Blog

Per­nai į Kel­mės ra­jo­no miš­kus Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos ini­cia­ty­va bu­vo pa­leis­ti aš­tuo­ni da­nie­liai: še­šios pa­te­lės ir du pa­ti­nai.
Kel­mės ra­jo­no Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Gin­tau­to Bar­čaus­ko tei­gi­mu, da­nie­liai lai­ko­si maž­daug už pen­kių še­šių ki­lo­met­rų nuo pa­lei­di­mo vie­tos, dau­giau­siai Ty­tu­vė­nų ir Lio­lių apy­lin­kė­se.
Drau­gi­ja gau­nan­ti pra­ne­ši­mų, jog daž­niau­siai ma­to­mos ne tik pen­kios da­nie­lių pa­te­lės, bet ir jų jau­nik­liai. Pa­ti­nai, G. Bar­čaus­ko tei­gi­mu, lai­ko­si at­ski­rai, ma­žiau pa­ste­bi­mi. Da­nie­liai nu­tols­ta ir iki Ra­sei­nių ra­jo­no ri­bos, pa­lei Du­by­są.
Pa­va­sa­rį ke­ti­na­ma į lais­vę pa­leis­ti vie­ną da­nie­lių pa­ti­ną, kad atei­ty­je da­nie­lių ban­da tik di­dė­tų.
Da­nie­liai per­nai prieš Ka­lė­das bu­vo pa­leis­ti į Grim­zių me­džio­to­jų bū­re­lio me­džiok­lės plo­tus. Drau­gi­ja še­šias pa­te­les įsi­gi­jo iš Už­ven­čio gi­ri­nin­ko Ar­tū­ro Jo­ku­baus­ko, pa­ti­nus nu­si­pir­ko me­džio­to­jų bū­re­lis. Da­nie­lius kai­nuo­ja apie pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų.
Grim­zių me­džio­to­jų bū­re­lis da­nie­liams pa­si­rink­tas to­dėl, kad šiuo­se plo­tuo­se ne­pas­te­bė­ta vil­kų, miš­kai yra ra­jo­no vi­du­ry­je.

Kel­mės ra­jo­ne yra gau­su žvė­rių, da­nie­liai į lais­vę pa­leis­ti dėl dar di­des­nės įvai­ro­vės.

Šaltinis: 2012 m. gruodžio 27 d. „Šiaulių krašto“ inf.

2012 metai Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) iniciatyva buvo paskelbti kurapkų išsaugojimo metais. Atlikti skaičiavimai parodė, kad kurapkų populiacija traukiasi. Užfiksuota vos 20 Lietuvos vietų, kuriose lankosi kurapkos, kai anksčiau jas buvo galima neretai pamatyti net miesto centruose.

Kurapkų skaičiai kelia nerimą
LOD prezidentas Liutauras Raudonikis neslėpė, kad kurapkų populiacijai traukiantis gali reikėti šią rūšį įtraukti net į Lietuvos Raudonąją knygą.

„Ši rūšis yra labai blogos būklės. Daug dėmesio skiriame informacijos viešinimui ir kviečiame žmones jungtis prie kurapkų apsaugos priemonių. Viena iš tokių – tai kurapkų maitinimas žiemą. Pernai žiema sausio mėnesį buvo besniegė, tai kurapkoms, kai nėra sniego, nėra blogai. Nelabai sėkmingai buvo įrengtos maitinimo palapinės, kurapkų beveik ir nesulaukėme. Vasarą kurapkų populiacijai nelabai galime daryti įtaką, kPernai skaičiuojant vietas, kur lankosi kurapkos, anot pašnekovo, gauti nerimą keliantys rezultatai: „Pernai antroje žiemos pusėje, kai skaičiavome, aptikome apie 20 vietų per visą Lietuvą, kur kurapkos lankosi. Anksčiau Vilniuje kurapkos žiemodavo ir centre, prie universalinės parduotuvės paupio pievose. Ir Šeškinėje prie Akropolio, visur jų būdavo… Dabar mes ne tik Vilniuje nė vienos nematėme, bet ir kaimo vietovėse jų nėra“.

