Blog

  • Viceministras Ramūnas Krugelis nebedirbs Aplinkos ministerijoje

    Viceministras Ramūnas Krugelis nebedirbs Aplinkos ministerijoje

    Nuo ketvirtadienio Aplinkos ministerijoje nebedirbs viceministras Ramūnas Krugelis. 

    „Dėkoju Ramūnui už atsakingą darbą ir jo indėlį aplinkosaugos, miškų ir saugomų teritorijų klausimais, ypač – už Miškų įstatymo derinimo procesą“, – sako aplinkos ministras Povilas Poderskis.   

    Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis buvo atsakingas už gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.  

    R. Krugelis anksčiau yra dirbęs Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos vadovo pavaduotoju, beveik 14 metų vadovavo Metelių regioninio parko direkcijai. 

  • Elnių viliojimas – Sovietų sąjungos sunaikintas paveldas, atkurtas lietuvių

    Elnių viliojimas – Sovietų sąjungos sunaikintas paveldas, atkurtas lietuvių

    Gilias tradicijas puoselėjantis elnių viliojimo menas nuo seno buvo medžiotojo meistrystės įrodymas ir gamtos pažinimo bei kultūrinio paveldo dalis. Sovietų okupacijos metais – ši tradicija Lietuvoje buvo sunaikinta, tačiau kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos (LEKA) prezidentas Daivaras Rybakovas ilgainiui lietuviams pavyko šį paveldą susigrąžinti.

    „Nors elnių viliojimas balsu yra atkeliavęs iš senovės medžiotojų, Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai medžioklėje pirmenybė buvo teikiama viliojimui pašarais. Visgi šiandien elnių kvietimas gamtoje atkartojant jų balsus yra vienas unikaliausių būdų sumedžioti laukinį žvėrį“, – sako jis. 

    Kaip teigia LEKA prezidentas, Lietuvoje elnių kvieslių paveldui atkurti prireikė kelių dešimtmečių, ypatingai svarbus buvo tarptautinis bendradarbiavimas.

    „Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir atsivėrus galimybėmsbendradarbiauti bei semtis žinių iš bendraminčių medžiotojų Vakarų Europoje, lietuviams pavyko sugrąžinti elnių viliojimo meną įLietuvos kultūrą“, – teigia D. Rybakovas.

    Anot jo, tai ne tik pasiekimas, bet ir meilės bei gamtos puoselėjimo tradicijų perdavimas ateities kartoms Lietuvoje.

    „Atkurtų tradicijų puoselėjimas – svarbus pripažinimas Lietuvai tarptautinėje arenoje, liudijantis augantį jaunosios kartos susidomėjimą gamta, tradicijomis ir ugdantis naują bendruomenę“, – sako LEKA prezidentas.

    Kaip teigia D. Rybakovas, kviesti elnius galima imituojant net septynis skirtingus jų balsus: jauno ieškančio patino, brandaus patino rujos metu, brandaus su haremu, brandaus gąsdinančio, elnio po rujos, patinų dvikovą ir patelės balsą.

    „Šio paveldo atkūrimas šiemet įprasminamas elnių kvieslių čempionate, kuriame daugiau nei iš dešimties Europos šalių, įskaitant Lietuvą, dalyviai varžysis dėl geriausio elnio balsąatkartojančiojo titulo. Kiekvienas dalyvis bus vertinamas ne tik už balso tikslumo atitikimą, bet ir techniką bei interpretaciją“, – sako jis. 

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) duomenimis pernai šalyje gyveno arti 80 000 elnių, kurių anot medžiotojų gamtininkų, populiacijos prieaugis šiemet galėjo siekti 30 – 35 proc., o tai reiškia, kad Lietuvoje elnių skaičius gali perkopti 100 000. 

    Spalio 17–18 dienomis Jurbarko rajone vyksiančiame 26-ajame Europos elnių kvieslių čempionate susirungs geriausi elnių šaukliai iš 12 Europos valstybių: varžybose dalyvaus atstovai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ir Austrijos. Pirmasis elnių kvieslių Europos čempionatas įvyko 1998 metais, jį inicijavo Vokietijos medžioklės žurnalas „Jagd und Hund“. Lietuva rengia šį čempionatą antrą kartą istorijoje, o pirmasis šalyje įvyko 2012 metais, Kaune.

