Blog

  • Medžioklės reikia – tai svarbus gamtos išteklių tvarkymo būdas!

    Medžioklės reikia – tai svarbus gamtos išteklių tvarkymo būdas!

    Rygoje vasario 16 d. vyko konferencija Medžioklė 2018, kurioje medžiotojai, miškininkai ir kiti srities profesionalai diskutavo apie medžioklės vaidmenį saugant biologinę įvairovę ir tvarkant medžioklės išteklius.

    Konferenciją jau antrus metus rengė prisiekusiųjų advokatų biuras BDO Law ir finansinių konsultacijų biuras BDO Latvia, bendradarbiaudami su medžioklės srities organizacijomis. Pagrindinės šių metų konferencijos temos buvo medžiotojo įvaizdis ir etika. Konferencijoje virė diskusijos apie medžioklę ir tam tikrų ekonomikos sričių sąveiką, tinkamos finansinės apskaitos reikšmę medžioklės ūkyje, šiuolaikiniams medžiotojams keliamus kvalifikacinius ir etinius reikalavimus, taip pat medžiotojų, visuomenės ir gamtos apsaugos organizacijų bendravimą.

    Diskusijų moderatorius buvo BDO Law vyriausiasis juristas Artūras Surmovičas. Vienas svarbiausių išvadų apibendrino renginyje dalyvavęs Latvijos Respublikos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas: „Šiuolaikinėje visuomenėje medžioklė seniai nebėra pramoga, o vienas aplinkos tvarkymo ir laukinių gyvūnų rūšių populiacijos reguliavimo instrumentų. Medžioklė padeda reguliuoti ir palaikyti stabilias medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, ji skatina ekologinį stabilumą ir biologinę įvairovę.
    Medžioklės ūkis gali efektyviai veikti tik tada, kai laikomasi aplinkos ir ūkinių interesų. Taigi medžiotojai turi suvokti savo pareigą ir vaidmenį gamtoje ir visuomenėje, būti pakankamai kvalifikuoti ir išsilavinę.“
    Labai įdomų tyrimą Visuomenės požiūris į medžiotojus ir laukinius gyvūnus pristatė verslo mokyklos Turība Komunikacijų fakulteto dekanas Andris Pėtersonas.

    Pagrindinės šio tyrimo išvados: visuomenės požiūris į medžiotojus tiesiogiai priklauso nuo vertybinio laukinių gyvūnų vertinimo. Kuo žmogus vyresnis ir labiau linkęs vartoti, tuo požiūris į medžioklę teigiamesnis. Taip pat dauguma nemedžiotojų mano, kad laukinių gyvūnų medžioklė yra leistina.


    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Iš kur atsiranda maistas ant jūsų stalo? (N18)

    Iš kur atsiranda maistas ant jūsų stalo? (N18)

    Ne kartą esu minėjęs, kad man yra tekę kurį laiką dirbti įmonėje, kuri prekiavo skerdyklos įranga. Vaizdai kuriuos mačiau atsimenu iki šiandien ir galiu pasakyti, kad tai vieni nemaloniausių prisiminimų.
    Šis dokumentinis filmas atskleidžia maisto kilmę, kuris guli prekybos centrų lentynose. Siūlau pasižiūrėti šį filmą gamtos sergėtojams kurie mano, kad medžioklė yra blogio išraiška. Manau po šio filmo peržiūros, suprasite, kad medžioklė yra humaniškas gamtos išteklių valdymo būdas!
    Dėmesio! Silpnų nervų žmonėms ir nepilnamečiams, nerekomenduojame žiūrėti šio filmo!

  • Aplinkos ministras pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą

    Aplinkos ministras pasirašė Medžioklės taisyklių pakeitimo projektą

    Aplinkos ministras pasirašė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektą. Pakeitimai susiję su siūlymu pakeisti kai kurių medžiojamųjų gyvūnų naudojimo reguliavimą, atsisakant jų licencijavimo, tačiau paliekant šių rūšių medžiojamųjų gyvūnų limitavimą.

