Miske.lt

Blog

  • Vėl siūloma leisti medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais

    Vėl siūloma leisti medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais

    Šią savaitę tokias numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas įregistravo įvairioms Seimo frakcijoms priklausančių parlamentarų grupė, kurioje – Jonas Jarutis, Andriejus Stančikas, Valentinas Bukauskas, Sergejus Jovaiša, Viktoras Rinkevičius, Remigijus Žemaitaitis, Alfredas Stasys Nausėda, Rimantas Sinkevičius, Juozas Imbrasas, Artūras Skardžius ir kiti.

    Įstatyme siūloma įteisinti, kad medžioklei duslintuvus ir naktinius taikiklius gali įsigyti ir turėti teisę medžioti turintys asmenys. Pagal siūlomą projektą, fizinis asmuo jam priklausantį duslintuvą, naktinį taikiklį kartu su B ar C kategorijos ginklu jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui medžioklės metu. Taip pat siūloma numatyti, kad subjektas, turintis licenciją nuomoti ginklus, turi teisę medžioklei nuomoti ne tik B ir C kategorijų medžioklinius ginklus, bet ir duslintuvus bei naktinius taikiklius.

    Pasak parlamentarų, parengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas paskatino pavojingos šernų platinamos užkrečiamos ligos – afrikinio kiaulių maro – suvaldymo sunkumai. „Šernų populiacijos gausos sumažinimas būtų lengvesnis, jeigu šiuos didžiąja dalimi naktinius gyvūnus būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais ir duslintuvais, kurie pagal dabar galiojančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra draudžiami civilinėje apyvartoje, taigi ir medžioklėje“, – sako projekto autoriai.

    Aplinkos ministerijos sudaryta Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba šių metų rugsėjį svarstė naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje klausimus, ypač galimybes juos panaudoti valdant šernų populiaciją, taip pat reguliuojant invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausą. Didžioji dalis posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad būtų svarstomos galimybės pakeisti įstatymais nustatytą reguliavimą, kad naktiniai taikikliai ir duslintuvai būtų leidžiami naudoti medžioklėje apibrėžtomis, ribotomis sąlygomis.

    „Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje valstybėms narėms rekomenduojama kaip papildomą šios ligos valdymo priemonę taikyti šernų populiacijos gausos reguliavimą naudojant naktinius taikiklius ir duslintuvus. Tai turi būti atliekama, atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis, Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Prancūzija, Belgija ir Vengrija leidžia naudoti naktinius taikiklius ir duslintuvus reguliuojant šernų gausą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

    Galiojantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas naktinius taikiklius ir duslintuvus priskiria A kategorijos ginklų priedėliams ir draudžia jų civilinę apyvartą, o išimtis suteikta tik siauros, specifinės specializacijos subjektams. Įsigyti naktinius taikiklius ir duslintuvus suteikiama teisė šaulio tarnybai.

    Respublika.lt

  • Lenkijoje lūšys tapo pinigų grobstymo priedanga

    Lenkijoje lūšys tapo pinigų grobstymo priedanga

    Nepaisant to, kad lūšių ir vilkų populiacija auga daugelį metų, organizacijos „World Wide Fund“ aktyvistai baugina žmonėms dėl šių rūšių išnykimo ir kaupia lėšas jų išsaugojimui.

    Lenkai šiam tikslui per metus skiria apie 20 milijonų zlotų. Tačiau iškilo klausimas kiek pinigų išleidžiama gyvūnų apsaugai, o kiek – aktyvistams?

    „WWF“ ragina įkurti naują nacionalinį parką kuris būtų Beščiadų kalnų masyve. Jie taip pat nori saugoti lūšis, kurios gyvena žemutinės Mozūrijos miškuose. Šiuo procesu pagrinde užsiima Marcin Dorociński, kuris yra matomas televizijos laidose.

    „Paklausėme „WWF“, kiek pinigų jie surinko lūšims saugoti, kokį poveikį jų veiksmai atnešė iki šiol ir kiek tiksliai jiems kainavo procesas, siekiant pagerinti plėšrūnų likimą. Kaip bebūtų keista, „WWF“ atstovė Katarzyna Karpa-Świderek savaitę vengė teikti tikslią informaciją. Paklausta apie surinktų lėšų panaudojimo efektyvumą, nurodo bendras „WWF“ „Polska“ fondo pajamas nuo 2016 m. Ekologams pavyko surinkti nemažą sumą – 22 mln. zlotų (iš jų 20,6 mln. suaukoti privačių rėmėjų)“ – informuoja wp.pl.

    „Paaiškėjo, kad „WWF“ vykdo lūšių perkėlimo į Mozūrijos ežerų rajono miškus projektą. Aktyvistai įsigyja gyvūnus Estijoje, kur yra daugybė laukinių plėšrūnų. Be to, aktyvistai veisia nelaisvėje laikomus gyvūnus laukinio gamtos parko Kadzidłów teritorijoje. Jauni plėšrūnai specialiuose ūkiuose mokomi laukinio gyvenimo, o paskui paleidžiami.
    Efektas? Fondas skaičiuoja, kad jų pastangų dėka 12 lūšių rado kelią į gamtą. Tačiau tai yra programos, trunkančios 10 metų, rezultatas…“

    Atkreipus dėmesį į 2016 metų veiklos ir finansų ataskaitą, matome, kad tuo metu buvo investuota 59 tūkst. zlotų ir į gamtą buvo išleistos dvi lūšys, iš kurių viena išgyveno ir buvo stebima. Ankstesniais metais programa kainavo 298 tūkst. zlotų. Gamtinininkai neinformavo atsakingų institucijų, kad iš vyriausybės aplinkos apsaugos fondo gavo milijono zlotų, kad dar gautu pinigų iš specialaus valstybinių miškų fondo.

    Išlaidos lūšims atrodo menkos, palyginti su kitomis organizacijos išlaidomis. „WWF“ ekologai savo prezidentui mokėjo daugiau nei lūšims.

    Magdalena Dul-Komosińska, iki šių metų vasario mėnesio buvo „WWF“ Polska prezidentė ir gaudavo 290 000 zlotų atlyginimą per metus (tai daugiau, nei uždirba Lenkijos prezidentas ar ministras pirmininkas). Bendri ekologų atlyginimai siekia 3 mln. PLN.
    Įdomu tai, kad organizacija neišleidžia visų iš rėmėjų surinktų pinigų. Keliose banko sąskaitose jie laiko lėšas, kad ateityje galėtų sumokėti skolas savo ekologinės korporacijos „WWF International“ būstinei“.
    Žurnalistai priduria, kad suma yra apie 2,5 milijono eurų. Redaktoriai taip pat pažymi, kad lūšis pasirodo esą tik priedanga pinigams surinkti.

