Miske.lt

Žyma: Naktinio matymo taikikliai

  • Medžiotojai ilgai kalbėjosi su Seimo nariais

    Medžiotojai ilgai kalbėjosi su Seimo nariais

    Praeitą savaitę su Anykščių meru buvo atvykę susitikti Seimo nariai Sergejus Jovaiša ir Tomas Tomilinas. Tiesa, susitikimas virto platesniu, nes į susitikimą atvyko ir rajono medžiotojų atstovai.  

    Pokalbyje dalyvavo LMŽD Anykščių skyriaus valdybos pirmininkas Rimantas Pečkus, valdybos narys Rimvydas Zdanevičius, Troškūnų būrelio medžiotojas Saulius Filipavičius, Seimo nario padėjėjas Antanas Baura.

    Anykščių krašto medžiotojai su Seimo nariais Sergejumi Jovaiša ir Tomu Tomilinu aptarė, kaip užtikrinti saugią ir gamtą tausojančią medžioklę leidžiant naudotis naktinio matymo prietaisais bei kitos gamtosaugos problemos.

    „Manau, kad po susitikimo jaučiam daugiau pagarbos vieni kitų pozicijoms. Manau, kad pats dialogas buvo tikrai gilus ir atviras, užkabinom filosofinį, etinį, pasaulėžiūros lygmenį, to dažnai trūksta paviršutiniuose debatuose per žiniasklaidą“, – sakė T. Tomilinas.

  • Medžiotojai: nustokime klaidinti visuomenę išgalvotai faktais

    Medžiotojai: nustokime klaidinti visuomenę išgalvotai faktais

    Seimo Laisvės partijos frakcijos narė Ieva Pakarklytė Seime užregistravo pasiūlymą dėl naktinių optinių taikiklių medžioklėje naudojimo. Kaip teigia seimo narė vienas iš pagrindinių argumentų, kad turime palikti bent kokį ramybės laiką gyvūnams.

    Mes turime palikti bent kokį ramybės laiką gyvūnams, o naktis ir yra toks laikas. Kitu atveju jiems nebėra jokios galimybės pasislėpti. Kita vertus, pati dirbu laukinės gyvūnijos ir įvairovės srityje ir mes matome tendencijas, kurios tikrai nėra džiuginančios – bioįvairovė mažėja. Yra reglamentuojama, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik tam tikroms rūšims, tačiau kontroliuojančios institucijos teigia, kad kokybiška to kontrolė yra neįmanoma“, – kalbėjo I. Pakarklytė.

    Visų pirma žmonės bent šiek tiek išmanantys gamtos gyvenimo ritmą žino, kad laukiniai medžiojamieji žvėrys yra aktyviausi naktį, o ilsisi dieną, tad šis teiginys iš principo yra klaidinantis visuomenę. Kaip žinome pagrindinė priežastis kodėl reikia įteisinti naktinio matymo taikiklių naudojimą medžioklėje, tai yra Afrikinis kiaulių maras, su kuriuo Lietuva jau kovoja nuo 2014 metų ir patiria didžiulius finansinius nuostolius.

    Šiek tiek suprantantys gamtą puikiai žino, kad šernai aktyvūs tamsiu paros metu, todėl naktinio matymo taikikliai jų medžioklėje yra būtini, o nuo nepriklausomybės laikų šernai yra medžiojami naktį apšviečiant juos prožektoriumi ir visur sklindantis iš toli matomas šviesos srautas ne tik baido medžiojamus šernus, bet ir trikdo kitus nemedžiojamus gyvūnus. Todėl kalbant apie nemedžiojamų žvėrių ramybę naktį, naktiniai taikikliai yra ta priemonė su kuria galima to bent iš dalies pasiekti.

    Negana to, kitose Europos sąjungos šalyse naktinio matymo taikikliai buvo priverstinai įteisinti pačios vyriausybės inciatyva, o mes Lietuvoje užsiiminėjame sunku suprasti kuo.

    Dar vienas dažnai naudojamas argumentas, kad kontroliuojančioms institucijom bus sunku sukontroliuoti kaip naudojami naktinio matymo taikikliai.

    Norime atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu medžiotojams pareiškiami kaltinimai, kad per mažai medžiojama kalbant apie šernus ir išaugusią elnių populiaciją. Racionaliai mąstant kyla disonansas, kai sakoma reikia daugiau kontrolės ir tuo pačiu priekaištaujama, kad medžiojama permažai. Kaip matome iš esamų faktų – medžiotojai tvarkosi puikiai! Jau ilgą laiką medžiojamųjų žvėrių populiacijos stabiliai didėja ir nėra priežasties teigti priešingai, todėl šiuo metu būtina priimti akivaizdžiai reikalingus sprendimus dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo šernų, lapių ir mangutų medžioklėje, ir susitvarkyti su Afrikinio kiaulių maro problema.

  • Atsakymas seimo narei Monikai Ošmianskienei ir tai ką turi žinoti kiekvienas save gerbiantis Seimo narys

    Atsakymas seimo narei Monikai Ošmianskienei ir tai ką turi žinoti kiekvienas save gerbiantis Seimo narys

    Daugiau kaip trisdešimt metų aktyviai dalyvauju Lietuvos medžioklės ūkyje, esu medžioklės tikslais apkeliavęs daug šalių, perskaitęs praktiškai visą pasiekiamą literatūrą medžioklėtvarkos ir medžiojamų gyvūnų populiacijos gausinimo ir reguliavimo temomis, esu užauginęs ir ištreniravęs per penkiasdešimt medžioklei skirtų šunų, pirmas į Lietuvą atvežiau naują medžioklinių šunų veislę – „Lousiana leopard dog“. Gaudžiau brakonierius. Tam kas mėgsta pikantiškas istorijas paatvirausiu, kad vieną kartą tokių gaudynių metu į mane buvo šauta. Mano motyvacija atsakyti p. Monikai Ošmianskienei yra susijusi su tuo, kad turiu keturis sūnus, tikėtina kažkurie iš jų, o gal jų vaikai bus medžiotojai, nes šis instinktas yra paveldimas.  Negaliu leisti klaidinti visuomenę ir nenoriu, kad mano ir kitų medžiotojų vaikai bei vaikaičiai būtų smerkiami Lietuvoje vien dėl nežinojimo ar neišmanančių žmonių įtvirtinamų stereotipų.

    Pradėkime nuo pradžių. Man pasirodė perdėtas gerb. Seimo narės susirūpinimas, kad po nesėkmingo bandymo sutrukdyti naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje klausimui patekti svarstymui seime, atsistatydino aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kai atsistatydina žmogus, kuris nenori išgirsti 30000 narių turinčios Lietuvos bendruomenės nuomonės, kuris save laiko ekspertu, nors akivaizdžiai neturi nei patirties medžioklės ūkyje, nei yra kažką gero padaręs, kad medžiojamų gyvūnų populiacija klestėtų, Lietuvos atstovaujamos valdžios atstovei tai atrodo didelis praradimas. O tai, kad kartu su šeimomis 100000 žmonių sudaranti medžiotojų bendruomenė yra puolama be argumentų ir galimai vien siekiant asmeninio žinomumo ir iš to kylančios naudos, Seimo narei neatrodo skaldantis veiksmas.

    Kaip tik dėl to ir nutariau parašyti asmeninį atsakymą, kurio pagrindinis tikslas – pakeisti informacinių technologijų išsilavinimą ir programuotojo patirtį turinčios Seimo narės nuomonę apie medžiotojų bendruomenės naudą. Noriu sukurti prielaidą atstovauti mus – medžiotojus. Pabandysiu argumentuoti, kad toks atstovavimas turės tik teigiamas pasekmes ir visiškai nepakenks Lietuvos pasirinktai gyvūnų gerovės politikai.

