Nors geopolitinė įtampa skatina Lietuvą ruoštis gynybai, šalyje katastrofiškai trūksta šaudyklų. Ekspertai vienbalsiai pripažįsta, kad rekordiškai išaugus šaulių ir savanorių skaičiui, šaudyklos nebepajėgia patenkinti visų poreikių. Vien gyventojų, turinčių registruotą ginklą savigynai, šiuo metu yra apie 100 tūkstančių.
Šaudyklos kovoja dėl išlikimo
Baimė dėl savo šeimos ir šalies saugumo paskatino žmones jungtis prie šaulių sąjungos ar lankyti savigynos kursus. Šaudyklos – vakarais ir savaitgaliais sausakimšos: kariai, civiliai, šauliai ir medžiotojai po darbų neturi kur treniruotis, tobulinti savo įgūdžių. Visoje Lietuvoje yra vienintelė tolimųjų atstumų šaudykla Širvintose, kurioje treniruotis gali snaiperiai. Į ją šauliai vyksta iš visos Lietuvos, net Klaipėdos.
Nepaisant tokių iššūkių ir viešai deklaruojamos valstybės paramos šaudykloms, jos susiduria su priešinga realybe – kovoja dėl išlikimo.
„Kol Lietuva ruošiasi gynybai, valstybinės institucijos veržia kilpą tiems, kurie tą gynybą realiai stiprina. Vienos šaudyklos negali atsidaryti dėl dirbtinai kuriamų kliūčių, perteklinių reikalavimų, kitos patiria nepagrįstus puolimus ir bandymą stabdyti jų veiklą, – pastebi Vidaus ir lauko šaudyklų asociacijos prezidentas Virmantas Užpalis.
– Kai kurios Lietuvos šaudyklos – ant bankroto ir išnykimo ribos. Nežinia, kiek joms užteks dar patriotiškumo kovoti už savo šalį ir savo teises legaliai, turint visas licencijas, veikti. Vietoj valstybės paramos – tikrinimai, draudimai, teismai ir grėsmės uždaryti.“
Mato grėsmę nacionaliniam saugumui
Dalis verslininkų, norėjusių prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo, susidūrę su biurokratinėmis kliūtimis net atsisakė minties investuoti ir atidaryti šaudyklą.
Paaštrėjus situacijai, Lietuvos šaudyklos ėmė vienytis į asociaciją, kad būtų apgintos jų teisės. Į asociaciją kviečiamos jungtis visos Lietuvos šaudyklos: tiek lauko, tiek vidaus. Asociacijos tikslas – ne tik ginti verslą, bet ir išsaugoti šalies gynybinį potencialą.
„Būtent šaudyklose formuojasi praktiniai įgūdžiai, kurie lemia, ar žmonės bus pasirengę ginti savo šalį. Jeigu šaudyklų neliks, išnyks ir gebėjimas gintis. Tai pavojus ne tik šaudyklų egzistencijai. Tai – tikroji grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – reziumuoja asociacijos iniciatoriai.
Kam naudinga silpna Lietuva?
Šaudyklų savininkai stebisi, kad situacija drastiškai pasikeitė būtent 2022 metais. Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą Lietuvoje veikiančios šaudyklos pradėjo jausti pavienių gyventojų pasipriešinimą ir organizuojamus išpuolius.
„Įdomiausia tai, kad eilę metų šaudyklos netrukdė niekam. Tačiau nuo 2022 metų, prasidėjus karui prieš Ukrainą, pajutome bandymus su mumis susidoroti. Socialiniuose tinkluose ėmė siautėti pavieniai asmenys, prisidengiantys naujai sukurtomis neva bendruomenių grupėmis. Tačiau realiai aistras ir aštrias diskusijas kelia vos keli žmonės, prisikūrę po keletą anketų, patys savo įrašus komentuojantys ar troliai. Kas paneigs, kad už to slypi prorusiškos jėgos? Nes kam gi daugiau naudinga silpna Lietuva?“ – teiraujasi asociacijos vadovas.
Šaudyklų vadovai ir asociacijos iniciatoriai įsitikinę – sistemingas bandymas riboti šaudyklų veiklą nėra atsitiktinis.
„Kam naudinga Lietuvoje silpninti pilietinį pasirengimą, uždarinėti šaudyklas, riboti treniruotes? Tokie veiksmai ir bandymai su mumis susidoroti pavojingi visai Lietuvai. Tai tiesiogiai kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – įspėja Vidaus ir lauko šaudyklų asociacijos prezidentas V. Užpalis.
