Šiandien vis dažniau šalia tradicinio šautuvo medžiotojai naudoja termovizorius ir naktinius taikiklius. Šios technologijos leidžia tiksliau atpažinti gyvūną tamsoje, išvengti klaidų ir sumažinti sužeidimų riziką – tiek gyvūnams, tiek žmonėms.
Ar tokie prietaisai padeda medžioti atsakingiau ir tvariau? Kaip jie dera su medžioklės etika ir gamtos apsauga? Apie tai – atviras pokalbis su medžiotoju Deividu Staponkumi, kuris miške pasitelkia ne tik savo patirtį, bet ir modernią techniką.
Olandijoje sumedžiotas vilkas, tačiau vis dar nėra aišku, ar pašalintas būtent tas individas, kuris per pastaruosius mėnesius Utrechtse regione du kartus užpuolė žmones. Naujienų portalas NOS.nl skelbia, kad šie incidentai paskatino intensyvias diskusijas apie vilkų elgesį, žmogaus saugumą bei laukinių plėšrūnų valdymą urbanizuotose teritorijose.
Du išpuoliai, sukėlę nerimą visuomenei
Rugpjūtį įvykusi ataka buvo ypač pavojinga: šešerių metų vaikas buvo pargriautas ir tempiamas vilko. Vaikas patyrė nubrozdinimų ir įkandimų nugaros srityje bei po pažastimi. Šis įvykis iškėlė klausimų dėl žmonių saugumo vietovėse, kur vilkai vis dažniau pasirodo arti gyvenviečių.
Gegužės pabaigoje vilkas taip pat užpuolė moterį. Biologinių pėdsakų ir DNR tyrimai leido tiksliai identifikuoti konkretų vilką, atsakingą už tą išpuolį, todėl abi atakos buvo rimtai vertinamos vietos institucijų.
Sprendimas likviduoti pavojingą individą
Įvertinus ekspertų rekomendacijas ir realų pavojų žmonėms, vietos valdžia priėmė sprendimą vilką eliminuoti. Šią savaitę patvirtinta, kad gyvūnas buvo sumedžiotas, tačiau lieka neaišku, ar tai tikrai tas pats individas, susijęs su užfiksuotais išpuoliais.
DNR tyrimai – lemiamas atsakymas
Rezultatų tikimasi sulaukti kitą penktadienį. DNR analizė parodys, ar pašalintas gyvūnas sutampa su vilku, kurio pėdsakai rasti po abiejų atakų. Be to, tyrimai suteiks papildomos informacijos apie vilkų judėjimą šiame regione ir jų elgsenos ypatumus.
Laikinos saugumo rekomendacijos gyventojams
Kol atliekami tyrimai, savivaldybė kartu su gamtosaugos organizacijomis ragina gyventojus elgtis atsargiai. Patariama riboti lankymąsi ūkių teritorijose, miškuose bei gamtos rezervatuose, ypač anksti ryte ir sutemų metu, kai vilkų aktyvumas didžiausias.
Įvykiai Olandijoje dar kartą pabrėžia sudėtingą žmogaus ir laukinių plėšrūnų sambūvį. Jie primena, kad siekiant užtikrinti saugumą būtina rasti balansą tarp gamtos apsaugos tikslų ir realių grėsmių, su kuriomis susiduria vietos bendruomenės.
Aplinkos ministerija 2025–2026 m. medžioklės sezonui nustatė 307 vilkų sumedžiojimo limitą. Šiuo metu iš jo išimti 114 vilkų, tad dar liko sumedžioti 193.
