Miske.lt

Blog

  • Elnių viliojimo subtilybės: jos pasitelkiamos ne vien medžioklėje

    Elnių viliojimo subtilybės: jos pasitelkiamos ne vien medžioklėje

    Elnių viliojimas balsu – menas, atgaivinęs senąsias medžiotojų kultūros tradicijas, dovanojantis naują būdą gamtininkams ar gamtą mylintiems pažinti ją iš ypatingai arti. Kaip teigia Lietuvos elnių kvieslių asociacijos prezidentas Daivaras Rybakovas, prisivilioti elnią balsu gali ne kiekvienas, o tam būtina žinoti kelias paslaptis.

    Laukinių elnių viliojimas – viena iš labiausiai meistriškumo reikalaujančių užduočių gamtininkams ir medžiotojams. Kaip teigia, LEKA prezidentas, vien balso prisivilioti žvėrį – nepakanka.

    „Viliojant elnią į savo teritoriją, kvieslys pirmiausia turi susipažinti su laukinio žvėries elgesio subtilybėmis: atpažinti jo balsą, įpročius, perprasti jo psichologiją. Šiame procese kvieslys turi apsišarvuoti kantrybe ir ypač įsiklausyti gamtos garsų. Tam, kad pavyktų prisivilioti žvėrį – reikalinga nuosekli praktika, o reikalingus įgūdžius gali įgyti kiekvienas norintis“, – sako D. Rybakovas.

    Anot jo, svarbiausia elnią – išprovokuoti, tad gamtininkams ir medžiotojams svarbu pasitelkti savo balsą ir specialius jį stiprinančius įrankius, stengiantis patraukti žvėrių dėmesį.

    „Viliojant elnius balso pagalba, pasitelkiami jį stiprinantys instrumentai pvz. „triūba”. Siekiama sukelti elniui pavydą, pavojų ar net agresiją. Viliojimą svarbu pradėti ramiu balsu, jei garsas bus per stiprus ar neatitinkantis elnio pobūdžio, jis gali nesureaguoti, išsigąsti ir pasitraukti. Tuo tarpu provokaciją kvieslys gali sukelti laužant šakas, imituojant garsesnius žingsnius, nes tai žvėriui gali atrodyti, jog jo teritorijoje dominuoja kitas elnias,“ – sako jis.

    Anot D. Rybakovo, tam, kad sėkmingai pavyktų prisikviesti elnią į savo teritoriją būtinas tiek psichologinis, tiek fizinis kvieslio pasiruošimas, o jį pasikviesti gali ne tik medžiotojai, bet ir visi mylintys gamtą ar stebintys laukinius gyvūnus.

    „Būnant elnio teritorijoje, svarbu išlikti nepastebėtam – būtina užsimaskuoti, ypač dengti rankas ir veidą. Šie žvėrys itin jautriai reaguoja į judesius ir šviesos atspindžius, todėl viliotojui neretai tenka susilieti su aplinka“, – teigia LEKA prezidentas.

    Kaip teigia jis, viliojimo menas nors ir yra savita medžioklės dalis, tačiau elniai viliojami tikrai ne dėl jos.

    „Elnių šaukimas yra ilgametės tradicijos puoselėjimas ir medžioklėje, ir šalies kultūroje – tai nacionalinis paveldas, kuriuo užsiima ištisos kartos. Žvėrys viliotojų kviečiami ne tik medžioklės tikslais, bet ir siekiant pažinti gamtą ir pasigrožėti joje gyvenančiais“, – sako D. Rybakovas.

    Spalio 17–18 dienomis Jurbarko rajone vyksiančiame 26-ajame Europos elnių kvieslių čempionate susirungs geriausi elnių šaukliai iš 12 Europos valstybių: varžybose dalyvaus atstovai iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Vengrijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos ir Austrijos. Pirmasis elnių kvieslių Europos čempionatas įvyko 1998 metais, jį inicijavo Vokietijos medžioklės žurnalas „Jagd und Hund“. Lietuva rengia šį čempionatą antrą kartą istorijoje, o pirmasis šalyje įvyko 2012 metais, Kaune.

  • Rugpjūčio 15 d. prasideda paukščių medžioklės sezonas

    Rugpjūčio 15 d. prasideda paukščių medžioklės sezonas

    Medžiojant vandens paukščius LMŽD rekomenduoja neįsitikinus – nemedžioti.

