Miske.lt

Blog

  • Švarus ir nevagia vištų

    Švarus ir nevagia vištų

    Barsukai yra vieni nekenksmingiausių Lietuvos medžiojamųjų gyvūnų – didelės žalos nedaro, tiesiog gyvena savo urvuose, uostinėja medžioklės bokštelius, neretai pievoje prikasa duobučių, bet tai niekis, palyginti su šernais. Be to, atrodo labai simpatiškai! Barsukai neturi blogo „smulkiojo plėšrūno“ vardo kaip mangutai ir lapės.

    Pastarieji paprastai medžiojami dėl kailio ir ribojant populiaciją (ir lapės, ir mangutai platina niežus, o pastarieji dar invaziniai), tačiau barsukai nepatenka nė į vieną šių kategorijų.

    Jei kas nors nežinojo, barsukai priklauso kiauninių šeimai, o iš viso barsukų gentyje yra keturios rūšys. Įdomu, kad anksčiau Indonezijoje ir Filipinuose gyvenantys kvapieji barsukai (lot. Mydaus) laikyti kiauninių šeimos atstovais, bet paaiškėjo, kad jie artimesni skunsų, o ne barsukų giminaičiai.

    Kai kuriose šalyse barsukai laikomi dideliu kenkėju ir didele problema, o kitur jie saugomi ir medžiojami tik gavus specialų leidimą. Lietuvoje 2002 metais barsukų populiaciją sudarė maždaug 2689 individai, 2003 metais – 2621, 2004 metais – 2404, o paskui barsukų pradėjo daugėti – 2006 metais jau 3697, 2011 – 6162, o 2014 metais – 8152. Kasmet barsukų daugiau ir sumedžiojama: 2005 metais sumedžioti tik 22, o 2013 metais jau 309. Deja, naujesnių duomenų LMŽD svetainėje nėra.

    Visiškai dramatiška situacija Didžiojoje Britanijoje. Šios šalies teritorija apie keturis kartus didesnė nei Lietuvos, bet barsukų populiacija – apie 250 000. Kasmet keliuose Didžiojoje Britanijoje žūsta apie 50 000 barsukų. Valstybiniu lygiu veikia programa barsukų žalai mažinti. Barsukai rausia pievas, gadina daržus, net išverčia vaismedžius, kad gautų obuolių ir vyšnių. Barsukai gadina golfo aikštes ir taip prirausia urvų, kad kartais į juos įvirsta žemės ūkio technika. Taip pat šie gyvūnai gadina kelių infrastruktūrą, rausia urvus po gyvenamaisiais namais ir t. t. Be to, barsukai laikomi galvijų pasiutligės rezervuaru, ir Didžiojoje Britanijoje veikia barsukų medžioklės programa, skirta šios ligos plitimui mažinti.

    Pagrindinė mintis turbūt tokia – ko per daug, tas nesveika. Lietuvoje su barsukais sugyvename gana draugiškai ir bent kol kas vieni kitiems netrukdome. Medžioklės apimtis minimali – barsukus paprastai medžiojame dėl kaukolės trofėjaus, kailio ir taukų. Nors mėsa skani ir valgoma, neturime tradicijos gaminti barsukienos troškinio, kuris Europoje labai populiarus. Vis dėlto didelė dalis medžiotojų barsukų apskritai nemedžioja.

    Nors daugelis nepagalvoja, bet, panašiai kaip bebrus, barsukus kaip medžioklės produkciją galima labai plačiai ir įvairiai panaudoti. Kailis ne toks minkštas ir pūkuotas, kad iš jo būtų galima siūti kailinius, bet tai bus idealus kilimėlis prie lovos. Barsuko kaukolė – vertingas trofėjus, o taukai laikomi efektyvia natūralia gydymo priemone nuo įvairių ligų.