  • Aplinkos ministerija pritarė garso duslintuvų naudojimui medžioklėje

    Aplinkos ministerija pritarė garso duslintuvų naudojimui medžioklėje

    Aplinkos ministerija (AM) po ilgų diskusijų rado sprendimą kaip pritarti duslintuvų naudojimui medžioklėje. Diskusija, dėl atsakingos medžioklės priemonių – duslintuvų naudojimo medžioklėje su AM truko kelias dienas, jos specialistams atkreipus dėmesį į galimus prieštaravimus Lietuvos Respublikos Seimo narių priimtam įstatymui, kuriuo buvo įteisintos šios priemonės.

    Anot LMŽD vadovybės, buvo susidariusi paradoksali teisinių interpretacijų situacija, kurias pavyko sėkmingai išspręsti dialogo keliu.

    „Likus kelioms dienoms iki atsakingų medžioklės priemonių įsigaliojimo Lietuvoje, tapo žinoma, kad duslintuvai nėra įtraukti į leidžiamų naudoti medžioklėje priemonių ir įrankių sąrašą, kaip ir visų kitų Medžioklės įstatyme neįvardintų priemonių, tad jų naudojimas medžioklėje iškėlė tam tikrus klausimus”, – sako LMŽD direktorius L. Daukša.

    Duslintuvai medžioklėje – leistini, pavyko rasti sprendimą

    LMŽD nedelsiant į tai reagavo, pasitelkus teisės ekspertus, kurie pagrindė, kad duslintuvai medžioklėje gali būti naudojami be papildomų Medžioklės įstatymo ar medžioklės taisyklių pakeitimų.

    Apie tai LMŽD dar penktadienį informavo Aplinkos ministeriją.

    Anot LMŽD vadovybės, medžioklės taisyklių 58.11. punkte nurodoma, jog yra draudžiama gyvūnams gaudyti ar žudyti naudoti įrankius ir priemones, kurie pagal LR medžioklės įstatymą yra uždrausti naudoti ar neįvardyti kaip leistini.

    „Duslintuvai, priešingai negu spąstai, šaunamieji ar šaltieji ginklai bei optiniai ar naktiniai taikikliai, nėra gyvūnams gaudyti ar žudyti skirti įrankiai ar priemonės. Duslintuvai – priemonė sumažinti šūvio keliamo triukšmo poveikį šauliui ir aplinkai, o tokią poziciją patvirtina tiek Europos Sąjungos (ES), tiek tarptautinis teisinis reguliavimas”, – sako advokatų kontoros Glimstedt partneris dr. F. Miliutis.

    ES buveinių direktyvos  VI priede pateikiamas Draudžiamų gaudymo, žudymo metodų ir priemonių bei transporto priemonių sąrašas, kuriame duslintuvų nėra. Berno konvencijos  IV priedėlyje pateikiamas Draudžiamų medžioklės ir kitokio naudojimo būdų ir priemonių sąrašas, į kurį duslintuvai taip pat nėra įtraukti.

    “Duslintuvai apskritai nėra priskirtini medžioklėje naudojamų įrankių bei priemonių, kurių naudojimas turėtų būti specifiškai aptartas medžioklės tvarką nustatančiuose teisės aktuose, kategorijai”, – pažymi L. Daukša.

    Buvo kilusi grėsmė ir kitai medžioklėje naudojamai įrangai

    Kompensatorius, kaip ir duslintuvas, pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra priskirtinas ginklų priedėliams. Nors kompensatorius, kaip medžioklėje leistina priemonė, nei LR medžioklės įstatyme, nei Medžioklės taisyklėse įvardinta nėra, šia priemone naudojasi daugelis medžiotojų, o už jų naudojimą nebuvo baudžiama.

