Miske.lt

Blog

  • Siūloma per būsimą medžioklės sezoną leisti sumedžioti 110 vilkų

    Siūloma per būsimą medžioklės sezoną leisti sumedžioti 110 vilkų

    Aplinkos ministro sudaryta darbo grupė Vilko apsaugos planui ir populiacijos apskaitos metodikai tobulinti pasiūlė per 2018-2019 m. medžioklės sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 110 vilkų. Ministras, atsižvelgęs į šį siūlymą, mokslininkų išvadas ir rekomendacijas, vilkų sumedžiojimo limitą patvirtins artimiausiu metu.

    Minėtosios darbo grupės siūlymas parengtas remiantis šiuolaikine, kitų Europos šalių praktika pagrįsta vilkų populiacijos apskaičiavimo metodika. Ji leidžia tiksliau nustatyti, kiek šalyje gyvena vilkų, ir tikslinti kasmetį leidžiamų sumedžioti skaičių. Iki šiol Lietuvoje vilkų populiacija buvo vertinama mėginant juos skaičiuoti pagal jų pėdsakus vieną sutartą dieną sniege. Deja, kintant oro sąlygoms, tokie bandymai tampa vis mažiau tikslūs, todėl pasirinktas kompleksinis duomenų kaupimo metodas.

    110 vilkų sumedžiojimo limitą darbo grupė pasiūlė, remdamasi šiemetinės apskaitos duomenimis ir siekdama išlaikyti miško ekosistemoms svarbių gyvūnų – vilkų – tinkamą populiacijos lygį. Dabar, erdvinės 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizės duomenimis, šalyje gyvena ne mažiau kaip 34 šeimos.

    Nors mūsų šalyje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vilkas priskirtinas saugomoms rūšims, dėl didelės šių žvėrių pridaromos žalos Lietuvai padaryta išimtis – juos leidžiama medžioti. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. (išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau).

    Tačiau vilkai pradeda pjauti gyvulius ne rudenį, o nuo pat ganiavos pradžios, todėl ūkininkams ir kaimo bendruomenėms svarbu, kad vilkų gausa būtų reguliuojama ir iki oficialios jų medžioklės sezono pradžios. Pastaruoju metu pagausėję pranešimai apie vilkų papjautus gyvulius nėra išskirtinis šių metų faktas – paprastai tokiu metų laiku vilkai moko savo jauniklius medžioklės paslapčių.

    Spręsdama su vilkų gausos reguliavimu susijusias problemas, Aplinkos ministerija š. m. rugpjūčio 28 d. patikslino Saugomų rūšių naudojimo tvarką.

    Ligi tol savivaldybėje leidimas medžioti vilkus ne sezono metu galėjo būti išduotas tik oficialiai registravus 10 žalos atvejų. Tačiau šis skaičius neatspindi realios žalos, nes tokių atvejų gali būti ir mažiau nei 10, bet jų metu vilkai būna išpjovę daugiau gyvulių.

    Patikslinta Saugomų rūšių naudojimo tvarka nustato, kad leidimai medžioti vilkus ne sezono metu išduodami priklausomai nuo įregistruotų žalos atvejų skaičiaus ir prašymo pateikimo datos. Turi būti registruojami ir sumuojami savivaldybės teritorijoje padarytos vilkų žalos atvejai, įvykę nuo gegužės 1 d. iki prašymo pateikimo dienos.

  • Ministerija siūlo padvigubinti vilkų medžioklės limitą

    Ministerija siūlo padvigubinti vilkų medžioklės limitą

    Rudenį vilkai moko savo paūgėjusius jauniklius medžioti, todėl ūkininkai patiria vis daugiau jų išpuolių ir skaičiuoja didžiulius nuostolius. Žemės ūkio ministerija siekia, kad vilkų būtų sumedžiojama du kartus daugiau, o ūkininkų patirtų nuostolių kompensavimo tvarka – tobulinama.