    Šiuo metu Lietuvoje leidžiamų medžioti vandens paukščių rūšių yra aštuonios, įskaitant žąsis. Iš Lietuvoje gyvenančių ir sutinkamų (nors kartą stebėtų) 22 ančių rūšių medžiojamos tik keturios.

    Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles didžiosios antys, rudagalvės kryklės bei klykuolės pradedamos medžioti rugpjūčio 15 d., o kuoduotosios antys – rugsėjo 15 d.

    Visų ančių medžioklės sezonas baigiasi gruodžio 15 d.

    Nepatyrę ir savo žinių prieš medžioklę nepasitikrinę medžiotojai, gali per klaidą sumedžioti cyples, dryžgalves krykles, smailiauodeges, šaukštasnapes, pilkąsias ar rudgalves antis.

    Pilkoji antis – draudžiama medžioti, tačiau nuo leidžiamų medžioti kryklių ir didžiųjų ančių skiriasi tik dydžiu, todėl sunku įvertinti skrendančio paukščio dydį.

    Kitos keturios Lietuvoje medžiojamos vandens paukščių rūšys: kanadinės berniklės, laukiai, želmeninės ir balatakaktės žasys.

    Nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d. medžiojamos kanadinės berniklės.

    Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. medžiojamos želmeninės ir baltakaktės žąsys.

    Nuo rugsėjo 15 d. iki gruodžio 15 d. – laukiai.

    Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles medžiojant paukščius DRAUDŽIAMA:

    – medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais;

    -visų paukščių medžioklėse (išskyrus pilkųjų varnų ir kovų) medžioti be šuns;

    -šauti į plaukiojančius paukščius, išskyrus laukius, antis, kai tykojama viliojant paukščius natūralios kilmės masalu, iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais, krykštėmis ir nukritusius į vandenį sužeistus paukščius.

    -šauti į vandens telkinio pakrantės pusę ar išilgai jos į paukščius, skrendančius žmogaus ūgio aukštyje.

    Ančių medžioklės yra labai specifiškos ir reikalaujančios medžiotojų greitos reakcijos bei puikių įgūdžių ir žinių – per keletą sekundžių reikia sureaguoti ir nustatyti ar paukštis medžiotinas.

    Taigi, medžiotojai turėtų būti įsigilinę į ančių pažinimo požymius. Ne kiekvienas ornitologas gali atpažinti antį skrydyje, tačiau medžioklėje yra auksinė taisyklė ,,neįsitikinai – nemedžiok“.

    Sumedžiojus draudžiamą medžioti paukštį, grėstų administracinė atsakomybė, nes Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 290 str.) numato gan griežtą nuobaudą. Gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas užtraukia baudą nuo 800 iki 1 800 Eur. Taip pat numatytas ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas nuo 1-erių iki 5-erių metų bei žalos gamtai atlyginimas. Tad prieš šaudamas į aukštai skrendantį paukštį medžiotojas turi būti gerai įsitikinęs, kad medžioja leistiną rūšį.

  • Prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas: ką turi žinoti medžiotojai

    Prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklės sezonas: ką turi žinoti medžiotojai

    Rugpjūčio 15 d. prasidėjus briedžių ir tauriųjų elnių patinų bei laukinių paukščių medžioklės sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad medžiotojai privalo laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, kurios apibrėžia medžioklės laikotarpius, leistinus medžioklės būdus, medžiojamųjų gyvūnų rūšis ir kitus svarbius reikalavimus, susijusius su medžiokle.

    Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad elniniai gyvūnai medžiojami vadovaujantis atrankinės medžioklės principais. Atrankinė medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų medžiojimas pagal tam tikrą eiliškumą. Nevykstant natūraliai atrankai ar jai susilpnėjus, atrenkami ir laiku sumedžiojami silpni laukiniai gyvūnai, o gerai besivystantys, perspektyvūs žvėrys – saugomi.

    Teisinga medžioklė, kai išsaugomi perspektyvius žvėris yra kiekvieno medžiotojo pareiga.

