Miske.lt

Blog

  • Už sumedžiotus du tauriuosius elnius – 8 tūkstančių eurų „premija“

    Už sumedžiotus du tauriuosius elnius – 8 tūkstančių eurų „premija“

    Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida atskleidė dviejų vyriškių nusikalstamą veiką – neteisėtai sumedžioti du taurieji elniai.

    Praėjusių metų rugsėjo 26 d., apie 16 val. jam paskambino vieno Kėdainių r. medžiotojų būrelio narys, kuris pranešė miške pastebėjęs neteisėtai sumedžioto tauriojo elnio žymių. A. Čeida nuvyko pas šį medžiotoją, jis palydėjo pareigūną į mišką, esantį šalia Gerdvilų k. (Truskavos sen.). Parodė vietą, kur, pasak jo, buvo nušautas taurusis elnias. A. Čeida ir kiti pareigūnai nuvažiavo į sodybą, jos kieme pamatė žvėrieną. Sodybos šeimininkas pripažino, jog tai yra elnias ir kad jį neteisėtai sumedžiojo Egidijus Šulcas.

    Vyr. inspektorius nuvažiavo į E. Šulco namus ir ten, virtuvėje, puode ant viryklės, pamatė jau išvirtus plaučius, kepenis ir inkstus. Virtuvėje taip pat buvo kirvis ir medžioklinis peilis su dėklu. Ant kirvio buvo matyti šviežios mėsos likučių. Šiuos daiktus A. Čeida išsivežė – bus reikalingi tiriant bylą.

    Kitoje sodyboje rastos dvi tauriųjų elnių patinų galvos su ragais, elnių kumpiai. Sodybos savininkas paaiškino, kad rugsėjo 25 d. jis vežimu nuvežė prie miško du minėtus vyrus. Apie 21 val. paskambinęs E. Šulcas paprašė atvažiuoti iki miško – pasigyrė, kad jau yra sumedžioti du taurieji elniai patinai.

    Lukas Liutkevičius, apklausiamas teisme dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir išsamiai paaiškino, kaip visa tai atsitiko. Jis nuo 2011 m. yra medžiotojas, nuo 2015 m. – medžiotojas selekcininkas. Prieš tai niekada nebuvo sumedžiojęs tauriojo elnio, nes jų būrelio plotuose šių gyvūnų niekada nebūdavo. Jam vienas bendradarbis pasakė, kad jų miškuose yra elnių, todėl galima pabandyti ir juos sumedžioti. Jį su E. Šulcu į kito būrelio plotus, kur jis neturi teisės medžioti, nuvežė tas pats bendradarbis. Tai buvo rugsėjo 25 d., apie 19 val. Kad medžioklė būtų legali, reikalingas medžioklės lapas, medžiotojo bilietas, selekcininko pažymėjimas, licencija. Turėjo tik medžiotojo bilietą ir selekcininko pažymėjimą, tad medžioti nebuvo galima, bet vis tiek medžiojo. Ant miško linijos pamatę pirmąjį taurųjį elnią, jį sumedžiojo. Kadangi gyvūnas dar buvo gyvas, kad nekeltų garso, nusprendė perpjauti jam gerklę, tai su peiliu padarė E. Šulcas. Palaukus apie 20–30 min., netoliese pasirodė kitas taurusis elnias, į gyvūną paleido šūvį ir jis krito vietoje.

    Tada pasikvietė pagalbos – padėti juos iš miško išgabenti su arkliu atvažiavo keli draugai.

    Jau kitą dieną L. Liutkevičiui teko aiškintis gamtos apsaugos inspektoriams. Jis viską prisipažino, nieko neslėpė. Medžioklėje turėjo graižtvinį šautuvą ,,Mannlicher“ ir lygiavamzdį ,,IŽ-12“. Taip pat – du šovinius, kuprinę, drabužių ir priedėlį, vadinamą duslintuvu, kurio dokumentų neturėjo, su juo neleidžiama medžioti. Taip pat turėjo ir optiką, kuri padėjo sumedžioti elnius. Šaudamas suprato, kad pažeidžia taisykles, žinojo, kad tie gyvūnai būtų sumedžioti pažeidžiant taisykles.

