Blog

  • Žvėris puola dar viena liga?

    Žvėris puola dar viena liga?

    Kėdainių rajono medžiotojai susiduria su dar vienu iššūkiu: dar nepasitraukus šernus naikinančiam afrikiniam kiaulių marui, ligos pradėjo pulti ir elninius gyvūnus. Medžiotojai įtaria, kad gyvūnus puola vadinamoji elnių vytimo liga.

    Atlieka tyrimus

    „Įtariame, kad elninius gyvūnus pradėjo pulti vadinamoji vytimo liga. Ji dar vadinama lėtine elnių išsekimo liga. Kol kas dar to patvirtinti negalime, tik įtariame, mat matome, kad gyvūnai vysta. Šiuo metu atliekami visi tyrimai, skirti išsiaiškinti, ar liga pasitvirtins, ar ne“, – teigė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

    Lietuvoje nebuvo

    Ši liga konstatuota Lietuvoje dar niekada nebuvo. Nėra duomenų, kad šia liga galėtų užsikrėsti žmonės. Tačiau jau užsikrėtusių gyvūnų mėsos maistui naudoti negalima.

    Šiai ligai imlūs elniniai gyvūnai. Užsikrėtę šia liga, gyvūnai atsiskiria nuo bandos, dažnai nuleidę galvas vaikšto ratais, atsiranda eisenos pakitimų ar kitas tos rūšies gyvūnams nebūdingas elgesys: gali būti pastebimas drebulys ir vangumas arba atvirkščiai – nervingumas ir agresyvumas.


    Šaltinis Rinkos aikštė

  • Naktį sučiupti brakonieriavimu įtarti žinomi vyrai

    Naktį sučiupti brakonieriavimu įtarti žinomi vyrai

    Trečiadienio vakarą Jurbarko r., prie Stakių, policijos pareigūnai sustabdė įtarimų sukėlusį visureigį „Jeep Grand Cherokee“, kuriuo važiavo keturi vyrai.

    Automobilio priekaboje policininkai rado nušautą elnią ir du kiškius, o bagažinėje – stirnos jauniklį. Kadangi medžioklės lapas buvo tuščias, policininkai iškvietė aplinkosaugininkus.

    Paaiškėjo, kad brakonieriavimu įtariami vyrai – neeiliniai piliečiai. Du iš jų yra garsūs aplinkosaugininkai: buvęs aplinkos (o paskui ir energetikos) viceministras Aleksandras Spruogis (iki pavardės pakeitimo buvęs Prochorovas) ir buvęs Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Pastarasis dabar yra Seimo narės, Aplinkos apsaugos komiteto narės Virginijos Vingrienės (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija) visuomeninis padėjėjas.

    Seimo narė V. Vingrienė buvo labai nustebinta tokios žinios: „Žinau, kad jis medžiotojas, pats yra brakonierius gaudęs… Netikiu, kad taip gali būti. Gal kokių dokumentų neturėjo?“.

    Pareigūnai visureigį, vairuojamą R. Masilevičiaus, sustabdė trečiadienio vakarą, apie 21 val., Apie jo kompanionus pareigūnai nepasakoja. DELFI žiniomis, visureigyje buvo ir buvęs viceministras bei „garsus gydytojas iš Santariškių“.


    Šaltinis
  • Kaip paruošti barsuko taukus?

    Kaip paruošti barsuko taukus?

    Minėti liaudies medicinos priemonių receptai nėra vieninteliai. Labai daug jų galite rasti Rusijos medžiotojų svetainėse ir forumuose, taip pat knygose. Svarbiausias visų šių priemonių elementas – barsuko taukai. Kaip juos tinkamai paruošti, kad neprarastų visų vertingų savybių? Žinia, termiškai apdorojus sumažėja vitaminų ir omega-3 rūgščių, todėl lydyti taukus močiutės ketaus keptuvėje nebus geras būdas.