    Palyginus 2015 m. su 2017 m., papjautų gyvulių skaičius išaugo 28 proc. Žemės ūkio ministerija sieks, kad vilkų būtų galima sumedžioti du kartus daugiau negu dabar. „Ūkininkai imasi visų įmanomų priemonių, tačiau jos gaujomis plėšikaujančių vilkų nesulaiko. Šie plėšrūnai vadinami miško sanitarais, bet jie jau tampa vis aktyvesni sveikų ūkio gyvūnų „gydytojai“. Kiekviena gyvūnų rūšis turi teisę gyventi, tačiau ne kitos rūšies sąskaita“, – situaciją apibūdina žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

    Į Žemės ūkio ministeriją plaukia nusiskundimai iš skirtingų Lietuvos rajonų ūkininkų dėl vilkų daromos žalos naminiams gyvūnams. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis per 2015 metus Lietuvoje laukiniai gyvūnai papjovė 1323 ūkinius gyvūnus, 2016 m. – 1453, 2017 m. – 1845. Šie metai toli gražu dar nesibaigė, o šalies ūkiai jau neteko 1135 gyvūnų: 932 avių, 167 galvijų, 36 ožkų.

    Ūkininkai stengiasi saugoti savo gyvulius: stato apsaugines tvoras, nušienauja žolę, bet tai nepadeda – vilkai vis tiek užpuola avis ar kitus gyvulius, jų augintojai patiria tūkstantinę žalą, o valstybė turi nuolat mokėti kompensacijas.

    Šį trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje vilkų medžioklės limito klausimas bus svarstomas kaip prioritetinis.

    ŽŪM keičia ir bendrą Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų metodiką dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo. Šią nuostolių kompensavimo tvarką norima išdėstyti detaliau, atsižvelgiant į ūkio pobūdį. „Iki šiol už vilkų sudraskytą veislinį ar neveislinį ūkinį gyvūną buvo mokama vienodai. Manome, kad veislinių gyvūnų augintojas turi gauti didesnę kompensaciją“, – sako ministras G. Surplys.

    Šaltinis
  • Vilkai jau puola ir dieną: žmonių akivaizdoje paskerstas būrys avių

    Vilkai jau puola ir dieną: žmonių akivaizdoje paskerstas būrys avių

    Raseinių rajone esančiuose Akstinų apylinkėse avių skerdynes surengę vilkai medžiotojų nebijojo. „Buvo jau šviesu. Vilkai lakstė po ganyklą ir mūsų akyse skerdė avis. Nekreipė dėmesio į šūksnius ir automobilių signalus“, – „Naujam rytui“ pasakojo medžiotojas Edmundas Mockus.

    Praėjusio sekmadienio rytą, apie 6.30 val., jis su sūnumi Egidijumi važiavo iš miško ir atkreipė dėmesį į keistai gulinčias avis – kojomis į viršų.

    „Buvo pradėję švisti ir ne iš karto supratome, ką pamatėme. Tai buvo paskerstos avys“, – sakė E. Mockus.

    Tačiau netrukus medžiotojų laukė dar didesnis netikėtumas. Perlipę per ganyklos užtvaras jie pamatė siautėjančius apie dešimt vilkų.

    „Jie buvo tiek įsisiautėję, kad visai nekreipė dėmesio į mūsų bandymus juos nuvyti. Vaikėsi avis ir skerdė jas vieną po kitos. Nors turėjome šautuvus ir matėme, kad siaubiamas ūkininko turtas, buvome kaip beginkliai – vilkus leidžiama šaudyti nuo spalio 15 dienos“, – pasakojo E. Mockus.

    Avių bandos savininkas Jaroslavas Benevičius sakė, kad praėjusį sekmadienį jo ganykloje buvo sudraskyta apie 70 avių.

    „Tikslaus skaičiaus dar nežinau. Ganykloje vaizdas yra baisus – kraujas ir visa kita…“ – pergyveno iš viso apie 1500 avių auginantis ūkininkas. Viena avis vidutiniškai kainuoja apie 150 Eur.

    J. Banevičius sakė, jog banda nėra apdrausta. Anot jo, draudimo kainos tokios didelės, kad drausti avių neapsimoka.

    Ūkininko nuomone, buvo padaryta didžiulė klaida, nusprendus Lietuvoje riboti sumedžiotų vilkų skaičių.

