Miske.lt

Blog

  • Mitingas už teisingą medžioklę ir medžioklinę kinologiją

    Mitingas už teisingą medžioklę ir medžioklinę kinologiją

    Vasario 11 dieną Maskvoje įvyko bendraminčių grupės Už teisingą medžioklę ir medžioklinę kinologiją mitingas prieš įstatymo projekto pataisas, kurios Rusijoje draudžia viso kontakto medžioklinių šunų treniruotes. Tai reiškia, kad būtų draudžiama naudoti medžiojamuosius gyvūnus medžioklinių šunų treniruotėms ir darbo bandymams.

    Rusijos sostinėje ir daugelyje kitų didelių ir mažų miestų nuo sausio mėnesio vyksta mitingų ir protesto akcijų prieš gamtos gynėjų siūlomas kelių įstatymų pataisas, susijusias su medžiokle ir medžioklinių šunų dresūra. Jau labai seniai, apie 20 metų, gyvūnų teisių gynėjai stengiasi uždrausti viso kontakto treniruotes medžioklinių šunų treniruočių bazėse. Nebus galima naudoti meškų, lapių, mangutų ir šernų, leisti šunims jų kandžioti ir vaikyti. Kaip argumentai pateikiami visiems gerai žinomi garsūs šūkiai, kraupios nuotraukos ir sufalsifikuoti duomenys. Pavyzdžiui, teigiama, kad treniruočių bazėse plėšrūnai laikomi siauruose narvuose, nešeriami ir negirdomi, neteikiama veterinarinė pagalba. Pranešama, kad daugelyje treniruočių stočių su gyvūnais elgiamasi atvirai negailestingai, nors tokių treniruočių vietos griežtai prižiūrimos valstybės įstaigų ir niekur tokių atvejų oficialiai nekonstatuojama. Neverta nė sakyti, kad demagogija ir apeliavimas į emocijas yra mėgstamiausias gamtos pseudogynėjų įtikinėjimo būdas. Kaip sakė vienas medžiotojas iš Rusijos, mešką pagauti ir užauginti kainuoja brangiai. Kas gi leistų, kad gyvūnas sirgtų ir nugaištų? Be to, pasak treniruočių bazių savininkų, siaubo istorijos apie sudraskytas meškas yra tik žaliųjų pramanas. Vienas ryškiausių skandalų, apie kurį pranešė kone visas pasaulis, susijęs su šunų ir kačių ėdalo Royal Canin vardu. Prieš kelerius metus Ukrainoje įvykusių laikų bandymų su meška nelaisvėje nuotraukose pasirodė šio gamintojo logotipas ir spalvos. Dėl to gamintojas atšaukė bet kokį bendradarbiavimą su medžioklinių šunų klubais ir kitomis su medžiokle susijusiomis organizacijomis, tad dabar Royal Canin vardas negali būti siejamas su medžiokle. Galbūt šis skandalas davė paskatą gyvūnų teisių gynėjams aktyviau kovoti už medžioklinių šunų treniruočių sistemos kastraciją Rusijoje.

    Pasiūlytos pataisos numatė konkrečius minimalius gyvūnų gerovės reikalavimus treniruočių bazėse ir draudžia visą kontaktą treniruotėse su medžiokliniais šunimis ir plėšriaisiais paukščiais. Būtų leidžiama dresuoti tik veislinius medžioklinius šunis ir paukščius. Numatyta, kad treniruočių infrastruktūra priklausys juridiniams asmenims, kurie bus sudarę sutartį su medžioklės ūkio struktūros vadovybe ir kuriems priklauso medžioklės plotai. Čia reikia pridurti, kad Rusijos medžioklės ūkio tvarka stipriai skiriasi nuo Lietuvos.

    Vasario 13 dieną pataisos buvo priimtos. Labiausiai ginčytinas naujosios šio įstatymo redakcijos punktas numato, kad laukinių rūšių gyvūnams turi būti suteikta judėjimo laisvė pakankamai plačioje teritorijoje, kad jie galėtų pabėgti ir apsiginti. Jeigu gyvūno judėjimą dėl kokių nors priežasčių reikia apriboti, šunį nuo treniruočių objekto reikia atskirti. Vienas aktualiausių klausimų buvo laikų veislių šunų dresūra su meška nelaisvėje. Medžiotojų nuomone, naujoji sistema gali kelti pavojų ne tik šunims, bet iržmonėms. Daug panašių klausimų buvo užduota ir valdžios atstovams, ir internete, tačiau bent dalis Rusijos medžiotojų mano, kad patvirtintos pataisos yra priimtinas kompromisas tarp gyvūnų gynėjų, valdininkų ir medžiotojų. Įstatymo pataisų iniciatoriai yra devyni Rusijos Dūmos deputatai.