    Barsuko taukai lydomi į vandenį įmerktoje vonelėje. Reikia dviejų puodų – vieno didesnio, kito tokio, kuris laisvai tilptų į pirmą ir būtų seklesnis. Mažesnio puodo dugnas negali siekti pirmojo dugno ir įkaisti, antraip nebus jokios prasmės ir taukai gali net prisvilti. Į didįjį puodą įpilkite vandens, priklausomai nuo antrojo puodo dydžio – reikia, kad vanduo apsemtų pusę antrojo puodo. Į mažesnįjį sudėkite barsuko taukus ir kaitinkite. Sekite, kad vanduo neužvirtų, ir kartkartėmis jį papildykite.

    Rusų medžiotojai ir specialistai rašo, kad barsuko taukų gamyba prasideda dar medžioklės plotuose. Pirma, svarbu tinkamai sumedžioti barsuką. Šūvis turi būti švarus – netraumuoti pilvo ertmės organų. Antra, skrosti reikia medžioklės plotuose ir kuo švaresnėmis sąlygomis. Odą reikia nulupti atidžiai, paliekant poodinius riebalus prie kūno. Vidinius riebalus – tą tinkliuką, apimantį pilvo ertmės organus – nuimkite rankomis, supakuokite ir vežkite atskirai. Manoma, kad šie riebalai efektyvesni sergant kvėpavimo takų ligomis, bet tai ne iki galo įrodyta.

    Namuose, švarioje vietoje, nuo skerdienos nupjaukite poodinius riebalus. Nedideli mėsos gabaliukai kokybės nesugadins, bet kuo mažiau tokių skutų, tuo geriau. Tada taukai kais tolygiai ir geriau lydysis. Beje, barsuko taukus galima laikyti kameroje ir išlydyti tik prireikus.

    Prieš lydydami ir vidinius, ir poodinius riebalus atsargiai nuplaukite šaltu vandeniu ir sumalkite. Jeigu jie buvo sušaldyti, galite sutarkuoti. Ištirpusius taukus vis nusemkite ir per keliskart sulankstytą marlę nukoškite.

    Kad būtų kuo mažiau kontakto su deguonimi, taukams laikyti rekomenduojama rinktis minkštas pakuotes – plastmasinius butelius ar maišus, kaip sultims. Barsuko taukus supilkite iki talpos viršaus. Iš minkštos taros taukus galima išspausti, paskui iškart užsukite dangtelį ir palikite butelį deformuotą, kad nepakliūtų oro. Tinkamai paruoštus ir supakuotus taukus šaldytuve galite laikyti dvejus metus.

    Bandome lydyti
    Ruošdama šį straipsnį sumedžiojau jauną barsuką. Po šūvio jis įkrito į urvą ir buvo baisoka kišti ranką į vidų. Kadangi gyvūnas buvo jaunas ir pilvo ertmėje riebalų dar neturėjo, viduriai buvo paleisti vietoje. Skrosti nusprendžiau namuose, o ne dulkėtame, neseniai išartame lauke. Barsuką išskrodžiau, radau šiek tiek riebalų – išėjo maždaug sauja mažų gabalėlių. Įdėjau į puodą, šį į kitą, pripildytą vandens. Taukai lydėsi maždaug 2,5 valandos, išėjo tik keli arbatiniai šaukšteliai.

    Neblogai, atsižvelgiant į žaliavų kiekį ir kokybę. Iš pradžių uždėjau dangtį, o paskui pamačiau, kad po taukais puode kaupiasi skystis – kondensatas nuo dangčio, tad nuėmiau ir laukiau, kada išgaruos. Remiantis Rusijos ištekliais, tirpstant poodiniams riebalams ir lašiniams iš pilvo, irgi susidaro sultinys. Jeigu taukuose susidarė skysčio, atvėsinkite juos ir paskui sultinį nupilkite arba nusemkite sustingusius taukus. Manau, kad savo eksperimentą pakartosiu vėliau, rudenį, su suaugusiu barsuku, nes didesniame inde lydant daugiau taukų viskas galėtų vykti kitaip. Vis dėlto man pavyko gauti kelis šaukštelius švarių, garuose išlydytų barsuko taukų.