    2016 metais J. Banevičiaus ganykloje vilkai išpjovė apie 40 avių. Ūkininkas stebėjosi, jog gudrūs plėšrūnai nekreipia dėmesio į ganyklą juosiančias blyksinčias lemputes ir garsinius signalus.

    „Suįžūlėję vilkai jau kelia grėsmę ne tik gyvuliams, bet, manau, ir žmonėms. Baisu net pagalvoti, kas būtų, jei tokiai agresyviai vilkų gaujai miške pasipainiotų grybautojas“, – svarstė nukentėjęs ūkininkas.

    Šaltinis
  • Seimas lengvina medžioklės sąlygas ūkininkams

    Seimas lengvina medžioklės sąlygas ūkininkams

    Medžiotojų būreliams priekaištaujant, kad jie verčiami priimti į savo gretas smulkius ūkininkus, kurių žemėse jie medžioja, Seimas nusprendė, kad tokios prievolės nuo kitų metų nebeliks.

    Seimas taip pat leido stambiems žemės ir miškų savininkams atsiskirti nuo esamų medžioklės plotų ir inicijuoti naujus bei panaikino medžiotojų sąvadą.

    Seimas antradienį priėmė tai numatančias Medžioklės įstatymo pataisas: už balsavo 69, prieš – 5, o susilaikė 24 parlamentarai.

    Seimas leido ne mažiau kaip 1 tūkst. ha bendro ploto žemės ar miško sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, turintį savininką inicijuoti naujo medžioklės ploto kūrimą. To padaryti jie negalėtų, jeigu buvęs plotas dėl pertvarkos sumažėtų iki 1 tūkst. ha.

    „Leidžiam performuoti medžioklės plotus, nes jie dabar yra labai uždari, patekti į medžioklės plotą yra labai sunku, o dabar stambūs žemės savininkai galės formuoti savo medžioklės plotus“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas.

    Leidimą dėl naujo medžioklės ploto kūrimo duos Aplinkos ministerija.

    Kita pataisa numato, kad medžioklės ploto visų sklypų turėtojai galės būti priimami į būrelį. Jeigu būrelis atsisakys kažkurį savininką priimti, vis tiek turės jam leisti medžioti, o jis turės sudaryti atskirą sutartį.

    Šios nuostatos galios tik tiems žemės ir miško savininkams, kurie turės daugiau negu 15 ha sklypą.

    Dabar nepriimti į būrelį iki 100 ha turintys ūkininkai negali medžioti net savo žemėje.

    Seimas taip pat panaikino medžiotojų sąvadą. Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos, duomenys apie medžiotojus būtų policijos duomenų bazėje.

    Iki šio šiame sąvade buvo kaupiami duomenys apie medžiotojų organizacijai priklausančius medžiotojus, apie teisės medžioti suteikimą arba panaikinimą, medžiotojams suteiktas kvalifikacijas, skirtas nuobaudas, medžiotojo bilieto paėmimą.

    Šaltinis
  • Seimas priėmė medžioklės įstatymo pakeitimo projektą XIIIP-435(3)

    Seimas priėmė medžioklės įstatymo pakeitimo projektą XIIIP-435(3)

    Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas priėmė medžioklės įstatymo pakeitimo projektą XIIIP-435(3). Siūlome susipažinti su medžioklės įstatymo pakeitimais.

    8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
    1. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
    1. Privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu, prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas (asociacija) gali priimti šį savininką į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos. Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl šiam privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui. Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas atsisako tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šio straipsnio šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.