    Kad atsilaikytų prieš ekoteroristų spaudimą, Rusijos medžiotojai įkūrė naują organizaciją, ginančią šios senos profesijos atstovus, struktūrą ir istoriškai susiformavusį tradicinį ūkį, kurio neatsiejama dalis yra medžiokliniai šunys ir veislės darbas.

    Vasario 21 dieną Maskvos Liaudies ūkio pasiekimų parodų komplekse (ВДНХ), parodoje Medžioklė ir žvejyba Rusijoje, įvyko pirmasis draugijos Už teisingą medžioklę ir medžioklinę kinologiją kongresas, kuriame buvo sprendžiama dėl tolesnės veiklos ir veiksmų prieš gamtos pseudogynėjus.

    Problemos pradžia
    2013 metais nevyriausybinė organizacija Four Paws paskelbė nustačiusi neteisėtą medžioklinių šunų dresūrą su meška. Nuotraukose matyti, kaip šuo aploja mešką, o į pirmą planą iškeltos apsauginės juostos su užrašu Royal Canin. Pasipiktinimas kilo dėl to, kad pasaulinio garso šunų ėdalo gamintojas rėmė renginį, kuriame kankinami gyvūnai. Pasirodo, Royal Canin rėmė ne tik šį renginį, bet ir kitus, vykusius 2012 metais. Skandalas baigėsi tuo, kad Royal Canin atsisakė toliau bendradarbiauti su bet kokiomis medžiotojų organizacijomis. Manome, kad su bet kokiu gyvūnu reikia elgtis pagarbiai, vengti jam suteikti nereikalingų kančių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad jaunas medžioklinis šuo turi pažinti savo varžovą, t. y. gyvūną, kurį jis medžios, ar tai būtų šernas, mangutas, ar lapė. Jeigu šuo negaus tokių treniruočių, realiomis medžioklės sąlygomis jis gali nukentėti ar žūti.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: KATARYNA ŠTERNA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Vėl planuojama keisti medžioklės taisykles

    Vėl planuojama keisti medžioklės taisykles

    Pakeičiu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“:

    1.1. pakeičiu 15.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „15.2.1. briedžius:
    patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);

    antramečius patinus – nuo rugsėjo 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams);
    pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
    jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d.;“.
    1.2. pakeičiu 15.2.10 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „15.2.10. bebrus – nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 1 d.;“.

    1.3. pakeičiu 15.2.11 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „15.2.11. želmenines ir baltakaktes žąsis – nuo rugsėjo spalio 1 d. iki gruodžio 15 d.;“.

    1.4. pakeičiu 15.2.12 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „15.2.12. didžiąsias ir rudagalves antis, dryžgalves ir rudagalves krykles, klykuoles, kanadines bernikles – nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d.;“.

    1.5. pakeičiu 15.2.14 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „15.2.14. perkūno oželius , slankas – nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.:“.

    1.6. pakeičiu 15.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.“.

    1.7. pakeičiu 19.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „19.3. nurodyti medžioklės būdą (jei medžiojama varant tyliuoju būdu) ir medžioklės lapo galiojimo laiką. Medžioklės lapas gali būti išduodamas ne ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to pateis medžioklės sezono kovo 31 d. (datos nurodomos įskaitytinai). Pratęsti medžioklės lapo galiojimą arba išduoti medžioklės lapą ilgesniam laikotarpiui, kaip iki to paties medžioklės sezono kovo 31 d. draudžiama:“.

    1.8. pakeičiu 24.3 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „24.3. patikrinti prieš medžioklę visų medžioklėje dalyvaujančių medžiotojų bilietus ir leidimus laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą ir ginklo, kuriuo bus medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), pasirūpinti pirmosios pagalbos priemonėmis;“.

    1.9. pakeičiu 25 punktą ir jį išdėstau taip:
    „25. Medžioklės vadovas turi teisę šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius teisėtų medžioklės vadovo reikalavimų laikytis Medžioklės taisyklių ar medžioklės plotų naudotojų nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje, apie tai pažymėdamas įrašydamas medžioklės lapo antrojoje pusėje ties medžiotojo pavarde ir patvirtindamas įrašą savo parašu.“.

    1.10. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip:
    „28. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas limituojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna, vilkas. Medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna.

    Licencija briedžio patinui sumedžioti arba Licencija tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudota sumedžioti atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų. Panaudojus Licenciją briedžio patinui sumedžioti arba Licenciją tauriojo elnio patinui sumedžioti ir sumedžiojus atitinkamai briedžio jauniklį iki vienerių metų arba tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, apie tai pažymima kitoje medžioklės lapo pusėje.

    Kai medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiojama daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai.

    Kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai.

    Medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiota daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, arba medžioklėje varant teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiotas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas, arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiotas ne to amžiaus gyvūnas, arba sumedžiotas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą.

    Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, turi apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 informuoti Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai nustatytos formos (3 priedas) pranešimą, o ši gautą pranešimą turi tą pačią darbo dieną pateikti Aplinkos ministerijai el. paštu.

    Medžiotojas, sumedžiojęs vilką, ne vėliau kaip per 12 mėn. po to, kai sumedžiojo vilką, turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu išduoti 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamente (EB)Nr. 865/2006 „Nustatančiame išsamias tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant prekybą įgyvendinimo taisykles“ (OL 2006 L166, p. 1) nurodytus sertifikatus, skirtus naudoti tik Europos Bendrijoje. Kartu su prašymu reikia pateikti dokumento, leidžiančio saugomos rūšies egzempliorių paimti iš gamtos, kopiją arba kitus teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, nurodytus Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse, ir nustatyto dydžio valstybės rinkliavos už nurodyto sertifikato išdavimą sumokėjimą įrodantį dokumentą.

    1.11. pakeičiu 32 punktą ir jį išdėstau taip:
    „32. Kasmet iki balandžio 1 d. miškų urėdijų valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija regioninių padalinių (nacionalinių parkų) darbuotojai pagal Elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio želdiniams, žėliniams vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 120 (Žin., 2001, Nr. 20-677), turi įvertinti pokytį neigiamo poveikio, daromo elninių žvėrių miško želdiniams ir medynams. Apie tokį vertinimą turi būti informuojami medžioklės plotų naudotojai, kurie, jei pageidauja, gali dalyvauti vertinimo metu. Vertinimo rezultatus miškų urėdijos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdija regioninio padalinio ir nacionalinių parkų direkcijos iki kiekvienų metų balandžio 5 d. teikia Komisijai.“.

    1.12. pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:
    „52. Nelaisvėje medžiojamieji gyvūnai gali būti laikomi, naudojami ir į laisvę paleidžiami, aptvarai ir voljerai jiems laikyti steigiami tik laikantis Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje naudojimo taisyklių reikalavimų. Medžioklės taisyklių reikalavimai aptvaruose ir voljeruose laikomų medžiojamųjų gyvūnų naudojimui netaikomi, išskyrus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo, saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus.“.

    1.13. pakeičiu VIII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstau taip;
    „VIII. MEDŽIOKLĖS ŽUVININKYSTĖS TVENKINIŲ TERITORIJOSE, PRIE VALSTYBINIŲ GAMTINIŲ REZERVATŲ IR JŲ BUFERINĖSE APSAUGOS ZONOSE, VALSTYBINIUOSE PARKUOSE, GAMTINIUOSE DRAUSTINIUOSE IR BIOSFEROS REZERVATUOSE“

    1.14. pakeičiu 54.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „54.1. šernus, bebrus ir ondatras – visus metus;“.

    1.15. pakeičiu 56.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „56.1. draudžiama medžioti vilkus, barsukus ir paukščius, išskyrus pilkąsias varnas ir kovus;“.

    1.16. pakeičiu 56.5 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „56.5. draudžiama įrengti šėryklas kanopiniams žvėrims, kitaip juos jaukinti ir vilioti, išskyrus pašarinius laukelius, įrengiamus šernų medžiojimui. Patvirtintų kovos su gyvūnų platinamomis užkrečiamomis ligomis priemonių įgyvendinimo laikotarpiu leidžiama įrengti šėryklas šernams ir kitaip juos jaukinti ir vilioti, siekiant juos sumedžioti.

    Draudžiama saugomose teritorijose įrengti medžioklės įrenginius medžiuos.

    Draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus saugomose teritorijose, esančiose Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radviečių;

    1.17. pripažįstu netekusiu galios 56.7 papunktį.

    „56.7. Saugomų teritorijų tvarkymo planais gali būti nustatomi kiti medžioklės apribojimai, galiojantys valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, ir biosferos rezervatuose.“.

    1.18. papildau nauju 571 punktu:
    „571. Valstybinių gamtinių rezervatų buferinės apsaugos zonose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, gamtiniuose draustiniuose draudžiama įrengti medžioklės įrenginius medžiuose. Nurodytose saugomose teritorijose taip pat draudžiama įrengti gyvūnų šėryklas, viliojimo vietas ar kitaip jaukinti gyvūnus Europos Bendrijos svarbos pievų ir pelkių buveinėse ir arčiau kaip 100 m iki saugomų rūšių informacinėje sistemoje registruotų saugomų rūšių radviečių.“.

    1.19. papildau nauju 58.40 papunkčiu:
    „58.40. naudoti lygiavamzdžių medžioklinių ginklų šaudmenis, turinčius švino junginių.“.

