Miske.lt

Žyma: Naktinio matymo taikikliai

  • Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisyklės

    Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė atnaujintas Medžioklės Lietuvoje taisykles, kuriose numatoma naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.

    Susipažinti su kitais Medžioklės Lietuvoje taisyklių pakeitimais galite žemiau, arba paspaudę šią nuorodą. Atnaujintos Medžioklės Lietuvoje taisykles įsigalios nuo 2024 gegužės 3d. Nuoroda į teisės aktų registrą.

    1. P a k e i č i u Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1.1. Pakeičiu 1 punktą ir jį išdėstau taip:

    „1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės (toliau – Medžioklės taisyklės) nustato medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus, draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarką, medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžiojimas yra ribojamas, sąrašą, ir kasmetinio jų sumedžiojimo limitų nustatymo atskiruose medžioklės plotų vienetuose ir Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikoje bei atskiruose medžioklės plotų vienetuose nustatymo tvarką, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus ir kitus medžiojimo reikalavimus.“

    1.2. Pripažįstu netekusiu galios II skyrių.

    II SKYRIUS

    TEISĖS MEDŽIOTI SUTEIKIMAS IR MEDŽIOTOJO BILIETO IŠDAVIMAS

    5. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos(toliau šiame skyriuje – Komisija) medžioklės egzaminą organizuoja ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Informaciją apie rengiamą medžioklės egzaminą Komisija paskelbia Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) interneto svetainėje, nurodydama darbo kalendorinį grafiką, vietą, laiką ir Medžioklės taisyklių 6 punkte išvardytų dokumentų pateikimo terminą.

    6. Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

    6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

    6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

    6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

    6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

    6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.

    7. Visus 6 punkte nurodytus dokumentus pateikusiems ir išlaikiusiems medžioklės egzaminą asmenims medžiotojo bilietą Komisijos pirmininkas išduoda per 30 kalendorinių dienų. Išduodamas medžiotojo bilietas turi būti patvirtintas AAD herbiniu antspaudu ir medžiotojo bilietą išduodančio asmens parašu. Už medžiotojo bilieto išdavimą arba jo pakeitimą nauju turi būti sumokėta nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Komisijos pirmininkas Medžiotojų bilietų išdavimo registre įrašo medžiotojo bilieto išdavimo datą, numerį, asmens, kuriam išduodamas bilietas, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą. Registre pasirašo bilietą gavęs medžiotojas ir bilietą išdavęs asmuo, nurodydami savo vardą, pavardę ir pareigas. Pametus arba sugadinus medžiotojo bilietą, išduodamas kitas medžiotojo bilietas. Šiais atvejais išduodamame medžiotojo biliete įrašomos senajame medžiotojo biliete buvusios žymos apie medžiotojo kvalifikaciją, nurodoma data, iki kada galioja žyma apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą, ir patvirtinama AAD herbiniu antspaudu. Medžiotojo bilieto pavyzdinę formą tvirtina aplinkos ministras.

    8. Kas treji metai medžiotojų organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 10 klausimų: 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų klausimų. Neišlaikius testo, atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo neleidžiama.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.

    Patikrinimo rezultatai fiksuojami Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo protokole.

    Protokolą pasirašo visi Patikrinimą atlikę asmenys. Pagal šį protokolą šiame punkte nurodytų komisijų pirmininkai Lietuvos Respublikos medžiotojo bilieto puslapyje „Kitos žymos“ arba kitame puslapyje įrašo žymą, kurią sudaro: užrašas „Saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliktas“, vardas, pavardė, parašas, data.

    9. Asmenys, kuriems už Medžioklės taisyklių pažeidimus teisė medžioti, vykdant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo laikinai atimta, prieš atsiimdami medžiotojo bilietą privalo Komisijoje išlaikyti Medžioklės egzaminą ir pateikti tai patvirtinančią pažymą AAD. Jei asmuo minėtus teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pasibaigus terminui iš asmens paimti dokumentai grąžinami įvykdžius išvardytus reikalavimus ir pateikus dokumentus, liudijančius, kad asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai.

    1.3. Pakeičiu III skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip:

    „MEDŽIOKLĖS ĮRANKIAI IR PRIEMONĖS, MEDŽIOKLĖS BŪDAI IR TERMINAI, LEIDŽIAMŲ NAUDOTI ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ NAUDOJIMO MEDŽIOKLĖJE TVARKA“

    1.4. Pakeičiu 10 punktą ir jį išdėstau taip:

    „10. Medžiojant leidžiama naudoti šiuos įrankius ir priemones: Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 152 straipsnyje nurodytus įrankius ir priemones.

    10.1. įrankius:

    10.1.1. ilguosius graižtvinius ir lygiavamzdžius ginklus su optiniais taikikliais ar be jų, B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus. B ir C kategorijų trumpieji šaunamieji ginklai naudojami, kai siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas;

    10.1.2. tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą; 

    10.1.3. selektyviuosius spąstus, užtikrinančius staigią pagauto gyvūno žūtį;

    10.1.4. medžioklinius durklus – kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas medžiojamasis gyvūnas;

    10.2. priemones:

    10.2.1. iškamšas, profilius, muliažus, krykštes, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, vilkioklius, vilbynes;

    10.2.2. peilius, vėliavėles;

    10.2.3. medžioklinius šunis, plėšriuosius paukščius, žirgus;

    10.2.4. žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, stacionarius ar kilnojamus tykojimo bokštelius ir dirbtines priedangas, slėptuves;

    10.2.5. sausumos ir vandens transporto priemones;

    10.2.6. prožektorius, kurie pritaisyti prie šautuvo (leidžiama naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras tykojant, su šunimis arba ieškant sužeistų žvėrių).“

    1.5. Papildau 11.12 papunkčiu:

    „11.12. Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant.“

    1.6. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:

    „21. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje, turi teisę medžioti ir ji nėra panaikinta. Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje.“

    1.7. Pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus, pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“

    1.8.Pakeičiu 33 punktą ir jį išdėstau taip:

    „33. Kasmet iki balandžio 5 d. gegužės 1 d. medžioklės plotų naudotojai Komisijai turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo (4 priedas). Kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete buvo išduotas  nuo balandžio 5 d. gegužės 1 d., tai einamojo medžioklės sezono prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo turi būti pateikiamas Komisijai tik gavus leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Jei medžioklės plotų vienetas įsiterpia į daugiau kaip vienos savivaldybės teritoriją, prašymas dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateikiamas tos savivaldybės Komisijai, kurios teritorijoje yra didesnė konkretaus medžioklės plotų vieneto dalis. Prašyme medžioklės plotų naudotojai turi nurodyti:

    33.1. praėjusios medžioklės sezono medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitus;

    33.2. kiek medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, praėjusiame medžioklės sezone buvo faktiškai sumedžiota pagal atskiras rūšis;

    33.3. preliminarius prašymo formoje nurodytų medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenis; 

    33.4. pasiūlymą dėl medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, sumedžiojimo limitų nustatymo ateinančiam medžioklės sezonui.“

    1.9. Pakeičiu 35 punktą ir jį išdėstau taip:

    „35. Komisija kasmet iki balandžio 15 d. gegužės 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, žėliniams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti.“