Įdomu tai, kad pernai tokiu pačiu laikotarpiu medžiotojai buvo sumedžioję 131 vilkus, todėl šiemet tempas kiek lėtesnis. Tai gali būti susiję tiek su oro sąlygomis, tiek su vilkų elgsenos pokyčiais ar kitais vietos veiksniais, kurie daro įtaką sėkmingam jų sumedžiojimui.
| Sumedžiojimo vieta (savivaldybė) | Sumedžiota, vnt. | Sumedžiojimo data |
| Varėnos r. | 1 | 2025-10-15 |
| Šakių r. | 1 | 2025-10-17 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-10-17 |
| Biržų r. | 1 | 2025-10-18 |
| Skuodo r. | 3 | 2025-10-18 |
| Šilutės r. | 2 | 2025-10-18 |
| Širvintų r. | 1 | 2025-10-18 |
| Zarasų r. | 2 | 2025-10-18 |
| Druslininkų r. | 1 | 2025-10-19 |
| Anykščių r. | 1 | 2025-10-19 |
| Kupiškio r. | 1 | 2025-10-19 |
| Klaipėdos r. | 1 | 2025-10-20 |
| Pagėgių r. | 1 | 2025-10-20 |
| Šiaulių r. | 1 | 2025-10-20 |
| Skuodo r. | 1 | 2025-10-21 |
| Radviliškio r. | 1 | 2025-10-21 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-10-21 |
| Panevėžio | 2 | 2025-10-21 |
| Kaišiadorių r. | 1 | 2025-10-21 |
| Šakių r. | 1 | 2025-10-22 |
| Vilkaviškio r. | 1 | 2025-10-23 |
| Jonavos r. | 2 | 2025-10-24 |
| Lazdijų r. | 1 | 2025-10-24 |
| Anykščių r. | 1 | 2025-10-24 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-10-24 |
| Vilniaus r. | 1 | 2025-10-25 |
| Raseinių r. | 2 | 2025-10-26 |
| Vilkaviškio r. | 1 | 2025-10-26 |
| Ignalinos r. | 1 | 2025-10-27 |
| Kretingos r. | 1 | 2025-10-28 |
| Kaišiadorių | 2 | 2025-10-28 |
| Ignalinos r. | 1 | 2025-10-29 |
| Šakių r. | 2 | 2025-10-29 |
| Šilutės r. | 1 | 2025-10-30 |
| Utenos r. | 2 | 2025-10-30 |
| Utenos r. | 2 | 2025-10-31 |
| Rokiškio r. | 1 | 2025-11-01 |
| Joniškio r. | 1 | 2025-11-02 |
| Kašiadorių r. | 1 | 2025-11-02 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-11-02 |
| Rokiškio r. | 1 | 2025-11-04 |
| Radviliškio r. | 1 | 2025-11-05 |
| Šakių r. | 1 | 2025-11-05 |
| Šiaulių r. | 1 | 2025-11-05 |
| Širvintų r. | 2 | 2025-11-05 |
| Telšių r. | 1 | 2025-11-06 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-11-07 |
| Akmenės r. | 1 | 2025-11-07 |
| Vilniaus r. | 1 | 2025-11-07 |
| Šakių r. | 1 | 2025-11-07 |
| Utenos r. | 1 | 2025-11-07 |
| Šiaulių r. | 1 | 2025-11-08 |
| Plungės r. | 1 | 2025-11-08 |
| Biržų r. | 1 | 2025-11-08 |
| Kelmės r. | 1 | 2025-11-08 |
| Vilkaviškio r. | 1 | 2025-11-08 |
| Utenos r. | 1 | 2025-11-08 |
| Anykščių r. | 1 | 2025-11-09 |
| Anykščių r. | 1 | 2025-11-10 |
| Akmenės r. | 1 | 2025-11-10 |
| Elektrėnų r. | 1 | 2025-11-11 |
| Ignalinos r. | 1 | 2025-11-12 |
| Ukmergės r. | 1 | 2025-11-14 |
| Varėnos r. | 1 | 2025-11-14 |
| Panevėžio r. | 1 | 2025-11-15 |
| Jurbarko r. | 1 | 2025-11-15 |
| Švenčionių r. | 1 | 2025-11-15 |
| Kazlų Rūdos | 1 | 2025-11-15 |
