Miske.lt

Blog

  • Lietuvoje siūloma leisti medžioklę su lankais

    Lietuvoje siūloma leisti medžioklę su lankais

    Medžiotojams siūloma leisti naudoti lankus, o su medžiokliniais prožektoriais medžioti ne tik šernus, bet ir kitus plėšrius gyvūnus.

    Išplėsti leistinų medžioklės ginklų sąrašą Medžioklės įstatymo pataisomis siūlo parlamentarai „valstiečiai“ Kęstutis Mažeika, Jonas Jarutis, Viktoras Rinkevičius ir Dainius Gaižauskas, socialdemokratas darbietis Andrius Palionis, liberalas Simonas Gentvilas (jis vėliau savo parašą atšaukė) ir konservatorius Paulius Saudargas.

    Medžioklės įrankius iš taisyklių perkelia į įstatymą Kol kas Medžioklės įstatymas nenumato, su kokiais ginklais galima medžioti. Jie surašyti Aplinkos ministerijos patvirtintose medžioklės taisyklėse. Pagal jas, prožektorius leidžiama naudoti tik medžiojant šernus, be to, medžioti galima su graižtviniais ir lygiavamzdžiais ginklais su optiniais taikikliais, išskyrus naktinio matymo – juos draudžia naudoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
    Paklaustas, kodėl į įstatymą siūloma perkelti tik dalį medžioklėje leidžiamų ginklų ir įrankių, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas K. Mažeika BNS teigė, kad taip siekiama apsidrausti ir panaikinti visas galimybes be Seimo pritarimo įteisinti naktinius taikiklius. „Kad niekas nepiktnaudžiautų, pavyzdžiui, ministerija ar ministras sugalvos naktinius taikiklius (įteisinti – BNS).

    Tai dėl to mes čia ir bijom – įrašome, kad jokių naktinių – tik dieniniai“, – aiškino parlamentaras.

    Prieš kelerius metus Seime diskutuojant apie medžioklėje leistinus naudoti ginklus, kai kurie parlamentarai medžiotojai tvirtino, jog vienintelė priežastis įteisinti naktinius taikiklius – kova su afrikiniu kiaulių maru.

    Plečiamas prožektorių naudojimas
    Scialdemokratas darbietis A. Palionis sako, kad leidžiant naudoti medžioklinius prožektorius plačiau, pavyktų sumedžioti daugiau naktimis aktyvių smulkių gyvūnų, kurie dažnai nešioja ligas, pavyzdžiui, lapes, audines, šeškus, kiaunes.
    „Dauguma plėšriųjų gyvūnų vaikšto sutemus, pavyzdžiui, lapės, usūriniai šunys. Dauguma jų nešioja ligas, pasiutligę, niežus, pavyzdžiui. Jie eina ir braukia savo kailiuku per mėlynes, bruknes. Jeigu žmogus jas paliečia, irgi gali užsikrėsti. Parsinešti ligą namo.
    Anksčiau usūrinių šunų tokios didelės populiacijos nebuvo, nes buvo superkami jų kailiukai. Eidavo žmonės nelegaliai su prožektoriais jų ieškoti. Taip užsidirbdavo pinigų. Dabar niekas nebesupikinėja. Ir niekas jų nebegaudo. O medžiotojai dienomis nemato, nes jie urvuose“, – BNS aiškino parlamentaras.

    Į medžioklę grąžinamas lankas
    Lanką medžioklėje naudoti buvo leidžiama iki 2004 metų, vėliau uždrausta. „Kai uždraudė, tada motyvavo, kad yra tylus šūvio paleidimas, kad brakonieriai tuo gali naudotis, brakonieriauti be garso. Bet žmonės subrendo, ir aplinkos apsaugos darbuotojai turi kitokią įrangą – specialius naktinius žiūronus, termožiūronus turi gaudyti brakonierius, o ir atsakomybė už brakonieriavimą didesnė negu anksčiau yra“, – primena A. Palionis.

    Konservatorius P. Saudargas sako, kad leidus medžioti su lankais, būtų oficialiai įteisintos haute couture medžioklės. K. Mažeikos teigimu, su lankais medžioti galima bet kokius gyvūnus – nuo stirnų iki bebrų. Jis sako, kad lankas „yra tylios medžioklės įrankis ir privalumas medžioklėje, ypač prie gyvenamųjų teritorijų“. „Tyli medžioklė yra praktikuojama daugelyje šalių, ir tai yra būdas apsaugoti gyventojus nuo šūvių triukšmo“, – sako parlamentaras. Jo skaičiavimais, šūvis iš pistoleto kainuoja apie eurą, iš graižtvinio šautuvo – apie 5 eurus, o su strėle – apie 30 eurų.

    Sveikatos reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis prognozuoja, kad Lietuvoje leidus medžioti su lankais, atvyktų šios medžioklės mėgėjų iš kitų šalių. „Italijoje, Pracūzijoje labai populiari medžioklė, ypač paukščių.
    Šios medžioklės labai pripažintos. Labai turtingi žmonės turi šiuos pomėgius, tam labai daug pinigų skiria, nes medžioklės su lankais yra brangios“, – BNS sakė parlamentaras.
    Tuo metu 6,7 tūkst. medžiotojų vienijančios sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas BNS sakė, kad įteisinus medžioklę su lankais, daug žmonių ja nesusižavės. „Jeigu per Lietuvą 15 ar 20 žmonių atsiras, tai bus stebuklas. Su lanku gali medžioti tik labai aukšto intelekto medžiotojai – pažįstantys gamtą, gyvūnus, žinantys, kaip iki jų atsėlint 40 metrų atstumu, o visos šėryklos ir bokšteliai pritaikyti 100–150 metrų atstumui ir tdėl nė viena šėrykla medžioti su lankais netiks“, – tvirtino jis.

