Miske.lt

Blog

  • Tapk atsakingu medžiotoju – pradėk nuo profesionalių kursų su Kauno medžiotojų sąjunga

    Tapk atsakingu medžiotoju – pradėk nuo profesionalių kursų su Kauno medžiotojų sąjunga

    Rugpjūčio 20-ąją Kauno medžiotojų sąjungoje pradedami medžiotojų rengimo kursai! Lietuvoje medžioklė yra ne tik sena tradicija, bet ir atsakinga veikla, reikalaujanti išmanymo, pasirengimo bei pagarbos gamtai. Būtent todėl Kauno medžiotojų sąjunga rengia išsamius ir kokybiškus medžiotojų rengimo kursus, norintiems tapti išmanančiais ir atsakingais medžiotojais bei įsilieti į medžiotojų bendruomenę.

    Šių metų rugpjūčio 20 dieną prasideda naujas paskaitų ciklas – kviečiame visus norinčius registruotis jau dabar, kad jau šio sezono medžioklėse su varovais galėtumėte dalyvauti kaip tikri Medžiotojai!

    Ką suteikia kursai būsimiems medžiotojams?

    Kursai yra sukurti taip, kad dalyviai įgytų išsamias žinias apie visus medžioklės aspektus: nuo medžioklės sampratos ir tradicijų, teisinių aspektų ir saugaus elgesio reikalavimų, iki gyvūnų atpažinimo, elgsenos ir ginklo naudojimo praktikoje.

    Kursų turinys:

    • 97 akademinės valandos teorinių paskaitų.
    • Šaudymo praktika su profesionaliu instruktoriumi – pirmosios treniruotės įskaičiuotos į kursų kainą.
    • Temos apima: Lietuvos medžiojamų gyvūnų rūšis, medžioklės būdus ir taisykles, saugaus elgesio su ginklu principus, medžioklės istoriją ir etiką, gamtosaugą, kinologiją ir kitus esminius dalykus.
    • Teorinės paskaitos derinamos su praktika – vienu atvykimu į šaudyklą galėsite išklausyti paskaitą ir pasitreniruoti šaudykloje.

    Patyrę dėstytojai ir profesionalus instruktorius

    Kursuose dėsto kompetentingi ir ilgametę patirtį turintys dėstytojai, kurių kiekvienas – ne tik savo srities žinovas, bet ir patyręs medžiotojas. Šaudymo treniruotes veda Kauno medžiotojų sąjungos šaudyklos vadovas – patyręs šaulys, daugkartinis skriejančių taikinių varžybų laimėtojas, ne vieną šimtą būsimų medžiotojų išmokęs saugaus ir tikslaus šaudymo pagrindų.

    Kur vyksta kursai?

    Kauno medžiotojų sąjungos patalpose ir šaudykloje – Didžioji g. 77, Kaunas. Patogus susisiekimas ir viskas vienoje vietoje – teorija ir praktika.

    Kursų kaina – 380 EUR

    Į kainą įskaičiuota:

    • visas teorinis kursas (97 akad. val.)
    • pirmosios šaudymo treniruotės (įskaičiuoti taikiniai, šaudmenys, ginklo nuoma ir instruktoriaus paslaugos)

    Suprantame laiko svarbą, todėl pateikiame itin praktišką pasiūlymą – galimybę vienu atvykimu  suderinti praktinio šaudymo treniruotes ir teorijos paskaitas, o “atsitikus gyvenimui” – galimybę teorijos paskaitą klausyti nuotoliu.

    Kodėl verta dalyvauti dabar?

    Baigę šiuos kursus ir sėkmingai išlaikę egzaminus, dar šį rudenį ir žiemą galėsite prisijungti prie organizuojamų medžioklių su varovais – kaip teisėtas, atsakingas ir pasiruošęs medžiotojas.

    Tai ne tik teisė naudotis medžiotojo bilietu, bet ir galimybė prisijungti prie bendruomenės, dalyvauti renginiuose, medžioklėse, šaudybos varžybose ir gamtosauginiuose projektuose.

    Kaip užsiregistruoti?

    Registracija jau prasidėjusi – vietų skaičius ribotas!