    „Atitinkamai interpretuojant susidariusią situaciją dėl duslintuvų įteisinimo, kentėtų ir tie  medžiotojai, kurie legaliai naudoja tokias priemones kaip kompensatorius, tolimačius, ausines ar atramas šautuvui ir vien dėl to, kad šios priemonės nėra tiesiogiai įvardintos Medžioklės įstatymo sąrašuose”, – pažymi LMŽD direktorius.

    L. Daukša atkreipia dėmesį, kad be AM specialistų pagalbos ir geranoriškumo, operatyviai reaguojant realizuojant LR Seimo narių valią ir užtikrinant jų priimto įstatymo įsigaliojimą, situacija būtų buvusi gana kebli.

    „Atsakingų medžiotojų vardu galiu drąsiai padėkoti ministerijos vadovybei, specialistams ir kitiems asmenims, radusiems kelią kaip išspręsti šį teisinį rebusą. Džiugu, kad Aplinkos ministerijai pavyko rasti sprendimą, ginantį visuomenės interesus, o ne nueita draudimų keliu”, – sako jis.

  • Lietuvos medžiotojai jau gali tapti LMŽD centro nariais

    Lietuvos medžiotojai jau gali tapti LMŽD centro nariais

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų centrinės draugijos bendruomenės gretos netrukus pasipildys naujais nariais. Pirmą kartą šalies istorijoje centrinės draugijos nariais nuo šiol galės būti ne tik juridiniai vienetai, bet ir fiziniai asmenys. Anot LMŽD direktoriaus, tai labai svarbus žingsnis stiprinant šalies medžiotojų ir žvejų bendruomenę, šiuo metu įgyvendinančią kardinalius pokyčius.

    „Atvirumas, skaidrumas ir atsakomybė bei meilė gamtai yra esminės mūsų vertybės, o turėdami tarybos ir visuotinio narių suvažiavimo palaiminimą, nuo šiol vienysime ir fizinius asmenius. Iki tol mūsų nariais buvo tik juridiniai vienetai, daugiausia – vietos draugijos ir skyriai, tačiau ženkli dalis medžiotojų nepriklausė nei vienai jų. Esame dėkingi už pasitikėjimą mūsų rajoninėms draugijoms ir skyriams, suteikusiems galimybę tęsti pradėtas permainas“, – sako jis.

    L. Daukšos teigimu, centrinės LMŽD nariais galės tapti visi medžiotojai nepriklausantys rajoniniams LMŽD skyriams ar jos draugijoms, kitų asociacijų nariai, o taip pat – nauji medžiotojai.

    „Norime suburti gamtą mylinčius į vieną didelę bendruomenę ir kartu stiprinti vietos draugijas. Tad nariais sutarėme priimti tik tuos, kurie yra nepriklausomi, ar nusivylę kitomis asociacijomis, į kurias buvo priversti pereiti kažkada, ir nori trauktis iš jų“, – sako jis.

    Naujų narių registraciją LMŽD centras pradėjo jau šią savaitę. Tapę jos nariais medžiotojai įgaus unikalias nemokamas galimybes gilinti savo žinias apie laukinę gyvūniją, gamtą – kursus, kuriuos ves gamtos mokslo ir medžioklės elitas, pasitikrinti įgūdžius šaudyklose kartą per metus, atsakingo Lietuvos medžiotojo kortelę, nemokamą trofėjų vertinimą pagal tarptautinius CIC standartus ir daugelį kitų verčių.

    L. Daukšos teigimu, draugija siekia ne tik suburti atsakingus gamtą mylinčius, bet ir ugdyti, kelti bendruomenės kvalifikaciją bei žinias apie gamtą. Norintys tapti LMŽD nariais – registruotis gali LMŽD svetainėje paspaudę šią nuorodą.

  • Meškos paieška Vilniaus rajone

    Meškos paieška Vilniaus rajone

    Šis vaizdo įrašas – tai kelionė į nepažintą ribą tarp civilizacijos ir laukinės gamtos. Tai istorija apie atsakomybę, sprendimų svorį ir bandymą suprasti tai, ko nesuvaldysi jėga.

