Miske.lt

Blog

  • Lėtinė elnių išsekimo liga jau Lietuvoje?

    Lėtinė elnių išsekimo liga jau Lietuvoje?

    Gavome informacijos, kad VMVT ruošia dokumentus, kuriais bus patvirtinta mėginių paėmimo tvarka dėl lėtinės elnių išsekimo ligos (LEIL). Įsakymas dėl lėtinės elnių išsekimo ligos.

    Apie lėtinę elninių išsekimo ligą
    Šiaurinių Europos valstybių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos) mokslininkai sunerimę dėl pastaraisiais metais Norvegijoje nustatytų lėtinės elnių išsekimo ligos atvejų. Šiai spongiforminės encefalopatijos formai imlūs visi elniniai gyvūnai, tačiau iki šiol šios ligos protrūkiai buvo fiksuojami tik Šiaurės Amerikoje (Kanadoje ir JAV). Tačiau 2016 ir 2017 metų tyrimai parodė, kad liga persikėlė ir į Europą – ligos atvejų nustatyta šiaurės elnių bandose Norvegijoje.

    Nors Lietuvoje ši liga niekada nebuvo diagnozuota, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo 2018 m. pradeda vykdyti lėtinės elnių išsekimo ligos (LEIL, angl. – chronic wasting disease) stebėsenos programą. Medžiotojai ir laukinius gyvūnus aptvaruose laikantys asmenys ir kiti gyventojai, radę nugaišusį ar pastebėję išliesėjusį, sutrikusios elgsenos elninį gyvūną, turi apie tai pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT teritoriniam padaliniui.

    Nėra duomenų, kad šia liga galėtų užsikrėsti žmonės, tačiau mokslininkams eksperimento būdu pavyko per maistą užkrėsti primatus. Todėl nerekomenduojama maistui naudoti elninių gyvūnų organų, kuriuose gali būti randama LEIL sukėlėjų (smegenų, akių, blužnies, tonzilių, limfmazgių). Jau užsikrėtusių gyvūnų mėsos maistui naudoti negalima. Šiai ligai imlūs elniniai gyvūnai: šiaurės elniai (rangifer tarandus tarandus), Suomijos šiaurės elniai (rangifer tarandus fennicus), briedžiai (alces alces alces), stirnos (capreolus capreolus), baltauodegiai elniai (odocoileus virgilianus), taurieji elniai (cervus elaphus).

    Ligos sukėlėjas – prionas – tai pakitęs baltymas, randamas elnių centrinėje nervų sistemoje (galvos smegenyse) ir limfiniuose mazguose, kuris gali išplisti į periferinę nervų sistemą ir raumenis.

    Užsikrėtę šia liga, gyvūnai atsiskiria nuo bandos, dažnai nuleidę galvas vaikšto ratais, atsiranda eisenos pakitimai ar kitas tos rūšies gyvūnams nebūdingas elgesys: gali būti pastebimas drebulys ir vangumas arba atvirkščiai – nervingumas ir agresyvumas.

    Dažniausiai suserga vyresnio amžiaus elniniai gyvūnai, jie liesėja ir galiausiai nugaišta. Gydymo ir vakcinos nėra, liga dažniausiai nustatoma jau po gaišimo. Diagnozuoti galima ir pagal klinikinius požymius (nebūdingą elgesį, išliesėjimą ir kt.) arba ištyrus galvos smegenų mėginį, limfinius mazgus.

    Lėtine išsekimo liga elniai gali užsikrėsti tiesioginių kontaktų metu, taip pat per išskyromis (seilėmis, šlapimu, išmatomis) užterštą aplinką. Prionai ilgai išlieka aplinkoje, todėl nuo šios ligos nugaišę gyvūnai yra ilgalaikis užkrato šaltinis. Manoma, kad prie ligos platinimo gali prisidėti ir maitlesiai paukščiai bei kiti gyvūnai.

    [megapoll id=”12″]

  • Už sumedžiotas šernų pateles pernai medžiotojams išmokėti 385 tūkstančiai eurų

    Už sumedžiotas šernų pateles pernai medžiotojams išmokėti 385 tūkstančiai eurų

    Lietuvos miškuose siaučiant afrikinam kiaulių marui (AKM), jau keletą metų taikomos įvairios priemonės šernų populiacijos gausai kontroliuoti ir ligos plitimui pristabdyti. Viena tokių priemonių – išmokos už sumedžiotas vyresnes nei 2 metų amžiaus šernų pateles. 2017 metais medžiotojai pagal šią priemonę pateikė per tūkstantį paraiškų, o bendra išmokų suma siekė daugiau kaip 385 tūkstančius eurų.