    1.22. pakeičiu 71.6 papunktį ir jį išdėstau taip:

    „76.1. pagrindinėje medžiotojų linijoje stovintis medžiotojas turi teisę šauti ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu nuo jos (Medžioklės taisyklių 26 priedas). Jeigu medžiotojai statomi medžiotojų linijos flanguose, pirmasis medžiotojas linijoje ir pirmasis flange turi stovėti ne arčiau kaip 50 metrų nuo pagrindinės ir flanginės linijų susikirtimo vietos, o pagrindinės linijos galuose stovintys medžiotojai gali šaudyti tik tiesiai prieš save (lygiagrečiai su flangine linija, jeigu kampas tarp pagrindinės linijos ir flango nėra status) ir į priešingą pusę nuo gretimo flango, taip pat už medžiotojų linijos, laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės. Medžiotojai, stovintys dešiniajame flange, gali šaudyti tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į dešinę nuo jos, o stovintieji kairiajame flange – tik lygiagrečiai su pagrindine linija ir į kairę nuo jos. Abiejuose flanguose stovintys medžiotojai gali šaudyti ir už flangų linijos. Jeigu flangų linijoje stovi daugiau kaip vienas medžiotojas, jie gali šaudyti tik laikydamiesi 30 laipsnių kampo taisyklės (Medžioklės taisyklių 37 priedas);“.

    1.21. pakeičiu 71.13 papunktį ir jį išdėstau taip:
    „71.13. medžiojant varant, grandine ar katilu ir sėlinant medžiotojai privalo ryšėti ryškios (oranžinės, raudonos, geltonos) spalvos juostas ant kepurių arba dėvėti ryškios (oranžinės, geltonos, raudonos) spalvos kepures arba liemenes. Ryškios (oranžinės, geltonos, raudonos) spalvos liemene turi būti apvelkamas ir medžioklėje dalyvaujantis šuo.“.

    1. Nustatau, kad šio įsakymo 1.20 papunktis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d.
  • Dilema: siautėja vilkas ar šuo?

    Dilema: siautėja vilkas ar šuo?

    Daumantų kaimo žmonės įbauginti – jie sako, kad kaime laisvai laksto ir medžioja vilkai. Sklinda kalbos, kad vilkai prieš savaitę sumedžiojo stirną, kurią vietoje ir sudorojo. Tuo metu krašto medžiotojai sako, kad šiemet jokios informacijos apie vilkų padarytą žalą nėra, o vilkus žmonės gali painioti su šunimis.

    Rado sudraskytą

    „Sako, kad vienas sodininkas rado sudraskytą stirniuką. Esą jis pasikvietė medžiotoją, o tas medžiotojas nustatė, kad tai vilko darbas. Nustatė, kad pėdsakai yra vilko. Soduose ir gyvenvietėje yra daugybė stirnų, tad mes net nenustebtume, jei čia pradėtų eiti ir vilkai. Juk grobio pakankamai. Bet ir baisu mums, kurie gyvena nuolat. Gal imsis medžiotojai kokių priemonių ir vilką sumedžios“, – dėstė į laikraščio redakciją paskambinusi daumantiškė Irena.

    Dvi dešimtys

    Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos duomenimis, rajone gyvena daugiau nei dvi dešimtys vilkų. Šiais metais nebuvo registruotas nė vienas atvejis, kad vilkai užpultų naminius gyvūnus, nors ankstesniais metais tokių būdavo. Spėjama, kad vilkai pakankamai maisto turi miškuose ir prie gyventojų trobų nesiartina. Dažniausiai vilkai užpuola besiganančius gyvulius, kai moko medžioti jauniklius ar kai jiems labai stinga maisto.

    Vilkų nei ženklo

    Tiesa, nors šiemet medžiotojai dar nėra gavę nusiskundimų, kad vilkai būtų kažkam pakenkę, tačiau   jeigu jie papjautų naminius gyvulius, būtų galima tikėtis žalos kompensavimo.

    „Išties šiemet dar nesame gavę informacijos, kad vilkai būtų padarę kažkokios žalos. Žinoma, labai gerai, kad žmonės nenukenčia nuo laukinių gyvūnų.

    Kita vertus, vilkų padaryta žala yra atlyginama. Jeigu vilkai papjautų, tarkim, avį, žmogus turėtų kreiptis į seniūniją, ši savo ruožtu kreiptųsi į komisiją ir paskui žala būtų atlyginama.

    Tačiau kol kas Kėdainiuose ramu ir reikia tikėtis, kad šiemet taip ramiai viskas ir praeis. Kol kas nei medžioklės plotuose vilkų nematome, nei šiaip niekur nepastebėjome jų. Taip gali būti dėl to, kad vyksta intensyvūs miško tvarkymo, medienos kirtimo darbai. Vilkai sutrikdyti lenda gilyn į mišką, slepiasi“, – pasakojo Lionius Stanevičius, Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

    Šaltinis žurnalas „www.rinkosaikste.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Kone dinozaurams – .470 Nitro Express

    Kone dinozaurams – .470 Nitro Express

    Žiūrint į įvairių kalibrų sąrašą, ieškant kokio įdomaus varianto, apie kurį būtų galima parašyti, dėmesį patraukė .470 Nitro Express. Šio kalibro pavadinimas asocijuojasi su linksmais vaizdo klipais, kuriuose nežinančiai aukai šaudykloje duodama iššauti siaubingo kalibro ginklu, ir viskas baigiasi tuo, kad ginklas iššoka iš rankų, o vargšas šaulys aimanuodamas vartosi ant žemės.