    Rėmėjai, prisijungiantys prie „WWF“ klubo, informuojami, kad jų aukos bus skiriamos lūšių apsaugos programai, taip pat kitai gamtosauginei veiklai.
    Lūšų populiacijos didinimas ir jų veisimas yra tik graži priedanga…

    „Miske.lt“

  • Dabar jauniems pranašams tikras rojus

    Dabar jauniems pranašams tikras rojus

    Be kitų senėjimo marazmų, mane vis dažniau kamuoja pyktis. Pikta dėl neteisybės. Kodėl?! Kodėl man reikėjo atsirasti prieš šešiasdešimt metų? Ech, būtų mano metrikose įrašyta nors 2013… Spjaučiau aš į savo paaugliškus svaičio- jimus apie meilę gamtai, spjaučiau į savo mokyklinę svajonę apie biologijos studijas universitete (tada vieninteliame) ir eičiau į pranašus. Tai mano vaikystės laikais retas pranašas su savo pranašys- tėm pasiekdavo gretimą parapiją, o dabar…

    Dabar pranašams, ypač jaunesniems, tikras rojus! Užtenka mokėti guglinti ir feisbukinti. O, jeigu dar moki ir tviterinti, instagraminti bei jutubinti – visas pasaulis tau po kojom. Na o tikroji ir svaiginanti jaunųjų pranašų sėkmė ateina tada, kai juos pastebi gerieji tetos ir dėdes. Ypač, kai tie tetos ir dėdės būna iš įtakingų senutės Žemelės gelbėtojų sambūrių. Va tada gali ir pasaulio galinguosius susodinti į mokyklinius suolus, treptelti kojele bei pagrasinti pirščiuku: nu, nu, nu besarmačiai, mes jus stebime. Taip jiems ir reikia, tiems galiūnams, jeigu jau iki to nusirito.

    Bet, ką aš čia spangstu apie pasaulinę pranašų lygą. Nearti dirvonai plyti ir nacionalinėje, ir net parapijinėse lygose. Ech, būtų man nors šešiolika. Parodyčiau aš jiems… Graudu žiūrėti koks siauras šiuolaikinių jaunųjų pranašų akiratis. Na prisiriša prie pasmerkto medžio, na pastato prieš centrinį valdininkijos bunkerį kartoninių vilkų, na palaisto raudonais dažais šaligatvį prie belzebubų medžiotojų sambūrio. Ir viskas?!

    Negi tik medžiai, vilkai ir vargšai briedžiai su stirnelėm kenčia. Juk aplinkui pilna jautriasielių pagalbos klykiančių gyvų būtybių. Ir visai šalia. Nereikia net į Amazonės džiungles trenktis. Štai, viena oficiali dvikojų planetos niokotojų institucija, prisidengusi kovos su užkrečiamomis ligomis skraiste, atvirai ragina vykdyti seniausių mūsų kaimynėlių, vargšų pacukų (nemaišyti su garsios ir nusipelniusios giminės palikuonimis) genocidą. O va, žiniasklaida su fanfaromis praneša apie cheminę ataką prieš dar negimusius nabagus Druskininkų mašaliukus. O kaip jums aršiausių supermamyčių, kaip liūtės saugančių savo išlepintus bamblius, raginimai išdusinti vįsą erkių giminę? Aš jau nekalbu apie nuolatinių patyčių užguitus varguolius šliužus ir gyvates. Ar visi šitie Dievo tvarinėliai neverti, kad geresnioji žmonijos dalis ištiestų jiems pagalbos ranką?!
    Ech, kodėl aš per anksti gimiau? Su auksiniu rudeniu, mielieji.

    P.S. Perkūnas žino kodėl, bet stebint Jungtinių Tautų posėdžius ir jo sukeltas bangeles bei burbuliukus, mano seniokiškoje atmintyje iškilo tokio tūlo Pavliko Morozovo ir garsiųjų XX am- žiaus diktatorių, glostančių papurusias vaikų galveles, paveikslėliai. Bet gal čia tik man?

    Žurnalas “Mūsų Girios”
    Eugenijus TIJUŠAS

  • Kėdainių rajone vilkai jau puldinėja ir žmones?

    Kėdainių rajone vilkai jau puldinėja ir žmones?

    Praeito mėnesio pabaiga išties buvo pakankamai bauginanti keletui Kėdainių krašto gyventojų. Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugija gavo net du pranešimus apie tai, kad vilkai užpuolė žmones. Situacija kontraversiška – žmonės įsibaiminę, jaudinasi ne tik dėl savo laikomų gyvūnų, bet ir savo paties sveikatos, tačiau gamtininkai tikina – sunku patikėti, kad vilkas užpultų žmogų.

    Rajone vilkų apstu
    Kalbintas Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius teigė, kad, remiantis medžiotojų duomenimis, Kėdainių rajono miškuose bazuojasi apie 50 vilkų. Tai – gerokai per didelis skaičius tokiame plote, todėl pasidžiaugta, kad šiemet padidintas leistinas šalyje sumedžioti vilkų skaičius.

    „Nuo spalio 15 dienos startuoja vilkų medžioklės sezonas. Pernai metais pirmiausia buvo patvirtintas 60 sumedžiotinų vilkų limitas, o šis skaičius buvo padalintas apskritims. Kauno apskritis gavo leidimą sumedžioti tik tris vilkus. Vėliau limitas buvo padidintas, pridedant dar 50 leistinų sumedžioti vilkų, tačiau Kėdainių rajonui nebuvo leista sumedžioti nė vieno papildomo vilko. Veikiausiai toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į vilkų populiaciją, kuri apsprendžiama pagal medžiotojų pateikiamus duomenis. Vis dėlto reikia pastebėti, kad tiksliai vilkų populiaciją susekti itin sunku, ypač dabar, kai žiemos beveik be sniego. Pernai metais sniego danga laikėsi trumpai, ir tikėtina, kad medžiotojų skaičiavimai nebuvo tikslūs. Šiemet mes skaičiuojame, kad rajone yra per 50 vilkų. Tokiam rajonui šis skaičius – per didelis“, – įsitikinęs draugijos pirmininkas.