    2024–2025 m. medžioklės sezono briedžių ir tauriųjų elnių medžioklės limitai

    Šių metų rugpjūčio 6 d. aplinkos ministro įsakymu patvirtinti 2025–2026 m. medžioklės sezono kanopinių žvėrių limitai. Kviečiame susipažinti su briedžių sumedžiojimo limitais pagal savivaldybes.  Medžioklės plotų naudotojai savo limitus gali matyti Medžioklės žurnale (BIIP). Primename, kad  2024 m. rugpjūčio 8 d. pasikeitus Medžioklės taisyklėms, panaikinti tauriųjų elnių medžioklės limitai.

    Medžioklės terminai: 

    • tauriųjų elnių patinų medžioklė leidžiama nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 28 d., patelių ir jauniklių – nuo rugsėjo 1 d. iki sausio 15 d.;
    • briedžių patinai medžiojami nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d., patelės – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., jaunikliai – nuo spalio 1 d. iki sausio 31 d.;
    • rugpjūčio 15 d. prasidėjus paukščių medžioklės sezonui iki gruodžio 15 d. galima medžioti didžiąsias antis, rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles, iki lapkričio 30 d. – perkūno oželius ir slankas.

    Išsamus medžioklės kalendorius – mūsų parengtoje atmintinėje apie medžioklės laikotarpius. 

    Svarbūs reikalavimai medžiotojams  

    • Kiekvienas medžiotojas privalo turėti išduotą galiojantį popierinį medžioklės lapą ir užpildyti jį Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka arba naudodamasis elektroninėmis priemonėmis būti užsiregistravęs elektroniniame medžioklės lape pats ir įsitikinęs, kad kiti jo vadovaujamos medžioklės dalyviai užsiregistravo elektroniniame medžioklės lape ir patvirtino savo dalyvavimą medžioklėje.  
    • Reikalingas medžiotojo bilietas elektroninis arba popierinis). Turint skaitmeninio formato medžiotojo bilietą, medžioklės metu privaloma su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka.  
    • Medžiotojui reikia turėti galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą ir ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą, jeigu medžiojama šaunamuoju ginklu.
    • Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioti reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti.
    • Aplinkosaugininkai primena, kad dėl kenksmingo švino poveikio laukinius gyvūnus draudžiama medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais, grankulkėmis bei šiuos šaudmenis turėti su savimi 100 metrų atstumu aplink šlapžemes (natūralius ar dirbtinius, pastovius ar laikinus pelkių, durpynų ar vandens plotus, kurių vanduo yra tekantis ar stovintis, gėlas, sūrokas ar sūrus, įskaitant jūros akvatorijos plotus, kurių gylis atoslūgio metu neviršija šešių metrų).
    • Medžioklė sėlinant leidžiama tik šviesiuoju paros metu – ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
    • Medžioklėje sėlinant medžiotojai privalo dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos) spalvos viršutinius drabužius ir galvos apdangalus.

    Elektroninis medžiotojo bilietas

    Nuo 2026 m. balandžio 1 d. medžioti bus galima tik turint skaitmeninį medžiotojo bilietą, o popieriniai bilietai nebegalios. Asmenys, turintys popierinius medžiotojo bilietus, juos privalės perkelti į skaitmeninį formatą. Popierinio medžiotojo bilieto registravimas yra nemokamas. Išsamią instrukciją, kaip pasikeisti popierinį medžioklės bilietą į elektroninį rasite čia.

    Aktuali informacija medžiotojams – Aplinkos apsaugos departamento parengtose medžioklės atmintinėse.

  • Patvirtinti briedžių medžioklės limitai 2025-2026 m. sezonui

    Patvirtinti briedžių medžioklės limitai 2025-2026 m. sezonui

    Laikinai einantis Aplinkos ministro pareigas Povilas Poderskis rugpjūčio 6 d. patvirtino kanopinių žvėrių, kurių medžioklė limituojama, sumedžiojimo per 2025-2026 metų medžioklės sezoną, limitus.

    Konkretaus būrelio ar klubo medžioklės limitus galite rasti prisijungę prie medžioklės informacinės sistemos Medžioklė.biip.lt.

    Kanopinių limituojamų medžiojamųjų gyvūnų limitai 2025-2026 m. medžioklės sezonuiParsisiųsti

  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria briedžių limitų naikinimui, reikia daugiau tyrimų

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria briedžių limitų naikinimui, reikia daugiau tyrimų

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija ragina daugiau dėmesio skirti briedžių gamtiniams tyrimams, jų stebėsenai, tikslesnei ir kokybiškesnei populiacijos apskaitai, o limitus medžioklei naikinti neskubėti. Anot Laimono Daukšos, LMŽD direktoriaus, tokie sprendimai turi būti daromi labai pamatuotai, tuo tarpu kiek tiksliai Lietuvoje turime briedžių iki galo nėra aišku.