    Juokai menki, nes pirmasis pasimatymas su dideliu kalibru ir jo siaubinga atatranka gali baigtis net lūžusiu raktikauliu ar bent jau šūvio baime visam likusiam gyvenimui. Taigi apie monstrą vardu .470 Nitro Express. Pavarčius PurnavuMuiza.lv internetinį katalogą, matyti, kad siūloma tik viena amunicijos rūšis – 12,81 euro kainuojantys šoviniai, kurių kulkos sveria net 32,4 g.

    Drambliai ir buivolai Šovinį
    .470 Nitro Express sukūrė anglų ginklų gamintojas Josephas Langas labai stambiems ar pavojingiems gyvūnams medžioti. Šio kalibro šoviniai daugiausia naudojami tik su sulenkiamais vienvamzdžiais karabinais ir dvivamzdžiais ekspresiniais karabinais, medžiojant tropinio ir karšto klimato sąlygomis. Kalibras plačiai naudojamas pietų ir vidurio rytų Afrikos regionuose, jam pirmenybę teikia profesionalūs medžiotojai arba palydovai buivolų ar dramblių medžioklėje. J. Langas užtaisą sukūrė 1900 metais, kad pakeistų .450 Nitro Express, kai šis buvo uždraustas keliose šalyse, įskaitant Indiją. Draudimas buvo įvestas ne todėl, kad .450 būtų buvęs per prastas ar netinkamas medžioklei, o todėl, kad vietos genčių atstovai jo kulkas galėjo išimti iš šovinio ir panaudoti su pavogtais karabinais .577/.450 Martini Henry.

    Kalibrą .470 NE sudaro sunki kulka ir didelis parako užtaisas, todėl šio kalibro ginklai turi ir didelę atatranką. Vis dėlto ją palengvina mažas kulkos greitis, dėl kurio atatranka greičiau primena stiprų stumtelėjimą, o ne smūgį. Šio kalibro karabinai yra sunkūs dvivamzdžiai, kurie, žinoma, yra ir labai brangūs. Jis vis dar yra vienas populiariausių Nitro Express kalibrų. Šoviniai pradėti gaminti 1907 metais, ir šiandien jie gana lengvai prieinami. Kaip ir kiti pavojingų medžiojamųjų gyvūnų šoviniai, jie labai brangūs, kartais kainuoja net apie dešimt kartų daugiau nei standartinio kalibro amunicija. Dėl šios priežasties daugelis medžiotojų mieliau šio kalibro šovinius taiso patys. Kalibro kulkos skersmuo yra 12,1 mm, tūtos ilgis 83 mm, o bendras ilgis apie 102 mm. 500 gr (32 g) kulkos greitis yra 660 m/s, galia – įspūdingi 6970 J.

    Kas yra Nitro Express?
    Nitro Express (NE) – tai šovinių serija, skirta didelio kalibro medžiokliniams karabinams, kurie dar vadinami drambliniais ginklais (angl. elephant gun) arba ekspresiniais karabinais (angl. express rifle). Vėliau buvo pradėti gaminti mažesnio ir greitesnio kalibro ginklai, vadinami britiškais šoviniais. Ekspresinio karabino sąvoką įvedė Jamesas Purdey 1856 metais, idėją pasiskolinęs iš ekspreso traukinių, kad išreklamuotų savo dvivamzdžio atlenkiamo karabino kulkos greitį, ir ilgainiui šis pavadinimas prigijo kitiems panašiems kalibrams. Na, o žodis Nitro kilo nuo pagrindinio šių šovinių parako (kordito) komponentų – nitroceliuliozės ir nitroglicerino.

    John Rigby & Company 1898 metais sukūrė .450 Nitro Express ir taip davė pradžią moderniam stambių medžiojamųjų gyvūnų šoviniui. Sumaišius .450 Black Powder Express su korditu, buvo sukurtas .450 NE – greitas ir tikslus šovinys, galintis sustabdyti visus stambiuosius ir pavojinguosius Afrikos ir Indijos gyvūnus. Kadangi iš pradžių kildavo problemų išimant iš ginklo iššautą tūtą, Holland & Holland išvystė .500/450 NE, o broliai Eley – .450 No 2 Nitro Express (abiejų šių kalibrų rodikliai labai panašūs). Rigby netrukus išsprendė pradines problemas ir labai greitai .450 NE tapo standartiniu kalibru, naudojamu medžioklėje Didžiosios Britanijos kolonijose Afrikoje ir Indijoje. Dėl to įvairūs ginklų meistrai senųjų kalibrų užtaisuose pradėjo naudoti korditą, ir taip atsirado .450/400 Nitro Express, .500 Nitro Express ir .577 Nitro Express. 1903 metais Jeffrey & Co sugalvojo pranokti juos visus ir sukūrė .600 Nitro Express, kuris bent 50 metų tapo galingiausiu komerciniu šoviniu. Nors .500, .577 ir .600 NE buvo per sunkūs ir per galingi naudoti kasdien, o profesionaliems medžiotojams reikėjo specialios įrangos, kad juos suvaldytų, .450 NE buvo labai populiarus, tačiau tai vėliau pakeitė įvairūs politiniai sprendimai.