Stebina ir tokie faktai, kad arčiausiai šaudyklų gyvenantys žmonės niekuo nesiskundžia, o bangas kelia už pusantro kilometro ir toliau gyvenantys.
Kaišiadorių rajono šaudyklos savininkas Tadas Miškinis taip pat teiraujasi:
„Visų pirma, norėtume atkreipti valstybės saugumo institucijų dėmesį, kad Kaišiadorių rajone aktyvi veikla prieš šaudyklas prasidėjo būtent 2022-2023 metais, prasidėjus aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje. Ar tai sutapimas? Kaip nebūtų keista, aktyvistų grupė pasivadino „Šaudyklai NE“.
Dar mįslingai dingo ir kai kurie pasisakymai nuo Facebooko sienos. Net jeigu tie pasisakymai ir nebuvo galimai prorusiški, ir gal kažkaip ne taip atrodantys šių dienų aktualijose, tai kokia prasmė buvo pradžioje juos publikuoti, o vėliau naikinti ir slėpti?
Atsirado ir paveiktų Seimo narių, kurie palaiko išpuolius prieš šaudyklas. Klausimas, ar tų aktyvistų bandomos inicijuoti šališkos įstatymo pataisos neprieštarauja valstybės interesams?“.
Neprisikviečia visuomenės sveikatos centro
Su biurokratinėmis kliūtimis ir absurdiškais reikalavimais susiduria ir kitos šaudyklos. Pavyzdžiui, valstybinė institucija nurodo lauko šaudyklai slopinti triukšmą statant aukštesnius pylimus, įrengiant stoginę su garso izoliacija, o gyventojų užsiundyta Statybos inspekcija liepia išmontuoti neteisėtą statinį.
Viena šaudykla niekaip negali prisikviesti Visuomenės sveikatos centro, kad išmatuotų pakartotinai triukšmo lygį dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms: šaudyklai, gyventojams, policijos atstovams ir nepriklausomai licencijuotai laboratorijai.
„Turime pagrįstų įtarimų, kad klastojami protokolai, piktnaudžiaujama tarnyba atstovaujant vieną šalį, šantažuojama, siekiama sužlugdyti verslą. Ketiname kreiptis į prokuratūrą.
Kiek vyko matavimai toje šaudykloje, niekada nebuvo jokio triukšmo normos viršijimo, išskyrus vieną keistą atvejį. Tuomet nustatytas triukšmo viršijimas, kai galimai miške šaudė medžiotojas, pakišo koją šaudyklos veiklai – jai uždrausta veikti vakarais ir savaitgaliais, kuomet didžiausias šaudyklų poreikis.
Jei visuomenės sveikatos centras nesiteiks atvykti dar sykį į vietą ir dalyvaujant visoms suinteresuotoms pusėms: policijai bei licencijuotai laboratorijai išmatuoti triukšmo lygio, šaudykla nebeištemps nė iki naujų metų“, – apgailestauja asociacijos vadovas. Todėl asociacijos nariai vienijasi ir neketina nuleisti rankų bei pasiduoti.
Asociacija stebisi, kad prorusiškoms jėgoms netrūksta išradingumo – pastaruoju metu ėmė kviestis ir Vaikų teisių tarnybas, kad neva vaikams per didelis triukšmas.
„Ar žinojote, kad žoliapjovė skleidžia daug didesnį garsą – net 72 decibelus nei šaudyklos normos – 60? Kodėl niekas nekviečia Vaikų teisių kaimynams, kurie nuo aštuntos valandos ryto šienauja žolę ir taip pažeidžia ne tik vaikų teises dėl per didelio triukšmo, bet trukdo ir išsimiegoti kaimynams?“ – stebisi asociacijos nariai.
Trukdžiai apraizgė visą Lietuvą
Asociacijos iniciatoriai dalijasi istorijomis, kaip trukdžiai steigti šaudyklas apraizgė visą Lietuvą. Tai nėra vienos ar dviejų šaudyklų problema.
Naujienų agentūra BNS ir LRT radijas jau kėlė šią problemą birželio mėnesį. Jau tuomet šaudyklų atstovai skundėsi, jog keliami pertekliniai ir neįgyvendinami reikalavimai.
Klaipėdos rajone verslininkai planavo investuoti kelis milijonus – įrengti iki vieno hektaro plotą užimančią šaudyklą – tokiu atveju įrengimui taikoma supaprastinta tvarka. Tačiau su kolegomis šauliais nutarus investuoti į kur kas didesnį šaudymo treniruočių plotą, prasidėjo problemos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu – jis yra privalomas šaudykloms, kurių plotas viršija vieną hektarą.