    1.10. Pakeičiu 39 punktą ir jį išdėstau taip:

    „39. Medžioklės plotų naudotojai, kurių medžioklės plotuose medžioklės sezono metu dėl labai padidėjusio limituojamų medžiojamųjų gyvūnų tankumo (kai tankumas ne mažiau kaip 2 kartus viršija Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162 „Dėl Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 priede nurodytas didžiausias leistinas elninių žvėrių tankumo orientacines normas) pasireiškia didelė žala žemės ūkio ar miško naudmenoms, taip pat medžioklės plotų naudotojai, kurių naudojamuose medžioklės plotuose nustatytą medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitą dėl objektyvių priežasčių būtina peržiūrėti, gali iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą Komisiją, kad iš patvirtinto nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito būtų skirtas papildomas limitas šiems gyvūnams sumedžioti. Su prašymu turi būti pateikiamas ir Komisijos posėdžio, kuriame buvo pritarta šiam prašymui, protokolas. Gavusi tokį kreipimąsi, Komisija iki nustatytos konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūri medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, kad nebūtų viršytas bendras limitas, nustatytas išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje. Komisijos sprendimo dėl papildomo limito skyrimo protokolas išsiunčiamas el. paštu AAD ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas, paskelbiama gauta informacija apie medžioklės plotų naudotojui Komisijos paskirtą papildomą limitą, atitinkamai pakeičiamas medžioklės plotų naudotojui nustatytas sumedžiojimo limitas ir nepaskirstyto konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies sumedžiojimo limito likutis. Medžioklės plotų naudotojams pageidaujant, Komisija turi teisę iki konkrečios medžiojamųjų gyvūnų rūšies medžioklės sezono pabaigos peržiūrėti medžioklės plotų naudotojams nustatytus šių gyvūnų sumedžiojimo limitus, neviršijant bendro limito, nustatyto išskirtoje elementarios populiacijos teritorijoje.“

    1.11. Pakeičiu 42 punktą ir jį išdėstau taip:

    „42. Bendras kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitas Lietuvos Respublikoje tvirtinamas aplinkos ministro įsakymu pagal Komisijų iki kiekvienų kalendorinių metų gegužės 20 d. gegužės 31 d. Aplinkos ministerijai pateiktus suvestinius duomenis.

    Informacija apie kiekvienam medžioklės plotų naudotojui nustatytą kanopinių gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limitą pagal Komisijų Aplinkos apsaugos agentūrai iki kalendorinių metų gegužės 31 d. pateiktus duomenis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje po to, kai įsigalioja aplinkos ministro įsakymas dėl bendro kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo limito Lietuvos Respublikoje patvirtinimo.

    Informacija apie medžioklės plotų naudotojui Medžioklės taisyklių 39 punkte nustatyta tvarka paskirtą papildomą limitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai priimamas sprendimas dėl papildomo limito paskyrimo, paskelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje, atitinkamai pakeičiant medžioklės plotų naudotojui nustatytą sumedžiojimo limitą. Paskirtas papildomas limitas įsigalioja jį paskelbus Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

    Vilkų sumedžiojimo limitą Lietuvos Respublikoje tvirtina aplinkos ministras Vilko (Canis lupus) apsaugos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. D1-699 „Dėl Vilko (Canis lupus) apsaugos plano patvirtinimo“, nustatyta tvarka.“

    1.12. Pakeičiu 53 punktą ir jį išdėstau taip: 

    „53. Medžiojant medžioklės plotų vienetuose, sudarytuose žuvininkystės tvenkinių teritorijose pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 8 dalies reikalavimus (toliau šiame skyriuje – Žuvininkystės tvenkiniai), papildomai taikomi 54–55 punktų reikalavimai.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, atsižvelgiant į vietos sąlygas, greta esančias paukščių apsaugai svarbias teritorijas ir kitus veiksnius, medžioklė Žuvininkystės tvenkiniuose gali būti draudžiama arba ribojama nustatant trumpesnius leidžiamus medžiojamųjų gyvūnų medžioklės terminus, papildomai uždraudžiant tam tikrus medžioklės būdus, tam tikrų įrankių ar priemonių naudojimą ar nustatant kitus reikalavimus.“

    1.13. Pakeičiu 58.3.9 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.3.9. naudojant naktinius, lazerinius, termovizinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba medžiojant turėti juos su savimi medžioti gyvūnus, kurie pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą negali būti medžiojami naudojant naktinius taikiklius ar naudoti naktinius taikiklius kitais medžiojimo būdais nei nustatyta 11.12 papunktyje;“

    1.14. Pripažįstu netekusiu galios 58.5 papunktį.

    58.5. medžioti medžiotojo biliete neturint žymos, įrašytos ne seniau kaip prieš 3 metus, apie saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo rezultatus (šis reikalavimas netaikomas 3 metus nuo teisės medžioti suteikimo);

    1.15. Pripažįstu netekusiu galios 58.9 papunktį.

    58.9. medžioti pusiau automatiniais šaunamaisiais ginklais, kurių dėtuvėje telpa daugiau kaip 2 šoviniai (pusiau automatinius šautuvus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip 2 šoviniai, leidžiama naudoti medžioklėje, jeigu dėtuves įtaisyti ribotuvai, neleidžiantys panaudoti daugiau kaip 2 šovinių), arbaletais;

    1.16.Pripažįstu netekusiu galios 58.10 papunktį.

    58.10.vilioti elektriniais, elektroniniais ar magnetiniais garso atkūrimo prietaisais;

    1.17. Pakeičiu 58.11 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „58.11. gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, ir priemones arba būdus, kurie Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu uždrausti naudoti ar Medžioklės taisyklėse neįvardyti kaip leistini arba naudoti medžioklės būdus, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini;“

    1.18. Pripažįstu netekusiu galios 58.12 papunktį.

    58.12. medžiojamuosius gyvūnus akinant veidrodžiais ar kitomis priemonėmis;

    1.19. Pripažįstu netekusiu galios 58.13 papunktį.

    58.13. medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejus, nurodytus Medžioklės taisyklių 10.2.6 papunktyje);

    1.20 Pripažįstu netekusiu galios 58.17 papunktį.

    58.17. medžioti kanopinius žvėris graižtvinių ginklų neekspansyviosiomis kulkomis;

    1.21. Pripažįstu netekusiu galios 58.18 papunktį.

    58.18. medžioti kanopinius žvėris visų dydžių šratais ir grankulkėmis;

    1.22. Pripažįstu netekusiu galios 58.20 papunktį.

    58.20. medžioti kanopinius žvėris šoviniais, neturinčiais būtinos šaudmens energijos:

    58.20.1. stirnas – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J;

    58.20.2. danielius, antramečius šernus ir jauniklius – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 000 J;

    58.20.3. briedžius, tauriuosius elnius ir suaugusius šernus – graižtvinių ginklų šoviniais, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 2 500 J;

    1.23. Pripažįstu netekusiu galios 58.34 papunktį.

    58.34. medžioklėje naudoti Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąraše, patvirtiname Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“, nurodytų veislių šunis;

    1.24. Pakeičiu 59 punktą ir jį išdėstau taip:

    „59. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme,

    Kas treji kalendoriniai metai medžiotojų asociacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, valdymo organų sudarytos komisijos organizuoja savo narių saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą (toliau – Patikrinimas);

    Saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas atliekamas testuojant raštu. Testų klausimų programa ir turinys atitinka Medžiotojų mokymų kursų ir stažuotės programos medžioklės saugumo ir pirmosios medicininės pagalbos temų turinį. Testo klausimus tvirtina aplinkos ministras.