    Užpuolė moterį ir vaikus
    L. Stanevičius teigia sulaukęs dviejų pranešimų, kai vilkai užpuolė žmones, nekalbant jau apie žalą, daroma naminiams gyvūnams.

    „Stebime, kokie yra ūkininkų pateikiami duomenys apie padarytą žalą naminiams gyvūnams. Be kita ko, yra fiksuoti du atvejai, kai vilkai puolė žmones. Beržų kaime buvo užpulta moteris, o po kurio laiko Vaidatonių kaime užpuolė vaikus.

    Sužinoję tokius faktus, kartu su savivaldybės darbuotojais rugsėjo 20 dieną raštu kreipėmės į Aplinkos ministeriją, informuodami, kad rajone vilkai puola žmones, ir prašėme, kad būtų galima imtis veiksmų. Atsakymo kol kas laukiame. Norime, kad būtų paankstintas medžiojimo laikas, ir kad būtent tuose plotuose būtų galima imtis vilkų medžioklės.

    Vilkai labai aktyvūs. Medžiotojai dažniau nei įprastai randa stirnas, elnius, sudraskytus vilkų. Tarp Lančiūnavos ir Šventybrasčio miškų buvo du vilkai į autoįvykius papuolę“, – pasakojo L. Stanevičius pridurdamas, kad, medžiotojų duomenimis, rajone gyventi gali bent septynios vilkų šeimos su jaunikliais.

    Vilkų drąsa stebina
    Pernai metais Vilkų drąsa stebinaKėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas įsitikinęs – rajone klaidžioja apie 50 vilkų, ir toks skaičius yra gerokai per didelis tokiame plote. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
    Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas įsitikinęs – rajone klaidžioja apie 50 vilkų, ir toks skaičius yra gerokai per didelis tokiame plote. / „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

    Pernai metais Kėdainių rajone buvo sumedžiotas vos vienas vilkas. Tiesa, medžiotojai džiaugiasi, kad šiemet medžiotinų vilkų skaičius neišskirstytas apskritims, tad, kaip sakoma, kas pirmesnis – tas gudresnis. Viliamasi sumedžioti daugiau vilkų. Medžiotojo teigimu, vilkai itin drąsūs, nebijo nei žmogaus, nei tam tikrų atbaidymo veiksmų.

    „Medžioju nuo 1980 metų, gamtoje vilkų visuomet buvo, bet kad jie būtų tokie baimės jausmą praradę – pirmą kartą matau. Pats bemedžiojant tris kartus su vilkais esu susidūręs – jie nebereaguoja į šviesos signalus. Nebebijo. Jų populiacija didelė, baimės jausmas dingęs. Medžiojame jų labai retai, labai mažai. Jie nėra baidyti, nežino, kas tas šūvis yra, jie labai drąsūs. Medžiojami gyvūnai yra baikštesni, jie slepiasi, o nemedžiojami gyvūnai tokio baimės jausmo neturi“, – komentavo L. Stanevičius.

    Pašnekovo teigimu, jeigu vilkai braunasi į žmonių kiemus – situacija jau labai rimta. Nepaisant to, kad gamtoje plėšrūnų turi būti, tačiau augant pašarinei bazei, pastarųjų skaičius ženkliai išaugo.

    Miškininkas: tai galėjo būti sulaukėjęs šuo

    Medžiotojas užsiminė bendraujantis su girininkais, kurie teigia darbo metu sutinkantys vilkų.

    „Aš nesuprantu, kaip miškininkai vaikšto be ginklų dar. Esu kalbėjęs su girininkais, kurie pasakoja susitinkantys vilką miške, ir tada jau tikrai kyla klausimas – o kas dabar bus?“.

    Tačiau kalbinti urėdijos darbuotojai, nors ir pripažįsta susiduriantys su vilkais, teigia kol kas didelės baimės nejaučiantys ir poreikio su ginklais vaikščioti nematantys. Be kita ko, miškininkai stipriai abejoja, kad vilkai galėtų pulti žmones.

    Kalbintas Valstybinės miškų urėdijos Radviliškio regioninio padalinio vadovas Gintaras Nemunis teigė, kad darbuotojai kol kas nusiskundimų, esą jaučiasi nesaugūs miškuose dėl vilkų, neišreiškia. Be to, miškininkas abejoja, kad sveikas vilkas galėtų pulti žmogų.

    „Nelabai norėčiau tikėti, kad vilkai pultų žmogų, jie per daug atsargūs. Galbūt tai galėtų būti vilko ir šuns hibridas arba sulaukėjęs šuo. Paprastam žmogui gali pasirodyti, kad ten vilkas.

    Tikrai gauname informacijos apie klaidžiojančius sulaukėjusių šunų būrius – kito krašto eigulys buvo prasitaręs bijantis į mišką be kirvio eiti. Buvo ir situacija, kai kaime buvo skerdžiamos avys, ir visiško atsitiktinumo dėka medžiotojas savo akimis pamatė, kad jo avis visai ne vilkas skerdžia, o šuo. Bendrai paėmus, labai sunku patikėti, kad vilkas eitų į kaimą ir pultų žmones“ , – tikino G. Nemunis.

    Vilką susitiko miške
    Kalbinta Dotnuvos girininkijos girininko pavaduotoja Lina Čikotienė antrina, kad vilkų veiklos pėdsakų miške randama itin daug, o ir patys miško žvėrys yra gerokai drąsesni nei anksčiau. Tačiau kad vilkas pultų žmogų, ji abejojanti. Juo labiau kad pati darbo metu buvo susidūrusi su vilku, tačiau susitikimas buvęs gana draugiškas.

    „Pati buvau miške sutikusi vilką, bet jis manęs nepuolė. Jausmas buvo toks, kad galvojau, kaip čia išlikti ramiai ir nepradėti bėgti, tačiau akimis ieškojau kelio, kaip greičiau atsitraukti. Tačiau vilkas buvo supratingas – tiesiog ramiai einant atsitraukiau iš jo teritorijos ir viskas baigėsi taikiai.

    Jei vilkas yra stiprus, sveikas ir nesužeistas – jis žmogaus nepuola. Žinoma, vilkų Kėdainių rajone daugėja, nes daugėja elnių, stirnų, briedžių. Apskritai gyvūnai drąsesni nei anksčiau – anksčiau lapės būdavo baikščios, o dabar žmogaus visai nebijo, kartą dirbant prisistatė, buvo visai nebaikšti ir ilgai iš paskos sekiojo. Lygiai taip ir vilkai įgavę daugiau drąsos“, – pasakojo miškininkė pridurdama, kad šiemet randanti ypatingai daug gyvūnų kaulų jos rastose vilkų apsistojimo vietose.