    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Už sumedžiotą briedį – keliatūkstantinės baudos

    Už sumedžiotą briedį – keliatūkstantinės baudos

    Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai antradienį gavo pranešimą, kad miške buvo aptiktas galimai neteisėtai sumedžiotas briedžio patinas. Pranešta, kad briedis buvo rastas Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, „Glitiškių“ medžiotojų klubo medžioklės teritorijoje.

    Tiriant šio įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad šį briedžio patiną lapkričio 12 dieną, pirmadienį nušovė svečio teise šioje teritorijoje medžiojęs asmuo. Pats pažeidėjas tikino manęs, kad šauna į briedžio patelę ir teigė neįžiūrėjęs briedžio ragų.

    Glitiškių“ medžiotojų klubas jau yra pasiekęs maksimalų leistiną sumedžioti briedžių limitą, todėl šis gyvūnas, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nuostatas, laikomas sumedžiotu neteisėtai.

    Medžiotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, už kurį jam gresia bauda nuo 800 eurų iki 1800 eurų bei nusižengimo metu naudoto įrankio – graižtvinio medžioklinio šautuvo su optiniu taikikliu – konfiskavimas. Taip pat pažeidėjas turės atlyginti laukinės gyvūnijos ištekliams padarytą žalą, kuri siekia 5070 eurų. Pagaliau, bus svarstoma, ar atimti iš medžiotojo teisę medžioti nuo 1 iki 5 metų. Galutinį sprendimą dėl teisės medžioti skelbs teismas.

  • Medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklės

    Medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje taisyklės

    Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje tvarką, saugaus elgesio medžioklėje ir kitus medžiojimo reikalavimus.

    Suvestinė redakcija nuo 2019-01-01 (PDF)

    LRS medžioklės taisyklių puslapis

  • Nuo šiol lokius, lūšis ir vilkus skaičiuos patys gyventojai

    Nuo šiol lokius, lūšis ir vilkus skaičiuos patys gyventojai

    Aplinkos ministerija kviečia teikti informaciją apie pastebėtus vilkus, lūšis, ruduosius lokius visoje Lietuvos teritorijoje, užpildant elektroninę anketą. Sukaupta informacija svarbi priimant gamtai ir žmogui teisingus sprendimus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

    Vadovaujantis Pranešimų apie vilkų, lūšių ir rudųjų lokių buvimą registravo visus metus instrukcija, medžioklės plotų naudotojai ar kiti suinteresuoti asmenys visus metus renka ir teikia informaciją apie jiems žinomus faktus apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą laisvėje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

    Pagal šią instrukciją registruojami bet kokie didžiųjų plėšrūnų buvimo laisvėje konkrečioje vietoje faktai, ypač šie: žuvusių didžiųjų plėšrūnų individų radimas, gyvų didžiųjų plėšrūnų stebėjimas, staugimas, teritorijos žymėjimas ir kitokie teritorinio elgesio požymiai, palikti pėdsakai, ūkinių gyvūnų ar naminių augintinių užpuolimas, didžiųjų plėšrūnų papjautų laukinių gyvūnų liekanų aptikimas. Registruojant tokius faktus, užpildoma šios instrukcijos priedėlyje nurodyto turinio anketa ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po didžiųjų plėšrūnų stebėjimo fakto pateikiama Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Anketa pildoma tik elektroniniu formatu.

    Kiekvienam registruojamam faktui užpildoma atskira elektroninė anketa. Jeigu yra, prie anketos pridedamos nuotraukų, vaizdo ar garso įrašų elektroninės laikmenos – įrodymai, pagrindžiantys registruojamą faktą.

    Didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus atnaujintą statistiką su pranešimų žemėlapiu skelbiama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos tinklalapio rubrikoje „Žvėrių apskaita“ ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius. Vieną kartą per metus, iki gegužės 1 d., skelbiama didžiųjų plėšrūnų buvimo faktų registravimo visus metus rezultatų analizė, nurodomi atitinkamai rūšiai specifiniai populiacijos rodikliai (vilkų – šeimų skaičių, lūšių – patelių su jaunikliais, rudųjų lokių – individų skaičių).