    El. paštas: info@medzioklekaunas.lt
    Tel.: +370 640 61 397
    Daugiau informacijos: www.medzioklekaunas.lt

    Kauno medžiotojų sąjunga – tradicijos, patirtis ir pagarba gamtai. Tapk atsakingu medžiotoju – pradėk nuo tinkamo pasirengimo!

  • Stirnų medžioklė Europoje: populiacijos dinamika ir valdymo iššūkiai

    Stirnų medžioklė Europoje: populiacijos dinamika ir valdymo iššūkiai

    Stirna (Capreolus capreolus) – viena plačiausiai paplitusių ir intensyviausiai medžiojamų elninių šeimos rūšių Europoje. Ši rūšis pasižymi ypatingu gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų ekologinių sąlygų. Naujausi duomenys rodo, kad 2023 metais 33 Europos valstybėse buvo sumedžiota apie 3,7 milijono stirnų, kas ženkliai viršija ankstesnių laikotarpių statistiką. Pavyzdžiui, devintajame dešimtmetyje šis rodiklis siekė apie 1,7 milijono, o XXI a. pradžioje – jau 2,7 milijono individų (Burbaiteė ir Csányi, 2009). Augantis sumedžiojimo mastas atspindi tiek stirnų populiacijos gausėjimą, tiek didėjančią medžioklės veiklos intensyvumo tendenciją Europoje.

    Sumedžiojimo statistikos pasiskirstymas

    Vokietija išsiskiria kaip šalis, kurioje stirnų sumedžiojama daugiausiai – apie 1,3 milijono individų per metus, tai sudaro apie 35 % visų Europoje sumedžiojamų stirnų. Ši dominuojanti pozicija Europos kontekste išlieka stabili jau kelis dešimtmečius. Antra pagal sumedžiojimo intensyvumą yra Prancūzija, kur kasmet medžiotojai sumedžioja apie 600 tūkstančių stirnų. Kitos šalys medžioja žymiai mažesniais mastais – jų rodikliai dažniausiai svyruoja nuo 100 iki 250 tūkstančių stirnų, tačiau daugumoje Europos valstybių šis skaičius yra mažesnis nei 100 tūkstančių.

    Lietuvos duomenys taip pat iliustruoja bendrą Europos tendenciją – 2015 metais Lietuvoje buvo sumedžiota 16 319 stirnų, o iki 2024 metų šis skaičius išaugo iki 27 717. Tokie pokyčiai rodo aiškią populiacijos augimo dinamiką ir susijusius valdymo iššūkius.

    Stirnų populiacijos augimą Europoje per pastaruosius kelis dešimtmečius lėmė keli svarbūs ekologiniai ir biologiniai veiksniai. Vienas iš jų – oficialių populiacijos dydžio įvertinimų galimas netikslumas, kuris gali lemti realų didesnį stirnų skaičių nei oficialiai fiksuojama. Kitas svarbus veiksnys – stirnų biologinis ir ekologinis lankstumas, kuris leidžia šiai rūšiai klestėti įvairiose aplinkose, pradedant nuo natūralių miško ekosistemų ir baigiant žmogaus modifikuotomis teritorijomis (Morellet, 2011).

    Taip pat stirnų populiacijai palankiai įtaką darė ir miškų plotų didėjimo tendencija Europoje (Forest Europe, 2020). Kadangi stirna yra miško gyventoja, šių buveinių plėtra sukūrė palankias sąlygas jų populiacijai sparčiai augti.

    Nors iš pirmo žvilgsnio stirnų populiacijos didėjimas atrodo kaip teigiamas reiškinys, jis taip pat kelia rimtų ekologinių bei valdymo iššūkių. Vietiniu mastu stirnų populiacijoms pavojų gali kelti buveinių fragmentacija, intensyvus žemės ūkio naudojimas, urbanizacija, klimato pokyčiai ir kiti žmogaus sukelti veiksniai. Todėl būtina nuolat stebėti populiacijų būklę bei taikyti adaptacinio valdymo metodus, užtikrinančius ilgalaikį populiacijos tvarumą.