Ta šaudykla galėtų naudotis ne tik šauliai, bet ir krašto apsaugos savanorių pajėgos, policija, sportinio šaudymo atstovai, medžiotojai, kitos struktūros, kurių veikloje naudojami šaunamieji ginklai.
„Nepaisant deklaruojamos valstybės politikos stiprinti pilietinę gynybą, Lietuvoje įkurti naują šaudyklą sunkiai įmanoma – keliami pertekliniai ir neįgyvendinami reikalavimai“, – skundėsi šaudyklų atstovai.
Klaipėdos rajone planuota įrengti įvairių atstumų šaudymo takelius, daugiafunkcį mokymo centrą, dronų mokymo aikšteles. Vietos valdžia palankiai įvertino šią iniciatyvą, tačiau pradėjus projektą vystyti, kilo daugybė sunkiai įgyvendinamų reikalavimų. Dauguma jų susiję su poveikiu aplinkai vertinimu.
KAM žadėjo palengvinti šaudyklų steigimą
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė gegužės pabaigoje BNS sakė, kad siekdama stiprinti pilietinio pasipriešinimo pasirengimą, ministerija su savivaldybėmis planuoja plėsti šaudyklų ir tirų tinklą Lietuvoje.
„Planuotume, kad šaudyklos būtų skirtos civiliams, žmonėms, kurie prisideda prie Šaulių sąjungos, komendantūrų, tiesiog mūsų piliečiams, kad paskatintume kuo geresnį visuomenės pasirengimą pilietiniam pasipriešinimui“, – BNS teigė ministrė ir žadėjo palengvinti šaudyklų steigimą.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas LRT radijui teigė, kad šaudykloms steigti Lietuvoje galėtų būti taikomi specialūs reikalavimai:„Tam tikri projektai galėtų būti pripažinti svarbūs krašto gynybai ir turėti tam tikrų išimčių“.
Pasak jo, stebima, kad vis daugiau žmonių įsigyja ginklų ir susiduria su problema, kur jiems praktikuotis šaudyti.
„Išmokti valdyti ginklą turėtų būti kiekvieno piliečio pareiga. Turime pasiekti, kad kažkuriuo metu – nuo mokyklų iki kariuomenės – visa visuomenė sugebėtų naudotis ginklu atėjus karui ar kitai krizei“, – dar prieš metus aiškino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Lenkija šalies mokyklose įvedė privalomą karinį mokymą – šaudyti mokosi net vaikai. Suomija, turėjusi 670 šaudyklų, užsibrėžė tikslą pastatyti dar per 300 naujų šaudyklų, kad patenkintų po Rusijos invazijos į Ukrainą išaugusią paklausą.
Nacionalinio saugumo paradoksas
Ekspertai primena, kad šaudymo įgūdžiai – būtina valstybės gynybos dalis.
„Turėti ginklą ir mokėti juo naudotis – dvi skirtingos sąvokos. Be nuolatinės praktikos, įgūdžiai greitai prarandami. Jeigu valstybė nori turėti pasirengusius piliečius, šaudyklų tinklas turi būti plėtojamas, o ne žlugdomas ir diskriminuojamas. Šaudyklos tiesiogiai prisideda prie Lietuvos gynybinio pajėgumo, – pabrėžia asociacijos vadovas.
– Kai mūsų veiklai trukdoma, kai vietoj bendradarbiavimo matome biurokratinius karus – kyla klausimas: ar tikrai visi supranta, kokia tai grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui?“.
Kaišiadorių rajono šaudyklos savininkas T. Miškinis taip pat antrina:
„Valstybė ne tik neskatina savo išsikeltų prioritetų ir tikslų, bet mūsų, šaudyklų savininkų, negirdi ir negina. Nors laikomės visų įstatymų, esame ignoruojami. Toliau taip tęstis nebegali.
Jeigu valstybės prioritetas yra piliečių skatinimas būti pilietiškais, norintys ginti savo namus, šeimą, šalį, privalo turėti galimybę lavinti būtinuosius įgūdžius saugiai tam skirtose šaudyklose. Jas mes įsteigėme laikantis įstatymų, išlaikome savo pačių lėšomis ir dar esame priversti gintis nuo nedraugiškai nusiteikusių aktyvistų, galimai veikiančių ne mūsų šalies interesų vardan”.