    Šaltinis žurnalas „15min.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Dėl afrikinio kiaulių maro Europoje leidžiama naudoti slopintuvus ir naktinius taikiklius

    Dėl afrikinio kiaulių maro Europoje leidžiama naudoti slopintuvus ir naktinius taikiklius

    Į afrikinį kiaulių marą (AKM) Europoje žiūrima vis rimčiau, ir rengiantis jo plitimui keliose šalyse buvo leisti tokie medžioklės būdai ir priemonės, kurie anksčiau buvo griežtai draudžiami. Nyderlanduose dėl AKM buvo leista naudoti žibintus, jeigu naktį medžiojami šernai. Manoma, kad netrukus bus leidžiami ir naktiniai taikikliai. Keliose Vokietijos žemėse buvo įvesta įvairių lengvatų, didžiojoje šalies dalyje buvo atšaukti šernų medžioklės sezono apribojimai.

    Dabar leidžiama medžioti visus šernus, negaunant baudos, kuri grėsė anksčiau, pavyzdžiui, pavasarį sumedžiojus vyresnę nei dvejų metų šernę. Taip pat Saksonijos žemėje nuo šiol AKM atvejais bus leidžiama naudoti slopintuvus ir naktinius taikiklius. Kalbant apie slopintuvus, reikia prisiminti, kad jų pirminė paskirtis yra apsaugoti šaulio ir jo šuns klausą. Deja, daugelio šalių institucijos šio aspekto nemato.

  • Lenkijos medžiotojai protestuoja

    Lenkijos medžiotojai protestuoja

    Varšuvoje vasario 2 dieną įvyko didžiulė medžiotojų protesto akcija, subūrusi bendraminčių iš visos Lenkijos. Medžiotojai atvyko iškilmingais drabužiais ir skrybėlėmis, su šunimis ir šeimos nariais. Skambėjo kalbos, šūkiai ir, aišku, medžioklinė muzika.

    Svarbiausias akcijos dalyvių reikalavimas buvo neleisti nacionalizuoti Lenkijos medžioklės asociacijos (LMA) ir perduoti jos Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Lenkų medžiotojai mano, kad tokį pokytį labiausiai lėmė gamtos apsaugos ir gyvūnų teisių organizacijų veikla, kuria daugiausia siekiama naikinti medžioklės ūkį ir diskredituoti medžiotojus.

    Žiniasklaidoje buvo plačiai kalbama apie miško žvėrių daromą žalą maistinių kultūrų pasėliams ir dėl visko kaltinami medžiotojai. Žemės ūkio ministras Krzysztofas Jurgielas žadėjo situaciją spręsti. Vienas siūlymų buvo keisti Medžioklės asociacijos vadovą Lechą Blochą, kuris šias pareigas eina jau daugybę metų. Jis buvęs komunistas ir tarybinės valdžios samdomas informatorius. Ūkininkų prekybos sąjunga nori drausti medžioklę privačiuose organizacijos narių plotuose ir siekia dar daugybės Lenkijos medžioklės ūkio organizacijos pokyčių.

    Be šių siūlymų, dar siekiama padidinti medžioklės draudimo juostą šalia gyvenamųjų vietų nuo 100 iki 500 metrų, drausti medžioti nenutrūkstamai nuo rudens pradžios iki žiemos pabaigos ir nustatyti vieną metų laiką tyliuoju laikotarpiu.

    Lenkijos medžiotojai reikalavo paisyti visuomeninės organizacijos teisių ir leisti išsirinkti LMA vadovą demokratiškai, be to, nesutinka su ŽŪM iškelto funkcionieriaus kandidatūra. Medžiotojai griežtai prieštaravo, kad asociacija būtų nacionalizuota ir perduota ministerijai. Kompromisas lyg ir buvo pasiektas: nuspręsta, kad ligšiolinis LMA vadovas atsistatydins, o draudimo zona prie gyvenamųjų vietų bus nustatyta 150 metrų.
    Vis dėlto antrą vasario savaitę žaliųjų organizacijų atstovai atvyko į LMA ir pakeitimus sustabdė. Lenkų medžiotojų nuomone, situacija niekada nebuvo tokia prasta kaip dabar, jie susirūpinę medžioklės ateitimi Lenkijoje.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Tekstas: KATARYNA ŠTERNA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Prancūzijoje leidžiama naudoti slopintuvus

    Prancūzijoje leidžiama naudoti slopintuvus

    Gera žinia Prancūzijos medžiotojams: po dvejų metų pastangų pagaliau buvo leista naudoti slopintuvus, siekiant apsaugoti medžiotojų ir šunų klausą.

    Šūvio garsas ne tik gadina šaulio klausą, bet ir kelia papildomą triukšmą miške, taip pat jis daro poveikį apylinkių gyventojams ir jų gyvūnams, o kartais sudaro apie medžiotojus ne itin gerą įspūdį.

