Praeitą savaitgalį Raseinių raj., medžiotojų klube „Verybės“, vyko penkioliktoji tradicijas puoselėjanti varyminė medžioklė. Tokias medžiokles „Raseinių MŽD“ organizuoja jau 15 metų. Šiomis medžioklėmis siekiama puoselėti medžioklės tradicijas ir jas perduoti ateinančioms kartoms.
„Miske.lt”
Deividas Staponkus
Šiandien Lietuvos Medžiotojus atstovaujančios organizacijos, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Kaip buvo sutarta medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje 2019.09.13, pateikiame Lietuvos medžiotojų organizacijų tarpusavyje suderintą Medžioklės taisyklių projektą.
Rengdami šį projektą vadovavomės mintimi, kad medžioklės taisyklėse turi būti tik tai, kas reikalinga medžioklės reguliavimui.
Manome, kad medžiotojų pagrindinė užduotis valstybėje yra medžiojamosios faunos gausos reguliavimas. Tai daroma siekiant gamtosauginių tikslų, mažinti nuostolius žemės ir miškų ūkiui, mažinti nelaimingų įvykių su laukiniais gyvūnais keliuose. Todėl siūlome pakeisti kai kurių gyvūnų medžioklės terminus ir leisti naudoti šiuolaikines priemones – naktinius taikiklius. Taip pat leisti naudoti šūvio garso slopintuvus, siekiant mažinti triukšmo neigiamą poveikį medžiojantiems žmonėms ir šunims, bei netoli medžioklės vietų gyvenantiems gyventojams ir besiganantiems gyvuliams.
Manome, kad reikia pagerinti medžiotojų rengimą, apjungti medžiotojų mokymo ir selekcininkų mokymo programas ir esame pasiruošę dalyvauti naujos medžiotojų rengimo programos ir griežtesnio egzaminavimo tvarkos parengimo darbe.
Projekte nebėra dviprasmiškai traktuojamų punktų, siekiame supaprastinti taisykles ir išvengti formalių ir smulkių klaidų reguliuojant medžioklės tvarką ir santykius su kontroliuojančiom institucijom.
Manom, kad reiktų pakeitimų Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Medžioklės ir kituose su medžiokle susijusiuose įstatymuose, Administracinių nusižengimų kodekse ir kituose teisės aktuose reglamentuojančiuose medžioklę, bei susijusiuose su medžiokle, kaip pavyzdžiui Lankymosi miške taisyklėse. Reikia panaikinti Medžioklės trofėjų apžiūros tvarką ir suteikti galimybę pačios medžiotojų organizacijoms nusistatyta tvarkas. Taip turi būti nuo medžioklės taisyklių atskirtos ir atskirai reglamentuotos medžiotojų rengimo bei limitų nustatymo tvarkos.
Siūlome savo pagalbą ruošiant minėtų su medžioklės reglamentavimu susijusių teisės aktų pakeitimų paketą.
Medžioklės Taisyklės LMŽD KOREGUOTOS BENDRAI
“Miske.lt”
Lietuvos medžiotojus atstovaujančios organizacijos LMŽD, MS Gamta, Sūduvos MS, LMD ir GPA parengė bendrą Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą.
Šie pakeitimai priimti po lapkričio 7-os dienos aptarimo ir šį penktadienį bus pateikti Aplinkos ministerijai. Siūlome susipažinti su medžioklės taisyklių pakeitimo projektu.
Šią savaitę lapkričio 14 d. Seime numatomas balsavimas dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 7, 13, 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Įstatymo projekte siūloma įteisinti, kad medžioklei būtų leista naudoti garso slopintuvus ir naktinio matymo taikiklius.
Pasak parlamentarų, parengti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas paskatino pavojingos šernų platinamos užkrečiamos ligos – afrikinio kiaulių maro – suvaldymo sunkumai.
Aplinkos ministerijos sudaryta Medžioklės tvarkymo konsultacinė taryba šių metų rugsėjį svarstė naktinių taikiklių ir duslintuvų naudojimo medžioklėje klausimus, ypač galimybes juos panaudoti valdant šernų populiaciją, taip pat reguliuojant invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais. Didžioji dalis posėdžio dalyvių pasisakė už tai, kad būtų svarstomos galimybės pakeisti įstatymais nustatytą reguliavimą, kad naktiniai taikikliai ir duslintuvai būtų leidžiami naudoti medžioklėje apibrėžtomis, ribotomis sąlygomis.
Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategijoje valstybėms narėms rekomenduojama kaip papildomą šios ligos valdymo priemonę taikyti šernų populiacijos gausos reguliavimą naudojant naktinius taikiklius ir duslintuvus. Tai turi būti atliekama, atsižvelgiant į nacionalinę teisę. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateiktais duomenimis, Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Prancūzija, Belgija ir Vengrija leidžia naudoti naktinius taikiklius ir duslintuvus reguliuojant šernų gausą.
“Miske.lt”
Deividas Staponkus
Girtas tarnybinį automobilį Rokiškio rajone vairavo vilnietis Valstybinės saugomų teritorijų
tarnybos pareigūnas.
Policija pranešė, kad penktadienio pavakarę kelyje Radiškis – Anykščiai – Rokiškis, 79 km, Skrebiškio kaimo (Rokiškio rajonas) ribose buvo sustabdytas automobilis „Nissan Navara“.
Jį vairavo nebeblaivus (2,19 promilės girtumas) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojas, gimęs 1962 metais,
gyvenantis Vilniuje.
Automobilis priklauso Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
„BNS.lt”
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama
Daugelis medžiotojų mano, kad tauriųjų elnių ruja prasideda kartu su tradicinėmis rugsėjo šalnomis. Iš tikrųjų brandūs patinai jau rugpjūčio viduryje pradeda užimti nuolatines rujavietes arba ieško naujų. Trindami ragais jaunus medelius ir krūmus, jie pradeda žymėti savo teritorijų ribas, maudosi „purvo voniose“.
Žinant, kur pernai elniai kėlė vestuves, o ir radus naujai pažymėtą vietą, lepinantis vasaros pabaigos ar rudens pradžios vakarų šiluma arba rytų gaiva, galima pabandyti prisikviesti ten karūnuotą girių karalių, pamėgdžiojant elnių dvikovą ragais. Tam idealiai tinka 2-3 metų kirtavietės, kuriose dar būna geras matomumas. Įsikūrus kirtavietės viduryje, reikėtų 5-10 min. tylos, kad viskas nurimtų. Pasiėmus du elnio ar briedžio ragelius ir juos „daužant“ vienas į kitą, imituojami dviejų elnių, kovojančių ragais, dvikovos garsai. Tai turėtų užtrukti vos porą minučių. Tada būtina 5 min. pauzė ir atidus stebėjimas. Elnias gali pasirodyti bet kurią akimirką. Dažniausiai jis pasirodo tyliai ir netikėtai, todėl būtina gerai užsimaskuoti. Aš naudoju ir pirštines, ir veido kaukę. Žinoma, neatsiejami tokios medžioklės atributai – žiūronai ir taikymosi lazda. Po pauzės seka kita ragų daužymo serija ir vėl pauzė. Tai turėtų užtrukti apie valandą. Aišku, elnias gali ir nepasirodyti. Paprasčiausiai tą vakarą jo ten gali nebūti arba jis jus užuodė.
Rugsėjį galima bandyti elnią prisivilioti ir balsu. Norint pamėgdžioti plačią rujojančių elnių garsų gamą, būtina prieš tai gerokai pasitreniruoti.
Vienas iš viliojimo būdų – imituoti jaunesnio elnio balsą ir eiti link baubiančio elnio, kviečiant jį į kovą. Būtina eiti prieš vėją. Taip pat reikalinga nepriekaištinga maskuotė. Patartina vilioti anksti ryte, nes vakare jums gali pritrūkti laiko. Nereikėtų pradėti „baubti“ pirmam. Ėjimas link elnio nebūtinai turi būti tylus, nes tikras elnias į dvikovą juk nesėlina.