    1. Liutkevičius iš anksto buvo sumokėjęs 2 000 eurų, kitus pinigus norėjo kuo greičiau atiduoti ir viską pamiršti. Visos sumos nesumokėjo todėl, kad buvo patyręs rimtą traumą, buvo ligoninėje, reabilitacijoje, nedarbingas, be to, šiuo metu studijuoja. Gailėjosi dėl to, ką padarė, sakė, kad tai daugiau nepasikartos.
    2. Šulcas taip pat prisipažino kaltu ir paaiškino, kaip įsivėlė į neteisėtą medžioklę. Jis nėra medžiotojas. Supranta, kad negalima neteisėtai medžioti, tačiau sulaukė pasiūlymo padėti draugui medžioti šalia Gerdvilų k. esančiame miške, o jei ką nors sumedžios, – nulupti ir sutvarkyti. Apie 19 val. eidami mišku sumedžiojo pirmąjį taurųjį elnią. L. Liutkevičiui taikliai nepataikius, jis greitai nekrito. Gyvūnas buvo gyvas, todėl priėjęs savo peiliu perpjovė elniui gerklę, kad jis nusibaigtų, nesikankintų. Taip pat sulaukė išeinant antrojo tauriojo elnio, kurį L. Liutkevičius taikliu šūviu paguldė. E. Šulcas praeityje skersdavo gyvulius, dirbo mėsos perdirbimo kombinate, todėl nebijojo pribaigti elnią.

    Teismo nuosprendžiu labiau turėjo apsidžiaugti L. Liutkevičius, nes teismas nusprendė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Būti laiduotoju pateikė prašymą L. Liutkevičiaus darbdavys (direktorius), kuris paaiškino, kad šį vyriškį pažįsta dvejus metus, jie nuolat bendrauja ir po darbo. Jiedu gerai sutaria, yra draugai. Teismo manymu, laiduotojas gali daryti įtaką L. Liutkevičiui, nes jis savo darbdavio klauso, vykdo visus nurodymus.

    Teismas įspėjo, kad, jeigu vyriškis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės.

    1. Šulcas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

    Teismas nusprendė priteisti iš L. Liutkevičiaus 3551,65 Eur padarytai žalai atlyginti. Iš E. Šulco priteista 4651,65 Eur gamtai padaryta žala. Pinigai turi būti sumokėti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą.

    Ginklai ir jų priedai konfiskuoti. Dvejus tauriųjų elnių ragus, saugomus Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios apsaugos inspekcijos saugykloje, nuspręsta perduoti Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultetui.

    Nuosprendis jau įsiteisėjo.

    up
    Kauno RAAD Kėdainių r. agentūros nuotraukos

  • Limitai ir eismo įvykiai

    Limitai ir eismo įvykiai

    Kasmet Lietuvoje didinami stirnų sumedžiojimo limitai. Šiemet leidžiama sumedžioti 3433 stirnomis daugiau nei 2016 metais, kai limitas buvo 28 186. Medžiotojai turi visas galimybes, bet nė vienais metais neišnaudojami visi leidimai – praeitą sezoną nepanaudoti liko 4358. Tokia situacija yra normali ir vienas veiksnių čia yra medžioklės sėkmė. Be to, daugelis medžiotojų tausoja stirnų pateles, ir tai yra viena populiacijos didėjimo priežasčių. Tai irgi gerai, kalbant apie trofėjų medžioklę ir pasirinkimą – kuo daugiau gyvūnų, tuo didesnė galimybė išsirinkti geriausius.

    „Aplinkos ministerija nustato leidžiamą kanopinių sumedžiojimo skaičių, remdamasi medžiotojų stebėjimais ir gyvūnų apskaitos rezultatais“, – pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistė Jolanta Urbelionytė. Pasak jos, šiemet pagaliau pavyko surinkti informaciją, labai dominančią Gamtos apsaugos ir miškų departamentą, t. y. kiek stirnų žūva keliuose. Pasirodo, automobiliai kasmet nutrenkia beveik 3000 gyvūnų, taigi kartu su žuvusiomis ir sumedžiotomis limitas vis tiek pasiekiamas. Aplinkos ministerijos atstovė pabrėžė, kad keliuose nutrenktos stirnos neatskaitomos nuo bendrojo medžiotojams suteiktų leidimų skaičiaus. Tai yra natūralus „nubyrėjimas“, ir gyvūnai vis tiek patenka į medžiotojų rankas, nes į įvykį, kuriame nukentėjo žvėris, praktiškai visuomet iškviečiama policija, kuri praneša vietos medžiotojų būreliui, kad reikia atvykti ir paimti gyvūną ar nutraukti jo kančias. Norėtųsi tikėti, kad atvejų, kai policija neiškviečiama, yra labai mažai, nes tik oficialiai patvirtinus avarijos priežastį galima gauti draudimo kompensaciją. Taigi, anot J. Urbelionytės, duomenys apie nutrenktas stirnas galbūt nėra 100 procentų tikslūs, bet arti to.