    2. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
    3. Pavienis medžiotojas arba juridinį asmenį įsteigusi grupė medžiotojų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, gali pateikti šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytai komisijai prašymą jų nuosavybės teise valdomos žemės pagrindu sudaryti naują medžioklės plotų vienetą, atitinkantį šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši komisija, įsitikinusi, kad šį prašymą pateikęs medžiotojas ar grupės medžiotojų įsteigtas juridinis asmuo nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 1 000 ha bendro ploto susisiekiančius žemės sklypus, kuriuose medžioklė neuždrausta, vadovaudamasi šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais principais ir kriterijais, įvertina, ar prijungiant ar atskiriant medžioklės plotų dalis, tačiau nepanaikinant esamų gretimų medžioklės plotų vienetų galima sudaryti ne mažesnį kaip 1 000 ha naują medžioklės plotų vienetą, kuriame ne mažiau kaip 70 procentų žemės ploto nuosavybės teise priklausytų prašymą sudaryti naują medžioklės plotų vienetą pateikusiam medžiotojui ar juridinį asmenį įsteigusiai medžiotojų grupei. Kai toks naujas medžioklės plotų vienetas sudaromas, prašymą pateikusiam medžiotojui ar grupės medžiotojų įsteigtam juridiniam asmeniui leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šiuo atveju išduodamo leidimo įsigaliojimas numatomas nuo kito medžioklės sezono pirmos dienos. Sudarant naują medžioklės plotų vienetą šio straipsnio šioje dalyje nustatyta tvarka, kartu parengiamas ir patvirtinamas esamo gretimo medžioklės plotų vieneto, kurio plotas sumažėja dėl naujo medžioklės plotų vieneto sudarymo, ribų pakeitimo projektas šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius esamame gretimame medžioklės plotų vienete atitinkamai pakeičiamas ir išduodamas be šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje numatyto konkurso. Šioje dalyje nustatyta tvarka sudaryto naujo medžioklės plotų vieneto naudotojas sutartiniais pagrindais kompensuoja esamo gretimo medžioklės vieneto, kurio medžioklės plotų dalis buvo atskirta ar prijungta sudarant šį naują medžioklės plotų vienetą, naudotojui toje medžioklės plotų dalyje paliekamų stacionarių medžioklės įrenginių vertę.

    Visas projektas: Medžioklės įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (XIIIP-435(3))

  • Miškininkai kviečia paklausyti tauriųjų elnių riaumojimo

    Miškininkai kviečia paklausyti tauriųjų elnių riaumojimo

    VĮ Valstybinių miškų urėdija ir Aplinkos ministerija gamtos mylėtojus kviečia atvykti į girininkijas pasiklausyti įspūdingo tauriųjų elnių riaumojimo. Elnių tuoktuvių „dainos“ miškus drebina nuo rugpjūčio iki lapkričio, tačiau intensyviausias rujos metas paprastai būna rugsėjo mėnesį. Šia proga Valstybinių miškų urėdija 14-oje regioninių padalinių organizuoja nemokamas išvykas į miškus, kurioms vadovaus patyrę miškininkai-medžiotojai.

    Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, prižiūrintys profesionaliosios medžioklės plotus, tauriųjų elnių pasiruošimo ženklus rujai jau stebi nuo rugpjūčio ir prognozuoja, kad ruja piką pasieks antroje rugsėjo pusėje. Prieš rują šių Lietuvos miškų karalių, paprastai gyvenančių nedideliais būriais pagal lytį, elgesys labai pasikeičia – stipriausieji patinai išsirenka teritoriją, kurią ima žymėti ragų karūnomis laužydami medelius ir šakas, palikdami stiprų kvapą, kūną stingdančiu riaumojimu grasindami konkurentams ir viliodami pateles. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai gamtos mylėtojus kviečia atvykti į girininkijas pasiklausyti nepakartojamo gamtos spektaklio garsų.

    Kreiptis į patyrusius miškininkus ir jų vedamiems organizuotai vykti į mišką yra kur kas saugiau nei savarankiškai, nes Lietuvos miškuose netrukus prasidės medžioklės sezonas, todėl reikėtų būti itin budriems ir atsargiems. Be to, dauguma miškininkų turi ilgametę patirtį, taip pat rūpinasi profesionaliosios medžioklės plotais, todėl puikiai išmano žvėrių elgseną, gali pasidalinti įdomiomis istorijomis apie gyvąją gamtą ir net pamėgdžioti elnio siunčiamus signalus.