  • A-TEC: Medžiotojų pasitikėjimą pelniusis garso slopintuvų lyderis

    A-TEC: Medžiotojų pasitikėjimą pelniusis garso slopintuvų lyderis

    A-TEC – tai daugiau nei tik techninis vardas medžioklės pasaulyje. Tai sinonimas inovacijai, kokybei ir išskirtiniam dėmesiui detalėms. Norvegų kompanija, įkurta 1999 metais Anderso E. Johanseno, išaugo iš aistros kurti geresnius, lengvesnius ir efektyvesnius garso slopintuvus. Viskas prasidėjo garaže, kur ambicingas išradėjas pastebėjo: rinkoje dominavę slopintuvai buvo technologiškai atsilikę. Johanseno sprendimas kurti modulinės konstrukcijos slopintuvus netrukus tapo revoliucija visame šaunamųjų ginklų pasaulyje.

    Pažangus gamybos centras

    Per daugiau nei du dešimtmečius A-TEC transformavosi į vieną pažangiausių slopintuvų gamintojų Europoje. Šiandien kompanijos gamykla, užimanti 1500 kv. metrų ploto, yra aprūpinta 17 daugiaašių CNC staklių, trimis lazerinio žymėjimo sistemomis, lazerinio suvirinimo bei 3D metalo spausdinimo įranga. Komandoje dirba profesionalūs inžinieriai ir šauliai, kurių tikslas – nuolat tobulinti produktų našumą ir išlaikyti konkurencinį pranašumą. A-TEC kasmet pagamina per 80 000 garso slopintuvų, kurie eksportuojami nuo Skandinavijos iki Pietų Afrikos.

    Produktų įvairovė

    Kompanijos kataloge gausu įvairių tipų garso slopintuvų, skirtų tiek profesionalams, tiek mėgėjams. Kiekviena produktų linija atspindi skirtingus poreikius ir naudojimo scenarijus.

    „Optima“ serija

    Tai universali ir pažangi garso slopintuvų linija, sukurta atsižvelgiant į medžiotojų ir sportinių šaulių poreikius. Ši serija išsiskiria moduline konstrukcija, leidžiančia lengvai pritaikyti slopintuvą skirtingiems kalibrams – nuo .224 iki .375. Pagaminti iš aliuminio lydinio su nerūdijančio plieno šerdimi, šie slopintuvai pasižymi ilgaamžiškumu, mažu svoriu ir efektyviu garso slopinimu.

    Pagrindiniai modeliai:

    • Optima 40: Lengvas ir kompaktiškas, tinkamas standartiniams kalibrams. Svoris – 310 g, diametras – 39 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 26 dB(C). Plačiau…
    • Optima 45: Balansuotas variantas tiek standartiniams, tiek magnum kalibrams. Svoris – 335 g, diametras – 44,4 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 29 dB(C). Plačiau…
    • Optima 50: Didelio našumo slopintuvas ilgo nuotolio šaudymui. Svoris – 395 g, diametras – 50 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 31 dB(C). Plačiau…
    • Optima 60: Galingiausias serijos modelis, skirtas .338 LM ir panašiems kalibrams. Svoris – 490 g, diametras – 60 mm, ilgis – 230 mm, slopinimas – 35 dB(C). Plačiau…
    • Optima Front: Tvirtinamas iš priekio, ilgis – 165 mm, svoris – 260 g, slopinimas – 28 dB(C). Plačiau…
    • Optima Flow: Sukurtas pusiau automatiniams šautuvams, turi koaksialinę konstrukciją. Svoris – 350 g, ilgis – 168 mm, slopinimas – 21 dB(C). Plačiau…

    Visi modeliai gali būti montuojami naudojant A-LOCK mini arba srieginį tvirtinimą. Modulinė sistema leidžia keisti tik priekinius modulius, paliekant tą patį pagrindą.

    H3 serija

    Pažangi Hertz serijos evoliucija, sukurta remiantis H2 modeliu. Ši linija leidžia naudotojui rinktis iš vieno, dviejų arba trijų modulių konfigūracijos, taip prisitaikant prie skirtingų poreikių – nuo kompaktiškumo iki maksimalios garso kontrolės.