    Barsukiena yra skanesnė nei bebriena, tačiau reikia būti atsargiam – prieš vartojant būtina atlikti trichineliozės tyrimus. Nors barsukas ir plėšrūnas, tai labai vertingas laimikis, kuris dažnai neįvertinamas. Logiška – kam valgyti barsuko mėsą, jeigu šaldiklyje yra briedienos? Vis dėlto kaip delikatesas barsukas gali užimti ypatingą vietą medžiotojo valgiaraštyje. Be to, jeigu jau barsuką sumedžiojote, kodėl jo nepanaudojus viso?

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžioklė atimta iš jaunų ir pagyvenusių

    Medžioklė atimta iš jaunų ir pagyvenusių

    Lenkijos medžiotojų bendruomenė visada buvo uždara ir laikė save savarankiška, nuo nieko nepriklausoma. Vis dėlto šių metų pavasarį Lenkijos vardas nuskambėjo nerimastingai, nes jos parlamentas pritarė medžioklės įstatymo pataisoms, kurias vietos ir Europos medžiotojai laiko katastrofiškomis.

    Nors Europos medžiotojų bendruomenė kone meldė, kad lenkai ko nors skubiai imtųsi, viskas veltui, nepadėjo nė Europos medžiotojų asociacijų laiškai Lenkijos Seimui ir prezidentui Andrzejui Dudai. Įstatymas buvo priimtas ir A. Duda jį pasirašė. Po kelių mėnesių pagal įstatymus buvo pakeista Lenkijos medžiotojų asociacijos (LMA) vadovybė, ir lenkų medžiotojai ėmėsi ieškoti sprendimų. Visi nuogąstauja, kad jau per vėlu, bet įstatymus kuria žmonės, žmonės juos gali ir pakeisti.

    Rugpjūčio 25 dieną Varšuvoje LMA ieškodama sprendimų sukvietė FACE, CIC, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos, Slovakijos ir Čekijos medžiotojus į konferenciją. Renginys vyko pagal visas lenkų svetingumo „taisykles“, o vėliau Lazienkų parke LMA 95 metų jubiliejaus proga surengtas medžioklinės muzikos koncertas.

    Įstatymo reikalavimai
    Keletas naujojo įstatymo reikalavimų mūsų nenustebins. Pavyzdžiui, lenkams nuo šiol draudžiama medžioti arčiau kaip 150 metrų nuo gyvenamųjų vietų. Tačiau itin didelę nuostabą sukėlė draudimas dresuoti medžioklinius šunis ir paukščius, taip pat nebegali vykti darbo bandymai. Negana to, nuo šiol Lenkijos žemių savininkai turės teisę uždrausti medžioti savo teritorijoje.

    Didelis smūgis žemiau juostos LMA kaip nevyriausybinei organizacijai yra reikalavimas organizacijos vadovą rinkti iš trijų Aplinkos ministerijos siūlomų kandidatų. Tai reiškia, kad LMA Lenkijoje bus tiesiogiai pavaldi valdžios įstaigoms. Viena didžiausių pasipiktinimo priežasčių – nuo šiol Lenkijos medžiotojai kartą per penkerius metus turės atlikti medicininę sveikatos patikrą.

    Vis dėlto didžiausią nuostabą kelia draudimas medžioti matant nepilnamečiams. Lenkijoje medžioklės apibrėžtis labai plati, todėl policija galėtų imtis įvairiausių interpretacijų. Prieš šį reikalavimą lenkai nusiteikę gana aršiai, nes jis prieštarauja žmogaus teisėms, nustatančioms, kad tėvai turi teisę auklėti vaikus savo nuožiūra. Lenkijos medžiotojai su šiuo reikalavimu ketina kovoti visais įmanomais būdais. Anot LMA, įstatymo leidėjai šiuo įstatymu sugebėjo neleisti medžioti ir patiems jauniausiems, ir vyriausiems, nes buvo apribotas ir medžiotojų skaičius. LMA teigimu, tokių ir panašių problemų galėtų kilti ir kitose šalyse.

    Konferencijoje iš kitų šalių atstovų ne kartą girdėta, kad tokį rezultatą lėmė pastarųjų dešimties metų LMA izoliuotumas. CIC vadovas Tamásas Marghescu sakė, kad buvo padėti pasirengusių tarptautinių organizacijų, bet patys lenkai veiksmų nesiėmė. Taigi, tarptautinis bendradarbiavimas dar niekada nebuvo toks svarbus.