    Išvykos į miškus klausytis tauriųjų elnių riaumojimo vyks Valstybinių miškų urėdijos Alytaus, Anykščių, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kretingos, Pakruojo, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Šilutės, Trakų, Ukmergės regioninių padalinių girininkijose (grafikas pridedamas). Susidomėję gyventojai kviečiami kreiptis į miškininkus nurodytais telefonais arba elektroniniu paštu ir registruotis. Atsižvelgiant į besidominčių žmonių skaičių bus sudarytos grupės, nurodytas susitikimo laikas ir vieta. Lyjant lietui ekskursijos nevyks. Miškininkai atkreipia dėmesį, kad išvykos bus rengiamos ankstų rytą arba vėlų vakarą, todėl būtina pasirūpinti šilta apranga ir tinkama neperšlampančia avalyne.

    Išvykų į miškus grafikas

  • Kaip tapti beveik nematomu?

    Kaip tapti beveik nematomu?

    Medžioklėje yra trys elementai, kurie dažniausiai demaskuoja medžiotoją – tai kvapas, vaizdas ir garsas. Mes maksimaliai stengiamės neišduoti savęs sėlindami prie žvėries ar tykodami jo bokštelyje.

    Norint paslėpti kvapą, labai padeda tinkamai pasirinkta vėjo kryptis, dėl garso reikia tiesiog stengtis eiti tyliai, nelipti ant sausų šakų ir pasirinkti teisingą kryptį.
    Didžiausia problema yra matomumas. Kaip žinome kanopiniai žvėrys, tokie kaip elniai, iš labai toli pastebi žmogaus siluetą ir nepastebėtai prisėlinti prie jų yra ganėtinai sudėtinga.

    Pastebimumo problemą galima išspręsti tik su teisingos aprangos pagalba. Savo kailiu išbandžiau ne vieną maskuojantį kostiumą, ne vienus drabužius su įmantriais miško ir pikselių kamufliažų raštais, tačiau norimo rezultato pasiekti taip ir nepavyko.

    Prieš metus į mano rankas pakliuvo kostiumas su „OPTIFADE“ kamufliažo technologija. Tai yra pasaulyje gerai žinomos kompanijos „GORE-TEX“ kūrinys. Ši technologija, buvo kurta kartu su garsiais regos tyrimų mokslininkais, kurie daugiau nei 27 metus aiškinosi kaip aplinką mato kanopiniai žvėrys.

    Mokslininkai išsiaiškino, kad kanopiniai žvėrys mato spalvas žymiai prasčiau nei žmonės. Jų regima aplinka susidaro iš geltonų, mėlynų, baltų, juodų ir pilkų atspalvių. Remiantis kanopinių žvėrių tyrimų rezultatais ir buvo sukurta „OPTIFADE“ kamufliažo technologija.

    Šios technologijos kūrėjai teigia, kad galima likti nematomu žvėries akyse iki 25 metrų atstume.
    Prisipažinsiu, kad pradžioje į tokius teiginius žiūrėjau labai skeptiškai ir man jie skambėjo kaip gražios pardavėjų pasakos.


    Apytikslis pavyzdys kaip aplinką mato žmonės ir kanopiniai žvėrys (atstumas 15m.).

    Tie kas mane pažįsta, neduos man sumeluoti, kad aš visada pasisakydavau už klasikinį vakarų Europos medžiotojo stilių.
    Kalbant apie kamufliažą aš jo nemėgau dar nuo tų laikų, kaip pradėjau varovauti ir visi vaikščiodavo su tais kareiviškais kostiumais, nors tuo metu nelabai buvo iš ko rinktis.
    Prisipažinsiu, ne prie širdies ir amerikietiško medžiotojo įvaizdis bei jų aprangos stilius, nes šis taip pat turi kažką bendro su militaristika.