Traukiasi kaimai, nyksta ir kurapkos
Tarp priežasčių, kodėl nyksta kurapkų populiacija, LOD prezidentas minėjo klimatines sąlygas, besitraukiančius kaimus, intensyvėjantį žemės ūkį. Kaimai nuo seno dėl savo kraštovaizdžio (smulkių įvairių kultūrų laukų su pievomis, ganyklomis ir jose įsiterpusiais želdinių plotais) sudarė palankias sąlygas kurapkoms veistis, auginti savo palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų. Kadaise plačiai paplitę paukščiai, nykstant tradiciniam kaimui, intensyvėjant žemės ūkiui ir įsivyraujant dideliems monokultūrų plotams, tapo sparčiausiai nykstančia agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšimi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Viskas priklauso nuo kurapkų produktyvumo. Jeigu geros veisimosi sąlygos – yra vietų, kur pasislėpti, ūkiuose prie klojimų yra šieno, pribyrėjusių grūdų, kurapkos žiemą atranda maitinimosi vietų. Kai seniau šienaudavo rankomis, pamatę kurapkų perėjimo vietas, jas apeidavo, o dabar laukai suarti iki pat kelių – saugių kurapkų veisimosi vietų mažėja. Aišku, kad ūkinė veikla turi neigiamos įtakos“, – aiškino L. Raudonikis.

Anot jo, prie kurapkų nykimo prisidėjo daug veiksnių – tiek vėsesnės klimato sąlygos, tiek žmogaus ūkinė veikla, todėl žmogus turėtų stengtis daryti viską, ką gali, kad kurapkos visiškai neišnyktų.

Kaip padėti?
Siekiant kurapkoms padėti peržiemoti per šalčius, pernai buvo įrengta nemažai lesinimo palapinių, bet kurapkų nesulaukta. Šiemet ornitologai nusprendė veikti kitokiu principu. Pirma, stebėti vietas, kuriose pasirodo šie paukščiai ir tik tuomet įrengti palapines jų maitinimui. Taip elgtis jie siūlo ir gyventojams, norintiems prisidėti prie kurapkų populiacijos išsaugojimo.

„Kaip įrengti slėptuvę kurapkoms“
Gyventojai, norintys ištiesti pagalbos ranką kurapkoms, turėtų pradėti jas lesinti tik tuomet, kai susiformuoja sniego danga. Kurapkų maitinimo vietą reikia įrengti ten, kur kurapkos lankosi, todėl iš pradžių reikia skirti laiko stebėjimui ir tinkamos vietos paieškai.

Pastebėjus, kad kurapkos lankosi vienoje ar kitoje vietoje, jau galima įrengti joms slėptuvę. Ją sumeistrauti galima iš eglės šakų ir pasirūpinti, kad slėptuvėje netrūktų kurapkoms skirto lesalo – grūdų (gali būti pernykščių) ar net jų išvalų. Nesudėtingos konstrukcijos slėptuves (žiūrėti nuotrauką ir brėžinius) reikėtų įrengti ten, kur laikosi žiemojančios kurapkos.

Sieks išbraukti iš medžiojamų rūšių sąrašų
L. Raudonikis neabejoja – jeigu būtų palankios kelios žiemos ir kelios vasaros, kurapkų populiacija galėtų atsikurti.

„Kurapkos yra produktyvūs paukščiai, tačiau, kol nepagerės jų būklė, reikėtų kasmet organizuoti jų maitinimą žiemą. Galvojame daryti reguliarų monitoringą, stebėti jų būklę. Ketiname teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai, kad kurapką įtrauktų į Raudonąją knygą. Ji iki šiol buvo ir medžiojama, tai būtų pagrindas ją išbraukti iš medžiojamų sąrašų.