    Atvejų daugėja
    Kalbinta Kėdainių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus specialistė Žaneta Lydekienė patikino, kad pranešimų apie užpultus ir sudraskytus naminius gyvūnus kasmet vis daugėja, o pranešimas apie užpultą žmogų buvo pirmasis.

    „Šiemet turime viso 28 gyvūnus, paskerstus vilkų, į mus kreipėsi devyni žmonės. Kai kuriems žmonėms vilkai žalą padaro ne po vieną kartą. Prašymų kompensuoti žalą skaičius kasmet auga. Praeitais metais prašymų buvo apie 20, bet pernai vienu kartu būdavo papjauti didesni kiekiai galvijų – tarkim 16 avių. Šiemet daugiausiai vienu kartu buvo papjautos 6 avys, o dažniausiai dvi ar trys. Būna atvejų, kad žmonėms atlyginti žalos negalime, nes jie savo gyvulių nebūna užregistravę, be to, mes nežinome, kiek žmonių tiesiog nesikreipia į mus. Realus vilkų padarytos žalos ūkiniams gyvūnams skaičius yra didesnis“, – komentavo specialistė.

    Paklausus apie Beržų kaime užpultą moterį, Ž. Lydekienė patikino, kad skambutis buvo gautas iš moters sūnaus. Tiesa, šimtu procentu garantuoti, jog puolė būtent vilkas, negalima, tačiau žmonių pasakojimai leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad tai nebuvo šuo.

    „Mes užpuolimo vietoje nebuvome, tiesiog gavome skambutį iš moters sūnaus. Jis pasakojo, kad anksti ryte buvo užpulta moteris. Laimė, moteris buvo netoliese tvarto, šalia rado lentų padėtų, kuriomis ir atsigynė nuo žvėries. Žmonės nesistebi, kad vilkas ėmė puldinėti gyventojus – jų teigimu, jie kas rytą mato vilko apsilankymo ženklus. Kas kartą randa apdraskytas vis kito tvarto duris. Sunku patikėti, kad šuo taip veržtųsi į tvartą, galų gale, žmonės pasakoja, jog šunys to žvėries bijo. Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko prašymu kreipėmės į atsakingas institucijas prašydami suteikti leidimą paimti vilką iš teritorijos. Nors medžioti vilkus galima nuo spalio 15, tačiau L. Stanevičius teigė, kad jau buvo trys progos, kai jis tą vilką galėjo nušauti, tačiau kol leidimo nėra, to daryti negalima“, – komentavo specialistė.

    Rinkosaikste.lt
    Eglė KUKTIENĖ

  • Aplinkos ministras praranda medžiotojų pasitikėjimą

    Aplinkos ministras praranda medžiotojų pasitikėjimą

    Visada sau sakiau, kad niekada nesikišiu į politiką ir negaišiu savo laiko. Tačiau matant kas vyksta medžioklės srityje, kyla klausimas: ar dar ilgai medžiotojai leis lipti jiems ant galvos ir apie tai kalbėsis pakuždomis?

    Šiais metais aplinkos ministro postą užėmė medžiotojas K.Mažeika. Su naujo ministro atėjimu, daugelis medžiotojų pradėjo puoselėti teigiamas mintis apie šviesesnį rytojų. Medžiotojai džiaugėsi, kad pagaliau turi savą žmogų valdžioje, kuris pats yra medžiotas ir puikiai žino medžiotojų problemas.

    Pradžioje viskas klostėsi puikiai ir atrodė, kad teigiamų pokyčių ilgai laukti nereikės.

    Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas afrikiniui kiaulių marui (AKM) ir kovai su juo. Europos komisija pateikė Lietuvai savo rekomendacijas leisti naudoti naktinio matymo taikiklius šernų medžioklėse. Šiai minčiai pritarė visos medžiotojų organizacijos bei valstybinė maisto veterinarijos tarnyba. Aplinkos ministerija taip pat pasisakė už naktinio matymo taikiklių naudojimą. Tačiau kaip bebūtų keista, šis klausimas taip ir nebuvo svarstytas seimo rudens sesijoje.

    Pasakoti apie vilkų problemą Lietuvoje tikriausiai niekam nereikia. Vilkų populiacijos didėjimas privedė prie aštrių problemų su ūkininkais. Kaimo žmonės jau nebegali apsikęsti pastovių vilkų atakų ir valdžios neveiksnumo. Vienintelis efektyvus problemos spendimas yra vilkų populiacijos mažinimas medžioklės pagalba. Visus metus vyko kalbos, kad reikia didinti vilkų sumedžiojimo limitą. Kalba sukosi apie 150 vilkų ir tam pritarė pats ministras. Tačiau artėjant vilkų sezonui panašu, kad bus leista sumedžioti tik 120 vilkų.

    K. Mažeika – „Vilkų skaičių nustato ministerija, tai ji turi prisiimti atsakomybę už tą skaičių, kurį patvirtina ir jų padarytą žalą“.

    Nesenai medžiotojai sulaukė naujo akibrokšto. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalioja nauja medžioklės lapo forma, kurioje bus privaloma įrašyti medžioklės laiko pradžią ir pabaigą.
    Apie šį medžioklės lapo pakeitimą buvo diskutuota su medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis ir sutarta, kad tokio pakeitimo nereikia. Tačiau aplinkos ministerija padarė pagal save.
    Paklausus aplinkos ministerijos atstovų kodėl tai buvo padaryta, gauti du atsakymo variantai. Pirmas, kad tai padės aplinkos apsaugos pareigūnams kovoti su alkoholio vartojimu medžioklės metu. Antras variantas, kad tai padės užkirsti kelią nelegalioms medžioklėms, kalbama apie mažus žemės savininkus, kurie medžios savo žemėje.
    Abu atsakymai man kelia daug abejonių ir greičiausiai tai bus tik dar vienas kabliukas išrašyti legaliems medžiotojams baudą.

    Be abejo reikėtų paminėti ir paskutinių savaičių įvykius. Šią savaitė LRT publikavo tyrimo duomenis, kad naująjį Valstybinių miškų urėdijos vadovą su valdančiaisiais sieja ir bendros medžioklės su Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu bei kitais premjero Sauliaus Skvernelio žmonėms, taip pat su jį į pareigas skirsiančiu aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika.