Paprastai jūsų „baubimo” erzinamas elnias pradeda gąsdinti ir energingiau baubti, bet link jūsų nelinkęs eiti, nes saugo pateles. Likus iki elnio 200 – 100m, reikia sustoti ir laukti, kol elnias pradės eiti link jūsų. Vietą sustoti reikia pasirinkti tokią, kad galėtumėte įvertinti, ar elnias medžiotinas bei taikliai iššauti.
Tokia medžioklė labai efektyvi dviese, kada vienas elnią vilioja, o kitas – medžioja. Kai medžiotojas lieka sustojimo vietoje, o kvieslys ima trauktis atgal jau be agresijos pamėgdžiodamas jauno elnio balsą, beveik šimtaprocentinė tikimybė, kad provokuojamas elnias ateis patikrinti (apuostyti), koks konkurentas buvo atklydęs į jo teritoriją. Toks viliojimo būdas efektyvus nuo rugsėjo 10 iki 25 dienos.
Dėmesio! Rujos pabaigoje visi elniai nuo baubimo prikimsta. Neapsigaukite. Rugsėjo gale ar spalio pradžioje ir jauno elnio balsas jums gali skambėti kaip brandaus.
Įsibėgėjus elnių vestuvėms, patinas vis sunkiau savo haremą išlaiko miške. Patelės tuomet išeina maitintis į pamiškių laukus, o iš paskos seka ir jaunikis. Radus tokią patelių ganyklą, į medžioklės vietą būtina atvykti jau 17-18 valandą. Patartina įsikurti pačioje pamiškėje, nes išėjusios elnių patelės visada žiūri į priekį, ar nėra pavojaus. Ne mažiau sėkminga tokia vieta gali būti ir ryte, laukiant iš ganyklų grįžtančios elnių bandos.
Artėjant rujos pabaigai, labai efektyvus pernai mano išbandytas elnio viliojimo būdas – imituoti brandaus žvėries su patelių haremu balsą. Tokiu laiku dauguma patelių jau būna apvaisintos, todėl patinai aktyviai ieško dar rujojančių. Išgirdę haremo šeimininko balsą, kiti elniai traukia link jo, tikėdamiesi atmušti kokią damą. Paprastai, tokie konkurentai atkeliauja irgi baubdami.
Tai tik keli patarimai, kaip sėkmingai ir maloniai praleisti laiką nuostabioje rudeninėje gamtoje. Kad ir kiek perskaitytumėte ar išklausytumėte patarimų, kaip prisivilioti elnią, gamta ir elniai jums pakiš daugybę siurprizų. Niekada nenusiminkite, kad kažkas ne taip pavyko. Elnias gudrus žvėris. Jis gerai mato, gerai girdi ir dar geriau užuodžia.
„Mūsų girios”
Rytis ANDRIUŠKEVIČIUS, VMU Rokiškio regioninio padalinio Juodupės girininkijos girininkas
Ši Lietuvos medžiotojų organizacijų bendradarbiavimo deklaracija (toliau – Deklaracija), skelbia, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“, Sūduvos medžiotojų sąjunga, Ginklų pirklių asociacija ir Lietuvos medžiotojų draugija kartu siekia vienyti Lietuvos medžiotojus:
– derinti savo veiksmus priimant sprendimus ir juos teikiant Aplinkos ministerijai medžioklės teisiniame reguliavime;
– bendradarbiauti su aplinkosaugos institucijomis siekiant gausinti gamtos išteklius, saugant nykstančias faunos ir floros rūšis;
– koordinuoti įvairias viešąsias akcijas, renginius ir informaciją žiniasklaidoje, gerinant medžiotojų įvaizdį visuomenėje;
– bendradarbiauti organizuojant nacionalinio lygio renginius;
– netoleruoti pasisakymų ar dezinformacijos, kenkiančios Deklaracijos šalių įvaizdžiui ar narių apsisprendimui būti pasirinktoje draugijoje, sąjungoje ar asociacijoje;
– informuoti visuomenę apie pozityvų medžiotojų medžioklės poveikį gamtai ir gamtosaugai.
– bendradarbiauti atstovaujant Lietuvą tarptautinėje medžioklės ir medžiojamųjų gyvūnų apsaugos tarnyboje CIC ir Europos medžiotojų asociacijų federacijoje FACE.