    Lenkijoje šiuo metu yra apie 130 tūkst. medžiotojų, ir tai daug, bet mažai palyginus su visos šalies gyventojų skaičiumi – apie 38,5 mln. gyventojų. Šia prasme Lietuvos medžiotojų dalis yra gerokai didesnė.

    Kultūra ir tradicijos
    Nors lenkų medžiotojams dabar sunkus metas, tradicijomis jie už mus keliais žingsniais toliau – ir aprangos, ir medžioklės renginių prasme. Tarp kitko, kiek kitaip nei mes lenkai supranta ir mandagumą: konferencijos dalyviams skaitant pranešimus, stalas buvo gausiai nuklotas medžioklės produkcija ir skirtas vaišintis. Po konferencijos Lazienkų parke, netoli paskutinio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio rezidencijos, jo laikais statytame amfiteatre vyko medžioklinės muzikos koncertas LMA 95 metų jubiliejaus proga. Muzikos atėjo pasiklausyti visi, besiilsintys parke, vyko kūrybinės dirbtuvės vaikams, parodos, degustacijos ir turgelis, o tai visada yra puiki galimybė nemedžiotojams geriau suprasti, kas yra medžioklė.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Kruvinoji puota

    Kruvinoji puota

    Kur bepažvelgsi ganykloje – vien avių kūnai. Per kraupią naktį – daugiau nei 20 prarastų gyvulių, kiti taip išgąsdinti, kad susispietę būriais dreba. Dar kelios jaunos avytės – kitame Nevėžio upės krante. Jos išsigelbėjo tik todėl, kad įveikusios baimę puolė į vandenį… O ūkininkų šeimai širdys plyšta regint tokį vaizdą.

    Bliovimas reiškė bėdą
    „Su vilkais nepakovosi“, – penktadienį apžiūrėdama sudraskytas avių maitas liūdnai kalbėjo prie Krekenavos (Panevėžio r.) ūkininkaujanti 52 metų Daiva Morkūnienė.

    Ūdrų kaimo ganykloje per vieną naktį plėšrūnai papjovė 21 avį. Dar keturias sunkiai sužeistas avis, kad nesikankintų, veterinaras penktadienį paskerdė.

    Patirti nuostoliai greičiausiai sieks 3 tūkst. eurų.

    Moteris pasakojo, kad ketvirtadienio rytą į ganyklą su vyru nuvykusi ji išvydo išsigandusias avis.

    „Gyvuliai lakstė po aptvarą ir bliovė. Iškart supratome, kad kažkas nutiko“, – vis dar neatslūgus jauduliui kalbėjo D.Morkūnienė.

    Eidami 8 hektarų ploto ganykla jie kraupo nuo regimo vaizdo ir skaičiavo prarastus gyvulius. Jiems tiesiog buvo perkąstos gerklės. Tik viena avis buvo išmėsinėta iki pat kaulų.

    Toliau apie tai skaitykite „Panevėžio krašto“ laikraštyje spalio 27 d. numeryje.

    Šaltinis „Panskliautas.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Vilkų padarytą žalą turėtų atlyginti Aplinkos ministerija

    Vilkų padarytą žalą turėtų atlyginti Aplinkos ministerija

    Vilkų padarytą žalą žmonėms ir naminiams gyvuliams nuo 2019-ųjų gegužės turėtų atlyginti Aplinkos ministeriją, šią funkciją perimdama iš savivaldybių, siūlo parlamentinio Aplinkos apaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika. Tokia tvarka dabar taikoma kompensuojant stumbrų padarytą žalą.

    „Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina, ir jų padarytą žalą. Tada tas žalos atlyginimas nebus našta savivaldybėms, nes ta žala kartais būna didesnė, negu savivaldybės apskritai gauna lėšų kompensuoti vilkų padarytai žalai“, – BNS tvirtino K.Mažeika. Jis su dar septyniais parlamentarais Seime užregistravo Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo įstatymo pataisas dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo tvarkos pakeitimo.