    Taigi, kaip ir minėjau, prieš metus mano spintoje atsirado „SASTA“ firmos kostiumas su „OPTIFADE“ kamufliažo technologija.
    Labai gerai sutapo, nes kaip tik tuo metu prasidėjo stirninų medžioklės sezonas ir turėjau puikią progą išbandyti kostiumą realios medžioklės sąlygomis.
    Pradžioje nelabai supratau ar aš labai gerai ištobulinau savo sėlinimo įgūdžius, ar žvėrys tapo žiopli.
    Be abejo, kaip ir kiekvienam medžiotojui, taip ir man norėjosi galvoti, kad aš jau toks kietas, kad galiu prieiti prie žvėries arti ir likti nepastebėtas.
    Deja mano iliuzijos greitai išsisklaidė, kai „SASTA“ kostiumas buvo išskalbtas ir kabėjo ant virvės, o aš išvažiavau į medžioklę su klasikinių spalvų kostiumu.

    Po to karto pradėjau domėtis, kaip čia viskas veikia ir kaip arti aš galiu prieiti prie žvėries ir likti nepastebėtas. Nenoriu tuščiažodžiauti, todėl pateiksiu kelis pavyzdžius su atstumu iš kurio buvo padarytos nuotraukos. Čia jau teks patikėti manimi, nes aš mėgstu medžioti vienas ir nebuvo kolegos, kuris galėjo mane nufotografuoti iš šono.

    Elnio patelė apie 35m. atstumu.

    Lapė burokuose apie 15m. atstumu.

    Stirninas kirtime apie 25m. atstumu.

    Šį filmuką nufilmavau stovėdamas iki kelių atvirame kviečių lauke. Kadangi nebuvo jokios priedangos, tai žvėrys įtariai į mane pradėdavo reaguoti kažkur iš 70 metrų. Bet tai bet kokiu atveju geras rezultatas turint omenyje, kad stovėjau atviroje vietoje šalia pasistatęs trikojį su kamera.

    Noriu atkreipti dėmesį, kad „OPTIFADE“ kamufliažas gali būti kelių tipų, kurie skirti skirtingoms medžioklėms: atvirose vietovėse (Open Country), medžioklei iš medžio (Elevated II), miškingoms vietovėms (Subalpine) ir paukščių medžioklei (Waterfowl Marsh, Waterfowl Timber).
    Aš naudoju aprangą su miškingų vietovių tipo komufliažu (Subalpine), nes ji labiausiai tinka Lietuvos biotopui. Nežinau kodėl, bet šio tipo kamufliažo beveik nepamatysi prekybos lentynose.

    Apibendrinant galiu pasakyti, kad rezultatais, kuriuos pavyko pasiekti su kostiumu padengtu „OPTIFADE“ kamufliažu, esu daugiau nei patenkintas. Be abejo tai nėra kažkokia panacėja ar vienuoliktas pasaulio stebuklas, bet tai bet kokiu atveju progresas ir žingsnis pirmyn.

    Kostiumai kuriuos aš naudoju:
    SASTA Mehto PRO CAMO, su OPTIFADE ir GORE-TEX technologijomis. Labiausiai tinka rudeniui ir pavasariui.
    SASTA Peura PRO CAMO, su WINDSTOPPER technologija. Labiausiai tinka šiltesniu sezonu.

    MISKE.LT
    Autorius: Deividas Staponkus
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Lietuvos teritorijoje gyvena apie 1000 vilkų?

    Kol vieni rėkia, kad vilkų Lietuvoje yra per mažai, o kiti rėkia vilkų per daug, žmonės klausia – tai koks gi tas vilkų skaičius Lietuvoje ir kiek tų vilkų turi būti, kad ir avis sveika būtų, ir vilkas sotus?

    Galiu preliminariai atsakyt apie skaičių ir kiek jų reikia. Aplinkos apsaugos ministras kalbėjo, kad 2015m. skaičius buvo 299-300. Tris metus vilkai buvo neskaičiuoti dėl to, kad, ministro teigimu, „visi automobiliais važinėjam, tai sniego todėl ir nėra“, o visom kitom metodikom ministerija kurčia ir akla.

    Tiesa, pagaliau gera žinia, kad metodika visgi ruošiama ir kažkada, vilkai bus suskaičiuoti… Taigi, nieko nelaukiant, pasitelkus žinias apie plėšrūnų fiziologiją, populiacijos ekologiją ir matematines žinias, paskaičiuokime!