    1899 metais Rigby kreipėsi į Mauser inžinierius, kad sukurtų specialų slankiojančios spynos karabiną Gewehr 98, kuris galėtų susitvarkyti su .400/350 NE. 1900 metais pasirodžius šiam šautuvui, užgimė ir magnumo ilgio slankiojančios spynos karabinai, kurie padėjo pamatus tokiems žinomiems kalibrams kaip .375 H&H ir .416 Rigby. Iš viso yra 35 Nitro Express kalibrai. Holland & Holland sukūrė dvivamzdį atlenkiamą karabiną Royal, kuris atitiko visus aukščiausius standartus ir buvo išleistas po Pirmojo pasaulinio karo. JAV prezidentas, aistringas medžiotojas Theodore’as Rooseveltas, kuris medžiojo ir dramblius Afrikoje, sakė netikįs, kad stambiesiems gyvūnams medžioti gali būti geresnis ginklas nei šis.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžiotojo Vlogas – Kauno medžiotojų sąjungos šaudykla

    Medžiotojo Vlogas – Kauno medžiotojų sąjungos šaudykla

    Kviečiu pasižiūrėti reportažą iš Kauno medžiotojų sąjungos šaudyklos. Papasakosime kas naujo jūsų laukia šaudykloje ir kaip vyko šaudyklos atnaujinimo darbai.

    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Mokomoji – praktinė medžioklinės kinologijos paskaita

    Mokomoji – praktinė medžioklinės kinologijos paskaita

    Balandžio 8 d. sekmadienį Vį Valstybinių miškų urėdijos Padauguvos girininkijos miškuose vyko Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojos dr. Rasos Vaitkevičiūtės organizuota Mokomoji – praktinė Medžioklinės kinologijos paskaita bakalauro studijų dalyko Kinologijos pagrindai ir magistrantūros studijų programos Laukinių gyvūnų ištekliai ir jų valdymas studentams.

    Paskaitos metu buvo pristatomos populiariausios Lietuvoje naudojamos medžioklinių šunų veislės ir paruoštos mokomosios – parodomosios medžiokliniams šunims skirtos kraujo ir gyvūno pėdsako patikros.

    Renginys buvo rengiamas taip, kad ne tik universiteto studentai įgautų žinių, bet ir šunelių vedliai pasitikrintų keturkojų gabumus patikrose ir gautų atsakymus į visus rūpimus klausimus, o visus norinčius sužinoti apie augintinių dresūrą konsultavo Dog Training Center treneris.
    Fotoreportažas iš renginio:

    Informaciją pateikė Rasa Vaitkevičiūtė, nuotraukos Manto Vaivados
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje – FNTT kratos

    Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje – FNTT kratos

    Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) atliko kratas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijoje. Tai 15min patvirtino tarnybos atstovas Justinas Argustas.

    „Tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą ir šiuo metu atlieka procesinį veiksmą. Kalba eina apie vieną Europos Sąjungos paramos lėšomis vykdytą projektą, kur minėta draugija dalyvavo kaip projekto partneris.
    Tyrimą vykdo Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdyba“, – 15min nurodė J.Argustas.
    15min žiniomis, šios kratos gali būti susijusios su 2012-2015 metais draugijos vykdytu projektu, susijusiu su retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonėmis. Didžiąją projekto vykdymo laikotarpio dalį draugijos pirmininkas buvo buvęs Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.

    Projekto vykdytojas buvo Aplinkos ministerija, o viena iš projekto partnerių – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.

    Projektas buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, bendrai projektui skirti daugiau nei 7 milijonai eurų, iš jų Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijai atiteko milijoninės lėšos.
    Įtariama, kad nors draugija buvo projekto partnerė, pati dažniausiai paslaugų neatlikinėjo, o pirko paslaugas iš kitų asmenų. Taip pat už skirtas lėšas apsirūpino įvairia įranga, automobiliais. Ir taip galimai pasisavino dalį pinigų.