    Kai laukinis gyvūnas pasirodo visai šalia žmogaus – kyla klausimai, kurių negali išspręsti vien protokolu. Ar mokame veikti kartu? Ar gebame pasirinkti humanišką kelią?

    Stebėkite, kaip vienas netikėtas susidūrimas tampa išbandymu visai komandai – nuo pirmųjų žingsnių iki paskutinės akimirkos, kai tenka priimti ne visada lengvus sprendimus.

  • Antrą parą po Vilnių blaškosi meška

    Antrą parą po Vilnių blaškosi meška

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ragina Aplinkos apsaugos departamentą nedelsiant imtis veiksmų! Savaitgalis nėra poilsio metas, kai kalbame apie visuomenės saugumą ir gyvūnų gerovę!

    Miesto teritorijoje klajojanti meška – tai ne išsigandęs briedis, o pavojingas plėšrūnas. Antra para besiblaškantis, išsekęs ir patiriantis milžinišką stresą gyvūnas, ko gero, išgyvena didžiausią savo gyvenimo košmarą. Deja, nei medžiotojai, nei paprasti piliečiai, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, neturi jokių teisių ar galimybių padėti pasiklydusiam gyvūnui mieste, neturi teisės jo ieškoti ir netgi auto įvykio mieste metu nutraukti gyvūno kančių, todėl dažnu atveju visuomenei, netgi vaikams tenka matyti sužeistas kančias patiriančias stirnas, briedžius ir kitus gyvūnus!

    Raginame AAD nedelsiant imtis veiksmų: kuo greičiau kelti dronus ir surasti mešką, esant būtinybei ją užmigdyti, įvertinti jos būklę ir sveikatingumą, bei esant tinkamai gyvūno būklei grąžinti į jai būdingą gamtinę teritoriją!

    Yra didelė tikimybė, kad gyvūnas vis dar blaškosi mieste, patiria didžiulį stresą, yra išsekęs ir kelia grėsmę visuomenei, kai tuo tarpu sostinės Vingio ir Verkių parkuose poilsiauja žmonės, tad kiekviena minutė kelia vis didesnę grėsmę! Tokios būklės meška gali būti pavojinga ir tai jau nebe ,,įdomi” naujiena, o rimta problema!

    Jeigu tarnybos neturi termo dronų, medžiotojai yra pasiruošę padėti!

    Kreipiamės ir į gyventojus, prašome pamačius mešką, jos nevaikyti automobiliais, kaip matome viešojoje erdvėje, o kuo greičiau informuoti bendrąjį pagalbos centrą (skambinkite 112). Tokie veiksmai tik dar labiau didina gyvūno patiriamą stresą ir gali išprovokuoti agresyvų elgesį.

    Pastebėjus meškos veiklos pėdsakus ar pamačius gyvūna gyvai, prašome informuoti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją, o mes savo ruožtu operatyviai bandysime nustatyti meškos lokaciją ir sekti migracijos pusę bei tarnybas įveiklinti atlikti savo pareigas!

  • Skelbimas apie numatomą konkursą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aukštaitija“

    Skelbimas apie numatomą konkursą dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aukštaitija“

    Pranešame, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, kodas – 304766622, adresas – Smolensko g. 15, 03201 Vilnius (toliau – Departamentas), vadovaudamasis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo konkurso organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis 2025 m. birželio 26–27 d., viešo elektroninio aukciono būdu, interneto svetainėje www.evarzytines.lt organizuos elektroninį aukcioną, siekiant nustatyti medžioklės plotų vieneto „Aukštaitija“, esančio Ignalinos r. ir Utenos r. savivaldybių teritorijose, naudotoją (toliau – Aukcionas), kuriam bus išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (toliau – Leidimas) minėtame medžioklės plotų vienete.

    Aukciono Nr. 293037

    • Registruotis į Aukcioną galima: nuo 2025-06-18, 00.00 val. iki 2025-06-20, 23.59 val.
    • Registracijos tvirtinimo laikas: nuo 2025-06-23, 00.00 val. iki 2025-06-25, 23.59 val.
    • Aukciono pradžia: 2025-06-26, 9.00 val., pabaiga 2025-06-27, 13.59 val.