    Sumažinti tokių eismo įvykių būtų galima pastačius palei visus kelius aptvarus. Tačiau, kaip visur, ir šis dalykas turi kitą, ne tokią šviesią pusę: taip gyvūnų populiacijos bus apribotos, sukeliant įvaisos (giminingo dauginimosi) riziką, taigi ir genetinio fondo silpnėjimą. Trofėjų kokybė ir gyvūnų sveikatos lygis kris, nes natūrali migracija bus apribota. Visose teritorijose populiacija nesivysto vienodai ir yra tvarkoma skirtingai. Aptvarai gali turėti neprognozuojamų ir labai neigiamų padarinių. Paklausta apie galimybę virš kelių statyti tiltus, kuriais gyvūnai galėtų saugiai persikelti, J. Urbelionytė teigė, kad Lietuvos biudžete, deja, nėra tokių lėšų, nes į natūralias panašios perėjos kainuoja didelius pinigus. Yra 100 ir daugiau metrų pločio tiltų, kurie prasideda labai toli nuo kelio ir baigiasi už poros šimtų metrų nuo jo. Pirmasis toks tiltas buvo pastatytas Prancūzijoje, XX amžiaus viduryje, dabar tokių perėjų yra įvairiose pasaulio šalyse: Nyderlanduose, Vokietijoje, Belgijoje, JAV ir kitur. Plačiais, žole ir krūmais apaugusiais tiltais gyvūnai eina net nenujausdami, kad takas nenatūralus. Štai Lietuvoje pastatytų požeminių perėjų stebėsena rodo, kad jas naudoja nebent mangutai ir lapės. Kiti gyvūnai į šiuos po kelio danga įkastus vamzdžius lįsti bijo.

    „Prieš keletą metų stirnų situacija buvo liūdna, nes gilus sniegas ir didelis šaltis nusinešė daug gyvybių, bet dabar jau keli sezonai šiems kanopiniams yra palankūs“, – sakė J. Urbelionytė. Vis dėlto, nepaisant daugybės kelių eismo nelaimių ir palyginti didelės sumedžiojimo apimties, stirnų populiacija auga. Tai vyksta dėl racionalaus tvarkymo ir nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių. Paskutinės žiemos buvo palyginti šiltos ir maisto buvo daug, taigi kanopinių populiacijos auga. Išimtis – tik šernai, bet tai jau kita istorija.

    Tekstas: Kataryna Šterna
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Medžiotojo Vlogas – Nauja šaudykla Ukmergės raj.

    Medžiotojo Vlogas – Nauja šaudykla Ukmergės raj.

    Aš kaip Ukmergiškis noriu apsidžiaugti, kad pagaliau Ukmergės medžiotojai turi puikią šaudyklą. Kviečiu pasižiūrėti trumpą reportažą iš šaudyklos ir kviečiame visus apsilankyti.

    Šaudyklą rasite čia: www.google.lt/maps/place/55%C2%B006’5…

    Šaudyklos Facebook puslapis: www.facebook.com/Raguvos-Saudyk….

    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžiotojo Vlogas – Kaip aš stirniną medžiojau

    Medžiotojo Vlogas – Kaip aš stirniną medžiojau

    Trijų vakarų stirnino medžioklės istorija su laiminga pabaiga. Kol stirninai nereaguoja į viliojimą telieka pasikliauti tiktai sėkme.

    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Mauser ginklų kainos

    Mauser ginklų kainos

    Žemiau pateikiamos „Mauser” graižtvinių šautuvų 2017 metų kainos. Įgaliotasis „Mauser” atstovas Lietuvoje UAB „Normark”.

    Daugiau informacijos el.paštu deividas@normark.lt

     

  • Vilkų apskaitos rezultatai nepatikimi

    Vilkų apskaitos rezultatai nepatikimi

    Šiemet, pasinaudojus menkiausia proga, t. y. pačiu ploniausiu sniegu, Lietuvoje bandyta skaičiuoti vilkus, tačiau Aplinkos ministerija surinktų duomenų nepripažino patikimais. Taigi tai jau trečioji žiema, kai atlikti vilkų apskaitą dabartiniu metodu neįmanoma.

    Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojai ir studentai parengė naują stambiųjų plėšrūnų apskaitos sistemą, į kurią įeina pėdsakų ir kitų buvimo įrodymų apskaita žiemą, kamerų statymas vilkų dažniau lankomose vietose, anketų siuntimas ir stebėjimo duomenų rinkimas iš medžiotojų, miškininkystės darbuotojų ir vietos gyventojų.

    Vadovaujant Aplinkos ministerijai, planuojama organizuoti darbo grupę, kuri parengs naujos vilkų apskaitos sistemos metodiką. Į grupę numatoma įtraukti mokslininkus, medžiotojus, visuomeninių organizacijų atstovus ir kitų sričių specialistus. A. Stulginskio universiteto parengta programa yra teorija, kurios pagrindu darbo grupė sudarys praktinę vilkų apskaitos metodiką, paskirstys pareigas, nustatys, kas ir kaip apdoros informaciją. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistė Jolanta Urbelionytė nurodė, kad apibendrinti duomenis nėra ministerijos pareiga, tačiau šiuo metu nėra tokios organizacijos, kuri tai galėtų daryti, taigi ir šį klausimą reikėtų išspręsti. Šiemet nauja vilkų apskaitos programa dar nebus panaudota. Kai ji bus parengta, iš pradžių metodas bus išbandytas viename regione, kad būtų matyti, kaip ji veikia ir ką joje reikėtų keisti.

    Kas bus, jeigu ir ateinančią žiemą sniego nebus pakankamai ir vilkų pagal pėdsakus suskaičiuoti nepavyks? Teisės aktai nustato, kad jeigu vilkų suskaičiuoti negalima, nustatomas praeitų metų limitas. Bet yra dar vienas dokumentas – 2014 m. rugpjūčio 28 d. patvirtintas Vilko (Canis lupus) apsaugos planas, kuriame numatyta vilkų sumedžiojimo limitų nustatymo tvarka. J. Urbelionytė mano, kad būtų įmanoma ją pakeisti arba apskaičiuoti teorinį vilkų populiacijos padidėjimą nuo paskutinės legitimios apskaitos. Galbūt šių skaičiavimų rezultatai duos pagrindą pakeisti medžiojamų vilkų skaičių ir tomis žiemomis, kai nepakankamai prisnigs. Šio medžioklės sezono vilkų limitai bus žinomi spalio pradžioje.

    Tekstas: Kataryna Šterna
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Licencijų bus užsakoma su didele atsarga

    Licencijų bus užsakoma su didele atsarga

    Aplinkos ministerija planuoja limituojamiems medžiojamiesiems gyvūnams žymėti skirtų dirželių (licencijų) užsakyti keleriems metams į priekį. Numatyta, kad užsakymo apimtis bus apytikrė ir licencijų dirželiai bus naudojami atsižvelgiant į konkrečią situaciją kiekvieną medžioklės sezoną. Tai leis išvengti vėlavimo, koks šiemet buvo gegužės mėnesį, kai stirnų sezonas prasidėjo vėliau tik todėl, kad leidimai nebuvo paruošti.

    Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento specialistė Jolanta Urbelionytė teigė, kad anksčiau, kai licencijos buvo popierinės, t. y. spausdinti blankai, problemų nebuvo, nes visus leidimus atspausdinti daugiausia trukdavo vieną naktį. Įvedus plastikinius dirželius, reikia atsižvelgti, kad juos pagaminti ir pristatyti trunka ilgiau. J. Urbelionytė pasakojo, kad plastikinių leidimų gamyba yra gana sudėtingas ir ilgas procesas. Paklausta, kodėl tokių leidimų negalima gaminti Lietuvoje, specialistė sakė, kad jų saugumas ir patvarumas yra toks pat aukštas, kaip ir naudojamų muitinėse, o tokio lygio vietos gamyklos negarantuoja. Medžioklės leidimų dirželių galima užsisakyti tik iš konkrečių užsienio gamintojų. Aplinkos ministerija juos užsako iš gamintojo Malaizijoje. Ten ant kiekvienos plombos dedama graviūra. Kitoje pusėje numatytas specialus lipdukas, kuris gaminamas ir dedamas jau Lietuvoje.