Šios Deklaracijos tikslų siekimas turėtų vesti visas medžiotojų organizacijas link bendro tikslo, toleruojant skirtingas medžiotojų organizacijų nuomones, gerbiant kiekvienos pasirašiusios šią deklaraciją organizacijos suverenumą ir nesikišant į atskirų organizacijų vidaus tvarką bei veiklų organizavimą.
Aplinkos apsaugos departamentas valdybose sudaro Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas, kurios organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus. Minėtų komisijų darbe, vadovaujantis Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 6 punkto 2 dalimi dalyvauja ir medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų atstovai, kurie minėtame egzamine atlieka stebėtojo vaidmenį, užtikrinant teisingą stojančiojo į medžiotojus egzamino laikymo procedūrą.
Egzamino vietą, laiką, prisijungimo kodus, egzaminuojamo pristatytų dokumentų tikrumą, asmenybės identifikavimą atlieka valdybų darbuotojai — gyvosios gamtos inspekcijos viršininkai.
Pastaruoju metu sustiprėjo tendencijos, siekiant minėtą egzaminą paversti uždaru, t.y. atsisakyti atstovų iš medžiotojus vienijančių visuomeninių organizacijų, Mes manome, kad tai ydinga ir neperspektyvi, neatitinkanti atviros visuomenės ir atviro visuomenei departamento darbo strategijos, nes:
– užkerta kelią medžiotojus vienijančioms visuomeninėms organizacijoms įgyvendinti savo tikslus ir siekius, kuriuos užtikrina Medžioklės įstatymas komisijas padaro uždaras ir sudaro prielaidas korupciniams ryšiams ir procesas, bei žemina departamento autoritetą ir jį priešina su medžiotojus vienijančiomis visuomeninėmis organizacijomis
– tai turės neigiamų finansinių pasekmių pačiam departamentui ir neigiamų pasekmių Gyvosios gamtos inspekcijos darbui, nes reikės nuo tiesioginio darbo atitraukti didelį kiekį pareigūnų
– manome minėta Jūsų vadovaujamo departamento pozicija prieštarauja pačiai departamento viešai deklaruojamai pozicijai apie viešą ir skaidrų departamento darbą, be to ši pozicija prieštarauja tiek deklaruojamai Vyriausybės, tiek Seimo valdančiosios daugumos pozicijai.
Prašome, sudarant naujas Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijas valdybose įtraukti ir mūsų organizacijų atstovus.
Po šiuo kreipimusi pasirašė:
– Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas
– Lietuvos medžiotojų sąjungos „GAMTA“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas
– Sūduvos medžiotojų sąjungos pirmininkas Ramūnas Mažėtis
– Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas
– Ginklų pirklių asociacijos atstovas Gytis Misiukevičius
Kreipimasis adresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui Kęstučiui Mažeikai ir Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Vaidui Laukiui.
Naktinio matymo taikikliai ir šūvio slopintuvai medžioklėje leidžiami ne vienoje šalyje, tačiau Lietuvoje ši tema vis dar sukelia karštas diskusijas. Šiuo klausimu medžiotojų ir gamtos saugotojų bendruomenių nariai yra pasiskirstę į dvi grupes: „už“ ir „prieš“. Vieni mano, kad naktinio matymo taikikliai pagerins medžioklės kokybę ir saugumą, o kiti nusiteikę prieš tokios įrangos naudojimą. Tuo pat metu Europos komisija ragina Lietuvą imtis papildomų priemonių dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės ir rekomenduoja medžiotojams leisti naudoti naktinio matymo taikiklius būtent šernų medžioklėje. Medžioklės entuziastas ir tinklaraštininkas Deividas Staponkus išskyrė pagrindinius vykstančių diskusijų teiginius bei su medžioklės technologijomis susijusius klaidingus visuomenės mitus.
1. Kam skirti šūvio slopintuvai?
Šūvio garso slopintuvus esame įpratę matyti filmuose apie Džeimsą Bondą, tačiau šiuolaikinėje medžioklėje jie atrodo ir yra naudojami visiškai kitaip. Garso slopintuvai yra reikalingi tam, kad medžioklė netrukdytų aplinkinių gyventojų ramybės, apsaugotų šaulio ir jį lydinčio šuns ausis nuo žalojančio šūvio garso. Kai kuriose Europos sąjungos šalyse šūvio garso slopintuvai net yra privalomi, jei medžiojama netoli gyvenviečių.