    Vykdant AKM kontrolę, išmokos medžiotojams mokamos ne tik už sumedžiotas vyresnes nei 2 m. amžiaus šernų pateles ir sumedžiotus AKM užsikrėtusius šernus, bet ir už surastas bei sunaikintas šernų gaišenas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2017 m. už visų šių priemonių įgyvendinimą buvo išmokėta per 470 tūkst. eurų. Visos lėšos skirtos iš Europos Komisijos kofinansuojamos AKM kovos ir prevencijos priemonių programos.

    Iš viso per 2017 metus sumedžioti 33 788 šernai (iš jų AKM virusas patvirtintas 310 gyvūnų), be to medžiotojai sunaikino 2 146 nuo šios ligos kritusių šernų gaišenas.

    „Nepaisant įvairių skatinimo priemonių, kol kas nepasiekėme Europos Komisijos rekomenduojamo balanso tarp sumedžiojamų šernų patelių ir patinų skaičiaus. Šiuo metu vis dar išlieka tendencijos, kad brandos sulaukusias pateles medžioti vengiama. Gali pasirodyti, kad sumedžiotų gyvūnų ir išmokų statistika įspūdinga, tačiau realiai, vyraujant tokioms medžiojimo praktikoms ir esant ypatingai palankioms klimatinėms sąlygoms, šernų populiacijos skaitlingumas pavasarį ne tik atsistatys, bet gali net ir išaugti. Ligai plisti laukinėje faunoje – tai ypač palanku“, – sako VMVT direktorius Darius Remeika.

    Pasak VMVT direktoriaus, Lietuvai būtina turėti aiškią ir ilgalaikę šernų populiacijos gausos reguliavimo strategiją. Šiuo klausimu VMVT jau yra kreipusis į Aplinkos apsaugos ministeriją, nustatančią laukinės faunos valdymo politiką Lietuvoje.

    Vienu minėtos strategijos elementų galėtų tapti ir išmokų medžiotojams tvarka. Mat, išmokos numatytos ir šiais, 2018 metais. Numatoma, kad už sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. amžiaus šerno patelę, nepriklausomai nuo to, ar ji buvo užsikrėtusi AKM, ar ne, numatyta 100 eurų išmoka. Už sumedžiotą AKM užsikrėtusį šerną bus mokama100, už šernų gaišenų suradimą – 30 eurų, o už jų sunaikinimą (užkasimą) – 20 eur.

    Visi šernų mėginiai tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, reikėtų žinoti, kad atlikus laboratorinius tyrimus, mėginiai saugomi dar mėnesį laiko. Per šį laiką dėl tyrimų rezultatų abejojantys ar klausimų turintys asmenys gali kreiptis ir prašyti paaiškinti ar patikslinti tyrimų rezultatus. Tai ypač aktualu tiems medžiotojams, kurie sumedžioję iš pažiūros stambias šernų pateles, negauna išmokų, nes ištyrus gyvūnų amžių pagal jų dantis, nustatoma, kad sumedžiotos šernės buvo jaunesnės nei 2 metų.

    Paprastai išmokos medžiotojams išmokamos per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei pateikus paraišką išmokai, pinigai per šį terminą neišmokami ar negaunama atsakymo, kad pristatyti mėginiai neatitiko reikalavimų, apie tai reikėtų informuoti tą teritorinį VMVT padalinį, kuriam buvo pristatyti mėginiai.

    „Šiais metais neapsiribosime išmokų mokėjimu. Labai svarbu, kad su AKM atėjusią grėsmę aiškiai suvoktų kiekvienas medžiotojas, todėl sieksime, kad mūsų informacija pasiektų kiek galima platesnį jų ratą. Organizuosime ne tik susitikimus ir dažnesnes patikras medžioklės aikštelėse. Sieksime, kad kiekvienas medžiotojas žinotų reikalavimus ir suprastų jų reikšmę, tad mokymams, žinių įtvirtinimui ir praktiniam pritaikymui šiemet skirsime ypatingą dėmesį“, – pabrėžė D. Remeika.

