Blog

Lietuvos medžiotojų sąjunga, kreipiasi į aktyvius medžiotojus, kurie gali ir nori prisidėti prie Lietuvos medžiotojų padėties gerinimo. Mes siekiame atlikti aktyvių medžiotojų apklausą, bei gauti atsiliepimus apie planuojamus pateikti medžioklės taisyklių pakeitimus.

Nenorime, kad projektai būtų rašomi už durų, o įstatymai priimami tik suinteresuotų grupių vardu.
Tai kas dabar vyksta medžioklės ūkyje bei įstatymų leidyboje priklauso mums – Lietuvos medžiotojams. Mūsų tikslas judėti pirmyn ir dirbti kartu.

[megapoll id=”4″]

Daugelis šaulių pabrėžia, kad vario nuosėdos vamzdyje gali neigiamai paveikti tikslumą, todėl daug laiko ir pastangų skiriama šiai problemai spręsti. Suomių kompanija Lapua rado problemos sprendimą.

Į VV paraką buvo įdėta antivarinio agento. Norint suprasti, ar parake šio agento yra, etiketėje reikia ieškoti specialios piktogramos. Lapua atliko nedidelį tyrimą, kuriame palygino naująjį paraką su senuoju.

Mums prireikė trejų metų, kad išjudintume Europos medžiotojus. Iš pradžių tai buvo laikoma mūsų, Baltijos šalių, problema, vėliau savo įžūlumu pradėjome erzinti, kol galų gale sulaukėme dėmesio, kai Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba (LMVT) parodė žemėlapį, kur matomas afrikinio kiaulių maro (AKM) paplitimas Ukrainoje, prie Vengrijos sienos. Balandžio 6 dieną Briuselyje Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE), bendradarbiaudama su Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) nariais, surengė susitikimą su EK ir Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) atstovais. Reikia pabrėžti, kad šį renginį rėmė ir LMVT, atstovaujama Martinio Seržanto, kuris parengė labai vertingą pristatymą. Apie situaciją Estijoje pasakojo Estijos medžiotojų draugijos atstovas Tõnis Kortsas. Deja, negalėjo atvykti Lietuvos ir Lenkijos medžiotojų organizacijų atstovai, kurie būtų galėję prisidėti sprendžiant šį klausimą. Primenu, kad Lietuvai FACE atstovauja Medžiotojų ir žvejų draugija.

Klausimu į klausimą.
Susirinkimas prasidėjo nuo EFSA ir EK atstovų parengtų pristatymų. Kaip vėliau nurodė Belgijos atstovas ir buvęs FACE generalinis sekretorius dr. Yves’as Lecocqas, šių institucijų pateikta informacija yra labai prieštaringa. Pirma, pabrėžiama, kad ES per pastaruosius 40 metų nuolat daugėjo šernų. Taip pat nurodoma, kad didelis šernų tankis skatina AKM plitimą, tačiau siūlymas nedidinti medžioklės krūvio yra prieštaringas. Kaip sumažinti tankį, jeigu krūvio padidinti negalima?

Paklausiusi EFSA atstovo, ką gi daryti – mažinti ar nemažinti šernų skaičių, gavau klausimą atgal – ką gi mes Latvijoje per pastaruosius trejus metus darėme? Ar tai padėjo? Tai tik parodo, kad EFSA, kurios rekomendacijomis grindžiami EK siūlymai, iš tiesų nė nežino, kas būtų veiksminga stabdant AKM. Regis, dėmesys kreipiamas tik į ryškiausiai matomus dalykus, pavyzdžiui, šėrimą. Tik tada, kai nurodžiau, jog šernų migracija sutampa su laiku, kai gyvūnai keliasi į laukus, savo vasarinę buveinę, kad būtent vasarą nustatoma daugiausia ligotų ir nugaišusių šernų,tada EFSA atstovas bandė nukreipti dėmesį į tai, kad, jų duomenimis, kaip tik šėrimas ir platina marą. Reikia pasakyti, kad dar prieš kurį laiką buvo kalbama apie visišką draudimą šerti, o dabar kalbama apie leidimą jaukinti šernus, kad būtų palengvinta medžioklė.