    Siūlomas limito naudojimo kontrolės įrankis – naudojamų medžioklės lapų registravimas ir žymėjimas AM regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūroje (toliau – agentūra).

    Pagal siūlomą tvarką, medžioklės plotų naudotojas pagal medžioklės lapo pavyzdinę formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 81 „Dėl medžioklės dokumentų formų patvirtinimo”, atsispausdina reikalingą medžioklės lapų kiekį, sunumeruoja juos eilės tvarka, pažymi kiekvieną medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą) ir tiesiogiai atvykęs pateikia juos agentūrai, kurios teritorijoje yra visas arba medžioklės plotų vieneto didesnioji dalis. Rekomenduojama nurodytu būdu paruošti ir į agentūrą dėl įregistravimo kreiptis vieną kartą dėl visam medžioklės sezonui reikalingų medžioklės lapų įregistravimo.

    Agentūros darbuotojas tą pačią darbo dieną medžioklės plotų naudotojo pateiktus medžioklės lapus įregistruoja Medžioklės lapų registre, nurodydamas medžioklės lapų registravimo datą, medžioklės plotų naudotojo pavadinimą, registruojamų medžioklės lapų kiekį, jų numerius ir pažymi kiekvieną medžioklės lapą specialiu spaudu, kuriame yra agentūros pavadinimas ir yra įrašas „Medžioklės lapas įregistruotas”, ir grąžina juos medžioklės plotų naudotojui.

    Ši tvarka turėtų įsigalioti gegužės 15 d.

    Prašome užtikrinti, kad agentūros būtų tinkamai pasiruošusios nustatyta tvarka žymėti ir registruoti medžioklės lapus.

    Regionų aplinkos apsaugos departamentų taip pat prašome įpareigoti Kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitų nustatymo komisijas iki š. m. gegužės 10 d. el.paštu aaa@aaa.am.lt pateikti šių komisijų posėdžių, kuriuose buvo nustatyti limituojamų medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitai kiekvienam medžioklės plotų naudotojui, protokolus.
    Aplinkos apsaugos agentūros prašome gautų protokolų pagrindu parengti medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų, skirtų kiekvienam medžioklės plotų naudotojui, suvestinę ir paskelbti ją Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

    Pilnas įsakymas: Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 “Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

    Dokumentas: Dėl mdžioklės lapų žymėjimo ir registravimo


    „Miske.lt”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžiotojo Vlogas – Taikymosi lazda „4Stable Sticks”

    Medžiotojo Vlogas – Taikymosi lazda „4Stable Sticks”

    Artėjant stirninų medžioklės sezonui noriu jums papasakoti apie prancūziškas taikymosi lazdas „4Stable Sticks”. Man asmeniškai šios lazdos paliko labai gerą įspūdį.


    „Miske.lt”
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžiotojų įvaizdis. Ar  darome ką nors bloga?

    Medžiotojų įvaizdis. Ar darome ką nors bloga?

    Rimtų apmąstymų šia tema kilo Vokietijoje, kai kelyje į Dortmundą kalbėjausi su Michaeliu Ageliu iš Leicos. Jis papasakojo apie savo patirtį, kai dirbo fotografu su įvairiomis garsiomis roko grupėmis. Michaelis pasakojo, kad ilgus metus fotografavo Metallica koncertus, ir, pasirodo, grupės vokalistas Jamesas Hetfieldas yra aistringas medžiotojas.

    Vis dėlto daug kas apie tai nežino, nes Jameso pomėgis galėtų trukdyti jo muzikos karjerai – juk daugelis tam prieštarauja. Jis kartą JAV net vedė laidą apie medžioklę, bet kilo didžiulė „mėšlo audra“, ir grupė pasakė, kad jis savo laisvalaikiu gali daryti, ką nori, bet geriau pernelyg to neviešinti.

    Panaši istorija yra ir su Rammstein bei jų vokalistu Tillu Lindemannu, kuris irgi medžiotojas. Taip pat ir Lietuvoje daugybė visuomenėje gerai žinomų ir gerbiamų žmonių yra medžiotojai, bet garsiai apie tai nepasakoja, nes gali susigadinti reputaciją.