    Testą sudaro 9 klausimai iš saugaus elgesio medžioklėje reikalavimų ir 1 saugaus elgesio medžioklėje šaudymo situacija (schema). Testui spręsti skiriama 10 minučių. Testas yra išlaikytas, jei per nustatytą laiką teisingai atsakyta į ne mažiau kaip 90 procentų testo klausimų. Neišlaikius testo, neleidžiama atlikti praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo.

    Praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas atliekamas pagal Medžioklės egzamino tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl Medžioklės egzamino tvarkos ir programos ir Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programos patvirtinimo“, nuostatas.“

    1.25. Pakeičiu 60 punktą ir jį išdėstau taip:

    „60. Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai, siekiant nutraukti kančias, pribaigiamas sužeistas ar sužalotas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės varant metu medžioklės plotų vienete judant iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas,– atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami.“

    2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 2, 14 ir 21 punktai įsigalioja 2024 m. liepos 1 d.

  • Dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje

    Dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo medžioklėje

    Informuojame, kad aplinkos ministras Simonas Gentvilas vakar (balandžio 30 d. ) pasirašė įsakymą „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo, kuriame nustatyta naktinių taikiklių naudojimosi tvarka. 

    Atkreipiame dėmesį, kad pagal LR teisėkūros pagrindų įstatymą  Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

    Taigi, nors aplinkos ministras vakar pasirašė minėtą įsakymą, tačiau įsakymas dar neužregistruotas Teisės aktų registre. Tikėtina, kad įsakymas bus užregistruotas ir paskelbtas TAR jau šį ketvirtadienį – gegužės 2 d., o įsigalios penktadienį – gegužės 3 d. 

    Pažymime, kad nuo šiandien (gegužės 1 d.) įsigalioja Medžioklės įstatymo pakeitimai, kuriais draudžiami ir leidžiami medžioklėje naudoti įrankiai ir priemonės nustatomi įstatymu, tame tarpe ir naktiniai taikikliai.

    Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, medžiotojams rekomenduojame vengiant galimų teisės aktų pažeidimų ir teisminių procesų bei ažiotažo žiniasklaidoje, naktinius taikiklius medžioklėje pardėti naudoti TIK tada, kai įsigalios pasirašytas aplinkos ministro įsakymas – apie tai informuosime. 

    Pagal naująsias medžioklės taisykles, naktinius taikiklius bus leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant, tam nekeliant papildomų sąlygų. Apie tai, kad medžioklėje bus naudojami naktiniai taikikliai, nereikės daryti jokių įrašų ar kitų perteklinių atžymėjimų. Taip pat iš taisyklių procedūriškai išbrauktos nuostatos, reglamentuojančios draudžiamus ar leidžiamus medžioklėje naudoti įrankius ir priemones, kurios perkeltos į įstatymą. 

    Primename, kad naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, leidžiama naudoti medžiojant: šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Nuo šiandienos, 2024 m. gegužės 1 d., Medžioklės įstatymas leidžia naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Medžioklės įstatymui prieštaraujančios Medžioklės taisyklių nuostatos neturėtų būti taikomos. Taigi, medžioklė naudojant naktinius taikiklius laikantis Medžioklės įstatyme nustatytų ir bendro pobūdžio Medžioklės taisyklių reikalavimų nuo šiandienos yra galima.

    Žinoma, galimos įvairios interpretacijos, po kurių savo tiesą gali tekti įrodyti teisme. Nors, tai neturėtų būti sunku, kiekvienas turėtų pats nuspręsti ar tokios perspektyvos rizika jam yra priimtina.

    Linkime visiems atsakingų, tvarių ir pamatuotų sprendimų!

  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija: argumentai nugalėjo emocijas ir neišmanymą

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija: argumentai nugalėjo emocijas ir neišmanymą

    Pirmą kartą šalies istorijoje argumentai nugalėjo emocijas ir neišmanymą – LR Seimas atmetė Prezidento veto dėl naktinių taikiklių naudojimo tvarkos! Už tai dėkojame kiekvienam mūsų bendruomenės nariui. Tokį sprendimą palaikė 75 Seimo nariai, 39 pasisakė prieš, o susilaikė 10. Tam, kad prezidento veto būtų atmestas, siūlymą turėjo palaikyti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

    Tuo tarpu, šios dienos Seimo narių balsavimą dėl naktinių taikiklių įrangos įteisinimo medžioklėje kovojant su šalies smulkiaisiais ir invaziniais plėšrūnais bei afrikiniu kiaulių maru, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) vertina teigiamai.

    Manome, kad visose brandžiose valstybėse įstatymų priėmimas ar permainos turi būti grindžiamos argumentais, o ne emocijomis, kompetenciją turinčių vertinimais, o ne socialinių tinklų peticijomis, tad kitoks Seimo sprendimas būtų daugiau negu keistas.

    Bendruomenės vardu norime padėkoti tiems, kurie pasirinko girdėti argumentus ir vadovavosi sveiku protu, o ne emocijomis ir tuščiais beprasmiais kai kurių postringavimais ar rėmėsi melagingomis peticijomis. Bet kartu gaila, kad reikėjo daugiau nei pusantrų metų tam, kad Lietuvoje būtų įteisinti vakarietiškos medžioklės standartai ir išgirsti bei tinkamai suprasti dešimtis kartų kartoti argumentai, o kai kurių emocijos bei keisti išvedžiojimai – padėti į šoną.

    Juk būtent Jūs – Lietuvos medžiotojai, esate patys didžiausi šalies gamtos draugai. Ir jei ne Jūs visi – tokios žavingos gamtos, žvėrių gausos, Lietuva neturėtų. Negalėtų ją mėgautis ir visi tie, kurie net nebūtinai yra mūsų šalininkai.

    Būtent tai ir yra pati geriausia žinutė kiekvienam, teigiančiam kitaip. Ir tai yra pats geriausias argumentas, kurį bet kada galima paremti faktais.

    Esame labai dėkingi kiekvienam prisijungusiam į diskusijas apie medžioklę, už argumentus oponentams ir kitą nuomonę turėjusiems, išlaikytą toną bei bendravimo kultūrą, tik dar kartą parodžiusią visiems, kad tikri medžiotojai – tai ne kažkokie brakonieriai, o tvirta, skaidri ir vieninga bendruomenė, neabejinga Lietuvos gamtai ir jos nepriklausomybei.

    Net ir tada, kai gyvename valstybėje, kurios kaimynai kovoja krauju už savo išlikimą, o mūsų politinės darbotvarkės kertiniu klausimu tampa visame pasaulyje legalios įrangos medžioklėje naudojimo įteisinimas, kuris net neturėjo tokiu tapti!