    Aukštas pareigas užimančių politikų ir pareigūnų medžioklėse nieko blogo nematau, tačiau G.Landsbergis mano priešingai. Po kelių dienų kaip LRT publikavo savo tyrimą, įvyko G.Landsbergio ir K.Mažeikos diskusija. Po jos aplinkos ministras K.Mažeika pažadėjo skaidrinti ir taip skaidrią medžioklės sistemą, bei įvesti elektroninius medžioklės lapus.
    Suprantama, kad išsisukti iš situacijos reikėjo kažką pažadėti, bet gal geriau įveskite aplinkos ministerijos lėšų srautų skaidrinimo sistemą?

    Apie baudų už medžioklės taisyklių pažeidimų neadekvatumą antrą kartą nebekalbėsiu, apie tai galite pasiskaityti čia. Problemos dėl ančių medžioklių po to kaip dryžgalvė kryklė ir rudgalvė antis įtrauktos į raudonąją knygą taip pat dar neišspręstas. Rudenį medžiojant antis rudgalvės kryklės ir dryžgalvės kryklės skrendant atskirti neįmanoma, o atlikus klaidingą šūvį busite nubaustas kaip rimčiausias brakonierius.

    Kaip matome darbai kalba patys už save ir prošvaisčių kol kas nesimato. Gražių pažadų buvo daug, o sulaukėme tik griežtesnių reikalavimų medžioklėse ir liūdnų perspektyvų.

    Kitais metais vyks seimo rinkimai ir medžiotojai turi aiškiai pasakyti, kad jei dabartiniai valdžiai nesvarbūs 30 tūkst. medžiotojų balsai, jie ir toliau gali dirbti kaip dirba. Priešingu atveju laikas pradėti pildyti pažadus ir taisyti padarytas klaidas.

    Valdžia išrinkta tam, kad dirbtu žmonėms, o mūsų kaip piliečių pareiga užtikrinti, kad taip ir būtų.

    Miske.lt
    Deividas Staponkus

  • Turime medžioti taip, kad žvėrių liktų ateities kartoms

    Turime medžioti taip, kad žvėrių liktų ateities kartoms

    Knygos autoriui tokią mintį Raseinių rajone gyvenantis ūkininkas, Lietuvos profesionaliųjų gelbėtojų vandenyje situacijos prezidentas bei Palangos ir Šventosios gelbėjimo tarnybų vadovas Jonas Pirožnikas išsakė ne kartą.
    Ją dar pakartojo, kai į jo sodyboje esantį medžioklės namą su daugybe trofėjų įžengė sūnus Kajus. Taip pat, kaip ir tėvas, tvirtas vyras, nors dar nepilnametis. Jis jau sužavėtas medžiokle ir netrukus taps visateisiu medžiotoju, o kol kas eina varovu, padeda medžiotojams išdoroti sumedžiotą žvėrį, medžioklės meno mokosi iš tėvo.

    Jonas tokios medžioklinės pradžios neturėjo, kaip dabar turi sūnus. Neturėjo tada jis tokių galingų ginklų su neeiline optika, kaip turi dabar. Medžiotoju tapo 1994 metais. Yra „Pašušvės“ klubo valdybos narys.

    „Visi medžiotojai turi savo hobio pradžią. Aš turėjau džipą, manęs medžiotojai dažnai paprašydavo tiesiog nuvežti į medžioklę. Tapau varovu. Patiko bendrauti su medžiotojais, netrukus išlaikiau egzaminus.

    Dar akyse tebestovi ta medžioklės akimirka, kai medžioklėje su varovais nuo mano šūvio krito tauriųjų elnių patelė. Tada į tokį žvėrį dar buvo galima šauti nebūtinai su kulka užtaisytu šoviniu, bet ir grankulkėmis. Tokį šovinį ir turėjau įsidėjęs į šautuvą, elnei užteko… Vietoje nekrito – dar pagalvojau, kad gal nepataikiau, bet paskui paėjęs į šūvio vietą radau gulinčią“, – apie savo medžioklių pradžią pasakoja J. Pirožnikas.

    Gyvulininkyste užsiimantis medžiotojas nepaprastai pyksta ant vilkų – šie ne vieną jo gyvulį yra sudraskę. Vis dėlto kažkiek pilkiesiems plėšikams Jonas atsikeršijo: tarp jo medžioklės trofėjų – penki vilkai. Stambiausias vilkas matomiausioje vietoje pakabintas ant sienos tarp kitų trofėjų.

    „Mūsų klubo medžioklės plotai – 12 000 hektarų vienoje teritorijoje, nors yra Kėdainių, Raseinių ir Radviliškio rajonuose.

    Aš itin rūpinuosi medžioklės plotų apsauga, nes gyvenu tarp miškų pačiuose klubo medžioklės plotuose. Dar esu neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Net turiu garso įrangą, nustatančią, iš kur atsklido tolimas šūvis, paklaida – tik apie šimtas metrų. Prie šėryklų ir šiaip įtartinose vietose pastatėme kameras, daug žvėrių užfiksuoja. Ypač tos kameros, kurios stovi prie šėryklų, vilkų gaujas dažnai užfiksuoja.

    Kartą buvo aštuoni, kitą – dešimt. Tačiau vilkai neretai išpjauna ir naminius gyvulius. Man beveik prie namų yra išpjovę veršelius, avis.
    Suprantu, kad ant žemės turi užtekti vietos ir žmogaus gyvuliams, ir vilkams, bet kai galingiausių Lietuvoje gyvenančių plėšrūnų yra per daug, tai jau katastrofa, daranti nuostolius bet kuriam kaimo žmogui.
    Galiausiai kenčia ir medžiotojai, nes vilkų medžiojimas apribotas, o kanopinius žvėris jie naikina. Norintieji gali pasižiūrėti: kamera užfiksavo, kaip vilkų gauja vaikosi elnią. Tokių įrašų daug. O kiek sudrasko jauniklių… Nebuvo anksčiau tų limitų, vilkus medžiojo visus metus ir jie neišnyko.

    Aš savo pirmąjį vilką sumedžiojau Jonavos rajone, Rukloje. Vilkai buvo aptverti vėliavėlėmis. Suvažiavo net keturiasdešimties kolektyvų medžiotojai – jų susirinko beveik tūkstantis. Tai buvo 1998 metais. Kažin, ar kur nors dar yra buvusi medžioklė, kurioje dalyvautų tiek medžiotojų? Tada dar medžiojau su lygiavamzdžiu šautuvu.