Vis dėlto susirinkimą galima laikyti iš dalies sėkmingu, nes EK, EFSA, CIC ir FACE buvo vienos nuomonės, kad toks susirinkimas turėjo įvykti daug greičiau, nes su medžiotojais turi būti bendradarbiaujama visai kitokiu lygiu, t. y. medžiotojų nuomonę irgi reikia išklausyti, nes šiuo klausimu mes esame partneriai, o ne priešai. Kad klausimas rimtas, rodo ir tai, jog susirinkime dalyvavo ir CIC vykdomasis direktorius Tamásas Marghescu, ir prezidentas George’as Amanas.

Naujas FACE generalinis sekretorius.
Kitą dieną įvyko visuotinis FACE narių susirinkimas, kuriame nurodžiau, jog iš tiesų vis dar stebina, kiek mažai šalių narių rūpinasi plintančiu AKM. Tai tikrai nebėra vietinė problema, o didelio masto epidemija, paveiksianti medžioklės tradicijas visoje Europoje. Taip pat susirinkime savo viziją ir komentarus apie pasiektus rezultatus pateikė FACE generalinis sekretorius Ludwigas Willneggeris. Jis FACE dirba nuo vasario ir jau pasitvirtino kaip entuziastingas ir aktyvus veikėjas. Telieka tikėtis, kad L. Willneggeriui užteks drąsos ir ištvermės nuvesti septynis milijonus Europos medžiotojų į šviesesnę ateitį.

LINDA DAMBROVSKA
Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

Mielos Lietuvos moterys medžiotojos, turinčios selekcininko kvalifikaciją, kviečiame į praktinę – mokomąją stirninų medžioklę!

Birželio 10 d., šeštadienį, Klaipėdos rajone organizuojama stirninų medžioklė skirta tik moterims. Šios medžioklės tikslas sumedžioti atrankinius stirninus, pašalinant juos iš populiacijos dar iki rujos pradžios, kad prastai išsivystę ar nusenę patinai nepaliktų palikuonių. Tam, kad mežioklės metu pamačius stirniną būtų lengviau nustatyti jo atrankinę grupę, prieš medžioklės pradžią, stirninų amžiaus nustatyto ir atrankinės grupės įvertinimo taisyklės medžioklės dalyvėms bus primintos seminaro metu. Pasibaigus seminarui vaišinsime ant laužo virta šiurpa. Kadangi medžioklė ir žvėrių dorojimas gali užtrukti, numatoma dalyvių nakvynė kaimo turizmo sodyboje. Nakvynė sodyboje kainuos tik damų – medžiotojų šypsenas ir gerą nuotaiką. Su savimi reikia turėti: ginklą ir galiojantį leidimą ginklui, galiojantį medžiotojo bilietą (ne selekcininkėms bus leista medžioti tik šernus), šovinių ir vaišių vakarienei. Rekomenduojama pasiimti: šunį sužeisto žvėries paieškai, vyrą – sumedžioto žvėries dorojimui, rankšluostį pirčiai. Registracija į medžioklę telefonu: 862957980.

Numatoma tokia renginio dienotvarkė:
15.00 val. Susirenkame sodyboje “Bočiaus troba” Beržyno g. 1, Vėžaičiai, Klaipėdos r.
15.10 val. Šeimininkų sveikinimo žodis
15.20 val. Stirninų amžiaus nustatymas (ASU lekt. dr. Gintarė Sabalinkienė)
16.00 val. Stirninų atrankinės grupės nustatymas (LMŽD Klaipėdos skyrius, Valdemaras Zakaras)
16.40 val. Praktinė seminaro dalis.
17.30 val. Ant laužo virtos šiurpos degustatvimas
19.00 val. Registracija į medžioklę, instruktavimas
19.30 val. Įšvykimas į medžioklę.
22.00 val medžioklės pabaiga, aptarimas, pirminis sumedžiotų žvėrių dorojimas.
Pirtis, nakvynė sodyboje..