  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimasis į LR Seimo narius

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos kreipimasis į LR Seimo narius

    Š. m. kovo 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje buvo pakartotinai svarstomas naktinio matymo prietaisų, itin ribotam naudojimui, įteisinimas. Šis klausimas mūsų bendruomenei labai svarbus, nes Seimo narių balsai parodys, ar pasitikima Lietuvos medžiotojais, kurie per pastaruosius tris dešimtmečius savo darbu įrodė, kad moka deramai saugoti Lietuvos gamtą. Todėl š m. kovo 8 d. medžiotojų vardu dar kartą buvo kreiptasi į parlamentarus su rašytiniu prašymu – šernų, lapių ir invazinių gyvūnų rūšių medžioklei įteisinti naktinio matymo taikiklius. Kreipimesi pateikta Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pozicija dėl LR Prezidento dekreto, kuriuo buvo vetuotos Medžioklės įstatymo pataisos.

    Labai svarbu, jog naktinio matymo prietaisų naudojimo medžioklėje įteisinimą ir Lietuvos medžiotojų poziciją palaiko nacionalinės privačių miškų ir žemės savininkus, ūkininkus atstovaujančios visuomeninės organizacijos. Pozicija suderinta su: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, Lietuvos miškininkų sąjunga, Privačių miškų savininkų asociacija.

    2023 m. gruodžio 22 d. dekretu LR Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Medžioklės įstatymo, kuriuo buvo numatytas ribotas naktinių taikiklių naudojimas, projektą. Svarbu, kad LR Prezidentas jokių siūlymų LRS priimtam Medžioklės įstatymo pakeitimui nepateikė, bet, nepaisant to, Įstatymą vetavo.

    Ar pagrįsti dekrete pateikiami argumentai?

    Dekrete nepasisakoma dėl pagrindinio Įstatymo tikslo – efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo. Abejonės dėl naktinių taikiklių naudojimo kontrolės – nemotyvuotos ir nepagrįstos. Naktinių taikiklių naudojimas atitinka gerąją užsienio praktiką, o dekrete pateikiama neteisinga ir klaidinanti informacija, jog individualios išimties pagrindu jau dabar Lietuvoje galima medžioklė naudojant naktinius taikiklius. Taip pat dekrete pasisakoma, kad turėtų būti skatinama medžioti besilaukiančias ar maitinančias šernų pateles, kas absoliučiai iš medžiotojų pusės yra neetiška ir nepriimtina. Reikia pagaliau pripažinti, kad naktiniai taikikliai padidintų sumedžiojamų šernų skaičių, o didesnio kiekio naktinių taikiklių turėjimas gali veikti kaip viena iš karo atgrasymo priemonių.

    Atvirai reiškiame, jog Vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – Lietuvos Respublikos Prezidentas galutinai mus nuvylė, pasielgė neteisingai, pažemino ir ignoravo skaitlingą medžiotojų bendruomenę (galimai suklaidintas aplinkosaugos politiką formuojančių patarėjų). Kodėl Lietuvos Prezidento biuras klaidina visuomenę ir formuoja neigiamą nuomonę apie medžioklę ir medžiotojų bendruomenę? Juk medžioklė svarbi regionų veikla, užtikrinanti atsakingą laukinės gyvūnijos išteklių gausą ir naudojimą bei mažinanti žalą žemės ir miškų ūkio veikloms. Be kita ko, medžioklės veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, palaiko ekosistemines paslaugas, kuria laukinės gyvūnijos estetinę ir ekonominę vertę. Valstybė nustato teisinį medžioklės reguliavimą, bet pačią medžioklės pareigą įgyvendina medžiotojai. LR Prezidentas, vetuodamas Medžioklės įstatymo pataisas, pareiškė nepasitikėjimą medžiotojais ir, kai kuriais dekrete minimais išsireiškimais, medžiotojus anksčiau laiko pavertė nusikaltėliais ir pažeidėjais. Kodėl medžiotojai turi būti juodinami, o jų poreikiai ir prašymai ignoruojami? Keliame klausimą, jei LR Prezidentas nepasitiki medžiotojais, tai kodėl medžiotojai turi pasitikėti LR Prezidentu???

    Kalbant apie pačius medžiotojus, atkreipiame Jūsų dėmesį, jog medžiotojai turi įgūdžius, kurių neturi kiti piliečiai. Labai keista, kodėl valstybės gynybos politiką formuojančios institucijos nepagrįstai nuvertina medžiotojų ginklų valdymo meistriškumą, medžioklės patirtį taikliai šaudyti, saugumo technikos žinojimą, gebėjimus pažinti miškingas teritorijas, įgūdžius užsimaskuoti ir nepastebimai judėti? Juk medžiotojas moka girdėti mišką, paukščius, žvėris, moka tyliai vaikščioti, pažinti miškingas teritorijas, o tokia patirtis neįkainojama. Lieka neįvertintos galimybės pasinaudoti miškuose esančia ir medžiotojų įrengta infrastruktūra bei medžiotojų bazėmis, kurios gali pasitarnauti karo padėties atveju. Todėl visiškai nesuprantamas LR Prezidento vertinimas, jog šio įstatymo priėmimo motyvai nepakankamai svarūs, o toks faktas visiškai nedera su pilietinės visuomenės samprata ir slopina medžiotojų patriotiškumą bei pasiryžimą kaip įmanoma ginti savo šalį. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios, Lietuvos medžiotojai ir juos vienijančios asociacijos aukojo naktinio matymo priemones, organizavo viešąsias lėšų rinkimo akcijas. Pvz. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija tik prasidėjus karui per 3-4 dienas iš medžiotojų surinko 85 tūkst. Eur., kurie buvo panaudoti būtent naktinių priemonių įsigijimui ir perdavimui Ukrainos kariams. Taip pat buvo labai daug individualių medžiotojų iniciatyvų, kai medžiotojai savo turimus asmeninius naktinio matymo žiūronus ar monoklius tiesiogiai siuntė į Ukrainą. Kitas pavyzdys – šių metų Radarom akcija, kuriai medžiotojai paaukojo 22,5 tūkst. Eur., bet svarbiausia yra tai, jog „Saugaus kario“ komplekte, esantys naktinio matymo monokuliarai, lazeriniai taikikliai ir individualūs antidronai indikuoja, jog naktinis matymas kare yra labai svarbus. Iš viso per kelias visuomenines akcijas medžiotojai paaukojo virš 100 tūkst. Eur., kas parodo medžiotojų socialinį jautrumą. Naktinių taikiklių įteisinimas medžioklėje paskatintų nepigių priemonių įsigijimą, kurios (ypač termovizoriniai taikikliai) esant poreikiui, galėtų būti panaudotos karyboje ar civilinio pasipriešinimo tikslais. Pastarasis teiginys jokia apimtimi nei dekrete, nei kitoje kompetentingų institucijų komunikacijoje, paneigtas nebuvo. Taigi, medžiotojų indėlis į Tėvynės gynybą visuotinės mobilizacijos fone gali būti reikšmingas, o medžiotojų vaidmuo remiant Ukrainą yra ženklus ir nusipelno dėkingumo.