    Bendras medžioklės plotų vieneto „Aukštaitija“ plotas – 7543,0 ha. Medžioklės plotų kategorijos pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi bei veistis sudaro 6500,0 ha, iš jų:

    Medžioklės plotų kategorijosPlotas, ha
    KategorijaCharakteristikaIgnalinos r. sav.Utenos r. sav.Bendras plotas
    IGryni lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai
    (spygliuočių – iki 5 sudedamųjų dalių)
    413,7413,1826,8
    IIMišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai
    (lapuočių – 3–5 sudedamosios dalys)
    249,3173,3422,6
    IIIMišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – 1–2 sudedamosios dalys), gryni eglynai1127,3514,71642,0
    IVGryni pušynai (kitų medžių rūšių ne daugiau kaip 1 sudedamoji dalis)1004,41141,52145,9
    Žemė apaugusi mišku bendras plotas2794,72242,65037,3
    VLaukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje–––
    VILaukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje365,9483,0848,9
    VIIVandens telkiniai281,7332,1613,8
    Medžioklės plotai3442,33057,76500,0
    Ne medžioklės plotai (teritorijos ar plotai, kuriuose nėra sąlygų medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka medžioklė yra draudžiama)818,2224,81043,0
    Iš viso plotas4260,53282,57543,0

    Su detalesne medžioklės plotų vieneto „Aukštaitija“ informacija galima susipažinti čia.

    Pradinė Aukciono kaina – 5756 Eur, minimalus kainos didinimo intervalas – 100 Eur.

    Aukcione gali dalyvauti asmuo, turintis teisę būti medžioklės plotų naudotoju pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus.

    Aukciono dalyvis Aukciono dalyvio registravimo mokestį – 29,00 Eur, sumoka į Departamento sąskaitą Nr. LT28 4040 0636 1000 0429 (Finansų įstaiga: LR Finansų ministerija) iki 2025-06-20, kuris yra negrąžinamas, išskyrus, kai asmuo sumoka Aukciono dalyvio registravimo mokestį, bet neregistruojamas Aukciono dalyviu.

    Pasiūlymą teikiantys asmenys į Departamento sąskaitą Nr. LT28 4040 0636 1000 0429 (Finansų įstaiga: LR Finansų ministerija) privalo sumokėti 15 000 Eur Aukciono dalyvio garantinį įnašą (arba pateikti atitinkamą banko garantiją) iki 2025-06-20.

    Asmenims, sumokėjusiems garantinį įnašą, bet neregistruotiems Aukciono dalyviams, garantiniai įnašai grąžinami per 5 (penkias) darbo dienas pasibaigus aukcionui.

    Aukciono dalyviai teikia pasiūlymus sumokėti vienkartinę savanorišką įmoką į Aplinkos apsaugos rėmimo programą (toliau – Kaina). Aukcioną laimi didžiausią Kainą pasiūlęs Aukciono dalyvis.

    Metinis mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą 2024 m. šiame medžioklės plotų vienete sudarytų – 5756 (pagal aplinkosauginių mokesčių ir įkainių indeksavimo koeficientą 2024 m.). Mokestis mokamas kasmet iki einamųjų metų vasario 15 d. už praėjusius metus.

    Aukciono laimėtojui, kuriam nustatyta tvarka išduodamas Leidimas, sumokėtas garantinis įnašas grąžinamas į jo nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai išduodamas leidimas.

    Aukciono dalyvio, kurio pasiūlymas nelaimėjo, sumokėtas garantinis įnašas grąžinamas į jo nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, kai išduotas Leidimas Aukciono laimėtojui.

    Aukciono laimėtojui, kuris atsisakė leidimo, arba per 5 darbo dienas nuo Aukciono pabaigos nesikreipė į Aukciono organizatorių dėl Leidimo išdavimo, sumokėtas Aukciono dalyvio garantinis įnašas negrąžinamas. Šias lėšas Aukciono organizatorius perveda į Aplinkos apsaugos rėmimo programą.