Gegužės 15-ąją prasidėjo stirnų patinų medžioklės sezonas. Jis truks iki spalio 15 dienos. Aplinkos ministerija primena, kad medžioti stirninus leidžiama tik medžiotojams selekcininkams.

Per 2017-2018 metų medžioklės sezoną pagal aplinkos ministro Kęstučio Navicko patvirtintą kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitą leidžiama sumedžioti 31619 stirnų (9997 patinus ir 21622 pateles), 7995 tauriuosius elnius (2307 patinus ir 5688 pateles), 2692 briedžius (991 patiną ir 1701 patelę) ir 589 danielius (188 patinus ir 401 pateles).

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių agentūros darbuotojai sulaikė brakonierių su šautuvu ir naktinio matymo prietaisu. Rasta nušauta ir išmėsinėta neseniai vaikų atsivedusi šernė. Brakonieriavusiam vyrui gresia rimti ne malonumai – bauda iki 1800 eurų, ginklo konfiskavimas ir teisės medžioti atėmimas. Be to teks atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri gali siekti 3000 eurų.

Apie tai, kad Šiaulių rajone, Katiliškės miške, gali būti neteisėtai medžiojama, Šiaulių aplinkosaugininkams, naktį iš penktadienio į šeštadienį, pranešė medžiotojai. Jie girdėjo šūvį ir matė asmenis, kurie į automobiliu „Opel Vectra“ atvyko į medžiotojų klubo „Ragas“ medžioklės plotus.

Inspektoriai sustabdė iš miško išvažiuojantį automobilį. Mašiną vairavo S.Č. (1988m. 01 mėn.), kartu važiavo D.J. (1987 m. 11 mėn.). Apžiūrėjus automobilį, bagažinėje buvo rastas plastikinis ginklo dėklas su medžiokliniu graižtviniu šautuvu „SAVAGE 3006“, su įstatyta dėtuve, kurioje buvo 3 šoviniai. D. J. pateikė leidimą laikyti, nešiotis ginklus ir galiojantį medžiotojo bilietą. Detalesnės automobilio apžiūros metu, buvo rastas naktinio matymo prietaisas, pritaikytas uždėti ant ginklo. Naktinio matymo prietaisus naudoti medžioklėje draudžiama, be to dokumentus pateikęs asmuo buvo neblaivus (0,2 prom.), o ginklo vežtis neblaivus asmuo neturi teisės, tad apie tai buvo informuota policija.

Apžiūrėjus vietą, kur stovėjo automobilis buvo aptiktos dvi kuprinės su mėsa ir kruvinais peiliais. Netoliese buvo aptikta ir išmėsinėta šernė. D.J. iškarto neprisipažino medžiojęs ir tvirtino, kad su draugu važiavo pas merginas. Deja vaikinui išsisukti nepavyko. Jo kruvini drabužiai ir batai liudijo ką kitą. Be to mėsoje buvo aptikta kulką. Priremtas įrodymų, Šiaulių rajono gyventojas prisipažino nušovęs šernę. Brakonierius dar bandė teisintis, jog medžioja nelegaliai, nes niekas jo į medžiotojų būrelį nepriima.

Ginklas ir naktinio matymo prietaisas perduotas policijai. D.J. teks atsakyti už ginklo laikymo taisyklių pažeidimus.

Aplinkosaugininkai dėl brakonieriavimo surinktą medžiagą perduos teismui, kuris ir spręs kokią nuobaudą vyrui paskirti. Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK 290 str. 8 d.) už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą ar dorojimą numato baudą nuo 800 iki 1800 eurų. Be to teisės medžioti atėmimą ir ginklo konfiskavimą. Šiaulių rajono gyventojui taip pat teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą. Ekspertai nustatė, kad šernė neseniai atsivedė šerniukų ir juos vedžiojo. Tokiu atveju žala, padarytai laukinei gyvūnijai dauginasi iš dviejų. Mat be motinos likę jaunikliai greičiausiai neišgyvens. Tad brakonieriui teks sumokėti apie 3000 eurų žalos, padarytos laukinei gyvūnijai.

Šaltinis: www.am.lt