    Visa tai kiek užtrunka, o pagal šiandieninę sumedžiojimo apimtį – nemažai. Pavyzdžiui, šiemet reikėjo beveik 43 000 dirželių, nes būtent tiek limituojamų medžiojamųjų gyvūnų numatyta sumedžioti 2017–2018 metų medžioklės sezonu.

    Tekstas: Kataryna Šterna
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Įkurta nauja medžiotojų sąjunga

    Įkurta nauja medžiotojų sąjunga

    Lietuvoje susibūrė nauja, progresyvi grupė – Medžiotojų sąjunga (medziotojusajunga. lt). Jos tikslai ir planai apima medžioklės ūkio ir teisės aktų tvarkymą, bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir struktūromis, taip pat dialogą su gamtos apsaugos ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijomis. Viena Medžiotojų sąjungos gairių yra keisti medžiotojų nusistatymus ir požiūrį, gerinti Lietuvos medžiotojų įvaizdį ir pakelti medžioklės kultūrą iki Europos lygio. Ateityje planuojama bendradarbiauti su kaimyninių šalių medžiotojais.

    Deividas Staponkus, Medžiotojų sąjungos ir miske.lt įkūrėjas, Normark pardavimo vadovas
    Pagrindinės ir didžiausios Lietuvos organizacijos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė: „Kuo daugiau skaldysimės, tuo lengviau bus mus po vieną suvalgyti“. Pasak jo, dalijimasis į kelias mažas organizacijas neveda į gera, kalbant apie bendrą darbą. Iki šiol Lietuvoje buvo trys aktyvios medžiotojų sąjungos: LMŽD, Sūduvos medžiotojų sąjunga ir Medžiotojų sąjunga Gamta, o dabar ketvirtoji – Medžiotojų sąjunga. E. Tijušas nurodė, kad registruota galėtų būti net dar daugiau. Naujosios sąjungos steigėjai yra keturi medžiotojai: UAB Vollit konsultantas Alfonsas Labuckas, portalo miske.lt steigėjas ir Normark atstovas Deividas Staponkus, trofėjų ekspertas, patyręs medžiotojas Irmantas Vaickelionis ir gamtos apsaugos inspektorius Šarūnas Žulys.

    „Kilo visuomeniškai aktyvios ir modernios medžiotojų organizacijos poreikis, – interviu sakė D. Staponkus. – Esame suinteresuoti populiarinti medžioklę, aiškinti visuomenei jos reikšmę, bendradarbiauti su kitų sričių organizacijomis.“ Pasak D. Staponkaus, idėja sukurti naują medžiotojų sąjungą kilo jau gana seniai, bet anksčiau nebuvo pakankamai svarbios priežasties ją įgyvendinti. Atsiradus siūlymui keisti medžioklės įstatymą ir šešis kartus padidinti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą medžioklės plotuose, aktualu tapo greitai reaguoti į tokias situacijas. Kad paaiškintų medžiotojų poziciją ir galbūt paveiktų įstatymų leidybos procesą medžioklės ūkio stabilumo naudai, D. Staponkus susitiko su Seimo nariu, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariu Kęstučiu Mažeika, kalbėjosi socialinių tinklų terpėje, telefonu ir el. paštu. Portale miske.lt buvo paskelbta apklausa, trukusi tik keturias dienas. Joje iš viso dalyvavo 1112 medžiotojų, dauguma per pirmąsias dvi paras.

    Apklausos dalyviai reiškė nuomonę penkiais klausimais. Jeigu miske.lt publikuotos anketos rezultatai tiesiogiai paveiktų realybę, tuoj pat būtų pašalintas medžiotojų sąvadas ir kasmetinis mokestis už jį, mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą nekiltų, minimalus medžioklės plotas būtų padidintas iki 1000 hektarų, siūlymas užtraukti atsakomybę visam būreliui už vieną narį, pagautą medžioklėje neblaivų, būtų atmestas, o siūlymas įvesti elektroninį medžioklės lapą būtų atšauktas. Į klausimą, ar Seimo sprendime atmesti siūlymą pakelti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą galima įžiūrėti naujosios medžiotojų sąjungos poveikį, D. Staponkus atsakė taip: „Informacija apie apklausos rezultatus, medžiotojų diskusijų aktualumas ir bendrosios nuomonės galbūt pateko iki Seimo narių, kurie suprato, kokį didelį rezonansą turi medžioklės taisyklių pataisų projektas ir kad priėmus nepopuliarų sprendimą žala būtų padaryta ne tik politikų įvaizdžiui.“ Žinių laidose apie pataisas politikai teigė, kad tai yra pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai jaunieji medžiotojai taip aktyviai įsitraukė į įstatymų leidybą ir aiškiai išsakė savo nuomonę. Taip, siūlymas pakelti medžioklės plotų mokesčius buvo atmestas.