| Kretingos r. | 2 | 2025-11-15 |
| Ignalinos r. | 2 | 2025-11-15 |
| Akmenės r. | 1 | 2025-11-15 |
| Švenčionių r. | 1 | 2025-11-15 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-11-15 |
| Ignalinos r. | 1 | 2025-11-16 |
| Šalčininkų r. | 1 | 2025-11-16 |
| Druskininkų r. | 1 | 2025-11-17 |
| Vilkaviškio r. | 1 | 2025-11-20 |
| Rietavo | 1 | 2025-11-21 |
| Kauno r. | 1 | 2025-11-22 |
| Šalčininkų r. | 1 | 2025-11-22 |
| Elektrėnų | 1 | 2025-11-22 |
| Šakių r. | 1 | 2025-11-22 |
| Ukmergės r. | 1 | 2025-11-22 |
| Anykščių r. | 1 | 2025-11-22 |
| Plungės r. | 1 | 2025-11-23 |
| Ignalinos r. | 2 | 2025-11-24 |
| Kaišiadorių r. | 2 | 2025-11-25 |
| Šalčininkų r. | 2 | 2025-11-25 |
| Telšių r. | 1 | 2025-11-27 |
| Kauno r. | 1 | 2025-11-28 |
| Šiaulių r. | 1 | 2025-11-28 |
| Vilniaus r. | 1 | 2025-11-29 |
| Rokiškio r. | 1 | 2025-11-29 |
| Varėnos r. | 1 | 2025-11-29 |
| Kelmės r. | 1 | 2025-11-30 |
| Šakių r. | 1 | 2025-11-30 |
| Kėdainių r. | 1 | 2025-11-30 |
| Iš viso: | 114 | |
| Iš viso leista sumedžioti: | 307 |
Aplinkos apsaugos departamentas primena medžiotojams, kad fiksuojant vilko sumedžiojimą būtina vengti duomenų dubliavimo ir laikytis nustatytos informacijos teikimo tvarkos. Pastaruoju metu pastebėta, kad kai kurie medžiotojai informaciją pateikia ir per elektroninį medžioklės lapą (BIIP), ir į Biomon sistemą. Toks nereikalingas dubliavimas apsunkina duomenų administravimą.
Elektroninio medžioklės lapo naudotojams
Medžioklės plotų naudotojai, pildantys elektroninį medžioklės lapą, apie vilko sumedžiojimą duomenis turi pateikti tik BIIP sistemoje. Papildomai teikti informacijos į Biomon sistemą nereikia.
Elektroninis medžioklės lapas leidžia greičiau ir paprasčiau pateikti visus reikiamus duomenis, todėl medžiotojai skatinami aktyviai naudoti šią priemonę.
Popierinio medžioklės lapo naudotojams
Medžioklės plotų naudotojai, kurie pildo popierinį medžioklės lapą, sumedžioję vilką privalo:
• per 24 val. pateikti duomenis Biomon sistemoje (skiltyje „Sumedžioti vilkai“);
• papildomai telefonu +370 5 273 2995 informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prieš pradedant dorojimą arba išvykstant iš medžioklės plotų vieneto.
Primename, kad nepriklausomai nuo naudojamo medžioklės lapo formos, sumedžiojus vilką privaloma paimti ir išsaugoti mėginius (dantis, audinius ir kt.) iki tol, kol juos perima įgaliotas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovas. Mėginiai paimami, saugomi ir perduodami vadovaujantis Medžioklės taisyklių 9 priedu.
Aplinkosaugininkai kviečia medžiotojus atsakingai teikti duomenis ir rinktis elektroninį medžioklės lapą, kuris užtikrina patogesnį ir tikslesnį duomenų suvedimą.