    Slopintuvai pagaminti iš aukštos kokybės aliuminio ir nerūdijančio plieno, kas užtikrina patvarumą bei atsparumą karščiui. Efektyvi vidinė konstrukcija leidžia pasiekti iki 30 dB(C) slopinimą. Suderinamas su kalibrais: .224, .264 (6,5), .30, .338, .375, .458.

    Pagrindiniai modeliai:

    • H3-1: Vienmodulinė versija, skirta maksimaliam kompaktiškumui. Svoris – 220 g, diametras – 49,4 mm, ilgis – 142 mm, garso slopinimas – iki 18 dB(C). Plačiau…
    • H3-2: Dvimodulinis variantas, balansuotas tarp dydžio ir efektyvumo. Svoris – 270 g, diametras – 49,4 mm, ilgis – 198 mm, garso slopinimas – iki 25 dB(C). Plačiau…
    • H3-3: Trimodulinė versija, užtikrinanti maksimalų garso slopinimą. Svoris – 310 g, diametras – 49,4 mm, ilgis – 255 mm, garso slopinimas – iki 30 dB(C). Plačiau…

    H3 palaiko A-LOCK mini greito tvirtinimo sistemą ir tradicinį srieginį montavimą. Puikiai vertinamas tiek profesionalų, tiek pažengusių šaulių dėl savo lankstumo, efektyvumo ir patogaus naudojimo.

    PH serija

    Skirta profesionaliems medžiotojams, kuriems svarbus patikimumas net ekstremaliomis sąlygomis. Visiškai nerūdijančio plieno korpusas užtikrina ilgalaikį atsparumą aplinkos poveikiui.

    A12 duslintuvas

    Pirmasis plačiai pripažintas duslintuvas kalibrui 12/70. Tvirtinamas per čoko jungtį, suderinamas su įvairiais gamintojais.

    PMM serija

    Skirta pistoletams – tiek 9 mm, tiek .45 ACP. Modulinė konstrukcija, suderinama su pusiau automatinėmis sistemomis, leidžia užtikrinti tiek tylą, tiek funkcionalumą.

    Marksman serija

    Orientuota į snaiperius ir sportinio šaudymo profesionalus. Slopintuvas su integruotu kompensatoriumi padeda išlaikyti maksimalų taiklumą, mažina atatranką ir stabilizuoja ginklą šūvio metu.

    Kompleksiniai sprendimai šauliui

    Be pačių slopintuvų, A-TEC taip pat kuria ir priedus – A-LOCK jungtis greitam montavimui, A-Ring žiedus, mažinančius šilumos bangavimą per optiką. Tai įrodo sisteminį A-TEC požiūrį: ne tik atskiri komponentai, bet visa šaudymo sistema.

    Pasitikėjimo simbolis

    A-TEC šiandien reiškia patikimumą, inovacijas ir išskirtinį dėmesį naudotojo poreikiams. Tai gamintojas, siūlantis ne tik įrangą, bet ir pasitikėjimą – tiek profesionalui, tiek laisvalaikio šauliui. Nesvarbu, ar ieškote efektyvaus sprendimo pusiau automatiniam karabinui, ar norite pagerinti taiklumą sportiniame šaudyme – A-TEC turi atsakymą.

    A-TEC KATALOGAS 2025Parsisiųsti

  • Pulsar Oryx LRF XG35

    Pulsar Oryx LRF XG35

    Pulsar ORYX LRF XG35 – tai pažangus termovizorinis monoklis, sukurtas medžiotojams, kuriems svarbus patikimumas, tikslumas ir patogumas. Įrenginys pasižymi aukštos kokybės 640×480 @12μm terminiu jutikliu, integruotu lazeriniu tolimatimi (iki 1500 m) ir dviguba baterijų sistema, leidžiančia naudoti prietaisą net iki 12 valandų.

    Kompaktiškas, simetriškas korpusas iš magnio lydinio puikiai tinka tiek kairiarankiams, tiek dešiniarankiams. Vaizdo stabilizavimas, automatinis ekrano išsijungimas ir IP67 apsaugos klasė užtikrina nepriekaištingą veikimą net ekstremaliomis sąlygomis. Išplėstinė vaizdo technologija ir skirtingos spalvų paletės padeda išryškinti smulkiausias detales stebint žvėris tiek dieną, tiek naktį.