Praktika rodo, kad lietuviai nelabai kurapkų medžioja, nes nedaug jų likę, bet turint mintyje kurapkų populiacijos būklę, tai nedera su jos medžiojimo statusu. Sieksime, kad kurapkos būtų išbrauktos iš medžiojamų rūšių sąrašų, nors daugiau tai bus toks moralinis gestas“, – situacija aiškino L. Raudonikis.

LOD prezidento teigimu, gerinant kurapkų būklę Lietuvoje bus siekiama ūkiuose skatinti vėlyvą šienavimą, kad kurapkų jaunikliai spėtų išsiristi. Pašnekovo teigimu, nėra vienos priemonės, kuri padėtų kurapkų populiacijai išsilaikyti, todėl reikia taikyti kompleksinį problemų sprendimą.

Šaltinis: www.grynas.lt

Suįžūlėjus brakonieriams, baudas už neteisėtą žvėrių medžioklę reikia didinti ne mažiau kaip dešimt kartų, sako naujasis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pasak jo, nuskambėjęs įžūlaus brakonieriavimo atvejis, kai per vieną vakarą Šiaulių rajone nušauta dešimt elnių ir trys stirnos, verčia imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apsaugoti mūsų šalies laukinės gyvūnijos išteklius.

„Toks barbariškas elgesys jokiu būdu negali būti toleruojamas. Jei brakonieriai taip suįžūlėjo, vadinasi, jų negąsdina dabar galiojančios baudos. Todėl jas būtina didinti. Ir ne kartais, o dešimtimis kartų. Kito kelio nėra, nes šiandien nelegaliai sumedžioti žvėrį ir sumokėti už tai baudą kainuoja pigiau, nei nusipirkti mėsos turguje“, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas V. Mazuronis.

Ministras atsakingiems Aplinkos ministerijos darbuotojams nurodė skubiai parengti reikiamus teisės aktų pakeitimus, numatančius, kad tarifai už neteisėtai sunaikintus gyvūnus būtų padidinti ne mažiau kaip dešimt kartų.

Bazinis tarifas už nelegaliai sumedžiotą briedžio patiną bei taurųjį elnią siekia 1750 litų. Už šerną bei stirną – 500 litų, už vilką – 300 litų, už bebrą – 100 litų.

Aplinkos ministerijos vadovas pareikalavo pateikti visą informaciją apie praėjusį penktadienį Vinkšnėnų kaimo laukuose įvykusią medžioklę – apie joje dalyvavusius asmenis, aplinkybes, tyrimo eigą, o taip pat apie brakonieriavimą tiriančių Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmus.

Gruodžio viduryje Šiaulių policija sulaikė ir į areštinę uždarė tris brakonierius, kurie per vieną naktį nušovė dešimt elnių ir tris stirnas.

Demaskuoti brakonierius padėjo vienas Vinkšnėnų kaimo ūkininkas. Pastebėjęs lauke gulintį nušautą elnią, ūkininkas paskambino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams.

Ukmergėje 2012 m. gruodžio 11 d. aplinkos apsaugos inspektoriai policijos pareigūnų pagalba sulaikė ilgai ieškomus brakonierius. Želvos sen. Laumėnų k. gyventojų neteisėtas medžioklės ir žvejybos verslas buvo sužlugdytas. Neteisėtus medžioklinius ginklus, spąstus ir žvejybos tinklus brakonieriai laikė vieno iš jų sodyboje. Atliekant kratą rasti iš spąstų neišimti žvėrys, iš ko galima spręsti apie intensyvų brakonieriavimą. Aplinkosaugos ir policijos pareigūnai konfiskavo visus neteisėto verslo įrankius bei sumedžiotus gyvūnus. Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, be to brakonieriams teks atsakyti už laukinei gyvūnijai padarytą žalą.

Šaltinis: www.am.lt