    Pasak K.Mažeikos, Aplinkos ministerijai pradėjus kompensuoti vilkų padaromą žalą, savivaldybės galės daugiau lėšų skirti gyventojų švietimui, kaip apsisaugoti nuo vilkų. „Toms (švietimo – BNS) priemonėms savivaldybėms dabar pritrūksta lėšų, nes visi pinigai skiriami tiesioginei žalai kompensuoti. Dabar savivaldybės galės kompensuoti priemones, atbaidančias vilkus, daugiau lėšų skirti švietimui, kaip apsisaugoti, ką rekomenduoja visuomenininkai“, – aiškino K.Mažeika.

    Pasak jo, nuo 2019 metų keisis už medžiojamus gyvūnus surenkamų lėšų paskirstymo tvarka – po 50 proc. jų bus skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai. Iki šiol lėšų daugiau gaudavo savivaldybės. K.Navicko teigimu, šių lėšų kitąmet bus surenkama daugiau, nes nuo 2019-ųjų du kartus didinami mokesčiai už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.

    Šaltinis „15min.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Lietuvoje užkurti pirmieji laužai prieš vilkus

    Lietuvoje užkurti pirmieji laužai prieš vilkus

    Spalio 15 d. buvo įžiebti pirmieji laužai prieš vilkų daromą žalą, pagerbiant visus po vilkų atakų prarastus gyvulius ir augintinius. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai. Būtent spalio 15 d. turėjo prasidėti vilkų medžioklės sezonas, tačiau jo pradžia buvo atidėta. Kol vilkų gynėjai garsiai trimituoja žiniasklaidoje melą apie apsileidusius ūkininkus, siūlo neveiksmingas apsaugos priemones ir fotografuojasi su vilkų trafaretais, kaimuose įsižiebė laužai, kuriuos užkūrė ne vien ūkininkai, bet ir paprasti kaimo žmonės, praradę savo augintą ir mylėtą šeimos maitintoją ar draugą – kiemo sargą. Akcija surengta ekspromtu, pilietins iniciatyvos facebook grupėje „STOP vilkų veisimui Lietuvoje“. Jos metu nuo vilkų nukentėję žmonės savo kiemuose ir ūkiuose užkūrė solidarumo laužus ir dalinosi video bei nuotraukomis, išreikšdami pagarbą prarastiems gyvūnams. Tai pasipriešinimas prieš Lietuvoje kryptingai veisiamus ir saugomus vilkus, kurie kuo toliau, tuo labiau tampa drąsesni ir įžūlesni. Lietuvos kaimo žmonės pakartojo kitų Europos šalių ūkininkų: Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Italijos, Ispanijos, Švedijos, Austrijos, Šveicarijos iniciatyvą kurti laužus prieš vilkų daromą žalą. Tokia laužų įžiebimo akcija Europoje rengiama ne pirmus metus. Šių metų rugsėjo 15 d. vieningai visoje Europoje buvo uždegti šimtai laužų pagerbiant nuo šių plėšrūnų atakų žuvusius ir nukentėjusius gyvulius ir augintinius. Šia akcija buvo bandoma atkreipti dėmesį į Europoje kylančią vilkų grėsmę. Vokietijoje papildomi laužai deginami kas antrą penktadienį, tam tikrose vietose.

    Nors Lietuvoje vilkus ginančios organizacijos stengiasi piršti kitokį įspūdį ir bando įtikinti, kad visa likusioji Europos dalis džiaugiasi vilkų sugrįžimu, realybėje yra kitaip. Vilkai daro didžiulę žalą minėtų šalių ūkininkams ir visos naudojamos apsaugos priemonės yra neveiksmingos. Kaip pavyzdys yra Prancūzija, kurioje vyksta ypač aršios ūkininkų protesto akcijos. Vyriausybė kelis metus finansavo apsaugos priemonių įrengimą, tačiau rezultatai priešingi lauktiems. Vilkai – be galo protingi ir stiprūs gyvūnai, jie greitai išmoksta kaip tas apsaugas įveikti. Todėl, nepaisant visų pastangų, Prancūzijoje vilkų žudomų gyvūnų skaičius kasmet auga. Pernai šioje šalyje buvo suskaičiuota apie 15 000 papjautų gyvulių. Ispanijos ūkininkai, apimti nevilties, rengia makabriškas akcijas – ant kelio ženklų kabina nužudytų vilkų kūnus. Italijos ir Švedijos ūkininkai priversti tapti brakonieriais, manoma, kad būtent šių šalių ūkininkai sumedžioja daugiausiai vilkų. Pastaruoju metu šių plėšrūnų problema ypač aštrėja Vokietijoje, kurios ūkininkai vis aktyviau priešinasi nevaldomam vilkų gausėjimui.