    Toks požiūris mane pykdo. Jeigu mes, visi medžiotojai, stovėtume išdidžiai ir neslėptume savo užsiėmimo, galbūt ir visuomenės požiūris būtų kitoks, bet jeigu medžiotojas turi slėptis, išeina, kad darome kažką bloga!

    Vis dėlto kiekvienas žinome, kad nieko blogo ir tragiško nedarome, tik reguliuojame gyvūnų populiacijas pagal valstybės nustatytus limitus ir naudojame iš medžioklės gautą produkciją. Taip pat gyvename aktyviai, pažįstame gamtą ir gyvūnus. Kas čia bloga?

    Taigi kviečiu visus būti drąsius ir į keistus klausimus, nesupratimą ir pasipiktinimą atsakyti ramiai, su šypsena ir kantrybe, paaiškinti, ką reiškia medžioklė ir kokia jos prasmė. Latvijos žemės ūkio ministras Janis Dūklavas konferencijoje paskelbė, kad medžioklė yra ne pramoga, o gamtos išteklių tvarkymo būdas. Tai labai drąsūs ir mums, medžiotojams, reikšmingi viešai pasakyti žodžiai.


    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: LINDA DOMBROVSKA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Nerimas dėl smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio laukuose

    Nerimas dėl smulkiųjų medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio laukuose

    Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) sudaro apie 40 procentų Europos Sąjungos biudžeto, tai yra svarbus mechanizmas, teikiantis paramą Europos žemės ūkiui ir kaimo apylinkėms. Vis dėlto kiekvienas medžiotojas žino, kad žemės ūkis stipriai veikia biologinę įvairovę, augaliją ir gyvūniją, ypač smulkiuosius gyvūnus, pavyzdžiui, kiškius.

    Europos Komisija (EK) 2017 metų pabaigoje paskelbė pirmąją būsimo BŽŪP laikotarpio viziją. Europos Sąjungos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) mano, kad į BŽŪP įtraukta nepakankamai priemonių, kad būtų pasirūpinta biologine įvairove. FACE pabrėžia, kad EK nepakankamai atsižvelgė į biologinės įvairovės krizę, kilusią žemės ūkio paskirties teritorijose.

    BŽŪP numato, kad ūkininkai toliau gaus išmokas už dirbamus laukus, o visuomenei tai tik neša naudą, t. y. maistą. FACE tikėjosi, kad bus pataisyta BŽŪP struktūra, o išmokos ūkininkams bus tiesiogiai susijusios ir su aplinkos apsaugos pataisomis. Vis dėlto BŽŪP numato išmokas už savanorišką apželdinimą, kuris iki šiol nedavė pageidaujamų rezultatų. Kaimo gamtovaizdis per keletą pastarųjų metų gerokai pasikeitė, kilo grėsmė įvairių rūšių gyvūnams.


    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Medžioti iš transporto priemonės draudžiama

    Medžioti iš transporto priemonės draudžiama

    Panevėžio apygardos teismas „padėjo galutinį tašką“ byloje, kurioje asmuo E. P. buvo pripažintas kaltu, šiurkščiai pažeidus medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.
    2017 m. spalio 26 d. buvo nustatyta, kad Pasvalio rajono medžiotojas medžiojo draudžiamu būdu, t. y. iš transporto priemonės, medžioklės metu su savimi turėjo užtaisytą graižtvinį šautuvą.
    Panevėžio apylinkės teismas (Pasvalio rūmai) 2018 m. sausio 13 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriame nurodė, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad asmuo medžiojo iš automobilio, asmenį E. P, pripažino kaltu padarius saugaus elgesio medžioklėje administracinį nusižengimą numatytą ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir jam skyrė 75 eurų baudą.
    Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas apskundė šį nutarimą Panevėžio apygardos teismui, kurio medžiotojo paaiškinimai, kad šautuvą užsitaisė, nes bijojo vilkų, neįtikino.
    Teismas išnagrinėjo visus surinktus įrodymus byloje ir konstatavo, kad E. P. šiurkščiai pažeidė medžioklės taisykles (medžiojo iš transporto priemonės), panaikino Panevėžio apylinkės teismo (Pasvalio rūmų) nutarimą ir E. P. pripažino kaltu padarius nusižengimą numatytą ANK 290 str. 5 d. ir skyrė 600 eurų baudą, graižtvinio šautuvo BLASER R8, 2 šovinių konfiskavimą ir teisės medžioti atėmimą vieneriems metams.


    Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas
  • Suvestinė iš medžioklės konsultacinės tarybos pasitarimo posėdžio

    Suvestinė iš medžioklės konsultacinės tarybos pasitarimo posėdžio

    Šiandien vyko medžioklės konsultacinės tarybos pasitarimo posėdis, kuriame buvo svarstomi nauji pakeitimai medžioklės taisyklėse. Gavome trumpą suvestinę apie ką buvo kalbėta ir kokie sutarimai buvo priimti.

    1. Licencijų kaip tokių neliko, nuo šiol medžiosime pagal limitus, ir medžioklės lapai turės būti antspauduojami aplinkos apsaugos agentūrose.
    2. Šunims dokumentų nereikės iki 2021 metų. Medžioklėje dalyvaujantys šunys turės būti paženklinti ryškiu antkakliu, juosta arba liemene.
    3. Nuo 2021 metų visus kanopinius žvėris medžiosime tik su kulkomis, o paukščius su metaliniais šaratais.

    Dabar laukiame oficialaus patvirtinimo iš Aplinkos apsaugos ministerijos.


    Miske.lt
    Parengė: DEIVIDAS STAPONKUS
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Tik keturios sveikos šakos

    Tik keturios sveikos šakos

    Vienoje paskutinių šio sezono medžioklių krito tauriojo elnio patinas. Vidutinio amžiaus, neligotas ir anksčiau nesužeistas. Klasikinis dvylikašakis, tik sveikos tebuvo likusios keturios šakos, o dviejų galiukai ir tai aplaužyti. Klausimas, kokios yra galimos priežastys, dėl kurių gali nulūžti tiek daug šakų, nedavė ramybės.

    Elnias buvo ištrauktas iš miško keturračiu, bet kaltės reikia ieškoti ne čia, nes medžiotojai stambiesiems laimikiams naudoja lyg ir vonelę, lyg ir puskubilį, pagamintą iš metalinių profilių ir storos armuotos gumos lakštų. Juo gyvūną lengva gabenti, nes ragai ir kanopos niekur nekliūva. Per pertraukas tarp varymų medžiotojai laukė, kada atvažiuos keturratis su laimikiu. Visi nustebo, pamatę liūdną vaizdą. Siūlyta versijų, kad tai galėjo būti įgimta, kad tai mineralinių medžiagų trūkumas, o gal rujos grumtynių ar kovų su siloso ritiniais pasekmės. Vienas medžiotojas sakė, kad pastaruoju metu tokių egzempliorių stipriai aplaužytais ragais pasitaiko gana dažnai.

    Situacija atrodo įdomi ir nevienareikšmė. Kas gali taip paveikti tauriojo elnio fiziologiją, kad individas, be to, sprendžiant iš medžiotojų komentarų, ne pavienis, prarastų ne vieną ar dvi, o beveik visas ragų šakas? Latvijos valstybinio miškotyros instituto Silava vyr. mokslininkas dr. biol. Janis Uozuolinis sakė, kad priežasčių gali būti labai įvairių. Galbūt yra kokių fiziologinių vietinės populiacijos ydų, tada ragai formuojasi lėčiau, vėliau sukalkėja ir per rują lengviau lūžta. Paprastai rujos kovose elniai nusilaužia vieną ar dvi šakas, tačiau jeigu yra daug patinų stipriai aplaužytais ragais, tad gali būti, kad kas nors negerai su konkretaus regiono mineralinėmis medžiagomis. Jei trūksta tam tikrų mineralinių medžiagų, ragai gali kalkėti vėliau. Jaunų gyvūnų pirmieji ir antrieji ragai taip pat gali vystytis lėčiau ir per rują dar būti trapūs.