    VMVT informacija

  • Sulaikytas medžiotojas, medžiojęs draudžiamu naudoti įrankiu

    Sulaikytas medžiotojas, medžiojęs draudžiamu naudoti įrankiu

    2018 m. sausio 11 d. Šakių r. sav. sulaikytas medžiotojas G. T. medžioklėje tykojant iš bokštelio naudojęs draudžiamą medžioklės įrankį – graižtvinį šautuvą su ant jo sumontuotu naktiniu taikikliu. Pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, medžioklėje galima naudoti tik B ir C kategorijos ginklus, o šautuvai su naktiniais taikikliais priskiriami A kategorijai ir juos ne tik draudžiama naudoti medžioklėje, bet ir turėti civilinėje apyvartoje. Medžiotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal LR ANK 290 str. 5 d., paimtas graižtvinis šautuvas TIKKA ir naktinis taikiklis „NVRS“. Už šį pažeidimą medžiotojui gresia bauda nuo 600 iki 1700 eurų, teisės medžioti atėmimas nuo vienų iki penkerių metų, bei pažeidimo padarymo įrankių – graižtvinio šautuvo ir naktinio taikiklio konfiskavimas.

    Pastaruoju metu tai jau trečias atvejis Šakių r. sav., kai medžiotojai medžioklėje naudoja draudžiamus įrankius – naktinius taikiklius ar jų priedus prie optinių taikiklių.

    Marijampolės RAAD GGAI informacija.

  • Ir vėl įkliuvo su draudžiamu prietaisu

    Ir vėl įkliuvo su draudžiamu prietaisu

    2018 m. sausio 10 d. LR AM Kauno RAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai vykdė reidą Kauno rajone. Medžiotojų klubo „Vėjuona“ medžioklės ploto vienete pareigūnai pas medžiotoją J.B. rado naktinio matymo taikiklį, kurį, vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis, ne tik draudžiamam naudoti, bet ir turėti.

    Keistas sutapimas, nes dar 2016 m. spalio 26 d. tame pačiame medžioklės ploto vienete, tame pačiame miške, ir tas pats medžiotojas įkliuvo su naktinio matymo priedėliu, kurį taip pat draudžiama naudoti medžioklėje ar turėti medžioklės ploto vienete.

    Turima medžiaga bus perduota Kauno AVPK pareigūnams, spręsti klausimą dėl leidimo ginklui nešioti ir laikyti panaikinimo.

    Reide metu dalyvavo LRT laida „Gamtos inspektoriai“, todėl tikimės greitu metu reportažą išvysti ir žydruosiuose ekranuose.

    Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento informacija

  • Metų pradžia „kilpininkui“ buvo nesėkminga

    Metų pradžia „kilpininkui“ buvo nesėkminga

    Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai gavo informacijos apie neteisėtą medžioklę kilpomis. Tikrindami pranešimą pareigūnai šalia vienos iš sodybų Trakų rajone, Jukniškių kaime, rado prie medžių pririštas kilpas. Aplinkosaugininkai jas atlaisvino, kad nepakliūtų laukiniai gyvūnai.

    Š. m. sausio 5 d. inspektoriai surengė pasalą. Apie 9 val. ryto pastebėtas keliu link sodybos einantis maždaug 40 metų amžiaus vyras, kuris priėjęs patikrino kilpas ir pamatęs, kad jos atlaisvintos, kilpas vėl pastatė. Šio veiksmo metu brakonierius ir buvo sulaikytas. Kaip paaiškėjo, tai buvo Jukniškių kaimo gyventojas J. P. Pričiuptas su įrodymais, jis prisipažino, kad neteisėtai medžiojo laukinius gyvūnus statydamas kilpas – jų buvo pastatęs net šešias. Brakonierius pareigūnams pasakojo, kad pamatęs netoli sodo besiganantį būrį stirnų, nutarė jas sugauti lengviausiu būdu. Laimei, pareigūnai „kilpininką“ sugavo anksčiau negu jis – stirnas.

    J. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jam gresia bauda nuo 800 eurų iki 1800 eurų su nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimu. Surinkta medžiaga bus perduota Trakų rajono apylinkės teismui procesinio sprendimo priėmimui.

    Patekęs į brakonieriaus pastatytą kilpą gyvūnas patiria didžiules kančias: jis smaugiamas, patiria kūno sužalojimus, kol nusilpęs nugaišta. Todėl prašome gyventojų būti sąmoningais, šių pažeidimų netoleruoti ir pranešti aplinkos apsaugos pareigūnams apie daromą žalą gyvūnijai.

    Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento informacija

  • Du pasieniečiai įtariami neteisėta lūšių medžiokle

    Du pasieniečiai įtariami neteisėta lūšių medžiokle

    Kauno kriminalistai šią savaitę sulaikė du lazdijiškius pasieniečius, įtariama, medžiojusius lūšis – šie gyvūnai įtraukti į Saugomų gyvūnų sąrašą.
    Kaip penktadienį pranešė Kauno apskrities policija, bendradarbiaudami su Kauno regiono apsaugos departamento atstovais, pareigūnai nustatė, kad Lazdijų rajone gali būti neteisėtai medžiojamos lūšys. Atlikus tyrimą, trečiadienį sulaikyti du Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, gimę 1994 ir 1964 metais. Per kratas rastos sumedžiotos lūšys, bei medžiokliniai ginklai, didelis kiekis įvairių medžioklei skirtų priemonių. Pareigūnų teigimu, nušauta daugiau nei viena lūšis, tikslus skaičius bus nustatytas per tyrimą.

    Policijos duomenimis, saugomų laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei padaryta žala gali viršyti 20 tūkst. eurų. Lazdijų rajono gyventojams pateikti įtarimai dėl neteisėto medžiojimo, už tai gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų. Policija nurodo, kad gavus informacijos apie šį įvykį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ketvirtadienį taip pat pradėtas tarnybinis patikrinimas minėtų pareigūnų atžvilgiu. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad įtariami pareigūnai kol kas nėra nušalinti nuo pareigų. „Kalbant apie nušalinimą nuo tarnybos, tai turėtų inicijuoti arba ikiteisminio tyrimo institucija, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą, arba prokuratūra. Mes jų kol kas nušalinti negalime, neturime pagrindo. Padarėme viską, ką galėjome, tai nėra susiję su jų tiesiogine jų tarnyba, kad būtų galima kokių nors kitų veiksmų imtis“, – teigė jis.

    Šaltinis www.grynas.lt

  • Senelio relikvija, arba kaip sutvarkyti peilį

    Senelio relikvija, arba kaip sutvarkyti peilį

    Prasidėjus aktyviajam medžioklės sezonui ruošiamės, traukiame iš spintos drabužius, galbūt ką nors reikia išplauti, pavalyti, galbūt impregnuoti batus, prieš ančių sezoną nuvalyti dvivamzdžius, galbūt pataisyti buožę, pripūsti jaukus, sureguliuoti liežuvėlius, peržiūrėti, ko medžiotojo kuprinėje reikia ir ko ne. O kaip su peiliu?

    Senelio peilis prieš perdarant. Atšipęs, nešvarus ir aprūdijęs

    Senelio peilis
    Prieš kurį laiką į mano rankas pateko ypatingas peilis, paveldėtas iš šviesaus atminimo Lindos Dombrovskos senelio, kuris irgi buvo aistringas medžiotojas. Tačiau peilis buvo atšipęs, nešvarus ir aprūdijęs. Ką daryti ir kaip tokiam peiliui suteikti antrąjį kvėpavimą? Kadangi šis peilis yra atminimas, labai jo perdaryti nenorėjau, tik nuvaliau, sutvarkiau ir išgalandau. Apžiūrėjus buvo matyti, kad peilis yra rankų darbo, galbūt naudotas spyruoklinis plienas, galbūt kita medžiaga. Tai istorija nutyli, tačiau peilis kietas ir elastingas. Valiau peilį taip, kad išliktų jo pradinis šarmas, t. y. šen bei ten netiksliai nušlifuota rankena, šiurkščiai nudildyta kryžmė, taip pat jaučiamas istorijos kvapas. Kad nuo geležtės pašalinčiau rūdis, naudojau liaudišką priemonę – kiekvienoje parduotuvėje ir greitojo maisto restorane įsigyjamą gaivinantį rudos spalvos gėrimą, į kurį ir panardinau peilio rankeną bei palikau apie 30 minučių. Gėrime esanti fosforo rūgštis savo darbą su rūdimis atlieka puikiai, lieka tik šepečiu viską nuvalyti, ir peilis švarus. Geležtę ištepiau tepalu, kad susidarytų nedidelis apsauginis sluoksnis, atstumiantis drėgmę ir neleidžiantis toliau rūdyti. Peilio rankena pagaminta naudojant odą, metalą ir rago elementus. Vietoje, kur yra metalinės detalės, nubraižiau oksidacinę medžiagą, nugrandžiau nešvarumus ir rankena sumirgėjo savo pradiniu spindesiu. Tada teliko peilį nugaląsti iki barzdaskutės aštrumo, ir viskas – įrankis parengtas naudoti.