    Renkami duomenys skirti populiacijų dydžio, erdvinio paplitimo ir kitų parametrų nustatymui, taip pat siekiant priimti pagrįstus sprendimus dėl populiacijų valdymo.


    Šaltinis
  • Medžioklės centre atsidūrusi moteris sulaukė medžiotojų atsako

    Medžioklės centre atsidūrusi moteris sulaukė medžiotojų atsako

    Po GRYNAS.lt publikacijos apie moters susidūrimą su medžiotojais šeštadienio popietę vaikštinėjant Anykščių apylinkių miškuose, savo istorijos pusę pateikė ir medžioklėje dalyvavę medžiotojai. Vienas jų susisiekė su GRYNAS.lt redakcija ir papasakojo, kas, jo vertinimu, įvyko miške tą šeštadienio popietę.

    Moteris piktinosi susidūrimu su medžiotojais
    Kaip GRYNAS.lt jau rašė, kartais pasivaikščiojimas miške gali tapti kova už išlikimą. Tokiais įspūdžiais socialiniuose tinkluose dalinosi moteris, šeštadienio popietę praleidusi Anykščių apylinkių miškuose, kur visai šalia jos vyko medžioklė. Moteris – pašiurpusi, o medžiotojai – ramūs: jokios taisyklės nebuvo pažeistos.

    „O tai kaip jums, ar normalu atrodo, kai išeini į mišką pasivaikščiot, ir patenki į medžioklę! Šeštadienį, vidury dienos! Lankomoj vietoj. Žvyrkelis nuo Leliūnų iki Inkūnų, prie buvusio Knebių kaimo, kur stovi partizanų atminimo akmuo. Ir atsiduri bukų, rėkiančių antžmogių su ginklais apsupty!“ – socialiniuose tinkluose savo įraše pasipiktinimą išreiškė Anykščių apylinkių miškuose vaikštinėjusi moteris.

    Moterį nustebino ne tik šeštadienio dieną medžiojantys medžiotojai, bet ir tai, kad miško teritorijoje nebūta įspėjamųjų ženklų apie medžioklę.

    „Policija ir aplinkosauga, vėlgi vadovaudamasi įstatymais, nieko blogo tame neįžvelgia ir negali niekuo padėti. Apie medžiokles niekur neįspėjama ir neskelbiama. Juk jei matyčiau kažkokį ženklą, aš su savo augintiniais ten neičiau. Tai kur žmogiškumas?!? Kas atsakingas? Gerai, kad esam sveiki ir šuniukai mūsų sveiki. O kartais į mišką einam ir su vaikais!“ – piktinosi miško lankytoja.

    Medžiotojas pateikė savo versiją
    Tačiau su GRYNAS.lt redakcija ketvirtadienį susisiekė medžioklėje dalyvavęs Šarūnas. Vyro teigimu, situacija buvo kitokia, nei ją papasakojo šalia medžiotojų atsidūrusi moteris.

    „Buvau toje medžioklėje ir situacija yra kiek kitokia. <...> Tą dieną – 2018.11.03 savo medžioklės plotuose medžiojo Anykščių medžiotojų klubas „Puntukas”. Medžioklės metu paleisti tik trys šūviai: pirmasis – pirmo varymo metu visai ne toje vietoje, kur nurodė (red. moteris). Tai buvo apie 10.30. Šūvis netaiklus, kulka krito šalia žvėries. Dar du šūviai buvo paleisti apie 13.00-13.20 (sumedžiota lapė ir elnio jauniklis). Šūviai atlikti tik įsitikinus, į ką šaunama ir kad nėra pavojaus aplinkiniams”, – medžioklės eigą vardija medžiotojas.

    Šarūnas tęsia, kad medžioklės metu jiems teko susidurti su miške vaikštinėjančia ir medžiokle pasipiktinusia moterimi. Anot jo, moters ir su ja buvusio vyro elgesys buvo nekorektiškas.