    Prisijungti prie kokios nors Europos lygio organizacijos Medžiotojų sąjunga kol kas nesiekia. Žinia, Lietuvos medžiotojų interesams Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE) atstovauja LMŽD, o Baltijos šalių medžiotojus drauge Europos lygiu reprezentuoja žurnalo Medžioklė Lietuvos ir Latvijos vyriausioji redaktorė Linda Dombrovska. Naujoji sąjunga didžiausią dėmesį planuoja skirti medžioklės ūkiui tvarkyti.

    Svarbi artimiausios ateities Medžiotojų sąjungos pastangų kryptis yra ūkininkų ir žemės savininkų įtraukimas į dialogą ir bendradarbiavimas su medžiotojais. Šiuo metu niekas nesigilina į ūkininkų, gyvulių augintojų, žemės savininkų ir tvarkytojų problemas, susijusias su medžioklės ištekliais ir medžioklės ūkiu. Medžiotojams viena svarbiausių ginčytinų situacijų yra kompensacijos už nuostolius. Neretai žalos apimtis nurodoma didesnė nei yra iš tikrųjų ir medžiotojų kolektyvai ją vis tiek turi padengti. Tokias ir bet kokias kitas problemas galima pašalinti tik jas kartu aptariant ir ieškant abiem pusėms naudingų ir tinkamų sprendimų.

    Vilkų apskaita ir medžioklės limitų nustatymas jau ne kartą buvo aptartas. Dvi pastarąsias žiemas snigo nepakankamai, o pagal Lietuvos įstatymus, jeigu neįmanoma atlikti apskaitos, limitai nustatomi kaip ankstesnių metų. „Kaip galima teigti, kad Lietuvoje yra tik keli šimtai vilkų, jeigu niekas jų neskaičiavo jau trejus metus?“ – klausia D. Staponkus. Medžiotojai mano, kad šių plėšrūnų šalies teritorijoje yra bent tūkstantis ir reikia kalbėti apie naują populiacijos tvarkymo būdą.

    Kilo visuomeniškai aktyvios ir modernios medžiotojų organizacijos poreikis. Esame suinteresuoti populiarinti medžioklę, aiškinti visuomenei jos reikšmę, bendradarbiauti su kitų sričių organizacijomis.

    Numatyta pabrėžti medžioklinių šunų saugumo aspektą. Šiuo metu Lietuvoje medžioklinių šunų niekaip neprivaloma žymėti. Štai Latvijoje medžioklėje griežtai draudžiama dalyvauti šunims be mažiausiai 2 centimetrų pločio ryškiaspalvės juostos ar antkaklio. Jeigu medžioklėje dalyvauja laikos, kurios neretai labai panašios į vilkus, tuomet arba plėšrūnas pabėgs, nes medžiotojas pasirinks nešauti, arba nukentės šuo, jeigu pasitaikys azartiškesnis ar abejingesnis žmogus. Nei vienas, nei kitas variantas neleistinas.

    Dar viena aktuali, bet nevienareikšmiška tema, pastaraisiais metais sukėlusi aštrių diskusijų, yra slopintuvai. „Galbūt reikėtų surengti pavyzdinių demonstracijų ir bandomųjų šaudymų, kad politikai pamatytų, jog medžioklinių ginklų slopintuvas visai neužslopina viso garso ir negali tapti priežastimi suaktyvėti brakonieriams“, – sakė D. Staponkus.

    Įstoti į Medžiotojų sąjungą galima nemokamai. Jos tikslas nėra suburti kuo daugiau laisvų medžiotojų ar pervilioti jų iš kitų organizacijų. Visi, norintys aktyviai įsitraukti į darbą, maloniai kviečiami susisiekti el. paštu: info@medziotojusajunga.lt.