    Anot aplinkos apsaugos ministerijos, pastaruosius tris metus turime 300 vilkų, tame tarpe tebūnie 50 reprodukcinių porų (čia jau atmetus kasmetinį medžioklės limitą 60 ir visus atskalūnus).
    Kiekviena reprodukcinė pora kasmet atveda apie 5-10 vilkiukų. Paliekam 4, atmetę visus išgyvenamumo faktorius ir pan. Taigi suskaičiuojame kas metinį pagausėjimą 50 porų, kart 4 išgyvenę vilkiukai ir gauname 200 per metus. Dauginame iš 3m. kuriais nebuvo suskaičiuoti vilkai, gaunam plius 600 individų. Tada dar pridedam ministro įvardintą skaičių 300 šimtus (kuris nekito tris metus) ir šiai dienai gauname 900 vilkų.

    Pokalbyje LMŽD pirmininkas įvardino 1000vnt. ir mažai suklydo, nes vilkų skaičius sparčiai didėja, o išpuolių tankumas ir geografija tą tik patvirtina.
    Apie populiacijos dydį ir aplinkos talpą yra paskaičiuota (Šiaurės Kaukazo, KBR mokslininko), kad efektyviai reguliuoti eko sistemą, yra pakankamas vilkų populiacijos tankis – 220 000 ha. 12-13 vilkų (ne šeimų).
    Lietuvos bendras plotas yra 6,35 mln. ha., iš jų 3,01 mln. ha. dirbama žemė, 320 tūkst. ha. užima natūralios pievos ir ganyklos ir 2,2 mln. ha. miškai.

    Taigi, pagal šiuos paskaičiavimus ir plotus, vilkai jau seniai verčiasi lauk iš miškų ir smarkiai viršija aplinkos talpą. Remiantis šiaurės Kaukazo, KBR mokslininko skaičiavimais, Lietuvoje vilkai galėtų optimaliai gyventi sau įprastoje aplinkoje, Lietuvos miškuose, jų skaičius turi neviršyti 130 individų! O visai Lietuvai pagal bendrą ha. plotą pilnai pakanka 385 vilkų individų.

    Taigi išvada – vilkų skaičius Lietuvoje, kad jie optimaliai gyventų jiems tinkamoje aplinkoje, turi neviršyti 130 individų. Šiai dienai pagal preliminarius paskaičiavimus turime 900-1000 ir daugiau vilkų. Organizacija „Baltijos vilkas“ rėkia, kad „Vilkams Lietuvoje dar yra pakankamai laisvos vietos gyventi ir vilkų Lietuvoje dar per mažai“.
    Remiantis kitų šalių mokslininkų išvadomis, skaičiavimais ir ekologijos pagrindais, tokiame plote kaip Lietuvos, vilkams liko tik užimti ežerus, miestų parkus ir Lietuvos Respublikos seimą.

    MISKE.LT
    Autorius: Aurelija
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Termovizorius elnių medžioklėje

    Termovizorius elnių medžioklėje

    Medžioklės sėkmę nulemia daugelio dalykų visuma. Ne išimtis ir tinkamos įrangos pasirinkimas. Manau daugelis dar prisimena tuos laikus, kai naktinio matymo prietaisas buvo iš aukštųjų technologijų srities ir tikrai ne dažnas medžiotojas jį turėdavo.
    Dabar dažno medžiotojo kuprinėje galima rasti ne tik naktinio matymo prietaisą, bet ir termovizorių.

    Pakalbėkime apie termovizorių naudojimą medžioklėje, o tiksliau kiek jis mums naudingas elnių medžioklėse.

    Kaip žinome su termovizoriumi galime matyti objektus, kurie yra šiltesni nei -280°C, todėl visiškoje tamsoje galime gana gerai orientuotis mus supančioje aplinkoje ir matyti žvėris esančius net iki 2 km. atstume.