    Prasidėjo varymas. Pamačiau, jog bėga vilkas. Šoviau. Sužeidžiau. Aptikome už kokio pusantro kilometro.

    Dar man įsimintina medžioklė 2003 m. gruodžio 23 d. Kaip dabar prisimenu, lijo lietus. Paskambinę varovai pasakė, kad šunys neina į varymą, tad greičiausiai yra vilkų. Stoviu linijoje. Pamačiau, kaip bėga stirna, o iš paskos vilkas. Tikrai jis ne stirną persekiojo, o bandė išnešti sveiką savo kailį. Aš stirną praleidau ir, kokius pusantro metro į priekį užmetęs šautuvą, šoviau į vilką. Jis sukrito, bet dar gyvas ir dantis iššiepęs į mane spoksojo, tad dar šoviau dar kartą.

    O vienas vilkas pats atėjo mirčiai į nagus. Teisingiau, atėjo visa šeima: suaugęs vilkas, vilkė ir trys vaikai. Netoli namų turėjau aptvarą avims. Tą vakarą labai lojo šunys, bet staiga visai nutilo. Išėjau į lauką. Pašviečiau prožektoriumi – penki vilkai… Leidimą sumedžioti vilką turėjau, tad nieko nelaukdamas ir pyliau šūvį. Atstumas buvo kokie 150 metrų.

    Paskui sumedžiojau vilką medžioklėje tykojant. Niežuotas vilkas, beveik visai nuplikęs buvo, tai turiu tik jo kaukolę.

    Kai 2007 metais atsirado asociacija „Baltijos vilkas“, tų plėšrūnų itin padaugėjo. Vienam mano kaimynui ūkininkui 2018 metais vilkai papjovė 70 avių – tai didžiulis nuostolis. Visiškas absurdas, kas dabar sumanyta dėl vilkų gausinimo. Apie limitų vilkų medžioklei panaikinimą jau prakalbo ir Seimo nariai“, – su nusivylimu dėl esamų medžioklės įstatymų kalba J. Pirožnikas.

    „Pašušvės“ klubo medžioklės valdose yra daug elnių, tad šie žvėrys neretai tampa medžiotojų laimikiais. Puikių elnių ragų sukabinta J. Pirožniko medžioklės ir gyvenamajame name. Turi šis medžioklis puikiai dirbančius šunis. Moka per rują prisivilioti elnią. Dar daugiau – jis moka jau ir vilku pakaukti, taip juos prisikviesti.

    J. Pirožnikas džiaugiasi tuo, kad jo veikla, saugojant žvėris, duoda rezultatą. Žvėrių plotuose daugėja, ypač tauriųjų elnių. Padaugėjo briedžių, po maro jau ir šernų atsiranda. Iš savo lėšų į žvėrių papildomo maitinimo šėryklas išveža daug įvairių pašarų. Jono, ir, žinoma, galima sakyti, visų Lietuvos medžiotojų nuomone, papildomai maitinti žvėris būtina. Vyras įsitikinęs, kad būtina saikingai medžioti, reikia atvesti į protą tuos, kurie medžioja tik mėsai, o ne medžioklės įspūdžiui, puikiam trofėjui.

    Rinkdamas medžiagą šiai knygai, vos ne kiekvieno kalbinamo medžiotojo klausinėjau apie šiandieninę medžioklę mūsų šalyje. Išsakyti savo nuomonę paprašiau ir Jono:
    „Aš manau, kad medžioklė yra prabanga, pomėgis, gamtos pažinimas. Manau, kad tie, kurie medžiokle susidomėjo dėl mėsos, tegu eina į parduotuvę. Medžioklė turi būti malonumas, kartu duodantis naudos valstybei ir reguliuojantis žvėrių skaičių. Girdėjau, kad jau ne vienas klubas kratosi „mėsininkų“.

    Manau, kad medžioklės įstatymus reikia supaprastinti. Tegu patys medžioklės kolektyvai priima sprendimus dėl vienų ar kitų žvėrių populiacijos. Gi visiškai aišku – viską išmedžiosi, o ką tada veiksi… Antai kiek buvo kalbų, kai panaikino licencijas šernams. Kalbėjo, kad dabar medžiotojai juos iššaudys, o išėjo taip, kad jų padaugėjo kelis kartus.

    Jau medžioklės įstatymai supaprastinami, jau yra pradžia – dabar leidžiama sumedžiotų elninių žvėrių vidurius išversti vietoje. Taip yra visame pasaulyje.

    Tačiau pas mus dar neleidžiama naktinė optika. Aš esu prieš ir net neabejoju, kad, leidus naudoti naktinio matymo optiką, sužeistų žvėrių gerokai sumažėtų.

    Mūsų medžioklės klubas yra labai aktyvus, turi puikią bazę, man itin malonu jame medžioti. Paminėtini itin aktyvūs medžiotojai: Donatas Germanavičius, Dalius Kazlauskas, Mikas ir Juozas Kibildos, puikiai klube tvarkosi jo vadovas Vytautas Bartkus. Visų net neišvardysi, tarp mūsų yra daug puikių medžioklių.

    Medžioklės kultūra gerėja. Sumažinome brakonierių skaičių. Išgaudėme kilpininkus.

    Klubas organizuoja ir komercines medžiokles, kad būtų pinigų pašarams įsigyti ir kitoms reikmėms. Negaliu nepaminėti, jog esame išleidę knygelę apie savo kolektyvą.

    Tarp mūsų yra ir per 80 metų turinčių medžiotojų. Tiems, kurie rečiau eina į medžioklę, neretai ir sumedžiotos žvėrienos atvežame. Sumedžioję kokį briedį, pridarome dešros, jos gauna kiekvienas klubo narys. „Klube yra daug teigiamų dalykų“.

    Kostas Slivskis
    Tekstas iš baigiamo spaudai parengti K. Slivskio leidinio
    „Knyga apie medžiotojus skirta Lietuvos 100 – čiui paminėti“.

  • Aš noriu medžioti, o ne žudyti

    Aš noriu medžioti, o ne žudyti

    Kaip ir daugumai medžiotojų, tas hobis prasidėjo dar paauglystėje. Kretingos rajone Baublių kaime augęs, o dabar ten pat puikų namą turintis ir su šeima jame gyvenantis Darius Daukša nuo vaikystės matė įvairius žvėris. Kai sukako dešimt metų, tapo varovu, tad medžiotojų kalbų prisiklausė į valias.