    Slopintuvus naudoti leidžiama Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje, keliose Vokietijos žemėse, o dabar ir Prancūzijoje

    Prancūzijos medžiotojai socialiniuose tinkluose džiaugėsi naujosiomis pataisomis. Beje, slopintuvus naudoti leidžiama Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Latvijoje, keliose Vokietijos žemėse, o dabar ir Prancūzijoje. Jų naudojimo neriboja joks Europos Sąjungos teisės aktas, slopintuvas net nelaikomas esmine ginklo dalimi.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžioklė su lanku draudžiama dėl brakonieriavimo prevencijos?

    Medžioklė su lanku draudžiama dėl brakonieriavimo prevencijos?

    Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl lankas galėtų būti panaudotas kaip įrankis nelegalios medžioklės metu tai, kad jo šūvis yra tylus. Tačiau tylų šūvį mes įžvelgiame kaip lanko privalumą medžioklėje, nes nedidelėje teritorijoje gali medžioti grupelė medžiotojų lankininkų, taip maksimaliai išnaudodami medžioklės plotų vienetą. Tyli medžioklė yra praktikuojama daugelyje šalių, ir tai yra būdas apsaugoti gamtą nuo žmogaus intervencijos.
    Taip pat tiems, kurie turi paskatų medžioti nelegaliai ir tyliai, yra prieinamos visos priemonės, kad tai daryti ir be lanko…

    Lankas nėra naudojamas brakonieriavimui, nes tam kad sumedžiotų gyvūną, pagal statistinius duomenis, lankininkas medžiotojas turi paaukoti 10-20 kartų daugiau laiko. Tai gi, jei medžiotojas užtrunka 10-20 kartų ilgiau ieškodamas medžiotino gyvūno, vadinasi, išlaidos susijusios su tokiu veiksmu yra taip pat tiek kartų didesnės. Lygiai taip pat padidėja tikimybė ir būti pastebėtam.

    Kitas svarbus argumentas kodėl tai nėra brakonierių įrankis, tai, kad efektyvus atstumas medžiojant su lanku ir strėle yra 20-25m. statistika tai tik patvirtina, jog būtent toks atstumas yra 4 iš 5 atveju. O kitu atveju tai šis atstumas būna tik mažesnis. Todėl brakonieriams, kurie tikrai yra orientuoti į tai, kad kuo greičiau nukauti pastebėtą gyvūną, ši statistika nieko nežada. Kad priartėtų per tokį atstumą prie medžiotino gyvūno, medžiotojui reikia ir laiko, ir įgūdžių. Toks atstumas yra realus, kada medžiojama iš specialių bokštelių, lipynių ar kitų platformų. Tai vienas iš labiausiai paplitusių būdų tarp lankininkų medžiotojų. Tačiau, vėl gi, jei galvoti iš brakonieriaus perspektyvos, sėdėti bokštelyje yra tikrai didelė rizika būti pastebėtam.

    Net jei ir sulaukti gyvūno tinkamu šauti atstumu, tai reiškia, kad reikia pataikyti į gyvybiškai svarbią zoną, kuri net ir briedžio atveju yra apie 20cm apskritimas. Medžiotojas lankininkas niekada nešauna gyvūnui į galvą (kas yra brakonierių prioritetas tam, kad vietoje sustabdyti žvėrį, nes brakonieriui žvėries paieška tai yra rizika būti sučiuptam). Tai nėra nei etiška, nei efektyvu, o sužeisto gyvūno paieškos labai sunkios, nes kraujo pėdsakas labai silpnas. Todėl lankininkams medžiotojams reikia daug treniruotis ir praktikuotis, o brakonieriams tai nėra vienas iš prioritetų, nes tai daugelių atvejų yra ir didelės išlaidos.

    Kalbant apie išlaidas, reikia paminėti, jog net brangaus kalibro šovinys kainuoja apie 2-5 eurus. Tik medžioklinės strėlės antgalis kainuoja 10-20 eur. Pridedam vidutinę strėlės kainą 10-15 eur ir turime šūvio kainą apie 20-35 eur, kuris daugeliu atvejų yra pirmas ir paskutinis, nes po šūvio strėlė dažnai yra sulaužoma ar deformuojama. Vidutinis medžioklei skirtas lanko komplektas kainuoja nemažiau kaip 600 eur. Tai nėra tos išlaidos, kurias brakonieriai investuotų į savo veiklą, kai už tokią pat sumą galima įsigyti kur kas efektyvesnius įrankius.

    Bendrai atsižvelgiant į brakonierių šios dienos pobūdį, daugelis jų šaudo žvėris iš automobilių, naudoja termovizorius bei naktinio matymo prietaisus bei optikas. Norim pabrėžti, jog lanko taikikliai optiniai nebūna. Nei termovizoriniai nei naktiniai matymo prietaisai nėra kombinuojami su lanku. O kalbant apie šūvį iš automobilio, tiesiog, reikia tai įsivaizduoti, ir taps akivaizdu, kad tai nėra net fiziškai įmanoma.

    Medžioklė su lanku yra populiari daugelyje šalių, ir iš tų šalių nebuvo girdėti tokių patirčių, jog lankas būtų kaip nors susijęs, kaip nelegalios medžioklės įrankis. Šį įrankį naudoja medžiotojai dėl visai kitų priežasčių: nauji iššūkiai, gilesnis kontaktas su gamta ir medžiojamu gyvūnu, nauji medžioklės metodai ir būdai.