    Pradėjus tyrinėti paaiškėjo, kad tokių individų pastebima reguliariai, galbūt reikėtų pradėti rimčiau galvoti apie tauriųjų elnių ragų trapumo priežastis. Kad nepradėtų rastis mitų, žemės ūkiui naudojamų medžiagų poveikį iš pradžių reikėtų ištirti. Medžiagų, kurios iš tiesų gali veikti organizmą su tokiais aiškiais padariniais, kontaktas su gyvūnais turėtų būti didelis ir ilgalaikis.

    Plotuose, kur elnias sumedžiotas, yra labai daug žemės ūkio laukų, auginama įvairiausių rūšių kultūrinių augalų. Miško žvėrys, įskaitant tauriuosius elnius, iki vėlaus rudens maitinasi javais. Galbūt ūkininkų naudojamos mineralinės trąšos ar kitos medžiagos sudarė kokių nors junginių, veikiančių elnių ragų kokybę ir gyvūnų fiziologiją apskritai. „Vis dėlto tai tik prielaida, – pabrėžė J. Uozuolinis. – Norint ištirti situaciją objektyviai, reikėtų imti žemės ir gyvūnų audinių mėginius, atlikti platų tyrimą, antraip nieko teigti negalima. Lyginant su žmogaus organizmu ir kaulų struktūra, ir kalcio trūkumas, ir per didelis jo kiekis gali paveikti kaulus, o elnio – ir ragų stiprumą. Abiem atvejais jie gali tapti trapūs ir neatsparūs smūgiams.“

    Elnių populiacijos tankis irgi gali atsiliepti jos kokybei, sveikatai ir net išgyvenimui. Pirma, sumenksta mitybos bazė, bet ne konkrečiu atveju: kaip minėta, ten daug javų laukų, dideli ir miško plotai. Antra, esant tankiai gyvūnų populiacijai konkurencija dėl maitinimosi vietų ir patelių būna arši, kaunamasi dažnai. Pasak mokslininko, tai irgi gali būti priežastis, kodėl daugelio patinų ragai rudenį ir žiemą būna aplaužyti. Elnių populiacijos tankį čia rodo ir apgadinti siloso ritiniai laukuose: beveik visų balta polietileninė pakuotė sudraskyta, ir šeimininkai skundžiasi, jog medžiotojai nedaro nieko, kad situaciją pagerintų. Konkretus būrelis kasmet išnaudoja praktiškai visas suteiktas licencijas ir šiemet situacija panaši. Vis dėlto elnių čia kaip buvo, taip ir yra labai daug, o atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro situaciją, tai net gerai – vadinasi, ir ateityje bus ką medžioti. Stipriausių patinų ragai nelūžta, ir tai, medžiotojų nuomone, yra natūralios atrankos procesas.


    Šaltinis žurnalas „Medžioklė”
    Parengė: KATARYNA ŠTERNA
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!
  • Šiaulių rajone į laisvę paleisti danieliai

    Šiaulių rajone į laisvę paleisti danieliai

    Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) Šiaulių agentūros darbuotojai dalyvavo paleidžiant į laisvę danielius. Kuršėnų medžiotojų būrelio Pavenčių ir Vanagiškių medžioklės plotuose paleista 10 danielių patelių.

    Kuršėnų medžiotojų būrelis savo medžioklės plotus nutarė praturtinti danieliais. Danielių patelės buvo užaugintos Palentinio kaime, Šilalės rajone, ūkyje. Praėjusią savaitę dalyvaujant ŠRAAD Šiaulių agentūros specialistams gyvūnai buvo atvežti ir paleisti Šiaulių rajono Bacaičių ir Vanagiškių miškuose. Kiekviename miške paleista po penkias pateles.


    Šaltinis: Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas
    Kopijuoti ar kitaip platinti čia pateiktą turinį be mūsų sutikimo draudžiama!