  • VMVT skrydžio misija: pasiutligės prevencija iš oro

    VMVT skrydžio misija: pasiutligės prevencija iš oro

    Gegužės 27 d., prasideda pavasarinis laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės, kurio metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai su viduje esančia vakcina. Iš viso dalyje Lietuvos teritorijos bus išmėtyta apie 505 000 jaukų – viename kvadratiniame kilometre ne mažiau kaip 25 jaukai. Jeigu  meteorologinės oro sąlygos bus palankios, pavasarinį laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės planuojama baigti liepos 30 d.

    Laukinių gyvūnų vakcinavimas nuo pasiutligės bus atliekamas 50 kilometrų pločio pasienio su kaimyninėmis šalimis zonose – palei Lenkijos ir Baltarusijos sieną: Šalčininkų, Trakų, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Alytaus, Varėnos, Druskininkų, Zarasų, Ignalinos, Švenčionių, Rokiškio, Utenos, Anykščių, Molėtų, Ukmergės, Širvintų, Birštono, Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose.

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Specialistai primena, kad išmėtyti jaukai, kurių viduje yra vakcina, atitinka visus saugos standartus, vis dėlto, jei jauką netyčia rado ir suėdė augintinis, rekomenduojama keletą dienų stebėti jo sveikatą, pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi, tačiau galimos komplikacijos jų perdozavus. Jei tokį jauką aptikote savo kieme, prašome jo neliesti ir nerinkti, o apie tai nedelsiant pranešti VMVT tel. numeriu 1879. Specialistai atvyks juos surinkti.

    Laukiniams gyvūnams vakcinuoti bus naudojami jaukai su vakcina LYSVULPEN – gyva vakcina, peroralinė suspensija, registruota Lietuvos Respublikoje ir įtraukta į Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų registrą.

  • Aštrėja diskusijos dėl švino draudimo šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse

    Aštrėja diskusijos dėl švino draudimo šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse

    Europos Sąjungos (ES) valstybės narės išreiškė gilų susirūpinimą dėl Europos Komisijos pateikto siūlymo uždrausti arba reikšmingai apriboti švino naudojimą šaudmenyse ir žvejybos reikmenyse pagal REACH reglamentą, kuris numato chemikalų registracijos, vertinimo, autorizavimo ir apribojimo procedūras. Šį klausimą šiandienos ES ministrų tarybos darbotvarkėje iškėlė Čekijos ir Slovakijos atstovai, pabrėždami būtinybę peržiūrėti ar net atšaukti pasiūlymą dėl potencialių neigiamų pasekmių ekonomikai, aplinkosaugai ir gynybos sektoriui.

    Čekijos žemės ūkio ministras Marekas Výborný, pristatydamas šalies poziciją, pažymėjo, kad nors būtina mažinti švino taršą dėl neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, šio pasiūlymo įgyvendinimas galėtų turėti rimtų padarinių. Pirmiausia jis iškėlė grėsmę, kad toks draudimas susilpnintų Europos Sąjungos gynybinius pajėgumus bei bendrą saugumą, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kurią paaštrino Rusijos karas prieš Ukrainą. Taip pat buvo pažymėta, jog šis pasiūlymas prieštarauja ES politikai, nukreiptai į gynybos pramonės stiprinimą.

    Papildomai buvo iškelta problema dėl šiuo metu prieinamų švino alternatyvų šaudmenyse, kurios pasižymi skirtingomis balistinėmis savybėmis ir gali būti mažiau veiksmingos valdant epidemijas, pavyzdžiui, Afrikinį kiaulių marą. Be to, buvo pabrėžtos galimos ekonominės pasekmės: šio draudimo įvedimas gali lemti žvejybos reikmenų, žuvies ir jos produktų kainų augimą bei sumažėjusį gyventojų domėjimąsi žvejyba kaip laisvalaikio veikla ar sportu.