    Taigi apibendrinant visuos šiuos argumentus, galime tik paneigti mitą: jog lanko ir strėlės įtraukimas į legaliai medžioklėje naudojamus įrankius suaktyvins brakonieriavimą.

    Norim tik priminti, kad įstatymai kuriami tiems kurie jų laikosi. Tiems, kurie jų nesilaiko, įstatymai nėra aktualūs, jiems kuriamos nuobaudos ir bausmės. Todėl išlaikydami savo poziciją orientuotą į medžiotoją lankininką tik pabrėšime, jog svarbu yra kurti bendruomenėms galimybes, kurių naudą patirs ne tik pati bendruomenė, tačiau ir valstybė bei kitos su šia veikla susijusios įstaigos.

    Mūsų asociacija noriai bendradarbiautų ryšiu su šio medžioklės įrankio įteisinimu. Mes esame ir Europos medžiotojų lankininkų federacijos nariai, kuri aktyviai atstovauja lankininkų medžiotojų interesus, bei propaguoja šį medžioklės būdą ne tik Europoje tačiau ir visame pasaulyje. Todėl norime pabrėžti, kad esant kažkokiam klausimui ar nuomonės reikiamybei, yra prieinamas pats pirminis šaltinis, kuris turi sukauptas daugelio šalių žinias ir ilgametę patirtį.

    Šaltinis STRELE.LT
    Tekstas: MANTAS BALSYS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Bebro dorojimas keturiomis rankomis

    Bebro dorojimas keturiomis rankomis

    Bebrų medžioklė tykant, sėlinant, urvuose su šunimis ir be šunų, tinklais, spąstais – variantų šitiek daug, o ir pačių didžiųjų graužikų nemažai. Kai kuriose vietose jų tiek daug ir jie taip gerai padirbėję, kad be valties ar neperšlampamo kombinezono neprieisi, o be ekskavatoriaus bebrų namo ar užtvankos nenugriausi.

    Kitas vietas bebrai per ilgus metus ir dešimtmečius sugeba taip pakeisti, kad vietiniai net neatpažįsta, kad bebrariumo vietoje kadaise buvo pušynas. Vis dėlto yra didvyrių, kurie nepailsdami kovoja su bebrais ir kartais juos nugali.

    Bebrų medžioklė su urviniais šunimis yra itin azartiška. Viena vertus, tai sunkus darbas, nes reikia griauti užtvankas, o spendžiant spąstus reikia braidyti po vandenį, nesvarbu, ruduo, žiema ar pavasaris. Kita vertus, ši medžioklė yra palyginti lengva ir kupina staigmenų, kai netikėtai sumedžiojamas bebras einant palei griovį ar vakare išgirdus kažką šlepsint karklyne. Tam tikra prasme bebras yra vienas vertingiausių laimikių: galima gauti trofėjų (kaukolę), kailį, mėsos ir garsiųjų bebro sruoglių. Net bebro letenos praverčia, nes jas galima atiduoti šunims, o dantis naudoti gaminant papuošalus. Tikras indėniškas laimikis!

    Tąkart buvome trys ponios ir trys ponai. Medžiojome bebrus urvuose su profesionaliais urviniais šunimis – jagdterjerais Tera ir Uriu. Iš viso sumedžiojome tris bebrus. Gauti bebrą smagu, bet toliau prasideda sunkumai. Reikia jį ištraukti ir nugabenti iki automobilio. Doroti bebrą šiltą nepatariama, daug geriau jis lupasi atvėsęs. Išskrosti medžioklės plotuose galima, bet gyvūną tuščiu pilvu doroti bus nepatogu. Taigi telieka tempti bebrą sveiką iki transporto. Su pirmuoju bebru apskritai nežinai, ką daryti, bet ilgainiui patirtis kaupiasi ir įgūdžiai tvirtėja. Faktiškai nieko sudėtingo nėra – tereikia turėti aštrių ir gerų peilių ir atsižvelgti į keletą niuansų. Iš pradžių perpjaukite odą aplink letenas, šalia pėdų sąnarių, kur vilna darosi trumpesnė ir retesnė. Nupjaukite uodegą pagal kailio ribos liniją. Galima perpjauti tik odą aplink uodegą. Jeigu numatėte rūkyti visą bebrą, tai po lupimo uodegą apiplikykite ir nulupkite tamsiai pilkus žvynus (panašiai kaip nuo saulės nudegusią odą).

    Odą perpjaukite tiesiai per pilvą nuo uodegos pagrindo iki smakro. Atitraukę odą viena ranka, pradėkite bebrą atsargiai lupti. Reikėtų iš karto atskirti visas plėves ir riebalus, neįpjovus odos. Stenkitės nesugadinti folikulų, netyčia peiliu nuimdami apatinį odos sluoksnį, nes taip kailis po rauginimo gali „nuplikti“. Reikia būti labai atsargiam, lupant odą nuo bebro pilvo apačios. Po uodega yra jokvapnieji sruogliai. Jeigu netyčia perpjausite sekrecijos liaukas – pilką, į šiltą plastiliną panašią aliejuotą masę, – mėsa bus sugadinta, o rankos kelias dienas smirdės bebru. Kiekvienu atveju patariama užsimauti gumines pirštines. Profesionalūs lupikai pjaudami sruoglius iš pradžių išima kietuosius kiaušinius, iš kurių vėliau daromas užpilas, o paskui atskirai išpjauna sekreto maišelius. Kol tokių subtilių įgūdžių neturite, saugiau išpjauti visą komplektą. Paėmę už išangės ir pakėlę, nupjaukite viską nuo uodegos pagrindo, o paskui atsargiai atskirkite nuo pilvo raumenų. Jeigu neįpjausite sruoglių, bebriena neturės karklų skonio net su visais riebalais. Patikrinta!