    Sutvarkytas senelio peilis.

    Peilis medine rankena
    Peilių yra įvairių, dėl to abejonės nėra, o rankenai naudojamos medžiagos irgi skiriasi. Praktiškai visos sintetinės medžiagos, naudojamos gaminant peilių rankenas, yra lengvai prižiūrimos – nuplauni, nuvalai ir gerai, tačiau ką daryti su iš pažiūros paprastomis medinėmis rankenomis? Žinoma, jeigu rūpi peilio gyvenimo trukmė, reikia rūpintis ne tik geležte, bet ir stebėti medines detales, iš kurių pagaminta rankena. Medis yra gyvas, regis, gyvena savo gyvenimą, keisdamasis kartu su aplinkos sąlygomis ir metų laikais. Viskas priklauso nuo to, iš kokio medžio yra peilio rankena, tačiau faktas kaip blynas – medinę rankeną kartkartėmis reikia patvarkyti. Medžioklės sezono pradžioje prieš ančių medžioklę ar medžioklę su varovais peilio rankeną, jeigu ji kiek padėvėta, verta apdoroti tepalu, ištepant ar pamirkant, kol įsigeria. Kai kurie meistrai prieš apdorodami tepalu medieną šiek tiek patrina smulkiu metaliniu šlifuokliu, kad atsivertų poros, bet reikia būti atsargiam, kad nesusigadintų medžiaga ar rankenos raštas. Kai rankena nudžiūva, verta ją įtrinti bičių vašku, naudojant medvilninį audinį, ir dar kartą impregnuoti. Taip apdorota rankena laikys ilgiau, ir peilis bus kaip naujas.

    Peilio rankenai, ginklo buožei ir kitiems mediniams daiktams skirtas tepalas. Trijų atspalvių tepalas: šviesus, vidutiniškai rudas ir tamsiai rudas

    Vis dėlto yra dar viena teorija: medžiokliniam peiliui reikia leisti gyventi savo gyvenimą, jis turi gerai dirbti, apdoroti laimikius ir lupti kailius. Rankena iš gyvūnų pasaulio gauna visų reikiamų „remonto“ medžiagų, kad ilgai tarnautų, o su peiliu dirbantis šeimininkas reguliariai rankeną įtrina riebalais ir krauju, nušlifuoja nešvarumus, tada nuplauna ir nusausina. Tada peilį telieka kartkartėmis paaštrinti ir laikyti parengtą darbui.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Autorius OSKARAS TREILICHAS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Ką pasirinkti – karabiną ar lygiavamzdį?

    Ką pasirinkti – karabiną ar lygiavamzdį?

    Turime suprasti – ginklai nėra daugiau ar mažiau pavojingi. Visi ginklai yra pavojingi, visais jais galima nužudyti ar sužeisti. Telieka triskart pabelsti į medį, tikintis, kad niekada nieko bloga nenutiks. Pagal ginklo galimybes ir funkcionalumą lygiavamzdį su graižtviniu ginklu lyginti sunku vien jau todėl, kad skiriasi kulkos skriejimo nuotolis.

    Vis dėlto šie skirtumai minimi tada, kai kalbama apie medžioklės su varovais saugumą, t. y. manoma, kad šiomis sąlygomis lygiavamzdis yra saugesnis. Kaip ir bet kuriuo klausimu, ir čia niekas nėra vien juoda ar balta, viskas iš tiesų priklauso nuo to, kas ginklą naudoja.

    RODIKLIAI. Populiariausias pasaulyje lygiavamzdis yra 12 kalibro. Vidutiniškai lygiavamzdžio 437 gr (28,3 g) kulkos greitis vamzdžio gale yra apie 550 m/s, energija vamzdžio gale – 4200 J, o tai įspūdingas rodiklis. Palyginti 180 gr (11,7 g) svorio .30-06 kalibro kulka gali pasiekti 840 m/s ir 4128 J vamzdžio gale. Kadangi lygiavamzdžio kulka yra didelė ir plati, skriedama ji turi įveikti didesnį oro pasipriešinimą, taigi ji greitai praranda energiją ir greitį. Todėl nuolat pabrėžiama, kad lygiavamzdis klasikiniu supratimu (kalbama ne apie specialius vamzdžius ir amuniciją) tinka šaudyti tik iš trumpų nuotolių. Pasaulyje lygiavamzdį rekomenduojama naudoti medžiojant tankiai apgyventose vietose, nes lygiavamzdžio kulkos skrieja gerokai trumpiau.