    Projekto tikslas buvo pagerinti biologinės įvairovės būklę. Tam, kad būtų reguliuojama invazinių rūšių gausa, į pagalbą buvo pasitelkiami ir medžiotojai. Oficialiai draugijos pateikiami duomenys rodo, kad šiuo metu ji turi dešimt automobilių, nors oficialiai joje dirba tik šeši asmenys.

    Šaltinis žurnalas „15min.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Vokietijoje nubausta policininkė, viešai keikusi medžiotoją

    Vokietijoje nubausta policininkė, viešai keikusi medžiotoją

    Medžiotojai dažnai būna įvairių diskusijų objektais socialiniuose tinkluose, ypač feisbuke, bet neretai paprasta nuomonė virsta užgauliojimais, kurių nereikėtų tiesiog ignoruoti.

    Pernai vasarą Vokietijos Reinbergo miestelyje, kai iš fermos pabėgo kiaulių, buvo paprašyta vieno medžiotojo pagalbos. Medžiotojas turėjo nugalabyti vieną kiaulę po to, kai ji beveik sukėlė eismo įvykį su motociklu.

    Po įvykio, kaip įprasta, feisbuke prasidėjo diskusija, ar iš tiesų kiaulę reikėjo nužudyti. 43 metų amžiaus policijos darbuotoja medžiotojui skyrė ne itin malonių epitetų. Apie šiuos komentarus buvo informuotos atitinkamos institucijos, ir policininkei buvo skirta 1300 eurų bauda. Teisėjas rekomendavo jai toliau vengti viešai plūstis ir rašyti tokius komentarus.

    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžioklinio šaudymo varžybos „LAPUA HUNTER 2018“

    Medžioklinio šaudymo varžybos „LAPUA HUNTER 2018“

    2018 m. gegužės 27 d. (sekmadienį) Raguvos šaudykloje, Ukmergės rajone, vyks individualios medžioklinio šaudymo varžybos „LAPUA HUNTER 2018“.

    Varžybose gali dalyvauti asmenys, turintys galiojančius leidimus laikyti (nešioti) graižtvinį šautuvą ir galiojantį medžiotojo bilietą.
    Jei asmuo neturi galiojančio leidimo laikyti (nešioti) ginklą ar galiojančio medžiotojo bilieto, jis dalyvauti varžybose negalės. Varžybos vyks tik graižtviniais šautuvais. Mažiausias leidžiamas kalibras .222 Remington.

    Varžybų data: 2018.05.27 (sekmadienis)
    Varžybų laikas: renkamės iki 10val. varžybų pradžia 11val. arba jums patogiu laiku kurį galite pasirinkti registracijos formoje. Atvykite 30min. prieš pasirinktą šaudymo laiką.
    Startinis mokestis: 30EUR

    Visi dalyviai turi registruotis ir sumokėti pavedimu 30EUR startinį mokestį iš anksto, iki 2018m. gegužės 23d.
    • UAB „Normark“ sąskaitą LT722140030000388485
    • Bankas: „Luminor Bank AB – Nordea“
    • SWIFT kodas: NDEALT2X
    • Mokėjimo paskirtis: “Lapua Hunter”.
    Dėmesio! Varžybų dieną registracija nevyks, todėl nepamirškite užsiregistruoti ir susimokėti startinio mokesčio iš anksto.

    RUNGTYS
    1. Šaudymas į šerno taikinį 100 metrų atstumu, atsistojus be atramos
    2. Šaudymas į stirnino taikinį 100 metrų atstumu, atsistojus nuo stabilios atramos
    3. Šaudymas į gemzės taikinį 100 metrų atstumu, atsistojus nuo lazdos
    4. Šaudymas į lapės taikinį 100 metrų atstumu, atsigulus be atramos
    5. Šaudymas į bėgantį šerną 40 metrų atstumu, atsistojus be atramos

    Į visus taikinius šaunama po penkis kartus per 5 minutes. Laimi tas dalyvis kuris surinks daugiausiai taškų. Jei du dalyviai surinks vienodą taškų skaičių, tarpusavyje varžysis papildomoje rungtyje šaudydami po tris šūvius į 10cm. skersmens gongą iš 200m. nuo lazdos.

    APDOVANOJIMAI
    Vienas iš varžybų dalyvių burtų keliu laimės „Mauser M18“ šautuvą!
    1 vieta – šovinių dėžutė „Lapua“, žiūronai „Black Moose“ 10×42 ir nugalėtojo taurė
    2 vieta – šovinių dėžutė „Lapua“, medžioklinis „Marttiini“ peilis ir antros vietos taurė
    3 vieta – šovinių dėžutė „Lapua“ ir trečios vietos taurė
    5 vieta nuo galo – šerno medžioklę tykojant (Kauno raj.)