    Odos prie letenų perpjauti nereikia. Diriant letenos numaunamos per skyles, susidariusias nupjovus odą aplink sąnarius, ir dirbama toliau. Raugykloje oda bus perpjauta taip, kad būtų kuo mažiau pažeista ir atrodytų geriausiai. Nuo galvos oda nulupama iškart, kartu su visu kailiu. Taip patogiau, ypač jeigu numatyta ruošti trofėjų.

    Viskas. Toliau paleidžiami viduriai. Kepenys atidedamos kepti. Padalijama mėsa, ir reikalas baigtas.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Tekstas: KATARYNA ŠTERNA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Plėšrūnų sumedžiojimas Lietuvoje 2007-2017 m.

    Plėšrūnų sumedžiojimas Lietuvoje 2007-2017 m.

    Pastaruoju metu visuomenėje kyla daug diskusijų apie plėšrūnų kontrolę Lietuvoje. Miškininkai, medžiotojai, Aplinkos ministerijos ir saugomų teritorijų darbuotojai, ūkininkai bei gamtos mylėtojai vis dažniau leidžiasi į nesibaigiančias diskusijas dėl plėšrūnų aktyvumo Lietuvoje.

    Plėšrūnai tai organizmai mintantys kitais gyvūnais ar jų dalimis, kuriuos patys sugauna ir nužudo. Maitindamiesi kitais gyvūnais mažina jų gausumą, išnaikina silpniausius individus bei vykdo natūralią atranką.

    Žmogaus ir plėšrūnų santykis visuomet buvo svarbus, nes plėšrūnai konkuruoja su žmogumi dėl medžiojamųjų gyvūnų, daro žalą žmogaus auginamiems naminiams gyvuliams ir paukščiams. Labai dažnai plėšrūnų medžioklė nėra ribojama, juos galima medžioti ištisus metus. Vertinant tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu, nemažai plėšrūnų rūšių dėl išvardintų priežasčių tapo nykstančiomis.

    Kartu su išnykusiomis, invazinėmis ir vietinėmis rūšimis, plėšrieji žinduoliai Lietuvoje išskiriami į 6 šeimas ir 19 rūšių. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 4 vietinės plėšriųjų žinduolių šeimos ir 11 plėšriųjų žinduolių rūšių. Iš jų 5 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, tai yra: paprastoji lūšis (Lynx lynx), ūdra (Lutra lutra), šermuonėlis (Mustela erminea), rudasis lokys (Ursus arctos) bei europinė audinė (Mustela lutreola). Svetimšalės ir invazinės plėšriųjų žinduolių rūšys yra trys: mangutas (Nyctereutes procyonoides), kanadinė audinė (Mustela vison), paprastasis meškėnas (Procyon lotor). Invazinės rūšys kelia grėsmę vietinei faunai, todėl, siekiant sumažinti jų populiaciją, yra medžiojamos ištisus metus. Neseniai Lietuvoje užfiksuoti ir paprastojo šakalo pasirodymai (iki 2017 m. sumedžiotas 1 šakalas).

    Plėšrieji žinduoliai mūsų šalyje yra medžiojami. Vieninteliams vilkams Lietuvoje yra nustatomas medžioklės limitas, likusiems plėšrūnams limitai netaikomi. Vilkus ir paprastuosius šakalus Lietuvoje medžioti leidžiama nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 d. (išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau). Miškines ir akmenines kiaunes, juoduosius šeškus leidžiama medžioti nuo liepos 1 d. iki balandžio 1 d., barsukus – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1d., lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines medžioti leidžiama ištisus metus.

    LR Aplinkos ministerijos duomenimis daugiausia plėšrūnų (barsukų, vilkų, lapių, mangutų, miškinių ir akmeninių kiaunių, kanadinių audinių, paprastųjų meškėnų ir paprastųjų šakalų), analizuojant 2007 – 2017 m. medžioklės sezonus, sumedžiota 2010 m. – 15 % visų per analizuojamą laikotarpį sumedžiotų plėšrūnų. Didžioji dalis jų sumedžiota Šiaulių regione – 7 557 individai. 2017 m. plėšrūnų sumedžiojimas buvo mažiausias – 16252 individai (7% visų per analizuojamą laikotarpį sumedžiotų plėšrūnų). Vidutiniškai per vieną medžioklės sezoną sumedžiojami 21246 plėšrūnų individai.