    Elnių medžioklė yra ganėtinai dinamiška ir reikalaujanti gerai apgalvotų veiksmų. Dažnai trofėjiniai elnių patinai būna apsupti patelių haremo ir prieiti prie jų nėra taip paprasta.

    Rujos įkarščio laikotarpiu, kai patinams hormonai susuka galvas, jie tampa mažiau atsargūs, tačiau jį supančios patelės atlieka apsauginio vaidmenį. Norint prieiti prie patino, reikia prasmukti pro pateles arba jį išsivilioti iš patelių būrio. Negana to, dažniausiai elniai rujoja sunkiai prieinamose vietose.

    Šioje situacijoje termovizorius tampa nepakeičiamu pagalbininku. Su termovizoriumi lengvai pastebėsite pateles aukštoje žolėje, kas yra ganėtinai sudėtinga stebint plika akimi.
    Žinant kur yra elnio patelės, galima išlaukti momento ir nepastebėtam prisėlinti prie rujojančio elnio.

    Kalbant apie patino identifikavimą, galiu teigti, kad tai padaryti yra nesudėtinga, tačiau jūs turite turėti termovizoriaus naudojimo praktikos.
    Kaip žinome elnio patinas yra didesnis nei patelės ir žiūrint su termovizoriumi tai aiškiai matosi.
    Pastebėjau, kad kartais patinas laikosi šalia patelių bandos ir stebi viską iš šono. Kitas atvejis – kai patinas vaiko pateles, tada suprasti, kuris yra kuris tikrai paprasta.

    Kalbant apie ragus, situacija yra šiek tiek prastesnė. Ne kartą esu minėjęs, kad per termovizorių galima matyti tam tikrus ragų fragmentus, tačiau normaliai elnio ragų nematysite ir tikrai negalėsite jų įvertinti.

    Dar vienas pastebėjimas, kuriuo norėčiau pasidalinti yra preliminarus elnio amžiaus nustatymas. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra moksliškai patvirtintas būdas, tai tik mano pastebėjimai iš praktikos.

    Dauguma su manimi sutiks, kad kuo senesnis elnias, tuo daugiau karčių jis turi ant kaklo. Tie karčiai labai gerai matosi per termovizorių.

    Jei elnio amžius yra apie 10 metų, tai žiūrint per termovizorių atrodo, kad galva yra atskirai nuo kūno ir tarpe matoma tamsi dėmė. Tas tamsumas žiūrint per termovizorių atsiranda dėl to, kad karčiai užstoja kūno skleidžiama šilumą, ypač jei jie dar ir šlapi.
    Jaunesnių elnių (iki 7 metų) kaklas bus tamsesnės spalvos nei kūnas, tačiau neatrodys, kad galva atskirta nuo kūno ir matysite vientisą žvėries siluetą.

    Taip pat reikia nepamiršti kūno laikysenos, kuri taip pat nusako žvėries fizines savybes. Senų elnių kaklas dažnai eina tiesiai su nugaros linija ir yra atsikišęs į priekį, o jaunų elnių galva būna iškelta į viršų. Tik nesupainiokite kaklo laikysenos tada, kai žvėris yra įsitempęs, nes greičiausiai pajuto kažką įtartino.

    Apibendrinant noriu pasakyti, kad termovizorius elnių medžioklėse yra geras pagalbininkas, bet nereikia pamiršti, kad medžioklės rezultatas priklauso tik nuo jūsų ir truputėlio sėkmės.

    MISKE.LT
    Autorius: Deividas Staponkus
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Ukmergės rajone miške pastebėta klaidžiojanti meška

    Ukmergės rajone miške pastebėta klaidžiojanti meška

    Ukmergės rajone miške pastebėta klaidžiojanti meška, skelbia LNK žinios.

    Kauno policijos kinologų vyriausiasis patrulis Giedrius Mulevičius, užsiimantis bitininkyste, mešką užfiksavo miške, netoli uždarų bičių avilių įrengta vaizdo kamera.

    Tikėtina, kad meška atklydo iš Baltarusijos ir miškuose aplink Ukmergę vaikšto jau kelis mėnesius, teigia aplinkosaugininkai.