Europos Komisija gavo oficialią informaciją iš Ispanijos kompetentingos institucijos apie Afrikinio kiaulių maro (AKM) viruso aptikimą laukiniuose šernuose Katalonijos regione, Barselonos provincijoje. Tai – pirmieji AKM atvejai Ispanijoje nuo 1995 m. ir reikšmingas signalas dėl situacijos Europoje.
Ispanijoje pirmi AKM atvejai po 30 metų
2025 m. lapkričio 26 d. netoli Barselonos autonominio universiteto (Bellaterra / Cerdanyola del Vallès) buvo rastos dvi laukinių šernų gaišenos. Pirminiai tyrimai laboratorijoje parodė AKM viruso buvimą, o Nacionalinė AKM laboratorija Algete (Madridas) 2025 m. lapkričio 27 d. vakare galutinai patvirtino teigiamą rezultatą.
Aplink nustatytą AKM – miškingos teritorijos, vidutinio tankumo šernų populiacija, teritoriją riboja intensyvaus eismo keliai. 10 km spinduliu yra penki komerciniai kiaulių ūkiai, 10–20 km – dar 34 ūkiai. Ispanijoje nedelsiant įgyvendintos visos ES teisės aktuose numatytos kontrolės priemonės: nustatyta užkrėsta zona, uždrausta medžioklė, vykdoma aktyvi gaišenų paieška, sustiprinta biosauga ir ūkinių gyvūnų priežiūra.
Europos Komisija informuoja, kad artimiausiu metu priims laikinas skubias AKM zonų nustatymo priemones, kad būtų suvaldyta rizika.
Lietuvoje besitęsiant afrikiniam kiaulių marui (AKM) ir šiemet jau fiksuojant 8 šios ligos atvejus kiaulių ūkiuose, VMVT nuolat ragina laikytis biosaugos ir saugoti kiaules visais įmanomais būdais.
Atsižvelgiant į naujausius įvykius Europoje ir didėjantį AKM paplitimą, VMVT primena, kad kiekvienas kiaulių laikytojas, nepriklausomai nuo ūkio dydžio, privalo:
Afrikinis kiaulių maras yra itin pavojinga kiaulių ir šernų liga, tačiau žmonių sveikatai pavojaus nekelia.
Šiandien medžioklė Lietuvoje — tai ne tik tradicija ar laisvalaikio veikla. Tai bendruomenė, kuri susiduria su visuomenės lūkesčiais, gamtosaugos iššūkiais ir besikeičiančiu požiūriu į žmogaus santykį su gamta. Kas yra šiuolaikinis medžiotojas? Kaip jis supranta atsakomybę, etiką ir tvarumą?
Kalbindami Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovą Laimoną Daukšą, aiškinsimės, kiek medžiotojai šiandien pasirengę kalbėti apie savo veiklą, kaip jie kuria atsakingo medžiotojo įvaizdį ir kokių pokyčių tikisi bendruomenė.
Europos Sąjungoje toliau intensyviai diskutuojama dėl švino naudojimo amunicijoje ribojimo. Šį klausimą nagrinėja REACH komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, o posėdžiams pirmininkauja Europos Komisija. Naujausias posėdis įvyko 2025 m. spalio 22-23 d., kur pateiktas atnaujintas Komisijos teisinis pasiūlymas.
Atskiriami du reglamentavimo keliai
Oficialiame posėdžio santraukos dokumente nurodoma, kad Komisija pasiūlė naują, atskirtą požiūrį:
Pastarasis, t. y. žvejybos įrankių reguliavimas, sulaukė plataus palaikymo, tačiau amunicijos klausimas vėl išryškino didelius valstybių narių nesutarimus.
Kodėl valstybės nesutaria dėl amunicijos?
Diskusijose daugiausia ginčų sukėlė du aspektai:
Visa tai rodo, kad šio klausimo sprendimas – sudėtingas. Jis turi suderinti aplinkosaugos ir žmonių sveikatos tikslus su realiais socialiniais, ekonominiais ir praktinio įgyvendinimo aspektais visoje Europoje.