    Dekrete teigiama, esą nebus galima užtikrinti naktinių taikiklių naudojimo kontrolės, todėl skubame tai paneigti. Visi Lietuvos medžiotojai yra nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurią patvirtina šalies teisėsaugos institucijos prieš išduodamos jiems leidimus ginklui. Tad bet kokios spekuliacijos apie tai, kad minėtų priemonių įteisinimas bus panaudotas netinkamai ar prieš mūsų šalies laukinę gyvūniją – nepagrįstas, jam nėra, nebuvo ir niekuomet nebus jokio pagrindo, nes tik Lietuvos medžiotojų kasdieninio darbo dėka, laukinių gyvūnų populiacijos kaip niekad gausios, tvarios ir gyvybingos. Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė Lietuvoje, kurios veiklą reglamentuoja daugybė teisės aktų, o už kiekvieną nusižengimą gresia itin didelės finansinės sankcijos, ginklų, automobilių bei kitos įrangos konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas. Be to, medžioklės taisyklėse galės būti numatyta, kad medžiojant su naktiniu taikikliu, galima sumedžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurių medžioklė naktiniais taikikliais yra leidžiama. Patikrinimo metu, nustačius, kad medžiojant su naktiniu taikikliu sumedžiotas neleistinas gyvūnas, galėtų būti vertinama kaip šiurkštus Medžioklės taisyklių pažeidimas. Taigi, medžioklės naudojant naktinius taikiklius kontrolė yra nesunkiai užtikrinama ir efektyviai įgyvendinama be papildomų sąnaudų valstybės biudžetui. Šiuo metu panašiai yra užtikrinama medžioklės naudojant prožektorius kontrolė, nes naudojant dirbtinius šviesos šaltinius galima medžioti tik tas gyvūnų rūšis, kurias Įstatymu siūloma leisti medžioti naudojant naktinius taikiklius, būtent tik šernus, lapes ir invazinius gyvūnus. Didžioji dalis aplinkosaugos nusižengimų išaiškinama tik po medžiotojų pranešimų, nes būtent medžiotojai su tokia veikla ir kovoja.

    Nedžiugina ir tai, kad esame vieninteliai Europos Sąjungoje tarp šalių, kurios susidūrė su AKM ir nepasikliaujame naktiniais taikikliais AKM valdymui laukinėje faunoje. Visur esame vieninteliai, tik gaila, kad ne tarp pirmaujančių šalių…

    Ką reiškia Lietuvai AKM?

    1. Sunaikinti smulkūs ir vidutiniai kiaulių ūkiai;
    2. Didžiuliai ekonominiai nuostoliai;
    3. Lėšos stebėsenai, kontrolei, likvidavimui ir kompensavimui siekai 35 mln. Eur.;
    4. Sunaikinta virš 80 tūkst. kiaulių, pinigine verte 24 mln. Eur.;
    5. Padidėjo kiaulienos kainos galutiniam vartotojui;
    6. Apribotos užsienio rinkos.

    Nesuvaldant AKM grėsmės laukinėje faunoje, užkratas persikelia į kiaulių augintojų ūkius ir kompleksus, dėl šių priežasčių kiaulių augintojai patiria didžiulius finansinius praradimus ir ekonominius nuostolius. Daugelyje AKM paveiktų Europos Sąjungos šalių medžiotojai laikomi vienintele priemone suvaldyti AKM laukinėje gamtoje.

    Medžiotojai neranda atsakymo, ar kitų šalių Prezidentai, parlamentarai ir vykdomosios valdžios yra mažiau išprususios ir mes gudresni už juos, ar atvirkščiai… Visos ES šalys, kuriose pasireiškė AKM, tarp kurių kaimyninės šalys Lenkija, Latvija, Estija, leidžia medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, bet Lietuva išskirtinė – NELEIDŽIA. Yra šalių pvz. Suomija, kurios centrinė valdžia remia ir skiria finansavimą naktinių taikiklių įsigijimui. Tai gal mes ne ES valstybė ir Lietuvos medžiotojai ne europiečiai? Neprofesionaliai atrodo dekrete teikiami siūlymai afrikinio kiaulių maro plitimą kontroliuoti tveriant šernų judėjimą ribojančias tvoras, kurie būtų neįgyvendinami ir nerezultatyvūs, įvertinant tai, kad šia liga yra užkrėsta iš esmės visa Lietuvos teritorija, o tvorų tvėrimas gali riboti kitų (ypač saugomų) gyvūnų populiacijų migraciją, sukelti vizualinę taršą bei būti itin brangus. Norime priminti 2014 m. atvejį Alytaus rajone, kai stabdant AKM už beveik 2 mln. Eur. buvo tveriama 30 km. ilgio tvora, kuri jokios naudos nedavė, o įsisukus ilgapirščiams baigėsi ikiteisminiais tyrimais. Be to, nei Europos Komisija, nei mokslininkai tvorų, kaip kovos būdo su AKM nerekomenduoja. Šernų skaičiaus mažinimas medžiojant yra pati efektyviausia priemonė, o tvorų tvėrimas šernų populiacijos nesumažins. Valstybės lėšas geriau nukreipkime gynybai, o ne tvoroms. Taip pat labai svari aplinkybė, jog visiškai neatsižvelgiama į mokslininkų nuomonę ir anksčiau pateiktas ekspertines išvadas bei rekomendacijas. Įvertinta turėtų būti ir tai, kad likome vienintelė iš rytų ir šiaurės Europos šalių, kurios turi pasienį su Rusija ir, kurioje neįteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.

    LR Prezidento biurui nepriduoda solidumo dekrete minimi abstraktūs žodžiai ir išsireiškimai pvz. „nepakankamai svarūs“, „perteklinis“, „nėra pagrindo“, „esminis pridėtinės vertės“, „abejotina“, „nebūtų efektyvi“, „faktiškai taptų“, „efektyvesnės“ ir t.t. Šie išsireiškimai ir išvedžiojimai, neturintys aiškaus atsakymo prasmės, natūraliai kelia klausimą, nejaugi kitų ES valstybių vadovai ir parlamentarai tokie kvaili, kad kitose šalyse įteisino naktinius taikiklius, o jų institucijos neprotingos ir nekvalifikuotos? Panašu, kad Lietuvos valstybės tarnautojams sėdėjimas kabinetuose sukuria iliuziją ir gamtos nepažinimą… Ypač diskriminacija jaučiasi kaimyninių šalių medžiotojų atžvilgiu, nes Lenkija (2019 m.), Latvija (2014 m.) ir Estija (2023 m.) yra įteisinusios naktinių taikiklių naudojimą medžioklėje.