    Pasibaigus Aukcionui, Aukciono organizatorius surašo protokolą, kurį pasirašo ir Aukciono laimėtojas ir per 3 darbo dienas nuo Aukciono pabaigos informuoja apie Aukciono rezultatus savo interneto svetainėje. Aukciono dalyvis, kurio pasiūlyta įmoka didžiausia, turi šią įmoką sumokėti per 3 darbo dienas po Aukciono pabaigos iki protokolo pasirašymo. Aukciono dalyvis informuojamas, kada ir kur jam bus išduotas leidimas. Aukciono laimėtojui leidimas išduodamas vadovaujantis Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 512 „Dėl Leidimų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimo tvarkos patvirtinimo“, pateikus įrodančius dokumentus, kad aukciono laimėtojas sumokėjo pasiūlytą didžiausią kainą.

    Jeigu per 3 darbo dienas nuo Aukciono pabaigos protokolas nesudaromas dėl Aukciono laimėtojo kaltės ar Aukciono laimėtojas nesumoka Aukciono metu pasiūlytos didžiausios vienkartinės savanoriškos įmokos į Departamento sąskaitą Nr. LT28 4040 0636 1000 0429 (Finansų įstaiga: LR Finansų ministerija), laikoma, kad Aukciono laimėtojas atsisakė leidimo.

    Dėl išsamesnės informacijos kreiptis į Departamento Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vedėją Saulių Tuską adresu: Žemaitės g. 6 (210 kab.), Vilnius, tel. +370 617 80236, el. p. saulius.tuska@aad.am.lt. 

  • Lietuva kartu su Čekija ir Slovakija kelia švino apribojimo amunicijoje klausimą Aplinkos taryboje

    Lietuva kartu su Čekija ir Slovakija kelia švino apribojimo amunicijoje klausimą Aplinkos taryboje

    Lietuva, Čekija ir Slovakija ragina Europos Komisiją (EK) atsiimti dabartinį pasiūlymą riboti švino naudojimą amunicijoje bei žvejybos reikmenyse, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, išorės grėsmes ir galimas rimtas ir nenumatytas pasekmes tiek valstybių narių, tiek visos ES saugumui ir pasirengimui gynybai. Toks siūlymas bus iškeltas  birželio 17 d. vyksiančioje Aplinkos taryboje. 

    Lietuva pripažįsta ir remia tikslą mažinti švino taršą ir jo neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį ir saugumo kontekstą, reiškia rimtą susirūpinimą tiek dėl šio pasiūlymo pateikimo laiko, tiek dėl jo turinio. 

    Tuo metu, kai Europos Sąjunga susiduria su padidėjusiomis išorės grėsmėmis ir kai Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, siūlomas reglamentas gali turėti rimtų ir nenumatytų pasekmių tiek valstybių narių, tiek visos ES gynybai ir saugumui. Todėl Lietuva negali pritarti Reglamento projektui.  

    Lietuvos pozicija buvo parengta po išsamių diskusijų su gynybos, šaudyklų ir sportinio šaudymo, žvejybos bei medžioklės sektorių atstovais. Vėliau ji buvo pristatyta EK REACH komiteto posėdyje. Aplinkos ministas Povilas Poderskis balandžio mėnesį kreipėsi į 4 EK komisarus bei kitų valstybių aplinkos ministrus, ragindamas persvarstyti EK pasiūlymą bei jo taikymo sritį.  

    Ministras laiške akcentavo, kad siūlomi apribojimai kelia nepriimtiną riziką nacionaliniams ir visos ES gynybos pajėgumams, pramonės atsparumui ir visuomenės pasirengimui gynybai. Jis taip pat pažymėjo, jog šiuo atveju galimos neigiamos pasekmės gynybai nusveria aplinkosaugos tikslus.  