    Tekstas: Kataryna Šterna
    Šaltinis: Žurnalas “Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Stirninų medžioklės sezono pradžia

    Stirninų medžioklės sezono pradžia

    Kai atšyla ir aplink ausis įkyriai ima zvimbti uodai – tai ženklas,, kad atėjo stirninų medžioklės sezonas, kuris Lietuvoje prasideda nuo gegužės 15 d. Jeigu kam kyla klausimas, ar ne per anksti gegužės mėnesį medžioti stirninus – juk pavasaris toks vėlyvas. Atsakau – tikrai ne. Gyvūnai į orų pokyčius taip greit nesureaguoja kaip, pavyzdžiui, augalai. Stirninai jau seniai nusivalę ragus ir kailį baigia pasikeisti į ryškiai ugninį su nežymiu veidrodėliu pasturgalyje. Gal koks vienas kitas jaunuolis arba paliegėlis dar nešiojasi pantus. Tačiau pagal atrankinės medžioklės nuostatus jie dar turi teisę nešioti pantus iki birželio 10 d.

    Išsiaiškinti, ar žvėris yra atrankinis, – nelengva
    Prasidėjus medžioklės sezonui, norisi sau ir kitiems, gal mažiau patyrusiems medžiotojams priminti stirninų medžioklės principus. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus elninių žvėrių patinus privalome medžioti pagal atrankinės medžioklės nuostatus. Tai reiškia, kad turime vykdyti atranką, kurios tikslas yra iš populiacijos pašalinti silpnus, ligotus ir nusenusius individus, kad jie nebepaliktų savo palikuonių. Taip stengiamasi pagerinti mūsų šalyje gyvenančių elninių žvėrių populiacijų būklę. Kokius realius rezultatus teikia ši atranka, sunku pasakyti. Yra įvairių nuomonių. Tačiau įstatymo privalome laikytis ir medžioti pagal tokius principus, kurie teisės aktuose surašyti juodu ant balto.

    Kaip nustatyti, ar žvėris yra atrankinis – medžiotinas ar perspektyvus? Tai yra nelengvas uždavinys, ypač nedidelę patirtį turintiems medžiotojams, bet nebūtinai jauniems. Kai kurie medžiotojai įvertinti tauriųjų elnių atrankinės grupės vos pažiūrėję į žvėrį taip ir neišmoksta visą gyvenimą, nes jų medžioklės plotuose šios rūšies žvėrys tiesiog negyvena. Taip gali atsitikti ir su briedžiais, kurių taip pat ne visur Lietuvoje gausu. Tačiau stirninai yra dažni medžioklės laimikiai, nes jų gausu visur – įvairių tipų miškuose, pelkėse, krūmynuose ir net žemės ūkio laukuose.

    Atrankiniais stirninais laikomi tokie žvėrys, kurių ragai (pagrindinis sveikatos būklės indikatorius) jų amžiaus klasėje yra menkesni už vidutinius rodiklius. Taip pat atrankiniais laikomi ir brandūs žvėrys, nešiojantys penktus ar vėlesnius ragus. Sumedžiotų žvėrių amžiaus nustatymo būdų daug. Norint kuo tiksliau nustatyti žvėries amžių, reikia žiūrėti ir į žandikaulio nudilimą, ir į pleištinio („kylinio“) kaulo siūlių sukaulėjimą, ir į kelmelių formą.

    Esant reikalui labai tiksliai išsiaiškinti stirnino amžių, laboratorijoje galima netgi atlikti dantų pjūvius, kuriuose matomos metinės rievės. Nustatyti sumedžioto žvėries atrankinę grupę, žinant jo amžių, yra visai paprasta. Tam parengtos ir jau labai seniai naudojamos lentelės. Nors kartais pasitaiko ir visiškai netipinių atvejų, juk gamtoje žvėrys mūsų sudarytų taisyklių nesilaiko.

    Gamtoje daugiausia informacijos suteikia žvėries kūno forma, laikysena, elgesys
    Sunkumų medžiotojui iškyla tuomet, kai žvėries amžių, kartu ir atrankinę grupę reikia išsiaiškinti prieš sumedžiojant žvėrį, gamtoje, kai tolimu atstumu apžiūrėti žvėrį, besiganantį žolėse, reikia su žiūronais arba optiniu taikikliu. Nei dantų nudilimas, nei kaukolės pleištinio kaulo siūlės tuo metu tikrai nematyti. Tai išties nelengva užduotis ir pasitaiko atvejų, kai medžiotojai suklysta.