    „Mūsų bendruomenės nuomone, kol kas apie limitų juos medžioti naikinimą, dar per anksti kalbėti. Apie tai jau informavome Aplinkos ministeriją, apklausę savo narius“, – sako jis.

    L. Daukšos teigimu, tam nepritaria dauguma Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyrių visoje Lietuvoje.

    „Tai bendra mūsų daugumos pozicija. Tikrai manome, kad tokio pobūdžio diskusijos ar klausimai turi būti sprendžiami turint maksimalų duomenų skaičių apie juos. Deja, to šiuo metu Lietuvoje nėra“, – pažymi jis.

    L. Daukšos teigimu, kol kas nepakanka ne tik duomenų apie jų tikslią populiaciją, bet ir migraciją ar gyvenimo būdą, jo pokyčius Lietuvoje.

    „Vienas geresnių būdų nustatyti jų tikslią populiaciją – aerofotometodas, kuris buvo naudojamas ir meškos paieškai. Tokie duomenys būtų labai naudingi visiems ir galėtų labai pasitarnauti ateičiai, tačiau be priemonių, būtina keisti ir metodiką juos apskaitant“, – sako jis.

    Anot jo, briedis, priešingai nei kiti šalies gyvūnai yra labai migruojantis.

    „Jo gyvenimo plotas siekia dešimtis tūkstančių hektarų, o tai reiškia, kad vienas individas gali būti fiksuotas labai skirtingose teritorijose. Tad galime turėti ne visai tikslią statistiką“, – sako jis.

    Anot LMŽD direktoriaus, jų populiacija yra labai skirtinga visoje Lietuvoje, tad būtų kur kas teisingiau jei ir didinti sumedžiojamų leidimus, tai tik tam tikrose teritorijose, bet ne visoje Lietuvoje. Gausiausiai briedžių turi šie regionai: Anykščiai, Zarasai, Ignalina, Švenčionys, Varėna. Nuo jų būtų galima pradėti ir stebėti ar pasiteisina limitų atsisakymas. Toks laipsniškas limitų atsisakymo modelis būtų mažiausiai žalingas jautriai briedžių populiacijai.

    „Briedžių populiacija yra netolygi ir tai turi būti įvertinta. Turime nepamiršti, kad jų migraciją į Lietuvą įtakoja ir tvora pasienyje su Baltarusija, tad duomenys apie jų kiekius, vėlgi nebūtinai yra tikslūs“, – sako jis.

    LMŽD duomenimis, remiantis skirtingais duomenimis briedžių Lietuvoje gali būti nuo  12 iki 20 tūkstančių, o tai labai didelis skirtumas, todėl būtina pakeisti jų skaičiavimo metodiką ir būdus.

    „Apie tai jau kalbame. Manau, kad vienas iš variantų būtų skandinaviškas, kuomet populiacijos skaičiavimui numatomas konkretus terminas, užkertantis galimybę tą patį gyvūną fiksuoti skirtingose teritorijose kaip atskirą“, – sako jis.

    Nr. 21 raštas 2025-08-01Parsisiųsti
  • Iš pareigų traukiasi Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas

    Iš pareigų traukiasi Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas

    Nuo liepos 31 d. Giedrius Kadziauskas baigs eiti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) direktoriaus pareigas šalių susitarimu. Sprendimą dėl G. Kadziausko pasitraukimo ketvirtadienį patvirtino aplinkos ministras Povilas Poderskis.

    Pasak ministro, G. Kadziauskas reikšmingai prisidėjo prie aplinkosaugos stiprinimo ir įvairių projektų įgyvendinimo. „Per trejus metus jis aktyviai prisidėjo prie svarbių taršos ir atliekų valdymo projektų, padėjo spręsti aplinkosaugos krizes, atliko tyrimus ir rinko duomenis. Ačiū už profesionalumą ir linkiu sėkmės ateityje. Stiprybės linkiu ir laikinajai vadovei, o jau netrukus skelbsime konkursą ir kviesime aplinkosaugos vizionierius dalyvauti jame“, – sakė P. Poderskis.