    PASAULIO PATIRTIS. Pasaulyje pastebima greičiau priešinga tendencija, t. y. lygiavamzdžiams nustatomi apribojimai būtent todėl, kad kulka greitai praranda energiją ir nėra efektyvi iš toliau. Nyderlanduose stambiuosius medžiojamuosius gyvūnus (elninius ir šernus) leidžiama medžioti tik graižtviniais didelės galios kalibrų šautuvais. Lygiavamzdžiai leidžiami tik medžiojant mažus ir vidutinio dydžio gyvūnus, pavyzdžiui, lapes ir žąsis. Jeigu lygiavamzdžio vamzdis graižtvuotas, jis laikomas graižtviniu ginklu, kuriuo galima teisėtai medžioti ir stirną. Švedijoje lygiavamzdžio kulką su vienvamzdžiu ginklu galima naudoti medžiojant šernus, danielius ir muflonus, nors apribojimų nėra ieškant sužeisto gyvūno. Lygiavamzdžio kulka Švedijoje draudžiama šauti iš toliau kaip 40 metrų.

    MITAS – LYGIAVAMZDŽIU ŠAUTI PATOGIAU. Šis teiginys tinka tik tiems medžiotojams, kuriems trūksta šaudymo įgūdžių. Kaip argumentas minima tai, kad neva karabino taikikliu taikytis sunkiau. Žinoma, taip yra, jeigu karabinas nepritaikytas medžioklei su varovais. Jeigu ant graižtvinio ginklo uždėtas taikiklis, kurio minimalus didinimas yra, pavyzdžiui, 5 kartai, tai žinoma, kad tokiu ginklu kokybiškai sumedžioti bėgantį gyvūną praktiškai neįmanoma. Vis dėlto yra karabinų su išoriniais taikikliais, kurie iš esmės nesiskiria nuo lygiavamzdžio taikiklių, todėl šiuo atveju sąvoką „patogumas“ vartoti būtų nekorektiška. Taip pat yra ir raudonojo taško taikiklių karabinams bei specialios optikos, skirtos naudoti medžioklėje su varovais – tai mažai didinantys taikikliai. Priminsiu, kad šiandien retas lygiavamzdžiu į „bėgantį šerną“ šaunantis sportininkas apsieina be optinio taikiklio dėl vienos priežasties – šis leidžia geriau nusitaikyti ir tiksliau iššauti negu su kryptuku lygiavamzdžio gale. Kalbant apie patogumą, problema – dar kartą pabrėšiu – yra ne ginklo komplektacija, o labiau šaulio įgūdžių trūkumas. Todėl medžioklės vadovas kiekvienoje situacijoje turėtų pagalvoti, kuriems medžiotojams leisti eiti į mišką su šautuvu, ir įvertinti, ar konkrečiam medžiotojui medžioklėje su varovais galima patikėti karabiną. Galbūt kai kuriems medžiotojams net reikėtų papildomų šaudymo treniruočių prieš leidžiant jiems apskritai dalyvauti medžioklėje su ginklu. Savo įgūdžius turi įsivertinti ir kiekvienas medžiotojas. Medžiotojo etika reikalauja, kad gyvūnas būtų nugalabytas kuo greičiau, suteikiant jam kuo mažiau kančių, todėl kiekvienas pats turi įvertinti savo galimybes iššauti taikliai, nesvarbu, kokiu ginklu.

    Kiekvienas ginklas turi savo privalumų ir trūkumų pagal funkcionalumą ir paskirtį. Prieš priimdamas sprendimą, su kokiu ginklu eiti į medžioklę, kiekvienas pats turi įvertinti savo galimybes, įgūdžius ir situaciją.