„Kaimynai latviai sėkmingai medžioja su naktinio matymo taikikliais bei šūvio slopintuvais jau beveik 6 metus. Anot pačių latvių, šios įrangos naudojimas neigiamos įtakos žvėrių populiacijai nepadarė, tiesiog medžiotojo atliekamas šūvis tapo konkretesnis, o medžiojant su šūvio slopintuvu mažiau trikdomi aplinkiniai gyventojai. Man pačiam yra tekę šauti iš šautuvo su šūvio slopintuvu ir galiu pasakyti, kad kulka sukelia garsą kuris puikiai girdisi, ne taip, kaip įsivaizduojame iš filmų. Šūvio slopintuvas nuima tik pirminį garsiausią pliaukštelėjimą, kuris žaloja klausos organus ir trikdo net toli esančių aplinkinių ramybę“, – teigia D. Staponkus ir stebisi, kodėl Lietuvoje tai yra draudžiama.
2. Ar technologijos padeda brakonieriams?
Pasak D. Staponkaus, vienas pagrindinių argumentų, kurį tenka išgirsti prieš šiuolaikiškos įrangos naudojimą, yra tas, jog brakonieriai neva iššaudys visus žvėris ir miškai liks tušti.
„Į tokį teiginį galiu atsakyti labai paprastai – asmenys, kurie užsiima nelegalia veikla, jau seniai turi ir naktinio matymo taikiklius, ir šūvio slopintuvus, jiems įstatymai ir taip nerūpi, tuo tarpu etiška medžiokle užsiimantys entuziastai turi medžioti pagal taisykles. Prieš metus domėjausi, kiek gamtos apsaugos pareigūnai sulaikė pažeidėjų netikėtai išgirdę šūvį miške. Atsakymas buvo – lygiai du, per visą jų praktiką. Todėl iš tiesų visi pažeidėjų sulaikymai vyksta prieš tai gavus informaciją ir nuosekliai tiriant jų veiklą“, – pasakoja medžioklės tinklaraštininkas.
Prieš įteisinant naktinio matymo taikiklius ir šūvio slopintuvus Latvijoje taip pat vyko diskusijos nes buvo baiminamasi, kad padaugės brakonieriavimo atvejų. Latvijos valstybinės ginklų ir medžioklės kontrolės teigimu, po naktinio matymo taikiklių ir šūvio slopintuvų įteisinimo, pranešimų kiekis apie medžioklės taisyklių pažeidimus išliko toks pats.
3. Ar taikikliai sukelia didesnę grėsmę žvėrims?
„Iš kolegų tenka išgirsti nuomonę, esą medžioklė su naktinio matymo taikikliais yra neetiška, nes žvėrys turi žymiai mažiau šansų pabėgti. Norėčiau paklausti taip manančių medžiotojų, ar šaudyti pašvietus prožektoriumi aklai į krūvą bėgančių šernų yra labiau etiška? Jėgos pranašumas prieš žvėrį yra pats šautuvas, tuo tarpu medžiotojo garbės reikalas visais laikais buvo atlikti tikslų ir mirtiną pirmąjį šūvį, kad gyvūnas nesikankintų, o ne šaudyti į bėgančius šernus bet kaip ir vėliau ieškoti sužeisto žvėries“, – teigia D. Staponkus.
Latvijoje naktinio matymo taikiklių naudojimas medžioklėje buvo įteisintas 2013 metais, o šūvio slopintuvų – 2014-aisiais. Su naktinio matymo taikikliais kaimyninėje šalyje leidžiama medžioti šernus, lapes ir mangutus. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių naktinio matymo taikiklių naudojimą palankiai vertina kitose šalyse veikiantys medžiotojai, yra ta, kad net esant blogam matomumui galima įsitikinti, kas yra tavo taikiklyje ir be jokios abejonės atskirti vieną individą nuo kito.