    G. Kadziauskas – Pasaulio banko ekspertas, buvęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas ir Ūkio viceministras – AAD direktoriaus pareigas ėjo nuo 2022 m. kovo 7 d. Jo vadovavimo metu buvo patvirtinta ilgalaikė departamento veiklos strategija, sustiprintas dėmesys klientų konsultavimui, nuosekliai augo gyventojų pasitenkinimo paslaugomis rodikliai, įdiegti pažangūs skaitmeniniai sprendimai.

    Laikinai AAD vadovės pareigas paskirta eiti direktoriaus pavaduotojai Eglei Paužuolienei, kuri prieš tai vadovavo Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupei Aplinkos ministerijoje, 2021 m. yra dirbusi Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja. Eglė Paužuolienė yra įgijusi teisės bakalauro ir Europos Sąjungos teisės magistro kvalifikaciją Mykolo Romerio universitete.

    Aplinkos apsaugos departamentas – tai  Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga, kurios pagrindinis tikslas – skatinti veikti išvien su gamta: mažinti oro, vandens ir žemės taršą, saugoti gyvąją gamtą ir miškus.

  • Lietuvoje siūloma atsisakyti briedžių medžioklės limitų – ką tai reiškia?

    Lietuvoje siūloma atsisakyti briedžių medžioklės limitų – ką tai reiškia?

    Pagal naujausią Aplinkos ministerijos parengtą Medžioklės taisyklių projektą, Lietuvoje artėja esminiai pokyčiai: nuo 2026–2027 metų medžioklės sezono liktų tik viena rūšis, kurios medžioklė būtų ribojama limitais – vilkai. Visi kiti šiuo metu limituojami kanopiniai žvėrys, tarp jų ir briedžiai, būtų įtraukti į nelimituojamų rūšių sąrašą.

    Kaip nurodoma aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės pasirašytame rašte, toks žingsnis grindžiamas augančia kanopinių žvėrių populiacija ir jų daroma žala miško ekosistemoms bei žemės ūkio pasėliams. Pasak ministerijos, kanopinių gausa jau peržengia leistinas poveikio gamtai ribas, tad būtina užtikrinti veiksmingesnį reguliavimą.

    2025–2026 metų sezonas taptų paskutiniu, kai dar būtų ribojamas sumedžiojamų briedžių skaičius – paliekant tą patį, kaip ir iki šiol, 4300 individų limitą. Vėliau briedžiai būtų medžiojami be išankstinių kvotų, kaip ir kiti kanopiniai gyvūnai: taurieji elniai, stirnos.

    Ministerija šį siūlymą grindžia medžioklės plotų naudotojų teikiamais apskaitos duomenimis. Remiantis jais, tauriųjų elnių populiacija Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo dvigubai – nuo 41 tūkst. 2017–2018 metų medžioklės sezonu iki net 85 tūkst. 2023–2024 metų sezonu. Todėl nuo 2024–2025 metų sezono šių žvėrių medžioklė jau yra neberibojama.

    Tuo metu briedžių populiacija, pasak viceministrės, išlieka stabili – kasmet suskaičiuojama apie 18–19 tūkst. individų. Tačiau per sezoną sumedžiojama tik apie 2500 briedžių, o tai sudaro vos 65 proc. nustatyto limito. Tai dar vienas argumentas, kodėl ministerija mato pagrindą atsisakyti šios rūšies medžioklės kvotavimo.

    Jei projektas bus patvirtintas, medžiotojų bendruomenės lauks naujas iššūkis – savarankiškai priimti sprendimus dėl žvėrių populiacijos reguliavimo, vertinant žvėrių daromą žalą ir ilgalaikį poveikį ekosistemoms. Tai reikštų ne tik didesnę atsakomybę, bet ir daugiau lankstumo valdant populiacijas pagal realias situacijas plotuose.

    Tačiau yra ir kita nuomonė apie briedžių medžioklę ir populiacijos valdymą Fenoskandijoje – kalba VDU Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr.  Artūras Kibiša.

    Fenoskandija – tai geografinis ir geologinis regionas Šiaurės Europoje, apimantis Norvegiją, Švediją, Suomiją, Kolos pusiasalį bei Kareliją (šiaurinę Rusijos dalį). Šios teritorijos pasižymi bendru geologiniu pagrindu (vadinamuoju Fenoskandijos skydu – labai senomis, stabiliomis uolienomis) ir bendra ekologine istorija, kuri padėjo pagrindus stipriai gamtos apsaugos sistemai.