    Apžiūrint gyvą žvėrį, daugiausia informacijos suteikia kūno forma, laikysena, gyvūno elgesys. Jaunas žvėris yra ne toks atsargus, ne toks baikštus. Lengvabūdiškai laksto, šokinėja galvą iškėlęs į viršų. Jo kaklas ilgas ir plonas. Ragai dažniausiai dar smulkūs, kelmeliai susiglaudę, rožės aukštos.

    Viduramžiai stirninai jau kiek atsargesni. Jų kūno masė didelė, stuburo linija lygi, kaklas kiek storesnis, galvą toks žvėris laiko jau kiek nuleidęs žemyn. Ragai šešiašakiai (perspektyvių žvėrių), kelmeliai lygiagretūs, rožės aukštos ir plačios.

    Brandaus žvėries kūno ir ragų masė pasiekia savo piką. Žvėris galvą laiko dar labiau panarinęs, kaklas storas. Stuburo linija pradeda linkti, dėl to šiek tiek išryškėja gogas ir dubens kaulai. Ragų kelmeliai išsiskėtę į šonus, rožės žemos, bet plačios. Nusenusius žvėris lengviau atskirti. Jie vaikšto aiškiai panarinę galvą žemyn, tačiau viską mato ir yra atsargūs. Kaklas storas, dėl to atrodo trumpesnis. Stuburo linija labai įlinkusi, pilvas nukaręs. Aiškiai iššokęs gogas ir dubens kaulai. Ragai degradavę, ragų masė apačioje, kelmeliai išvirtę į šalis, o rožės plačios, tačiau žemos, atrodo, lyg nubėgęs vaškas. Didelį žvėries amžių išduoda ir pražilęs stirnino snukis. Nors aiškių pražilimo ribų pagal amžių tikrai nėra, tačiau balti snukio akuotplaukiai rodo, kad žvėris yra brandus.

    Nesi įsitikinęs – nešauk
    Šiuos principus žino kiekvienas medžiotojas, turintis selekcininko kvalifikaciją. Bet prireikia nemažai patirties ir netgi kantrybės norint nepadaryti klaidos. Kad ir kiek patirties turėtum, ne visada lengva nuspręsti – paspausti gauduką ar ne. Kai kurie žvėrys atrodo lyg iš vadovėlio, aiškiai matomi visi amžiaus ir atrankos požymiai. Tačiau dažnai pasitaiko pastebėti tokių žvėrelių, į kuriuos reikia visą vakarą žiūrėti, ir galiausiai jie lieka ganytis pievoje. Nes Medžioklės taisyklėse sakoma: jei nesi įsitikinęs – nešauk. Stirninų medžioklės sezono pradžioje medžiotojo etika liepia pirmiausia medžioti atrankinius žvėris. Jaunus, bet silpnus, prastai išsivysčiusiais ragais. Ir tik pasibaigus stirnų rujai, kuri vyksta liepos mėnesį, o kartais užsitęsia iki rugpjūčio pradžios, galima medžioti brandžius žvėris, kurie taip pat yra medžiotini pagal savo amžių, tačiau stiprūs, gražiais ragais. Galiausiai, pasibaigus rujai, ir medžioklės sezono pabaigoje tokie žvėrys lengviau pasirodo jo tykojančiam medžiotojui. Prieš rują ir rujos metu brandūs, bet dar stiprūs žvėrys su medalio vertais ragais užsiima saugią, pašarų išteklių gausią teritoriją ir niekur iš jos nepasitraukia, kol nesibaigia ruja. Tokio patino teritorijoje gyvena bent 2–3 patelės. Taigi, atranką reikia atlikti iki rujos, o stirnino, kuris nešioja medalio vertus ragus, reikia ieškoti po rujos, medžioklės sezono pabaigoje.

    Tekstas: Gintarė Sabalinkienė
    Nuotraukos: Manto Sabalinkos ir Romualdo Barausko
    Šaltinis: Žurnalas “Medžiotojas ir medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!

  • Lietuvos moterys medžiotojos praktinėje stirninų medžioklėje

    Lietuvos moterys medžiotojos praktinėje stirninų medžioklėje

    „Tauro rago“ laidoje medžioja moterys. Išklausiusios seminarą apie šiuo metu medžiojamus stirninus moterys keliavo į medžioklę. Kaip joms sekėsi, pamatysite šioje, „Tauro rago“ laidoje.