, vilkai keičia savo būdą – jie tampa vis „civilizuotesni“, nebijo garsinių, optinių baidymo priemonių. Dar ne taip seniai vilkui bet koks aptvaras, tvora buvo įtartini, jie to vengė. Dabar net ir aptvare esantys gyvuliai ne visada saugūs. Kaip elgtis gyvulių augintojui šiuo metu, kai vilkai klajoja po Lietuvą? Beje, ar grybautojai, užplūdę miškus, neprisideda ir prie vilkų blaškymosi? Kur dabar dėtis žvėrims? Tai tiesa – vilkai išbaidomi, blaškomi, todėl dažnai apsistoja vidury laukų esančiuose miškeliuose, pelkutėse. Kartais mes net neįtariame, kad jie yra kažkur čia pat, greta mūsų. Iš tokių vietų vilkams lengviau medžioti naminius gyvulius. Todėl visi turi tą žinoti ir nerizikuoti, nepalikti jų nakčiai be priežiūros.

    Rudens dienos trumpėja, mums nelengva suspėti nudirbti visus darbus, viską pamatyti. Taigi, ar yra kas naujo? O taip – viena naujiena nelabai kokia. Kasmet vasaros gale Lietuvą užplūsdavo iš Europos Pietų atskridę raudonkojai sakalai. Šie nedideli sakaliukai Vengrijoje, Rumunijoje, Ukrainos pietuose peri kolonijose, jų svarbiausias grobis – stambūs vabzdžiai, ypač žiogai, taip pat driežai. O pas mus karštomis vasaromis viso to buvo iki valios. Tuo labiau kad ir orai nelabai skirdavosi. Tačiau šiemet šių mielų sakaliukų nedaug. Gal per šalta? O geresnė šios naujienos dalis – Kuršių nerijoje, prie jūros stovinčiame didžiajame žieduotojų tinkle, sugautas ir sužieduotas Lietuvoje pirmasis raudonkojis sakalas. Apie tai pranešė Juodkrantės gamtos tyrimo laboratorijos vedėja Ligita Pareigienė. Kuo daugiau žmonių, dirbančių gamtoje, pagaliau – žingeidžių, mėgstančių ją stebėti ir pranešančių apie savo atradimus, tuo daugiau žinome mes visi. Beje, turime dar vieną labai svarbią žinią. O gal – net ne žinią: trumpėjant dienoms, vis didėja grėsmė, kad į kelią prieš jūsų automobilį iš tamsos išnirs briedis, šernas ar stirna. Jei važiuosite per greitai… S. Taip, svarbiausias visų vairuotojų priešas – greitis, be to, kelio ženklų, perspėjančių apie gyvūnus keliuose, nepaisymas. Būkite dėmesingi, saugokite save ir žvėris.

  • Tauro Ragas 2017.09.24

    Tauro Ragas 2017.09.24

    „Tauro rago“ komanda lankėsi kalvotoje Suvalkijoje, kur susitiko su būriu žavių, drąsių, azartiškų moterų. Buvo organizuojama jau antroji ančių medžioklė moterims, kurios metu medžiojo tik moterys. Vyrai, atlydėję savo moteris į medžioklę neturėjo kada nuobodžiauti – talkino keliant antis, dorojant laimikius ir gaminant skaniausius medžioklės pietus. Puikus oras, gera kompanija ir šauni medžioklė – ko daugiau reikia geram savaitgaliui.

  • Vilkų vizitas ganykloje

    Vilkų vizitas ganykloje

    Biržų r. Mikalių kaime ūkininkaujanti Elma Kirkliauskienė, net ir savaitei praėjus po įvykio, ramiai ir nesigraudindama kalbėti negali. Moterį sukrėtė naktinis vilkų vizitas ganykloje – paskersta ir žiauriai sužalota net 10 veršelių.

    „Laikome pieninių galvijų bandą, ūkininkaujame ekologiškai, todėl pagal visus griežčiausius reikalavimus gyvulių nerišame, jie ganosi laisvi aptvaruose. Visa maždaug hektaro, dalimis suskirstyta ganykla aptverta medine 1,2–1,5 metro aukščio lentų tvora, kurios viršumi ištiestas dar ir elektrinis piemuo, – pasakojo ūkininkė. – Tą nelemtą rytą vyras, nuėjęs apžiūrėti gyvulių, išvydo siaubingą vaizdą. Kai kurių veršių buvo išėsti užpakaliniai kumpiai, o jie vis dar vaikščiojo. Įvykio konstatuoti atvykęs mūsų veterinarijos gydytojas ragino kuo greičiau juos skersti ir išvaduoti nuo žiauriausių kančių. Kiti gyvuliukai buvo tiesiog uždusinti, niekur nepradėti ėsti, regis, vilkai tiesiog mėgavosi pačia medžiokle.“