    Čekijos išsakytus nuogąstavimus palaikė Slovakijos bei kitų valstybių, tokių kaip Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Estijos, Lietuvos, Austrijos, Latvijos, Italijos, Švedijos, Suomijos ir Vengrijos atstovai. Jie išreiškė susirūpinimą dėl ekonominių ir socialinių padarinių, reikalavo ilgesnio pereinamojo laikotarpio, taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog alternatyvios medžiagos šiuo metu ekonomiškai neprieinamos. Be to, buvo išsakytos abejonės dėl galimo trečiųjų šalių produktų antplūdžio, galinčio destabilizuoti ES vidaus rinką.

    Lietuvos pozicija šiuo klausimu aiški – šalis tvirtai palaiko Čekijos išreikštą susirūpinimą. Lietuva akcentavo, jog dabartinėje geopolitinėje aplinkoje prioritetu turėtų būti nacionalinio ir visos ES saugumo stiprinimas, todėl šiuo metu kategoriškai atmeta švino draudimo pasiūlymą. Lietuva pabrėžė, kad nors suvokia poreikį mažinti švino poveikį sveikatai ir aplinkai, dabar nėra tinkamas metas imtis tokių radikalių sprendimų, kurie galėtų pakenkti ES gynybos pajėgumams.

    Europos Komisijos atstovė, reaguodama į valstybių narių išreikštas abejones, pabrėžė, kad pasiūlymas paremtas išsamiais moksliniais tyrimais, kuriuos atliko Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA). Komisija taip pat užtikrino, jog pasiūlyme yra numatytos išimtys kariniam ir saugumo sektoriui, siekiant išlaikyti gynybinių pajėgumų tęstinumą. Taip pat buvo akcentuotas reglamento lankstumas, leidžiantis valstybėms narėms nustatyti ilgesnius pereinamuosius laikotarpius ir taikyti išimtis civilinių šaudyklų veiklai.

    Vis dėlto dauguma ES valstybių narių vertina šį pasiūlymą kaip pernelyg radikalų ir nepakankamai subalansuotą, galintį kelti grėsmę nacionaliniam saugumui bei ekonominiam stabilumui. Todėl jos ragina Europos Komisiją atlikti išsamesnę poveikio analizę ir apsvarstyti reikšmingas pataisas ar net visiškai atšaukti šį kontroversišką reglamento projektą.

  • Medžiotojų apklausa – kaip vertinate medžiotojų organizacijų veiklą?

    Medžiotojų apklausa – kaip vertinate medžiotojų organizacijų veiklą?

    Kreipiamės į jus su prašymu skirti keletą minučių savo laiko – norime sužinoti jūsų nuomonę apie tai, kaip veikia medžiotojų organizacijos, kaip vertinate jų veiklą, narystę ir komunikaciją.

    Surinkti atsakymai padės geriau atspindėti realią situaciją medžioklės bendruomenėje ir, esant poreikiui, siekti teigiamų pokyčių.

    Skirdami kelias minutes šiai apklausai, prisidėsite prie aiškesnio bendruomenės standarto formavimo. Tai puiki galimybė išreikšti savo patirtis ir nuomonę apie svarbius klausimus, kurie aktualūs kiekvienam iš mūsų.

  • Visuomenės nuomonė: jaunimas turi pažinti laukinę gamtą ir medžioklės tradicijas

    Visuomenės nuomonė: jaunimas turi pažinti laukinę gamtą ir medžioklės tradicijas

    Remiantis „Baltijos tyrimų“ kovo–balandžio mėnesiais vykdytos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai (64 %) Lietuvos gyventojų mano, jog vaikai turėtų būti aktyviau supažindinami su laukine gamta, gyvūnų populiacija ir turėti galimybę įsitraukti į su medžiokle susijusia veikla. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų medžioklę laiko svarbia edukacine, ekologine bei kultūrine veikla.  Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktoriaus Laimono Daukšos teigimu, medžioklė – tai ne tik būdas pažinti gamtą ar skatinti turizmą, bet ir misija perduoti kultūros bei tradicijų puoselėjimą ateities kartoms.

    „Tyrimas patvirtina, kad Lietuvos gyventojai pritaria jaunimo švietimui gamtos ir medžioklės klausimais. Juk šimtmečius gyvuojančios medžioklės tradicijos – tai dalis tautos atminties ir kultūrinio identiteto. Per medžioklę perduodamos vertybės, ryšys su gamta, pagarba aplinkai – tai svarbu puoselėti valstybės mastu“, – komentuoja Laimonas Daukša.