    LYGIAVAMZDIS PLIUSAI
    – Saugesnis, nes kulkos skrydžio nuotolis yra mažesnis nei karabino
    – Lygiavamzdį naudoti lengviau dėl sandaros ir mechanizmo, tačiau reikia suprasti, kur ir kaip lekia konkretaus gamintojo kulka
    – Lygiavamzdžio amunicija pigesnė, tad ir treniruotės ekonomiškesnės nei graižtvinio ginklo

    MINUSAI
    – Kulka sparčiai praranda energiją ir greitį (klasikinėje kombinacijoje kulka retai bus efektyvi iš toliau nei 50 metrų)
    – Šaunant lygiavamzdžiu medžiotojui neretai sunku įvertinti atstumą, iš kurio gyvūną pasiekusi kulka nebebus efektyvi (yra daugybė atvejų, kai dorojant šernus, elnius ir briedžius po jų oda randama lygiavamzdžio kulkų – gyvūnas buvo sužeistas, paliktas kankintis, o tai prieštarauja elementariai medžioklės etikai)
    – Lygiavamzdžio kulka gali rikošetuoti, staigiai pakeisdama kryptį Kryptukas yra labai stambus ir labai netikslus taikiklis, iš toliau užstojantis taikinį

    GRAIŽTVINIS GINKLAS PLIUSAI
    – Galingas ginklas, efektyviai nugalabijantis gyvūną iš atstumų, kuriais įprasta šaudyti medžioklėje su varovais (žinoma, jeigu parinkta tinkama amunicija ir taikiklis gerai prišaudytas)
    – Efektyvus ir iš 50, ir iš 100 metrų (šūvio nuotolį nustato saugumo apribojimai ir paties šaulio įgūdžiai) Įmanoma pritaikyti ir medžioklei tykant, ir su varovais Tikslesnis nei lygiavamzdis – Tinkamai parinkus kalibrą ir amuniciją, galima pasiekti didelį stabdomąjį efektą

    MINUSAI
    – Pavojingas dėl to, kad kulka gali nuskrieti kelis kilometrus ir vis dar būti efektyvi
    – Reikia atsargiai sekti šūvio kampą ir kryptį, nors tas pats tinka ir lygiavamzdžiams, tačiau šiuo atveju patariama į tai itin atkreipti dėmesį
    – Šaudymo treniruotės ir amunicija gerokai brangesnės nei lygiavamzdžio Reikia įgūdžių, norint saugiai šaudyti ir visiškai panaudoti tokio ginklo privalumus

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Autorius KATARYNA ŠTERNA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Brakonieriui teks gerokai paploninti piniginę

    Brakonieriui teks gerokai paploninti piniginę

    Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nutartį neteisėtai medžiojusiam Šiaulių rajono gyventojui L.P.. Už tai, kad nušovė vaikingą briedžio patelę, vyrui teks sumokėti beveik 9000 eurų, be to jam atimta teisė medžioti ir konfiskuotas ginklas.

    Šiaulių rajono gyventojas L.P. (1983 m.) į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) pareigūnų akiratį pateko šių metų balandžio 5 dieną. Vyras medžiodamas draudžiamu būdų, neteisėtai sumedžiojo licencijuojama gyvūną – vaikingą briedžio patelę. Neteisėta medžioklė vyko Šiaulių rajone, „Gubernijos“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose, prie Gubernijos miško.

    L.P. neteisėtai medžiojo neturėdamas galiojančio medžioklės lapo, bei medžiojo draudžiamu būdu. Tai yra medžiojo iš „Volvo“ markės automobilio, šaudamas tris kartus pro mašinos langą į briedžius, kurie tuo metų buvo nemedžiojami. Neteisėtą medžioklę matė medžiotojai ir apie tai pranešė aplinkosaugininkams. Medžioklės vietoje buvo rasta nušauta vaikinga briedžio patelė. ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tiriant šį įvykį pagalbos kreipėsi į Šiaulių apskrities policiją.

    Policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Buvo nustatytas šaudęs asmuo ir paimtas jo ginklas. Atlikus ekspertizę, nustatyta, kad briedę pakirto iš L.P. ginklo paleista kulka. Policija tyrimą perkvalifikavo į administracinį nusižengimą ir surinktą medžiagą perdavė aplinkosaugininkams. ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai šiauliečiui L.P. (1983 m.) surašė protokolą (ANK 290 str. 5, 8 d.) ir kreipėsi į teismą.

    Teisme L.P. savo kaltę pripažino ir sutiko atlyginti gamtai padaryta daugiau kaip 6700 eurų žalą. Vyras tik neigė šaudęs pro automobilio langą. Nepaisant to teismas pripažino ji kaltu padarius administracinį nusižengimą. Brakonieriui skirta 800 eurų bauda. Be to jam teks atlyginti konfiskuotino turto, tai yra automobilio „Volvo“, su kuriuo tą kartą jis medžiojo, vertę – 1400 eurų. Taip pat konfiskuotas vyro graižtvinis šautuvas, su optiniu taikikliu bei šoviniais ir atimta teisė medžioti trejus metus.

    ŠRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pateiks pretenzija atlyginti gamtai padarytą žalą. Už nušautą besilaukiančią briedę L.P. reikės sumokėti daugiau kaip 6700 eurų.

    Šaltinis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas

  • Kiaulė ar šernas – štai kur klausimas

    Kiaulė ar šernas – štai kur klausimas

    Neseniai Valstybinė maisto veterinarijos tarnyba (VMVT) išplatino pranešimą, kad išmokos už sumedžiotas šernų pateles nedavė laukto rezultato. Įdomu būtų sužinoti kokio rezultato VMVT tikėjosi? Kad medžiotojai iššaudys visas pateles už kelis eurus?

    Visų pirma noriu pasakyti, kad šiame straipsnyje išdėstyta mano nuomonė ir tai nereiškia, kad medžiotojai nevykdo jiems priskirtų prievolių.

    Pradžioje noriu atkreipti dėmesį, kad Afrikinis kiaulių maras (AKM) paveiktoms šalims sukelia didžiulius ekonominius nuostolius,  nes liga pasižymi dideliu mirtingumo laipsniu. Be to, ši liga pasižymi dideliu plataus ir spartaus tarptautinio paplitimo potencialu. Tokiu atveju tarptautinė prekyba gyvūnais ir kiaulienos produktais gali patirti rimtus ekonominius padarinius.

    VMVT įpareigojo medžiotojus mažinti šernų skaičių, kad sumažėtų žvėrių tankis gyvename plote, ko pasekoje Afrikinis kiaulių maro plitimas į naujas teritorijas būtų pristabdytas. Noriu paklausti, ar jūs tikrai tuo tikit, kad tai geriausias spendimas sustabdyti AKM plitimą?

    Tikriausiai ir kvailiui aišku, kad AKM perneša ne tik šernai, o ir grybautojai, miškininkai, paukščiai, uodai, plėšrūnai ir visi kiti, kurie kartą per metus įkelia koją į mišką.

    Pamenate 2014 m. Alytaus rajone statėme tvorą už 200 tūkstančių eurų, kuri turėjo apsaugoti mus nuo AKM. Dabar visi puikiai supranta, kad tai buvo absurdiškas spendimas ir lėšų švaistymas. Ar nepasikartos situacija ir su šernų tankio mažinimu, tik vietoje niekam nereikalingos  tvoros būsime išnaikinę vieną pagrindinių Lietuvos miškų gyventojų.

    Medžiotojai pamena tuos laikus kaip 2001 metais per Lietuvą praūžė klasikinis kiaulių maras, ko pasekoje per porą metų išmirė beveik visa šernų populiacija. Po to, kai mūsų šalies  teritorijoje 2014 metais buvo nustatytas pirmas Afrikinio kiaulių maro atvejis, visi baiminosi tų pačių rezultatų kaip ir su klasikinių kiaulių maru. Tačiau kaip matome, AKM mūsų šalyje jau daugiau nei trys metai ir šernai nekrenta taip, kaip visi tikėjosi. Kyla klausimas kodėl taip yra?

    Iš visų sumedžiotų šernų yra paimami mėginiai dėl Afrikinio kiaulių maro ir pristatomi į maisto ir veterinarijos tarnybą tyrimams. Man žinomas ne vienas atvejis, kada gautame tyrimų atsakyme sakoma, kad šernas yra ligos nešiotojas.

    Įdomi situacija – turime šernų bandą, kurią sudaro apie dvidešimt šernų ir vienas iš jų yra AKM nešiotojas, tačiau visi kiti šernai sveiki ir gyvi. Į galvą peršasi viena labai paprasta išvada, kad dalis šernų yra atsparūs šiai ligai.

    Jei dalis šernų atsparūs šiai ligai, tokiu atveju ar nereikėtų jų saugoti anot juos šaudžius? Žvelgiant iš medžiotojo pusės tai būtų protingas sprendimas, tačiau iš kiaulių augintojų pusės tai reikštu verslo pabaigą.

    Pranešime spaudai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigė, kad preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus kiekis vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės.

    Apmaudu, kad esame pasirengę bet kokia kaina apsaugoti kiaulių fermas nepaisant to, kad reikės išnaikinti šernus.  Jei ateityje  nenorime vaikščioti po tuščius miškus, pradėkime racionaliai mastyti ir saugoti tai ką turime.

    Autorius: Deividas Staponkus
    www.medziotojusajunga.lt