    Vienas ryškiausių šio regiono laukinės faunos simbolių – briedis (Alces alces). Nuo XX a. vidurio Fenoskandijos šalyse vykdoma nuosekli briedžių populiacijos stebėsena ir taikoma griežtai limituota medžioklė. Kiekviena valstybė nustato kvotas, taiko leidimų sistemas bei valstybiniu arba regioniniu lygmeniu reglamentuoja sumedžiojamų gyvūnų skaičių, siekdama užtikrinti tvarų išteklių naudojimą.

    Norvegija

    Medžioklė vykdoma pagal leidimus (kvotas), kurie nustatomi kiekvienoje savivaldybėje (komūnoje). Kiekviename leidime nurodoma gyvūno lytis, skaičius ir sumedžiojimo terminas. 2024–2025 m. medžioklės sezonui buvo nustatytas 26 000 briedžių limitas. Šiuo metu žiemos sezonu Norvegijoje gyvena apie 90 000–120 000 briedžių.

    Švedija

    Medžioklė organizuojama pagal regioninius medžioklės planus (Älgskötselområden). Limitai nustatomi bendradarbiaujant su regioninėmis medžiotojų tarybomis (Älgförvaltningsgrupper), kurios sprendžia, kiek ir kokių gyvūnų galima sumedžioti, kad būtų išlaikyta tinkama lytinė ir amžiaus struktūra. Švedijoje kasmet sumedžiojama apie 80 000–90 000 briedžių, o bendra apskaičiuota populiacija siekia apie 300 000 individų.

    Suomija

    Kvotos nustatomos Laukinių gyvūnų valdymo komisijų (Riistakeskus) kiekvienam regionui atskirai. Suomijoje siekiama palaikyti apie 85 000 individų žiemos populiaciją, todėl kiekvienam sezonui nustatoma tiksli kvota. 2023 m. buvo išduota leidimų sumedžioti 30 000 briedžių.

    Kolos pusiasalis ir Karelija (Rusija)

    Taikoma licencinė medžioklės sistema, tačiau kontrolė laikoma silpnesne nei Skandinavijos šalyse. Tikslių duomenų trūksta, tačiau manoma, kad regione gyvena daugiau nei 40 000 briedžių.

    Šių šalių patirtis rodo, kad atsakinga, valstybės remiama ir moksliškai pagrįsta medžioklė gali užtikrinti tiek gamtos išteklių išsaugojimą, tiek kultūrinio ryšio su gamta tęstinumą. Kvotų, apskaitos, stebėsenos ir bendradarbiavimo sistemos leidžia palaikyti sveiką ir gyvybingą briedžių populiaciją net tada, kai tenka reaguoti į jų skaičiaus mažėjimo signalus ar kitus ekologinius pokyčius.

    Ši patirtis gali būti pavyzdys šalims, kuriose briedžių apskaita nevykdoma nuosekliai, o sprendimai priimami be objektyvių duomenų. Nežinojimas – tiesiausias kelias į permedžiojimą ir rūšies silpnėjimą.

    Pavyzdžiui, kai kuriose Norvegijos vietovėse per pastaruosius kelerius metus briedžių skaičius sumažėjo apie 17 proc. Tai signalas, kad net įprastos ir gausios rūšys gali susidurti su pavojais: švelnėjančiomis žiemomis, plėšrūnų skaičiaus augimu ir žmogaus veiklos poveikiu.

    Valstybės šių pokyčių nestebi pasyviai. Norvegijoje, Švedijoje ir Suomijoje briedžiai kasmet skaičiuojami, fiksuojami jų paplitimo, amžiaus ir struktūros duomenys. Šie skaičiai tampa pagrindu nustatant, kiek gyvūnų galima sumedžioti, kad gamta išliktų stabili ir gyvybinga.

    Kodėl reikalingos kvotos?

    Medžioklės kvotos – tai ne draudimai, o apsauginiai mechanizmai. Jos leidžia naudotis gamtos ištekliais taip, kad būtų užtikrinta jų ilgalaikė išlikimo galimybė. Šiaurės šalys turi aiškias taisykles: leidimų skaičius nustatomas ne spėlionių būdu, bet pagal realią situaciją.

    Norvegijoje savivaldybės pačios atsakingos už leidimų išdavimą, remiasi vietiniais stebėjimais, vertina gyvūnų populiaciją, jos struktūrą, ar netrūksta patelių. Švedijoje ir Suomijoje veikia regioninės tarybos, bendradarbiaujančios su miškininkais, mokslininkais ir medžiotojais. Visi siekia bendro tikslo – kad po medžioklės sezono gamtoje liktų pakankamai gyvūnų.

    Šių šalių praktika parodo svarbią tiesą: kai valstybė rūpinasi gamta, ji rūpinasi ir savo žmonėmis. Limitai, stebėsena ir atsakingas požiūris leidžia gyventi šalia gamtos, ją pažinti ir kartu išsaugoti. Toks kelias galėtų būti sektinas ir toms šalims, kur medžioklės sprendimai vis dar priimami be pakankamų duomenų ar silpnos apskaitos pagrindu. Jei norime, kad briedžiai ir toliau gyventų mūsų miškuose net ir po dešimtmečių, turime žinoti, kiek jų turime – ir palikti pakankamai tiems, kurie dar tik gims.

  • VMU komentaras dėl medžioklės įrenginių suderinimo tvarkos

    VMU komentaras dėl medžioklės įrenginių suderinimo tvarkos

    Gerbiami medžiotojai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 papunkčiu, primename, kad medžioklės įrenginių statybai ir eksploatavimui privačioje ar valstybinėje žemėje būtina gauti žemės savininko ar valdytojo sutikimą arba sudaryti atitinkamą sutartį. Šiuo tikslu Valstybinių miškų urėdija (VĮ VMU) registruoja savo valdomose teritorijose esančius medžioklės įrenginius, kurie reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioklei bei medžiojamųjų gyvūnų atrankai vykdyti.

    Ši tvarka buvo aptarta ir derinta su pagrindinėmis, skaitlingiausiomis medžiotojų draugijomis: Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Lietuvos medžiotojų sąjunga „Gamta“ ir Sūduvos medžiotojų sąjunga. Šios draugijos buvo pakviestos į pasitarimą,  kurio metu išklausytos medžiotojų bendruomenės įžvalgos, pastabos, į kurias atsižvelgta rengiant galutinį tvarkos projektą. VMU parengta tvarka nėra siekiama apriboti medžioklės galimybių, ji skirta padėti medžiotojams patogiau suderinti medžioklės plotuose naudojamus įrenginius bei užtikrinti teisėtą, saugią ir atsakingą medžioklės infrastruktūros naudojimo praktiką valstybiniuose miškuose.

    Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, teigianti, kad ši tvarka buvo nederinta su medžiotojus vienijančiomis organizacijomis, neatitinka tikrovės. Dėl kylančios viešos diskusijos bei klausimų, VMU pabrėžia, kad:

    • Tvarka buvo nustatyta ją aptarus su medžiotojų bendruomene;
    • Vertinimas, kad tvarka „atims“ 47 % plotų viliojimui ar tykojimui nėra tikslus. Šia tvarka siekiama apsaugoti miško želdinius, jaunuolynus ir saugomas teritorijas, o ne riboti medžioklę apskritai;
    • Atsakomybė už žvėrių daromą žalą, kaip ir iki šiol, sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka;
    • VMU veikia pagal jai suteiktus įgaliojimus ir vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais.

    Medžioklės įrenginių suderinimas

    Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio 2 punkto 3 papunkčio “gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje“ nuostatas, VĮ VMU registruoja savo valdomoje teritorijoje esamus medžioklės įrenginius, reikalingus saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką.