    1 pav.  Sumedžiotų plėšrūnu skaičius (vnt.) Lietuvoje per 2007-2017 metų medžioklės sezonus

    Vertinant skirtingų rūšių sumedžiojimą, galima išskirti dvi skirtingas tendencijas. Lapių ir mangutų daugiausia sumedžiota 2009-2011 m. ir nuo to laiko jų sumedžiojimas mažėja. Didžiausias sumedžiotas lapių skaičius (net 5216 individų) užfiksuotas Šiaulių regione 2009 m. Šiame regione kiekvieną medžioklės sezoną sumedžiojama daugiau nei 2000 lapių. Kasmet lapės sudaro 60-70 proc. visų sumedžiotų plėšrūnų Lietuvoje. Kiaunių ir kanadinių audinių daugiausia sumedžiota 2013-2014 m. ir nuo to laiko jų sumedžiojimas taip pat mažėja. Vidutiniškai 4 proc. visų sumedžiotų plėšrūnų yra kiaunės (miškinės ir akmeninės). Tuo tarpu vilkų ir barsukų sumedžiojimas analizuojamu laikotarpiu augo. Vilkų limitas nuo 20 individų 2007 m. buvo padidintas iki 60 individų 2017 m. Barsukų sumedžiojimas per dešimtmetį išaugo beveik 25 kartus – nuo 16 individų 2007 m. iki 395 individų 2017 m. Pastaruosius du medžioklės sezonus barsukai sudarė apie 2,5 proc. viso plėšrūnų medžioklės krepšelio Lietuvoje.

    2 pav.  Sumedžiotų plėšrūnų pasiskirstymas procentais pagal rūšis per 2007-2017 metų medžioklės sezonus

    Didžiausią procentinę dalį, net 66 %  nuo visų sumedžiotų plėšrūnų per 2007 – 2017 metų laikotarpį sudaro lapės. Per dešimtmetį Lietuvoje jų sumedžiota 142 957 individai. Mangutų sumedžiota beveik trečdaliu mažiau – 59 059 individai, tai yra 28 % visų sumedžiotų plėšrūnų . Likusią dalį sudaro kiaunės – 4 % (9 519 ind.) , barsukai – 1 % (1 966 ind.), audinės taip pat 1 % (1 319 ind.), na o vilkai (382 ind.) ir meškėnas (tik 1 individas buvo sumedžiotas Šiaulių regione 2016 m.) po mažiau nei 1 %  nuo bendro sumedžiotų plėšrūnų skaičiaus.

    3 pav.  Plėšrūnų sumedžiojimas skirtinguose regionuose procentais per 2007-2017 metų medžioklės sezonus

    Daugiausia plėšrūnų per analizuojamą laikotarpį sumedžiota Šiaulių regione (23 % visų sumedžiotų plėšrūnų), o mažiausiai – Alytaus regione (8% visų sumedžiotų plėšrūnų). Šiaulių regionas yra antras pagal dydį Lietuvoje, o medžiotojų skaičius šiame regione vienas didžiausių, todėl didžiausią sumedžiojimą lemia ne tik plėšrūnų populiacijų gausa, bet ir medžioklės intensyvumas. Per sezoną Šiaulių regione sumedžiojami vidutiniškai 6 plėšrūnai/km2.

    4 pav.  Medžioklės laimikis – sumedžiota lapė

    Atlikus anketinę apklausą ir apklausus 121  Lietuvos medžiotoją 71% iš jų pareiškė, kad plėšrūnų kontrolė Lietuvoje yra nepakankama (5 pav.).

    5 pav.  Anketinės apklausos rezultatai

    Dauguma medžiotojų (56 %) sutinka, kad plėšrūnai yra būtina ekosistemos dalis, o pagrindinės priežastys, skatinančios plėšrūnų medžioklę yra didelė jų gausa (21% apklaustųjų) ir platinamų užkrečiamų ligų pavojus (taip pat 21 %) bei žala, daroma laukiniams gyvūnams (16 % apklaustųjų) (6 pav.).

    6 pav.  Plėšrūnų medžiojimo priežastys, remiantis apklausos rezultatais

    Taigi, apibendrinant plėšrūnų medžioklę Lietuvoje, galima teigti, kad visoje šalies teritorijoje plėšrūnų kontrolė pastarąjį dešimtmetį vykdoma intensyviai, tačiau, medžiotojų nuomone, ji nėra pakankama. Medžiotojai supranta plėšrūnų svarbą ekosistemoje,  o jų medžioklę vertinai kaip būdą, palaikyti pusiausvyrą tarp skirtingų ekosistemos elementų.

    Aleksandro Stulginskio universitetas
    Tekstas: Aušra Eidukonienė, Monika Sirgėdienė ir Matas Sirgėdas
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Renkame sekančio video „Medžiotojo Vlogas” temą

    Renkame sekančio video „Medžiotojo Vlogas” temą

    Renkame temą sekančiam video iš serijos „Medžiotojo Vlogas”. Balsuokite už vieną iš siūlomų variantų ir sekantis video bus ta tema kuri surinks daugiausiai balsų. Taip pat galite siūlyti savo variantus komentaruose, gal būt jie bus įtraukti į sekantį balsavimą.

    [megapoll id=”13″]

  • Medžioklės trofėjų ekspertas sugautas medžiojęs iš bokštelio su naktinio matymo prietaisu

    Medžioklės trofėjų ekspertas sugautas medžiojęs iš bokštelio su naktinio matymo prietaisu

    Vilniaus regiono apylinkės teismas š. m. kovo 1 d. priėmė nutarimą, kuriuo administracine bauda ir teisės medžioti atėmimu nubaudė net 30 metų stažą turintį medžiotoją, sertifikuotą medžioklės trofėjų ekspertą J. S.