4. Kaip technologijos veikia žvėrių populiacijos kontrolę?
Pernai Lietuvoje buvo sumedžiota apie 23 tūkstančiai šernų ir 3 tūkstančiai rasti nugaišusių. Tačiau Europos komisija sako, kad mūsų šalis įgyvendina ne visus kovos su afrikiniu kiaulių maru strategijos punktus. Kovos su AKM strategijoje yra numatyta, kad šernų sumedžiojimo santykis turi būti 50% patinų ir 50% patelių, o mūsų medžiotojai sumedžioja 60% patinų ir 40% patelių.
Siekiant efektyviau reguliuoti šernų populiaciją, Europos bendrija rekomenduoja leisti medžiotojams naudoti naktinio matymo taikiklius, jų priedus ir garso slopintuvus. Tokią įrangą naudoja Prancūzijos, Belgijos, Anglijos, Lenkijos, Latvijos medžiotojai, o Čekijos medžiotojams pavyko visiškai likviduoti AKM židinius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pritarė Europos komisijos rekomendacijai. Tai padėtų efektyviau kontroliuoti (ne naikinti) šernų populiaciją ir kovoti su AKM.
„Noriu pabrėžti, kad aš pats naktinio matymo taikiklių naudojimą palaikau tik tuo atveju jei juos būtų leista naudoti šernų medžioklei. Tuo tarpu garso slopinimo ir naktinio matymo technologijų nevertėtų baimintis. Kaip ir visos technologijos, medžioklės įranga sparčiai vystosi ir yra tobulinama taip, kad suteiktų kuo daugiau tikslumo ir saugumo“, – teigia medžiotojas D. Staponkus.
Pirmas pratimas būtų komanda „Gulėti” – pasilikimas vietoje, kas labai praverčia paguldant šunelį po bokšteliu arba sėlinant prie sužeisto žvėries, apžiūrint pašovimo vietą ir pan. Mokymą pradedame nuo elementaraus šuns paguldymo šalia savęs. Įsisavinus pradžią, nueiname nuo šuniuko per kelis žingsnius ir stebime, kad jis nepakiltų be komandos. Vėl grįžtame ir davus komanda pasodiname šunelį, glostome, giriame, duodame skanuką. Antras to paties pratimo variantas: pašaukiame šunelį pas save ir skatiname analogiškai.
Įsisavinus pradinius pratimus, galime palaipsniui juos daryti sudėtingesnius: sugrįžę prie gulinčio šuniuko ne iš karto jį pasodiname, o apeiname ratu iš vienos ir iš kitos pusės, per-žergiame gulintį ir tik po to duodama komanda „Sėdėti”, šuniukas skatinimas. Palikdami šunelį vietoje (galime padėti kokį nors savo daiktą arba šuns patiesalą), palaipsniui didiname nueinamą atstumą, iš kurio pašaukiame pas save šunelį (analogiškai darome sugrįždami pas paguldytą šuniuką). Iš to seka papildomas pratimas guldant atgal pagal komandą „Į vietą” atėjusį pas mus šuniuką. Atstumas palaipsniui gali būti didinamas iki 200-300 m. Kai šuo nemato vedlio, tikslinga pratinti prie šūvio. Šuo negali pakilti be komandos. Jei pratimas nepavyksta, grįžtame prie anksčiau įsisavinto lygio ir vėl palaipsniui darome pratimą sudėtingesniu. Šuo turi priprasti pasitikėti vedliu ir nebijoti kuriam laikui likti vienas. Taip pratiname šunį medžioklės metu gulėti po bokšteliu.