    Būtent nuo gyvūnų gerovės reiktų ir pradėti, nes žmonėms nedirbantiems žemės ūkio šakoje, kurioje auginami gyvūnai maistui ar nepriklausantiems vienam iš 900 medžiotojų juridinių vienetų (asociacijų) yra labai keblu suprasti kas ta gyvūnų gerovė ir kuo gyvūnų gerovė žemės ūkyje skiriasi nuo laukinėje gamtoje gyvenančių gyvūnų gerovės. Taip jau sutapo, kad pastaruosius penkerius metus dirbau didžiausio Baltijos šalyse paukštininkystės ūkio vadovu ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos tarybos nariu. Mūsų ūkis per metus išaugina 40 milijonų mėsinių viščiukų ir bent pusę šio kiekio parduoda aukštos gyvūnų gerovės kultūros Skandinavijos šalyse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, kitose vakarų Europos šalyse. Turėjome praeiti daug tarptautinių auditų ir tai man leidžia vadintis šios srities ekspertu. Dėmesio, visiems teisėkūros atstovams, ir gerb. Seimo narei, gyvūnų gerovei pasiekti žemės ūkyje ir medžioklės ūkyje yra ir turi būti taikomi skirtingi principai:

    1.     Žemės ūkyje žmogus privalo gana intensyviai kištis į biologinį procesą, kad sureguliuoti auginamų gyvūnų sveikatingumą. Tam, kad gyvūnai nesikankintų, nesirgtų ir nereiktų jų gydyti antibiotikais yra reguliuojama jų tankumas tvarte, ypatingas dėmesys skiriamas mitybai, tvarto infrastruktūrai ir žmogaus priežiūrai.  Ūkininkai turi nuolat ieškoti protingo balanso tarp gyvūnų gerovės ir ūkio našumo.

    2.     Tuo tarpu gyvoje gamtoje ir medžioklės ūkyje pagrindinė taisyklė – kuo mažiau kištis į biologinį procesą ir tik tiek kiek to reikalauja populiacijos palaikymas, t. y. plėšrūnų valdymas bei žemės ir miškų savininkų teisėtų interesų apgynimo – medžiojamų gyvūnų daromos žalos minimizavimo.

    Todėl mes medžiotojai mokome savo vaikus apie gyvosios gamtos ciklus ir kaip turime elgtis gamtoje. Pavyzdžiui, save gerbiantis medžiotojas niekada „nebraidys“ po miškus gyvūnų jauniklių vedimo laikotarpiu, niekada į mišką pasivaikščiojimui nesives palaido šuns. Nors daugumai atrodo, kad mes medžiojame miškuose, bet iš tikro 80 procentų medžioklių vyksta gyvūnus tykant ar sėlinant palaukėse prie žemės ūkio naudmenų, ar viliojimo vietų. Ramybės drumstimo gyvūnams prasme didesnę žalą daro grybautojai, ragų ieškotojai, patys gamtininkai, fotografai, kurie nors ir mokslo tikslais, bet kenkiant gyvūnų ramybei specialiai lenda į gyvūnų ir paukščių lizdavietes, palieka savo kvapus ir pasekmes, kurių nei dauguma Seimo narių, nei visuomenė negali įvertinti ir suprasti. Medžiotojo veikimas atvirkščias, mes patys siekiam išvilioti gyvūnus į medžiojimui skirtą vietą ir šventai laikomės gamtos nedrumstimo principo, ypač ramybės mėnesiais.

    Yra tik vienas didelis panašumas tarp gyvūnų gerovės žemės ūkyje ir medžioklės ūkyje – gyvūnas turi būti nužudytas sukeliant kuo mažiau skausmo ir jo mėsa suvartota maistui.

    Visiems besirūpinantiems gyvūnų gerove, norisi palinkėti nepamiršti šių principų ir nesuplakti į vieną politiką. Dar didesnis gyvosios gamtos reguliavimas žmogaus pastangomis, būtų pražūtingas. Medžiotojų bendruomenės per tūkstantmečius yra išmokę šio balanso, todėl ten kur yra gerai organizuoti medžioklės ūkiai yra gausu gyvūnų ir užtikrinamas balansas tarp suinteresuotų žemių ir miškų savininkų. Belieka pasikartoti, kad šiandieninė Lietuvos medžiotojų bendruomenė, tai 900 gerai organizuotų asociacijų turinčių savo ūkiskaitą, todėl neįmanoma, kad kažkas žino medžioklės ūkį geriau nei mes medžiotojai.

    Antras, pagal svarbumą, Seimo narės argumentas – kontrolė. Brakonieriavimo kontrolė. Seimo narė mano, kad leidus naktinius taikiklius šernų, lapių ir mangutų medžioklei patys medžiotojai išžudys visus gyvūnus, t.y. jie patys brakonieriaus. Jei nebūčiau medžiotojas, lengvai užkibčiau ant šios logikos.

    Pažiūrėkim kaip viskas yra iš tikrųjų medžioklės klubuose. Visi pritaria, kad medžiotojai yra suinteresuoti gyvūnų gausa savo medžioklės plotuose, kitaip važinėti kelis šimtus kilometrų į medžioklę ir nepamatyti gyvūno būtų sunkiai paaiškinamas malonumas net ir ne medžiotojo logikai. Taigi medžioklė vyksta kitaip nei įsivaizduoja gerbiama Seimo narė. Visų pirma medžioklė organizuojama griežtai pagal įstatymus, klubo įstatus ir kitas visuotiniame narių susirinkime patvirtintas tvarkas, kurios yra privalomos visiems medžiotojams. Antra, medžioklė turi priskirtą vadovą, kuris neša pilną juridinę atsakomybę už jos saugumą, atitikimą įstatymams, sumedžiotus gyvūnus ir santykius tarp klubo narių. Ypatingai pastaruoju dešimtmečiu suklestėjo medžiotojų savireguliacijos procesas, išaugo nepakantumas nusižengti linkusiems ar bendro gėrio taisyklės nesilaikantiems nariams, daug tokių ginčų buvo nagrinėjami teismuose. Sunku įsivaizduoti medžiotojų klubą, kuris norėtų išžudyti savo turtą, dar sunkiau įsivaizduoti medžioklės vadovą, kuris sutiktų asmeniškai rizikuoti dėl kito asmens veiksmų. Taigi šis mitas apie medžiotojus bandančius pakenkti patiems sau turi būti pamirštas visiems laikams.

    Tačiau yra kitas stereotipas, kuris lygiai toks pats neteisingas – jog brakonieriavimą mažina aplinkos apsaugos pareigūnų kontrolė. Gerbiama Seimo nare, jūs esat matematikė. Paskaičiuokime tikimybę kas labiau apsaugo medžioklės plotus nuo brakonieriavimo. Lietuvoje yra apie 450 etatinių gamtos apsaugos inspektorių, kurie kartą ar du kartus per metus aplanko medžioklės plotus (30 metų vidurkis iš asmeninės patirties) ir 30000 medžiotojų, kurie savo medžioklės plotuose vidutiniškai būna 2-3 kartus per savaitę. Brakonieriams kaip vagiams, galioja ta pati taisyklė, jie siekia nesaugomo turto. Jei turtas gerai saugomas, tai brakonieriavimui nėra erdvės. Todėl buvimas medžioklės plotuose yra efektyviausia priemonė prieš brakonieriavimą. Tiesa dar Seimo narei atrodo, kad brakonieriai neturi ir nenaudoja naktinio matymo prietaisų. Kad pakeisti nuomonę siūlau pasiskaityti sugautų brakonierių istorijas. Nusikaltėlis visada stengiasi būti technologiškai pranašesnis už mūsų atveju medžiotoją, todėl šis Seimo narės argumentas yra atmestinas.

    Tęsiant savo argumentus noriu pacituoti gerbiamą Seimo narę “Tai bus būtent tai – gyvūnų žudymas, nepaliekant vietos jokiai medžioklės etikai ar moralei ir duodant kelią beatodairiškam gyvūnijos populiacijų naikinimui dieną ir naktį”. Matosi, kad Seimo narė myli gyvūnus ir gamtą, bet sutikit, kad šiuo atveju negalime leisti “aklos meilės”, nes mano aprašytas medžioklės ūkio veikimas tikrai paneigia Seimo narės jausmus ir jos epitetai atrodo netikslūs. Dar daugiau, tokie epitetai yra tiek klaidinantys, tiek įžeidžiantys bendruomenę, kuri iš savo atlyginimų 50 milijonų eurų kasmet skiria tam, kad laukinė gyvūnija Lietuvoje klestėtų ir jie ją galėtų naudoti rekreacijos ir mitybos tikslais. Jau nekalbant apie šimtus tūkstančių darbo valandų gamtoje, visų pirma saugant nuo brakonierių.

    Nepasisakysiu kiek naktinių taikiklių turėjimas lems medžiotojų norą ginti Tėvynę, nes tai labai individualu, bet jei šie prietaisai būtų legalūs, tai per eilę metų dauguma medžiotojų juos tikrai įsigytų vietoje dabar naudojamų medžioklinių prožektorių. Aš labai norėčiau, kad mes Lietuvoje juos turėtume ir prireikus galėtume naudoti Tėvynės gynybai. Nematant praktinės naudos joks žmogus nepirks tokio brangaus daikto. Čia artėju prie vienintelio naktinių taikiklių tikslo medžioklėje. Tegul kritikai, ekspertai ir gamtos mylėtojai neįsižeidžia, šis technologinis patobulinimas privalo pakeisti šviesos prožektorius ir padėti kuo humaniškiau nukauti gyvūną, kuris medžiojamas naktį. Šiuo metu pagal įstatymą naktį medžiojami šernai, lapės ir mangutai. Kitų gyvūnų medžioklei šių įrankių nereikia, nes jų medžioklė naktį yra uždrausta.

  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Naktiniai taikikliai – puiki proga pigiam politiniam šou

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Naktiniai taikikliai – puiki proga pigiam politiniam šou

    Naktiniai taikikliai – puiki proga pigiam politiniam šou

    Artėjant balsavimui Seime dėl Lino Jonausko iniciuotų ir Seimo aplinkos apsaugos komiteto sprendimu patikslintų Medžioklės įstatymo pataisų, išimtiniais atvejais leidžiančių naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje, medžioklės ir aplinkosaugos žinovų pasipylė kaip grybų po lietaus.

    Prie Medžioklės įstatymo keitimą iniciavusio Seimo nario L. Jonausko, kurio „arkliuku“ visada buvo „antimedžiotojiškos“ temos, prisijungė žinomas gamtos fotografas M. Čepulis, Seimo narė, informatikos specialistė, Monika Ošmaniauskė ir kiti su medžiokle ir gamta dar mažiau bendro turintys ekspertai.

    Argumentai – naktinių taikiklių riboto naudojimo šalininkų pusėje

    Džiugu, kad po viešų ar mažiau viešų diskusijų, iš eterio dingo neseniai dar pakankamai drąsiai naudoti, bet klaidingi argumentai dėl tariamo naktinių taikiklių riboto naudojimo leidimo prieštaravimo ES bei tarptautinei teisei, gyvūnų gerovės principams.

    Taip pat atsargiau žarstomasi išankstiniais kaltinimais medžiotojų bendruomenei dėl išvešėsiančio brakonieriavimo ar „bėdavojama“ dėl pasunkėsiančios medžiotojų kontrolės, kuri neturi didesnės įtakos medžiotojų dėka didėjančioms gyvūnų populiacijoms.

    Medžioklės oponentai dabar daugiau kritikuoja Aplinkos komiteto poziciją dėl naktinių taikiklių ribotą įteisinimą pagrindžiančių „valstybės gynybos“ ir kovos su kiaulių maru argumentų bei apeliuoja į etikos principus.

    Asmeninėmis vertybėmis ir vidiniu įsitikinimu grindžiama vienokia ar kitokia nuomonė naktinių taikiklių klausimų – sveikintinas ir gerbtinas dalykas. Pavyzdžiui, Aplinkos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė aiškiai deklaruoja – „nepalaikau ir taškas“.

    Kita vertus, visuomenei žinomi asmenys neturėtų klaidinti visuomenės savo asmeninėmis vertybėmis ir požiūriu grindžiamomis prielaidomis.

    „Valstybės saugumo“ argumentas komentatoriams – juokingas (ne)pagrįstai?

    „<..> niekinis argumentas yra krašto apsauga. Iš viso nesąmonė“ – taip viešai pasisako jau buvęs Aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis. Jam antrina Seimo narė Monika Ošmianskienė.

    Seimas neseniai leido naktinių taikiklių civilinę apyvartą siekdamas, kad Lietuvos piliečiai šių prietaisų turėtų kuo daugiau, nes didesnis turimų naktinių taikiklių kiekis gali pasitarnauti kilusios grėsmės valstybei akivaizdoje.

    Įstatymo priėmimo argumentai aiškūs – naktiniai taikikliai gali būti panaudoti krašto gynybai, todėl reikia skatinti piliečius juos įsigyti.

    Dar M. Čepulio atstovaujama ministerija galėjo savo iniciatyva ir be Seimo įsikišimo leisti išskirtiniais atvejais naudoti naktinius taikiklius medžioklėje ir taip paskatinti medžiotojus juos įsigyti, bet to, nepaisant Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos inicijuotų diskusijų, nepadarė.

    Nesant galimybės naktinius taikiklius naudoti, vargu ar juos kas skubės įsigyti.

    Krašto apsauga – iš viso nesąmonė. Galbūt, bet įstatymas priimtas, o jo motyvai – aiškūs, kaip ir tai, jog Lietuva liko paskutine su Rusija besiribojančia ES valstybe, kurioje net ir ribotas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje yra neleidžiamas.

    Brakonieriai nepagauti, o gyvūnų išlikimas – pavojuje?

    Seimo nariai L. Jonauskas ir M. Ošmianskienė, M. Čepulis bei kiti visuomenės veikėjai sutartinai sako, jog gavę naktinius taikiklius šernams ir invazinėms rūšims medžioti, medžiotojai netruks „išpyškinti“ elnių, stirnų ir kiškučių.

    Be to, liks nenubausti, nes niekas negalės įrodyti, kad minėti gyvūnai sumedžioti naudojant naktinį taikiklį.

    Dabar šernai ir invazinės rūšys medžiojamos pasišviečiant prožektoriais. Nėra kalbama, jog aplinkosaugininkams kyla problemų užtikrinant, kad prožektoriaus pagalba nebūtų šaudomi elniai ar kitos rūšys, kurias su prožektoriais medžioti draudžiama.

    Taigi, prožektorius iš dalies pakeitus naktiniais taikikliais, pareigūnų darbo sąlygos nepasikeis nė trupučio.

    Už rūpinimąsi medžiojamaisiais gyvūnais atsakingi medžiotojai. Medžiojamų gyvūnų populiacijos gausėja, net ir kai kuriuos gyvūnus nakties metu teisėtai medžiojant su prožektoriais. Apie kokį beatodairišką gyvūnų populiacijų naikinimą kalbame?

    Nemaišykime medžiotojų su brakonieriais. Pastarieji nepaiso jokių taisyklių, todėl įstatymų turinys jiems nė motais. Tarp medžiotojų, kaip ir kitų visuomenės grupių, taip pat pasitaiko taisyklių negerbiančių asmenų. Visgi, didžioji dalis brakonieriavimo ar medžioklės taisyklių pažeidimo atvejų yra išaiškinama būtent medžiotojų iniciatyva. To nederėtų pamiršti.

    Gyvūnų ramybė, etika ir moralė

    Naktinis taikiklis mažiau trikdo gyvūnus, nei jų „švitinimas“ prožektoriais, todėl keista girdėti gyvūnų psichologijos ekspertų argumentus, esą yra priešingai.

    Pritartina, kad gyvūnai iš tiesų turės mažesnę tikimybę medžiojant juos naktiniais taikikliais. Mažesnę tikimybę merdėti kančiose po ne itin tikslaus prožektoriaus pagalba padaryto šūvio.

    Neįsitikinęs nešauk. Žinoma, tik mes čia kalbame apie šernų ir invazinių gyvūnų populiacijų kontrolę – pareigą sumažinti tokių gyvūnų skaičių. Tai svarbu dėl žemės ūkio interesų ir saugomų rūšių apsaugos, todėl prioritetas yra šūvis, o ne jo kokybė.

    Naktinis taikiklis ženkliai padidina tikslaus šūvio tikimybę ir leidžia gyvūnui išvengti bereikalingų kančių. Čia oponentai kartoja: šis nebūtinas žaislas palengvins medžioklės sąlygas panaikindamas bet kokį iššūkį ir pan.

    Tie patys oponentai neperseniausiai „kryžium gulė“ prieš lankų medžioklėje įteisinimą. Medžioklė lanku yra itin sudėtinga, todėl kyla klausimas, kokie šio politinio šou tikrieji motyvai?

    Kas paskatino diskusiją apie naktinių taikiklių įteisinimą?

    Minėta, dar M. Čepulio atstovaujama Aplinkos ministerija turėjo galimybę nesudėtingai išspręsti Seimo priimto, naktinių taikiklių įsigijimą skatinančio, įstatymo įgyvendinimo klausimus be pakartotinio Seimo įsikišimo, bet to nepadarė.

    Medžioklės įstatymo pataisas, taigi ir naktinių taikiklių riboto įteisinimo klausimo kėlimą, lėmė ne kas kita, bet L. Jonausko įregistruotas medžioklės įstatymo pakeitimo projektas, siūlantis daugelio priemonių ir įrankių (įskaitant naktinių taikiklių) tiesioginį draudimą įstatymo lygiu. Aplinkos ministerija tokiam siūlymui pritarė.

    Akivaizdu, kad LMŽD ir medžiotojų bendruomenė nuošalyje likti negalėjo.

    Tekstas publikuotas ir LRT.LT svetainėje.

  • Aplinkos apsaugos komitetas pritarė naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje

    Aplinkos apsaugos komitetas pritarė naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje

    Šiandien Aplinkos apsaugos komitetas pritarė „Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15(1) straipsniu įstatymo projektui“, kuriuo būtų leidžiama naudoti naktinio matymo taikiklius šernų, lapių ir mangutų medžioklėje. Toliau šis klausimas keliauja balsavimui į Seimą.

  • LMŽD atsakymas aplinkos apsaugos komitetui

    LMŽD atsakymas aplinkos apsaugos komitetui

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija dėl LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateiktos LR Aplinkos ministerijos išvados.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) susipažino su LR aplinkos ministerijos 2023-05-05 Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) Aplinkos apsaugos komitetui pateikta išvada dėl LRS narių pasiūlymų medžioklės įstatymu leisti naudoti naktinius taikiklius medžioklėje (Išvada).

    AM-pozicija-del-NT-ir-Medz-istatymoParsisiųsti

    LRS buvo registruotas Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 15¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457 (Projektas). Projektu yra siūloma į Medžioklės įstatymą perkelti šiuo metu LR medžioklės taisyklėse pateikiamą draudžiamų naudoti medžioklės įrankių ir priemonių sąrašą, į kurį patenka ir naktiniai taikikliai.

    LRS narių grupė Projektui 2022-12-08 pateikė pasiūlymą[1], o prasidėjus projekto svarstymui Aplinkos apsaugos komitete – patikslintą 2023-04-25 pasiūlymą[2], kuriais pasiūlė patikslinti Projekto formuluotę numatant itin ribotas naktinių taikiklių naudojimo išimtis.

    Išvadoje teigiama, kad LRS narių Projektui pateiktiems siūlymams neturėtų būti pritarta, o naktinių taikiklių draudimas turėtų būti absoliutus.

    LMŽD laikosi pozicijos, jog absoliutūs draudimai neveikia, o Medžioklės įstatyme turėtų būti įtvirtintos aiškios išimtys, kada naktinių taikiklių naudojimas yra pateisinamas. Dėl kiekvienos iš Išvadoje pateikiamų prielaidų pasisakome žemiau.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Leidimas naktinius taikiklius reguliaria tvarka naudoti medžioklėje prieštarautų laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principams. Toks leidimas, reikštų, kad laukinės faunos ramybės tarpsnis paroje sutrumpėja ar visiškai išnyksta. Prie tradicinių medžioklės priemonių pridėjus naktinius taikiklius, prarandama buvusi paros dalis, kurios metu laukiniai gyvūnai netrikdomi žmogaus buvimo keliamo streso gali reikšti rūšims būdingą elgesį.

    LMŽD pozicija. LRS narių grupė siūlo naktinius taikiklius leisti naudoti medžiojant šernus. Šiuo metu šernus leidžiama medžioti ištisus metus ir 24 valandas per parą. Medžiojant šernus iš bokštelių leidžiama naudoti dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prieš šūvį apšviečiant šernus prožektoriumi yra neišvengiama „šviesos tarša“, kuri trikdo ne tik medžiojamus šernus, bet ir kitas (įskaitant saugomas) gyvūnų rūšis. Naktinių taikiklių naudojimo šernų medžioklėje įteisinimas leistų išvengti „šviesos taršos“ visai laukinei faunai tamsiuoju metu. Taigi, priešingai negu teigiama Išvadoje, naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas prisidėtų užtikrinant laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principų įgyvendinimą.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Esamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis  nustatytas teisinis reguliavimas suteikia efektyvių galimybių išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius specifiniams uždaviniams išspręsti. Jeigu reikia lokaliai, ribotą laiką panaudojant naktinius taikiklius išspręsti specifinius uždavinius, minėtos taisyklės leidžia subjektams kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą išduoti leidimą panaudoti normaliomis aplinkybėmis draudžiamus medžioklės įrankius (žr. šių taisyklių 4 punktą).

    LMŽD pozicija. Kitaip nei teigia LR aplinkos ministerija, Medžioklės taisyklės nenumato galimybės išimties tvarka panaudoti naktinius taikiklius medžiojamųjų gyvūnų aspektu Aplinkos apsaugos agentūros išduodamo leidimo pagrindu. Priešingai, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 56.3 punktu specifiškai draudžiama išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus, jei ketinama naudoti „taikiklius naktiniam šaudymui“. LMŽD duomenimis, iki šiol nė vienas toks tariamai įmanomas leidimas nebuvo išduotas.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Seimo narių grupės motyvuose nurodoma, kad naktinių taikiklių naudojimo praktika pagerins piliečių pasirengimą krašto gynybai. Tai nesuderinama su gyvūnų globos ir apsaugos principais ir su krašto apsaugos pajėgumų plėtojimo logika. Pirma, naktinių taikiklių naudojimo įgūdžiai negali būti lavinami medžioklės metu, t. y. šaudant į gyvūnus, tai turi būti atliekama karinių pratybų teritorijose ir šaudyklose šaudant į specialius taiklius. Antra, įvairūs medžiokliniai ginklai, kuriais medžiojami gyvūnai, naudojant ekspansyvius šaudmenis, negali būti teisėtai naudojami karo veiksmuose prieš žmones. Medžioklinių kalibrų šaudmenų, kurie būtų tinkami karo veiksmams beveik nėra, taigi prireikus naudoti gynyboje tektų naktinius taikiklius montuoti ant kitų karinės paskirties šautuvų, kurių medžiotojai neturės, išskyrus Šaulių sąjungos narius. Atsižvelgiant į tai negali būti daroma teisinių prielaidų, kad naktiniai taikikliai ant medžioklinių šautuvų gali padėti pasirengti krašto gynybai. Trečia, medžiotojų vieningas pasiryžimas ginti kraštą nėra ištirtas, teiginys diskusijose pateikiamas be įrodymų. Efektyvesnis pasirengimas krašto gynybai įvyktų, jeigu naktiniais taikikliais centralizuotu būdu būtų aprūpinti ne medžiotojai, o patikimi, pasiryžimą kovai jau išreiškę, taktinius ir kitokius mokymus praėję Šaulių sąjungos ir savanorių pajėgų nariai, kurie tokius taikiklius galėtų sumontuoti ant karinės paskirties ginklų.

    LMŽD pozicija. LR aplinkos ministerija, kaip ir LMŽD, neturi kompetencijos teigti ar neigti, jog leidimas medžiotojams naudoti naktinius taikiklius medžioklėje prisidės prie geresnio pasirengimo krašto gynybai.

    LMŽD pateikia savo nuomonę dėl Išvadoje pateikiamų klaidingų spekuliacijų.

    Pirma, medžioklė nėra treniruotė ir medžiotojai neketina treniruotis naudodami naktinius taikiklius medžioklėje medžiojamųjų gyvūnų sąskaita.

    Antra, LMŽD mano, kad paskata įsigyti naktinius taikiklius gali turėti teigiamą poveikį krašto gynybai. Medžiotojų turimi naktiniai taikikliai esant reikalui galėtų būti perduoti Šaulių sąjungai ar Lietuvos kariuomenei, kurie galėtų tokius naktinius taikiklius sumontuoti ant karinės paskirties ginklų. Be to, kilus grėsmei, šiuos prietaisus galėtų naudoti ir dalis medžiotojų, nes medžiotojai yra apmokyti naudotis šaunamaisiais ginklais.

    Be to, medžioklėje naudojamas ekspansyvias kulkas į pilnai dengtus ir karyboje naudojamus šaudmenis pakeisti galima už keliasdešimt eurų, o greitai įsigyti tūkstančius kainuojantį naktinį taikiklį – ne. Trečia, LR aplinkos ministerijos prašytume nesumenkinti medžiotojų pasiryžimo ginti kraštą, nes medžiotojai, prasidėjus karui Ukrainoje, buvo vieni iš pirmųjų solidarizavusių su Ukraina ir pradėjusių teikti humanitarinę pagalbą, taip parodydami savo pasiryžimą ir nusiteikimą prieš agresorių. Naktinio matymo priemonės buvo būtent tai, ko labiausiai prašė Ukrainos kariai, o Lietuvos medžiotojai kiek išgalėdami atsiliepė į jų prašymus. Beje, naktinio matymo priemones siuntė ir pati LR aplinkos ministerija.

    LR aplinkos ministerijos argumentas. Šernų platinamo afrikinio kiaulių maro suvaldymo problemos išspręsti nepadės naktiniai taikikliai, nes savaime šie prietaisai neužtikrina, kad bus sumedžiojamos šernų patelės. Šernų gausą galima efektyviai sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. Efektyviam šernų medžiojimui, Aplinkos ministerijos vertinimu, yra sudarytos visos reikiamos teisinės sąlygos (sumedžiojimas nelimituotas nei kiekiu, nei medžioklės sezonu), o naudojant tradicinius medžioklės įrankius ir priemones gali būti pasiekta puikių rezultatų. Iš esmės kryptingam šernų populiacijos sumažinimui trukdo tik medžiotojų elgesio stereotipai („paršavedės saugomos“), todėl situacija nepasikeis net, jeigu bus leisti naudoti naktiniai taikikliai. Naktiniai taikikliai padės geriau identifikuoti gyvūno amžių, lytį, nustatyti kitus požymius, todėl medžiotojų galimybės apsaugoti šernų pateles nuo neplanuoto sumedžiojimo pagerėtų.

    LMŽD pozicija. Šernas yra naktinis gyvūnas, kuris apšviestas dažnu atveju pasibaido. Dėl šios priežasties, prožektorius pakeitus naktiniais taikikliais, sėkmingos medžioklės tikimybė ženkliai padidėtų. LMŽD mano, kad prožektoriaus keliama „šviesos tarša“ daro didesnį neigiamą poveikį gyvūnijai, nei keltų naktiniai taikikliai.

    Išvadoje keliamos prielaidos, kad medžiotojai dėl etinių sumetimų nemedžioja šernų patelių stokoja statistinio pagrindo kaip ir pati prielaida, jog sumedžiojamas šernų kiekis, įteisinus naktinius taikiklius, nepasikeis. Panašu, kad LR aplinkos ministerija neapsisprendusi ir dėl medžioklės etikos, vienu atveju pasisako, kad naktiniai taikikliai prasilenkia su medžioklės etika, kitu – bandoma įteikti nuomonę, kad šernų gausą galima sumažinti tik kryptingai medžiojant šernų pateles. LMŽD nuomone, vaikingų patelių medžioklė nieko bendro neturi su dažnai LR aplinkos ministerijos linksniuojama medžioklės etika.

    LR aplinkos ministerijos argumentas.Naktinius taikiklius leidus naudoti medžiojant ribotą skaičių gyvūnų rūšių nebus įmanoma užtikrinti, kad tokio ribojimo būtų laikomasi. Pasiūlymais teigiama, kad naktinius taikiklius medžioklėje reikia leisti naudoti šernų, invazinių svetimžemių rūšių žinduolių ir kai kurių vietinių vidutinio dydžio plėšriųjų žvėrių medžioklėje. Pažymėtina, kad šių rūšių medžioklė leidžiama visus metus, nenustatomi jų sumedžiojimo limitai, šios rūšys paplitę visoje šalies teritorijoje. Tai reiškia, kad riboto naudojimo prietaisų turėjimas ir naudojimas medžioklėje realiai būtų galimas bet kokiomis aplinkybėmis. Priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti ir sukontroliuoti, kad riboto naudojimo prietaisai nebus panaudojami prieš rūšis, kurias su tokiais prietaisais negalima medžioti pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus ir pagal Europos Sąjungos teisę. Pavyzdžiui, visi elniniai žvėrys yra globojamos rūšys pagal 1979 m. Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, kuri įpareigoja uždrausti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant globojamas rūšis. Pasiūlymais būtų sukurtas toks teisinis reguliavimas, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad šios globojamos rūšys nebūtų medžiojamos ginklais su naktiniais taikikliais. Kitas pavyzdys – pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos naktiniai taikikliai draudžiami paukščių medžioklėje. Priėmus pasiūlymus būtų sukurtos sąlygos, kad medžioklės priežiūros institucijos negalėtų užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant naktinio taikiklio, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.

    LMŽD pozicija. Šiuo metu Lietuvoje šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras (tykojant) yra leidžiama medžioti naudojant dirbtinius šviesos šaltinius (prožektorius). Prožektoriai, kaip ir naktiniai taikikliai, pagal ES ir tarptautinę teisę yra laikomi riboto naudojimo prietaisais ir dėl prožektorių naudojimo medžioklės kontrolę užtikrinančios institucijos Lietuvoje iki šiol problemų užtikrinant jų tinkamą panaudojimą neturėjo.

    Saugotinų ar globojamų gyvūnų ir paukščių rūšių medžioklę naktiniais taikikliais pvz. elninių žvėrių, riboja Berno konvenciją dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos, todėl baiminimasis, kad bus medžiojamos globojamos gyvūnų rūšys yra nepagrįstas. Vadovaujantis Išvadoje dėstoma logika, šiuo metu medžioklės priežiūros institucijos negali

    užtikrinti, kad naudojant ginklus su naktiniais taikikliais nakties metu nebūtų medžiojamos migruojančios žąsys, nes visada būtų galima teigti, kad paukštis sumedžiotas nenaudojant prožektoriaus, o ant ginklo jis laikomas todėl, kad tikimasi sumedžioti lapę ar mangutą.

    Išvadoje taip pat ignoruojamas faktas, kad didžiausias pažeidimų skaičius užfiksuojamas vadovaujantis pačių medžiotojų pranešimais.

    Per eilę metų, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami, o apie medžiotojus sukurta begalė stereotipų ir suformuota neigiama visuomenės nuomonė. Medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti, šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veiklose ir nori būti pripažinta bei išgirsta.

    Šiai dienai tarp medžiotojų dominuoja tvarios ir tausojančios medžioklės samprata, o medžiotojai tampa vis labiau socialiai atsakinga bendruomene. Politikams, valstybės tarnautojams ir visuomenei reikėtų pripažinti, kad medžiotojų vaidmuo gamtoje yra svarbus, nes būtent medžiotojai padeda sureguliuoti kai kurių laukinių žvėrių populiacijas, valdyti pavojingų ligų plitimą, prisideda prie bioįvairovės gausinimo ir užtikrina laukinės gyvūnijos pusiausvyros palaikymą. Medžiotojai kasmet valstybei sumoka 3,5 mln. Eur, o per metus medžiotojų patiriamos tiesioginės veiklos išlaidos siekia net 10 mln. Eur.

    Medžiotojai yra socialiai atsakinga bendruomenė ir atėjo laikas ja pasitikėti.

  • Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje

    Diskusijos dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje

    Praeitą savaitę įvyko Aplinkso apsaugos komiteto posėdis, kuriame buvo svarstoma dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo šernų, lapių ir mangutų medžioklėje. Aplinkos ministerijos ir „žaliųjų“ organizacijų atstovų pasisakymai supykdė Medžiotojų bendruomenę.

    Aplinkos ministerijos nuomonė nustebino medžiotojus – negalime leisti naktinių taikiklių nes negalėsime užtikrinti kontrolės ir medžiotojai išpyškins visus žvėris. Įdomu tai, kad visos žvėrių rūšys kurioms buvo nuimti medžioklės limitai ir leista tvarkytis patiems medžiotojams, stabiliai auga ir gausėja. Ne gana to pasakymas, kad negalėsime užtikrinti kontrolės visų pirma kelia abejones ar jos aplamai reikia, jei žvėrių populiacijos ir taip gausėja.

    Žydrūnas Juozapavičius apie žvėrių populiaciją ir „Berno“ konvenciją.

    „Berno“ konvencija, arba kitaip dar vadinama Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija, Europos Bendrijoje priimta 1979 metais, o Lietuvos Respublikoje įsigaliojo 1997 metais. Šiam dokumentui šiemet sukaks net 44 metai.

    Kas per tą laiką pasikeitė Lietuvoje ir jos gamtoje? Atgavome Nepriklausomybę, gimė dabartinės Seimo narės Ligita Girskienė ir Aistė Gedvilienė, užaugo Linas Jonauskas ir Marius Čepulis, medžioklėje leido naudoti graižtvinius ilgavamzdžius ginklus, įsikūrė nevyriausybinės gamtosauginės organizacijos, kartais pagausėjo medžiojamųjų gyvūnų ir vilkų populiacijos.

    Taigi, pasaulis pasikeitė, Berno konvencija – ne. 

    Siūliau pasižiūrėti į 1980 metais ir 2021-2022 metų sezonu sumedžiotų žvėrių duomenų palyginimus. Žvėrių apskaitą „žalieji“ paprastai kritikuoja dėl netikslių apskaitos metodų. O štai sumedžiotų žvėrių apskaita pateikia tikslesnius duomenis.

    Vaidas Sabaliauskas taip pat išdėstė savo poziciją kontrolės klausimu.

    Lietuvoje nuo sovietinių laikų vis dar įaugusi į valdininkų kaulų čiulpus labai baisi liga – teisinį reguliavimą vykdyti draudimais. Pagrindinė to priežastis – valdininko susireikšminimas, noras būti įtakingu ir reikalingu. Jie apsikrauna įvairiomis atsakomybėmis, turi ką kontroliuoti, o kad nereiktų atsakyti – daugumą veiklų uždraudžia. Kai uždraudžiama, tada lieka tik viena svarbi atsakomybė – kontroliuoti, kaip laikomasi draudimų.

    Tai sunkiai išgydoma biurokratinė liga, o ją įveikus, staiga gaunami nelauktai stulbinantys teigiami rezultatai. Tas pats pasakytina ir apie atsakomybių perkėlimą nuo valdininko pečių ant paties kontroliuojamojo pečių.

    Štai keletas pavyzdžių:

    1. Prieš ~20 metų atrodė, kad nekontroliuojant šernų ir ir stirnų sumedžiojimo skaičiaus, medžiotojai juos visus išnaikins. Atsirado drąsos panaikinti licencijas ir kas atsitiko? – patys medžiotojai pradėjo gyvūnus saugoti, kaip savo medžioklės ploto resursą.

    2. Prieš ~30 metų buvo leista įsigyti pistoletus savigynai civiliams asmenims. Mano karta pamena, kiek tai kėlė neigiamų emocijų, ir pesimistinių diskusijų ir kokią niūrią kriminogeninę ateitį Lietuvai pranašavo. Kas nutiko? Atsakymas – nieko. Visi nusikaltimai įvykdyti tik nelegaliais ginklais.

    3. Panaikinus Ginklų fondą, buvo leista privatininkams prekiauti pistoletais, dabar jau ir automatais. Daugelį metų buvo aiškinama visuomenei, kad privatininkai užvers rinką nelegaliais ginklais, Lietuva taps kontrabandos koridoriumi ir pan. Kas nutiko? Nieko. Tik paslaugos tapo prieinamesnės vartotojams.

    4. Prieš kelis metus panaikinta pareiga policininkams važinėti į namus tikrinti, ar įrengtas seifas ginklams laikyti ir periodiškai tikrinti, ar jis vis dar yra. Reikalavimą panaikino, ir kokia tragedija įvyko? Jokios.

    5. Ginklų parduotuvėms leido pačioms jungtis prie ginklų apskaitos duomenų bazės, registruoti ginklus, išdavinėti ginklų valdytojams leidimus. Ir kokia dragedija įvyko? Jokios – tik paslauga tapo patogesnė ir greitesnė, reikalaujanti mažesnio valdininkų skaičiaus, nors anksčiau tai atrodė – beprotybė.

    Yra ir daugiau geros praktikos pavyzdžių, šie – lengviausiai visuomenei suprantami, kaip atsakomybės perdavimas pačiam kontroliuojamam asmeniui, nesukelia jokių blogų pasekmių ir net duoda teigiamą, priešingą pranašautam neigiamam rezultatui.

    Tuo nenoriu pasakyti, kad reikia viską leisti ir tegyvuoja anarchija. Tuo noriu pasakyti, kad: leisk, bet kontroliuok. Bet kuris draudimas yra blogiau už griežtą kontrolę.

    Svarbiausia ir įdomiausia, kad kalbant su aukščiausio lygio valdininkais, jie supranta ir pritaria, kad reikia leisti ir kontroliuoti, bet žemesnieji sluoksniai, siekdami išlikti reikalingi ir įtakingi, sugeba užblokuoti didžiąją daugumą visų gerų iniciatyvų.

    O dar baisiau, kai sfera, kurią suteikta teisė valdininkui reguliuoti, yra visiškai priešinga jo asmeniniams požiūriams ar nusistatymams.

    Deividas Staponkus apie Medžiotojų mokamus mokesčius.

    Ar žinojote, kad Medžiotojai per metus už medžiojamųjų gyvūnų išteklius sumoka apie 3,5 mln. eurų mokesčių, iš kurių 1.7 mln. eurų keliaują į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (AARP) kurios bendras biudžetas 8 mln. eurų.

    Pasižiūrėjus kaip yra skirstomos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos kyla įvairių minčių, pavyzdžiui 2019m. Medžiotojai padėjo savo lėšomis Valstybinėms aplinkos apsaugos įstaigoms ir organizacijoms aprūpinti prietaisais, įrenginiais, medžiagomis ir kitomis materialinėmis priemonėmis jų aplinkosaugos veiklai vykdyti (748650 Eur).

    2020m. Priemonės, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, kraštovaizdžio kompleksams ar elementams atkurti, aplinkosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti, gamtos ištekliams atkurti ir gausinti (272200 Eur.). Žuvų ištekliams atkurti ir saugoti (150000 Eur). Aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčio fondas (126000Eur.)

    Daugiau informacijos kaip skirstomos fondo lėšos galite rasti čia. Tai kaip pagalvoji, gal Medžiotojai ne tokie jau ir blogi, kaip bando mus parodyti kai kurie vadžios atstovai.

    Po praeitos savaitės diskusijų Aplinkos apsaugos komitetas paėmė pertrauką kaip minimum dviem savaitėm, per kurias Aplinkos ministerija parašys savo poziciją naktinio matymo taikiklių klausimu, nors tikrai galėjo ją paruošti iki komiteto posėdžio.

    Manau, kad Aplinkos ministerijos išvada bus tokio pobūdžio kaip buvo išsakyta posėdžio metu, nors aišku galiu ir klysti. Bet kokiu atveju per ateinančias kelias savaites dar pamatysime žaliųjų komunikacijos šedevrų, pasisakymų per plačiąja žiniasklaidą kokie medžiotojai blogi ir kaip viską nori iššaudyti su naktiniais taikikliais.

  • Aplinkos apsaugos komiteto posėdis dėl naktinio matymo taikiklių

    Aplinkos apsaugos komiteto posėdis dėl naktinio matymo taikiklių

    Šiandien vyko Aplinkos apsaugos komiteto posėdis kuriame buvo svarstomas naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje klausimas. Kviečiame pasižiūrėti posėdžio įrašą ir išklausyti posėdžio metu išsakytų nuomonių.

  • VMVT siūlo leisti naudoti naktinio matymo ir termovizorinius taikiklius

    VMVT siūlo leisti naudoti naktinio matymo ir termovizorinius taikiklius

    Šią savaitę Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kreipėsi raštu į Lietuvos Respublikos aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas su pasiūlymu dar kartą įvertinti ir apsvarstyti galimybę leisti medžiotojams šernų populiacijai reguliuoti naudoti papildomas priemones, tokias kaip naktinio ir termovizorinio matymo priemones (optinius naktinio matymo ar termovizorinius taikiklius ar jų priedėlius) ir gyvagaudžius spąstus šernams. Šios priemonės sudarytų galimybes ženkliai sumažinti šernų populiaciją.

    „Lietuvoje vis dar nėra Nacionalinio šernų populiacijos reguliavimo plano, kuriuo būtų nustatytos priemonės, reguliuojančios šernų gausą Lietuvoje. Laukinėje faunoje (šernų populiacijoje) nėra taikomos AKM likvidavimo priemonės, o tik vykdomos AKM stebėsenos priemonės. Šernų populiacijai ir toliau nevaldomai gausėjant, AKM virusas sparčiai plinta Lietuvoje“, – teigė direktorės pavaduotojas Paulius Bušauskas. 

    VMVT duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius AKM nustatytas jau 135 šernams, o per visus 2022 –  670 šernų. 2022 m. AKM virusas pateko į 16 kiaulininkystės ūkių, kuriuose dėl AKM nugaišintos ir sunaikintos 2255 kiaulės.  

    Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmas AKM atvejis, dėl šios ligos sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų. Skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose buvo sunaikinta 78 tūkstančiai kiaulių. Beveik 98 % Lietuvos teritorijos yra laikoma užkrėsta AKM, kur ši liga yra nustatyta ar buvo nustatyta šernų populiacijoje. Lietuvai ir kitoms AKM užkrėstoms šalims Europos Komisijos nutarimais taikomi gyvų kiaulių, kiaulienos ir šernienos produktų vežimui apribojimai, o kiaulininkystės ūkiams ir medžioklės plotų naudotojams taikomi griežti biologinio saugumo priemonių reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikia nuolatinių investicijų.  

    „Dėl AKM Lietuvos ūkio subjektai neteko galimybės laisvai prekiauti su daugeliu Europos Sąjungos ir trečiosiomis šalimis ir patyrė bei nuolat patiria didelių ekonominių nuostolių dėl kiaulienos eksporto ribojimo. Iki šiol ne visos priemonės Lietuvoje šernų populiacijai reguliuoti ir valdyti yra įteisintos, nors jos sėkmingai taikomos kitose AKM užkrėstose Europos Sąjungos valstybėse, kurios vadovaujasi Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro valdymo strategija. Joje nurodoma, kad, „vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, papildoma techninė įranga medžioklėje galėtų būti naudojama siekiant pasiekti strategijos tikslus“, – pabrėžia Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

    Šernų populiacija Lietuvoje didėja. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys (2022–2023 metų medžioklės sezono), pagal kuriuos šernų skaičius 2022 m. buvo 23 391 ir, lyginant šernų skaičių 2022 m. su šernų skaičiumi 2021 metais, šernų 2022 m. padidėjo 6569 vnt. Šernų populiacijos didėjimą patvirtina ir 2022 metais padidėjęs sumedžiotų šernų skaičius, kadangi per 2022 metus medžiotojai pristatė AKM tyrimams 21,9 tūkst. sumedžiotų šernų mėginių. 

    Būtent šiuo metu, kovo – balandžio mėnesiais, dauguma medžiotojų intensyviai nebemedžioja šernų, kadangi šernų patelės veda vaikus. Tai geriausiai iliustruoja ir statistiniai rodikliai. 

    Pav. 1 sumedžioti šernai Lietuvoje  

    Europos Komisija, analizuodama AKM užkrėstų valstybių narių situaciją, įpareigojo visas Europos sąjungos valstybes iki šių metų spalio mėnesio parengti Nacionalinius veiksmų planus, kuriais būtų siekiama išvengti AKM plitimo šernų populiacijoje. Valstybės narės privalės pateikti savo nacionalinius veiksmų planus ir metinius jų įgyvendinimo rezultatus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. 

    Siekdami tinkamai parengti tokį planą, VMVT raštu kreipėsi su prašymu inicijuoti darbo grupės sukūrimą, kurioje dalyvautų suinteresuotų valstybinių ir mokslo institucijų, medžiotojus vienijančių organizacijų atstovai. Nacionaliniam veiksmų planui parengti yra skirti tik 6 mėnesiai. Tik tinkamai išdiskutavus Lietuvai tinkamas AKM valdymo priemones šernų populiacijoje ir jas įtraukus į Nacionalinį veiksmų planą, bus galima keisti nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius medžiojamųjų gyvūnų (šernų) populiacijos reguliavimą, AKM prevenciją, plitimo valdymą, kontrolę ir likvidavimą, tikintis, kad AKM šernų populiacijoje bus labiau kontroliuojamas, valdomas ir likviduotas. 