Kas toliau?
Derybos bus tęsiamos gruodžio mėnesį, kai REACH komitetas vėl grįš prie švino amunicijos ribojimo klausimo. FACE, atstovaujanti Europos medžiotojų bendruomenei, toliau atidžiai seka procesą, nes tai – vienas reikšmingiausių šiandieninių teisinio reguliavimo klausimų, galinčių paveikti 7 milijonus Europos medžiotojų.
Didėjantis Europos Parlamento dėmesys
Šia tema vis labiau domisi ir Europos Parlamento nariai. Nesenas renginys, kurį surengė europarlamentaras Riho Terras, pritraukė didelį susidomėjusių dalyvių būrį. Jame pristatytos įžvalgos, kaip į švino amunicijos ribojimus žvelgia Europos Komisija ir suinteresuotosios pusės.
Lapkričio 24–26 d. Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai dalyvavo Vilnius TECH universiteto rengiamuose trijų dienų mokymuose „Bepiločių orlaivių pilotavimas“.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dronus plačiai taiko kasdienėje veikloje – patikrinimuose, vertinant galimus pažeidimus, identifikuojant taršos židinius sunkiai prieinamose teritorijose. Dažnai dronais fiksuojamos neteisėtos veiklos –atsikratymas atliekomis, nelegalūs kirtimai, žvyro ar durpių kasimas ir gyvosios gamtos pažeidimai.
Gyvosios gamtos apsaugai dronai ypač svarbūs vykdant stebėjimus ir reidus – jie padeda rasti vandens telkiniuose nelegaliai laikomus tinklus, švendrynuose slepiamas valtis, stebėti medžioklės plotų vienetus ir identifikuoti kitus galimus laukinės gyvūnijos apsaugos pažeidimus. Dronais pareigūnai operatyviai pasiekia sunkiai prieinamas teritorijas ir gali greičiau reaguoti į pažeidimus.
Dronai plačiai naudojami ir duomenų rinkimui – atliekami fotogrametriniai matavimai, 2D ir 3D skenavimas, aerokartografavimas, kurie leidžia tiksliai nustatyti plotus, tūrius ir pažeidimų mastus. Tokie duomenys reikalingi vertinant aplinkai padarytą žalą, analizuojant apsemtas, užterštas, iškastas teritorijas, miškų kirtimo vietas, atliekų kaupimo zonas ar išmatuoti pakrantes.
Surinkti duomenys naudojami aplinkos būklės vertinimui, atkūrimo planavimui ir žalos nustatymui, o pagal juos rengiami oficialūs matavimų protokolai, padedantys tiksliai apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos piniginę vertę.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-816“ projektą (toliau – Projektas) ir su juo susijusius derinimo dokumentus, pritaria Vyriausybės pateiktai išvadai bei teikia toliau nurodytas pastabas dėl Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) pozicijos.
Dėl Vyriausybės išvados
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija pritaria Aplinkos ministerijos ir Vyriausybės išvadai, kuria siekiama išlaikyti nuoseklią, proporcingą ir ilgalaikę medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo tvarką, suderinamą su laukinės gyvūnijos apsaugos ir populiacijų reguliavimo principais.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas, kuriuo kompensacija siejama su prevencinių priemonių taikymu ir jų efektyvumu, yra aiškus, pagrįstas ir skatinantis bendradarbiavimą tarp žemės naudotojų ir medžiotojų.