    Lietuvoje žmonės ilgą laiką gyveno be vilkų baimės. Vilkai visada buvo šalyje, bet jų kiekis grėsmės nekėlė. Kelis paskutinius metus vilkų apskaitos neįvyko, sumedžiojimo kvota buvo per maža, skiriama atsižvelgiant į pasenusius duomenis, todėl grėsmė stipriai išaugo. Jau keletas metų, kai žala yra pasiekusi netoleruotinus mastus. Deja, gamtosaugininkų grupei, atstovaujančiai tam tikros visuomenės dalies svajones, atrodo kitaip. Šie plėšrūnai buvo apipinti mitais, idealizuoti, patys saugotojai gyvena pasakoje, ja penėdami ir kitus. Realybėje, dažniausiai, visuomeninių organizacijų deklaruojama rūšių įvairovės apsauga teapima keletą privilegijuotų gyvūnų grupių, bet neapima biologinės įvairovės. Taip suardoma ekosistemų pusiausvyra, nuo pernelyg gausios plėšrūnų populiacijos kenčia ne tik kaimo žmonės, bet ir pati gamta. Lietuvoje vilkams išnykimo grėsmės nebuvo ir nėra, todėl ypatinga apsauga nereikalinga.
    Sekantis masinis laužų įžiebimas Europoje vyks kitų metų kovo mėnesį. Lietuvos kaimo žmonės planuoja prisidėti prie šios reikšmingos akcijos.

  • Baltauodegių elnių medžioklė Suomijoje

    Baltauodegių elnių medžioklė Suomijoje

    Jau antrus metus iš eilės, man pasitaikė galimybė nuvykti į „LAPUA“ kompanijos organizuojama baltauodegių elnių medžioklę Suomijoje. O kaip mums sekėsi kviečiu pasižiūrėti šiame video.

    MISKE.LT
    Autorius: Deividas Staponkus
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Apšmeižė medžiotojus ir dėjo į krūmus. Kas už tai atsakys?

    Apšmeižė medžiotojus ir dėjo į krūmus. Kas už tai atsakys?

    Aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo profilyje pasidalino Delfi naujiena apie nušautus šunis su įdomiu prierašu (žr. nuotrauką). Keista, tačiau LMŽD administracija iki šiol nieko nežinojo apie tokį Ministro „prašymą”, jokių oficialių ar neoficialių „nurodymų” mes negavome.

    Viešiname ir LMŽD pirmininko pavaduotojo Eugenijaus Tijušo susirašinėjimą su Delfi portalo žurnaliste: susirašinėjimas.

    Lietuvos gyventojus sukrėtė Delfi portale pasirodęs straipsnis makabrišku pavadinimu „Medžiotojų šventė kaime baigėsi iššudytais šunimis: dabar baisu ir į kiemą išeit” (straipsnio nuoroda).

    Jame tiek straipsnio, tiek Facebook’e žinutės autorės emocingu PETA stiliumi piešia siaubingus vaizdus, juos dar pastiprinant šuniukų lavonėlių nuotrauka.

    LRT laidoje „60 minučių” kalbėjusi nušautų gyvūnėlių savininkė (facebook’o žinutės autorės motina) prisipažino nesilaikiusi gyvūnų laikymo taisyklių: laidos įrašas.