    Susidaro įspūdis, kad LR Prezidentas ignoruoja per 30 tūkst. medžiotojų, kurių tarpe medikai, sportininkai, ūkininkai, miškininkai, teisininkai, pedagogai, verslininkai ir t.t., kurie, LR Prezidento vertinimu, išėję medžioti iškart tampa potencialūs pažeidėjai ir jais negalima pasitikėti. Ar tai reiškia, kad nepasitikima ne tik medžiotojais bet ir verslininkais, kurie moka valstybei mokesčius ir kuria pridėtinę vertę pvz. ginklų ir medžioklės reikmenų pramonė. Ar jais tikrai turima ir yra pagrindo nepasitikėti? Su tokiu požiūriu galima daryti išvadą, kad medikas, gydantis žmones ir darantis gerus darbus, išėjęs po darbo į gamtą medžioti tampa nusikaltėliu? Tuomet nekeista, dėl ko kitos valstybės pasitiki savo piliečiais ir konsoliduoja visuomenę… Galiausiai, medžiotojų tarpe yra ir savivaldos vadovai, valstybės tarnautojai, Seimo nariai – tai jau dabar savimi ar savo kolegomis nebepasitikime?

    Medžioklė taip pat yra aplinkosaugos (gamtosaugos) dalis, kuri užtikrina aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimą gyvosios gamtos srityje, o medžiojamųjų gyvūnų apsauga siejama su gamtos išteklių apsauga. Medžiotojai reguliuodami medžiojamųjų gyvūnų populiacijas prisideda prie nykstančių retųjų gyvūnų ir paukščių rūšių išsaugojimo. Taigi, medžiotojai yra didžiausia aplinkosauginė organizacija, vienijanti virš 30 tūkst. narių.

    Turime pastebėti, kad per pastaruosius dešimt metų, kai kurių žvėrių gausa Lietuvoje padidėjo 3-5 kartus. Ar tai gali kelti abejones ir nepasitikėjimą medžiotojais? Kiek dar reikia išgausinti žvėrių populiacijas, kad būtų pasitikima medžiotojais? Medžiotojai mato tendencijas, kad žvėrių daroma žala ūkio veikloms didėja, bet tai neturi tapti nevaldoma. Šernas yra naktį besimaitinantis gyvūnas, kurį šiuo metu leidžiama medžioti su prožektoriumi. Medžiokliniai prožektoriai kaip ir visos kitos senos technologijos yra atgyvena, neužtikrinanti žvėrių humaniško sumedžiojimo, ir to nekvestionuoja žaliojo judėjimo atstovai „gamtos mylėtojai“. Šiuolaikiški naktinio matymo prietaisai, nesulyginamai daug humaniškiau leidžia sumedžioti žvėrį. Įteisinus naktinio matymo taikiklius – medžioklė būtų ilgesnė ir efektyvesnė, o žvėrys nebūtų bauginami šiuo metu leidžiamais medžioti prožektoriais, ilgėtų profesionalaus nusitaikymo laikas, mažėtų rizika būti užpultam, sužeisto žvėries, dėl nebūtinai tikslaus šūvio. Taigi naktinių taikiklių riboto naudojimo įteisinimas prisidėtų užtikrinant laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos principų įgyvendinimą.

    Medžioklės etika reikalauja, kad gyvūnas būtų sumedžiotas greitai ir efektyviai, nesukeliant kančios. Atkreiptinas dėmesys, jog naktiniai taikikliai atitinka selektyvumo bei greitos gyvūno žūties užtikrinimo kriterijus, taip nepakenkiant laukinių gyvūnų gerovei. Kuo grįstas dekrete nepasitikėjimas medžiotojais, cituojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už medžioklės tvarkų pažeidimus bei žalą aplinkai, jei laukinių gyvūnų populiacijos gausėja, o medžiotojus bandoma sutapatinti su nusižengėliais ir iš anksto pateikti kaip potencialius pažeidėjus. Ar tai, jog medžiotojo nebus galima nubausti yra blogai? Tvarkinga ir atsakinga medžioklė yra naudinga valstybei – tą parodo didėjantys žvėrių skaičiai visoje Lietuvoje. Galima daryti išvadą, kad nepasitikėjimas medžiotojais iškeliamas aukščiau nei gyvūnų gerovės užtikrinimas. Ar ne paradoksas, jog medžiotojai per mokesčius ir PVM pavidalu valstybei per metus sukuria ~13-15 mln. Eur. ekonominę vertę bet dar ir gausina bei prižiūri valstybės išteklius – laukinę gyvūniją.

    Naktinio matymo taikikliai medžioklėje sudarytų prielaidas Lietuvos medžiotojams naudoti modernią įrangą valdant šernų populiaciją. Tokios įrangos naudojimas taip pat prisidėtų prie gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, nes medžiojant naktiniais taikikliais sumažėtų sužeistų žvėrių, kurių vėliau reikėtų ieškoti, skaičius, būtų sumažintas pasėliams laukinių gyvūnų daromos žalos mastas. Be to, naktinio matymo taikikliai padėtų suvaldyti mažųjų plėšrūnų ir invazinių rūšių populiacijas. Galimybė medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius padėtų šaliai kovoti su AKM protrūkiais ir padėtų Europos Komisijos reglamento 2023/594 nuostatas. Taip pat svarbu, kad siūlomi įstatymų pakeitimai visiškai atitinka ES ir tarptautinius teisės aktus, nes naktinio matymo taikiklius ketinama leisti naudoti tik medžiojant šernus, lapes ir mangutus (t. y. ne Berno konvencijos ir ne ES buveinių direktyvos rūšis, kurios yra saugomos).

    Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, daugiau kaip 30 metų medžiotojai buvo engiami ir nepelnytai nuvertinami, o apie medžiotojus sukurta begalė stereotipų ir suformuota neigiama visuomenės nuomonė, nors atėjo nauja medžiotojų karta. Šiandien medžiotojai yra medžioklės tradicijas ir kultūrą puoselėjanti šiuolaikiška, inovatyvi bendruomenė, dalyvaujanti tarptautinių medžiotojų organizacijų veikose ir nori būti pripažinti bei išgirsti. Skaudu, kai valstybė ar aukščiausi valstybės vadovai visus medžiotojus prilygina brakonieriams, jais netapus ir neplanuojant tapti…

    Ir tik Seimo narių balsai lems, ar Lietuva liks užstrigusi sovietinių laikų medžioklės standartuose, ar vis dėl to – pasirinks vakarietišką, saugesnės, darnesnės, tvaresnės ir kur kas labiau atsakingesnės medžioklės kelią bei prisidės prie Lietuvos teritorijos saugumo stiprinimo. Šis balsavimas parodys, ar Lietuvos parlamentarai pasitiki nepriekaištingos reputacijos asmenimis Lietuvoje, ar ne. Naktinių taikiklių įteisinimas atsakingas sprendimas, turėsiantis įtakos gyvūnų gerovei, šalies ekonomikai ir gynybai.

    Medžiotojai yra socialiai atsakinga bendruomenė ir atėjo laikas ja pasitikėti. Medžiotojų vardu, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

    Prezidento-dekretas-2023-12-22-nr.1k-1514-1Parsisiųsti
  • Seimas atmetė Prezidento veto dėl naktinio matymo taikiklių

    Seimas atmetė Prezidento veto dėl naktinio matymo taikiklių

    Šiandien Seimas nepritarė Prezidento veto ir įstatymas dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo grąžintas priėmimui. Balsavime užsiregistravo 121 Seimo narys, už tai, kad projektas būtų svarstomas dar kartą, balsavo 76 nariai, o už tai, kad įstatymas apskritai būtų laikomas nepriimtu, pasisakė 45 parlamentarai.