    Apklausos rezultatai rodo, kad net 61 % apklaustųjų mato svarbą šviesti vaikus ir jaunimą apie gamtą bei atsakingą medžioklę. Tai daugiausia 50–64 metų šalies gyventojai (66 %) bei žmonės, gyvenantys kaimuose (65 %). Su tuo nesutinka tik vienas iš dešimties respondentų.

    Be to, daugiau nei pusė (52 %) apklaustųjų pripažįsta, kad medžioklė padeda geriau pažinti gamtą ir ją išsaugoti. Ši nuomonė labiau paplitusi tarp kaimo gyventojų (58 %) ir vyrų (59 %), kurie dažniau tiesiogiai susiduria su laukine gamta ir jos apsaugos iššūkiais.

    Medžioklė taip pat vertinama kaip šalies kultūros dalis – 51 % respondentų sutinka, kad tai svarbi mūsų tradicijų dalis, tai ypač pastebima regionuose. Ketvirtadalis apklaustųjų aiškios pozicijos šiuo klausimu neturi, tarp jų daugiausia vyresni nei 65 metų asmenys (28 %) bei mažesnes pajamas gaunantys respondentai (31 %). Dar 17 % su teiginiu nesutinka.

    LMŽD direktoriaus teigimu, tyrimo duomenys patvirtino, kad medžiotojų bendruomenei svarbu tęsti atvirą dialogą su visuomene, ugdyti supratimą apie medžiotojų veiklą ir jų vaidmenį ne tik gamtosaugos, bet ir švietimo bei kultūros puoselėjimo srityse.

    „Kuo daugiau kalbame apie tai, ką darome, tuo daugiau žmonių pamato tikrąją medžioklės pusę – atsakomybę, tradicijas, gamtos pažinimą ir bendruomeniškumą. Tai ne tik mūsų teisė, bet ir pareiga – būti matomiems, girdimiems ir atsakingiems už gamtos paveldą“, – sako L. Daukša.

    Tuo tarpu ekonominis medžioklės vaidmuo visuomenėje kol kas vertinamas šiek tiek santūriau – medžioklės naudą kaimo turizmui, regionų verslams ir darbo vietų išlaikymui pripažįsta 46 %, didelė dalis (27 %) laikosi neutralios pozicijos. Daugiausia su tuo sutinka vyrai (55 %), mažesnis palaikymas matomas tarp vyresnių nei 65 metų asmenų – iš jų sutinka tik 37 %. Pasak LMŽD vadovo, tai dar viena sritis, kurioje reikia daugiau informacijos ir švietimo.

    „Medžioklė kuria papildomą vertę – nuo turizmo ir apgyvendinimo paslaugų iki vietos bendruomenių stiprinimo. Tai dažnai nematomas, bet realus indėlis į regionų gyvybingumą“, – teigia L. Daukša.

    „Baltijos tyrimų“ vykdytame visuomenės nuomonės tyrime dalyvavo 1020 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimą užsakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) – viena seniausių aplinkosaugos organizacijų Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 30 tūkstančių narių visoje šalyje. Draugija ne tik rūpinasi tvariu laukinės gyvūnijos išteklių valdymu, bet ir aktyviai prisideda prie gamtosaugos iniciatyvų, siekia skatinti visuomenės supratimą apie atsakingą medžioklę, jos svarbą gamtai, regionų gyvybingumui ir tautos paveldui.

    Visus apklausos rezultatus rasite čia.

  • Medžiotojus teigiamai vertina 60 proc. šalies gyventojų

    Medžiotojus teigiamai vertina 60 proc. šalies gyventojų

    Visuomenės požiūris į medžiotojus per pastaruosius metus gerokai pakito – 2025 m. kovo 8–24 d. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) užsakymu ir kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė (60 proc.) Lietuvos gyventojų medžiotojus vertina teigiamai. Anot LMŽD direktoriaus Laimono Daukšos, naujausios apklausos rezultatai atspindi ne tik augantį visuomenės suvokimą apie medžiotojų veiklą, bet ir jų indėlio į gamtos apsaugą pripažinimą.