    Kriterijai medžioklės įrenginių suderinimui

    Medžioklės įrenginiaiNeleistinos vietos
    Stacionarus medžioklės bokštelis– Teritorijos, kur taikomos saugomų teritorijų apribojimai – Vietos, kuriose įrenginiai trukdo miško ūkinei veiklai
    Gyvūnų šėrykla– Teritorijos, kur taikomos saugomų teritorijų apribojimai – Medynai (vyraujanti medžių rūšis: ąžuolas, eglė, pušis) iki 30m. amžiaus ir ne arčiau kaip 200 m iki jų, želdiniai, žėliniai iki 7 m. amžiaus – Vietos, kuriuose įrenginiai trukdo miško ūkiniai veiklai -RO objektai ir ne arčiau kaip 200 m iki jų
    Viliojimo vieta– Teritorijos, kur taikomos saugomų teritorijų apribojimai – Medynai (vyraujanti medžių rūšis: ąžuolas, eglė, pušis) iki 30m. amžiaus ir ne arčiau kaip 200 m iki jų, želdiniai, žėliniai iki 7 m. amžiaus – Vietos, kuriuose įrenginiai trukdo miško ūkiniai veiklai – RO objektai ir ne arčiau kaip 200 m iki jų
    Pirminio žvėrių apdorojimo aikštelė– Naujo įrenginio įrengimas neleistinas – Pateikiama informacija apie esamą įrenginį
    Gyvūninių atliekų duobė– Naujo įrenginio įrengimas neleistinas – Pateikiama informacija apie esamą įrenginį

    Dėkojame už bendradarbiavimą ir tikimės konstruktyvaus dialogo su visomis medžiotojų organizacijomis, dėl šios tvarkos įgyvendinimo praktikos ir tobulinimo galimybių.

  • Medžioklės kultūros festivalis kviečia į Paežerių dvarą

    Medžioklės kultūros festivalis kviečia į Paežerių dvarą

    2025 m. liepos 26 d., šeštadienį, 12 valandą Paežerių dvare (Vilkaviškis) nuaidės vienas iš ryškiausių vasaros renginių – Medžioklės kultūros festivalis, skirtas visai šeimai. Šventės metu lankytojai kviečiami atrasti, pažinti ir patirti gyvąsias Lietuvos medžioklės, miškų bei gamtosaugos tradicijas.

    Išskirtinis akcentas – pirmą kartą Vilkaviškyje vyksiantis Lietuvos elnių kvieslių čempionatas. Į šį unikalų renginį susirinks geriausi šalies elnių kviesliai, demonstruosiantys įgūdžius, paremtus ilgametėmis tradicijomis ir gamtos pajauta. Čempionatas ne tik įtraukia, bet ir edukuoja – jis atskleidžia senovinį ryšį tarp žmogaus ir laukinio žvėries, parodant, kiek daug žinių reikia norint suprasti gyvūnų elgesį.

    Festivalio organizatoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), Aplinkos apsaugos departamentu, miškininkais, žvejų bendruomenėmis, šaulių sąjunga, žirgų augintojais, medžioklinių šunų klubu, sakalininku, subūrė plačią gamtos ir kultūros mylėtojų komandą.

    Festivalio lankytojų laukia:

    • medžioklės ragų ansamblio pasirodymai
    • žvejų ir medžiotojų kiemeliai, kuriuose vyks edukacijos, pristatymai, parodos
    • miškininkų ir aplinkosaugininkų veiklos, supažindinančios su gamtosaugos aktualijomis
    • šaulių veiklos zona su demonstracijomis, vaikų užsiėmimais
    • žirgai ir pajodinėjimai
    • medžioklinių šunų parodomosios programos
    • sakalininko pasirodymas, pristatantis istorinį sakalininkystės paveldą
    • lauko virtuvė, autentiški patiekalai
    • gyva muzika, pramogos vaikams.

    Paežerių dvaras – išskirtinė vieta šiam festivaliui. Istorinis kultūros paveldas suteikia šventei ypatingą atmosferą, kurioje darniai susilieja gamta, tradicija ir bendrystė.

  • „Vėrupis“ aukcione pasiūlė įspūdingą sumą ir laimėjo „Aukštaitijos“ medžioklės vienetą

    „Vėrupis“ aukcione pasiūlė įspūdingą sumą ir laimėjo „Aukštaitijos“ medžioklės vienetą

    Liepos 17 d., Medžiotojų klubui „Vėrupis“ oficialiai suteiktas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete „Aukštaitija“, kuris apima teritorijas Ignalinos ir Utenos rajonuose.

    Leidimas išduotas vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir remiantis 2025 m. liepos 11 d. elektroninėje aukcionų platformoje „Evarzytines“ vykusio aukciono (Nr. 294516) rezultatais. Aukciono metu Medžiotojų klubas „Vėrupis“ pateikė didžiausią vienkartinės įmokos pasiūlymą Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir įgijo teisę naudotis šiuo medžioklės plotu. Pradinė kaina siekė 5 756 Eur, o laimėtojo pasiūlyta suma – net 360 210 Eur.