    Naudoti medžioklėje naktinius taikiklius Seimas leido dar praėjusių metų gruodžio viduryje. Parlamentarų sprendimu, naudoti naktinius taikiklius leidžiama medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Netrukus po Seimo balsavimo beveik 40 parlamentarų, priklausančių tiek opozicinėms, tiek valdančiosioms frakcijoms, kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu vetuoti priimtas pataisas. Būtent tokį sprendimą šalies vadovas ir priėmė – gruodžio 22-ąją pataisos buvo vetuotos.

    Ateinantį ketvirtadienį kovo 14d. numatoma balsuoti dėl šio įstatymo galutinio priėmimo.

  • Aplinkos ministerija leidžia sau klaidinti politikus ir visuomenę

    Aplinkos ministerija leidžia sau klaidinti politikus ir visuomenę

    Svarstant naktinio matymo taikiklių įstatymo projektą Seime, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, 2023m. lapkričio 29d.  vykusiame Kaimo reikalų komiteto pasėdyje patikino, kad prie esamo medžioklės reguliavimo galima naudoti naktinio matymo taikiklius, tiesiog niekas nesikreipė su tokiu prašymu.

    Video

    Sekančią dieną 2023m. lapkričio 30d. kreipiausi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu man išduoti individualų leidimą naudoti naktinio matymo taikiklius medžiojant šernus, kad užtikrinti efektyvesnę populiacijos kontrolę ir prevenciją kovojant su Afrikiniu kiaulių maru.

    2023m. gruodžio 17d. „Žinių radijas“ laidoje Prezidento vyriausiasis patarėjas Jarekas Niewierowiczius taip pat patikino, kad prie dabartinio medžioklės reguliavimo galima individualiai kreiptis dėl naktinio matymo taikiklių naudojimo.

    Tų pačių metų gruodžio 29d. gavau raštą iš Aplinkos apsaugos agentūros, kad leidimas naudoti naktinio matymo taikiklius negali būti išduotas, nes įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus negali būti išduodamas, jeigu ketinama medžioti ar laukinių gyvūnų paėmimą iš aplinkos vykdyti Medžioklės taisyklėse draudžiamais medžioti įrankiais, priemonėmis ir draudžiamais medžioklės būdais.

    Dokumento kopija:

    Elektroninio-dokumento-nuorasasParsisiųsti

    Kylą klausimas ar visuomenė gali pasitikėti Simono Gentvilo vadovaujama Aplinkos ministerija, kai šios ministerijos aukštas pareigas užimantys atstovai klaidina politikus ir visuomenę siekdami neleisti naudoti prietaisų kuriuos naudoja didžioji dalis Europos.

  • Medžiotojai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą

    Medžiotojai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą

    Lietuvos Respublikos Prezidentas artimiausiu metu turėtų priimti sprendimą dėl pažangių priemonių kovoje su afrikiniu kiaulių maru tvarkos naudojimo Lietuvoje.

    Primename, jog Lietuvos Respublikos Prezidentui pateiktą įstatymą palaikė 69 Seimo nariai, šių metų gruodžio 14 dieną balsuodami Seime, o praeitą savaitę, kelios dešimtys Seimo narių nedalyvavusių minėto įstatymo priėmime ir kai kurie kiti, paprašė jo vetuoti.

    Šiandien, šalies Prezidentūrai buvo įteikta daugiau nei 18 000 medžiotojų bendruomenės narių parašai su prašymu įteisinti atsakingos medžioklės kultūrą, pažangias priemones ir užkardyti bet kokias spekuliacijas apie nepriekaištingos reputacijos asmenis, kuriuos nustato ir patvirtinta tik LR teisėsaugos institucijos, o ne pavieniai politikai, kiti asmenys.

    Taip pat medžiotojus savo kreipimusi į Lietuvos Respublikos Prezidentą palaikė ūkininkų ir miškininkų nevyriausybinės organizacijos. Tokius kreipimus išsiuntė: Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Žemės ūkio rūmai, Miškininkų sąjunga, Privačių miškų savininkų asociacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.

    Įstatymo projektas, numatantis, kad minėtos priemonės – naktinio matymo taikikliai taptų teisėti, medžiojant šernus, kitus plėšrūnus, naikinančius Lietuvos paukščius, stirnų jauniklius, kaip ir kitose, pažangiose ES šalyse – buvo patvirtintas Seime, šį gruodį.

    Šių priemonių įteisinimą – palaiko didžioji dalis Seimo narių, tačiau minėto įstatymo svarstymo, aptarimo metu, visuomenei buvo pateikiama su tikrove prasilenkianti informacija, taip pat – atsirado keistos iniciatyvos, bandant klaidinti Seimo narius, apsimetant medžiotojais ar kitais visuomenės atstovais, siunčiant jiems netikrus laiškus, daryti poveikį kitomis priemonėmis.

    Tad jaučiame pareigą atkreipti dėmesį į tam tikras spekuliacijas, tikrovės neatitinkančios informacijos platinimą, kurį užfiksavome:

    Melas: Įteisinus šias priemones bus išmedžioti elniai, briedžiai, o aplinkosaugos specialistai negalės nustatyti kokiu būdu ir kada sumedžioti šie žvėrys – ar su naktinio matymo taikikliu ar ne?

    Faktas: Tai absoliutus melas. Elnius ir briedžius, brakonieriaujantys asmenys  gali gaudyti tamsiu paros metus pasišviesdami, specialiais prožektoriais, kurių naudojimas yra nedraudžiamas kaip medžioklės priemonė, bet draudžiama tokių žvėrių medžioklei tamsiu paros metu juos naudoti, tuo tarpu aplinkosaugos inspektoriai turi visas galimybes nustatyti tikslų jų sumedžiojimo laiką – pagal kūno temperatūrą, atlikto šūvio laiką ir visą kitą eilę parametrų leidžiančių tiksliai atsakyti į klausimą – kada? Tą patį galės daryti ir ateityje, legalizavus naktinio matymo prietaisus, jei kils abejonės šūvio laikui. Pabrėžtina, kad naktiniais taikikliais, kaip ir šiuo metu prožektoriais, būtų galima medžioti tik šernus ir ligas platinančius smulkiuosius plėšrūnus bei invazines rūšis.

    Melas: Lietuvos miškai virs kraujo upėmis.

    Faktas: Lietuvos medžiotojai yra atsakingi už šalies gamtos priežiūrą, žvėrių ir paukščių populiaciją, jų apskaitą, kontrole. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 80 000 tauriųjų elnių, briedžių – 20 000, stirnų – 170 000 ir visi šie skaičiai nėra tik statistika. Žvėrių gausa Lietuvoje yra rekordinė, o prieaugis fiksuojamas kartais. Tai geriausias įrodymas, kad jau daugiau nei 30 metų, šalies žvėrių ir miškų apsauga yra patikimose rankose – Lietuvos medžiotojų.

    Melas: Minėtomis priemonėmis naudosis neatsakingai ir bet kas.