    Lietuvos pozicijoje pabrėžiama, kad pasiūlymas yra nepriimtinas dėl dabartinės geopolitinės situacijos, išorės grėsmių, galimo poveikio visuotinės krašto gynybos stiprinimui. Švino apribojimas amunicijoje neigiamai paveiktų gynybos mokymus, ypač šaudymo į bepiločius taikinius, kuriuos dabartinėje geopolitinių grėsmių aplinkoje siekiama stiprinti.   

    Nors Reglamento projekte numatyta išimtis švino naudojimo karinėms ir gynybos reikmėms, po išsamių diskusijų padaryta išvada, kad ribojimai turėtų poveikį šaudmenų gamintojams, dėl to būtų galimi šaudmenų gamybos sunkumai ar sutrikimai. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad naujų švino apribojimų įvedimas turėtų įtakos pramonei, galėtų pareikalauti technologinių pokyčių. Taigi, gali kilti ir sunkumų kaupti jų atsargas ir nacionalinėms karinėms pajėgoms. Toks draudimas taip pat apribotų pilietinio pasipriešinimo ir visuotinės gynybos galimybes.  

    Rengiant Lietuvos poziciją atsižvelgta ir į tai, jog EK siūlomi reikalavimai turėtų neigiamą poveikį lauko šaudykloms ir jų skaičiui. Nacionalinių šaudymo sporto šakų ir lauko šaudyklų atstovų teigimu, siūlomi reikalavimai lauko šaudykloms yra pertekliniai, jų įgyvendinimas gali turėti įtakos šaudymo sporto šakų ir infrastruktūros plėtrai ateityje, tačiau tai neturėtų reikšmingo poveikio bendram taršos švinu mažinimui. 

    EK reglamento projekte siūloma palaipsniui atsisakyti švininių šratų bei kulkų naudojimo medžioklėje ir sportiniame šaudyme, taip pat švininių žvejybos reikmenų (svarelių, masalų, kt.). EK duomenimis, kasmet į aplinką Europos Sąjungoje patenka apie 44 000 tonų švino, daugiausiai – dėl sportinio šaudymo (57 proc.), toliau – dėl medžioklės  (32 proc.), mažiausiai –  dėl žvejybos (11 proc.).  

    EK reglamento projektas pirmą kartą pristatytas EK REACH komiteto 2025 m. vasario 27 d. posėdyje ir toliau svarstomas šiame komitete. 

  • Aplinkosaugininkai per akciją „Sėlink atsakingai“ patikrino 65 medžioklės plotų vienetus

    Aplinkosaugininkai per akciją „Sėlink atsakingai“ patikrino 65 medžioklės plotų vienetus

    Šių metų gegužės mėnesį Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai tikrino, kaip medžiotojai laikosi Medžioklės taisyklių ir saugaus elgesio reikalavimų medžioklėje sėlinant. Didelis dėmesys buvo skiriamas medžiotojų blaivumo kontrolei. Surengti 38 reidai visoje Lietuvoje, patikrinti 65 medžioklės plotų vienetai nustatyti du pažeidimai, dėl kurių pradėti tyrimai. 

    Medžioklė sėlinant yra vienas iš medžioklės būdų, kai medžiotojas prie medžiojamojo gyvūno prisėlina, gyvūną pabaido ar sustabdo medžioklinis šuo, medžiojamasis gyvūnas priviliojamas viliokliu ar vilbyne. 

    Šis medžioklės būdas reikalauja išmanymo apie gyvūnų elgseną, buveines, medžioklės teritoriją. 

    Pagrindiniai reikalavimai medžioklėje sėlinant 

    Medžioklėje sėlinant dalyvaujantys medžiotojai privalo turėti: 

    • skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, išduotą naudojantis elektroninėmis priemonėmis per Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba popierinį medžiotojo bilietą. Turint skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka; 
    • galiojantį popierinį medžioklės lapą arba būti užpildžius elektroninį medžioklės lapą Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje; 
    • galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą, jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu. 

    Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, o užtaisomas pradėjus sėlinti. 

    Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad medžioklėje sėlinant draudžiama naudoti šovinius, neturinčius būtinos šaudmens energijos: medžiojant stirnas – graižtvinių ginklų šovinius, kurių kulkos energija 100 m atstumu yra mažesnė kaip 1 000 J. 

    Saugumui medžioklėje užtikrinti medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius arba galvos apdangalus ar liemenes. Dėl saugumo svarbu suderinti buvimo vietą su kitais medžiotojais ir medžioti tik šviesiuoju paros metu (t. y. ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus). 

    Medžioklės vadovo pareigos 

    Kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas. Medžioklės vadovas privalo: 

    • turėti jam išduotą galiojantį popierinį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka arba naudodamasis elektroninėmis priemonėmis būti užsiregistravęs elektroniniame medžioklės lape pats ir įsitikinęs, kad kiti jo vadovaujamos medžioklės dalyviai užsiregistravo elektroniniame medžioklės lape ir patvirtino savo dalyvavimą medžioklėje; 
    • organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka; 
    • priminti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, asmenis, turinčius užsienio šalyse išduotus medžiotojo bilietui analogiškus dokumentus, supažindinti su Elninių žvėrių atrankinės medžioklės nuostatų ir Trofėjų apžiūros tvarkos aprašo, tvirtinamo aplinkos ministro, reikalavimais; 
    • nurodyti medžiotojams jų individualios sėlinimo teritorijos ribas; 
    • nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti Aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus; 

    Susidūrus su medžioklės taisyklių ar teisės aktų pakeitimų neaiškumais, departamento specialistai gali padėti – konsultacijos teikiamos darbo dienomis bendruoju konsultacijų telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt. 

    Medžioklės laikotarpius rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje medžioklės atmintinėje.  

  • Gamtoje jauniklių vedimo metas, aplinkosaugininkai primena, ką svarbu žinoti

    Gamtoje jauniklių vedimo metas, aplinkosaugininkai primena, ką svarbu žinoti

    Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai birželį, kai gyvūnai veda naują kartą, ragina atkreipti dėmesį į jauniklius gamtoje. Aplinkosaugininkų teigimu, geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar gyvūnas serga arba yra sužeistas ir, jei taip, – apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.  

    Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba sergantis, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai pakonsultuos ir supažindins detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su laukinių gyvūnų globa susijusius klausimus.  

    „Pavasarį sulaukiame susirūpinusių gyventojų skambučių dėl pagalbos laukinių gyvūnų jaunikliams, pasitaiko atvejų kai tokia pagalba jaunikliams tikrai reikalinga, tačiau dažnu atveju tai tik per didelis rūpestis ir empatija matant laukinio gyvūno jauniklį vieną. Per didelis rūpinimasis laukinių gyvūnų jaunikliais gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Gamtoje viskas vyksta neatsitiktinai, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje, todėl labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau palikti jauniklį ten, kur jis buvo rastas. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė puiki ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai gali palikti“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.  

    Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didžiulį stresą. 

    Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku 

    Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kuriose atvirai paliekamos maisto atliekos. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan. 

    Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais  

    Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų, bei jų jauniklių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas. 

    Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių. 

    Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.  

    Sparti urbanizacija priartina prie laukinių gyvūnų buveinių 

    Dėl spartėjančios urbanizacijos proceso priartėjame prie gyvūnų buveinių, todėl neturėtų stebinti laukiniai gyvūnai mieste. Tačiau trikdyti gyvūnus ar prie jų artintis ar jų liesti nereikėtų. Susidūrus su laukiniu gyvūnu mieste svarbu leisti gyvūnui nekliudomai pasišalinti. Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje laukinį gyvūną.  

    Atsakomybė 

    Už laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos, užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 750 eurų. 

    Primename, kad pastebėjus sužeistą arba akivaizdžiai sergantį laukinį gyvūną, apie tai reikia informuoti skubiosios pagalbos trumpuoju telefonu 112. Tokie pranešimai perduodami Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnybos specialistais ir juos įvertinus, informacija perduodama Laukinių gyvūnų globos centro specialistams, kurie pasirūpina sužeistais gyvūnais.