    PAPILDOMA RUNGTIS (jei bus laiko ir norinčių)
    Papildomoje rungtyje šaudysime į bėgantį šerną 40 metrų atstumu su graižtviniu šautuvu. Rungtyje galės dalyvauti visi norintys be išankstinės registracijos.
    Dalyvio startinis mokestis 10EUR iš kurių 5EUR keliaus į prizinį fondą. Pirmos vietos nugalėtojas laimės 50% prizinio fondo, antros vietos 30% ir trečios vietos 20% prizinio fondo.
    – Šaudymas į bėgantį šerną iš graižtvinio šautuvo 40m atstumu
    – Kiekvienas dalyvis turės atlikti 5 šūvius
    – Laimi daugiausiai surinkęs taškų

    Varžybų metu svečiai savo taiklumą galės išbandyti “Gamo” pneumatinio šaudymo šaudykloje ir paragauti ant laužo virtos sriubos. Šaudyti su instruktoriaus priežiūra galės visi varžybų svečiai nuo septynių metų amžiaus.

    Registracija vykdoma žemiau pateiktoje formoje arba el.paštu deividas@normark.lt.

    ŠAUDYMO LAIKAI IR DALYVIO NR.

    NR DALYVIS ŠAUDYMO LAIKAS
    1 Deividas Andriūnas 11:00
    2 Tautvydas Ramonas 11:00
    3 Eduardas Marauskas 11:00
    4 Dainius Brazdžius 11:00
    5 Gintaras Juknevicius 11:00
    6 Mindaugas Tamošiūnas 11:00
    7 Vytautas Semčiukevičius 11:00
    8 Andrius Sempukas 11:00
    9 Liudas Prūsaitis 11:30
    10 Antanas Katliorius 11:30
    11 Mindaugas Uzdras 11:30
    12 Ugnė Kustaitė 11:30
    13 Algirdas Meško 11:30
    14 Irma Pipiriene 11:30
    15 Dalius Pipiras 11:30
    16 Ruslanas Murnikovas 11:30
    17 Irmantas Vaickelionis 12:00
    18 Rytautas Jakulis 12:00
    19 Gytis Kantakevičius 12:00
    20 Darius Žitkauskas 12:00
    21 Domas Navickas 12:00
    22 Saulius Ežerskis 12:00
    23 Audrius Katliorius 12:00
    24 Andrius Prichodko 12:30
    25 Jonas Barbaravičius 12:30
    26 Šarūnas Žulys 12:30
    27 Artūras Drėgva 12:30
    28 Igor Petrušin 12:30
    29 Andrius Stankevičius 12:30
    30 Gediminas Muižis 12:30
    31 Virginijus Klimavičius 12:30
    32 Robertas Polonskas 13:00
    33 Aleksandras Nikonovas 13:00
    34 Rytis Grinevičius 13:00
    35 Tomas Mockus 13:00
    36 Gedimimas Gelumbickas 13:00
    37 Arvydas Arzanauskas 13:00
    38 Edvinas Jakavickas 13:00
    39 Alvydas Šinkūnas 13:30
    40 Julius Paškonis 13:30
    41 Kęstutis Kvedaravičius 13:30
    42 Šarūnas Mikasauskas 13:30

     

     

  • Vyriausybė pritaria didesniam mokesčiui už medžioklės plotus

    Vyriausybė pritaria didesniam mokesčiui už medžioklės plotus

    Vyriausybė teigiamai vertina Seime svarstomą idėją du kartus padidinti mokesčius už medžiotojų būrelių valdomus medžioklės plotus bei sumažinti savivaldybėms tenkančią mokesčio dalį.

    Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisoms, tačiau pateikė kelis pasiūlymus. Vyriausybė siūlo, kad didesni mokesčiai už medžioklės plotus įsigaliotų nuo 2019 metų pradžios, o ne šiemet, o savivaldybėms tenkanti mokesčio dalis turėtų būti sumažinta nuo 2020 metų.

    Mokestis, kurį moka medžiotojų būreliai, priklauso nuo teritorijos tinkamumo gyvūnams. Aplinkos ministerijos duomenimis, pernai ir užpernai jo surinkta 1,1 mln. eurų. Mokestis lapuočių ir mišriuose miškuose didėtų nuo 0,52 iki 1,04 euro už ha, lapuočių miške (kur tokie medžiai sudaro 25–50 proc.) – nuo 0,35 iki 0,70 euro, spygliuočių miške su nedidele lapuočių priemaiša – nuo 0,26 iki 0,52 euro. Siūloma nuo kitų metų Aplinkos apsaugos rėmimo programai ir savivaldybėms vienodai paskirstyti lėšas, gaunamas iš šių mokesčių.

    Dabar 30 proc. lėšų, gautų už medžioklės plotus, patenka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą, o 70 proc. – savivaldybei, kurios teritorijoje sumedžiotas gyvūnas. Iš šių lėšų mokamos kompensacijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, šernų, vilkų.

    Mokesčiai už medžioklės plotus nustatyti 2006 metais ir nė karto nebuvo keičiami.

    Šaltinis „15min.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!