Nėra abejonės, jog dėl maro ir kai kur neapdairiai išmedžiojamos motininės šernų bandos, šių žvėrių populiacija priėjo ribą. Taip kalba tauragiškis medžiotojas, gydytojas, chirurgas Vaclovas Straukas. Jis itin priešiškai žiūri į nepagrįstą vilkų gausinimą mūsų šalyje. Anot jo, dėl vilkų gausos gamtoje artėja tragedija.
Taip pat, pasak V. Strauko, nenormalu dėl lūšių globojimo mūsų valstybėje. Jau seniai laikas jas medžioti dėl atsiradusios per didelės gausos ir dėl jų daromos žalos – naikina smulkiuosius žvėrelius. Vaclovo nuomone, greitai Lietuvoje neliks nė vieno kiškelio, pamiršime kažkada rengtas ilgaausių medžiokles.
Medžiotojo kelią V. Straukas pradėjo Telšiuose 1976 metais, kai sukako 18 metų. Jam teko medžioti įvairiose Lietuvos vietose. Šiuo metu gyvena Tauragėje. Yra sukaupęs trofėjų kolekciją.
Šernų populiacijai itin sumažėjus, V. Straukas sugalvojo eksperimentą: kaip sakėsi, pasiaukojo ir jau dvejus metus didžiuliame Tauragės miškų masyve nuolat gausiai maitina šernus. Jie niekur nemigruoja, nekontaktuoja su galimai maru užsikrėtusiais šernais ir dar – o tai itin svarbu – neina į ūkininkų pasėlius, nedaro žalos.
Įdomu tai, kad šernai šį medžiotoją pripažino kaip nekenksmingą ir noriai bendrauja, net leidžiasi glostomi. Toje vietoje įsikūrė apie 30 šernų banda. Pasak V. Strauko, ūkininkai turėtų vežti į mišką įvairias grūdų atliekas ir taip prisidėtų prie to eksperimento – sulaikytų šernus miške. Medžiotojai mažiau konfliktuotų su ūkininkais.
Galite pamanyti, jog tada šernai visiškai išknaisios mišką. Tačiau tai, kaip patikino V. Straukas, miškui tik į naudą – nebereikia atsodinti iškirstų medžių. Mat šernai knaisiodami žemėmis apverčia medžių sėklas. Savo mišką turintis V. Straukas patikino, jog taip tikrai yra – miško atsodinti nebereikia.
„Per visą mano medžioklių laiką ne kartą buvo maras. Tačiau nėra buvę to, kas dedasi dabar – visiškai naikinama motininė šernų banda. Prie to prisideda neapgalvotai besielgiantys medžiotojai ir veterinarijos tarnyba – už sumedžiotą šernę net moka 300 eurų.
Tokios epopėjos nebuvo niekada – taip drastiškai kovojama prieš šernus, o tai vadinu tiesiog šių žvėrių genocidu. Tik norint išlaikyti populiaciją, nevalia išnaikinti šernes. Lietuvoje tiesiog naikiname šernus, o tai yra pagrindinis medžiotojų trofėjus. Mes juk valstybei mokame nemenkus mokesčius, o medžioti greitai nebebus ko. Šernų, mano nuomone, jau sunaikinta apie 80 procentų populiacijos.
Taip pat didžiulis absurdas dėl to, kas dabar dedasi su vilkais. Medžioju jau 42 metus ir gerai žinau, kad juos, nors medžiojome ištisai, išnaikinti nepavyko, vilkų visada būdavo. Dabar nueita iki visiškos nesąmonės: benamiams šunims, katinams yra prieglaudos, kas nors nužudė šunį ar katiną – kvepia dvejais metais kalėjimo. Vilkai Lietuvoje tapo kaip šventa karvė Indijoje“, – piktinasi senas medžiotojas.
V. Straukas yra nuolatinis medžioklių Lietuvos medikams organizatorius. Medžioklė Barstyčiuose (Skuodo r.), kurioje man teko dalyvauti, paliko didžiulį įspūdį. Puikus medžioklės organizavimas, susitiko seni pažįstami medikai iš daugelio Lietuvos vietų. Visus smagino medžioklėje buvęs humoristas, anekdotų meistras Raimondas Šilanskas.
Tiesa, žvėrių ne itin daug sumedžiota – tik pora šernų. O juk kažkada tuose plotuose per varyminę medžioklę krisdavo apie dvidešimt šernų. Čia, kaip dar kartą primena V. Straukas, kaltas ne tik maras, bet ir šalyje esantis šernų genocidas.
Kostas Slivskis
Tekstas iš baigiamo spaudai parengti K. Slivskio leidinio
„Knyga apie medžiotojus skirta Lietuvos 100 – čiui paminėti“.