    Januliškių medžiotojų būrelio vadovo V. Bunevičiaus komentaras :” Š. m. spalio 21-22 dienomis „Januliškio” medžiotojų būrelio medžiotojai buvo apkaltinti nušovus du palaidus šunis. Aš, kaip būrelio vadovas, noriu pasakyti, kad minėti kaltinimai yra neteisingi. Medžiotojai niekados taip nepasielgtų. „Januliškio” būrelio medžiotojai žinojo kieno tie šunys (palaidi jie laksto seniai), pažįsta šunų šeimininkus. Su šunų šeimininkais nekonfliktavo. Medžioklės minėtomis dienomis nevyko. ”

    Remiantis neoficialiais šaltiniais, šiuo metu atliekama ekspertizė rodo, kad šauta ne iš medžioklei skirto ginklo, o iš pistoleto.

    Šaltinis
    LMZD.LT
  • Kęstutis Navickas apie vilkų sumedžiojimo limitą

    Kęstutis Navickas apie vilkų sumedžiojimo limitą

    Kasmet, ypač prieš vilkų medžioklės sezono pradžią, viešojoje erdvėje keliama įtampa apie „neregėto masto“ vilkų daromą žalą ir išpuolius. Tačiau vilkų padarytos žalos naminiams gyvūnams statistika per paskutinius trejus metus kinta tik statistinės paklaidos ribose. Be to, pastarųjų savaičių pranešimai apie vilkų papjautus gyvulius nėra išskirtinis šių metų faktas – šiuo laikotarpiu vilkai moko savo jauniklius medžioklės paslapčių. Todėl demonizuoti šio plėšrūno pavienius išpuolius ūkiuose ir tariamai jo keliamą siaubą žmonėms nėra teisinga. Atminkime, kad per paskutinius dešimtmečius nėra registruoto nė vieno atvejo, kuomet buvo vilko užpultas ar sužalotas žmogus.

    Jaučiu pareigą paaiškinti išsamiau savo sprendimą.

    Šių metų sprendimas dėl vilkų sumedžiojimo kvotos yra dviejų etapų, kurie reikalingi maksimaliai taikant atsargumo principą. Šis principas aplinkos politikoje taikomas tuomet, kada nėra žinomos tikslios galimos pasekmės.

    Taigi, pradžiai yra patvirtinama tokia pati kaip ir ankstesniais metais 60-ies vilkų sumedžiojimo kvota. Remiantis atnaujintu Vilko apsaugos planu, papildomą 50-ies vilkų sumedžiojimo kvotą bus galima išduoti, jeigu medžioklės sezono metu bus išnaudota sumedžiojimo kvota, taip pat įvertinus vilkų populiacijos paskutinės apskaitos duomenis.

    Be kita ko, susitarėme su Žemės ūkio ministerija Kaimo plėtros programoje bus įtrauktos prevencinės priemonės, kurios saugotų naminius gyvulius nuo vilkų užpuolimų.

    Naujai parengtą vilko apsaugos planą vertinu kaip kokybinį šuolį, siekiant objektyvių ir patikimų duomenų mūsų šalies vilkų populiacijos dydžiui įvertinti. Šis planas – tai bendras mokslininkų, medžiotojų ir aplinkos apsaugos nevyriausybinių organizacijų darbo rezultatas – jis paskatins ne tik kokybiškiau rinkti informaciją apie Lietuvos vilkus, bet ir ateityje priimti tinkamus sprendimus vilkų populiacijai nustatyti bei jai reguliuoti. Tačiau šis planas dar tik patvirtintas, todėl tvirtai teigti, kad jau turime kokybiškai naują ir visapusišką vilkų būklės paveikslą, yra per anksti.

    Dar keli svarbūs dalykai, kuriuos, mano nuomone, būtina sutarti iki kitų metų vilkų medžioklės sezono pradžios.

    Manau, reikalinga rasti būdą, kad pirmiausiai būtų sumedžiojami tie vilkų individai, kurie nedalyvauja veisimosi procese ir kurie neturi savo teritorijų. O vilkų šeimos alfa patinas ar patelė turėtų būti medžiojami tik kraštutiniais atvejais.