    Pats būdamas vienu iš Vilniaus rajono savivaldybės kontrolierių, t. y. asmeniu, kuriam taikomi aukšti elgesio standartai ir nepriekaištingumo reikalavimai, J. S. aplinkosaugos pareigūnų buvo užtiktas medžiojantis, kaip teigia patys medžiotojai, „negarbingu būdu“ – iš medžioklės bokštelio vyras medžiojo medžiokliniu graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu, naudodamas draudžiamą priemonę – naktinio matymo priedėlį.

    Šį pažeidimą Vilniaus aplinkosaugininkai užfiksavo 2017 m. lapkričio 12 d. vakare Vilniaus rajone, „Eitminiškių“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete. J. S. nei protokolo surašymo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu pažeidimo nepripažino. Jis tikino, kad naktinio matymo prietaisą bokštelyje turėjo, tačiau šio nebuvo pritvirtinęs prie šautuvo, prietaisą esą naudojo stebėdamas žvėris, žiūrėdamas į jų ragus. Vis dėlto teismas tokia patyrusio medžiotojo versija nepatikėjo ir šiuos paaiškinimus laikė pažeidėjo gynybine pozicija, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

    Byloje nustatyta, kad aplinkosaugininkams atvykus prie bokštelio ir paprašius, kad iš jo medžiotojas išliptų, pastarasis bokštelyje užsirakino ir pareigūnų neįleido. Kai inspektoriai primygtinai pareikalavo atidaryti duris, medžiotojas tai padarė tik po kelių minučių, su aplinkosaugininkais kalbėjo nerišliai, nervingai blaškėsi. Bokštelyje aplinkosaugos inspektorių dėmesį patraukė medžiotojo graižtvinis šautuvas, kuris buvo be prožektoriaus. Patikrinimo metu buvo tamsu, todėl pareigūnas paklausė, kaip J. S. ruošiasi šauti, jeigu lauke – visiška tamsa. Medžiotojas atsakė: „Tiesiai“. Toks atsakymas patyrusiems inspektoriams sukėlė įtarimų, kad medžiotojas turi naktinio matymo priedėlį prie optinio taikiklio ant šautuvo. Įdomu tai, kad žiedas, kurio pagalba pas J. S. rastą naktinio matymo prietaisą galima pritvirtinti prie pažeidėjo naudoto šautuvo optikos, rastas maždaug už 7 metrų medžiotojo bokštelio. Įtariama, kad J. S. šį žiedą išmetė tyčia.

    Už minėtus pažeidimus šį ilgametį medžiotoją, sertifikuotą medžioklės trofėjų ekspertą teismas nubaudė 600 Eurų bauda ir teisės medžioti atėmimu 1 metams. Šis teismo nutarimas dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

    Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento informacija

  • Kirmėlių sukeliama briedžių liga – parafasciolozė

    Kirmėlių sukeliama briedžių liga – parafasciolozė

    Dėl žmogaus ir gyvūno kontakto atsirado medicinos šaka, tyrinėjanti įvairių itin užkrečiamų (parazitinių, infekcinių) ligų sukėlėjų plitimą ir kurianti priemones nuo jų gyvūnams.
    Parazitinių ligų sukėlėjai gali būti vienaląsčiai, kirmėlės, nariuotakojai, savo šeimininku pasirenkantys tam tikros rūšies gyvūną, naudojantys jį ir kaip maisto šaltinį, ir kaip gyvenamąją vietą. Įvairių rūšių parazitai savo šeimininke gyvena skirtingą laiką: nuo kelių valandų iki kelerių metų, taip pat biologiniame vystymosi cikle gali būti pasinaudota tarpiniais šeimininkais – kitos rūšies gyvūnu ar net žmogumi.

    Parazitinės ligos dažniau būna lėtinės, be ryškių ligos požymių, todėl jų kontrolei ir stabdymui, ypač kai jos būdingos tik laukiniams gyvūnams, skiriama nepakankamai dėmesio. Po medžioklės dažnai matyti pažeistų sumedžioto gyvūno organų, ir to priežastis yra parazitų invazija.

    Šiuo metu medžiotojams nerimą kelia tarp briedžių padažnėję parazito Parafasciolopsis fasciolaemorpha atvejai. Pavyzdžiui, Latvijoje laboratoriškai ištyrus 30 briedžių kepenų mėginių, 27 atvejais buvo diagnozuota parafasciolozė. Šią ligą sukeliantis siurbikių (Trematoda) klasės parazitas yra 3–7 mm ilgio, maždaug 2 mm pločio, gyvena kepenų latakuose, plonosios žarnos pradinėje dalyje ir skrandžio liaukoje. Ši siurbikė buvo diagnozuota Rytų Europoje dar 1932 metais briedžiams, avims, karvėms, stirnoms, elniams ir kitiems žolėdžiams. Mokslinės publikacijos rodo, kad šių parazitų invazija aktuali Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose šalyse. Laboratoriniam tyrimui atsiųstų sumedžiotų briedžių kepenų mėginiuose parazitas buvo diagnozuojamas jau nuo 1970 metų keliose Latvijos rajonų girininkijose. Per pastaruosius trejus metus atsiųstuose sumedžiotų elnių kepenų mėginiuose parazitai buvo nustatyti 80 % atvejų.