    „Pastarųjų kelerių metų investicijos į atsakingos bendruomenės kūrimą, tradicijų globojimą, švietimą ir santykių su visuomene puoselėjimą jau pradeda duoti pirmuosius rezultatus. Visuomenė vis geriau supranta, ką darome. Esame gamtos sergėtojai, puoselėtojai, atsakingi bendruomenės nariai, pasirinkę atvirumo ir skaidrumo kelią, kurio trūko ilgus metus iki tol“, – teigia L. Daukša.

    Teigiamai Lietuvos medžiotojus labiausiai vertina vyrai, 50–64 metų respondentai bei kaimo ir mažesnių miestų gyventojai. Tuo tarpu dar 23 proc. neturi aiškios nuomonės apie juos  ir tik 17 % atsakiusiųjų nurodė, kad jų požiūris į medžiotojus – neigiamas. Tai daugiausia mažiau nei 1200 eurų uždirbantys asmenys.

    Tyrimas taip pat atskleidė, kad net trys iš keturių gyventojų sutinka, jog tinkamai vykdoma medžioklė padeda sumažinti laukinių žvėrių daromą žalą ūkininkų pasėliams. Taip daugiausiai mano vyrai (77 %), vyresni nei 30 metų gyventojai (71–76 %) ir didesnes pajamas turintys šalies gyventojai  (79 %)

    Be to, du trečdaliai apklaustųjų mano, kad medžioklė prisideda ir prie gyvūnų populiacijos reguliavimo bei ekologinės pusiausvyros palaikymo. Nesutinkančiųjų su tokiu teiginiu – tik 9 % šalies gyventojų, tuo tarpu šiam teiginiui daugiausiai pritaria vyrai (72 %), 30–64 metų bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai (69–70 %).

    63 % gyventojų mano, kad atsakingi medžiotojai, bendradarbiaudami su aplinkosaugininkais, prisideda prie brakonieriavimo prevencijos. L. Daukšos teigimu, net kas antras brakonieriavimo atvejis pernai buvo išaiškintas bendradarbiaujant su medžiotojais.

    „Medžioklė tai atsakinga veikla, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą gamtoje. Nevaldomas žvėrių populiacijos plitimas pridarytų rimtos žalos tiek aplinkai, tiek žemdirbiams: kalbame apie niokojamus miškus ir sodus, nykstančias gyvūnų populiacijas, netgi grėsmę kelių eismo saugumui. Mūsų darbas – ne tik stebėti gamtą, bet ir bendradarbiauti su aplinkosaugos institucijomis, užkardyti bet kokią neteisėtą veiklą“, – pabrėžia LŽMD direktorius.

    Tyrimą atliko „Baltijos tyrimai“, jame dalyvavo 1020 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Apklausos rezultatai rodo esminį lūžį: palyginus su ankstesniais metais, kai, „Spinter“ tyrimų duomenimis, palankiai apie medžiotojus atsiliepė tik 41-43 % gyventojų, dabartinis visuomenės pasitikėjimas rodo gerėjančias medžioklės funkcijos žinias, didesnį susidomėjimą jos svarba aplinkosaugai ir žemės ūkiui.

    Tyrimo rezultatai.pdfDownload
  • Medžiotojo Vlogas #19 – Elektroninis medžioklės lapas, šernai kirtime

    Medžiotojo Vlogas #19 – Elektroninis medžioklės lapas, šernai kirtime

    Laidos apie medžioklę iš medžiotojo perspektyvos. Čia nėra vaidybos ar iš anksto surežisuotų scenų – tik autentiškos patirtys ir tikros emocijos. Kaip sako medžiotojai, laikas praleistas medžioklėje į gyvenimo trukmę nesiskaičiuoja. Neretai medžioklės būna ir be laimikio, bet laikas praleistas gamtoje tai atperka. Šiose laidose išvysite ne tik medžioklės subtilybes ir praktinius patarimus, bet ir įspūdingus Lietuvos gamtos vaizdus vaizdus, gyvūnijos pasaulį, bei sužinosite, kuo medžioklė žavi vis daugiau žmonių. Tai pasakojimai apie gyvenimo būdą, tradicijas ir ryšį su gamta.