    – vilko padarytos žalos atlyginimas yra būtinas, bet nėra problemos sprendimas, atsižvelgdami į vilkų elgseną ir jų veiklos teritorijas, turime rasti būdus, tokias ūkininkavimo formas, kurios būtų palankios ir vilkams, ir avims, ir ūkininkams, t.y. būtina konkrečiai nutarti, kokia forma bus teikiama parama prevencijos priemonėms ir kaip padengiamos ūkininkų papildomos išlaidos saugantis nuo vilkų daromos žalos rizikingose vietovėse, lyginant su vietovėmis, kur tokių papildomų išlaidų ūkininkai nepatiria;

    – reikia pasiekti, kad su skerdienos atliekomis, gaišenomis būtų elgiamasi labai atsakingai, užtikrinti, kad jos nebūtų prieinamos plėšrūnams ir jų neviliotų prie žmogaus gyvenamosios vietos;

    – į prevencijos priemonių aptarimą/planavimą reikia įtraukti kinologus, kurie galėtų būti sąjungininkai pateikiant pasiūlymus, informacijos apie aviganių šunų veisles, kurie naudojami gyvulių bandoms apsaugoti ir valdyti.

    Tik bendromis pastangomis pasieksime idilišką būseną – kad vilkas sotus būtų ir avis sveika liktų! Pavienėmis pastangomis norimo rezultato nepasieksime.

  • Teisia, nors nesupranta

    Teisia, nors nesupranta

    „Manantys, kad medžiotojai yra tik kraujo ištroškę kvailiai, nežino, kas yra medžioklė. Išsėdėjęs ir išlaukęs miške ilgas ir šaltas valandas lapkritį su lanku rankose, tikėdamasis, kad pasirodys elnias, arba praleidęs ištisas dienas Afrikos krūmynuose sekdamas buivolą, klausydamasis riaumojančių liūtų, tada tikrai išmoksti, kad medžioklėje žudymas nėra svarbiausia“, – Donaldas Trumpas jaunesnysis.

    Kiekvienas gali turėti savo požiūrį ir turi teisę jį išsakyti – tai vienas demokratijos pamatų. Vis dėlto dažnai susiduriu su nuomone, kuri taip atitrūkusi nuo realybės, kad net sunku suprasti, iš kur tokia atsiranda. Kokių tik pasakų žmonės neprisigalvoja!

    Vis dėlto, kai skiri tam kiek daugiau laiko, pakalbi su žmogumi, paaiškini situaciją, pateiki pagrįstų argumentų, neretai pavyksta jeigu ne nuomonę pakeisti, tai bent priversti suabejoti savo įsitikinimais.
    Gyvenime stengiuosi nedaryti staigių išvadų apie dalykus, kuriuos menkai suprantu, net jeigu kas nors atrodo nefaina. Geriau tris kartus paklausti žinančių žmonių, o ne pulti į beprasmes diskusijas dėl to, kad kas nors negerai. Tas pats tinka ir kalbant apie maistą.

    Kaip galima sakyti, kad neskanu, jeigu nesi ragavęs? Ir medžioklėje – kaip patys medžiotojai gali smerkti kokį nors medžioklės būdą, nesuprasdami tradicijų, motyvacijos ir priežasčių?

    Medžioklė su varovais negerai, trofėjų medžioklė blogai – dažnai tenka išgirsti ir tokią nuomonę. Neva nemedžioju dėl trofėjaus, nes to nereikia.

    Viena vertus, būtent klasikinė trofėjų medžioklė gauna finansavimą gamtos apsaugai, gyvūnų populiacijoms išsaugoti ir atkurti, gerina daugybės pasaulio šalių ir regionų ekonomiką. Apie tai retas susimąsto, bet skuba teisti.

    Yra įvairių medžioklės būdų, yra įvairių žmonių, skirtingų sąlygų ir aplinkybių. Neįmanoma apie visą pasaulį spręsti vadovaujantis vien tik menka savo patirtimi.