    Parazitų platintojai yra užsikrėtę briedžiai, nes juose suaugusios siurbikės gyvena ilgai ir deda kiaušinius. tulžies kiaušiniai patenka į žarnyną, o toliau su žarnyno turiniu išmetami į aplinką. Tokie iš gyvūno išėję kiaušiniai negali iš karto vėl įsiveisti kokiame nors gyvūne – turi pereiti tam tikras vystymosi fazes. Kiaušinis turi patekti į vandens telkinį, ten jis 20 °C temperatūroje auga, ir maždaug 21 dieną išsivysto lerva (miracidija).

    Miracidija išsilaisvina iš kiaušinio, vandenyje aktyviai judėdama plaukia, kol randa raginę skritinukę (tokį moliuską), įlenda į ją ir toliau pasiekia kitą vystymosi fazę – cerkarijos stadiją. Ši stadija vasarą trunka apie 96, o žiemą – 197 dienas. Palikusi moliuską cerkarija vėl plaukia vandenyje, stengiasi prikibti prie įvairių augalų lapų ar stiebo. Paskui pradeda veikti gemalinės ląstelės, ji apsitraukia aplinkai atspariu apdangalu ir susidaro adelocerkarija – lerva, jau galinti apsigyventi kokiame nors gyvūne. Gyvūnai apsikrečia parazitu išgėrę vandens su adelocerkarijomis ir tada šios pradeda vystytis naujajame šeimininke ir jam kenkti. Kai parazitas tampa lerva, vyksta migracija. Briedyje lervos juda, žaloja audinius, nešioja žarnų turinį, kelyje sutiktą patogeninę mikroflorą, ligų sukėlėjus.

    Atsiradusiuose audinių pažeidimuose atskirais atvejais gali pradėti vystytis mikrobų infekcija. Suaugę parazitai, jų gyvenimas tulžies kanaluose sukelia epitelio deskvamaciją (lupimąsi), paskui vyksta hiperplazija (gausėja audinių), ląstelių proliferacija (atsinaujinimas), pagausėja gleivių. Tulžies kanalai platėja, aplinkui daugėja fibriozinių audinių. Jei parazitų itin daug, šie audiniai gali būti užspausti, dar prisideda bakterinis tulžies kanalų uždegimas. Taip pat gali susidaryti abscesas ir hepatokarcinoma – piktybinis auglys.

    Siurbikė Parafasciolopsis fasciolaemorpha sukelia ne tik atskirų organų – kepenų ir kasos ligas. Parazitas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, distrofinius procesus parenchimatoziniuose organuose, nervų sistemoje, taip pat alergines ir imunomorfologines reakcijas, kurios yra atsakomoji reakcija į parazito poveikį. Parazitų sukeltų patologinių pokyčių laipsnį nustato invazijos intensyvumas, taip pat svarbų vaidmenį gali turo autoalergija. Liga gali pasireikšti refleksinės, trofinės, alerginės, imunologinės nervų veiklos sutrikimais. Taip pat būdingi neurohumoraliniai sutrikimai, avitaminozė, mikroelementų trūkumas, oksidacijos procesų sutrikimai, netinkama liaukų sekrecinė ir rezorbcinė funkcija skrandyje ir žarnyne.

    Dėl kenksmingo parazitų poveikio sutrinka užkrėstų briedžių augimas, vystymasis, ir tai gali turėti esminį poveikį visaverčiam laimikiui ir trofėjui. Sumedžioto gyvūno tinkamumas maistui įvertinamas pagal parazitų sukeltus patologinius organų ir audinių pokyčius. Reikia paminėti, kad tyrinėjant briedžių mėginius (išmatas, įvairius audinius ir organus, odą), laboratoriškai buvo diagnozuota ir kitų sukėlėjų: Moniezia spp., Protostrongylus spp., virškinimo organuose parazituoja strongilidai, pasitaiko parazitozės, susijusios su mėsėdžių invazija, kur briedžiai yra tik tarpiniai šeimininkai – Cysticercus tenuicollis, Echinococcus granulosus (larvae). Siekiant apriboti briedžių parafasciolozę ir apsaugoti nuo invazijos kitus žolėdžius, įskaitant naminius gyvūnus, būtina atlikti epidemiologinius tyrimus ir parengti konkretų kovos su parazitu planą. Vis dėlto svarbiausia yra profilaktika.

    Kiekvienas medžiotojas turėtų žinoti ir laikytis elementarių profilaktikos priemonių dėl užkrečiamų infekcinių, parazitinių ligų, jų sukėlėjų kontrolės. Termiškai neapdorotų (šviežių) briedžių kepenų ir kitų organų negalima duoti šunims, nes jie suvirškina kepenų ir parazitų parenchimą, o parazito kiaušiniai su šuns žarnyno turiniu patenka į aplinką ir užteršia laukus, miškus. Užkrėstų briedžių kepenis, žarnas ir jų turinį būtina sunaikinti, kad žarnose esantys parazitų kiaušiniai nepatektų į vandenį ir svarbiausia – nekontaktuotų su gėlavandeniais moliuskais. Kur būriuojasi daugiau briedžių, reikėtų atlikti aplinkos dezinvaziją – apriboti parazitų kiaušinių vystymąsi išorinėje aplinkoje ir moliuskų (tarpinių šeimininkų) populiaciją. Parafasciolozės plitimą skatina šlapios, pelkėtos vietos miškuose.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Tekstas: dr. med. vet. docentė DACĖ KEIDANĖ, mgr. med. vet. lektorė ANA KRŪKLYTĖ, vyr. laborantė KRISTYNĖ GANUOLA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!