    „Jie (apie 14.20 – 14.35) automobiliu važiavo pro ant kelio stovinčius medžiotojus ir juos plūdo įvairiais žodžiais, bei atitinkamai kėlė grėsmę, nes dėmesys buvo sutelktas ne į saugų vairavimą. Sustoję prie vieno iš medžiotojų jie tiek plūdosi, kad nedavė net ištarti nė žodžio. Medžiotojas savo ruožtu nepakėlė balso ir ramiu tonu visą laiką jiems bandė paaiškinti, kad viskas yra vykdoma pagal medžioklės taisykles”, – pasakoja medžiotojas.

    Su redakcija susisiekęs vyras pabrėžia, kad ir medžiotojams rūpi žmonių saugumas, todėl, nelaukiant oficialių įstatymų, medžiotojų būrelis diskutuoja apie ženklus, informuojančius apie plote vykstančią medžioklę.

    Medžiotojas priduria, kad miške medžioklės metu sutiko ir daugiau žmonių, tačiau šie nebuvę tokie pikti dėl vykstančios medžioklės: „Man stovint ant kelio medžiotojų linijoje dviračiais pravažiavo vyras su vaiku – mums užteko vieni kitiems pagarbaus – „Laba diena” ir „Sveiki”.


    Šaltinis
  • Varyminė medžioklė Kauno medžiotojų klube „Lėdas“

    Varyminė medžioklė Kauno medžiotojų klube „Lėdas“

    Šv. Huberto dienos proga atidarėme varyminių medžioklių sezoną Kauno medžiotojų klube „Lėdas“ plotuose. Į medžioklę susirinko gausus būrys medžiotojų su savo šeimomis ir artimaisiais. Kviečiu pasižiūrėti trumpą reportažą iš tos dienos medžioklės.


    MISKE.LT
    Autorius: Deividas Staponkus
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Neteisėtų medžioklių rekordininkas

    Neteisėtų medžioklių rekordininkas

    2018 m. liepos 13 d. apie 11 val. Kelmės rajone prie Rėžalių miško, tai yra „Tytuva” medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, medžiotojai sulaikė teisės medžioti neturintį asmenį A. S., kuris vykdė neteisėtą medžioklę, tai yra medžiojo su užtaisytu (šovinys vamzdyje), nelegaliai laikomu mažo kalibro graižtviniu šautuvu Armes Ilenays B. P France ir dvejais paleistais šunimis, kurie buvo ir be antsnukių. Neteisėtos medžioklės metu pilietis sumedžiojęs nieko nebuvo.

    Netrukus, nepraėjus nei dviems savaitėms, tai yra 2018 m. liepos 25 d. apie 23 val. Kelmės rajone prie Kamalės miško, tai yra „Miškotvarkininkas“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, medžiotojai sulaikė tą patį asmenį A. S., kuris, neturėdamas teisės medžioti, vykdė neteisėtą medžioklę, tai yra medžiojo su užtaisytu (šovinys vamzdyje), nelegaliai laikomu graižtviniu šautuvu. Neteisėtos medžioklės metu sumedžiojęs nieko nebuvo.

    Abiems atvejais piliečiui A. S. už padarytus pažeidimus surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalį. Pažeidėjas abu kartus su neteisėtai laikomais medžiokliniais ginklais įvykių vietose perduotas Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūnams, kurie pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl neteisėtai disponuojamo šaunamojo ginklo laikymo, o tai reiškia, kad asmeniui A. S. gresia reali bausmė atsidurti belangėje.

    Piliečiui surašyti administracinio nusižengimo protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 7 dalį perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams. Teismas, išnagrinėjęs bylas, pilietį, A. S. pripažino kaltu ir paskyrė piniginę baudą, siekiančią 2200 eurų su teisės pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.


    Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
  • Smagi medžioklė MK „Šališkės“

    Smagi medžioklė MK „Šališkės“

    Akimirkos iš praeito savaitgalio varyminės medžioklės „Šališkės“ medžiotojų klube. Laimikių nebuvo gausu, tačiau oras ir visų nuotaikos buvo puikios.


    MISKE.LT
    Autorius: Deividas Staponkus
    Kopijuoti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!