    Viename renginyje žmonės rodė į vilko iškamšą ir manęs klausė – kodėl vilką užmušė? Atsakiau paprastai – todėl, kad suėdė kiškutį.
    Atsakymas kvailas, bet jis priverčia klausiantį susimąstyti, o tada, kai galvoje įsižiebia lemputė, jau galima tęsti konstruktyvų pokalbį apie tai, kad vilkas yra plėšrūnas, jis pjauna ir stirnas, o jo kailis ir kaukolė gali būti naudingi – šiuo atveju švietimui.

    Niekada nebūna tik juoda ar balta! Pirmiausia paklausk ir tik tada vertink!

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Aplinkos ministras patvirtino vilkų medžioklės kvotą

    Aplinkos ministras patvirtino vilkų medžioklės kvotą

    Atnaujinta 2018.10.20
    Aplinkos ministro įsakymas kuris nustato 110 vilkų sumedžiojimo limitą 2018-2019 metų sezonui. Įsakymą rasite čia.

    [separator type=”thin”]

    Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas savo įsakymu patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 metų medžioklės sezonui – kaip ir ankstesniais metais, pagrindinė medžioklės kvota šį sezoną šalyje leis sumedžioti 60 vilkų.

    „Sprendimas dėl likusių 50 vilkų sumedžiojimo bus peržiūrimas medžioklės sezono eigoje, atsižvelgus į naujausius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis ir tai, kaip greitai nustatytas vilkų sumedžiojimo limitas bus išnaudotas“, – pabrėžė K Navickas.

    Aplinkos ministro įsakymas dėl vilkų medžioklės limito įsigalios spalio 20 d.

    Be kita ko, K. Navickas kartu su žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu pasirašė abiejų ministerijų ketinimų protokolą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinėms priemonėms taikyti ir jas skatinti. Pasak K. Navicko, tai istorinis susitarimas, kuriuo kartu bus siekiama sumažinti vilkų daromą žalą naminiams gyvuliams, puoselėjant žmogaus ir vilko, kaip svarbios natūralios miško ekosistemos dalies, darnų sambūvį, užtikrinant šiai saugomai rūšiai palankią apsaugos būklę.

    Spręsdama vilkų apsaugos ir su jų poveikiu žemės ūkiui susijusias problemas, Aplinkos ministerija parengė Vilko apsaugos plano pakeitimų projektą. Įsigalioję pakeitimai paremti aplinkos ministro sudarytos darbo grupės pasiūlymais. Jie skirti užtikrinti geresnę vilkų populiacijos stebėseną, susirinkti tikslesnius duomenis apie jų elgseną, šeimų sudėtį, judėjimo maršrutus.

    Darbo grupė buvo sudaryta – siekiant, kad joje nedominuotų tik viena interesų grupė, – iš mokslininkų, nevyriausybinių aplinkosauginių, medžiotojų ir ūkininkų organizacijų, aplinkos apsaugos institucijų ir valstybinių miškų valdytojų atstovų

    Pirmas svarbus žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet – ji buvo atlikta nuolatiniuose apskaitos maršrutuose ir truko du mėnesius. Kiti pasiūlyti populiacijos būklės tyrimo būdai bus pradėti taikyti nuo šio rudens. Tai ir pranešimų apie plėšrūnus registracija visus metus, ir intensyvus sumedžiotų vilkų tyrimas populiacijos produktyvumo rodikliams nustatyti, ir jų genetiniai, ligų bei kiti tyrimai.

    Kaip rodo statistika, vilkų žala naminiams gyvuliams realiai nedidėjo. Šiemet (iki rugsėjo 1 d.) jie papjovė 70 gyvulių mažiau (iš viso buvo papjauti 848), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu (iš viso 918). Tai patvirtina, kad šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų populiacijos dydis kontroliuojamas ir kad neįvyks jos „sprogimas“. Tai ir numatoma Vilko apsaugos plane.

    Patikslintas Vilko apsaugos planas nustato nemažai svarbių saugiklių populiacijai apsaugoti. Pagrindinį ilgalaikį jos valdymo ir apsaugos tikslą siūloma apibrėžti taip: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.“

    Ryšių su visuomene skyrius

    2018-10-19