    Faktas: Visi Lietuvos medžiotojai yra nepriekaištingos reputacijos asmenys, kurią patvirtina šalies teisėsaugos institucijos prieš išduodamos jiems leidimus ginklui. Tad bet kokios spekuliacijos apie tai, kad minėtų priemonių įteisinimas bus panaudotas netinkamai ar prieš mūsų šalies elnius ar stirnas – nepagrįstas, jam nėra, nebuvo ir niekuomet nebus jokio pagrindo, nes tik Lietuvos medžiotojų kasdieninio darbo dėka, laukinių gyvūnų populiacijos kaip niekad gausios, tvarios ir gyvybingos. Medžiotojai yra bene labiausiai kontroliuojama bendruomenė Lietuvoje, kurios veiklą reglamentuoja daugybė teisės aktų, o už kiekvieną „paslydimą“ gresia itin didelės finansinės sankcijos, ginklų, automobilių bei kitos įrangos konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas.

    Melas: Šalies medžiotojai nebus naudingi šalies gynybai, ką pasakė ir KAM, naktinio matymo taikiklių legalizavimui – krašto gynyba tėra silpnas argumentas.

    Faktas: Lietuvos medžiotojai yra labiausiai nusiteikusi ginti savo kraštą bendruomenė – beveik 90 proc. tai darytų ginklu, yra puikiai įvaldžiusi ginklus, tačiau didžiausias jos turtas – krašto žinios, infrastruktūra, disponavimas geografiniais, geologiniais ir kitais duomenimis, kuriuos gali įgalinti Lietuvos gynybos architektūroje daugiau nei 30 000  šios bendruomenės narių. Tai buvo išsakyta ir pristatyta LR Prezidento kanceliarijos atstovams, kur diskutuota ir apie mūsų bendruomenės rolę skirtingais valstybės teisiniais statusais, jei kiltų tokia situacija. Bet kokios spekuliacijos apie žemą naudingumą – nepagrįstos, be pagrindo kaip ir keisti naratyvas apie tai, kad naktinio matymo taikiklių įteisinimas – didina šalies apgynamumą. Ne, ji didina ne ginklai, ar priemonės, o žmonės juos valdantys.

    Melas: Neturės įtakos kovai su afrikiniu kiaulių maru (AKM), tik drums gamtą naktį

    Faktas: ES įpareigoja Lietuvą kovoti su AKM, o tai daryti pavesti Lietuvos medžiotojams. Šernas yra naktinis gyvūnas, kuris maitinasi tamsoje. Dienos metu šernai daugiausiai sumedžiojami tik medžioklių varant būdu, tačiau paplitus AKM – jos minėtose teritorijose ilgą laiką buvo net ribojamos ir  draudžiamos. Šiuo metu leistini būdai gamtą trikdyti šviesos šaltiniais tamsiu paros metu – nėra naudinga, daugiau žalingi ir visiškai neefektyvūs medžiojant šernus, kurie yra itin atsargūs. Šerno tykojimas paprastai trunka iki  6 valandų, per kurias net menkiausias pašalinis veiksmas – jį atbaido, jis yra protingas ir labai atsargus, o sužeistas ir labai pavojingas gyvūnas, puldamas žmogų gali stipriai sužaloti.

    Melas: medžiotojai negirdi visuomenės balso, nuomonės, yra uždari.

    Faktas: Ne, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vienija dešimtis tūkstančių narių, turi skyrius visoje Lietuvoje, kurių durys atviros, tiek jos bendruomenei, tiek argumentuotą nuomonę apie medžioklę turintiems ar norintiems diskutuoti visuomenės nariams. Mūsų bendruomenė inicijuoja daugelį renginių, diskusijų, kurių metu edukuoja visuomenę apie medžioklės svarbą, tiek Lietuvoje, pasaulyje, pažindina su medžioklės istorija ir yra atviri visiems. Bet kokie teiginiai apie mūsų bendruomenės uždarumą – tėra tikrovės neatitinkančios spekuliacijos, kartais perkeliamos ir į sostinės gatvės, keistų plakatų forma ar kitas abejotino teisėtumo priemones, siekiant daryti įtaką politiniams lyderiams.

  • Seime pritarta naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje

    Seime pritarta naktinio matymo taikiklių naudojimui medžioklėje

    Sveikiname Medžiotojus ir Medžiotojas judant civilizuotos Europos link, o Seimo narius su šiuo racionaliu sprendimu. Dabar laukiame Lietuvos Respublikos Prezidento galutinio sprendimo.

    Einame teisingu keliu ir džiugu, kad po ilgo laiko medžiotojų balsas vėl yra girdimas. Dėkojame visiems už palaikymą ir judame pirmyn kur mūsų laukia dar daug svarbių projektų ir pokyčių!

    Atnaujinome politikų reitingus, kuriuose aiškiai matosi kurie iš jų palaiko medžiotojus, o kurie ne mūsų barikadų pusėje.

    Tikimės šie reitingai padės medžiotojams apsispręsti kitų metų Seimo rinkimuose už kurį kandidatą atiduoti savo balsą. Į medžiotojų pusę stojo ir politikai iš kurių to net gal būt nelaukėme, bet kaip matome gyvenime būna visko.

    Dar kartą dėkojame už palaikymą, dabar laukiame Prezidento žodžio ir ruošiamės metų šventėms!

  • Seime liko paskutinis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo

    Seime liko paskutinis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo

    Po svarstymo už tokią pataisą balsavo 66 parlamentarai, 37 buvo prieš, devyni – susilaikė. Dėl šios Medžioklės įstatymo pataisos priėmimo liko dar vienas balsavimas, kuris numatytas Gruodžio 14 d.

    Įstatymo iniciatoriai siūlo įteisinti naktinio matymo naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatoma, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

    Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Arvydas Pocius teigė, kad naktiniai taikikliai užtikrintų „šūvio tikslumą“. „Medžiotojai yra išreiškę tokį pageidavimą, kad neatsitiktų taip, kad netaiklus šūvis nakties metu taptų ilgu gyvūno kankinimusi“, – kalbėjo parlamentaras.

    Ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.

    Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ir taikiklių šalininkai, ir oponentai mano, kad tie sąrašai turėtų būti įrašyti įstatyme.

    Seimo narių balsavimo rezultatai
  • Kaimo reikalų komitetas pritarė naktinio matymo taikikliams

    Kaimo reikalų komitetas pritarė naktinio matymo taikikliams

    Šiandien vykusiame Kaimo reikalų komitete pritarta naktinio matymo taikiklių įstatymo projektui, tačiau sutarta pavėlinti įstatymo įsigaliojimo laikotarpį – Seimui apsisprendus, naktinio matymo taikikliai būtų legalizuoti medžioklėje ne nuo naujųjų metų, bet nuo 2024 kovo 1 d.

    Naujas Medžioklės įstatymo pataisas Seime inicijavo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika. Pasak jo, tiek atliktas ekspertinis vertinimas, tiek pateiktas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinis vertinimas įrodo, kad pagrindinės abejonės dėl įstatyminių pokyčių yra Aplinkos ministerijoje.

    Įstatymo iniciatoriai siūlo įteisinti naktinio matymo naudoti medžioklėje, tačiau aiškiai reglamentuoti ir riboti jų naudojimą. Projekte numatoma, kad naudoti naktinius taikiklius būtų galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.