Papildomai pažymime, kad laukinių gyvūnų daroma žala yra neišvengiama gamtinio proceso dalis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Medžioklės įstatymą medžiojamųjų gyvūnų miškui padaryta žala atlyginama tik tais atvejais, kai apskaičiuota stipriai pažeistų bei žuvusių tikslinės rūšies medelių jaunuolynuose dalis viršija 20 proc., o vyresnio amžiaus medynuose – kai stipriai pažeistų perspektyvių tikslinės rūšies medžių dalis viršija 10 proc. Todėl 5 proc. žalos riba žemės ūkio pasėliams yra proporcinga ir sistemiškai suderinta su analogiškais kriterijais, taikomais miškų ūkyje. Ji atspindi supratimą, kad gamtos procesų visiškai eliminuoti neįmanoma, o toleruotina nedidelė, ekologiškai pagrįsta žala yra būtina pusiausvyrai tarp ūkinės veiklos ir laukinės gyvūnijos išsaugojimo.
Dėl Žemės ūkio ministerijos pozicijos
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija nepritaria ŽŪM pateiktai pozicijai dėl Projekto. ŽŪM argumentai nėra pagrįsti nei teisine logika, nei faktine teisėkūros proceso medžiaga, nei laukinės gyvūnijos apsaugos principais. Pateikiame ŽŪM argumentų paneigimą ir pagrįstus faktinius duomenis, patvirtinančius Projekto racionalumą:
1. Dėl teisėtų lūkesčių argumento.
ŽŪM teiginys, kad 5 proc. pažeidimo riba pažeistų žemės savininkų teisėtus lūkesčius, yra nepagrįstas. Ši nuostata nėra esminis sistemos pakeitimas, o proporcingumo kriterijus, padedantis atskirti ekonomiškai reikšmingą žalą nuo nereikšmingos. Be to, iki šiol galiojanti tvarka jau numato kompensacijų diferencijavimą pagal prevencinių priemonių taikymą.
2. Dėl tariamo nuostatos atsiradimo svarstymo metu.
ŽŪM teigia, kad 5 proc. riba „nebuvo numatyta pirminiame projekte“, tačiau tai faktiškai neatitinka tikrovės. Pirminiame Medžioklės įstatymo projekte Nr. XIVP-4195 5 proc. pažeidimo riba buvo aiškiai įtvirtinta nuo pat projekto pateikimo momento. Todėl teiginys, kad ši nuostata atsirado tik svarstymo stadijoje, yra neteisingas.
3. Dėl prevencijos ir kompensavimo santykio.
ŽŪM nurodo, kad žalos atlyginimas yra kompensacinio pobūdžio ir nedaro įtakos laukinės gyvūnijos apsaugos priemonėms. Tai klaidinantis teiginys. Realus kompensavimo mechanizmas turi būti susietas su prevencinėmis priemonėmis, kitaip kyla rizika skatinti neveiklumą, o tai didintų konfliktus tarp žemės naudotojų ir medžiotojų.
4. Dėl ekonominių skaičiavimų.
ŽŪM pateikiamas pavyzdys apie 50 ha lauką ir 3 000 Eur nuostolį yra teorinis, grindžiamas maksimaliomis prielaidomis ir netaikytinas kaip argumentas prieš 5 proc. ribą. Pažymėtina, kad tokio masto žala ir pagal Projektą būtų kompensuojama, nes viršytų 5 proc. ribą. Todėl pateiktas pavyzdys neprieštarauja, o patvirtina Projekto logiką.
5. Dėl netikslios informacijos apie pirminio projekto turinį.
ŽŪM teiginys, esą pirminiame projekte nebuvo 5 proc. ribos, yra faktiškai klaidingas. Pirminiame projekte ši nuostata buvo įtraukta ir matoma visoms derinančioms institucijoms. Tai reiškia, kad žemdirbių savivaldos organizacijos buvo informuotos ir galėjo vertinti šią nuostatą nuo pat teisėkūros proceso pradžios.
6. Dėl žemdirbių savivaldos dalyvavimo procese.
Taip pat pažymėtina, kad svarstant šią Medžioklės įstatymo pataisą Seimo Aplinkos apsaugos komitete gyvai dalyvavo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Juozas Staliūnas. Todėl ŽŪM teiginys, jog žemdirbių savivaldos organizacijos nebuvo informuotos ar negalėjo pateikti argumentuotų pastabų, neatitinka faktinės situacijos.