Dar reikia išmokyti šunį pranešti apie surastą gulintį žvėrį. Šunys tai atlieka aplodami arba anonsuodami (pranešdami) apie surastą žvėrį. Kurį būdą pasirinkti, sprendžiame stebėdami šuns polinkius, jo elgesį prie sumedžioto žvėries. Dažnai būna naudinga kažkieno iš draugų pagalba stebint arba filmuojant šuniuko elgesį, kaip ir pagalba klojant dirbtinus pėdsakus, kad šuo nepriprastų prie to paties žmogaus kvapo. Šuniuko elgesio stebėjimui užvedame jį ant sumedžioto žvėries pėdsako arba ant dirbtinai pakloto ir paleidžiame jį laisvai iš 30-50 m atstumo. Patys liekame vietoje, kad šuniukas jūsų nematytų. Pribėgęs prie gulinčio kailio arba sumedžioto žvėries, šuo iš pradžių apuosto „radybas”, po to arba pradeda urgzti ir šiauštis, arba apsidairo ieškodamas vedlio, arba net padaro kelis žingsnius atgal. Čia aprašyti du ryškūs skirtingi elgesio atvejai, leidžiantys pasirinkti tolimesnio perspektyviausio mokymo kelią. Urzgiantis ar bandantis loti šunelis yra natūraliai linkęs aplojimu pranešti apie „radybas”. Šią savybę būtina kryptingai vystyti. Būdų yra daug: pvz., komanda „Balsas”, kurią įsisavinus, tai kartojama prie surasto kailio, palaipsniui vedliui tolstant nuo surasto žvėries ir nustojant duoti komandą, kad šuo išmoktų savarankiškai aploti (nematydamas vedlio). Kitas pavyzdys, kai po kailio gabalu padėtas indelis su maistu ir šuo paklotu pėdsaku atveda jus prie kailio. Jis virve ar pagaliu judinamas, imituojant žvėries judesius. Taip dresuojamas šuo skatinamas loti (vedlys imituoja urzgimą arba lojimą). Kai tik šuo suloja, tuoj pat nukeliamas kailis ir šuniui duodame ėsti.
Įsisavinus pradinį lygmenį, pratimas daromas sudėtingesnis: ilgėja atstumas iki vedlio, kol jis tampa nematomu už krūmų, ilginamas lojimo laikas iki skanuko gavimo. Taip siekiame, kad laisvai paleistas šuo, sekdamas pėdsaku, rastų žvėrį apie 150 m atstumu ir lotų iki vedliui ateinant apie 4-5 min.
Kiek sudėtingesnis yra anonso (pranešimo) mokymas. Vokiečių medžiotojai pasiekia tokį lygį, kai panašiomis sąlygomis paleistas šuo randa tariamai sumedžiotą žvėrį (mokymo metu – kailį ar kabantį prie antkaklio ožiuko ragą, oda aptrauktą pagaliuką ir atneša jį vedliui, taip parodydamas, kad rado grobį). Toliau pririštas ant pasaičio atveda vedlį prie radybų vietos. Skamba kiek fantastiškai, bet viskas pasiekiama kantrybės ir triūso dėka.
Taikomi ir kiti anonsavimo būdai. Tai gali būti ir atsisėdimas prieš vedlį; kelis kartus trumpas pabėgėjimas grobio link, vis sugrįžtant ir pabėgėjimu kviečiant vedlį paskui save; pagavimas už skverno ir begalė kitų variantų. Svarbu, kad jie būtų aiškūs ir vienodi suradimo atvejais. Yra sakoma, kad pirmus metus medžiotojas atiduoda šuniui, o visą savo likusį gyvenimą šuo atiduoda medžiotojui.
Apibendrinant išsakytus patarimus, norėtųsi, kad jie padėtų išugdyti kraujasekį, kaip drausmingą šunį, aistringą vedlio padėjėją, dirbantį poroje su žmogumi, kur kiekvienas pasitiki porininku ir papildo vienas kito darbą. Sunku aprašyti džiaugsmą ir pasididžiavimą, kai jūsų augintinis atlieka tai, ko buvo mokomas, ir taip, kaip jūs to norite. Pasakojama, kad kai kuriems medžiotojams kitų medžiotojų sužeistų žvėrių paieška tapo įdomesnė už paprastą medžioklę. Pamatyti paieškos grožį galima per LMŽD organizuojamus lauko bandymus. Jų grafiką rasite LMŽD internetiniame puslapyje. Kviečiu atvažiuoti į tokius bandymus, pasižiūrėti, pasigrožėti paieškos darbu. Gal pamačius atsiras daugiau entuziastų, galinčių apie save pasakyti, kad neįsivaizduoja medžioklės be šuns.
„Mūsų Girios”
Aleksandras Kuleša