    Po armijos baigė miškininkystės mokslus, o kad miškininkas netaptų medžiotoju, tai būna retai. Šautuvą užsikabino 1992 metais, tad jau turi solidų medžiotojo stažą.

    Pirmasis jo sumedžiotas žvėris – lapė, o dar pataikė kulka į bėgančią. Kolegoms tai buvo šokas, juo labiau kad tais laikais lapės kailio kaina buvo kaip mėnesinis atlyginimas. Tiesa, nuo kulkos šūvio gal tik pusė lapės kailio beliko…

    Lankas ir strėlės į Dariaus gyvenimą atėjo ganėtinai anksti. Atėjo diena, kai jis jau gali pasigirti, jog yra sumedžiojęs daugybę įvairių žvėrių. Paklaustas, kokia medžioklė mėgiamiausia, patikino, kad su lanku: „Man tai pati smagiausia medžioklė. Aš net graižtvinio šautuvo ilgai nepirkau, medžiojau lygiavamzdžiu, nors tikrai galėjau įsigyti. Tačiau norėjau, kad mano ir žvėries galimybės būtų lygesnės. Jos dar labiau išryškėja, kai medžioji su lanku. Turi prie žvėries prislinkti šūviui tinkamu atstumu.

    Nors su dabartiniais lankais iš kokių 50 metrų, tarkim elnią, gali kiaurai persmeigti, tačiau visada stengiesi prislinkti arčiau.
    Taip, sumedžiotas žvėris yra lyg uždarbis už pastangas ir medžioklinį sumanumą. Medžiojant su lanku, tikrai reikia įdėti daug darbo. Tai mane žavinti medžioklė.

    Taip medžioti išmokau Afrikoje. Tačiau tokia medžiokle galutinai susižavėjau dirbdamas taksidermistu Amerikoje.

    Kai medžiodavau su lanku, per treniruotes iš 60 metrų atstumo dešimties paleistų strėlių devynios pataikydavo į dešimtuką! Lygiavamzdžiu taip taikliai ne visada sušausi. Medžioti su lanku tikrai reikia įgūdžių ir nuolatos treniruotis.

    Na, nutykoti žvėrį pašarų aikštelėje ir karabinu tiksliai paleisti kulką iš šimto ar daugiau metrų nėra sudėtinga, tačiau tai jau visai kitokia medžioklė.

    Dabar D. Daukša medžioja Kretingos rajono „Šilo ragas“ klube. Kažkada gyveno Kaune ir medžiojo Prienuose, bet dabar ten važiuoti kelias tolimas, tad džiaugiasi, jog į savo gretas priėmė vietiniai medžiotojai. Medžioklės plotai yra tiesiog prie pat Daukšų namo.

    Dar yra medžiojęs Pietų Afrikos Respublikoje, Amerikoje, Suomijoje, Rusijoje, Kanadoje. Pastaroji medžioklė buvo 2013 metais. Ten tikėjosi sumedžioti briedį, tačiau nepavyko. Buvo spalio mėnuo, o temperatūra plius 30 ir briedžiai nerujojo. Tris savaites bandė surasti išsvajotąjį žvėrį. Bet tuščiomis negrįžo – sumedžiojo snieginį ožį.

    D. Daukšos namas pilnas trofėjų, o taksidermijos dirbtuvėse – daugybė ruošiamų iškamšų. Ant sienos sukabinti medaliai iš pasaulinių ir europinių taksidermijos varžybų. Teko daryti ir dramblio iškamšą, kuri dabar eksponuojama Antano Boso muziejuje. Tą iškamšą darė visa taksidermistų brigada. Vien kailį siuvo kelias dienas. Talkino žinomi taksidermistai: Kęstutis Bybartas, Sigitas Kisielius, žmona Jackie. Daug įvairiausių žvėrių, paukščių iškamšų jis padarė.

    Kokia šiandieninė medžioklė Lietuvoje?
    „Galiu tiesiai šviesiai pasakyti: mano manymu, mes, Lietuvos medžiotojai, Europos Sąjungoje tapome lyg kokie bandomieji triušiai.
    Italai, ispanai medžioja strazdus, slankas. Kodėl Vakaruose nėra daug kranklių, vilkų, gandrų?… Atsirado daugybė nutarimų, kurie medžiotojus tiesiog erzina. Net medžiokles taisyklės keičiamos kasmet ar net keletą kartų per metus. Jos medžiotojui turėtų būti kaip Biblija.

    Manau, kad medžiotojams geri laikai eina į pabaigą… Medžioklė brangsta. Viskas privatizuota ir, ko gero, ateityje medžios tik savo valdas turintieji. Tarkim, Amerikoje nusiperki norimam sumedžioti žvėriui licenciją ir sėdi savo hektaro dydžio valdoje pastatytame bokštelyje. Ko gero, gali ateiti diena, kai nebereikės nė medžiotojų draugijų, nes bus tik privatūs medžioklės plotai“, – tokia mintimi baigėsi mūsų pokalbis.

    Kostas Slivskis
    Tekstas iš baigiamo spaudai parengti K. Slivskio leidinio
    „Knyga apie medžiotojus skirta Lietuvos 100 – čiui paminėti“.

  • Praeitą savaitę AKM nustatytas 6 šernams

    Praeitą savaitę AKM nustatytas 6 šernams

    Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad rugsėjo 30–spalio 4 d. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirtuose šernų mėginiuose afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas 5 sumedžiotiems ir 1 nugaišusiam šernui.

    AKM užkrėsta gaišena buvo rasta Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos apylinkėse, o sumedžioti 3 šernai – Labanoro (Švenčionių r.), dar po vieną – Poškonių (Šalčininkų r.) ir Bubių (Šiaulių r.) miškuose. Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos. Nuo šių metų pradžios mūsų šalies laukinėje faunoje AKM buvo patvirtintas 569 šernams (365 nugaišusiems ir 204 sumedžiotiems).

    Nepaisant to, kad daugelyje valstybių taikomos apsaugos ir prevencijos priemonės, AKM toliau plinta tiek Europoje, tiek Azijos šalyse. Europoje daugiausia atvejų laukinėje faunoje šiemet užregistruota Lenkijoje (1 742), Vengrijoje (1 075), Rumunijoje (493), Belgijoje (479), Latvijoje (249), Bulgarijoje (65), Estijoje (64), Ukrainoje (10), Kaliningrado srityje (7) ir t. t.