(Įrodymas)
Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Juozas Staliūnas dalyvavo 2025 m. birželio 18 d. 09:30 val. vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Tai patvirtina oficialus posėdžio vaizdo įrašas, viešai skelbiamas Seimo YouTube paskyroje: „Aplinkos apsaugos komiteto posėdis, 2025-06-18“ .
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija:
• Pritaria Vyriausybės išvadai dėl Projekto Nr. XVP-816.
• Nepritaria Žemės ūkio ministerijos pozicijai, laikydama ją nepagrįsta, neatitinkančia faktinės teisėkūros medžiagos ir nesuderinama su proporcingumo bei laukinės gyvūnijos apsaugos principais.
• Laiko 5 proc. minimalios žalos ribą pagrįsta, proporcinga ir būtina siekiant išvengti konfliktų bei užtikrinti racionalų kompensavimo mechanizmą.
• Pabrėžia, kad 5 proc. riba skatina prevenciją ir bendradarbiavimą tarp ūkininkų ir medžiotojų, mažinant konfliktus.
• Akcentuoja, kad minimali toleruotinos žalos riba užtikrina ekologinę pusiausvyrą, toleruojant nedidelę natūralią žalą ir saugant laukinės gyvūnijos populiacijas.
• Nurodo, kad pagal analogiją su miškų ūkiu, kur kompensacija pradedama nuo 20 proc. stipriai pažeistų medžių, 5 proc. žalos riba žemės ūkyje yra proporcinga, nes gyvūnai gyvena tiek miškuose, tiek laukuose.
Seime registruotas siūlymas naikinti dar neįsigaliosiančią Medžioklės įstatymo nuostatą, pagal kurią nuo 2026 m. žala ūkininkams būtų kompensuojama tik viršijus 5 procentų pažeisto ploto ribą. Nors daugiau nei dvidešimt metų žala buvo atlyginama nepriklausomai nuo to, ar žvėrys pažeidė 1 ar 10 procentų pasėlių, tokia tvarka neretai kėlė medžiotojų bendruomenei ir savivaldybėms papildomą administracinę bei finansinę naštą, nes net mažiausi pažeidimai tapdavo formaliais ginčų objektais.
Diskusijose su ūkininkų atstovais buvo teigiama, kad 5 proc. slenkstis jiems gali būti nepalankus, nes žala iki šios ribos nekompensuojama. Tuo tarpu Vyriausybės vertinimu, ši riba yra ekosisteminio balanso dalis, o jos panaikinimas gali turėti rimtų pasekmių tiek gamtai, tiek administracinei sistemai.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2025 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. SV-S-434 „Dėl įstatymų projektų išvadų” 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-816 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
Pasėliai, pievos, sodai yra kadaise laukinių gyvūnų buvusių natūralių buveinių vietoje sukurti žmogaus ūkinės veiklos objektai, kuriuose dabar yra laukinių gyvūnų veisimosi, mitybos vietos, migracijos keliai, todėl laukinių gyvūnų daroma žala neišvengiama.
Pagrindinis medžioklės plotų naudojimo principas yra išlaikyti gyvybingas medžiojamųjų gyvūnų populiacijas ir išvengti didelės šių gyvūnų daromos žalos žemės, miškų ūkiams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, medžioklės plotų naudotojai privalo racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, globoti medžiojamuosius gyvūnus. Projekto nuostatos, įpareigojančios medžioklės plotų naudotojus atlyginti net ir minimalią medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nesuderinamos su Medžioklės įstatyme medžioklės plotų naudotojams nustatyta pareiga racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, skatina medžioklės plotų naudotojus naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius neatsižvelgiant į vietinių populiacijų būklę, o tai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos medžiojamųjų gyvūnų populiacijoms.
Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pažymėjo, kad valstybė turi konstitucinę priedermę rūpintis laukine gyvūnija ir užtikrinti laukinės gyvūnijos, kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, apsaugą ir racionalų naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, apimantį inter alia laukinių gyvūnų (jų rūšių) populiacijų valdymą (t. y. reguliavimą ir kontroliavimą). Taigi saugant ir ginant asmens nuosavybės teises neturi būti pažeistas viešasis interesas, laukinės gyvūnijos ištekliai turi būti naudojami, atkuriami ir gausinami racionaliai, laukinė gyvūnija turi būti saugoma. Pažymėtina, kad nustatyta iki 5 procentų toleruotina medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, pievoms ir sodams riba yra racionalus balansas tarp ūkinės veiklos interesų ir natūralios ekosistemos funkcionavimo poreikių. Visiškai išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos neįmanoma. Nustatyta iki 5 procentų toleruotina medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala padeda išlaikyti proporcingumą, išvengti medžiojamųjų gyvūnų persekiojimo ir užtikrina racionalų gyvūnijos populiacijos valdymą.
Lietuvos savivaldybių asociacija ne kartą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Seimą konstatuodama, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymas, kurį vykdo savivaldybių komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – savivaldybių komisijos), yra painus ir ilgas procesas, reikalaujantis didelių žmogiškųjų ir finansinių išteklių, daug laiko.
Savivaldybėms skiriama vos 50 proc. finansavimo, kuris reikalingas valstybės deleguotų funkcijų (įskaitant medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkiui padarytos žalos ir nuostolių nustatymą) vykdymui užtikrinti. Lietuvos savivaldybių asociacija paskaičiavo, kad savivaldybių komisijos šiai funkcijai vykdyti išleidžia apie 0,5 mln. eurų per metus.
Kartais savivaldybių komisijos kviečiamos įvertinti žalą pastebėjus, kad per pasėlių lauką perėjo laukinis gyvūnas ar nuskabyti keli augalai. Savivaldybės komisijos nustatyta žala tokiais atvejais siekia vos keliolika eurų.
Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XV-395 (jis įsigalios 2026 m. sausio 1 d.) nuostatos, kad kanopinių žvėrių ar bebrų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu apskaičiuota pažeistų pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų dalis viršija 5 procentus viso pasėlių ar sumedėjusių sodo augalų užimamo žemės ploto, leistų sumažinti savivaldybių lėšas ir kitus išteklius.
Panaikinus toleruotiną žalos ribą ir įpareigojus atlyginti net ir minimalią žalą, išaugtų administracinė našta ne tik savivaldybėms, bet ir medžioklės plotų naudotojams – tektų neproporcingai daug neatlygintino darbo dalyvaujant savivaldybių komisijų veikloje. Tai kartu didintų ir teismų sistemos apkrovą mažareikšmiais ginčais, jų sprendimo kaštai būtų nepalyginamai didesni už pačią žalą. Šis 5 procentų kriterijus ne tik optimizuoja administracinius procesus, bet ir padeda išvengti nedidelės gamtos ciklui būdingos žalos sureikšminimo.
Projekto nuostatos netaikyti 5 procentų kriterijaus išbalansuotų nusistovėjusį valstybės pareigos užtikrinti racionalų laukinės gyvūnijos naudojimą, atkūrimą ir gausinimą bei žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkų, valdytojų ir naudotojų pareigos rūpintis savo nuosavybe santykį, neskatintų jų taikyti efektyviausias, o ne minimalias apsaugos nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, sklypuose, kuriuose tikėtina didesnė medžiojamųjų gyvūnų žala, auginti mažiau patrauklias kanopiniams žvėrims žemės ūkio kultūras, glaudžiau bendradarbiauti su medžiotojais, sudaryti jiems palankesnes sąlygas medžioti ir mažinti medžiojamųjų gyvūnų daromą žalą.