    Pasak pašnekovės, iš viso neteko dešimties maždaug pusmečio amžiaus jauniklių. „Devyni jų mano pačios, o vieną buliuką buvo atvedęs už pusės kilometro gyvenantis sūnus, pasigirdus kalboms, kad apylinkėse siautėja vilkai. Tą buliuką laikėme viename laisvame aptvare atskirai, nes kartu su mūsiškiais ekologiškais gyvuliukais kartu laikyti negalėjome. Tačiau visus vilkų papjautus ir sužalotus veršiukus radome suvarytus į vieną vietą.

    Materialių nuostolių patyrėme didelių, nes prieauglis nedraustas, o ką kalbėti apie emocinį sukrėtimą, – jaudulio neslėpė pašnekovė. – Maža to, dar turime susimokėti „Rietavo veterinarinei sanitarijai“ už pusantros tonos gaišenų išvežimą ir utilizavimą. Žinoma, skambinome medžiotojams, tačiau iš jų sulaukėme tik užuojautos, nes iki spalio 15 d. vilkų medžioti negalima. Biržų r. gamtosaugininkai taip pat pabrėžė, kad tik jokiu būdu nesumanytume kaip nors tų vilkų skriausti. Susidarė toks įspūdis, kad gal ganyklose pasirodžiusius vilkus dar turėčiau ir kuo nors pašerti, – apmaudžiai konstatavo
    E. Kirkliauskienė. – O pastaruoju metu mums – nemigo naktys. Tik sutemus sėdame į automobilius, įsimetame petardų triukšmui sukelti ir iki ketvirtos valandos ryto sukame ratus aplink ganyklą saugodami bandą.“

    Žilvino ŠTRIEMO nuotraukos
    „ŪP“ informacija
    up

  • Sulaikytas medžiotojų klubo pirmininkas su naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvu

    Sulaikytas medžiotojų klubo pirmininkas su naktinio matymo taikiklių ir garso slopintuvu

    Pakruojo rajone sulaikytas „Glebavos“ medžiotojų klubo pirmininkas, kurio automobilyje, be medžioklinio šautuvo, pareigūnai dar rado garso slopintuvą ir naktinio matymo taikiklį. Taip pat rastas netinkamai užpildytas medžioklės lapas. Vyrui surašytas protokolas, o medžiaga dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimo perduota policijai.

    Vakar, apie 22 valandą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai Pakruojo rajone, kelyje Žeimelis – Noreikiai, prie Glebavos miško, patikrinimui sustabdė automobilį „Mercedes Benz“. Ant automobilio galinės sėdynės buvo rastas, į neužsegtą dėklą įdėtas, medžioklinis šautuvas, o po vairuotojo sėdyne paslėptas naktinio matymo taikiklis su lazeriu ir garso slopintuvas. Automobiliu važiavęs R.B. (1968 m.) prisistatė esantis medžiotojų klubo „Glebavas“ pirmininkas ir bandė pareigūnus įtikinti, kad šie ginklo priedai yra teisėti. Pasieniečiai šia versija nepatikėjo ir apie radinį pranešė Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams (ŠRAAD).

    ŠRAAD Pakruojo rajono agentūros ir gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nedelsdami atvyko į įvykio vietą. Apžiūrėjus radinius buvo konstatuota, kad tai draudžiami medžioklės įrankiai. R.B. pareigūnams paaiškino, kad buvo medžioklėje, tačiau kategoriškai neigė naudojęs draudžiamus ginklo priedus. Medžioklėje žvėrių sumedžiota nebuvo.

    Tikrinant vykusios medžioklės dokumentus buvo nustatytas medžioklės taisyklių pažeidimas. Pateiktame medžiokles lape buvo įrašas apie ankščiau sumedžiotą šerną, tačiau į lapą nebuvo įrašyta nei sumedžioto gyvūno lytis nei amžius. R.B. surašytas protokolas (ANK 290 str. 1 d.) ir skirta nuobauda.

    Iš būrelio pirmininko R.B. paimtas naktinio matymo taikiklis su lazeriu ir laikikliu bei medžioklinio ginklo garso slopintuvas, perduoti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos pareigūnams. Jie ir spręs ar dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kokią nuobaudą medžiotojui paskirti.

    Šaltinis: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas