Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 13 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad šalies teritorinei gynybai gali būti veiksmingai pasitelkiami visi asmenys, gebantys valdyti šaunamąjį ginklą, įskaitant šaudymo sporto atstovus, profesinei veiklai ginklus naudojančius asmenis, taip pat medžiotojus. Teritorinei gynybai gali būti naudojami tiek A kategorijos, tiek ir kitų kategorijų ginklai, kurie tampa ypač veiksmingi turint atitinkamus jų priedėlius, žymiai pagerinančius šaudymo taiklumą.
Lietuvoje yra apie 95 tūkst. asmenų, turinčių leidimą ginklui. Asmenys, turintys kitus nei A kategorijos ginklus, gali tapti galinga gynybine jėga, tačiau jiems turi būti sudarytos galimybės įsigyti ginklų priedėlius (naktinius taikiklius), organizuotis į ginkluotus būrius, dalyvauti apmokymuose ir pratybose.
Š. m. kovo 10 d. Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtas Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“ projektas (toliau – Strategija).
Strategijos paskirtis – numatyti pilietinio pasipriešinimo vietą valstybės gynyboje, Lietuvos Respublikos piliečių (toliau – piliečiai) rengimo pilietiniam pasipriešinimui tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis, kad pilietinis pasipriešinimas būtų veiksmingas Lietuvos gynybinės galios elementas, būtų užtikrintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos piliečių teisės priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į šalies nepriklausomybę, jos teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką, ir jų teisės bei pareigos ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo įgyvendinimas.
Strategijos 5 punkte yra numatyta, jog pasipriešinimas suprantamas kaip piliečių veikla priešinantis agresijai – ginkluotos jėgos panaudojimui ar grasinimui panaudoti ją prieš Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę – ir okupacijai. Pilietinis pasipriešinimas yra dviejų rūšių: neginkluotas ir ginkluotas.
Pagal Strategijos 19 punktą, viena iš Strategijos krypčių yra „taikos metu ugdyti žinias ir įgūdžius, sudarysiančius prielaidas organizuotam piliečių dalyvavimui ginkluotame pasipriešinime ir sėkmingos teritorinės gynybos užtikrinimui“, o šios krypties vienas iš uždavinių yra „įtraukti į rengimą ginkluotam pasipriešinimui piliečius ir jų organizacijas, kurie karo padėties metu galimai sudarytų kovinius ginkluoto pasipriešinimo vienetus, sudarant galimybes susipažinti su bendraisiais ginkluotos gynybos principais, galimomis jų užduotimis, dalyvauti bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene ir kitomis ginkluotąsias pajėgas sudarančiomis institucijomis“.
Esant minėtam kontekstui, atitinkamai didėja tikimybė, kad prie Strategijos įgyvendinimo gali tekti prisidėti šaudymo sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams, kaip subjektams, turintiems specifinių žinių, susijusių su ginklų naudojimu. Tokie asmenys galėtų padėti pasieniečiams, policijai ir (ar) šauliams valdyti konvencines ir hibridines grėsmes, panaudoti ginklą, kurio naudojimas kartu su ginklų priedėliais (naktiniais taikikliais) suteiktų pranašumą valdant minėtas rizikas.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 11 punktas numato, jog duslintuvai ir naktiniai taikikliai yra priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedeliams ir šaudmenims. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, duslintuvus ir naktinius taikiklius įsigyti ir turėti gali tik specialiojo statuso subjektai, valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, kurie verčiasi A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų A kategorijos ginklams, jų dalių gamyba, Europos fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie verčiasi ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, A kategorijos ginklų, jų priedėlių, šaudmenų, jų dalių tyrimais ir konstravimu užsiimančios mokslinio tyrimo įstaigos, Lietuvos bankas ir kiti asmenys šiame straipsnyje nustatytais atvejais. Be Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytų subjektų, Įstatymas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteikia teisę įsigyti ir laikyti duslintuvus ir naktinius taikiklius šaulio tarnybai (Įstatymo 13 straipsnio 9 dalis). Kitiems asmenims – sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams – Įstatymas teisės įsigyti ir turėti ginklų priedėlius (duslintuvus ir naktinius taikiklius) nesuteikia, nors šie asmenys turi teisę įsigyti ir turėti ilguosius vienašūvius graižtvinius ginklus, su kuriais naktiniai taikikliai galėtų būti itin efektyviai panaudoti rengiantis teritorinei gynybai.
Pažymėtina, jog 2021 m. kovo 24 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos (ES) 2021/55 dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (toliau – Direktyva) I priedas numato, kas yra priskiriama A kategorijos ginklams. Duslintuvai ir naktiniai taikikliai šiame sąraše nėra nurodyti. Kadangi Direktyvos preambulės 31 punkte pažymima, kad valstybės narės gali pasirinkti taikyti griežtesnes taisykles nei nustatytas Direktyvoje, darytina prielaida, jog Įstatyme nustatytas reguliavimas yra griežtesnis nei nustatytas Direktyva ir todėl perteklinis, ypač atsižvelgiant į šiame aiškinamajame rašte aptartą geopolitinį kontekstą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina prielaida, jog Įstatymo pakeitimas, kuriuo būtų suteikiama teisė sporto atstovams, profesinei veiklai ginklus naudojantiems asmenims ir medžiotojams įsigyti ir turėti naktinius taikiklius, neprieštarautų Europos Sąjungos teisei, prisidėtų prie Strategijos uždavinių įgyvendinimo įtraukiant piliečius ir jų organizacijas į rengimą ginkluotam pasipriešinimui, palengvintų konvencinių ir hibridinių grėsmių valdymą, ir esant krizinei situacijai, paefektyvintų ginklų naudojimą.