  • LMŽD siūlo įteisinti naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimą medžioklėje

    LMŽD siūlo įteisinti naktinio matymo taikiklių ir garso moderatorių naudojimą medžioklėje

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija reaguodama į Aplinkos ministerijos siūlomus medžioklės taisyklių pakeitimus pateikė savo poziciją.

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija 2022 m. liepos 29 d. el. paštu gavo Aplinkos ministerijos raštą Nr. 22-10772 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” projektą (toliau – projektas).

    Atsakydami į gautą raštą informuojame, kad Draugija pagal kompetenciją išnagrinėjo raštą ir rašte minimam projektui nepritaria bei turi pastabų.

    Nors projektu siekiama įgyvendinti neseniai pakeistas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas dėl naktinių taikiklių naudojimo civilinėje apyvartoje, projektu tikslinami Medžioklės taisyklių reikalavimai dėl naktinių taikiklių turėjimo medžioklės plotuose, netenkina medžiotojų bendruomenės poreikio ir neatliepia į jau kurį laiką medžiotojų vienijančių organizacijų prašymus – įteisinti Lietuvoje naktinių taikiklių panaudojimą medžiojant šernus, lapes ir mangutus.

    1979 m. rugsėjo 19 d. Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencija (Berno konvencija) riboja taikiklių, turinčių vaizdo keitiklį arba elektroninį vaizdo padidintoją (šaudant naktį), naudojimą medžiojant Berno konvencijos III priedėliuose įvardintas gyvūnų rūšis, pvz.: elninius žvėris, kiškius ar upinius bebrus. Nei Berno konvencija, nei kiti teisės aktai neriboja naktinių taikiklių naudojimo medžiojant Berno konvencijos II ir III priedėliuose nenurodytus gyvūnus, tokius kaip šernas, lapė ar mangutas.

    Naktinio matymo taikiklių ir analogiškų prietaisų naudojimas medžioklėje yra leidžiamas kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Lenkijoje. Naktinių ir termovizorinių taikiklių naudojimas kaimyninėse šalyse buvo įteisintas remiantis minėta Berno konvencija ir, kaip priemonė užtikrinanti Afrikinio kaulių maro valdymą laukinėje gamtoje, Latvijoje leidžiant medžioti šernus, lapes ir mangutus, Lenkijoje – šernus, nes šios gyvūnų rūšys nėra minimos Berno konvencijos priedėliuose. Lenkijoje minėtas leidimas yra nustatytas aplinkos ministro patvirtintose taisyklėse, Latvijoje – Medžioklės įstatyme.

    Lietuvoje draudžiami medžioklėje naudoti įrankiai, priemonės ir būdai reglamentuojami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, kuriose, politinės valios atveju, būtų galima įtvirtinti saugiklius, užtikrinančius, kad tokie prietaisai, kaip naktiniai, lazeriniai, termovizoriniai taikikliai, medžioklės metu būtų naudojami aiškiai Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka.

    Pagal Medžioklės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą, Aplinkos ministerija atsakinga už draudžiamų medžioklės įrankių ir būdų tvirtinimą, todėl imperatyviai gali nurodyti, kokiomis priemonėmis, būdais draudžiama arba leidžiama medžioti tam tikras medžiojamųjų gyvūnų rūšis.

    Lietuvoje Afrikinis kiaulių maras (toliau – AKM) šernuose nustatytas 2014 m. pradžioje. Nuo AKM pradžios Lietuvoje sumedžioti 214 635 šernai. Laukinėje gamtoje fiksuotas 8 031 AKM atvejai, kurie ir toliau nuolat fiksuojami. Per devynerius metus Lietuva nesugebėjo įveikti AKM. Negana to, šiais metais AKM vėl įsisuko į kiaulininkystės ūkius bei šiuo metu pastebimas šios ligos plitimo augimas laukinėje gamtoje. Daugelyje AKM paveiktų Europos sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje.

    Europos Komisija yra išleidusi darbinį dokumentą SANTE/7113/2015, kuriame apibendrinamas ES strateginis afrikinio kiaulių maro (AKM) valdymo metodas. Dokumente pažymima, kad šernų populiacija vaidina svarbų vaidmenį pernešant ir išlaikant AKM, todėl medžioklė turi būti pritaikyta prie epidemiologinės AKM raidos bei poveikio šernų populiacijai, kuriai mažinti gali būti naudojama ,,papildoma techninė įranga medžioklėje” – tai yra ginklų garso slopintuvai, naktiniai, termovizoriniai taikikliai bei jų priedėliai.

    Būtent AKM suvaldymo sunkumai Latvijoje ir Lenkijoje paskatino įteisinti naktinių taikiklių naudojimą bei tuo pačiu metu Latvijoje leista naudoti ir garso slopintuvus. Jei būtų leidžiama medžioti su naktiniais taikikliais, šernų populiacija Lietuvoje ir AKM ligos plitimas Lietuvoje būtų lengviau suvaldomas, taip pat būtų lengviau sureguliuojama invazinių ir kitų plėšriųjų žvėrių, kurių medžioklė naudojant tokias priemones nėra uždrausta tarptautiniais susitarimais, gausa.

    Pažymime, jog jokie Tarptautiniai teisės aktai, direktyvos ar reglamentai neprieštarauja naktinių taikiklių naudojimui medžiojant šernus, lapes ir mangutus. Lietuvoje naktinių taikiklių naudojimo medžioklei įteisinimas, tai Nacionalinio lygmens politikos klausimas, kurio sprendimas tik Aplinkos ministerijos kompetencijoje.

    Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles ir jose įtvirtinti naktinių taikiklių naudojimą medžiojant medžiojamuosius gyvūnus, kurie neišvardinti Berno konvencijos II ir III priedėlių sąrašuose, t. y. medžiojant šernus, lapes ir mangutus. Taip pat pažymime, kad teisės akto leidėjas, priimdamas teisinio reguliavimo normą, visuomet gali nurodyti galiojimo terminą, todėl šernų, lapių ir mangutų medžioklei siūlome leisti naudoti naktinius taikiklius, nustatant adaptacinį (bandomąjį) laikotarpį, per kurį pasimatys tolimesnės naktinių taikiklių naudojimo tendencijos ir bus patikrintos, šiuo metu dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje, keliamos hipotezės.

    Nustačius nors ir griežtą, tačiau aiškią naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių naudojimo tvarką, manytina, kad sumažės tikimybė medžiojant nakties metu sumedžioti draudžiamą medžioti gyvūną, sužeisti kitą medžiotoją ar, naktį medžioklės plote esantį, pašalinį asmenį. Bus galima gamtoje nakties metu pastebėti ligotą ar sužalotą gyvūną, atsekti medžiotojo sužeistą gyvūną, įgyvendinti gerosios medžioklės principą sutrumpinant gyvūno kančios laiko terminą. Taip pat medžiotojai nakties metu galės kur kas efektyviau stebėti migruojančius gyvūnus, nustatyti jų judėjimo maršrutą, užtikrinti betikslės akistatos su gyvūnu išvengimą, sumažės gyvūnų trikdymas tamsiuoju paros metu ir medžiotojo sužeidimo tikimybė.

    Pažymime, kad visi medžiotojų bendruomenei svarbūs klausimai, dar prieš rengiant teisės aktų pakeitimų projektus, turėtų būti tinkamai įvertinti, išdiskutuoti ir priimami atsižvelgiant į medžiotojus atstovaujančių organizacijų pozicijas.

    Atkreipiame dėmesį ir i tai, kad jau kurį laiką neišnaudojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patariamojo organo – Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos potencialas ir neorganizuojama jokia šios tarybos veikla.

    Esame pasirengę dalyvauti pasitarimuose, diskusijose, posėdžiuose ir darbo grupėse.

    Dokumentas PDF formatu.Parsisiųsti