    Azijoje liga plinta Kinijoje, Mongolijoje, Vietname, Kambodžoje, Mianmare, Laose, Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje, Filipinuose. Apie pirmuosius AKM židinius, užfiksuotus daugiau nei 100 smulkių kiaulininkystės ūkių, pranešė Rytų Timoras.

  • Baigtas tyrimas dėl šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų

    Baigtas tyrimas dėl šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimų

    Vilniaus regiono apylinkės teismui perduota nagrinėti byla dėl dviejų šių metų rugpjūčio 22 d. Vilniaus rajone, Paberžės seniūnijoje, sulaikytų asmenų, kurie, kaip paaiškėjo aplinkos apsaugos specialistams atlikus tyrimą, kaltinami už šiurkščius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus.

    Tyrimas pradėtas po to, kai rugpjūčio pabaigoje policijos pareigūnai sulaikė mikroautobusą, kuriame du asmenys vežėsi du medžioklinius šautuvus ir sumedžiotą stirnos jauniklį.

    Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnų atlikto tyrimo metu nustatyta, kad stirnos jauniklis sumedžiotas neteisėtai, kadangi medžiota be tame medžioklės ploto vienete išduoto medžioklės lapo. Taip pat nustatyta, kad medžiota buvo iš transporto priemonės, mikroautobuso vairuotojas neturėjo teisės medžioti, o stirną sumedžiojęs asmuo buvo neblaivus ir neturėjo pasiėmęs medžiotojo bilieto bei neturėjo leidimo turėti ir nešioti ginklą. Neteisėtai laikytas ginklas, kuriuo buvo nušautas stirnos jauniklis, šiuo metu jau yra konfiskuotas.

    Už padarytus šiurkščius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 800 iki 1800 eurų kartu su teisės medžioti atėmimu nuo 1 iki 5 metų bei pažeidimo padarymo įrankių ir mikroautobuso konfiskavimu. Taip pat neteisėtai stirnos jauniklį sumedžiojęs asmuo privalės atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą, kuri siekia kiek daugiau nei 1000 eurų.

  • Siūloma per šį medžioklės sezoną leisti sumedžioti 120 vilkų

    Siūloma per šį medžioklės sezoną leisti sumedžioti 120 vilkų

    Aplinkos ministerija siūlo per šį vilkų medžioklės 2019-2020 m. sezoną, kuris prasidės spalio 15 d., leisti sumedžioti 120 vilkų. Šį limitą patvirtinančio aplinkos ministro įsakymo projektas yra pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei.

    Toks siūlymas parengtas, apibendrinus šiemetinius vilkų populiacijos stebėsenos duomenis, įvertinus informaciją apie jų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus bei rekomendacijas ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.

    Mokslininkai, atsižvelgę į išaugusią vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams, rekomendavo šiemet nustatyti ne mažesnį nei praėjusį sezoną (buvo leista sumedžioti 110 vilkų) jų sumedžiojimo limitą, tačiau jį didinti atsakingai.

    Patikimai apskaičiuoti visą vilkų populiaciją šalyje atskirais individais, kaip rodo daugelio Europos šalių patirtis, yra neįmanoma. Patikimesnis vertinimo būdas – nustatant besiveisiančių šeimų, ginančių savo teritoriją, skaičių.

    Kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiasis patarėjas Algirdas Klimavičius, vilkų šeimų skaičius šalyje įvertintas, remiantis jų populiacijos stebėsenos duomenimis. Tai medžioklės plotų naudotojų ir saugomų teritorijų direkcijų atliekamos žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege, visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus, pranešimai apie vilkų padarytą žalą, per praėjusį medžioklės sezoną sumedžiotų arba rastų kritusių vilkų genetiniai tyrimai.

    Medžiojamųjų gyvūnų, tarp jų ir vilkų, apskaitas, kaip numato pernai nustatyta nauja žvėrių apskaitos pagal pėdsakus sniege tvarka, medžioklės plotų naudotojai atlieka pagal nuolatinius maršrutus sausio-kovo mėn. pasirinktą dieną, kai yra tinkama sniego danga. Apskaitos maršrutai nustatomi kiekviename medžioklės plotų vienete ir gamtiniuose rezervatuose. Šiemet apskaitos pagal pėdsakus sniege duomenys gauti tik iš maždaug pusės – 504 – apskaitos vienetų (pernai – net iš 881 apskaitos vieneto).

    Prieš siūlant vilkų sumedžiojimo limitą, buvo išnagrinėta 490 pranešimų apie vilkus, užregistruotų sistemoje, kurioje visus metus registruojami pranešimai apie didžiuosius plėšrūnus. Iš jų 255 – apie vilkų padarytą žalą.

    Remiantis minėtais duomenimis, manoma, kad Lietuvoje 2019 m. reprodukcijos sezonu gyveno ne mažiau kaip 37 vilkų šeimos. Pagal europinę praktiką, teritoriją ginančiomis šeimomis, vedančiomis jauniklius, laikomos 4 ir daugiau vilkų grupės. Iš turimų duomenų matyti, kad yra dar 28 teritorijos, kuriose pastebėta po 3 vilkus, 23 teritorijose – po 2, taip pat pastebėti 26 pavieniai vilkai.

    Per praėjusį sezoną sumedžiotų 99 vilkų genetiniai tyrimai, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai, parodė, kad praeityje šie gyvūnai Lietuvoje buvo medžiojami per daug intensyviai. Todėl labai susiaurėjo jų populiacijos genetinė įvairovė. Pastaraisiais metais ji didėja, tačiau dar nėra optimali.

    Šie genetiniai tyrimai parodė, kad 53 iš tų 99 vilkų buvo jauni (iki vienų metų) ir iš skirtingų šeimų. Tai patvirtina ankstesnius spėjimus, kad dalis vilkų šeimų ir jų reprodukcijos atvejai lieka nepastebėti jų populiacijos stebėsenos metu arba kad valstybės siena nėra kliūtis jiems judėti. Lietuvoje gali būti sumedžiojami vilkai, kurie atvesti kaimyninėse šalyse, o tose šalyse – atklydę mūsiškiai.

    Pagal tyrimus atlikusių mokslininkų rekomendaciją, šiemet siūloma atsisakyti pernai taikyto vilkų sumedžiojimo limito paskirstymo pagal rajonus. Taip siekiama išvengti vilkų genetinės įvairovės susiaurėjimo, jeigu vienoje nedidelėje teritorijoje būtų sumedžioti visi kurios nors jų šeimos individai.